Byla e2-16531-155/2016
Dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams A. K. ir Labdaros ir paramos fondui „A.“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo AB ( - ) atstovei A. F. – K., nedalyvaujant atsakovui A. K., dalyvaujant atsakovo Labdaros ir paramos fondo „A.“ atstovams V. K. ir advokatei I. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ( - ) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams A. K. ir Labdaros ir paramos fondui „A.“,

Nustatė

3ieškovas AB ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 1855,19 EUR skolą 2) priteisti iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „A.“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) priteisti iš atsakovo A. K. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB ( - ) ir atsakovas Labdaros ir paramos fondas „A.“ 2014-12-05 sudarė Lizingo sutartį Nr. 201411F-15691, kurios pagrindu bankas įsigijo nuosavybės teise 2010 metų automobilį Ford C. T. ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Taip pat ieškovas 2014-12-05 sudarė su atsakovu A. K. Laidavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas A. K. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei lizingo gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolės bankui. Lizingo gavėjas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų, palūkanų ir delspinigių, todėl ieškovas 2015-10-14 pranešimu Nr. 30.56-37/4180 atsakovus įspėjo apie įsipareigojimų nevykdymą, tačiau atsakovų įsiskolinimas tik didėjo. 2015-11-02 pranešimu ieškovas įspėjo atsakovus apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Bendras atsakovų įsiskolinimas sudaro 1855,19 EUR sumą, t.y. 993,42 EUR pradelsti lizingo mokėjimai, 182,04 EUR delspinigiai, 679,73 EUR bauda, kurie nėra padengti iki šiol. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

5Teisme gautas atsakovo Labdaros ir paramos fondas „A.“ atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju lizingo dalyko sutarties sudarymo metu įgyti nereikėjo, nes jis jau buvo lizingo bendrovės žinioje, jos nuosavybėje. Sutartimi buvo sulygta, jog pasibaigus lizingo terminui ir lizingo gavėjui įvykdžius sutarties sąlygas, transporto priemonė pereina lizingo gavėjo nuosavybėn. Prieš tai minėta transporto priemonė lizingo termino metu buvo perduota valdyti ir naudotis Lietuvos krikščioniškajam labdaros ir gailestingumo fondui „S.“. „S.“ fondo direktorius buvo V. K., kuris šiuo metu yra ir fondo „A.“ direktorius. Tuo metu „S.“ pagal nustatytą grafiką mokėjo ieškovui nustatyto dydžio įmokas ir susitarė, jog lizingo sutarties dalykas bus perduotas valdyti ir naudotis „A.“ fondui. Nuo 2014-12-05 lizingo sutarties sudarymo šią transporto priemonę valdė ir naudojo atsakovas. 2014-12-05 lizingo sutarties sudarymo laiku buvo likusi neapmokėta 3804,88 EUR (68,65 proc. transporto vertės) transporto priemonės kainos dalis, todėl lizinguojamo turto kaina 2014-12-05 Lizingo sutarties sudarymo metu buvo lygi nesumokėtų įmokų pagal 2011-06-02 Lizingo sutartį, skirtų turto vertei dengti, sumai. 2014-12-05 Lizingo sutarties sudarymo metu transporto priemonės rinkos vertės nustatymas nebuvo atliktas, o lizinguojamo turto vertė nustatyta tik atsižvelgiant į 2011-06-02 Lizingo sutarties įmokų turto vertei dengti likutį. 2014-12-05 Lizingo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo metu vidutinė tokios transporto priemonės rinkos kaina su PVM buvo 9410 EUR, kai lizingo sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta turto kaina su PVM – 3804,88 EUR, todėl tokiu būdu vidutinė rinkos kaina viršija beveik 2,5 kartus sutartyje nurodytą turto vertę. Atsakovas pagal 2014-12-05 lizingo sutartį sumokėjo ieškovui 669,24 EUR įmokų, kurių dalį (607,72 EUR) sudarė daikto vertei (transporto priemonei) išpirkti skirtas mokėjimas. Tokiu būdu bendrai „A.“ ir „S.“ sumokėjo ieškovui 8330,20 EUR sumą (t.y. 73,65 proc. turto vertės, nurodytos lizingo sutartyse), pats automobilis (kurio vertė 9410 EUR) liko ieškovo žinioje, joks šio turto vertinimas nepriklausomo turto vertintojo sutarties sudarymo laiku nebuvo atliktas, todėl ieškovui pardavus transporto priemonę, ieškovas gautų (galimai jau gavo) piniginę naudą, kuri kelis kartus viršija turto vertę pagal lizingo sutartį, įskaičiuojant ir ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su 2014-12-05 lizingo sutarties nutraukimu. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta 182,04 EUR delspinigių suma, kadangi ieškovas nepateikė paaiškinimo, už kurį laikotarpį ir už kokias sumas paskaičiuoti delspinigiai, todėl mano, kad delspinigių suma yra nepagrįsta. Dėl ieškovo reikalavimų priteisti 679,73 EUR baudos, 993,42 EUR pradelstų lizingo mokėjimų, tai atsakovo manymu, jų priteisimas neatiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

6Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai teismui nurodė, kad bankas nereiškia atsakovams reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, o reiškia reikalavimus priteisti pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartį, delspinigius ir baudą. Nagrinėjamu atveju bankas ir lizingo gavėjas sudarydami 2014-12-05 lizingo sutartį CK 6.574 str. nuostatų į ją neperkėlė ir susitarė dėl kitokių lizingo gavėjo, taip pat ir laiduotojo atsakomybės ribų jo įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo atveju, kurios įtvirtintos lizingo sutarties 8.8. punkte, t.y. kai lizingo sutartis nutraukta, bankas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo vertės dydžio baudą. Šios, sutartyje įtvirtintos sutarties nevykdymo pasekmės nesiejamos su CK 6.574 str. numatytomis pasekmėmis, bankas neprašo iš atsakovų nuostolių atlyginimo, todėl mano, kad atsakovo minimomis CK 6.574 str. nuostatomis ir LAT 2012-11-12 nutartimi Nr. 3K-3-472/2013 nėra pagrindo vadovautis. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama lizingo gavėjo ir laiduotojo atsakomybė pagal šalių sudarytoje sutartyje nustatytas lizingo gavėjo atsakomybės ribas. Ginčo atveju atsakovas „A.“ tinkamai nevykdė šalių sudarytos Lizingo sutarties sutarties, todėl iki lizingo sutarties nutraukimo susidarė 1175,46 EUR dydžio įsiskolinimas, kas sudaro ieškinio sumą be baudos. Atsakovas atsiliepime neginčija, jog Lizingo sutartį vykdė netinkamai, iki lizingo sutarties nutraukimo lizingo gavėjas naudojosi lizinguojamu automobiliu, todėl ieškovas turi teisę prisiteisti šį 1175,46 EUR dydžio įsiskolinimą, nes kitaip būtų pripažinta lizingo gavėjo teisė į neatlygintiną lizingo objekto naudojimą. Ieškovas pažymi ir tai, kad dėl šio netinkamo lizingo sutarties vykdymo patyrė 1099,52 EUR nuostolį, kurį sudaro 138,05 EUR negautos palūkanos bei 465,76 EUR skirtumas tarp likusios neapmokėtos turto vertės ir pardavimo kainos bei 350,90 EUR išlaidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, ir 144,81 EUR išlaidos, susijusios su lizingo objekto pardavimu, todėl iš esmės prašomos priteisti netesybos, kurias sudaro 679,73 EUR bauda ir 182,04 EUR delspinigiai yra mažesnės nei realiai banko patirti nuostoliai, todėl ieškovo manymu, šiuo atveju sutartimi nustatytos netesybos yra protingos. Pažymėjo, jog delspinigiai yra paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų, todėl senaties terminas nepraleistas, t.y. jis apskaičiuotas nuo 2009-03-31 atlikto paskutinio mokėjimo iki 2009-09-27. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.

8A. L. ir paramos fondo „A.“ vadovas ir advokatė, teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Taip pat pateikė rašytinę baigiamąją kalbą. Nurodė, kad ieškovas pareiškė nesąžiningą jų atžvilgiu ieškinį, pardavė lizinguotą automobilį už mažesnę negu kad realiai buvo kaina, nes po kelių dienų automobilis buvo perparduotas ženkliai brangiau. Ieškovas neatsižvelgė į tai, kad lizingo įmokas jau buvo sumokėjusi to paties vadovo vadovaujama bendrovė „S.“. Mano, kad ieškovas taiko neteisingas lizingo sutarties pasekmes. Fondas „S.“ dėl likvidavimo nebeturi teisės ir galimybės iš ieškovo reikalauti jo sumokėtų sumų, ir tai daro ieškovą pranašesnį prieš atsakovą, todėl mano, kad pagal sąžiningumo ir protingumo principus ieškovas neturi teisės į pradelstų mokėjimų priteisimą. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl baudos ir delspinigių priteisimo neatitinka teismų praktikos, kad ieškovas neturi teisės į nuostolių atlyginimą, nes kaip tik ieškovas elgėsi šiuo atveju neapdairiai ir neatsakingai. Prašo nesiremti vertinimo ataskaita, kurioje yra techninių neaiškimų, be parašų, ją atliko netinkamas asmuo.

9Ieškinys patenkintas visiškai.

10Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-05 tarp ieškovo AB ( - ) ir atsakovo Labdaros ir paramos fondas „A.“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 201411F-15691, kuria ieškovas atsakovui perdavė naudoti ir valdyti transporto priemonę Ford C. T. (2010 m. pagaminimo metų) lizingo terminui (24 mėnesiams), o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti lizingo mokėjimus, iš viso 3804,88 EUR sumą (turto kainą) bei sutartas palūkanas pagal šalių sudarytą mokėjimų grafiką. Taip pat 2014-12-05 ieškovas su atsakovu A. K. sudarė laidavimo sutartį Nr. 201411F-15691-G, kurios pagrindu atsakovas A. K. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei lizingo gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui. Atsakovui tinkamai nevykdant Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, 2015-10-14 buvo pateiktas priminimas Nr. 30.56-37/4180, kuriuo lizingo gavėjas buvo informuotas apie 2015-10-14 dienai susidariusį 826,52 Eur įsiskolinimą, paragintas per nustatytą terminą jį padengti. Atsakovui nepadengus įsikolinimo, 2015-11-02 pranešimu Nr. 30.56-37/4517 dėl Lizingo sutarties nutraukimo Nr. 30.56-37/4517 ieškovas vienašališkai nutraukė su lizingo gavėju - atsakovu Lizingo sutartį. Po Lizingo sutarties nutraukimo lizingo objektas (automobilis) ieškovui buvo grąžintas, tačiau ieškovas nurodė, kad po sutarties nutraukimo pagal 2014-12-05 lizingo sutartį Nr. 201411F-15691, yra likęs 1855,19 EUR įsiskolinimas, kurį sudaro 993,42 EUR pradelsti lizingo mokėjimai, 182,04 EUR delspinigiai, 679,73 EUR bauda (30 proc. nuo neapmokėtos turto vertės). Lizinguotas automobilis ieškovo buvo parduotas pagal 2016-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį už 1800 EUR sumą. Pagal Lizingo sutarties 8.8 p. šalys susitarė, kad nutraukus Lizingo sutartį, klientas privalo grąžinti ( - ) lizingui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos, sumokėti ( - ) lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Be to, ( - ) lizingas turi teisę reikalauti iš kliento padengti visas su Sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.) išieškoti iš kliento tokio dydžio nuostolius, kad jie ( - ) lizingą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal Lizingo sutarties 7.4 p. šalys papildomai susitarė, jog už laiku nesumokėtus mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

11Vienas iš bylos atsakovu Labdaros ir paramos fondas „A.“ byloje sutiko, kad tinkamai sutartinių įsipareigojimų ieškovui pagal Lizingo sutartį nevykdė, tačiau su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuojant, kad anksčiau ginčo lizinguotą transporto priemonę lizingavo Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „S.“ ir kad ankstesnio lizingo gavėjo likusi neapmokėta suma buvo 3804,88 EUR. Atsakovas sutarties galiojimo metu sumokėjo ieškovui 669,24 EUR įmokų, likusi neapmokėta lizingo objekto vertė buvo tik 2265,76 EUR, lizinguotas automobilis ieškovui buvo grąžintas. Todėl atsakovo vertinimu, ieškovas pardavęs už realią kainą šią lizinguotą transporto priemonę, o ne už 1800 EUR sumą, būtų nepatyręs jokių nuostolių, gi šiuo atveju ieškovas pardavęs lizingo objektą tik už 1800 EUR sumą, kuri atsakovo vertinimu mažesnė nei vidutinė tokios transporto priemonės rinkos kaina, nesilaikė principo, jog lizingo gavėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą. Atsakovo manymu, ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą netesybų forma neturėtų būti ginama. Taip pat atsakovo manymu, tiek „S.“ fondas, tiek „A.“ fondas ieškovui sumokėjo 8330,20 EUR sumą, todėl net jei ir laikyti pagrįstus ieškovo nurodytus 1099,52 EUR nuostolius, tai ieškovas šiai dienai yra įgijęs 7838,40 EUR finansinį pranašumą lizingo gavėjų atžvilgiu, todėl pradelstų mokėjimų ieškovo naudai priteisimas iš atsakovų, pažeistų lizingo sutarties šalių pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

12Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis nustato finansinės nuomos sutarties sampratą. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų (CK 6.574 str.). Nagrinėjamu atveju iš sudarytos sutarties matyti, kad šalys, 2014-12-05 sudarydamos lizingo sutartį, susitarė dėl kitokių lizingo gavėjo (taip pat ir laiduotojo) atsakomybės ribų jų įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo atveju nei numatyta CK 6.574 str., o konkrečiai šalys 8.8. sutarties punkte susitarė, kad kai lizingo sutartis nutraukta, bankas (lizingo davėjas) turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo vertės dydžio baudą. Šiuo atveju ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, tačiau savo reikalavimus grindžia pagal šalių Lizingo sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pasekmes ir nustatytas lizingo gavėjo, o tuo pačiu laiduotojo atsakomybės ribas. Teismas pažymi, kad kaip teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, LR CK 6.574 str. nėra imperatyvi teisės norma, nedraudžia šalims susitarti ir dėl kitokio nei CK 6.574 straipsnyje numatyto nuostolių atlyginimo (pvz. Lietuvos Apeliacinis teismo 2012-01-12 nutartis Nr. 2A-71/2012, Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-05-29 nutartis Nr. 2A-259/2013), ką būtent šiuo atveju šalys ir padarė sutarties 8.8. punkte, numatydami galimas pasekmes dėl sutarties nevykdymo. Tokiu būdu, lizingo sutarties 8.8. punktu šalys laisva valia susitarė, kad sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjo pareiga sumokėti iki sutarties nutraukimo susidariusias skolas išlieka, šis susitarimas yra nenuginčytas, galiojantis, neprieštaraujantis jokiai imperatyviai įstatymo normai, taip pat neprieštaraujantis ir dispozityviai CK 6.574 straipsnio teisės normai. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog atsakovas visų įmokų iki sutarties nutraukimo ieškovui nesumokėjo, tą pripažįsta ir pats atsakovas. Sutarties nutraukimo metu atsakovo skola buvo 993,42 EUR pradelsti lizingo mokėjimai, likusi neapmokėta lizingo objekto vertė 2265,76 EUR. Esant tokioms aplinkybėms ir taip pat nustačius, kad vertinant 993,42 EUR skolos pagrįstumą CK 6.574 straipsnio nuostatos, nustatančios lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, šioje byloje negali būti taikomos, nes nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami ieškovo nuostolių dydžio ar papildomų mokėjimų klausimai, bet sprendžiamas ginčas dėl prievolės įvykdymo – dėl skolos, kurios mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo (lizingo sutarties 8.8. punktas), dėl kurio šalys susitarė laisva valia, ir ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Todėl laikoma, kad yra pagrįstas ieškovo reikalavimas, kuriuo iš atsakovo yra prašoma priteisti dalis pradelstų iki lizingo sutarties nutraukimo susidariusių mokėjimų (993,42 EUR). Nagrinėjamu atveju CK 6.574 straipsnio nuostatos, nustatančios lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, į lizingo sutartį nebuvo perkeltos ir ją sudarydamos, šalys susitarė dėl kitokių lizingo gavėjo civilinės atsakomybės ribų jo įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo atveju. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog ieškovas neturi teisės reikalauti jokių papildomų mokėjimų.

13Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.256 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl 993,42 EUR pradelstų lizingo mokėjimų priteistimo yra pagrįstas ir priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų.

14Sprendžiant dėl sutarties 7.4. punkte numatytų delspinigių bei tame pačiame 8.8. sutarties punkte numatytos baudos.

15Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

16Atsakovas „A.“ fondas pažeidė aukščiau nurodytas teisės normas, netinkamai vykdė Lizingo sutarties sąlygas. Šalys sutartyje buvo susitarusios dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių, šis susitarimas yra rašytinis. Ieškovas paskaičiavo iš viso 182,04 EUR delspinigius. Šie delspinigiai yra paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų, todėl senaties terminas nepraleistas, t.y. nuo 2009-03-31 atlikto paskutinio mokėjimo iki 2009-09-27. Taip pat šalys sutartyje susitarė dėl 30 procentų neapmokėtos lizingo vertės dydžio baudos, t.y. šiuo atveju 679,73 EUR sumos. Atsakovas su šiomis sumomis-netesybomis nesutinka, iš esmės vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei netesybų samprata, jog netesybos yra iš esmės skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne bausti skolininką už nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus. Atsakovo manymu, ieškovas jokių nuostolių galėjo nepatirti, jeigu būtų pardavęs grąžintą lizinguotą transporto priemonę už rinkos vertę, o ne už 1800 EUR sumą. Be to atsakovo manymu, ieškovas jau ir taip gavo finansinį pranašumą atsakovų atžvilgiu, nes jau buvo sumokėta didžioji dalis įmokų.

17Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo nurodomas ieškovo atliktas ginčo lizinguoto automobilio pardavimas už 1800 EUR sumą nėra nuginčytas ir nebuvo ginčijamas, nepripažintinas niekiniu (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1d.). Atsakovo vertinimu, kuris remiasi VšĮ „E.“ duomenimis, tokio automobilio kaina tuo metu buvo 6397 EUR. Pažymėtina, kad pagal šalių pateiktus duomenis šis ginčo lizinguotas automobilis dar vėliau buvo parduotas už 2400 EUR sumą (t.y. iš esmės yra 600 EUR skirtumas susidaręs nuo ieškovo pardavimo kainos). Teismo vertinimu, toks skirtumas yra nedidelis. Atsižvelgus į galimai buvusias pirkimo-pardavimo sutarčių šalių derybas, atsižvelgiant į automobilių rinkos ekonomikos ypatumus, į galimai padarytus pataisymus, kitimus ir sutarties laisvės principą, taip pat atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, toks skirtumas yra laikomas neženklus, todėl tai kaip tik įrodo, jog tuo metu galėjo būti minėto automobilio kaina 1800 EUR, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo šalių derybas. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti ieškovą buvus nesąžiningą ir nesiekus maksimalaus automobilio pardavimo už geriausią kainą. Dėl atsakovo nurodytos automobilio kainos (6397 EUR), kurią nurodė remdamasis VšĮ E. duomenimis, Lietuvos Apeliacinis teismas 2014-02-14 nutartyje Nr. 2A-205/2014 yra pasisakęs, kad VšĮ ,,E.“ pažymose pateikiama informacija tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, tačiau nepaneigia individualaus vertinimo būdu nustatytos konkrečių transporto priemonių vertės ar pardavimo kainos, ir yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. Be to, VšĮ ,,E.“ savo internetiniame puslapyje nurodė, kad kainos yra orientacinės. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovas susigrąžintą automobilį pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo teismui pateikti šio konkretaus automobilio vertinimo dokumentus, o ne kritiškai vertintiną informaciją apie vidutinę panašių transporto priemonių vertę.

18Taip pat laikytina, kad ieškovas byloje įrodė, kad patyrė 1099,52 EUR nuostolių dėl atsakovo netinkamai vykdytos šalių sudarytos sutarties, o būtent lizingo gavėjas lizingui iš viso turėjo sumokėti 207,82 EUR palūkanų, tuo tarpu bylos duomenimis sumokėjo tik 69,77 EUR. Nesumokėtos palūkanos sudaro 138,05 EUR sumą, t.y. negautas banko pelnas. Likusi neapmokėta lizingo objekto (automobilio) vertė buvo 2265,76 EUR, tuo tarpu grąžintas automobilis buvo parduotas už 1800 EUR sumą, t.y. 465,76 EUR skirtumas tarp likusios neapmokėtos vertės ir pardavimo kainos (kaip minėta ši automobilio pardavimo kaina laikoma pagrįsta). Taip pat byloje pateikta 2015-12-28 paslaugų suteikimo aktas Nr. 3, 2015-12-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. EBV591469, 2016-03-11 PVM sąskaita-faktūra Nr. 126201, iš kurių matyti, jog bankas patyrė ir 350,90 EUR tiesioginių nuostolių dėl objekto perėmimo ir 144,81 EUR tiesioginių nuostolių dėl lizingo objekto pardavimo. Šių nuostolių dydžio atsakovas nepaneigė. Viso dėl lizingo sutarties netinkamo vykdymo bankas patyrė 1099,52 EUR nuostolių ir lyginant su lizingo sutartimi nustatytomis netesybomis (679,73 EUR bauda ir 182,04 EUR delspinigiai) ši realiai patirtų nuostolių suma yra didesnė nei prašoma atlyginti ieškiniu suma netesybų forma, todėl šiuo nagrinėjamu atveju tokios netesybos teismo laikomos protingo dydžio sutartines netesybomis.

19Kaip minėta, atsakovas netinkamai vykdė Lizingo sutarties sąlygas, todėl ieškovo teisės turi būti apgintos Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 6 p. tvarka. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu teismo vertinami kaip nepagrįstai, arba nėra susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku (nes minimos kitų šalių sudarytos sutartys), todėl atmestini. Taigi iš viso solidariai iš atsakovų ieškovui pagal Lizingo sutartį priteistina 993,42 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 679,73 Eur baudos (30 proc. nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės bei 182,04 EUR delspinigių.

20Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl neišeinant iš reikalavimo ribų iš atsakovo Labdaros ir paramos fondo „A.“ ir iš atsakovo A. K. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1, 2 d.).

21CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus dėl šių patirtų bylinėjimosi išlaidų: sumokėtas 42 EUR žyminis mokestis bei 968 EUR už teisinę advokatų pagalbą, iš viso 1010 EUR bylinėjimosi išlaidų. 42 EUR žyminį mokestį ieškovas realiai sumokėjo, jis įskaitytas LITEKO žyminio mokesčių duomenų bazėje, todėl jis priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai. Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo atstovų (advokatų) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jo teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje vyko ne vienas teismo posėdis, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos. Todėl iš viso iš atsakovo ieškovui priteistinos 1010 EUR bylinėjimosi išlaidos.

22Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

23Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovų lygiomis dalimis Lietuvos valstybės naudai priteistina 8,76 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

25ieškinį patenkinti visiškai.

26Priteisti ieškovui AB ( - ), j.a.k. ( - ), solidariai iš atsakovų A. K., a.k. ( - ) ir Labdaros ir paramos fondo „A.“, j.a.k. ( - ), 993,42 EUR pradelsų mokėjimų, 182,04 EUR delspinigių, 679,73 EUR baudos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti ieškovui AB ( - ), j.a.k. ( - ), lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., a.k. ( - ) ir Labdaros ir paramos fondo „A.“, j.a.k. ( - ), 1010 EUR bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., a.k. ( - ) ir Labdaros ir paramos fondo „A.“, j.a.k. ( - ), 8,76 EUR bylinėjimosi išlaidų.

29Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ( -... 3. ieškovas AB ( - ) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB ( - ) ir atsakovas Labdaros ir paramos... 5. Teisme gautas atsakovo Labdaros ir paramos fondas „A.“ atsiliepimas į... 6. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį... 8. A. L. ir paramos fondo „A.“ vadovas ir advokatė, teismo posėdyje nesutiko... 9. Ieškinys patenkintas visiškai.... 10. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad... 11. Vienas iš bylos atsakovu Labdaros ir paramos fondas „A.“ byloje sutiko,... 12. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 13. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 14. Sprendžiant dėl sutarties 7.4. punkte numatytų delspinigių bei tame... 15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 16. Atsakovas „A.“ fondas pažeidė aukščiau nurodytas teisės normas,... 17. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo nurodomas ieškovo atliktas ginčo... 18. Taip pat laikytina, kad ieškovas byloje įrodė, kad patyrė 1099,52 EUR... 19. Kaip minėta, atsakovas netinkamai vykdė Lizingo sutarties sąlygas, todėl... 20. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų... 21. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 22. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 23. Taip pat pagal CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovų lygiomis... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 25. ieškinį patenkinti visiškai.... 26. Priteisti ieškovui AB ( - ), j.a.k. ( - ), solidariai iš atsakovų A. K.,... 27. Priteisti ieškovui AB ( - ), j.a.k. ( - ), lygiomis dalimis iš atsakovų A.... 28. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., a.k. ( - ) ir... 29. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...