Byla 2A-1066-781/2014
Dėl 33 326, 09 Lt žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Administralė“ ieškinį atsakovams V. S. ir K. L. dėl 33 326, 09 Lt žalos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Administralė“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų V. S. ir K. L. solidariai 33 326, 09 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Administralė“ Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. iškėlė bankroto bylą, UAB „Viresita“ buvo paskirtas įmonės bankroto administratoriumi. Atsakovas V. S. nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. buvo įmonės vadovas, o iki 2009 m. liepos 8 d. įmonės vadovu buvo atsakovas K. L.. Įmonei nuo 2003 m. gegužės 5 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo paskirta vykdyti daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas. Po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, o tik jų dalis, iš kurių matyti, kad 2009 m. balandžio 30 d. gyventojų skola UAB „Administralė“ sudarė 34 294, 03 Lt. Iš bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti kiekvieno gyventojo skolos dydžio, todėl administratorius neturi teisinio pagrindo reikalauti iš gyventojų grąžinti įmonei susidariusias skolas. Tarp BUAB „Administralė“ administratoriui perduotų dokumentų nėra priėmimo-perdavimo akto tarp senojo įmonės vadovo K. L. ir naujojo vadovo V. S., todėl nėra aišku, kuris vadovas kaltas dėl tol, kad bankroto administratoriui neperduoti visi dokumentai, todėl Ieškovas mano, jog atsakingi abu solidariai. Atsakovai kaip įmonės vadovai yra atsakingi už neatgautas įmonės debitorių skolas, jie nesiėmė jokių veiksmų dėl šių skolų išieškojimo, nenurodė administratoriui skolingų asmenų, neperdavė jam jokių dokumentų, kurių pagrindu bankroto administratorius galėtų imtis tokių veiksmų išieškoti skolas iš debitorių, galimai pasisavino tokias lėšas, paimdami jas iš gyventojų, bet neapskaitydami jų įmonės balanse.

4Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad jis nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. dirbo UAB „Administralė“ vadovu, tačiau nesutinka, kad iš jo būtų išieškota žala. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „Administralė“ butų administravimo klausimų nevykdė, nes jas vykdė UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. papildomai nurodė, kad nors bendrovė jam dirbant direktoriumi jau gyvenamųjų namų nebeadministravo, tačiau gyventojams buvo siaučiami raginimai susimokėti skolas, nes kitokių būdų skolos išieškoti neturėjo. UAB „Administralė“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui vieną įmonės finansinių dokumentų dalį nuvežė jis pats, kitą - bendrovės savininkas V. A., savininkas turėjo perduoti buhalterines programas, priėmimo – perdavimo aktas su bankroto administratoriumi nebuvo sudarytas, jis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl perdavimą vykdė V. A..

5Atsakovas K. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2007 m. spalio 1 d. vienintelio įmonės steigėjo ir akcininko V. A. sprendimu jis buvo paskirtas UAB „Administralė“ direktoriumi, ir šias pareigas ėjo iki 2009 m. balandžio 2 d. Išeidamas iš darbo jis visą turtą, kuris priklausė įmonei UAB „Administralė“, perdavė direktoriui V. S., kuris priėmė visą perduotą turtą ir pasirašė. Jam perduodant turtą V. S., turto likutinė vertė buvo 173 364, 49 Lt. Atsakovas K. L. teisme paaiškino, kad UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ administruoti daugiabučiai namai ir jų gyventojų sukauptos lėšos perduotos dar 2008 m. lapkričio mėnesį, gyventojų skolos liko bendrovei, jam vadovaujant skolos mažėjo, buvo užfiksuota kiek kiekvienas gyventojas yra skolingas, buvo buhalterinė programa, kur viskas atsispindėjo, dėl skolų išieškojimo vyko teismai, buvo sudaryta sutartis su skolų išieškojimo bendrove UAB „Finansų tyrimo biuras“ dėl skolų išieškojimo tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. S. Ieškovui 33 326, 09 Lt žalos atlyginimo, atsakovo K. L. atžvilgiu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Administralė“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Viresita“. UAB „Administralė“ direktoriumi nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. liepos 8 d. buvo atsakovas K. L., o nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. - atsakovas V. S.. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. AĮ-191 3 p. teismas nustatė, kad nuo 2003 m. gegužės 5 d. UAB „Administralė“ paskirta antrame sąraše nurodytų daugiabučių manų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, antrajame sąraše nurodyta, kad jai pavesta administruoti 30 daugiabučių gyvenamųjų namų. Nustatė, kad UAB „Administralė“ už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. debeto likutis bendrovėje pagal gyventojų įsiskolinimą sudarė 34 294, 03 Lt. Po 2009 m. gegužės 1 d. iš gyventojų už skolas buvo išieškota 967, 94 Lt. Iš ilgalaikio turto žiniaraščio 2009 m. liepos 14 d. nustatė, kad 2009 m. liepos 15 d. atsakovas K. L. perdavė V. S. bendrovės turto 173 364, 49 Lt likutinės vertės, tame tarpe buhalterinę programą Centas 402, 80 Lt likutinės vertės. Iš UAB „Administralė“ rašytų raginimų gyventojams sumokėti skolas, nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. buvo siųsti pranešimai gyventojams, iš kurių matyti buto savininko ar naudotojo skola už buto administravimą. Iš 2009 m. kovo 19 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 0903-015, pasirašytos UAB „Administralė“ direktoriaus K. L. ir UAB „Finansų tyrimo biuras“ matyti, kad UAB „Administralė“ pavedė bendrovei išieškoti įsiskolinimus iš skolininkų pagal atskirus pavedimus, buvo pasirašytas įgaliojimas atstovauti UAB „Administralė“ interesus visose įstaigose tvarkant reikalus siekiant užtikrinti UAB „Administralė“ skolininkų įsipareigojimų vykdymą, buvo perduoti skolininkų sąrašai, sutartis buvo vykdoma skolininkams siunčiant priminimus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pagal ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, Ieškovas įrodė atsakovo V. S., kaip įmonės administracijos vadovo (direktoriaus), civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, kad byloje neginčijama, jog atsakovas V. S. buvo UAB „Administralė“ direktorius, t. y. juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas už įmonės turtą ir jo išsaugojimą. Priėjo išvados, jog atsakovas V. S. neįvykdė jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) ir teismo nutarties iškelti bankroto bylą nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą, kuris nurodytas balanse, šio turto neišsaugojo ir savo valdyme neturi. Pirmosios instancijos teismo nuomone atsakovo V. S. neteisėti veiksmai yra nustatyti. Teismas pažymėjo, jog atsakovo V. S. civilinės atsakomybės sąlyga - kaltė - yra preziumuojama, todėl jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad 33 326, 09 Lt gyventojų skolos už jiems priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimą UAB „Administralė‘ bankroto administratoriui neperduotos ne dėl jo kaltės ir kad būdamas direktoriumi jis ėmėsi teisinių veiksmų jas išieškoti iš debitorių. Atsakovas V. S. savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ nuostatas įpareigojimas perduoti administratoriui turtą nustatytas bendrovės vadovui, o ne įmonės akcininkui, ar pačiam bankroto administratoriui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bankroto administratoriui įmonės buhalterinius dokumentus, kuriuose užfiksuotos gyventojų skolos, bei buhalterinę programą „Centas“, kurioje buvo ši informacija, perdavė V. A., kaip nėra ir jokių duomenų, kokius iš viso įmonės finansinius dokumentus jis nuvežė ir pridavė bankroto administratoriui, nes nėra pateiktas tokių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Teismo nuomone, atsakovo V. S., kaip UAB „Administralė“ direktoriaus, elgesys pasireiškė dideliu neatsargumu ir aplaidumu vykdant vadovo pareigas. Teismo manymu, toks atsakovo elgesys neatitinka įstatymų reikalavimų, nustatytų bendrovės vadovui, pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių interesus ir daro jiems žalą, nes negalima atgauti įmonės skolų iš gyventojų, iš kurių būtų galima tenkinti nors dalį kreditorių reikalavimų, tai neatitinka ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pasisakydamas dėl reikalavimo pagrįstumo atsakovo K. L. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas K. L. perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentų negalėjo, nes bankroto bylos iškėlimo dienai 2009 m. lapkričio 19 d. jo su įmone nebesiejo darbo santykiai, jis nebebuvo įmonės vadovas, todėl nebuvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklą bei nebuvo įpareigotas teismo tokią prievolę atlikti. Dirbdamas direktoriumi atsakovas K. L. rūpinosi skolų iš gyventojų išieškojimu. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo K. L. kaip įmones vadovo veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryžio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžė, kad atsakovo K. L. kaltės prezumpcija byloje yra paneigta.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas V. S. (toliau - Atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškovo ieškinį Atsakovui atmesti, priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) egzistavimo. Nurodyta, kad Atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė susidariusias skolas galėjo išieškoti tik pagal tuos duomenis ir dokumentus, kurie turėjo būti parengti buvusio direktoriaus K. L. vadovavimo laikotarpiu ir kurie būtų buvę perduoti naujajam direktoriui, Atsakovui. Nesant dokumentų perdavimo ir Atsakovui neperėmus dokumentų, susijusių su skolų išieškojimu, atsižvelgiant į labai trumpą jo vadovavimo bendrovei laikotarpį - nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. - jis objektyviai negalėjo perduoti tokių dokumentų bendrovės bankroto administratoriui, kadangi jie nebuvo jo žinioje. Iš turimų įmonėje dokumentų Atsakovas neturėjo galimybės nustatyti apie skolų gyventojams dydį ir kas kiek yra skolingas. Teigia, kad dokumentams ir žiniaraščiui nebuvus Atsakovo žinioje, jis negali būti laikomas atsakingu už jų neperdavimą. Už tokių dokumentų ir duomenų parengimą buvo atsakingas direktorius K. L., tačiau įrodymų, jog tai buvo padaryta, nėra. Būtent dėl direktoriaus K. L. neteisėto neveikimo bendrovei galėjo būti padaryta žala, o dėl K. L. veikų Atsakovas negalėjo nustatyti, kas ir kiek yra skolingas Ieškovui. Pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog žala Ieškovui padaryta apelianto veiksmais, kadangi Ieškovo debitoriniai reikalavimai nėra apskaityti įstatymų nustatyta tvarka ir pagrįsti apskaitos dokumentais. 2009 m. balandžio 1 d. - 2009 m. balandžio 30 d. apyvartos žiniaraštis nėra pagrįstas kitais duomenimis. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog bendrovėje dokumentų, susijusių su skolų išieškojimu, ir negalėjo būti, kadangi tokie duomenys ir dokumentai buvo perduoti UAB „Finansų tyrimo biuras“. Bankroto administratorius su skolomis susijusius dokumentus turėjo ir galėjo gauti iš minėtos bendrovės, tačiau jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į minėtą bendrovę, byloje nėra. Nurodė, kad iš raginimų, vykdomų ir (ar) baigtų vykdomųjų bylų bei UAB „Finansų tyrimų biuras“ turimų duomenų galima nustatyti, kas ir kiek yra skolingas bendrovei, tačiau bankroto administratorius nesiėmė veiksmų bendrovės skolininkams nustatyti. Be to, nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kiek ir kas yra skolingas BUAB „Administralė“, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog yra įrodytas padarytos žalos dydis bei kad tarp apelianto veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys - skolų negalima išieškoti ne dėl Atsakovo veiksmų, bet dėl skolininkų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto administratoriaus neveikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo padarytos žalos dydžio, nesiaiškino, kiek ir iš ko buvo priskaičiuotos skolos. Išieškojus skolas iš gyventojų, minėta apimtimi turėjo būti mažinama žala. Pirmosios instancijos teismas taip pat negalėjo konstatuoti, jog Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, neištirdamas, kokie dokumentai perduoti ir neatsižvelgdamas į tai, jog pats administratorius patvirtino dalies dokumentų turėjimą. Akcentavo, jog įmonės apyvartos žiniaraštis nėra balansas, todėl žalos dydis negalėjo būti nustatytas remiantis vien tik jo duomenimis. Atsakovas teigia, kad skolų administravimas buvo perduotas UAB „Finansų tyrimų biuras“ pagal bendradarbiavimo sutartį, Atsakovas objektyviai su dokumentais ir negalėjo susipažinti, nes jo vadovavimo laikotarpiu bendrovėje jų nebuvo. Minėtos aplinkybės paneigia Atsakovo kaltę dėl dokumentų neperdavimo ir patvirtina, kad atsakomybė, Ieškovui įrodžius visas jos taikymo sąlygas, galėtų būti taikoma tik direktoriui K. L. vienasmeniškai. Tik tuo atveju, jei būtų buvę ir Atsakovo neteisėtų veikų, tai atsakomybė turėtų būti buvusi solidari, t. y. pirmosios instancijos teismas tokiu atveju nepagrįstai atmetė Ieškovo ieškinį atsakovo K. L. atžvilgiu.

10Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad Atsakovo teiginys, jog per trumpą laiką jis nespėjo perimti įmonės turto iš buvusio direktoriaus yra nepagrįstas. Atsakovas turėjo pakankamai laiko šiems veiksmams atlikti. Atsakovo nerūpestingumą jo pareigų atžvilgiu byloja ir faktas, kad jis nesugebėjo išsaugoti ir perduoti administratoriui buhalterinės „Centas“ programos, kuri buvo 2009 m. liepos 15 d. perduota jam. Nurodė, kad pareigą perduoti dokumentus, pagrindžiančius skolos faktą, turėjo Atsakovas, o ne bankroto administratorius. Teigia, kad Atsakovo teiginiai, jog teismas ir Ieškovas turėjo nustatinėti ir įrodinėti kiek vykdoma vykdomųjų dokumentų, nėra pagrįsti. Žalos dydį privalėjo įrodinėti pats Atsakovas, o ne Ieškovas.

11IV. Apeliacinio teismo argumentai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

142013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas prašymas Ieškovą pakeisti ieškovu E. K., kadangi tarp jų 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pasirašyta Teisių ir pareigų civilinėje byloje Nr. 2-123-879/2013 perleidimo sutartis, pagal kurią buvo perleistos BUAB „Administralė“ kaip ieškovo procesinės teisės E. K.. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad 2013 m. gruodžio 9 d. įvyko teisių perleidimas ir perėmimas bei į tai, kad ginčas byloje kilo iš turtinių, teisinių santykių, todėl yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje. Atsižvelgiant į tai, pirminio ieškovo BUAB „Administralė“ procesinių teisių ir pareigų perėmėju šioje civilinėje byloje pripažintinas E. K..

15Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas būtinybe bylai svarbias aplinkybes paaiškinti žodžiu. Kaip yra žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia Atsakovas, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė savo poziciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

16Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašė priteisti žalą iš buvusių įmonės vadovų K. L. ir V. S., kurių veiksmų neteisėtumą grindė įmonės dokumentacijos praradimu, jos neišsaugojimu, o iškėlus įmonei bankroto bylą – neperdavimu bankroto administratoriui.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ADB ,,Snoro garantas“ v. L. B., byla Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. T. A., byla Nr. 3K-3-298/2006;2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., byla Nr. 3K-7-266/2006).

18Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

19Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2003 m. gegužės 5 d. UAB „Administralė“ buvo paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (b. l. 20). UAB „Administralė“ vadovu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. buvo atsakovas K. L., o nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo - Atsakovas (b. l. 16). Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuria UAB „Administralė“ iškelta bankroto byla, įmonės vadovas V. S. buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 11).

20Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktą dėl atsakovo K. L. neteisėtų veiksmų nebuvimo. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo K. L. kaip įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui K. L. kartu su Atsakovu, rėmėsi argumentu, kad Ieškovas neturi galimybės nustatyti, kokius finansinės atskaitomybės dokumentus buvęs įmonės vadovas K. L. perdavė Atsakovui, ir kuris iš vadovų – K. L. ar V. S. – yra kaltas dėl ne visos dokumentacijos bankroto administratoriui pateikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad už gyventojų skolų apskaitymą buvo atsakingas atsakovas K. L., kadangi jo vadovavimo laikotarpiu susidarė gyventojų skolos, būtent jis turėjo apskaityti ir surašyti visus dokumentus, patvirtinančius skolos faktą, perduoti administratoriui su skolų administravimu susijusią dokumentaciją. Šiuos Atsakovo motyvus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

21Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Šioje byloje aktualu pažymėti, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, būtent Atsakovas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nurodė, kad buvęs įmonės vadovas atsakovas K. L. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų veiksmų negalėjo ir neturėjo pareigos vykdyti, nes bankroto iškėlimo metu jis nebuvo įmonės direktorius.

22Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą ūkio subjekto vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal nurodytos dalies 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų išsaugojimu, t. y. šis asmuo yra atsakingas už įmonės turto (prekių) panaudojimo pagrindimą ir išsaugojimą, tinkamą ir savalaikę jo apskaitą. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Administralė“ nuo 2003 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas (b. l. 20, 64). Remiantis atsakovo K. L., liudytojų V. P., G. J. parodymais nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 29 d. UAB „Administralė“ nustojus teikti šias paslaugas, gyventojų skolos, susidariusios vykdant šią veiklą, liko UAB „Administralė“. Iš gyventojams siunčiamų raginimų, 2009 m. kovo 19 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 0903-015 dėl įsiskolinimų išieškojimo, sudarytos tarp UAB „Administralė“, atstovaujamos K. L., ir UAB „Finansų tyrimų biuras“ matyti, kad atsakovas K. L., būdamas bendrovės direktoriumi, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išieškoti skolas iš gyventojų (b. l. 121-141, 157-158). Todėl daryti išvadą apie atsakovo K. L. pasyvumą administruojant skolas ir savo pareigų kaip įmonės direktoriaus nevykdymą atliekant skolų išieškojimą nėra pagrindo.

23Bylos dalyviai neginčija, kad UAB „Administralė“ gyventojų skoloms administruoti naudojo buhalterinės apskaitos „Centas“ programą. Anot liudytojos V. P., buvusios bendrovės vyriausiąja buhaltere, gyventojų skolos atsispindėdavo buhalteriniuose dokumentuose, sąskaitose; jai išeinant iš darbo visi dokumentai buvo perduoti L. V. (b. l. 164-165). Ši aplinkybė patvirtina ne tik gyventojų skolų apskaitos programos „Centas“, bet ir apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolas, egzistavimą. Ilgalaikio turto žiniaraštis, sudarytas 2009 m. liepos 14 d., ir pasirašytas atsakovo K. L. bei Atsakovo, patvirtina tik programos „Centas“ perdavimą iš buvusio įmonės direktoriaus naujajam (b. l. 46). Byloje duomenų, kad atsakovas K. L., perduodamas vadovo funkcijas, ir Atsakovas, jas perimdamas, perdavė vienas kitam finansinės apskaitos dokumentus, ar jie būtų sudarę dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, nėra. Tačiau ši aplinkybė negali paneigti jų faktinio egzistavimo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis įmonės vadovą apskaityti gyventojų skolas bendrovės apskaitos registruose, rengti dokumentus apie skolas, kaltina atsakovą K. L. vadovo pareigų nevykdymu. Nenustačius atsakovo K. L. neteisėtų veiksmų, jo pareigos įmonės turtą ir dokumentaciją perduoti bankroto administratoriui, bei esant anksčiau nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ieškinį atsakovo K. L. atžvilgiu atmesti.

24Byloje pareikštas ieškinys Atsakovui grindžiamas tuo, kad jis bankroto administratoriui neperdavė visų bankrutuojančios įmonės dokumentų, o iš perduotų dokumentų administratorius negali nustatyti, kokie gyventojai buvo skolingi įmonei ir kokie buvo kiekvieno iš jų skolos dydžiai, dėl ko bendrovei padaryta 33 326, 09 Lt žala, nurodyta apyvartos žiniaraštyje.

25CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismu, kad pagal savo teisinę padėtį Atsakovas, nuo 2009 m. balandžio 2 d. būdamas įmonės direktoriumi, yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, po bankroto bylos iškėlimo jų perdavimą bankroto administratoriui. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatant Atsakovo neteisėtus veiksmus, privalu atsižvelgti į Ieškovo, Atsakovo procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose išdėstytus teiginius, jog bankroto administratoriui buvo perduota dalis įmonės dokumentų, turto. Tokiu būdu negalima besąlygiškai konstatuoti Atsakovo pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, turtą nevykdymo. Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pagal administratoriaus disponuojamus įmonės dokumentus negalima sudaryti įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatinėjo, kokie bankrutuojančios įmonės dokumentai, turtas buvo perduoti administratoriui, nereikalavo iš Ieškovo pateikti jų perdavimo-priėmimo akto, nesiaiškino, koks yra sudarytas įmonės balansas, netikrino, ar perduotuose dokumentuose užfiksuotos informacijos nepakanka informacijos gyventojų skolų dydžiui nustatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši byla, įvertinant tai, jog Ieškovas buvo bankrutuojanti įmonė, buvo priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas pagal įstatymą privalėjo veikti ex officio, ir šios bylos nagrinėjimas buvo susijęs su viešojo intereso apsauga, t. y. tokiose bylose teismas turėjo teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Į šią aplinkybę apeliavo ir pats Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti, bet ir nepagrįstai ignoravo Atsakovo atstovės prašymą įpareigoti Ieškovą pateikti administratoriui perduotų dokumentų sąrašą (b. l. 165).

26Minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalos padarymo faktas bei jos dydis, taip pat priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi kita civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga yra žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas.

27Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti Ieškovas. Teisėjų kolegija pritaria Atsakovo apeliacinio skundo teiginiams, kad teismas netikrino ieškinio sumos pagrįstumo, t. y. nepasisakė dėl žalos dydžio. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą, vadovavosi apyvartos žiniaraščiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., kuriame užfiksuota 34 294, 03 Lt įsiskolinimo suma (b. l. 23). Daugiau įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo sumą, teismui pateikta nebuvo. Anot Ieškovo, 967, 94 Lt įmonei buvo pervesta už gyventojų skolas, todėl žalos dydis buvo sumažintas (b. l. 26-28). Tačiau privalu pažymėti, kad iš byloje esančio 2009 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gegužės 1 d. bankrutuojančios įmonės sąskaitos išrašo matyti, jog į bendrovės sąskaitą yra pervestos lėšos, išieškotos vykdant priverstinį vykdymą, taip pat eksploatacinės išlaidos. Ši aplinkybė patvirtina priverstinių skolų išieškojimo procesų vykdymą. Byloje nėra nustatyta, ar iš šių vykdomųjų bylų nėra galimybės nustatyti skolininkų ir jų įsiskolinimo sumą. Atmestinas Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad nėra tikslinga nustatinėti iš antstolių gautų lėšų faktą, kadangi į įmonės sąskaitą buvo pervesta tik 967, 94 Lt ir to užtenka žalos dydžiui pagrįsti. Sutikus su šia Ieškovo pozicija, Atsakovui kaip buvusiam bendrovės vadovui nepagrįstai būtų perkelta gyventojų pareiga atsiskaityti pagal esamus įsiskolinimus, ir nustatoma atsakomybė už gyventojų prievolių nevykdymą. Taigi, iš vykdomųjų bylų paaiškėjus daugiau priteistoms, išieškotoms sumoms, nors ir nesuteiktoms bendrovei, Ieškovo prašomas žalos dydis turėtų būti koreguojamas. Be to, bylos nagrinėjimo metu visiškai nesiaiškinta, ar į sudarytą įmonės balansą apskritai yra įtraukta žalos suma.

28Minėti apeliacinio teismo motyvai leidžia daryti išvadą, kad byloje negalima vienareikšmiškai konstatuoti žalos (Ieškovo nurodyto jos dydžio) padarymą įmonei. Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio, o šios aplinkybės turi būti nustatomos, tiriamos ir vertinamos kompleksiškai.

29Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl įmonės vadovu buvusio Atsakovo deliktinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, priteisdamas visą Ieškovo prašomą žalos atlyginimą iš Atsakovo, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl Atsakovo deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės įmonės valdymo organų atsakomybės neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui bei įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas dėl turto neperdavimo įmonei padarytos žalos faktas ir dydis, aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą dalyje dėl Atsakovo atsakomybės nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo atsakovo V. S. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Kitoje dalyje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Ieškovą BUAB ,,Administralė“ pakeisti jo teisių perėmėju E. K..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas BUAB „Administralė“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 5. Atsakovas K. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas V. S. (toliau - Atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės... 11. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 14. 2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas prašymas Ieškovą... 15. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo... 16. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašė priteisti žalą iš buvusių įmonės... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 18. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 19. Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos... 20. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo... 21. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 22. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies... 23. Bylos dalyviai neginčija, kad UAB „Administralė“ gyventojų skoloms... 24. Byloje pareikštas ieškinys Atsakovui grindžiamas tuo, kad jis bankroto... 25. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 26. Minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyti ne tik... 27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 28. Minėti apeliacinio teismo motyvai leidžia daryti išvadą, kad byloje... 29. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje... 32. Kitoje dalyje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d.... 33. Ieškovą BUAB ,,Administralė“ pakeisti jo teisių perėmėju E. K.....