Byla 2A-71/2012
Dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo ir vekselių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys ieškovo pusėje A.L. S., B. S.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios A. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-565/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios A. S. įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo ir vekselių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys ieškovo pusėje A.L. S., B. S.) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl lizingo sutarčių nuostatų, nustatančių netesybas už sutarties nutraukimą, teisėtumo, vekselių teisėtumo bei proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumo.

4Ieškovas A. S. įmonė ieškiniu prašė pakeisti lizingo sutarčių Nr.2007/04-S79, Nr.200708F-841, Nr.200708F-847, Nr.200701F-2623 bei Nr.200701F-2624 (toliau – Lizingo sutartys) sąlygas taip:

51. pakeisti Lizingo sutarčių 7.4 punktą, nustatant, kad lizingo gavėjas moka lizingo davėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, taikant šį tarifą ir iki esamo momento mokėtiniems delspinigiams;

62. panaikinti Lizingo sutarčių 8.9 punkto dalį, numatančią lizingo gavėjo pareigą sumokėti lizingo davėjui 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą;

73. pakeisti Lizingo sutarčių 7.5.2 punktą, nustatant 0,1 procentų dydžio baudą nuo turto vertės, t.y. 250,8 Lt;

84. Lizingo sutarčių 7.5.2 punkto pakeitimus taikyti ir baudoms, mokėtinoms iki esamo momento.

9Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiais šešis neprotestuotinus vekselius bendrai 124 940,9 Lt sumai.

10Ieškinys grindžiamas argumentais, kad dėl krizės transporto sektoriuje ieškovui vykdyti lizingo sutartis tapo sudėtinga ir todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo į palankesnes ieškovui, tačiau susitarti nepavyko. Lizingo sutarčių sąlygos, nustatančios ieškovui netesybas už sutarčių pažeidimus, suteikia atsakovui neadekvačiai dideles teises, o ieškovui – neadekvačiai dideles pareigas, įtvirtina esminę sutarties šalių nelygybę.

11Pasirašydamas vekselius ieškovas suklydo, nesupratęs tikrųjų šių veiksmų pasekmių – jis manė, kad taip atsakovas sutiks nenutraukti lizingo sutarčių. Be to, vekseliai buvo pasirašyti atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje.

12Tretieji asmenys ieškovo pusėje ieškinį prašė tenkinti tais pačiais motyvais kaip ir ieškovas.

13Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad lizingo davėjas, vien todėl, kad disponuoja didesnėmis pinigų sumomis, neturi prisiimti sau ekonominės krizės ir ieškovo nesėkmingos veiklos neigiamas pasekmes. Įvertinti, ar netesybos yra aiškiai per didelės, galima tik atsižvelgiant į konkretų netesybų dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

14Ieškovo motyvai, dėl kurių jis pasirašė vekselius, nėra pagrindas pripažinti šiuos vekselius negaliojančiais dėl suklydimo.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bankrutuojančios A. S. įmonės atsakovo UAB „DnB Nord lizingas“ naudai 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 29 Lt pašto išlaidų.

17Teismas sprendė, kad ieškovas nesirėmė esminiu atsakovo padarytu lizingo sutarčių pažeidimu, lizingo sutartyse nenumatyti automatiško sutarties pakeitimo atvejai, šalys dėl sutarčių pakeitimo nesusitarė, todėl lizingo sutartys gali būti pakeistos esant CK 6. 204 straipsnyje ar 6.228 straipsnyje numatytoms sąlygoms.

18CK 6.204 straipsnis taikomas tuo atveju, kai sutartis dar neįvykdyta, tačiau byloje nagrinėjama faktinė situacija, kai lizingo sutartys yra nutrauktos 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienašališku atsakovo pranešimu, todėl nebėra vykdomos (CK 6.221 str. 1 d.), ir CK 204 straipsnis netaikytinas.

19Sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jei šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti sumokėti netesybas (CK 6.221 str. 2 d.).

20Ieškovo reikalavimai, grindžiami esmine šalių nelygybe, sumažinti delspinigių ir baudos tarifus, taip pat panaikinti sutarties sąlygą dėl baudos taikymo atmestini, kadangi netesybų nustatymas už sutartinių prievolių pažeidimus savaime neįtvirtina esminės šalių nelygybės. Byloje nenustatyta, kad delspinigių ir baudų nustatymas ir tarifai pažeidžia šalių interesų balansą.

21Dėl termino mokėti lizingo įmokas pažeidimo atsakovas patiria nuostolius. Nutraukus Lizingo sutartis prieš terminą dėl esminio ieškovo padaryto sutarties pažeidimo, atsakovas taip pat patiria nuostolius. Nustatyti, ar netesybos šios bylos atveju yra aiškiai per didelės ir pažeidžia šalių interesų balansą, galima tik įvertinus konkretų prašomų priteisti netesybų dydį ir kitas svarbias aplinkybes – prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, atsakovo patirtų nuostolių dydį ir kt. Šiomis aplinkybėmis ieškovas byloje nesirėmė.

22Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais neprotestuotinus vekselius bendrai 124 940,9 Lt sumai taip pat atmestinas, kadangi ieškovas neįrodė aplinkybių, jog vekseliai buvo pasirašyti suklydimo ir atsakovo ekonominio spaudimo įtakoje (CPK 178 str.). Ieškovas turi patirties sandorių sudaryme, vekselis, kuriame nurodytą mokėtiną sumą sudaro vienos iš vekselio šalies skola kitai šaliai pagal anksčiau tarp šių šalių sudarytą sandorį, yra dažnas verslo praktikoje, todėl ieškovo argumentas, kad jis nesuprato vekselių teisinės reikšmės, nėra pagrindas pripažinti vekselius negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo. Ieškovo suklydimas dėl sandorio motyvų (ieškovas vekselių išrašymą suprato kaip sąlygą, kad atsakovas vienašališkai nenutrauks lizingo sutarčių) taip pat nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vertė ieškovą išrašyti vekselius ar kad atsakovas vekselių išrašymą iškėlė kaip sąlygą, kad lizingo sutartys nebus vienašališkai nutrauktos.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24Tretysis asmuo A.L. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

251. CK 6.574 straipsnis nustato, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Tai imperatyvi įstatymo norma, kuri neleidžia susitarti kitaip, yra privaloma tiek proceso šalims, tiek teismui. Lizingo sutarčių 8.9 punktas, reglamentuojantis kliento pareigas nutraukus sutartį, prieštarauja CK 6.574 straipsniui. Esant tokiai situacijai, teismas privalo ex officio konstatuoti sandorio negaliojimo faktą (CK. 1.78 str. 5 d., 1.80 str.).

262. Pirmosios instancijos teismas taikomų teisės normų nesusiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, be to, 30 procentų bauda teismų praktikoje niekada nebuvo pripažinta atitinkančia protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Tai, kad teismas nemotyvavo, kodėl tokia didelė bauda nepažeidžia pamatinių principų, yra pagrindas sprendimą naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – motyvų nebuvimo.

273. Teismas netaikė CPK 159 straipsnio ir tai yra procesinis pažeidimas, galėjęs įtakoti netinkamą bylos išnagrinėjimą. Minėtas straipsnis imperatyviai nustato teismo pareigą nurodyti proceso šalims aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba šio CPK nustatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva. CPK 159 straipsnio pažeidimą patvirtina teismo motyvas “šiomis aplinkybėmis ieškovas nesirėmė”.

284. Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Nustačius (ieškinio priėmimo stadijoje), kad ieškovo pareikštas reikalavimas objektyviai negali sukurti jokių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti arba atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl neprotingai didelių netesybų ir baudų tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys didelės ar mažos netesybos, patvirtina, kad ieškinio priėmimą reglamentuojančių normų nebuvo tinkamai laikytasi.

295. Teismas nesilaikė CPK 186 straipsnio, nustatančio, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai civiliniame procese yra įrodymai, kurie privalomai turi būti tiriami ir vertinami.

306. Spręsdamas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais vekselius, teismas neatkreipė dėmesio į svarbiausią spręstiną klausimą, t.y. ar buvo pagrindas vekseliui išduoti. Jo nebuvo. Išrašius vekselius, ieškovo atsakomybė tapo dviguba: pagal lizingo sutartis ir pagal vekselius. Atsakovas po vekselių išrašymo lizingo sutarčių nepakeitė.

31Lietuvos aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007), kad, išrašius vekselį neturint tam teisinės pareigos, toks vekselis gali būti nuginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Kokiu pagrindu naikinti sandorį-vekselio išdavimą, sprendžia teismas, turintis išimtinę diskreciją kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. Ieškovas įrodė, kad vekseliai išduoti be pagrindo, atsakovas to nenuginčijo ir nenurodė pagrindo vekseliams išduoti, todėl ieškinio dalis dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais turėjo būti tenkinama.

327. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įpareigojantį teismą sprendime nurodyti tiek įstatymus, kuriais remiasi, tiek kitus teisinius argumentus. Sprendimas surašytas bendro pobūdžio tezėmis. Svarbiausi prašymai ir argumentai, į kuriuos teismas nereagavo, yra šie:

33prašymas bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui, kuriame vykdomos ieškovo bankroto procedūros, kadangi ieškinys savo turiniu yra ginčas dėl teisingo kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo;

34prašymas įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokia kaina jis pardavė paimtus automobilius, kadangi šie duomenys būtini tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį pagal CK 6.574 straipsnį, nes lizingo sutarties 8.9 punkte yra nurodyta, kad „Klientas privalo <...> taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą“. Kokio dydžio bauda - negalima nustatyti, neišminusavus grąžinto turto vertės, nes lizingo sutarties 8.1 punkte yra nurodyta, kad „Klientas privalo grąžinti turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą“. Turtas buvo grąžintas tokios pat būklės kaip paimtas, nes buvo eksploatuojami neilgai, tvarkingai;

35neišnagrinėtas trečiojo asmens A.L. S. argumentas, kad atsakovui grąžinus lizingo dalyką (automobilius), atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes turėjo grąžinti lizingo gavėjui pinigines lėšas, kuriomis buvo dengiama lizinguojamo daikto vertė (atskaičius normalų nusidėvėjimą).

36prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovo bankroto administratorius teismo pranešima gavo tik prieš dieną iki teismo posėdžio ir posėdžio metu prašė laiko ieškinio reikalavimams patikslinti ir keisti.

37Ieškovo bankrutuojančios A. S. įmonės bankroto administratorius ir tretysis asmuo B. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka.

38Atsakovas UAB DnB NORD lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti iš apelianto atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1452 Lt.). Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

391. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti lizingo sutarčių 8.9 punktą prieštaraujančiu CK 6.574 straipsniui. Nei apeliantas, nei ieškovas neginčijo Lizingo sutarčių kaip sandorių, o prašė pakeisti Lizingo sutarčių nuostatas, nustatančias netesybas, tarp jų ir Lizingo sutarčių 8.9 punktą, prašydami sumažinti 8.9 punkte numatytą baudos dydį. Be to, byloje nenustatyta, kad lizingo sutarčių 8.9 punktas prieštarautų teisės normoms.

40Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, CK 6.574 straipsnis nėra imperatyvi teisės norma, nedraudžia šalims susitarti ir dėl kitokio nei CK 6.574 straipsnyje numatyto nuostolių atlyginimo.

41Pagal susiklosčiusią teismų praktiką UAB „DnB NORD lizingas“ sutarčių sąlygos (konkrečiai 8.9 p.) yra pripažįstamos atitinkančiomis CK 6.574 straipsnio nuostatą dėl lizingo davėjo grąžinimo į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-451/2010).

422. Procesas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Apeliantas, teigdamas, kad buvo pažeistas CPK 159 straipsnis, nekonkretizuoja, nei koks pažeidimas buvo padarytas, nei kokiu būdu jis tariamai lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, nepateikė teisiškai motyvuotų tariamą pažeidimą patvirtinančių argumentų/įrodymų. Apeliantas su įmonę atstovaujančiu advokatu pats asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, prašė ieškinį tenkinti, buvo apklaustas teismo posėdyje, pats davė teismui paaiškinimus, atsakė į teismo klausimus.

433. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais – teisėtas bei tinkamai motyvuotas.

444. Apelianto teismui reikšti prašymai dėl bylos perdavimo, dokumentų išreikalavimo, buvo teismo išnagrinėti ir kaip nepagrįsti atmesti protokolinėmis nutartimis.

455. Ginčo teisena paremta rungtyniškumo principu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ieškovo suformuoto ieškinio dalyko ir pagrindo ribose ir neturėjo teisės išeiti iš ieškinio ribų, t.y. spręsti atsakovo kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje pagrįstumo. Ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimus dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo (prašė sumažinti netesybas) bei vekselių pripažinimo negaliojančiais. Tuo pagrindu Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjantis ieškovo bankroto bylą 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo sustabdęs atsakovo kreditorinio reikalavimo dalyje dėl netesybų patvirtinimo klausimą iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo ieškinį dėl Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo. Teisės normos nenumato, kad bankrutuojančios įmonės iniciatyva iškeltos bylos atsakovams turi būti nagrinėjamos bankrutuojančios įmonės bankroto byloje.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Ieškovas A. S. įmonė su atsakovu UAB ,,DNB NORD lizingas“ sudarė penkias lizingo sutartis, pagal kurias atsakovas įgijo ieškovo nurodytą turtą (transporto priemones) ir suteikė teisę ieškovui juo naudotis ir valdyti. Ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus ir įvykužius sutarčių sąlygas perimti turtą nuosavybėn. Sutartis šalys vykdė iki 2008 m. rudens, kol dėl finansinės krizės sutriko atsiskaitymai, sumažėjo darbų apimtys. Ieškovas dėl pablogėjusių verslo sąlygų prašo pakeisti sutarčių sąlygas, sumažinant suderėtus delspinigius, nustatytus sutarčių 7.4 punktuose iki 0.02 procentų, panaikinti sutarčių 8.9 punktus, numatančius 30 procentų baudas nuo neapmokėto turto vertės sutarčių nutraukimo atveju, pakeisti sutarčių 7.5.2 punktus nustatant 0.1 procento dydžio baudas nuo turto vertės už sutarčių atskirų punktų nevykdymą. Be to, atsakovas, ieškovo teigimu, pasinaudodamas dominuojančia padėtimi, 2009 m. sausio mėnesį išreikalavo pasirašyti šešis neprotestuotinus paprastuosius vekselius 124 940.90 Lt sumai. Vekseliai išduoti suklydimo įtakoje, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.

48Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, tretysis asmuo A. L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad lizingo sutarčių 8.9 punktai, reglamentuojantys kliento pareigas nutraukus sutartį, prieštarauja CK 6.574 straipsniui. Esant tokiam prieštaravimui, teismas privalėjo konstatuoti sandorio negaliojimo faktą.

49Lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti atsakovui UAB „DnB NORD lizingas“ turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti UAB „DnB NORD lizingas“ skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Be to, UAB „DnB NORD lizingas turi teisę reikalauti kliento padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.).

50Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

51Apeliaciniame skunde teigiama, kad lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta ieškovo pareiga sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą ir atsakovo teisė reikalauti padengti visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas (transportavimo, sandėliavimo ir pan.) prieštarauja imperatyviai įstatymo – CK 6.574 straipsnyje įtvirtintai normai.

52Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad normos imperatyvumas pasireiškia tiesiogine įstatymo leidėjo nuoroda, kas sandoriai, prieštaraujantys vienai ar kitai teisės normai, yra niekiniai ir negalioja. Normos imperatyvumas pasireiškia jose aiškiai išreikštu draudimu, pavyzdžiui, ,,draudžiama“, ,,neturi teisės“ ir pan. Imperatyviosios normos yra išimtinės, nes civilinė teisė grindžiama dispozityvumo principais. Dispozityviosiose teisės normose vartojami terminai ,,leidžiamas“, ,,turi teisę“, ,,gali“ ir kt. CK 6.574 straipsnyje naudojami žodžiai ,,turi teisę“, todėl nėra pagrindo teigti, jog CK 6.574 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį, yra imperatyvi.

53Sutarties laisvės principas nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai beprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

54Šalys, sudarydamos sutartis, nustatė atsakomybę jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejais. Kadangi ieškovas sutarčių tinkamai nevykdė, atsakovas jas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutraukė ir pareikalavo, kad ieškovas įvykdytų sutartyse numatytas prievoles, pareiškė ieškovui iškeltoje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus 283 243,79 Lt sumai, tame tarpe sutartyje nustatytų 9 856,25 Lt delspinigių ir 250 776,45 Lt baudos.

55Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas reikalauja pakeisti lizingo sutarčių sąlygas sumažinant sutartyje nustatytus delspinigius iki 0.02 procentų bei panaikinti nustatytą 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą.

56Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sudarydamos sutartį sukūrė tarpusavio civilinius teisinius santykius. Šiuos santykius pakeisti ar nutraukti galima tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje šalys sutartimi nustatė savo prievolių užtikrinimą netesybomis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Teismo teisę mažinti netesybas numato CK 6.73 straipsnio 2 dalis. Šioje teisės normoje numatyta teismo diskrecijos teisė siejama su dviem savarankiškomis alternatyviomis sąlygomis: netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Ši diskrecijos teisė yra ribojama viena aplinkybe – netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taip pat įstatymas neleidžia mažinti jau sumokėtų netesybų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies teisės normą, ne kartą yra nurodęs, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą teismų praktiką aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-305/2007, 3K-3-85/2007 ir kt.). Šių netesybų vertinimo kriterijai taikomi sprendžiant tiek dėl baudos, tiek delspinigių forma sutartų netesybų dydžio. Teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tiek, šalies prašymu, šiai manant, kad sutartimi nustatytos netesybos aiškiai neprotingos ir pažeidžia jos teisėtus interesus.

57Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi nei įstatymas, nei sutartis nenumato visiško atleidimo nuo prievolės įvykdymo, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius CK 6.256 str. 2 d.).

58Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo baudą, nustatytą sutartyje, panaikinti, o delspinigius sumažinti. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl baudos panaikinimo negali būti tenkinamas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Mažinti baudos ieškovas neprašė, todėl toks pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas. Kaip jau pasakyta, netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovo patirti nuostoliai dėl ieškovo prievolių neįvykdymo nebuvo nustatinėjami, nes atsakovas savo reikalavimus atlyginti nuostolius, sumokėti baudą, netesybas pareiškė bankroto byloje, kurioje ir turi būti sprendžiami klausimai, ar yra pagrindas mažinti sutartyje nustatytą baudą ir netesybas, atsižvelgiant į atsakovo patirtus nuostolius.

59Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

60Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

61Ieškovas 2009 m. sausio 8 d. išrašė 6 neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kuriais 2009 m. vasario 9 d. įsipareigojo sumokėti atsakovui bendrą 12 4940,90 Lt sumą.

62Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išduotus vekselius nepripažinti išduotais suklydimo įtakoje, tretysis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, ar buvo pagrindas išduoti vekselius, nes tarp šalių yra pasirašytos lizingo sutartys, kuriose aptarti visi klausimai, tame tarpe atsiskaitymo sąlygos. Vekselių išrašymas yra susijęs su sutarčių vykdymu, todėl, nepakeitus jų sąlygų, ieškovo atsakomybė atsiranda ir iš sutarčių, ir iš vekselių. Nesant pagrindo išduoti vekseliai, apelianto nuomone, turėjo būti pripažinti negaliojančiais.

63Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtintas teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jo atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-443/2007, Nr. 3K-3-8/2007, Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.).

65Išsamiai dėl galimybės ginčyti vekselį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2008 m. birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008. Lietuvos Aukščiausias Teismas šioje byloje išaiškino, kad vekselio viešo patikimumo savybė reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to skolininkas pagal šį vertybinių popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas, tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

66Įstatymuose nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p., CK 1.105 str. 1 d.), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

67Pagal ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tačiau ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, valinis veiksmas ir galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

68Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. S. įmonė ir atsakovas UAB DnB NORD lizingas yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai. Ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas - ginčo vekselių įgijėjas ir turėtojas. Ieškovas prašė pripažinti vekselius negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo, nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad vekseliai buvo išrašyti suklydimo ir ekonominio spaudimo įtakoje. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja.

69Iš šalių paaiškinimų seka, kad ieškovas vekselius išdavė atsakovui, pripažindamas įsiskolinimus pagal lizingo sutartis ir įsipareigodamas juos sumokėti vekseliuose nustatytu terminu, taigi pagrindas išduoti vekselius egzistavo.

70Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsirandanti reikalavimo teisė. Neįvykdžius pareigos apmokėti vekselį, vekselio turėtojui atsiranda reikalavimo teisė, notarui padarius vykdomuosius įrašus vekseliuose (ĮPVĮ 81 str. 2 d.), o vykdomieji įrašai, padaryti vekseliuose, gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka (ĮPVĮ 82 str.), todėl apeliantas, esant atitinkamoms sąlygoms, savo teises gali ginti ginčijant vekseliuose padarytus vykdomuosius įrašus.

71Kiti apeliacinio skundo motyvai teisiškai nėra reikšmingi tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.

72Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

73Atsakovas dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėjo 1452 Lt išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios šalies - apelianto.

74Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,05 Lt, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos ir iš proceso dalyvių nepriteistinos.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Priteisti atsakovui UAB DnB NORD lizingas“ (j. a. k. 124385737) iš Algirdo L. S. (a. k. ( - ) 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl lizingo sutarčių nuostatų, nustatančių netesybas... 4. Ieškovas A. S. įmonė ieškiniu prašė pakeisti lizingo sutarčių... 5. 1. pakeisti Lizingo sutarčių 7.4 punktą, nustatant, kad lizingo gavėjas... 6. 2. panaikinti Lizingo sutarčių 8.9 punkto dalį, numatančią lizingo gavėjo... 7. 3. pakeisti Lizingo sutarčių 7.5.2 punktą, nustatant 0,1 procentų dydžio... 8. 4. Lizingo sutarčių 7.5.2 punkto pakeitimus taikyti ir baudoms, mokėtinoms... 9. Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiais šešis... 10. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad dėl krizės transporto sektoriuje... 11. Pasirašydamas vekselius ieškovas suklydo, nesupratęs tikrųjų šių... 12. Tretieji asmenys ieškovo pusėje ieškinį prašė tenkinti tais pačiais... 13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad lizingo davėjas, vien todėl,... 14. Ieškovo motyvai, dėl kurių jis pasirašė vekselius, nėra pagrindas... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 17. Teismas sprendė, kad ieškovas nesirėmė esminiu atsakovo padarytu lizingo... 18. CK 6.204 straipsnis taikomas tuo atveju, kai sutartis dar neįvykdyta, tačiau... 19. Sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jei šios... 20. Ieškovo reikalavimai, grindžiami esmine šalių nelygybe, sumažinti... 21. Dėl termino mokėti lizingo įmokas pažeidimo atsakovas patiria nuostolius.... 22. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais neprotestuotinus vekselius... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 24. Tretysis asmuo A.L. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą... 25. 1. CK 6.574 straipsnis nustato, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo... 26. 2. Pirmosios instancijos teismas taikomų teisės normų nesusiejo su bylos... 27. 3. Teismas netaikė CPK 159 straipsnio ir tai yra procesinis pažeidimas,... 28. 4. Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio... 29. 5. Teismas nesilaikė CPK 186 straipsnio, nustatančio, kad šalių ir... 30. 6. Spręsdamas dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais vekselius,... 31. Lietuvos aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2007 m. spalio 1 d.... 32. 7. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įpareigojantį... 33. prašymas bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui, kuriame vykdomos... 34. prašymas įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokia kaina jis pardavė... 35. neišnagrinėtas trečiojo asmens A.L. S. argumentas, kad atsakovui grąžinus... 36. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovo bankroto... 37. Ieškovo bankrutuojančios A. S. įmonės bankroto administratorius ir tretysis... 38. Atsakovas UAB DnB NORD lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo... 39. 1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 40. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, CK 6.574 straipsnis nėra... 41. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką UAB „DnB NORD lizingas“ sutarčių... 42. 2. Procesas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Apeliantas, teigdamas,... 43. 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl... 44. 4. Apelianto teismui reikšti prašymai dėl bylos perdavimo, dokumentų... 45. 5. Ginčo teisena paremta rungtyniškumo principu. Pirmosios instancijos... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Ieškovas A. S. įmonė su atsakovu UAB ,,DNB NORD lizingas“ sudarė penkias... 48. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys... 49. Lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju... 50. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia... 51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta... 52. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje įtvirtinta, kad normos imperatyvumas... 53. Sutarties laisvės principas nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti... 54. Šalys, sudarydamos sutartis, nustatė atsakomybę jų nevykdymo ar netinkamo... 55. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas reikalauja pakeisti lizingo sutarčių... 56. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sudarydamos sutartį sukūrė tarpusavio... 57. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles... 58. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo baudą, nustatytą sutartyje,... 59. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir jį... 60. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais... 61. Ieškovas 2009 m. sausio 8 d. išrašė 6 neprotestuotinus paprastuosius... 62. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išduotus vekselius... 63. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 65. Išsamiai dėl galimybės ginčyti vekselį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 66. Įstatymuose nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis... 67. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas skolininkas pagal vekselį gali reikšti... 68. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. S. įmonė ir atsakovas UAB DnB NORD... 69. Iš šalių paaiškinimų seka, kad ieškovas vekselius išdavė atsakovui,... 70. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsirandanti reikalavimo... 71. Kiti apeliacinio skundo motyvai teisiškai nėra reikšmingi tarp šalių... 72. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo... 73. Atsakovas dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėjo 1452 Lt... 74. Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 76. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 77. Priteisti atsakovui UAB DnB NORD lizingas“ (j. a. k. 124385737) iš Algirdo...