Byla 2A-189/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos vizija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1728-260/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos vizija“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lodina“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alternatyvi logika“, uždarajai akcinei bendrovei „Dokaras“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Hanner development“) bei akcinei bendrovei „Hanner“ (trečiasis asmuo - M. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42010 m. vasario mėn. 1 d. ieškovas UAB „Apdailos vizija“ ir atsakovas UAB „Lodina“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/02/01, pagal kurią ieškovas perleido uždarajai akcinei bendrovei „Lodina“ reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner Development“ (šiuo metu - UAB „Dokaras“) 230 617,27 Lt skolą.

52010 m. kovo 8 d. atsakovas UAB „Lodina“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/03/08 su atsakovu UAB „Irec LT“ (šiuo metu - BUAB „Alternatyvi logika“) pagal kurią perleido uždarajai akcinei bendrovei UAB „Irec LT“ 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „Apdailos vizija“, įgytą reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner develoement“ 230 617,27 Lt skolą.

62010 m. balandžio 19 d. atsakovai UAB „Irec LT“ ir UAB „Hanner development“ sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl skolos reikalavimo iš UAB „Hanner development“ teisės, atsakovo UAB „Irec LT“ įgytos 2010 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad skolos dydis yra 59 683,29 Lt, o UAB „Irec LT“ šią skolą perleis akcinei bendrovei „Hanner“ už 45 121,34 Lt, jokių mokėjimų pagal 2010 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį šalys nevykdys.

72010 m. balandžio 19 d. atsakovai UAB „Irec LT“ ir AB „Hanner“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Reikalavimo perleidėjas atsakovas UAB „Irec LT“ perleido 59 683,29 Lt bendrovės „Hanner development“ skolą Reikalavimo įgijėjui AB „Hanner“, o pastarasis sumokėjo Reikalavimo perleidėjui 45 121,34 Lt, įskaitydamas tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

8Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Lodina“ iškelta bankroto byla.

9Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Apdailos vizija“ iškelta bankroto byla, o to paties teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB „Apdailos vizija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

10Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Alternatyvi logika“ (buvusi UAB „Irec LT“) iškelta bankroto byla.

11Ieškovas BUAB „Apdailos vizija“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

121) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/02/01, sudarytą tarp UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“;

132) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/03/08, sudarytą tarp UAB „Lodina“ ir UAB „Irec LT“;

143) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. balandžio 19 d. taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Irec LT“ ir UAB „Hanner development“;

154) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. balandžio 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Irec LT“ ir AB „Hanner“;

165) taikyti restituciją – grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Apdailos vizija“ reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner development“ skolą pagal rangos sutartį.

17Ieškovas nurodė, kad tiek 2010 m. vasario 1 d., tiek 2010 m. kovo 8 d. sutartimis reikalavimas į 230 617,27 Lt UAB „Hanner Development“ skolą faktiškai perleistas neatlygintinai, kai tuo tarpu UAB „Apdailos vizija“ nuo 2008 m. sausio mėn. turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir nemokia tapo iškart po ginčijamos sutarties sudarymo. Atitinkamai UAB „Lodina“, sudarydama 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Irec LT“, taip pat jau buvo nemoki ir įmonės direktorius tą pačią dieną kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo nuomone ginčijamos sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais, nes iš 2010 m. vasario 1 d. sutarties UAB „Apdailos vizija“ negavo jokios ekonominės naudos, o 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. sutarčių šalys nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių. Ginčo sandorių sudarymo pasekoje UAB „Hanner development“ skola ieškovui buvo nukreipta UAB „Irec Lt“ skolai atsakovui AB „Hanner“ padengti. Nurodė, kad administratoriui apie ginčijamą 2010 m. vasario 1 d. sutartį tapo žinoma 2011 m. kovo mėnesį, po ko administratorius nedelsdamas kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. kovo mėnesio.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad 2010 m. vasario 1 d. sandoris yra neatlygintinis, nes trečiasis asmuo M. L., buvęs UAB „Apdailos vizija“ vadovas, pateikė į bylą Susitarimą prie 2010 m. vasario 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, iš kurio matyti, jog reikalavimo teisės buvo perleistos atlygintinai, t. y. už 42 000 Lt, kuriais įvertintos realios galimybės susigrąžinti skolą. Susitarimas prie minėtos Reikalavimo perleidimo sutarties nėra ieškovo ginčijamas, todėl galiojantis, o tai, kad Reikalavimo teises perėmusi UAB „Lodina“ tinkamai nevykdė 2010 m. vasario 1 d. susitarimo prie Reikalavimo sutarties, neleidžia vertinti, jog sudaryta 2010 m. vasario 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis prieštaravo juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.).

20Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu, nes minėtais sandoriais juos sudarę asmenys siekė perleisti vienas kitam reikalavimo teises į skolininką UAB „Hanner development“ ir tai padarė, o įgytas reikalavimo teises UAB „Irec Lt“ panaudojo atsiskaitydamas su atsakovu UAB „Hanner“.

21Ieškovui nepateikus tikslių įrodymų, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai apie ginčijamo sandorio sudarymą, o administratoriui tik teigiant, kad jis sužinojo apie šį sandorį 2011 m. kovo mėnesį, teismas rėmėsi kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš 2010 m. rugpjūčio 25 d. raginimo, ieškovo administratoriaus siųsto atsakovui UAB „Dokaras“ (buvusiai UAB „Hanner development“), sprendė, kad tą dieną administratoriui jau buvo žinoma apie ginčijamą sandorį. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad ieškovas, paduodamas ieškinį 2012 m. kovo 7 d., praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.).

22Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepatenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. Reikalavimų perleidimo sutartis, negalima pripažinti ir vėliau su šiomis sutartimis perleistu reikalavimu susijusių 2010 m. balandžio 19 d. taikos sutarties bei reikalavimo teisės perleidimo sutarties.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Apdailos vizija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

1. 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų UAB „Lodina“ ir UAB „Irec LT“, todėl UAB „Irec LT“ ir UAB „Hanner Development“ taikos sutartimi niekaip negalėjo nuspręsti dėl mokėjimų pagal sutartį, kurios šalimis jos abi nebuvo.
2. Pagal UAB „Apdailos vizija“ įstatus pagrindinis bendrovės tikslas yra pelno siekimas ir, nors sudarant 2010 m. vasario 1 d. sutartį įmonė buvo praktiškai nemoki (pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės), minėta sutartimi atsakovui UAB „Lodina“ neatlygintinai perleista 230 617,27 Lt reikalavimo teisė į mokų skolininką UAB „Hanner Development“.
3. Net ir konstatavus, kad ginčijamas 2010 m. vasario 1 d. sandoris buvo atlygintinis, teismas privalėjo aiškintis, ar atlygis buvo protingas ir realus, kokiomis aplinkybėmis dėl to susitarta ir kaip ši sąlyga buvo vykdoma, tačiau minėtos aplinkybės liko netirtos ir nevertintos.
4. UAB „Apdailos vizija“ nemokia tapo iškart po 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o UAB „Lodina“ nemokia buvo jau 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (jau buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2010 m. kovo 16 d. iškelta bankroto byla).
5. Visas ginčijamas sutartis būtina vertinti neatsiejamai ir kad visos ginčijamų sutarčių šalys buvo susijusios bei informuotos apie sudaromus sandorius.
6. 2009 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „Hanner development“ skola yra 61 065,17 (šis įrašai padarytas vienašališkai ranka).
7. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu, o pirmosios instancijos teismas taisykles dėl senaties termino pritaikė mechaniškai, neatsižvelgiant, kad reikalavimo teisės į mokų skolininką UAB „Hanner Development“ galėjo sąlygoti UAB „Apdailos vizija“ kreditorių reikalavimų tenkinimą.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Dokaras“ ir AB „Hanner“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal 2010 m. vasario 1 d. sutartį UAB „Lodina“ turėjo sumokėti apeliantui 42 000 Lt, todėl sandoris yra atlygintinis, o skolos dydis ir prievolės vykdytinumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovas neįrodė UAB „Dokaras“ nesąžiningumo, o restitucija apskritai negalima, nes prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu (restitucijos objektas išnykęs). Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo pagal 2010 m. vasario 1 d. susitarimą kaina atitiko skolų išieškojimo galimybes ir neturėjo jokios realios reikšmės įmonės mokumui, nes reikalavimo perleidimo metu išieškojimas buvo probleminis ar neįmanomas ir toks jis liko po reikalavimo perleidimo (reikalavimas UAB „Lodina“ perleistas skolos išieškojimo tikslais).

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Lodina“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad kartu su bankroto administratoriui perduotomis sutartimis papildomo susitarimo prie 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties nebuvo, o jis buvo pateiktas jau kilus ginčui teisme. Be to, UAB „Lodina“ net nesiekė išsiieškoti 230 617,27 Lt skolos.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-516/2011). Tai ypač aktualu vertinant bankrutuojančios įmonės reikalavimų pagrįstumą, nes tokiose bylose egzistuoja viešasis interesas, susijęs su bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, ir teismas privalo būti aktyvus.

30Nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, visų pirma, dėl ieškinio reikalavimų pripažinti 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, apsiribojo minėtų ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu būtent CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsnių kontekste. Teisėjų kolegija sutinka, kad konkrečiu atveju 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutarčių negalima vertinti kaip tariamų sandorių (CK 1.86 str.), o apeliantui to iš esmės neginčijant (CPK 320 str.), dėl to plačiau nepasisakytina. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties negalima vertinti kaip prieštaravusios juridinio asmens tikslams.

31Sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz. reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Nagrinėjamu atveju 2010 m. vasario 1 d. sandorį sudarė privatus juridinis asmuo UAB „Apdailos vizija“, kurio įstatuose buvo numatyta, jog bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas (1 t., 45 b. l.), tačiau ginčijamos 2010 m. vasario 1 d. sutarties 2.4 punkte aiškiai nurodyta, kad „reikalavimo perleidimo sutarties tikslais laikoma, kad reikalavimo teisė yra perleidžiama neatlygintinai“ (1 t. 16 b. l.), kas (ypač įvertinant tai, kad sandorio sudarymo metu UAB „Apdailos vizija“ turėjo pradelstų įsipareigojimų net didesnei negu perleistas reikalavimas dydžio sumai (1 t. 26 b. l.) yra aiškiai nesuderinama su UAB „Apdailos vizija“ veiklos tikslu. Atitinkamai UAB „Lodina“, būdama privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, aiškiai suprato, kad neatlygintinis reikalavimo į ginčijamoje sutartyje nurodytą 230 617,27 Lt skolą perleidimas prieštaravo UAB „Apdailos vizija“ veiklos tikslams. Šiuo atveju UAB „Lodina“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad pats 2010 m. vasario 1 d. sutartį pasirašęs UAB „Lodina“ vadovas jau 2010 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo (1 t. 35 – 37 b. l.) ir tokiu būdu reikalavimas buvo neatlygintinai perleistas faktiškai nemokiai įmonei. Tiesa, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas 2010 m. vasario 1 d. sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2010 m. vasario 1 d. susitarimą prie 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2010/02/01, minėta ginčijama sutartis laikytina atlygintine (numatytas atlygis – 42 000 Lt). Tačiau, jau neatsižvelgiant apskritai į susitarimo prie 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo sutarties atsiradimo aplinkybes (kilus ginčui teisme, jį kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė buvęs ieškovo direktorius M. L. (1 t. 90, 92 b. l.), pirmosios instancijos teismas, visų pirma, visiškai neįvertino fakto, kad UAB „Apdailos vizija“ reikalavimas, neva kylantis iš minėto susitarimo, UAB „Lodina“ apskaitoje net nebuvo numatytas (1 t. 38 – 39 b. l.). Be to, nors atsiskaitymas pagal susitarimo 1 punktą (1 t. 92 b. l.) buvo numatytas per dvi darbo dienas nuo to momento, kai skolininkas (UAB „Hanner development“) sumokės visą reikalavimo teisės dydį (nagrinėjamu atveju – 230 617,27 Lt), tačiau duomenų, kad UAB „Lodina“ būtų ėmusis kokių nors veiksmų visam reikalavimo teisės dydžiui iš skolininko UAB „Hanner development“ išreikalauti, nėra. Priešingai, jau po kelių dienų (2010 m. vasario 8 d.) pats UAB „Lodina“ vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lodina“ iškėlimo ir, iki teismui priimant nutartį iškelti UAB „Lodina“ bankroto bylą (1 t. 41 b. l.), iš UAB „Apdailos vizija“ įgytą reikalavimą į UAB „Hanner development“ skolą vėlgi neatlygintinai (nors ginčijama 2010 m. kovo 8 d. sutartis yra praktiškai identiško turinio kaip ir 2010 m. vasario 1 d. sutartis, tačiau jos 2.4 punkte numatyta „atskira sutartis“ dėl apmokėjimo (1 t. 22 b. l.) apskritai nebuvo pateikta ) perleido UAB „Irec LT“. Minėtos aplinkybės aiškiai rodo, jog su UAB „Apdailos vizija“ net nebuvo ketinama atsiskaityti ir tai suprato tiek UAB „Lodina“, tiek ir UAB „Apdailos vizija“ (bankroto byla UAB „Lodina“ iškelta 2010 m. kovo 16 d., o UAB „Apdailos vizija“ – 2010 m. gegužės 7 d., tačiau duomenų, kad UAB „Apdailos vizija“ būtų teikusi kokius nors reikalavimus UAB „Lodina“, nėra. Be to, BUAB „Lodina“ bankroto byloje BUAB „Apdailos vizija“ reikalavimas, kylantis iš šioje byloje trečiojo asmens pateikto susitarimo (1 t. 92 b. l.) taip pat nepatvirtintas (CPK 179 str. 3 d.), kas patvirtina minėtų juridinių asmenų nesąžiningumą (šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog UAB „Apdailos vizija“ bankrotas pripažintas tyčiniu įvertinus ir reikalavimo perleidimą 2010 m. vasario 1 d. sutartimi, o minėta nutartimi taip pat konstatuota, jog UAB „Apdailos vizija“ reikalavimo teisę į UAB „Hanner development“ naujam kreditoriui perleido neatlygintinai (1 t. 34 b. l.).

32Kaip jau minėta, pagal suformuotą praktiką, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, teismas turi spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz. reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį. Tačiau konkrečiu atveju, visų pirma pažymėtina, kad šalys apskritai nesutaria dėl perleisto reikalavimo dydžio (1 t. 124 b. l.). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų (tiek taikos sutartyje (1 t. 132 – 133), tiek 2010 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartyje (1 t. 146 – 149) nurodyti ir reikalavimo teisės įgijimo pagrindai – 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. kovo 8 d. sutartys (CK 6.104 str.; 1 t. 102 – 131 b. l.) aišku, kad reikalavimo į UAB „Hanner development“ skolą neatlygintino perleidimo aplinkybės buvo žinomos ne tik UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“, bet ir UAB „Irec LT“, UAB „Hanner development“ ir UAB „Hanner“, todėl pastarieji trys juridiniai asmenys taip pat laikytini nesąžiningais, ką patvirtina ir jų veiksmai, neatlygintinai perimant didelės vertės (230 617,27 Lt) reikalavimą, jį sumažinant susitarus su juridiniu asmeniu (UAB „Irec LT“, kuri tokį reikalavimą įgijo neatlygintinai, nors tiesiogiai pirminiame santykyje (2007 m. rugpjūčio 10 d. rangos sutartis) nedalyvavo (1 t. 132 – 133 b. l.), bei jį perleidžiant už pačios su mokumo problemomis susidūrusios UAB „Irec LT“ (šiuo metu – BUAB „Alternatyvi logika“; CPK 179 str. 3 d.) skolą, kilusią iš nuomos sutarties (1 t. 148 b. l.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginti UAB „Apdailos vizija“ teises, pripažįstant negaliojančiu 2010 m. vasario 1 d. sandorį CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu, nes būtent tai maksimaliai efektyviai užtikrins BUAB „Apdailos vizija“ ir jos kreditorių interesų gynybą, kuriai teiktinas aiškus prioritetas nesąžiningų atsakovų teisių gynybos atžvilgiu (CK 1.137 str. 5 d.). Atitinkamai 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis, 2010 m. balandžio 19 d. taikos sutartis ir 2010 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Kita vertus, taikyti restituciją ir, kaip prašo ieškovas, grąžinti BUAB „Apdailos vizija“ reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner development“ skolą pagal rangos sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes joks konkretus turtas, išskyrus pačias reikalavimo teises, ginčijamais sandoriais nebuvo perleistas, o ginčijamas sutartis pripažinus negaliojančiomis, išlieka iki jų sudarymo buvusi visų ginčijamuose sandoriuose dalyvavusių juridinių asmenų teisinė padėtis, su visomis iš to kylančiomis reikalavimo teisėmis. Atitinkamai, nors tenkinant ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paprastai paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.), tačiau pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis, teisinio santykio, pagal kurį UAB „Dokaras“ turėtų perduoti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytą turtą, nebelieka, todėl minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

33Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai taikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes net neišsiaiškinus jo skaičiavimo pradžiai svarbių aplinkybių (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.), o taip pat nesvarstant jo atnaujinimo klausimo (CK 1.131 str. 2 d.), tačiau pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.81 ir 1.82 straipsniuose numatytais pagrindais, dėl reikalavimų tenkinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu plačiau nepasisakytina.

34Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Be to, pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu buvo prašoma byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau teigti, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o ieškovo galutiniai reikalavimai byloje yra aiškiai išdėstyti (2 t. 15 b. l.).

35Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, ko pasekoje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

38Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/02/01, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos vizija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lodina“, 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/03/08, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Lodina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Irec LT“, 2010 m. balandžio 19 d. taikos sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Irec LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hanner development“, 2010 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Irec LT“ ir akcinės bendrovės „Hanner“.

39Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.