Byla 2A-229/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2464-560/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams R. S. ir D. S. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreditorius AB DNB bankas (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė DnB NORD bankas) (toliau – ir Bankas) 2011-08-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų R. S. ir D. S. solidariai 800 000 Lt negrąžinto kredito bei 12,48 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš tarp ieškovo ir atsakovo R. S. 2006-11-23 sudarytos kredito sutarties Nr. 11264 bei 2007-10-12 papildomo susitarimo Nr. 11264/1 (toliau Kredito sutartis) dėl 3 000 000 Lt kredito suteikimo, kuri atsakovui nevykdant įsipareigojimų buvo vienašališkai nutraukta, o taip pat tarp ieškovo ir atsakovės D. S. 2006-11-23 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 2067 bei 2009-05-29 Susitarimo Nr. 2067/1, kuria ši įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas R. S., jeigu pastarasis neįvykdys visų, dalies arba netinkamai įvykdys prievoles pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1.1 ir 2.1.1 p.).

5Ieškovas nurodė, kad bendraskolių atsakovų skola pagal Kredito sutartį sudaro 3 427 610,36 Lt, tai yra 3 000 000 Lt negrąžinto kredito, 415 559,35 Lt nesumokėtų palūkanų (Sutarties specialioji dalis 5 p., bendroji dalis 25-28 p.) bei 12 051,01 Lt delspinigių (Sutarties bendroji dalis 45 p.). Vadovaudamasis Kredito bei Laidavimo sutarčių sąlygomis, CK 6.6 str. 4 d., Bankas prašė priteisti dalį skolos – 800 000 Lt negrąžinto kredito, taip pat 12,48 proc. metinių procesinių palūkanų (Kredito sutarties specialioji dalis 5 p., bendroji dalis 25-28 p., CK 6.37 str.).

6Atsakovai R. ir D. S. su ieškiniu nesutiko, teigė, jog Bankas 2009-03-10 nutraukdamas sutartį, elgėsi neteisėtai: atsakovas susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais ir 2008-06-16 elgdamasis apdairiai ir rūpestingai prašė Banko 18-ai mėnesių atidėti paskolos grąžinimo terminus, vėliau ne vieną sykį prašė pakoreguoti sutarties sąlygas (CK 6.204 str., 6.200 str. 2 d.). Tačiau bankas piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus. Teigė, jog teisme ginčija Kredito sutarties nutraukimą, o tai gali įtakoti ieškovo reikalavimų apimtį ir kt.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovų R. ir D. S. solidariai 800 000 Lt skolos, palūkanų, delspinigių bei 12,48 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas rėmėsi tarp Banko ir atsakovo R. S. 2006-11-23 sudarytos kredito sutarties Nr. 11264 bei 2007-10-12 papildomo susitarimo Nr. 11264/1 (toliau Kredito sutartis) dėl 3 000 000 Lt kredito suteikimo nuostatomis, taip pat tarp Banko ir atsakovės D. S. 2006-11-23 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 2067 bei 2009-05-29 Susitarimo Nr. 2067/1 nuostatomis, jog ši įsipareigoja solidariai atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas R. S., jeigu pastarasis neįvykdys visų, dalies arba netinkamai įvykdys prievoles pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1.1 ir 2.1.1 p.). Taip pat teismas rėmėsi Banko 2009-02-25 pranešimais, kuriais atsakovams buvo pranešta apie R. S. sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, skolą, bei ketinimą vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš jų turto. Nustatė, kad atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė, Bankas Kredito sutartį nutraukė, kad bendras skolos dydis pagal kredito ir laidavimo sutartis 2009-12-22 sudarė 3 427 610,36 Lt (iš jų 3 000 000 Lt negrąžintos paskolos, 415 559,35 Lt nesumokėtų palūkanų, 12 051,01 Lt nesumokėtų delspinigių), todėl sprendė, kad pagrįstas ir tenkintinas ieškinys solidariai priteisti ieškovui iš abiejų atsakovų R. ir D. S. reikalaujamą dalį negrąžinto kredito – 800 000 Lt (Kredito sutarties specialioji dalis 5 p., bendroji dalis 14-22 p., Laidavimo sutartis 1.1. p., 2.1.1. p., CK 6.6. str., 6.81 str., 6.154 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.881 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.260 str. 1 d. 6.256 str. 2 d.).

10Spręsdamas Banko reikalavimą dėl 12,48 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, teismas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkto, bendrosios dalies 27 punkto, CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio nuostatomis bei aktualioje teismų praktikoje suformuluotais nurodymais, konstatavo, jog šis Banko reikalavimas taip pat yra pagrįstas, o atsakovai, teigdami, jog reikalaujamos palūkanos turi būti sumažintos, neįrodė, kad minėtas palūkanų dydis prieštarauja įstatymams ar sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Nurodė, jog pagal Banko ir atsakovės D. S. laidavimo sutartį ji atsako ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas (Laidavimo sutarties 2.1.1. p.), todėl Kredito sutartyje numatytas 12,48 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo 800 000 Lt priteisė solidariai iš abiejų atsakovų laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, teismas Bankui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė jo patirtas išlaidas – po 6 000 Lt žyminio mokesčio, po 1 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – po 20,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

12III. Apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovai R. S. ir D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą ir visą arba jo dalį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai arba iš dalies atmestas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie svarbiausi argumentai:

  1. Kol neišspręstas ginčas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1763-545/2011 pagal D. ir R. S. ieškinį AB DnB NORD bankui dėl neteisėto Kreditavimo ir Laidavimo sutarčių nutraukimo ir sutarčių sąlygų pakeitimo, teismas šioje byloje neturėjo pagrindo spręsti, kad R. S. pažeidė sutartį, o AB DnB NORD bankas teisėtai ją nutraukė (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).
  2. Nepagrįstas teismo sprendimas dėl palūkanų priteisimo, nes Kreditavimo sutartimi atsakovas R. S. už gautą kreditą įsipareigojo mokėti Bankui kintamas palūkanas, kurios paskaičiuojamos įvertinant tuo metu esantį VILIBOR ir pridedant Banko maržos dydį, o už laiku negrąžintą kredito sumą, kompensuojant Banko patiriamus nuostolius, moka papildomas – pusės Kreditavimo sutarties specialioje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas. Taigi sutartinė palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją t. y. procesinių palūkanų, norma, dėl kurios buvo susitarta pagal Kreditavimo sutartį, sudaro pusę Sutarties specialioje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio. Bylos iškėlimo teisme dieną metų palūkanų dydis 8,32 proc. (6,72 proc. VILIBOR + 1,60 proc. banko marža), taigi nuostolių kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų dydis sudarė 4,16 proc. (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktas), o ne 12,48 procento, kaip nustatė teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).
  3. Teismas, nustatęs, jog šalys susitarė dėl 12,48 proc. palūkanų dydžio, privalėjo vertinti ir nustatyti, ar šalių susitarimas dėl didesnių nei įstatyme numatytų procesinių palūkanų neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams. Apeliantų nuomone, teismo priteistos palūkanos mažintinos, kaip minėta, iki 4,16 proc., arba bent jau iki 5 proc. dydžio.

14Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atsakovų R. S. ir D. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog nepagrįsti apeliantų teiginiai, susiję su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu (CPK 329 str. 1 d.), taip pat nepagrįstas prašymas šiuo pagrindu stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą.

15Nurodo, kad atmestini motyvai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 12,48 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies, Sutarties specialiosios dalies 5 punkto bei Bendrosios dalies 25-27 punktų nuostatomis teigė, jog šalys susitarė, kad Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos mokamos iki visiško kredito sugrąžinimo dienos ir tai galioja tiek palūkanoms, mokamoms už naudojimąsi kreditu, tiek palūkanoms, atliekančioms kompensacinę funkciją, be to, šios palūkanos vėlavimo grąžinti kreditą atveju mokamos kartu. Todėl Bankas teismo pagrįstai prašė iš atsakovų priteisti sutartines kintamas palūkanas, kurios Sutarties nutraukimo momentu sudarė 8,32 proc. (Sutarties bendrosios dalies 25-26 p.), bei 4,16 proc., tai yra pusės jų dydžio, papildomas palūkanas, iš viso 12,48 proc. procesinių palūkanų. Ieškinyje pagrįsdamas šį reikalavimą, Bankas aiškiai nurodė, kokiu būdu yra nustatytas reikalaujamų palūkanų dydis, ir apeliantai neturi pagrindo tvirtinti, jog jis turi teisę tik į papildomų palūkanų priteisimą, bet ne į pagrindinę palūkanų dalį, bei remtis CK 6.210 straipsnio nuostatomis (CK 6.874 str., 6.37 str.) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.K v. T.T, byla Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Hansabankas“ v. J. P., civilinė byla Nr. 3K-3-572/2005; Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-610/2010). Nurodo, jog pagal teismų praktiką, teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, turi pagrindą nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio, vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai, ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 str., 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC" v. AB „Pineka", bylos Nr. 3K-7-262/2010).

16Tvirtina, kad pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

17Ieškovas teigia taip pat nesutinkantis su atsakovais, kad 12,48 proc. palūkanų dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų būti mažinamas, nes, kaip minėta tokias palūkanas sudaro palūkanos už naudojimąsi Banko pinigais bei 4,16 proc. palūkanų dalis, skirta minimalių Banko nuostolių atlyginimui, ir ši dalis yra mažesnė nei įstatymo numatytas 5 proc. dydžio procesinių palūkanų tarifas.

18Apeliantai savo skunde taip pat buvo suformulavę reikalavimą sustabdyti šios apeliacinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas pirmiau paminėtoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1763-545/2011, nurodę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartimi yra priimtas jų kasacinis skundas.

19Papildomai apeliacinės instancijos teismui apeliantai 2013-07-25 pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovui R. S. CPK 293 straipsnio 3 punkto bei 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teigė, jog pagal Banko reikalavimą atsakovo R. S. atžvilgiu, grindžiamą minėta Kredito sutartimi bei susitarimu, Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. sausio 6 d. nutartimi ypatingos teisenos tvarka nusprendė dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CPK 558 str. 2 d.). Nurodė, jog šia nutartimi R. S. skolos padengimui, tai yra 3 000 000 Lt negrąžintos paskolos, 420 206, 08 lt nesumokėtų palūkanų, 14 703, 96 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 3 434 910, 04 Lt, taip pat 12,48 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo Banko pareiškimo šiam teismui pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos nutarta parduoti iš varžytynių tiek minėtam skolininkui asmeninės nuosavybės teisėmis, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su D. S. priklausantį Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (CK 4.192 str. 1 d.) (byla Nr. 2-5-470/2010). Remdamiesi aktualia teismų praktika apeliantai nurodė, jog tokia hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto traktuotina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo, todėl ši teismo nutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje vertintini kaip sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai suteikia pagrindą taikyti CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 293 straipsnio 3 punkto nuostatas ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl Banko reikalavimų atsakovo R. S. atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-147/2013, etc.).

20Be to, šiame prašyme vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu pateiktas reikalavimas sustabdyti bylą dėl Banko reikalavimų atsakovės D. S. atžvilgiu, kol vykdomojoje byloje Nr. 2-5-470/2010 bus realizuotas Bankui įkeistas pirmiau paminėtas turtas. Teigė, jog pagal CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią teismų praktiką Bankas turi teisę reikalauti išieškoti skolą iš atsakovo R. S. neįkeisto turto tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš įkeisto turto. Gi nagrinėjamoje byloje šis išieškojimo procesas nėra pasibaigęs (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008 etc.).

21Ieškovas AB DnB NORD bankas, atsiliepdamas į šį papildomą atsakovų R. ir D. S. prašymą, pareiškė sutinkąs su jų prašymu nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovui R. S. (CPK 293 str. 3 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Kartu Bankas nesutiko su prašymu sustabdyti bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovei D. S., teigdamas, kad pagal aktualią teismų praktiką jo, kaip hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, jog laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu ir nesaistoma galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto, o išieškojimo mastas kontroliuojamas vykdymo procese. Nurodė, jog priešingu atveju būtų iškreipiama solidariosios prievolės samprata, sumenkintas pats laidavimo institutas (CK 6.6 str. 4 d., 6.83 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus šių ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymo

25Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad šalių nurodyta pirmiau paminėta Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. sausio 6 d. nutartis, priimta ypatingos teisenos tvarka, kuria iš skolininko R. S. jo kreditoriaus ieškovo AB DnB NORD banko skolos padengimui, tai yra 3 000 000 Lt negrąžintos paskolos, 420 206,08 lt nesumokėtų palūkanų, 14 703,96 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso 3 434 910,04 Lt, taip pat 12,48 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo Banko pareiškimo šiam teismui pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos – nutarta parduoti iš varžytynių tiek minėtam skolininkui asmeninės nuosavybės teisėmis, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su D. S. priklausantį Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (CK 4.192 str. 1 d.) (byla Nr. 2-5-470/2010) – vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tai yra kreditoriaus ieškovo AB DnB NORD banko bei skolininko atsakovo R. S., dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu – dėl skolos bei palūkanų pagal Kredito sutartį bei Susitarimą.

26Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai, šios civilinės bylos dalis dėl Banko reikalavimo atsakovui R. S. turėjo būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Tokiu būdu teisėjų kolegija panaikina atitinkamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusias su Banko naudai iš atsakovo R. S. solidariai su atsakove laiduotoja D. S. priteista skola, palūkanomis bei Bankui, valstybės biudžetui iš jo priteista dalimi bylinėjimosi išlaidų, ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 18 str., 329 str. 2 d.).

27Taigi toliau teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama šią bylą, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dėl Banko reikalavimų patenkinimo atsakovės laiduotojos D. S. atžvilgiu.

28Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto bei 329 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo

29Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamame apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs šios bylos nagrinėjimo, kol bus baigta nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1763-545/2011, galimai neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė dėl civilinės atsakomybės (CPK 329 str. 1 d.).

30Šiuo klausimu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti atsakovų kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-765-340/2012), kuria atmestas jų apeliacinis skundas dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-1763-545/2011), kuriuo buvo atmestas jų ieškinys pripažinti neteisėtu R. S. su AB DNB banku sudarytų kreditavimo sutarčių, įskaitant 2006-11-23 kredito sutartį, nutraukimą banko iniciatyva ir pakeisti sutarčių sąlygas, – 2013 m. kovo 12 d. nutartimi patenkinusi atsakovų R. ir D. S. prašymą buvo sustabdžiusi šios apeliacinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

31Šios bylos nagrinėjimą teisėjų kolegija atnaujino 2013 m. liepos 10 d. nutartimi pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustačiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-349/2013) paliko nepakeistą pirmiau paminėtą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-765-340/2012.

32Kaip matyti iš šios kasacinio teismo nutarties, kolegija konstatavo, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato; kad sutarties šalis, ginčydama sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą, gali kartu reikšti reikalavimą patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą (CK 6.204 str., 6.217 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

33Šis teismas, nagrinėdamas kasatorių ieškovų R. S. ir D. S. argumentus, kad buvo visos sąlygos, įtvirtintos CK 6.204 straipsnyje, būtinos kreditavimo sutartims pakeisti, tačiau bylą nagrinėję teismai į jas neatsižvelgė, nurodė, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai nesilaikė šios įstatymo nuostatos, tai yra jie nuo pat 2009 m. vasario mėnesio, kai Bankas pareikalavo padengti skolą, visiškai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o 2009 m. gegužės 7 d. paprašęs nepradėti išieškojimo iš įkeisto turto, pareiškęs norą gera valia sumokėti palūkanas ir delspinigius (190 000 Lt), paprašęs atnaujinti sutartis, juos sumokėjus ir pateikęs mokėjimo grafiką – pagal savo pasiūlytą grafiką atliko tik du mokėjimus ir nevykdė ne tik savo iniciatyva naujai prisiimtų, bet ir kitų sutartinių įsipareigojimų. Šis teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog prasidėjus finansų krizei, kartu padidėjus ieškovų prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas įvykdymo kainai – galėtų būti pripažįstama sutarties vykdymo suvaržymu, iš dalies pateisinančiu prievolės nevykdymą, tačiau konstatuoti faktai, kad ieškovai visiškai nevykdė prievolių, yra kliūtis sutarčių nevykdymą tokiu mastu vertinti kaip CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamų aplinkybių poveikio padarinį.

34Kasacinis teismas sprendė, kad esant tokioms faktinėmis aplinkybėms teismai pagrįstai vertino, jog prievolių nevykdymas įrodo ieškovų netinkamą požiūrį į sutarties šalių pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus sąžiningai, konstatavo, kad ieškovai R. ir D. S. neįrodė CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų.

35Atmesdamas ieškovų kasacinio skundo argumentus, jog teismai, spręsdami sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, todėl netinkamai taikė sutarties privalomumo ir šalių bendradarbiavimo principus, šis teismas nurodė, kad nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į ją pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą, suteikiant galimybę kitai sutarties šaliai piktnaudžiauti turima teise, ja naudotis esant vien tik formaliam pagrindui, neatsižvelgiant į kitos šalies interesus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus – vėluojant grąžinti kreditą, mokėti palūkanas (CK 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 2 d., 6.217 str., 6.209 str., 6.156 str.,) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; etc.).

36Atmesdamas kasatorių teiginius, kad Bankas, finansuodamas ieškovų naują verslą, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, todėl, kilus sunkumų, turėjo jiems pasiūlyti palankesnes sutarčių pakeitimo sąlygas nei siūlė, teismas pažymėjo, kad Bankas ieškovų verslo finansuotoju tapo būtent kreditavimo sutarčių pagrindu, ir netapo investuotoju ar jiems lygiaverčiu projekto dalyviu, neprisiėmė pareigos bet kokioje situacijoje sudaryti sąlygas, kad šis projektas būtų tęsiamas, nepaisant to, kad kelerius metus iš eilės jiems nepavyksta bent iš dalies pasiekti numatytų rezultatų.

37Kasacinis teismas konstatavo, jog teismai teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principą ir buvo teisėti.

38Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas teisminis ginčas, kurio nagrinėjimu yra grindžiami argumentai, susiję su teismo padarytu CPK 163 straipsnio 3 punkto bei 329 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, yra baigtas nagrinėti (CPK 18 str.), o minimoje byloje priimti procesiniai sprendimai paneigia skundo argumentus dėl šios bylos neteisingo išnagrinėjimo jų nurodomu pagrindu (CPK 329 str. 1 d., CPK 279 str. 4 d.), – atmeta šiuos apeliacinio skundo motyvus, dėl jų išsamiau nepasisakydama (CPK 185 str.).

39Dėl 12,48 procentų dydžio palūkanų priteisimo

40Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteista 12,48 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėjų kolegija atmeta teiginius, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą neteisingai išaiškino bei pritaikė atitinkamas sutartines nuostatas, aktualios teismų praktikos išaiškinimus, pažeidė įstatymą bei sąžiningumo, protingumo principų reikalavimus.

41Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismui pateikta bylos medžiaga (Banko procesiniai dokumentai, Kredito sutartis, susitarimas, Laidavimo sutartis, etc.), patvirtina, jog teismo sprendimas šioje dalyje neprieštarauja CK 6.37 straipsnio 3 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies reikalavimams, taip pat atitinka Kredito sutarties specialiosios dalies 5 punkto bei Bendrosios dalies 25-27 punktų nuostatas. Iš Banko bei skolininko R. S. pasirašytų susitarimų seka, kad šalys buvo sulygusios dėl palūkanų (už naudojimąsi kreditu, atliekančių kompensacinę funkciją), mokamų iki visiško kredito sugrąžinimo dienos, kad šį Banko ieškinio reikalavimą sudaro sutartinės kintamos palūkanos (Sutarties nutraukimo momentu – 8,32 proc.) bei pusės jų dydžio papildomos palūkanos (4,16 proc.), iš viso 12,48 proc. dydžio palūkanos, kurios ir yra priteistos skundžiamu teismo sprendimu. Dėl paminėtų aplinkybių atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės neigiama kreditoriaus teisė gauti taip pat ir pagrindinę palūkanų dalį (CPK 185 str., 178 str., CK 6.874 str., 6.37 str., 6.156 str., 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

42Teisėjų kolegija, turėdama omenyje pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina (keistina) ir dėl to, kad teismo priteistos 12,48 proc. dydžio palūkanos yra neprotingai didelės. Kaip minėta, tokį palūkanų dydį sudaro tiek palūkanos Bankui mokėtinos už naudojimąsi šio pinigais, tiek 4,16 proc. dydžio palūkanų dalis, skirta minimalių Banko nuostolių atlyginimui. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog minimos palūkanos prieštarauja sąžiningumo protingumo principams, yra aiškiai per didelės, o šis reikalavimas turėjo būti atmestas ar mažintas (CK 6.37 str. 3 d., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 178 str.). Beje, čia paminėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog palūkanos mažintinos iki 4,16 procentų arba bent iki 5 procentų dydžio, tuo tarpu nagrinėjamu atveju kompensacinė jų dalis yra mažesnė nei pirmiau minėtas ir įstatymo numatytas 5 proc. dydžio procesinių palūkanų tarifas.

43Teisėjų kolegija mano, jog šiame kontekste apibūdinant Banko skolininkų elgesį yra tikslinga dar kartą pažymėti ir tai, kad pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-349/2013) nurodyta, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Gi R. ir D. S. nesilaikė šios įstatymo nuostatos, kad nuo pat 2009 m. vasario mėnesio, kai Bankas pareikalavo padengti skolą, sutartiniai įsipareigojimai buvo visiškai nevykdomi, kad R. S., 2009 m. gegužės 7 d. paprašęs nepradėti išieškojimo iš įkeisto turto, pareiškęs norą gera valia sumokėti palūkanas ir delspinigius (190 000 Lt), paprašęs atnaujinti sutartis, juos sumokėjus ir pateikęs mokėjimo grafiką – pagal savo pasiūlytą grafiką atliko tik du mokėjimus ir nevykdė ne tik savo iniciatyva naujai prisiimtus, bet ir kitus sutartinius įsipareigojimus.

44Teismas teisingai nustatė, kad pagal Banko ir atsakovės D. S. laidavimo sutartį ji kreditoriui privalo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas R. S. (Laidavimo sutarties 2.1.1. p.), todėl pagrįstai tenkino Banko reikalavimą ir Kredito sutartyje numatytas 12,48 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo 800 000 Lt priteisė solidariai taip pat ir iš atsakovės D. S.. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 185 str.).

45Dėl CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatų taikymo

46Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui pareikštas prašymas sustabdyti bylą dėl Banko reikalavimų atsakovės D. S. atžvilgiu, kol vykdomojoje byloje Nr. 2-5-470/2010 bus realizuotas kreditoriui įkeistas pirmiau paminėtas turtas (CPK 164 str. 4 p.). Nurodoma, kad šis skolos išieškojimo procesas dar nėra pasibaigęs. Vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei aktualia teismų praktika teigiama, jog Bankas turi teisę reikalauti išieškoti skolą iš atsakovo R. S. neįkeisto turto tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, etc.).

47Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą (CPK 178 str.). Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl laiduotojo solidariosios sutartinės atsakomybės, todėl neteisingai aiškinama tiek CK 4.193 straipsnio 1 dalies norma, tiek nurodytos teismų praktikos nuostatos. Antra, atsiliepdamas į šį prašymą Bankas teisingai nurodo, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu ir nesaistoma galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto, o išieškojimo mastas kontroliuojamas vykdymo procese (CK 6.6 str. 4 d., 6.83 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49Kaip žinoma, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad, kaip jau minėta, Banko reikalavimas atsakovams R. ir D. S. buvo pareikštas kaip solidariems skolininkams. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs Banko ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas iš šių asmenų tiek Bankui, tiek valstybei priteisė lygiomis dalimis. Kaip minėta, teismas priteisė Bankui 12 000 Lt žyminį mokestį, po 6 000 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, teismas jas sumažino iki 3 500 Lt, atsižvelgdamas į ieškinio turinio, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių trukmę bei vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, ir priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 1 750 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisė 41,05 Lt dydžio išlaidas – po 20,53 Lt iš kiekvieno, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

51Apeliacinės instancijos teisme nutraukus bylą solidariojo atsakovo R. S. dalyje, tačiau kartu konstatavus, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl atsakovės laiduotojos D. S. solidariosios sutartinės atsakomybės Bankui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme Banko turėtos bylinėjimosi išlaidos – 12 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei teismo nustatytos kaip atlygintinos 3 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pakeičiant atitinkamą teismo sprendimo dalį priteistinos tik iš atsakovės D. S. (CPK 88 str. 1 d., 93 str., 96 str.). Iš atsakovės D. S. į valstybės biudžetą priteistinos taip pat ir 41,05 Lt dydžio išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

52Spręsdama Banko prašymą priteisti 1 331 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 t., 72-75 b. l.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo proceso trukmę, dėl ieškovo Banko vardu ruoštų bei teismui teiktų procesinių dokumentų, susijusių su įvairiais atsakovų R. ir D. S. reikštais prašymais, kiekį, apimtį, etc., šių išlaidų dydis neprieštarauja nei CPK 98 straipsnio, nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatoms, todėl tenkintinas visiškai (CPK 185 str.).

53Kaip nurodyta, šia teismo nutartimi minėtu būdu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo spręsti, jog toks sprendimas yra priimtas R. ir D. S. naudai, todėl CPK 93 straipsnio nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, kita šalis privalo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, netaikytina ir apeliaciniame skunde pateiktas prašymas priteisti iš Banko 1 000 Lt sumokėtą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, bei 2013-03-05 prašymas dėl 2 815 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, netenkinamas (CPK 98 str., 185 str.).

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.

56Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovo R. S. (asmens kodas ( - ) priteista solidariai 800 000 Lt (aštuoni šimtai tūkstančių litų) skolos, 12,48 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 000 Lt (šeši tūkstančiai litų) žyminio mokesčio bei 1 750 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat dalį, kuria į valstybės biudžetą iš atsakovo R. S. priteista 20,53 Lt (dvidešimt litų 53 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

57Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovės D. S. (asmens kodas ( - ) 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) žyminio mokesčio bei 3 500 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

58Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės D. S. (asmens kodas ( - ) 41,05 Lt (keturiasdešimt vieną litą 5 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

59Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

60Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovės D. S. (asmens kodas ( - ) 1 331 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt vienas litas) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreditorius AB DNB bankas (ankstesnis pavadinimas – akcinė... 5. Ieškovas nurodė, kad bendraskolių atsakovų skola pagal Kredito sutartį... 6. Atsakovai R. ir D. S. su ieškiniu nesutiko, teigė, jog Bankas 2009-03-10... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo AB DNB banko... 9. Teismas rėmėsi tarp Banko ir atsakovo R. S. 2006-11-23 sudarytos kredito... 10. Spręsdamas Banko reikalavimą dėl 12,48 proc. dydžio metinių palūkanų nuo... 11. Paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, teismas Bankui iš atsakovų lygiomis... 12. III. Apeliacinio ir atskirojo skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovai R. S. ir D. S. prašo panaikinti Vilniaus... 14. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atsakovų R. S. ir D. S. apeliacinį... 15. Nurodo, kad atmestini motyvai, susiję su pirmosios instancijos teismo... 16. Tvirtina, kad pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties... 17. Ieškovas teigia taip pat nesutinkantis su atsakovais, kad 12,48 proc.... 18. Apeliantai savo skunde taip pat buvo suformulavę reikalavimą sustabdyti šios... 19. Papildomai apeliacinės instancijos teismui apeliantai 2013-07-25 pateikė... 20. Be to, šiame prašyme vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu pateiktas... 21. Ieškovas AB DnB NORD bankas, atsiliepdamas į šį papildomą atsakovų R. ir... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymo... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad šalių... 26. Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai, šios civilinės bylos dalis... 27. Taigi toliau teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama šią bylą,... 28. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto bei 329 straipsnio 1 dalies nuostatų... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamame apeliaciniame skunde iš esmės... 30. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 31. Šios bylos nagrinėjimą teisėjų kolegija atnaujino 2013 m. liepos 10 d.... 32. Kaip matyti iš šios kasacinio teismo nutarties, kolegija konstatavo, kad... 33. Šis teismas, nagrinėdamas kasatorių ieškovų R. S. ir D. S. argumentus, kad... 34. Kasacinis teismas sprendė, kad esant tokioms faktinėmis aplinkybėms teismai... 35. Atmesdamas ieškovų kasacinio skundo argumentus, jog teismai, spręsdami... 36. Atmesdamas kasatorių teiginius, kad Bankas, finansuodamas ieškovų naują... 37. Kasacinis teismas konstatavo, jog teismai teisingai sprendė, kad... 38. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas... 39. Dėl 12,48 procentų dydžio palūkanų priteisimo... 40. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo dalies,... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismui pateikta bylos medžiaga (Banko... 42. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat... 43. Teisėjų kolegija mano, jog šiame kontekste apibūdinant Banko skolininkų... 44. Teismas teisingai nustatė, kad pagal Banko ir atsakovės D. S. laidavimo... 45. Dėl CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatų taikymo... 46. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui pareikštas prašymas sustabdyti... 47. Teisėjų kolegija atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 49. Kaip žinoma, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas... 50. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad, kaip jau minėta, Banko... 51. Apeliacinės instancijos teisme nutraukus bylą solidariojo atsakovo R. S.... 52. Spręsdama Banko prašymą priteisti 1 331 Lt atstovavimo išlaidų... 53. Kaip nurodyta, šia teismo nutartimi minėtu būdu pakeitus pirmosios... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.... 56. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui... 57. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas... 58. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės D. S. (asmens kodas ( - )... 59. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 60. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas...