Byla 2-5-826/2012
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R. ir L. N., vertėjaujant V. N. ir S. A., dalyvaujant ieškovui V. L. (V. L.), jos atstovei advokatei A. M., atsakovui L. G. (L. G.), jo atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui L. G., tretiesiems asmenims B. G., O. G. (O. G.), A. L. (A. L.) dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo iš eismo įvykio kaltininko sūnaus tapusio globėju priteisti 3066,00 Lt dydžio žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010-10-02 21.07 val. eismo įvykio, įvykusio Rimkų g. ties Lanko gatve, metu buvo apgadintas, ieškovui priklausantis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr.( - ). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodytu metu ieškovo sūnui trečiajam asmeniui vairuojant automobilį Škoda Octavia partrenkė kelio važiuojamąja dalimi, pagal automobilių kryptį, neapšviestame kelio ruože ėjusį be šviesą atspindinčios liemenės P. G. (P. G.). Eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. P. ikiteisminio tyrimo Nr.30-1-00538-10 metu nustatė, kad dėl minėto autoįvykio kaltas ir atsakingas P. G. (T.1, b.l. 124).

3Ieškovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2010-10-02 apie 21 val. Rimkų g., ties Lanko gatve įvyko eismo įvykis, kurio metu P. G. buvo patrenktas ieškovui priklausančiu automobiliu, kurį vairavo jo sūnus A. L.. Sūnus jam paaiškino, kad buvo tamsus metas, jis nematė pėsčiojo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. G. pažeidė kelių eismo taisykles. Dėl automobilio apgadinimo jis kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, bandė susisiekti su G. dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Jo sūnus dėl eismo įvykio patyrė stresą, negalėjo sėsti prie vairo, 4-5 mėnesius automobilis nebuvo remontuojamas, dėl jo remonto jis kreipėsi į savo pažįstamus G. B. ir O. J.. G. B. ieškojo priekinio stiklo, pats jį įstatė. Už stiklą ir jo įdėjimą G. B. buvo sumokėta 1000,00 Lt. Kadangi O. J. jam buvo skolingas apie 1000,00 Lt ir jis buvo dirbęs autoservise, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl automobilio remonto. Automobilis iki šiol nėra visiškai sutvarkytas - nėra įstatytas purkštukas. Ieškinio reikalavimas yra pagal paskutinę pažymą: 1750,00 Lt sudaro kėbulo remontas, veidrodžio pakeitimas, dažymas, dešinio posūkio žibinto pakeitimas, kapoto remontas, dešinio sparno, durelių remontas, dažymas, užpakalinės dalies poliravimas. Be to, ardymo metu buvo pastebėta, kad yra nulaužtas pagrindinio žibinto laikiklis. Priekinis stiklas naujas kainuoja 752,00 Lt, plius elektroninis lietaus daviklis 485,00 Lt, įdėjimas, iš viso apie 1400,00 Lt. Apie 800,00 Lt kainavo padėvėtas stiklas, purkštukas buvo nupirktas naudotas, jis kainavo 100,00 Lt. Visą ieškinio sumą sudaro 3066,00 Lt. Škodos centre už automobilio remontą būtų sumokėjęs daug brangiau. J. už darbą sumokėjo 1750,00 Lt, iš jų buvo užskaityta 1000,00 Lt ankstesnė skola. Kaip paaiškino sūnus, jis iki susidūrimo važiavo 50 km/h.

4Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nustatyti neteisėti veiksmai – ėjimas važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu be atšvaitų. Artimieji žinojo apie P. G. sveikatos būklę. Atsakovu traukiamas neveiksnaus asmens globėjas. Ar įvykio metu P. G. buvo neveiksnus – duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas turi šioje byloje prejudicinę galią. Duomenų, kad P. G. negalėjo suprasti savo veiksmų autoįvykio metu, byloje nėra. Prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2010 m. spalio mėnesį eismo įvykio metu jo tėvui P. G. buvo sulaužyta koja. Tėvas serga Alzheimerio liga. Iki eismo įvykio, tėvui priežiūra, kaip papasakojo motina, nebuvo reikalinga. Eismo įvykio dieną mama su tėvu buvo sode, esančiame Dituvos sodų bendrijoje. Būnant sode, tėvas išėjo pasivaikščioti, tačiau po 2 valandų kai jis negrįžo atgal, mama ėmė ieškoti. Atsakovas taip pat ieškojo tėvo, skambino į policiją. Kitą dieną jam mama pranešė, kad tėvą rado ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės tėvas ėmė gyventi pas jį. Kadangi tėvas po eismo įvykio nebegalėjo savimi pasirūpinti, su mama susitarė tvarkyti dokumentus dėl tėvo globos. Apie tėvo ligą žinojo, tėvas bijojo toli eiti, toliausiai nueidavo į parduotuvę, o toliau jį visur lydėdavo mama. Po eismo įvykio tėvas nebevaikšto, jis yra paskirtas tėvo globėju. Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į mamą, tačiau atsakovo nieko neprašė. Iki eismo įvyko tėvas gyveno su mama, gyvenimą suvokdavo, jį atpažindavo. Dėl eismo įvykio tėvas yra nekaltas. Tėvas buvo apklausinėjamas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau matėsi, kad jis nieko nesupranta.

6Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, nes įvykio metu P. G. buvo veiksnus, teisių perėmimas negalimas, todėl jeigu ieškinys reiškiamas pagal LR CK 6.268 str. 4 d., tai jis galėjo būti reiškiamas įvykio metu kartu gyvenančiam sutuoktiniam arba suaugusiam vaikui. Neveiksniu pripažintas P. G. įvykio metu gyveno su savo sutuoktine, tačiau ne su L. G.. Taip pat reikėjo įrodyti, kad įvykio metu P. G. jau buvo neveiksnus, tačiau to nustatyta nebuvo, nes tai nustatyti gali tik specialistas. Taip pat šioje byloje nenustatytas nė vienas elementas, kuris yra būtinas sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo.

7Tretysis asmuo B. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino, kad kaltas turi būti asmuo, kuris sėdi už automobilio vairo. Ieškovo sūnus negalėjo nematyti vyro. Įvykio dieną jis išėjo pasivaikščioti, tačiau negrįžo, ji pati jo niekur nerado, skambino ir vaikams. Kaip vyras atsidūrė Rimkuose, ji nežino. Vyrą surado begulinti sužalotą Respublikinėje ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės, vyras nieko nebepažįsta, nors iki eismo įvykio kalbėdavosi, nueidavo vienas į parduotuvę, tai yra, iki įvykio jo ligos forma buvo lengva. Kada pasirašė ant autoavarijos vietos schemos, nežino. Ieškovui atlyginti žalos ji neturi, nes vyras yra nekaltas.

8Tretysis asmuo O. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu jis nesutinka. Paaiškino, kad neįsivaizduoja, kaip vairuotojas galėjo nematyti pėsčiojo, nes oro sąlygos buvo geros, tėvas buvo su sportine striuke, su juostomis. Tėvas sirgo Alzeimerio liga, tačiau vaikščiojo, kalbėjo, nueidavo vienas į parduotuvę, į miestą vienas neidavo. Apie tai, kad dingo tėvas pranešė paskambinusi mama. Nors tėvo ieškojo, tačiau nerado. Eismo įvykio vietoje jis nebuvo, su tėvais kartu negyvena. Niekada anksčiau tėvas nebuvo dingęs. Ieškovas kreipėsi į jį dėl žalos atlyginimo.

9Tretysis asmuo A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad spalio mėnesį, vakare su draugais važiavo į gimtadienį tėvui priklausančiu automobiliu Škoda Octavia, automobilį vairavo jis. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau bevažiuojant draugė ėmė šaukti ir jis pamatė priekyje automobilio žmogaus siluetą. Tuo metu kai pamatė siluetą, žiūrėjo į kelią, atvažiuojančiu automobilių šviesų apakintas nebuvo, kelio ruožas buvo neapšviestas, važiavo artimosiomis automobilio žibintų šviesomis, nes buvo prasilenkęs su trimis automobiliais. Susidūrimo su žmogumi metu iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, tačiau tolimųjų šviesų įsijungęs nebuvo. Kodėl jo draugė pirmoji pamatė keliu einantį žmogų – paaiškinti negali. Žmogus ėjo gal 1 metro atstumu nuo kelkraščio, buvo tamsiai apsirengęs. Įvykus eismo įvykiui, pranešė policijai ir greitajai medicinos pagalbai (toliau – GMP). Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio stiklas, variklio dangtis, išdaužtas dešinės pusės posūkio žibintas, veidrodėlis. Tuo metu kai sudarinėjo eismo įvykio schemą, P. G. nebebuvo, jis buvo išvežtas GMP. Po susidūrimo automobilį pastatė arčiau šaligatvio, kad netrukdytų. G. gulėjo griovyje gal 2-3 metrai nuo kelkraščio. Tuo metu kai pamatė keliu einantį žmogų, atstumas iki jo buvo gal 2 – 3 metrai.

10Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2010 m. spalio mėnesį dirbo Eismo priežiūros biure. Darbo metu buvo eismo įvykis, kurio metu automobilis Škoda Octavia patrenkė keliu ta pačia kryptimi ėjusį pėsčiąjį. Parašas ant eismo įvykio schemos iš partrenkto asmens galėjo būti paimtas kitą dieną. Eismo įvykio schemoje susidūrimo vieta nėra pavaizduota. Važiuojant 50 km/val. greičiu, trumposios žibintų šviesos apšviečia 20-25 m., žmogus pamatomas už 15-20 m. Eismo įvykio vietoje nėra įrengtas apšvietimas, todėl buvo galima naudoti tolimąsias žibintų šviesas.

11Liudytoja L. Š. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas P. G.. Anot vairuotojo, P. G. ėjo pagal automobilio važiavimo kryptį. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertizės nebuvo atliktos. Nukentėjusysis buvo apklausiamas ligoninėje dalyvaujant sutuoktinei.

12Liudytoja J. M. paaiškino, kad važiavo automobilyje eismo įvykio metu. Įvykis buvo prieš 2 metus rudenį. Tą vakarą, jau tamsiu paros metu, važiavo su draugais švęsti gimtadienio. A. Š. vairavo A. L., ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Bevažiuojant priekyje einančio žmogaus siluetą ji pamatė anksčiau nei vairuotojas. Pamačiusi, sušuko ir vairuotojas ėmė stabdyti. Toje vietoje kelias neapšviestas. Susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo sustojo ir surado griovyje žmogų, iškvietė policiją ir GMP. Koks buvo greitis iki susidūrimo – nežino. Kai atvyko GMP, ji dar buvo, tačiau po kurio laiko atvyko draugai ir ji išvažiavo švęsti gimtadienio.

13Liudytojas S. K. (S. K.) paaiškino, kad yra A. L. draugas. Į teismo posėdį pakvietė A. L., kad papasakotų apie eismo įvykį. 2010 m. spalio 2 d. vakare vyko į draugo gimtadienį A. L. tėvo automobiliu. V. R. gatve į kažką atsitrenkė. Sustoję pamatė griovyje gulintį žmogų, iš karto iškvietė GMP. Iki susidūrimo to žmogaus nematė. Automobilį vairavo A. L.. Smūgio metu kažkas sušuko. Po įvykio A. toliau vairavo automobilį, apie tai, kad bijo vairuoti automobilį – nieko nesakė. Toje vietoje kur įvyko susidūrimas, šaligatvio nėra, vieta neapšviesta. Partrenktas pagyvenęs vyras, kuris buvo apsirengęs juodomis sportinėmis kelnėmis, juodu sportiniu džemperiu. Kai jie pribėgo prie gulinčio žmogaus, jo kairė koja buvo sužalota, nes jis atsitrenkė į automobilio dešinę pusę.

14Liudytojas I. P. paaiškino, kad prieš du metus spalio gal 2 dieną draugo vairuojamu automobiliu HONDA - CIVIK vyko į draugo gimtadienį. Važiuojant į gimtadienį Rimkų gatve, pamatė keliu einantį vyrą. Po 15-20 min. jiems paskambino S. K. ir pasakė, kad patrenkė žmogų. Atvykę į eismo įvykio vietą, išsivežė J. ir S.. Buvo apgadinta automobilio priekinė lempa, veidrodėlis, išmuštas stiklas, sugadintas sparnas. Ta vieta, kur jis pamatė keliu einantį žmogų, buvo apšviesta, šalia automobilių serviso.

15Liudytojas G. B. paaiškino, kad ieškovas paprašė padėti jam pakeisti stiklą po automobilio avarijos. Stiklas kainavo apie 850,00 Lt, o su lietaus davikliu 1000,00 Lt., jam kainavo kelionė į Gargždus, hermetikas 150,00 Lt, gruntas 40,00 Lt. Ieškovo automobilio dešinįjį šoną reikėjo tvarkyti. Stiklą nupirko už savo pinigus, mokėjo grynais pinigais, o po to ieškovas su juo atsiskaitė. Servise jis būtų sumokėjęs apie 2000,00 Lt.

16Liudytojas O. J. paaiškino, kad su ieškovu yra draugai. Jis padėjo ieškovui remontuoti jo automobilį Škoda. Anksčiau yra dirbęs servise. Jis ieškovo automobilį glaistė, trynė, ruošė dažymui ir dažė, taip pat ieškojo detalių: veidrodėlio, posūkio žibinto, už kuriuos mokėjo apie 4000,00 Lt, dažams išleido 200,00 Lt, gruntas kainavo 20-28 Lt., tačiau tiksliai nebeprisimena. Tokia veikla jis nebeužsiima, tuo metu buvo ieškovui skolingas 1000,00 Lt, todėl faktiškai tiek jis sumokėjo vien už detales, vėliau ieškovas sumokėjo jam dar 750,00 Lt.

17Ieškinys netenkintinas.

18Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2010-10-02 apie 21.07 val. eismo įvykio, įvykusio Klaipėdoje, Rimkų g., ties Lanko g., metu buvo apgadintas A. L. (A. L.) vairuojamas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr.( - ), kuris priklausė V. L. (V. L.) ir sužalotas pėstysis P. G. (P. G.) (T.1, b.l. 8 – 16, 58; prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10). Ieškovas atliko eismo įvykio metu apgadinto automobilio Škoda Octavia, valst. Nr.( - ) vertinimą, pagal kurį transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 2866,00 Lt (T.1, b.l. 17 – 27). Ieškovas kreipėsi į P. G. dėl žalos atlyginimo (T.1, b.l. 30). 2012 m. vasario 28 d. sprendimu P. G. pripažintas neveiksniu, globėju paskirtas jo sūnus L. G. (T.1, b.l. 120 – 122).

19Dėl tinkamo atsakovo.

20Ieškinys atsakovui L. G. yra reiškimas LR CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu.

21Asmens atsakomybės CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiniai aspektai analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. O. B., bylos Nr. 3K-3-49/2005. Aiškindama šią teisės normą, kolegija akcentavo, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

22LR CK 2.16, 2.17 straipsnių dispozicijose pateikti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma asmens gyvenamoji vieta. Šiuos kriterijus taikant, t. y. pagal juos patikrinant faktines aplinkybes, gali būti konstatuojamas teisiškai reikšmingas faktas – asmens gyvenamoji vieta.

23Šioje byloje aiškiai nustatyta, kad L. G. iki 2010 m. spalio 2 d., t.y eismo įvykio metu su P. G. negyveno, pastarasis gyveno su savo sutuoktine B. G., todėl šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovo ir jos atstovės dėmesį į aiškią LR CK 6.268 str. formuluotę, kurioje įvardinta, kas tokio pobūdžio byloje turi būti atsakovu, savo iniciatyva į procesą įtraukė trečiuosius asmenis B. G. ir O. G., siūlė ieškovui, kuris teismo posėdžio metu buvo atstovaujamas advokato, tikslinti atsakovą, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo.

24Be to, byloje nėra ginčo (tai pripažino ir B. G., L. G. ir O. G., tą patvirtina ir medicininiai dokumentai), kad 2010-10-02 P. G. sirgo Alzhaimerio liga, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 m. spalio 2 d. eismo įvykio metu P. G. buvo neveiksnus, tai yra, kad 2010-10-02 eismo įvykio metu žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Tai įrodyti pareigą, vadovaujantis LR ( - ) str. nuostatomis, turėjo ieškovas.

25Dėl sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

26Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad pagal LR ( - )straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. K. J., bylos Nr. 3K-3-525/2001; 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-897/2001; kt.).

27Ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.30-1-00538-102010-12-06 prokuroro nutarimu nutrauktas (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, 55, 56 lapas, T.1, b.l. 8, 9).

28Todėl, atsižvelgiant į pateiktą LR ( - ) str. nuostatų aiškinimą, nei ikiteisminio tyrimo Nr.30-1-00538-10 metu, nei administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-10-5537791 (T.2, b.l. 3 -20) priimti nutarimai prejudicinės galios šioje byloje neturi. Taigi, šioje civilinėje byloje būtina nustatyti ar yra pagrindas deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

29Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą arba delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (bauda, delspinigius) (LR CK 6.245 str. 1 d.)

30Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., UAB DK „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., byla Nr. 3K-3-454/2010).

31Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

32Pagal LR CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

33Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

34Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog 2010-10-02, 21.07 val. eismo įvykio Rimkų g. ties Lanko g. susidūrimo vietos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti nepavyko (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, b.l. 6). Atsižvelgiant į P. G. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus – kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, b.l.47, 48) ir automobilio ŠKODA OCTAVIA apgadinimus – apgadinta automobilio dešinės pusės priekinė dalis (T.1, b.l. 10 – 27, prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, b.l. 4 – 5, 8 ) labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko automobiliui ŠKODA OCTAVIA dešine priekine puse atsitrenkiant į automobilio važiavimo kryptimi kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einančio P. G. kairiąją koją. Nuo smūgio P. G. buvo užmestas ant automobilio stiklo ir nublokštas į griovį. Tikėtina, kad 2011-01-11 transporto priemonės apžiūros akte (T.1, b.l. 21 – 27) užfiksuoti automobilio ŠKODA OCTAVIA sugadinimai buvo padaryti 2010-10-02 eismo įvykio metu. Atsakovai tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Iš teismo posėdžio metu šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagos nenustatyta, kad tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože ėjęs P. G. turėjo šviesą atspindinčius atšvaitus. Taip pat iš trečiojo asmens A. L. paaiškinimo nustatyta, kad susidūrimo metu A. L. važiavo įjungęs artimąsias žibintų šviesas, nors priešais atvažiuojančių automobilių tuo metu nebuvo. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovės argumentai, kad A. L. nesupranta ką kalbą, nes gerai nemoka nei lietuvių, nei rusų kalbos atmestini, nes tretysis asmuo lietuviškai kalba be akcento, po eismo įvykio paaiškinimą, esantį ikiteisminio tyrimo medžiagoje 30-1-00538-10 ( bylos lapas Nr. 49) surašė lietuviškai, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad A. L. lietuviškai moka ir tą kalbą supranta, be to teismo posėdžio metu dalyvavo vertėjas, todėl tretysis asmuo galėjo pasinaudoti ir vertėjo paslaugomis ir kalbėti rusiškai, tačiau kalbėjo kalba, kuria moka, tai yra, lietuviškai.

35Atsižvelgiant į nustatytas eismo įvykio aplinkybes darytina išvada, kad P. G. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 43 punkto reikalavimus ( ėjo kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu nors buvo įrengtas pėsčiųjų takas (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.30-1-00538-10, b.l. 4 – 6)), 44 punkto reikalavimus (ėjo pagal transporto priemonių važiavimo kryptį), 48 punkto reikalavimus (eidamas neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito).

36Tretysis asmuo A. L. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 punkto ( kuris nurodo, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 99 ir 100 punktų, kurie reglamentuoja šviesos prietaisų naudojimo reikalavimus, nes tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, nesant priešais atvažiuojančių automobilių, važiavo artimosiomis žibintų šviesomis.

37Atsižvelgiant į byloje nustatytus trečiojo asmens A. L. ir P. G. kelių eismo taisyklių pažeidimus, konstatuotina, kad dėl 2010-10-02 eismo įvykio yra tiek A. L., tiek P. G. neatsargi kaltė.

38Dėl žalos ir priežastinio ryšio.

39LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

40Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

41Šioje civilinėje byloje ieškovas žalą įrodinėja pagal Automobilio ŠKODA OCTAVIA vertinimo ataskaitą (T.1, b.l. 17 – 27), prašo priteisti turtinę žalą, kuri nurodyta vertinimo ataskaitoje (2866,00 Lt), papildomai pateikė UAB „Hokla“ pažymą apie detalių vertę (T.1, b.l. 138). Rašytinių įrodymų patvirtinančių faktiškai patirtą žalą nepateikė. Liudytojai O. J. ir G. B. patvirtino, kad už automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr.( - ) remontą ieškovas jiems sumokėjo 2750,00 Lt. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą, taip pat nepaneigė liudytojų parodymų apie automobilio apgadinimo mąstą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad automobilis nėra iki galo sutvarkytas – nepakeistas dešiniojo žibinto plovimo purkštukas, laikytina, kad 2010-10-02 eismo įvykio dėl trečio asmens A. L. ir neveiksniu pripažinto P. G. veiksmų ieškovo automobilio ŠKODA OCTAVIA apgadinimų dydis siekia 2866,00 Lt.

42Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės.

43Pagal LR CK 6.270 straipsnio nuostatas kai transporto priemonė jos savininko (teisėto valdytojo) valia, t. y. nesant neteisėto užvaldymo fakto, perduodama valdyti kitam asmeniui, kuris, pažeidęs saugumo eismo kelyje taisykles, padaro žalą kitiems asmenims, galima ir transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) atsakomybė, kaip, pavyzdžiui, sprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. D. B. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-51/2007.

44Šioje byloje tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst.. Nr.( - ) 2010-10-02 ieškovas, būdamas transporto savininkas (teisėtas valdytojas) perdavė trečiajam asmeniui A. L., o pastarajam vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis ir sužalotas šiuo metu neveiksniu pripažintas P. G., todėl šiuo atveju pačiam ieškovui, vadovaujantis LR CK 6.270 str. nuostatomis, be kaltės kaip padidinto pavojaus šaltinio transporto priemonės ŠKODA OCTAVIA, valst.. Nr.( - ) valdytojui kyla deliktinė civilinė atsakomybė už 2010-10-02 eismo įvykio metu padarytą žalą.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 96 str. 1 d.).

47Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (T.1, b.l. 144, 145), tačiau raštu prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. nuostatomis, atsakovui išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteistinos.

48Valstybė turėjo 5,25 Lt pašto išlaidų, todėl ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai turėtų būti priteistinos 5,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ir finansų ministro nustatyto minimalaus priteistino dydžio (10,00 Lt), šios išlaidos nepriteistinos (LR CPK 92, 96 str. 6 d.).

49Ieškovas 2012-09-17 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200,00 Lt užstatą ( T.1, b.l. 184, T.2, b.l. 23), kuris liko nepanaudotas, kadangi liudytojas A. B. neprašė atlyginti jo patirtas išlaidas, todėl sprendimui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas ieškovui.

50Atsakovas 2012-09-13 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200,00 Lt užstatą ( T.1, b.l. 183, T.2, b.l. 22), kuris liko nepanaudotas, kadangi liudytoja L. S. neprašė atlyginti jos patirtas išlaidas, todėl sprendimui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas atsakovui.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 178 – 185, 325–331 str., teismas

Nutarė

52ieškinį atmesti.

53Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.30-1-00538-10 grąžinti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

54Sprendimui įsiteisėjus ieškovui V. L. (V. L.) sugrąžinti 200 Lt ( dviejų šimtų Lt) užstatą, įneštą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2012-09-17 operacijos Nr. 0469420120917003300000050.

55Sprendimui įsiteisėjus atsakovui L. G. sugrąžinti 200 Lt ( dviejų šimtų Lt) užstatą, įneštą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2012-09-13 operacijos Nr. 033202012091300540000038.

56Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,... 2. ieškovas su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo iš... 3. Ieškovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, paaiškino, kad... 4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nustatyti... 5. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi... 7. Tretysis asmuo B. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino,... 8. Tretysis asmuo O. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu jis... 9. Tretysis asmuo A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu... 10. Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2010 m. spalio mėnesį dirbo Eismo... 11. Liudytoja L. Š. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl eismo... 12. Liudytoja J. M. paaiškino, kad važiavo automobilyje eismo įvykio metu.... 13. Liudytojas S. K. (S. K.) paaiškino, kad yra A. L. draugas. Į teismo posėdį... 14. Liudytojas I. P. paaiškino, kad prieš du metus spalio gal 2 dieną draugo... 15. Liudytojas G. B. paaiškino, kad ieškovas paprašė padėti jam pakeisti... 16. Liudytojas O. J. paaiškino, kad su ieškovu yra draugai. Jis padėjo ieškovui... 17. Ieškinys netenkintinas. ... 18. Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad... 19. Dėl tinkamo atsakovo.... 20. Ieškinys atsakovui L. G. yra reiškimas LR CK 6.268 straipsnio 4 dalies... 21. Asmens atsakomybės CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiniai aspektai... 22. LR CK 2.16, 2.17 straipsnių dispozicijose pateikti kriterijai, kuriais... 23. Šioje byloje aiškiai nustatyta, kad L. G. iki 2010 m. spalio 2 d., t.y eismo... 24. Be to, byloje nėra ginčo (tai pripažino ir B. G., L. G. ir O. G., tą... 25. Dėl sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.... 26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad pagal LR ( -... 27. Ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.30-1-00538-102010-12-06 prokuroro nutarimu... 28. Todėl, atsižvelgiant į pateiktą LR ( - ) str. nuostatų aiškinimą, nei... 29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 30. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius.... 31. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.... 32. Pagal LR CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda... 33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių,... 35. Atsižvelgiant į nustatytas eismo įvykio aplinkybes darytina išvada, kad P.... 36. Tretysis asmuo A. L. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 37. Atsižvelgiant į byloje nustatytus trečiojo asmens A. L. ir P. G. kelių... 38. Dėl žalos ir priežastinio ryšio.... 39. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 40. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos... 41. Šioje civilinėje byloje ieškovas žalą įrodinėja pagal Automobilio ŠKODA... 42. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės.... 43. Pagal LR CK 6.270 straipsnio nuostatas kai transporto priemonė jos savininko... 44. Šioje byloje tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra ginčo, kad automobilį... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 47. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1000,00 Lt advokato... 48. Valstybė turėjo 5,25 Lt pašto išlaidų, todėl ieškinį atmetus iš... 49. Ieškovas 2012-09-17 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200,00 Lt... 50. Atsakovas 2012-09-13 į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200,00 Lt... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 178... 52. ieškinį atmesti.... 53. Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.30-1-00538-10... 54. Sprendimui įsiteisėjus ieškovui V. L. (V. L.) sugrąžinti 200 Lt ( dviejų... 55. Sprendimui įsiteisėjus atsakovui L. G. sugrąžinti 200 Lt ( dviejų šimtų... 56. Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas...