Byla 2A-1011-431/2018
Dėl leidimo be bendraturčių sutikimo gauti savivaldybės administracijos pritarimą parengtam lauko vandentiekio projektui, tretieji asmenys – A. B., J. S. ir biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. ieškinį atsakovams H. B. ir S. B. (S. B.) dėl leidimo be bendraturčių sutikimo gauti savivaldybės administracijos pritarimą parengtam lauko vandentiekio projektui, tretieji asmenys – A. B., J. S. ir biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės prašė leisti joms be atsakovų sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui į gyvenamuosius namus Nr. ( - ) (toliau – Namas-1) ir Nr. ( - ) (toliau – Namas-2), esančius žemės sklype ( - ) (toliau – Sklypas), pagal UAB „Insignis“ parengtą projektą. Nurodė, jog ieškovės yra pastatų bei Sklypo bendraturtės, o ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso ir Namas-2. Ieškovės A. K. užsakymu UAB „Insignis“ parengė vandentiekos ir nuotekynės Namui-1 ir Namui-2 statybos projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritarė, nurodydama, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punktą reikalinga pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Sklypo bendraturčiai, tretieji asmenys A. B. bei J. S., išreiškė savo sutikimus, tačiau atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, taip pažeisdami ieškovių teises ir teisėtus interesus, susijusius vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu jiems priklausančiose ir (arba) jų naudojamose patalpose. Atsakovai nesinaudoja Namo-1 patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12 (į kurias ketinama įvesti vandentiekį). Be to, atsakovai anksčiau nutiesė lauko vandentiekį ir nuotekų tinklus į savo būstą ir tai padarė be ieškovių sutikimo.
  2. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovai neprieštarauja tam, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų tiesiami į Namą-2, taip pat į Namo-1 patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-9. Tačiau patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo 1-10 iki 1-19, faktiškai naudojasi atsakovai, kurie nurodytose patalpose jau įvedė atitinkamus tinklus ir netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis šiais jau turimais tinklais. J. B. ir be vandentiekio įvedimo gali bet kada grįžti gyventi į patalpas 1-10, 1-11 ir 1-12 (kuriomis jis faktiškai naudojosi iki 2016 metų vasaros) ir naudotis atsakovų patalpose įvestu vandentiekiu.
  3. Trečiasis asmuo, BĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašė sprendimą priimti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas ieškovės privalo gauti sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimą tam, kad gautų rašytinį savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektui.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams H. B. ir S. B. solidariai iš ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. 980 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 270 Eur šių išlaidų iš kiekvienos ieškovės. Priteisė valstybei iš ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. 14,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 3,67 Eur iš kiekvienos ieškovės.
  2. Teismas nustatė, jog pagal UAB „Insignis“ 2016 metais parengtą vandentiekos ir nuotekynės gyvenamiesiems namams statybos projekte esančius brėžinius projektuojamą vandentiekį ketinama įvesti į abu gyvenamuosius namus, t. y. vandentiekio atkarpa V1-M2 į Namą-2 ir atkarpa V1-M1 į Namą-1. Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 5 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais. Iš esmės tokia pati pareiga įtvirtinta šiuo metu galiojančio Statymo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
  3. Pagal Aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. lauko inžineriniai tinklai“ 69 punktą pastato įvadinis vandens apskaitos mazgas turi būti įrengiamas specialiai tam skirtoje, esančioje prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos ir lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 °C. Pateikti projekto ir Namo-1 brėžiniai, taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ 2016 m. kovo 24 d. suteiktose prisijungimo sąlygose įrašytas reikalavimas „vandens apskaitos mazgą įrengti vadovaujantis STR 2.07.01:2003 XI skirsniu“ leidžia konstatuoti, kad projektuojamas vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą, pažymėtą indeksu 1-12. Būtent tokia projektuojama schema nurodyta ir parengtame projekte, kuriame vandens apskaitos mazgas pavaizduotas patalpų viduje, kertant pastato sieną.
  4. Teismas pripažino, jog turi būti vertinami atsakovų atsisakymo duoti sutikimą argumentai ne vien tik dėl jų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su Sklypu, bet ir argumentai dėl teisių ir teisėtų interesų, susijusių su Namu-1. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad nagrinėjant šią bylą turi būti vertinami tik tie atsakovų argumentai, kurie susiję su jais tik kaip su žemės sklypo bendraturčiais (ir nevertinami argumentai, susiję su atsakovų teisėmis į gyvenamąjį namą). Pačios ieškovės didžiąją bylos nagrinėjimo iš esmės dalį skyrė įrodinėjimui tų aplinkybių, kurios susijusios su būtent gyvenamojo namo (o ne vien tik Sklypo) naudojimu.
  5. Teismas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad Namas-1 bendraturčiams priklauso idealiosiomis nuosavybės teisės dalimis ir iki šiol nenustatyta naudojimosi šiuo namu tvarka. Kol gyvenamojo namo patalpos nepadalintos konkretiems savininkams ir (arba) kol nenustatyta naudojimosi šiomis patalpomis tvarka, nėra pagrindo-prielaidų teigti, kad kažkuris vienas bendraturtis turėtų daugiau ar mažiau (negu kiti bendraturčiai) teisių ar teisėtų interesų, susijusių su bet kuria konkrečia namo patalpa – tokiais atvejais visi bendraturčiai turi teises į visas namo patalpas ir šios jų turimos teisės proporcingos turimai nuosavybės teisės daliai (CK 4.75, 4.76 straipsniai). Tai reiškia, kad atsakovai, lygiai kaip ir kiti šio namo bendraturčiai, turi tam tikras nuosavybės teises (taip pat ir iš šių teisių išplaukiančias kitas teises bei teisėtus interesus) į patalpą 1-12, todėl turi būti vertinami kaip teisėti atsakovų interesai, susiję ir su patalpa 1-12.
  6. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, naudojimosi tvarkos konkrečiomis patalpomis nebuvimas neatima iš šalių procesinės teisės įrodinėti savo teisių ir interesų buvimą ir kitų asmenų teisių, interesų nebuvimą tam tikrose namo patalpose. Būtent todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nevertino kaip nereikšmingų ir (arba) nesusijusių su nagrinėjama byla šalių argumentų ir teikiamų įrodymų dėl faktinio naudojimosi ar nesinaudojimo konkrečiomis Namo-1 patalpomis. Kita vertus, išnagrinėjęs abiejų šalių pateiktus žodinius ir rašytinius įrodymus, teismas konstatavo akivaizdų šalių konfliktą dėl faktinio naudojimosi patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12. Nė viena iš šalių neįrodė nei, kad nurodytomis patalpomis faktiškai naudojasi J. B., nei kad jomis naudotųsi atsakovai. Iš aptariamų patalpų J. B. į ligoninę 2016 metų vasarą išvežtas po to, kai jose maždaug pusę metų jau nebuvo vandentiekio.
  7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovių argumentai, kuriais apeliuojama į tai, kad J. B. į patalpas 1-10, 1-11, 1-12 negali grįžti gyventi neva vien tik dėl vandentiekio nebuvimo. Kadangi J. B. apie pusę metų šiose patalpose gyveno be vandentiekio ir neketino kitur išsikraustyti vien tik dėl vandentiekio nebuvimo, tai vandentiekio nebuvimas negali būti vertinama kaip vienintelė, esminė aplinkybė, dėl kurios J. B. negrįžta gyventi į aptariamas patalpas. Ieškovių paaiškinimai ir liudytojo L. B. parodymai patvirtina, jog aptariamose patalpose vis dar yra ir J. B. daiktų, vadinasi, šios patalpos nepriskirtos išimtinai atsakovų naudojimuisi.
  8. Kadangi atsakovai įrodė savo, kaip namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus, susijusius su patalpos 1-12 (kurioje pagal parengtą projektą ketinama įrengti įvadinį vandens apskaitos mazgą) naudojimu, teismas nusprendė, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti duoti savo sutikimą parengtam projektui, kaip neatitinkančiam jų teisėtų interesų ir lūkesčių, pavyzdžiui, interesų ir lūkesčių dėl šios patalpos paskirties, naudojimo, pertvarkymo ir kt. Todėl teismas vertino kaip pagrįstą atsakovų interesą, kad patalpoje 1-12 nebūtų vandens apskaitos mazgo (nes atsakovų naudojamose patalpose jau yra vandentiekis) ir (arba) kad ši patalpa būtų naudojama bet kokiems kitiems atsakovų poreikiams tenkinti. Kadangi pagal Statybos įstatymo nuostatas bendraturčių sutikimas negali būti suteikiamas tik projekto daliai (nes projektas, kaip vientisas dokumentas, tvirtinamas be išlygų, o prireikus turi būti koreguojamas ir derinamas-tvirtinamas iš naujo), tai konstatavus atsakovų pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą projekto daliai dėl Namo-1, atmestini ieškinio reikalavimai ir dėl projekto dalies, susijusios su Namu-2.

    5

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Ieškovės V. B., V. B., A. K. ir D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas teisės normose išreikštas nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Teismas ne tik turėjo pareigą vadovautis nurodytomis nuostatomis, bet ir pareigą vertinti, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, ar atsisakymo priežastys yra protingai motyvuotos. Teismas nurodytos pareigos neatliko.
    2. Teismo sprendime yra visiškai neteisingų ir tuo pačiu prieštaraujančių argumentų bei išvadų. Skirti didžiąją bylos nagrinėjimo dalį įrodinėjimui tų aplinkybių, kurios susijusios su Namo-1 naudojimu, ieškoves privertė atsakovai, kurie nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad Namo-1 patalpomis, pažymėtomis nuo 1-10 iki 1-19, faktiškai naudojasi atsakovai, kurie nurodytose patalpose jau įvedė atitinkamus tinklus ir netrukdo kitiems bendraturčiams jais naudotis. Patalpomis 1-10, 1-11, 1-12 nuo 2004 metų nepertraukiamai naudojasi ieškovės V. B. senelis J. B., kuris teisme patvirtino, kad nori grįžti gyventi į nurodytas patalpas, kai jose vėl bus vanduo, tuo tarpu su atsakovų šeima jis gyventi nenori ir į jų naudojamas patalpas nesikraustys. Šiuos teiginius patvirtina liudytojų J. P., L. B. paaiškinimai ir antstolio 2017 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovės įrodė, jog atsakovai klaidino teismą, nurodydami išgalvotus duomenis. Ieškovės informavo teismą, kad patalpos 1-10 S. B. vardu įteisinimo faktas vėliau teismo sprendimu buvo panaikintas. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro 2016 m. rugsėjo 30 d. išduoto išrašo 11 punktas, todėl ieškovės prašė teismo šio teisiškai negaliojančio dokumento nepriimti, tačiau teismas negaliojantį potvarkį prie bylos prijungė.
    3. UAB „Vilniaus vandenys“ Prisijungimo sąlygose įrašytas reikalavimas „Vandens apskaitos mazgą įrengti vadovaujantis STR 2.07.01:2003 XI skirsniu“, kurio turinį teismas sprendime citavo fragmentiškai, praleisdamas svarbias nuostatas. Pagal XI skirsnio 70 punktą, kai pastato patalpos priklauso skirtingiems savininkams arba naudojamos skirtingų nuomininkų, kiekvienam savininkui arba naudotojui gali būti įrengti papildomieji vandens apskaitos mazgais, o pagal 71 punktą papildomieji vandens apskaitos mazgai arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba vandens apskaitai turi būti naudojami skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo įtaisais. Teismo argumentas, kad projektuojamas vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą 1-12, yra nepagrįstas. Priešingai, parengtame projekte, kuriame vandens apskaitos mazgas pavaizduotas patalpų viduje, kertant pastato sieną, nurodyta, kad vandens apskaitos mazgas atsiremia į sieną iki taško, pažymėto schemoje raidėmis: FI-MI, VI-MI, ir jokio vandens apskaitos mazgo, pavaizduoto patalpų viduje, kertant pastato sieną, nėra.
    4. Teismas turėjo pareigą vertinti, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra tinkamai pagrįstas ir protingai motyvuotas, o ne peržengti byloje ieškovių pareikšto reikalavimo ribas ir analizuoti bei vertinti tiek Namo-1 priklausomybės bendraturčiams faktą, tiek nenustatytos Namo-1 naudojimosi tvarkos bendraturčiams pasekmes, tiek bendraturčių teises ir teisėtus interesus į bet kurias namo patalpas, ir iš šių teisių išplaukiančias kitas teises bei teisėtus interesus į patalpą 1-12. Teismas peržengė pareikšto ieškinio reikalavimo nagrinėjimo ribas, neatsižvelgė ir į STR 2.07.01:2003 XI skirsnio redakciją, kurioje numatyta, kad kiekvienam pastato patalpos savininkui arba net naudotojui gali būti įrengti papildomieji vandens apskaitos mazgai, paaiškinta, kur ir kaip tokiais atvejais papildomieji vandens apskaitos mazgai arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai turi būti įrengiami. Teismo sprendime apie atsakovų teisių suvaržymą nekalbama, kadangi jų teisių suvaržymų nenustatyta.
    5. Teismas turėjo pareigą taikyti bendraturčių interesų derinimo principą ir, siekdamas išlaikyti visų bendraturčių teisių gynimo pusiausvyrą, pagrįstai pripažinti, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą gauti savivaldybės administracijos pritarimą parengtam lauko vandentiekio projektui pažeidžia ne atsakovų, o ieškovių teises ir teisėtus interesus turėti vandenį joms priklausančiuose būstuose. Teismas neturėjo sutikti su situacija, kai daugiau nei pusantrų metų ieškovės su šeimomis priverstos gyventi faktiškai „viduramžių“ sąlygomis, turint šeimoje neįgalų žmogų. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tai yra neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir padarė klaidingas išvadas, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti duoti savo sutikimą parengtam projektui, kaip neatitinkančiam jų teisėtų interesų ir lūkesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad atsisakymas duoti sutikimą statybai dėl tinklų tiesimo per bendrą žemės sklypą pripažintinas pagrįstu tik tokiu atveju, jei toks tiesimas ar nutiestų tinklų eksploatavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą.
    6. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovių atsakovams išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau padarė akivaizdžių aritmetinių ir teisės taikymo klaidų. Teismas nusprendęs priteisti nurodytas išlaidas iš ieškovių solidariai, kartu nusprendė priteisti jas iš kiekvienos ieškovės dalimis. Taip pat nuo bendros priteistos sumos šias dalis nurodė klaidingai.
  2. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovai H. B. ir S. B. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovai teismui pateikė pagrįstus atsisakymo argumentus, o teismas nagrinėjamoje byloje įvertino ne tik atsakovų atsisakymo duoti sutikimą argumentus, jų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su žemės sklypu, kontekste, bet ir argumentus dėl teisių ir teisėtų interesų, susijusių su Namu-1. Teismas pažymėjo, kad esminė aplinkybė yra ta, kad Namas-1 bendraturčiams priklauso idealiosiomis nuosavybės teisės dalimis ir iki šiol nenustatyta naudojimosi šiuo namu tvarka, tad nėra pagrindo teigti, kad kažkuris vienas bendraturtis turėtų daugiau ar mažiau (negu kiti bendraturčiai) teisių ar teisėtų interesų, susijusių su bet kuria konkrečia namo patalpa. Tokiais atvejais visi bendraturčiai turi teises į visas namo patalpas ir šios jų turimos teisės proporcingos turimai nuosavybės teisės daliai. Tai reiškia, kad atsakovai, lygiai kaip ir kiti šio namo bendraturčiai, turi tam tikras nuosavybes teises (taip pat ir iš teisių išplaukiančias kitas teises bei teisėtus interesus) į patalpą 1-12. Todėl visiškai nepagrįsti apeliančių argumentai, kad teismas nevertino atsisakymo duoti sutikimą priežasčių ir motyvų.
    2. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų daiktų ribojimų yra įpareigojimas ieškovėms gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsimais vandentiekio ir nuotekų įrenginiais, sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, būdami žemės sklypo, į kuriame stovintį statinį apeliantės ketina įgyvendinti projektinį inžinerinių tinklų įrengimą, bendraturčiai, tokio sutikimo nedavė. Atsisakymo priežastis yra paremta atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais, susijusiais su patalpa 1-12 (kurioje pagal parengtą projektą ketinama įrengti įvadinį vandens apskaitos mazgą) naudojimu.
    3. Atsakovų pozicija dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo į Namą-2 bei į Namo-1 patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-7 iki 1-9, nesikeičia. Atsakovai neprieštarauja, jog minėti įrenginiai būtų atvesti į šias patalpas. Ieškovės nenurodė pagrįstų priežasčių vandens ir nuotekų vamzdynų tiesimui būtent per 1-12 bendraturčiams priklausančią gyvenamąją patalpą, kuria teisėtai naudojasi ir atsakovai. Patalpoms, pažymėtomis indeksais nuo 1-10 iki 1-19, jau yra įvesti vandentiekio įvedimo ir nuotekų šalinimo tinklai. Vien todėl, kad ieškovės nori pasinaudoti patalpa, kuria faktiškai naudojasi atsakovai, tokiu būdu ieškovėms siekiant padidinti, o atsakovų atžvilgiu sumažinti faktiškai naudojamų patalpų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį, nesutampa su atsakovų teisėmis ir teisėtai pagrįstais interesais į patalpą 1-12. Pagal UAB „Insignis“ 2016 metais parengtą projektą projektuojamas vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą, pažymėtą indeksu 1-12. Vandens apskaitos mazgas pavaizduotas patalpų viduje, kertantis pastato sieną.
    4. Namo-1 rekonstravimo projekto vadovo V. P. 2017 m. rugsėjo 22 d. išvada patvirtina, jog projektas, numatantis vandens įvado ir nuotekų išvado įrengimą, lems esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą ir pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas buvusias iki projekto įgyvendinimo. Todėl atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus – V. P. išvadą su priedais. Rekonstravimo projekto vadovo pastabose numatyta, kad vietoje, kur numatomas vandens įvadas ir nuotekos išvadas, išorės siena avarinės būklės. Todėl atsakovų nesutikimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atskleidžiantis ne tik projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį ir grėsmę jų, kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams naudotis 1-12 patalpa, bet ir įrodantis netinkamą projekto vietos pasirinkimą, kaip neatitinkantį statybos techninio reglamento standartų.
    5. Tinkamu bendraturčio būsimų projektinių planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo jiems pateikimas. Projektiniuose pasiūlymuose nenurodyta, kokie konkretūs statybos darbai, susiję su inžineriniais statiniais, būtų atliekami, vykdant nurodytą statytojo sumanymą, kokie nauji inžineriniai statiniai su konkrečiais parametrais būtų sukurti ir kiek laiko visi darbai tęstųsi. Todėl ieškovės negali tikėtis atsakovų pritarimo dėl ketinamo įgyvendinti projekto, kuris nėra aiškus pasekmių atžvilgiu atsakovams, o ieškovių pozicija prieštarauja pateikto projekto duomenims ir schemoms, rodančioms, kad vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą pažymėtą indeksu 1-12.
    6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakovų pagrįstas nesutikimas dėl jų pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų svarbos, kitiems bendraturčiams įgyvendinti techninį projektą vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Tuo tarpu ieškovių nurodomi statybos techninio reglamento 70-71 punktai numato papildomų vandens apskaitos mazgų įrengimo galimybę skirtingiems patalpų savininkams bei įrengimo vietą ar būdą. Todėl pirmiausia, tam, kad ieškovės galėtų remtis nurodytais statybos techninio reglamento 70-71 punktais, turėtų būti išspręstas klausimas, ar ieškovių vandentiekio ir nuotekų inžinerinis tiesimo projektas nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų į bendras naudojimo patalpas. Teismas tiesiogiai negalėjo, priimdamas sprendimą, vadovautis statybos techninio reglamento XI skirsnio 70-71 punktais, numatančiais vandens apskaitos mazgų įtaisų sistemą ir jų įrengimo galimybes bei būdus.
    7. Ieškovės, siekdamos abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus proporcingai atitinkančio kompromiso, numatytus įrenginius turėjo galimybę projektuoti ir įgyvendinti indeksais 1-7, 1-8, 1-9 pažymėtose patalpose arba Namo-2 sklype ar jo patalpose. Priešingu atveju, siekis maksimaliai patenkinti tik ieškovių interesus, ignoruojant atsakovus, kaip bendraturčius, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Ieškovės nesiekė rezultato, kuris tenkintų abi šio ginčo šalis, o teismo sprendimas, priimtas vienos iš šalių naudai, yra neišvengiama teismo proceso dalis.
  3. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovių prašymas leisti joms be atsakovų sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui į Namą-1 ir Namą-2 pagal UAB „Insignis“ parengtą projektą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, taip pat 2017 m. spalio 27 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, pateikiami kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
  2. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovės 2018 m. sausio 15 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prieštaravimus dėl naujų įrodymų priėmimo, bet kartu taip pat pateikė naujus įrodymus, o atsakovai dar kartą, 2018 m. rugpjūčio 24 d., vėl pateikė teismui naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog abi proceso šalys pateikė papildomus įrodymus, taip pat pasisakė dėl jų, šie įrodymai yra susiję su esminiais ginčo aspektais – vandentiekio įvedimu per Namo-1 patalpą, pažymėtą indeksu 1-12, ir šalių faktiniu šios patalpos naudojimusi, sprendžia, kad nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovėms, atsakovams ir tretiesiems asmenims, A. B. bei J. S., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso Sklypas, kuriame yra Namas-2, priklausantis nuosavybės teise ieškovei V. B., ir Namas-1, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis atsakovui, ieškovėms ir tretiesiems asmenims A. B. bei J. S., taip pat tam tikra jo dalis uzufrukto teisėmis yra naudojama J. B.. Ieškovės siekia įsivesti lauko vandentiekio ir nuotekos tinklus į Namą-2 ir Namą-1 pagal UAB „Insignis“ parengtą projektą, kuriam nepritaria atsakovai. Kadangi pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą, norint gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, reikia pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, ieškovės kreipėsi į teismą dėl pritarimo gavimo be atsakovų sutikimo.
  2. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).
  5. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog pagal ieškovių pateiktą UAB „Insignis“ projektą vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą, pažymėtą indeksu 1-12 (1 t., b.l. 21, 53, 57). Būtent dėl įvado rengimo minėtoje patalpoje ir kilo pagrindinis šalių ginčas. Pažymėtina, jog atsakovai nuosekliai tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, jog nesutinka su vandentiekio įvado įvedimu per patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-10 iki 1-19, kadangi šiomis patalpomis naudojasi atsakovai ir jose jau yra įvesti vandentiekio tinklai. Tuo tarpu atsakovai nurodė, jog neprieštarautų projektui, pagal kurį vandentiekis būtų įrengiamas per Namo-1 patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-9 (1 t. b.l. 26; 2 t., b.l. 100). Todėl negalima sutikti, jog atsakovų atsisakymas būtų buvęs nemotyvuotas bei nesiekiantis kitų bendraturčių interesų derinimo ir kompromiso. Tuo tarpu ieškovės ginčija tik konkrečius atsakovų atsisakymo motyvus, susijusius su faktiniu naudojimusi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12, įvado per patalpos 1-12 sieną įvedimu, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl vandentiekio į Namą-1 nebūtų galima įvesti per patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-9.
  6. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, jog kol Namas-1 bendraturčiams priklauso idealiosiomis nuosavybės dalimis ir iki nėra nustatyta naudojimosi šiuo Namu-1 tvarka, nėra pagrindo teigti, kad kuris nors vienas bendraturtis turėtų daugiau ar mažiau, negu kiti bendraturčiai, teisių ar interesų, susijusių su bet kuria konkrečia namo patalpa. Todėl pripažintina, jog atsakovai taip pat gali turėti tam tikras teises ir interesus į Namo-1 patalpą 1-12. Nors skundžiamame sprendime ir nebuvo detaliai aptarti atsakovų atsisakymo motyvai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų išreikštas sutikimas su galimomis alternatyviomis vandentiekio įvado įvedimo vietomis faktiškai pagrindžia jų atsisakymą vandentiekio įvedimui per patalpą 1-12. Ieškovės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad turimos techninės galimybės vandentiekio įvadą į pastatą leidžia įvesti tik per patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-10 iki 1-19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, jog pirmos instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.
Dėl faktinio naudojimosi Namo-1 patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12
  1. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Namo-1 patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11 ir 1-12, faktiškai naudojosi J. B., o atsakovai jokių išskirtinių teisių ir interesų į šias patalpas neturi. Tačiau ginčijamame sprendime teismas, vadovaudamasis viešuosiuose registruose esančiais duomenimis apie Namo-1 teisinį statusą ir šalių nuosavybės teises į jį, taip pat atsižvelgdamas ir į šalių pateiktus duomenis apie faktinį naudojimąsi Namo-1 patalpomis, padarė pagrįstą išvadą, jog dėl naudojimosi patalpomis 1-11, 1-11 ir 1-12 tarp šalių yra kilęs ginčas, bet nei viena iš jų neįrodė faktinio naudojimosi jomis. Todėl pirmos instancijos teismas teisėtai šalių ginčą sprendė remdamasis tik bendromis CK 4.74-4.76 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis apie bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir teisių į šią nuosavybę apimtį.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis bei apeliacinio proceso metu šalių pateiktus dokumentus, papildomai pažymi, jog dėl faktinio Namo-1 patalpų, pažymėtų indeksais 1-10, 1-11, 1-12, naudojimosi yra kilęs ginčas tarp atsakovų ir ieškovių V. B. ir V. B.. Aplinkybė, jog trečiajam asmeniui, J. S., priklauso patalpos, pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-6, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12052-809/2017 patvirtinta taikos sutartis. Taip pat tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, jog Namo-1 patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo 1-7 iki 1-9, faktiškai naudojasi ieškovės A. K. ir D. K., o patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo 1-13 iki 1-19 faktiškai naudojasi atsakovai.
  3. Ieškovių apeliaciniame skunde minimas antstolio 2017 m. birželio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas patalpų 1-10, 1-11 ir 1-12 vaizdas, buvo sudarytas dalyvaujant pačioms ieškovėms ir J. B., be atsakovų (2 t., b.l. 9-17). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7962-790/2013 patvirtina, jog atsakovai buvo atlikę pertvarkymus ir pristatymus patalpose, pažymėtose indeksais 1-10, 1-13, 1-14, 1-17, 1-18. Taigi buvo nustatyta, jog atsakovai faktiškai naudojosi ir patalpa 1-10. Byloje esantys 2017 m. liepos 17 d. ir 19 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu tarp ieškovių ir atsakovų vyko konfliktas dėl patalpų nuo 1-10 iki 1-12 naudojimo (2 t. b.l. 60-63).
  4. Aptarti byloje esantys duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo išvados, jog nei viena iš bylos šalių neįrodė, jog patalpomis 1-10, 1-11 ir 1-12 naudojasi atsakovai ar J. B., pagrįstumą. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo 1-7 iki 1-9, faktiškai naudojasi ieškovės A. K. ir D. K.. Atsakovai nurodo, jog sutiktų su vandentiekio įrengimu per šias patalpas, tačiau ieškovės nepateikia jokių argumentų, kodėl per šias, jų faktiškai naudojamas patalpas, negalima būtų įvesti vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pripažintina, jog ieškovės nepagrindė, kad UAB „Insignis“ parengtas projektas yra geriausiai atitinkantis visų Namo-1 bendraturčių interesus.
Dėl projekte numatytos vandentiekio įvedimo vietos
  1. Ieškovės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog projektuojamas vandentiekis į Namą-1 būtų įvedamas per patalpą, pažymėtą indeksu 1-12, kertant pastato sieną. Tačiau atsakovų apeliacinio proceso metu pateikta UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. spalio 19 d. informacija, patvirtina, jog pagal UAB „Insignis“ parengtą projektą vandentiekio įvadas į Namą-1 projektuojamas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-12, vandens apskaitos mazgas projektuojamas patalpos 1-12 viduje, kertant išorinę sieną, projekte pagal prisijungimo sąlygas kiekvienam patalpų savininkui atskirai yra numatyti vandens apskaitos mazgai. Ieškovės teismui pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos tarnybos direktoriaus raštą, jog pagal UAB „Insignis“ projektą vandentiekio įvadas į namą projektuojamas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-12, įvado gylis h – 1,80 m nuo žemės paviršiaus, vandens apskaitos mazgas projektuojamas patalpos 1-12 viduje. Tačiau ši informacija nepaneigia aplinkybės, jog tam, kad įrengti patalpos 1-12 viduje esantį vandens apskaitos mazgą, reikės kirsti patalpos išorinę sieną.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovėmis, jog atsakovų naujai pateikti duomenys nepatvirtina, jog patalpos 1-12 išorinė siena būtų avarinės būklės. Be to, šia aplinkybe atsakovai nesirėmė ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl patalpos 1-12 faktinio naudojimo, todėl pripažintina, kad atsakovai pagrįstai nesutinka su vandentiekio įvedimu tik per patalpą 1-12.
  3. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
  5. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovai apteikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 300 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl atsakovams iš ieškovių priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti atsakovams H. B. ir S. B. iš ieškovių V. B., V. B., D. K. ir A. K. lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 75 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai