Byla 2A-788-933/2019
Dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. G., N. B., Švenčionių rajono savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės bei Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. R. ir V. R. ieškinį atsakovei G. P. dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. G., N. B., Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai O. R. ir V. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. P. 4 487,89 Eur žalos atlyginimą už šildymo ir karšto vandens sistemos sugadinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad I. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ), kuris buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Namo rūsyje buvo įrengta katilinė, pastatytas katilas ir tokiu būdu buvo šildomas butas. Vėliau I. M. butą padalino į tris butus, kurie buvo kūrenami iš įrengtos katilinės. Ieškovai butą, esantį ( - ), kuris yra namo 2 aukšte, nupirko 2014 m. iš J. M. Perkant butą, dalyvaujant J. M. ir D. K., buvo parodyta katilinė ir paaiškinta, kad ieškovas turi kūrenti tris butus. Atsakovė G. P. 2016 m. nupirko butą, esantį ( - ), kuris yra namo 1 aukšte, po ieškovams priklausančiu butu. Atsakovei priklausančiame bute, esančiame ( - ), gyveno P. D., kuris kėlė pretenzijas, jog blogai šildomas butas (( - )). P. D. nupjovė atsakovei G. P. priklausančiame bute radiatorius, vamzdį, kuriuo iš rūsio nuo katilo per atsakovės G. P. butą į ieškovams priklausantį butą buvo tiekiama šiluma. Kadangi vamzdis nupjautas, nėra galimybės šildyti ieškovams priklausantį butą. Ieškovas kreipėsi pagalbos į Švenčionių rajono savivaldybę. Joje buvo sudaryta komisija, bet atsakovė G. P. neįleido komisijos į savo butą, todėl konfliktas neišspręstas. Ieškovų butas dėl atsakovės veiksmų nekūrenamas, todėl 2017 m. žiemą bute užšalo ir sprogo radiatoriai. Dėl šildymo sistemos remonto ieškovas kreipėsi į UAB „Deostata“, kuri sutiko atlikti remontą, sudarė sąmatą, pagal kurią remonto vertė 4 487,89 Eur. Atsakovė G. P. savo bute įrengė elektrinį šildymą, todėl apšildyti tik ieškovams priklausantį butą reikalingas mažiau galingas katilas. Žala atsirado dėl atsakovės veiksmų.

82.

9Atsakovė G. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butą, esantį ( - ), pirko 2016 m. vasarą. Prasidėjus šalčiams ieškovas pasiūlė P. D. butą apšildyti už 80 Eur per mėnesį. Nenorėdamas ginčytis su kaimynu, P. D. sutiko. Tris mėnesius ieškovas imdavo pinigus, tačiau šildymo nebuvo. P. D. šildydavosi elektriniais-tepaliniais radiatoriais. Bute buvo seni radiatoriai, todėl atsakovė buvo nusprendusi padaryti elektrinį šildymą. Kadangi butas nebuvo apšildomas, P. D. atsisakė mokėti ieškovui. Tada ieškovas pasisiūlė nupirkti atsakovės bute esančius radiatorius. Atsakovei sutikus, ieškovas nupjovė radiatorius, bet nesutarus dėl radiatorių kainos, ieškovas atsisakė juos paimti. Vėliau P. D. nupjovė vieną vamzdį, kadangi vamzdis trukdė dirbti. Atsakovė sutinka apmokėti tik vieno vamzdžio vertę. Kadangi atsakovė bute įrengė elektrinį šildymą, nesutinka, kad jos bute būtų seni vamzdžiai. Ieškovas pats nupjovė radiatorius, pats sugadino šildymo sistemą. Atsakovė netinkama atsakovė, kadangi jos bute uzufrukto teise gyveno ir vamzdį nupjovė P. D., kuris ir turi būti atsakovu byloje. Nėra neginčijamų įrodymų, dėl ko ieškovų bute nėra šildymo ir karšto vandens, ar dėl katilo, ar vamzdžio, ar radiatorių nupjovimo. Jeigu šildymo nėra dėl katilo, tai jo keitimo kaštai turėtų būti padalinti tarp trijų butų savininkų. Ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, tačiau išlaidų neturėjo, todėl sąmatoje nurodyta suma negali būti priteista.

103.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad byloje neturi intereso. Nagrinėjant ieškovų prašymą savivaldybėje buvo sudaryta komisija, bet atsakovei neįleidus į butą, prašymas neišnagrinėtas. Pastato rūsyje įrengta katilinė, nes buvusi butų savininkė I. M. buvo atsijungusi savo butus nuo centralizuoto šildymo. Ieškovai neturi galimybių šildyti savo butą.

124.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. G. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad rūsyje buvo katilinė ir visas namas buvo kūrenamas anglimi. Vėliau namas buvo prijungtas prie centrinio šildymo. Dar vėliau I. M. savo 3 butus atjungė nuo centrinio šildymo ir buvusioje katilinėje pastatė katilą, kuriuo šildė savo butus.

145.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. B. paaiškino, kad tuo metu, kai ji nupirko butą iš K. jame buvo įrengtas elektrinis šildymas, kuris yra ir šiuo metu.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

186.

19Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-06-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. P. ieškovų V. R. ir O. R. naudai 2 274,07 Eur žalą, 68 Eur žyminį mokestį, 225 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų V. R. ir O. R. po 166,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

206.1.

21Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Ieškovams priklausantis butas yra namo antrame aukšte. Atsakovė yra buto, esančio ( - ), savininkė. Atsakovės butas yra po ieškovams priklausančiu butu. Ieškovams, atsakovei ir trečiajam asmeniui N. B. priklausantys butai anksčiau priklausė I. M., kuri tuos butus (tuo metu buvo vienas butas) atjungė nuo centralizuotų šildymo sistemų. I. M. namo rūsyje įrengė katilą, kuriuo ir buvo šildomas jos butas. I. M. butą padalino į tris atskirus butus, du iš kurių (atsakovei ir trečiajam asmeniui N. B. priklausantis butai) buvo parduoti 2013-08-02 D. ir N. K. Ieškovams priklausančiame bute liko gyventi I. M. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašuose nurodyta, kad ieškovų ir atsakovės bute įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau nustatyta, kad faktiškai ieškovų ir atsakovės butai atjungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos tinklų. Kadangi I. M. turėjo kūrenti savo butą, nelogiška, jog ji būtų pardavusi K. katilą. Byloje tokių duomenų nėra. I. M. mirus, jos teisių perėmėjas J. M. 2014-04-24 butą pardavė ieškovams. Ieškovas paaiškino, kad perkant butą, jam, dalyvaujant J. M. ir D. K., buvo parodyta katilinė ir paaiškinta, kad katilinė turi kūrenti visus tris butus. Su tokia sąlyga ieškovas sutiko ir kūreno visus butus. Kad buvo kitaip – duomenų nėra. Atsakovė 2016-07-18 butą, esantį ( - ), nupirko iš K. Atsakovė paaiškino, kad jai buvo nesvarbu, koks bute įrengtas apšildymas, nes ji planavo įrengti elektrinį šildymą. Atsakovė pripažįsta, kad jos sutikimu P. D. nupjovė bute vamzdį, kadangi vamzdis trukdė atlikti remontą.

226.2.

23Teismas nurodė, jog nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė yra netinkama atsakovė, nes vamzdį nupjovė P. D., tačiau vamzdis, kuriuo iš rūsio per atsakovės butą į antrame namo aukšte esantį ieškovų butą buvo teikiama šilumos energija, buvo nupjautas atsakovės bute. Nors vamzdį nupjovė P. D., tai buvo padaryta esant atsakovės sutikimu. Uzufrukto sutartis, sudaryta su P. D., įregistruota tik 2018-01-16, todėl atsakovė yra tinkamas atsakovas byloje. Nupjovus vamzdį atsakovei priklausančiame bute, neįmanomas šilumos energijos tiekimas į ieškovams priklausantį butą. Nors atsakovė nurodė, kad radiatoriai atsakovės bute, atsakovei sutikus, buvo nupjauti ieškovo darbuotojų, atsakovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovas nurodė, kad jis buvo atsakovės bute ir matė, kad yra nupjauti radiatoriai ir vamzdis, todėl kreipėsi į savivaldybę, kad ji padėtų išspręsti šilumos tiekimo problemą, bet atsakovė savivaldybės sudarytos komisijos neįleido į savo butą. Atsakovė neginčija, kad radiatoriai ir vamzdis jos bute nupjauti. Teismas sprendė, kad atsakovė yra atsakinga dėl žalos padarymo.

246.3.

25Ieškovai nurodė, kad šildymo sistemos neremontavo. Padarytos žalos dydį grindė UAB „Deostata“ sudaryta lokaline sąmata. Atsakovė savo skaičiavimų dėl žalos dydžio nepateikė. Ieškovai nurodė, kad atsakovė savo bute įrengė elektrinį šildymą, atsijungė butą nuo šildymo katilu, dėl to katilas tapo netinkamas naudoti, nes yra didelio galingumo. Tam, kad apšildyti tik ieškovų butą, reikalingas mažesnio galingumo katilas. Tokių teiginių atsakovė nepaneigė, todėl iš atsakovės ieškovams priteistos sąmatos 5 punkte nurodytos katilo keitimo išlaidos, išskyrus katilo vertę (1 100 Eur) ir plėtimo indo vertę (50 Eur). Nustatė, kad apie 2011 m. I. M. įrengė naują katilą, kuriuo naudojosi ieškovai. Katilas dėl šildymo sistemos sugadinimo nebuvo naudojamas 2 šildymo sezonus, todėl faktiškai yra apynaujis, atitenka ieškovams, kurį realizavus, galima padengti išlaidas, susijusias su naujo katilo įsigijimu. Šildymo sistemoje turėjo būti įrengtas plėtimosi indas, kurį galima panaudoti įrengus naują katilą. Atsakovė nurodė, jog ji nesutinka ir neleis, kad vamzdžiai iš rūsio į ieškovų butą būtų pratęsti per jos butą, todėl ieškovams teks vamzdžius tiesti aplink atsakovės butą. Tai susiję su papildomomis sąnaudomis, todėl sąmatos 1, 2, 3, 4, 7 punktuose nurodytos išlaidos priteistos iš atsakovės. Ieškovai nurodė, kad sugadinus šildymo sistemą jų bute dėl šalčio užšalo ir sprogo 3 radiatoriai, kuriuos reikia keisti. Radiatorių vertė sąmatoje nurodyta 180 Eur. Kadangi namas, kuriame yra ieškovų butas, pastatytas 1970 m., duomenų, jog ieškovų bute buvo pakeisti radiatoriai, nėra, įvertinus nusidėvėjimą, iš atsakovės priteista 90 Eur už radiatorius. Šildymo sistema nesuremontuota, ieškovai išlaidų neturėjo, todėl nepriteistos sąmatoje nurodytos statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos. Iš atsakovės ieškovams priteista 2 274,07 Eur.

26III.

27Apeliacinio skundo argumentai

287.

29Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-29 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti valstybės naudai išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

308.

31Atsakovė nurodė, kad yra neatsakinga dėl kilusios žalos. Bute, adresu ( - ), gyveno P. D., kuris nupjovė vieną vamzdį. Jis ir turi būti atsakingas dėl ieškovams kilusios žalos. Nepaisant to, P. D. neįtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, o su jo teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla galėjo būti susijusi.

329.

33Byloje negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, nes vieno vamzdžio nupjovimas atsakovės bute negali patekti į šiame straipsnyje išvardintų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų atvejų skaičių. Atsakomybė turi kilti bendrais pagrindais.

3410.

35Tiek radiatoriai, tiek vamzdis buvo nupjautas su ieškovo žinia ir sutikimu, o radiatorius nupjovė pats ieškovas, todėl yra ir ieškovo kaltė dėl kilusios žalos. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė teikė raštu sudarytą sutikimą.

3611.

37Byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių ieškovų bute nėra šildymo: dėl katilo, dėl nupjauto vamzdžio ar dėl nupjautų radiatorių. Nesant tokių įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kas kaltas dėl ieškovams kilusios žalos ir dėl kokios priežasties. Ieškovai nesilaikė įrodinėjimo pareigos.

3812.

39Ieškovas ieškiniui pagrįsti teikė lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė jos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas žalos nepatyrė. Ieškovas nepateikė į bylą statybą leidžiančių dokumentų, šildymo sistemos projekto, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atlikus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, nauja šildymo sistema veiks efektyviai ir kokybiškai, kad ieškovo atliekami darbai vyks teisėtai, kad atliekant darbus pagal lokalinę sąmatą nebus nuo jos nukrypta.

13.

40Byloje nėra duomenų, kad būtina keisti katilą. Dėl vamzdžių tiesimo ne per atsakovės butą, neaišku, ar šios išlaidos pagrįstos, jos yra per didelės. Ieškovas nori atsakovės sąskaita modernizuoti ir įsivesti naują šildymo sistemą, bet ne gauti žalos atlyginimą. Pagal sąmatą ieškovas įsirengs modernius metalinius radiatorius su termostatu, tačiau pas jį buvo ketaus radiatoriai, kurie negalėjo sprogti. Buvusi savininkė M. atsijungė nuo miesto centrinio šildymo sistemos ir sugadino šildymo sistemą name. Jos nupirktas katilas nebuvo tinkamai pritaikytas šildyti namą, nebuvo dūmtraukio, atsakovės buto nešildė.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4414.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4615.

47Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4816.

49Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovų naudai priteistas 2 274,07 Eur žalos atlyginimas. Taigi sprendimo dalis dėl atmestų ieškovų reikalavimų nėra ginčijama, ginčijama tik ta sprendimo dalis, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai.

50Dėl apeliantės (atsakovės) procesinių prašymų, pateiktų iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės

5117.

52Vilniaus apygardos teisme 2019-01-16 gautas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki kol atsakovė surinks įrodymus, paneigiančius atsakovei mestus kaltinimus (t. 2, b. l. 9–17).

5318.

54Vilniaus apygardos teisme 2019-03-07 gautas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė ketina pateikti esminę reikšmę bylai turinčius įrodymus (t. 2, b. l. 22–27).

5519.

56Vilniaus apygardos teisme 2019-03-22 gautas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bent pusmečiui, kadangi užsitęsė administracinės bylos Nr. 1-1925-821/2019 nagrinėjimas (t. 2, b. l. 29–31).

5720.

58Vilniaus apygardos teisme 2019-04-02 gautas atsakovės prašymas prijungti papildomus dokumentus: pareiškimą-informaciją pastato, esančio ( - ), administratoriui su priedais bei skelbimo apie patalpų savininkų susirinkimą namo šildymo sistemos pertvarkymo ar patalpų šildymo būdų parinkimo klausimais (t. 2, b. l. 34–93).

5921.

60Vilniaus apygardos teisme 2019-04-03 gautas atsakovės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos, kurių teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2018-9 ir Nr. 3-61-3-00216-2019-4 (t. 2, b. l. 94–100).

6122.

62Vilniaus apygardos teisme 2019-04-15 gautas atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo. Nurodyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. 1-1113-189/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2018-9) ir Nr. 1-1925-821/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00216-2019-4). Teigiama, kad kol nebus išnagrinėtos aptartos administracinės bylos, negalimas šios civilinės bylos nagrinėjimas (t. 2, b. l. 101–105).

6323.

64Vilniaus apygardos teisme 2019-05-13 gautas atsakovės prašymas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1952-821/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00216-2019-4) (t. 2, b. l. 109–111).

6524.

66CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, jog apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-71-421/2019). Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kurios tikslas tik patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne bylą iš naujo nuo pat pradžių nagrinėti apeliacine tvarka, ieškovės procesiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą tikslu surinkti įrodymus netenkintini.

6725.

68Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir teikė į bylą naujus įrodymus, tačiau nepagrindė, kodėl atsirado būtinybė šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme, todėl teikiami įrodymai po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepriimami, o dėl jų, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija nepasisako.

6926.

70Apeliantė taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Toks apeliantės prašymas sietas su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis administracinėmis bylomis Nr. 1-1113-189/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2018-9) ir Nr. 1-1925-821/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00216-2019-4).

7127.

72Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytų proceso įstatyme, yra tuomet, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7328.

74Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. 1-1113-189/2019 nagrinėjamas pareiškėjos G. P. skundas atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėja iš esmės siekia, kad jos buto šildymo būdas iš centrinio šildymo centralizuotų sistemų būtų pakeistas į šildomą elektra (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. toje byloje sprendžiami klausimai būtent dėl G. P. buto, esančio ( - ), atitinkamų įrašų keitimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas siejamas su žalos atlyginimu už šildymo ir karšto vandens sistemos (ne)sugadinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nurodytoje administracinėje byloje pareikštų reikalavimų ir civilinėje byloje nagrinėjamų reikalavimų nėra tiesioginio ryšio, o administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

7529.

76Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1952-821/2019 priėmė 2019-04-16 sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų G. P. ir P. D. skundą, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2018-10-12 patikros aktą Nr. 2R-3338, kaip neatitinkantį faktų ir teisės aktų reikalavimų; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-12-18 sprendimą Nr. 3R-556(AG465/03-2018); 3) įpareigoti Inspekciją atlikti pilną objekto patikrą pagal visus teisės aktų reikalavimus. Sprendime nurodyta, kad pagal namo statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą po namu, rūsyje buvo numatyta ir įrengta anglimi kūrenama katilinė, o šiuo metu įrengto katilo „Stropuva S40“ pagrindiniai parametrai neviršija tuo metu nustatytų techninių reikalavimų. Patikrinimo metu katilas nedirbo, šildymo sistema po sugadinimo nebuvo atstatyta, todėl inspekcijos darbuotojams nebuvo galimybės nustatyti katilo eksploatavimo pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos dalyką (ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo), atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo minėtame sprendime nurodytas aplinkybes (nors sprendimas dar nėra įsiteisėjęs), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, o dėl tų aplinkybių, kuriomis grindžiamas atsakovės apeliacinis skundas, gali pasisakyti pats apeliacinės instancijos teismas.

77Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7830.

79Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad ieškovas galėtų išsamiai paaiškinti bylos aplinkybes.

8031.

81CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

8232.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašyme teigiama, kad „ieškovas galėtų išsamiai paaiškinti bylos aplinkybes“, tačiau pats ieškovas tokio prašymo nereiškė. Ieškovai taip pat neteikė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą, tačiau jie buvo išklausyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, visi proceso dalyviai dėl ginčo aplinkybių buvo išklausyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tenkinti apeliantės (atsakovės) prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, o apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

84Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

8533.

86Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta 2019-02-15 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1086, kurioje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistina suma – 105,22 Eur (t. 2 b. l. 20-21). Prie atsakovės apeliacinio skundo buvo teiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018-07-24 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-2467-13201 pagal kurį teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-29 sprendimo apskundimo civilinėje byloje Nr. 2-253-617/2018 dėl žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 3-4). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-02-15 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1086 prijungtina prie bylos, o dėl jos vertinimo teisėjų kolegija pasisakys vėliau (CPK 96, 99 straipsniai).

87Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių

8834.

89Ieškovų ieškinys grįstas tuo, kad kaimyniniame bute buvo nupjauti vamzdžiai, einantys iš katilinės į butą bei pažeista suprojektuota šildymo sistema. Ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), o atsakovei butas, esantis ( - ) (t. 1 b. l. 4-6, 15-17). Pagal į bylą teiktus įrodymus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai nebuvo sudaryta galimybė patikrinti faktą dėl galimai nupjautų šildymo sistemos vamzdžių (t. 1. b. l. 18). Byloje buvo sprendžiamas ieškovų reikalavimas dėl 4 487,89 Eur žalos atlyginimo, o ieškovai ieškinį grindė lokaline sąmata (1 t. b. l. 75-76).

9035.

91UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2018-04-26 rašte Nr. 193 nurodė, kad savo veiklą pradėjo 2011-02-15. Šilumos ūkis buvo perimtas iš SPUAB „Švenčionių šilumos tinklai“. Perėmimo metu butai ( - ), jau buvo atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklu. Kuriuo laiku ir kieno iniciatyva buvo atlikti šie veiksmai informacijos neturi. Per visą veiklos laikotarpį niekas nesikreipė dėl šių būtų prijungimo prie centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų (1 t. b. l. 150).

9236.

93Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bei išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes: kam priklausė katilas, o ieškovas reikalavimus grindė tuo, kad per daug galingas katilas ir sugadinta sistema, buvo šeši vamzdžiai, matė, kad vieną nupjovė, nurodė, kad trūko radiatoriai, mano, kad dėl atsakovės kaltės, ieškovų tikslas, kad būtų sistema.

94Dėl (ne)tinkamo atsakovo ir susijusių asmenų procese

9537.

96Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė neatsakinga dėl kilusios žalos. Bute, adresu ( - ), gyveno P. D., kuris nupjovė vieną vamzdį, jis ir turi būti atsakingas dėl ieškovams kilusios žalos. Nepaisant to, P. D. neįtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, o su jo teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla galėjo būti susijusi.

9738.

98Teismo sprendime pažymima, jog nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė yra netinkama atsakovė, nes vamzdį nupjovė P. D., tačiau vamzdis, kuriuo iš rūsio per atsakovės butą į antrame namo aukšte esantį ieškovų butą buvo teikiama šilumos energija, buvo nupjautas atsakovės bute; nors vamzdį nupjovė P. D., tai buvo padaryta esant atsakovės sutikimui; uzufrukto sutartis, sudaryta su P. D., įregistruota tik 2018-01-16, todėl atsakovė yra tinkama atsakovė byloje.

9939.

100Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo teikiamas prašymas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti P. D., tačiau pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad ginčas kyla tarp buto savininkų, netenkino prašymo (klausimas spręstas žodine teismo nutartimi). Be to, teismo posėdžio metu, atsakovei esant atstovaujamai advokatės, buvo sprendžiamas klausimas dėl P. D. apklausos kaip liudytoju, o teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės poziciją, žodine nutartimi nutarė P. D. laikė atsakovės atstovu (1 t. 118-120 b. l.) (2019-06-19 garso įrašas (11:00 -12:00)) bei teismo posėdžio metu jį apklausė kaip atsakovės atstovą.

10140.

102Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuris atitinkamai neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį, t .y. netinkamas atsakovas. Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms (išspręsti kilusį šalių ginčą). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 69 punktas).

10341.

104Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio ( - ), savininkė (t. 1. b. l. 4-6, 15-17). Taip pat nustatyta, kad vamzdis, esantis jos bute, buvo nupjautas P. D., tačiau esant atsakovės žiniai ir jai sutikus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad uzufrukto sutartis, sudaryta su P. D., įregistruota tik 2018-01-16 (1 t. b. l. 113). Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovė G. P. laikytina tinkama atsakove byloje.

10542.

106Į bylą teiktas 2016-10-10 rašytinis susitarimas, sudarytas tarp G. P. ir P. D., pagal kurį G. P. už buto remonto darbus suteikė teisę P. D. apsigyventi jame. Nurodyta, kad jei darbai vyks pagal jos pageidavimą ir atitiks jos poreikius, ateityje pasirašys uzufrukto sutartį. Jei vienas iš susitarimo dalyvių padaro žalą kitai šaliai, kaltininkas žalą atlygina gera valia, o jei ne teismine tvarka (1 t. b. l. 163 b. l.). Nurodytas susitarimas taip pat patvirtina tai, kad jei P. D. padaro žalą G. P., tai kaltininkas žalą atlygina gera valia, o jei ne teismine tvarka. Taigi G. P., manydama, kad jai žalą padarė P. D., turi teisę jam inicijuoti bylą teismine tvarka. Šiuo gi atveju pagal ieškovų reikalavimą, ieškovai siekė įrodyti, kad žala yra padaryta būtent ieškovams.

10743.

108CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, nutarties 43 punktas). Nagrinėjamu atveju dalies žalos (nuostolių) atlyginimas priteistas iš atsakovės G. P.

10944.

110Jau minėta, kad P. D. byloje buvo apklaustas kaip atsakovės G. P. atstovas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu jam buvo sudaryta galimybė pasisakyti, suteikta teisė teikti procesinius prašymus. Nors pats P. D. pripažino, kad būtent jis nupjovė vamzdį, byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, kad P. D. yra atsakingas dėl ieškovams kilusios žalos. CPK 37 straipsnis numato, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su P. D., nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

111Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

11245.

113Byloje buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

11446.

115Civilinės teisės, inter alia (be kita ko), ginamos taikant asmeniui, pažeidusiam šias teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

11647.

117CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

11848.

119Nors pirmosios instancijos teismas bylą sprendė taikydamas CK 6.266 straipsnio nuostatas, t. y. pagal griežtosios civilinės atsakomybės taisyklės, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškiniu įrodinėjama, kad atsakovė išardė šildymo sistemą, o ne žalą lėmė atsakovei priklausančios sistemos trūkumai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovės bute radiatoriai ir vamzdis buvo nupjauti.

12049.

121Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą, šiuo atveju taikytinos ne specialios, o bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, o atsakomybė turi kilti bendrais pagrindais.

12250.

123Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nupjovus vamzdį atsakovei priklausančiame bute neįmanomas šilumos energijos tiekimas į ieškovams priklausantį butą. Atsakovė pripažino, kad buvo nupjautas vienas vamzdis jos bute, taip pat į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl tokio vamzdžio nupjovimo ir toliau yra galimas šilumos energijos tiekimas į ieškovams priklausantį butą.

124Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

12551.

126Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendroji CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata su specialiąja deliktinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtinta generalinį deliktą, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018, nutarties 27 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirma, tiek ieškovų, tik atsakovės butą šildant iš katilo (vietinės sistemos), atsakovė turi teisę išreikšti valią atsijungti nuo tokios šildymo sistemos; antra, tokie atsakovės veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų (šiuo atveju ieškovų) teisių; trečia, su atsakovės žinia nupjovus atsakovei priklausančiame bute esantį vamzdį, kuriuo šiluma patenka į ieškovų butą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teisme yra tinkamai konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis).

12752.

128Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Aptariama teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas). Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė tokiais pačiais jos veiksmais, kaip ir neteisėti veiksmai – nerūpestingu ir neapdairiu, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, elgesiu, t. y. neįsitikinimu, jog atitinkamu savo teisių realizavimu, nebus pažeistos kito asmens (kitų asmenų) teisės.

12953.

130Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti už vieną vamzdį, tačiau ji nenori, kad vamzdžiai butų pravesti per jos butą (garso įrašo laikas 1:22:00; 1:25:00). Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra įrodyta žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.249 straipsnis). Dėl konkretaus žalos dydžio teisėjų kolegija pasisakys žemiau.

13154.

132Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei G. P., kaip buto savininkei, sutikus dėl vamzdžio nupjovimo, o vėliau P. D. tą vamzdį nupjovus, darytina išvada, jog jos neteisėti veiksmai ir lėmė žalos atsiradimą.

133Dėl žalos dydžio

13455.

135Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 487,89 Eur žalos atlyginimą už šildymo ir karšto vandens sistemos sugadinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų patikslintą ieškinį tenkindamas iš dalies priteisė iš atsakovės 2 274,07 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas patikslintas ieškinys, pateikė tik atsakovė.

13656.

137Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodoma, kad <...> gyvenamojo namo rūsyje įrengta katilinė, iš kurios buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo ieškovų ir atsakovės butui. <...> atsakovė savavališkai be ieškovų sutikimo nupjovė iš katilinės į butą einančius vamzdžius, išardė šildymo sistemą. <...> kadangi šildymo sistema sugadinta, jos suremontavimui naujų šildymo vamzdžių į butą pravedimui reikalinga atitinkama suma, kurią prašoma priteisti iš atsakovės (1 t. 1 b. l.). Ieškovų teiktame 2017-08-22/014 komerciniame pasiūlyme nurodyta „siūlome šildymo sistemą bute, esančiame ( - ), įrengti už 2 101 Eur. Buto šildymo plotas 68,88 m2. Esamo katilo galia (40 kW, žvakės tipo) žymiai viršija šilumos poreikį, todėl negalime užtikrinti stabilaus jo veikimo. Įvertinus būsto šilumos poreikį, nuostolius vamzdžiuose, šilumos poreikį karštam vandeniui ruošti, siūlome montuoti 22kW galingumo galią (1 t. 21 b. l.). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad dėl gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos remonto kreipėsi į UAB „Deostata“, kuri, įvertinusi visus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos reikalingus atlikti remonto darbus ir medžiagas, nustatė, kad būtinų atlikti remonto darbų ir medžiagų vertė yra 4 487,89 Eur (1 t. 73 b. l.). Teikta UAB „Deostata“ 2017-03 lokalinė sąmata. Joje numatyti darbai: centrinio šildymo iki 32mm skersmens vamzdynų išardymas; skylių pramušimas 100 mm, storio betono sienose arba grindyse, kai skylės plotas iki 64 cm2, pramušant pneumatiniu plaktuku; šildymo vamzdynų tiesimas iš pl. Vamzdžių, kurių skersmuo 15-25 mm (gaminant ruošinius objekte); vamzdynų izoliavimas folija padengtais stiklo vatos dembliais, kai izoliacijos storis 50 mm; kieto kuro katilo montavimas, kai katilo galia iki 25 kW; plieniniai radiatoriai 1 800x600 (pajungimas iš šono) komplekte; seno netinkamo katilo, kurio galingumas žymiai viršija numatytą galingumą, demontavimas (1 t. 75-76 b. l.).

13857.

139Pirmosios instancijos teismo sprendime žala siejama su trijų sudėtinių dalių grupėmis: i) dėl katilo keitimo; ii) dėl šildymo sistemos sugadinimo; iii) dėl radiatorių keitimo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka apmokėti už vieną vamzdį, tačiau nenori, jog vamzdžiai būtų jos bute (garso įrašo laikas 1:22:00; 1:25:00). Atsakovė taip pat pažymi, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių ieškovų bute nėra šildymo: dėl katilo, dėl nupjauto vamzdžio ar dėl nupjautų radiatorių.

14058.

141Pagal CK 6.249 straipsnį žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

14259.

143CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovai į bylą teikė tik nurodytą lokalinę sąmatą, o pirmosios instancijos teisme metu atsakovei nesutinkant bei ją ginčijant siūlė pačiai atsakovei pateikti atitinkamas sąmatas.

14460.

145CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, nutarties 45 punktas). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

14661.

147Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėta, jog „ieškovai nurodė, kad atsakovė savo bute įrengė elektrinį šildymą, atsijungė butą nuo šildymo katilu, dėl ko katilas tapo netinkamu naudojimui, nes yra didelio galingumo katilas. Šių teiginių atsakovė nepaneigė, todėl iš atsakovės priteistos sąmatos 5 punkte nurodytos katilo keitimo išlaidos, išskyrus katilo vertę 1 100 Eur (be PVM) ir plėtimo indo vertę 50 Eur be PVM.“ Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios reikalavimo dalies, pažymi, kad: pirma, ieškovai neįrodė, kad atsakovė neturėjo teisės atsijungti nuo šildymo katilu; antra, ieškovai neįrodė, kad atsakovei atsijungus nuo šildymo katilo, jai kiltų pareiga dengti kokias nors išlaidas dėl to, kad jai atsijungus nuo katilo, katilas tampa netinkamu naudoti; trečia, ta aplinkybė, kad atsakovei atsijungus nuo šildymo katilo, katilo galingumas yra per didelis šildyti tik ieškovų butą, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovei kyla pareiga dengti kito katilo, jei ieškovai jį nuspręstų įsigyti, keitimo išlaidas; ketvirta, byloje nustatyta tik tai, kad buvo nupjautas vienas vamzdis, kuris ėjo per atsakovės butą į ieškovų butą; penkta, ieškovų ieškinio dalykas – reikalavimas atlyginti žalą, o byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimo dalį, kuri siejama su ieškovo teiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 5 eilute (1 t. 76 b. l.). Aptarta ieškovų reikalavimo dalis laikytina nepagrįsta, neįrodyta, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir nurodyta ieškinio reikalavimo dalis atmestina visiškai.

14862.

149Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog „ieškovai nurodė, kad sugadinus šildymo sistemą jų bute dėl šalčio užšalo ir sprogo 3 radiatoriai, kuriuos reikia keisti. Radiatorių vertė sąmatoje nurodyta 180 Eur (be PVM). Kadangi namas, kuriame yra ieškovų butas, pastatytas 1970 m., duomenų, jog ieškovų bute buvo pakeisti radiatoriai, nėra, įvertinus nusidėvėjimą, iš atsakovės priteista 90 Eur už radiatorius“. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios reikalavimo dalies, pažymi, kad: pirma, į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokie konkrečiai pas ieškovus buvo radiatoriai; antra, į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad pas ieškovus sprogo radiatoriai; trečia, į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad sprogo būtent trys radiatoriai; ketvirta, į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad būtent dėl vamzdžio nupjovimo atsakovės bute galimai sprogo radiatoriai, t. y. neįrodyta priežastinio ryšio sąlyga; penkta, atsakovė su ieškiniu nesutiko, išskyrus tai, kad sutiko padengti išlaidas dėl vieno nupjauto vamzdžio. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino reikalavimo dalį, kuri siejama su ieškovų teiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 6 eilute (1 t. 76 b. l.). Aptarta reikalavimo dalis laikytina neįrodyta, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir nurodyta ieškinio reikalavimo dalis atmestina visiškai. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus (netenkinti ieškovų reikalavimai, kurie siejami su lokalinės sąmatos 5 ir 6 eilutėmis), teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, kad buvusios savininkės nupirktas katilas nebuvo tinkamai pritaikytas šildyti namą, nebuvo dūmtraukio, atsakovės buto išvis nešildė.

15063.

151Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog „atsakovė nurodė, kad ji nesutinka ir neleis, kad vamzdžiai iš rūsio į ieškovų butą būtų pratiesti per jos butą, todėl ieškovams teks vamzdžius tiesti aplink atsakovės butą, kas yra susiję su papildomomis sąnaudomis, todėl sąmatos 1, 2, 3, 4, 7 punktuose nurodytos išlaidos priteisiamos iš atsakovės“. Vertindama nurodytus pirmosios instancijos teismo teiginius teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad lokalinės sąmatos 7 eilutėje nurodytos išlaidos sietinos su seno katilo, kurio galingumas, kaip teigė ieškovai, žymiai viršija numatytą galingumą, demontavimu. Teisėjų kolegija jau aukščiau išaiškino, kad atsakovė šiuo atveju nėra atsakinga dėl išlaidų, siejamų su katilo keitimu, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino reikalavimo dalį, kuri siejama su ieškovo teiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 7 eilute (1 t. 76 b. l.). Aptarta reikalavimo dalis laikytina nepagrįsta, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir nurodyta ieškinio reikalavimo dalis atmestina visiškai.

15264.

153Teisėjų kolegija jau ne kartą akcentavo, kad atsakovė sutinka apmokėti už vieną vamzdį, tačiau nenori, kad vamzdžiai būtų pervesti per jos butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas bei nustatytas aplinkybes (aukščiau nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas) pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės išlaidas pagal lokalinės sąmatos 1, 2, 3, 4 eilutes, kurios sudaro 684,35 Eur bei nuo darbo užmokesčio dalies socialinės draudimo išlaidas (133,21 Eur), su PVM (nes šalys yra fiziniai asmenys) 989,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šildymo sistema nėra suremontuota, ieškovai šių išlaidų neturėjo, nepriteisė sąmatoje nurodytų statybvietės išlaidų ir netiesioginių išlaidų. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nebuvo teikta.

15465.

155Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde ir teigia, kad dėl vamzdžių tiesimo ne per jos butą neaišku, ar šios išlaidos pagrįstos, jos yra per didelės, kad atsakovės sąskaita ieškovas nori modernizuoti ir įsivesti naują šildymo sistemą, bet ne gauti žalos atlyginimą, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovų nurodyta suma dėl vamzdžių tiesimo ne per atsakovės butą nepagrįsta, nepateikė, todėl minėti atsakovės argumentai laikyti neįrodytais. Teisėjų kolegija pakeitė sprendimo dalį dėl dalies žalos (nuostolių) priteisimo bei vertino tai, jog yra pagrįsta tik ta dalis žalos (nuostolių), kuri susijusi su vamzdynų tiesimu.

15666.

157Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų ir ieškovų kaltę dėl patirtos žalos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog yra ir paties ieškovo kaltė dėl žalos, laikytini neįrodytais. Aukščiau nurodyta teismų praktika patvirtina tai, kad gali būti priteistos ir būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovai nepateikė lokalinės sąmatos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo dėl šių argumentų naikinti teismo sprendimo. Atsakovė į bylą neteikė lokalinės sąmatos, pagal kurią remonto išlaidų (sąnaudų) suma būtų kitokia. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko savo teisių gynimosi būdą prašydami priteisti žalą (nuostolius), todėl šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė į bylą statybą leidžiančių dokumentų, šildymo sistemos projekto, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atlikus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, nauja šildymo sistema veiks efektyviai ir kokybiškai ir kad ieškovo atliekami darbai vyks teisėtai, kad atliekant darbus pagal lokalinę sąmatą nebus nuo jos nukrypta, laikytini teisiškai nereikšmingais.

15867.

159Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant ieškovams iš atsakovės priteistiną žalos (nuostolių) atlyginimo sumą iki 989,25 Eur.

160Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

16168.

162Sprendime nurodyta, kad ieškovai, teikdami ieškinį, sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį (1 t. 2, 72 b. l.), taip pat prašo priteisti iš atsakovės 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t. 154 b. l.). Atsakovę byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė, atstovavimo išlaidos sudaro 667,85 Eur (1 t. 107, 122, 161, 171, 182-183 b. l.).

16369.

164Ieškovai patikslintu ieškiniu reiškė 4 487,89 Eur dydžio reikalavimus. Apeliacine tvarka pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovės priteista 989,25 Eur, t. y. 22,04 procento reikalavimų. Atsižvelgiant į pakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovams priteistina 29,75 Eur žyminio mokesčio dalis ir 99,18 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų dalis iš atsakovės, o likusi procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis atmestina (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 5 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

16570.

166Atsižvelgiant į pakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 520,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 260,33 Eur iš V. R. ir iš O. R. (CPK 96, 99 straipsniai).

167Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

16871.

169Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinės pagalba skundžiant Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, jai buvo dengiama 50 procentų išlaidų (2 t. 4 b. l.). Pagal atsakovės apeliacinio skundo dalyką matyti, kad ji ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 2 274,07 Eur. Apeliacinis skundas teiktas elektroninių ryšių priemonėmis (2 t. 1-2 b. l.). Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį (2 t. 3 b. l.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintinas iš dalies (56,50 procento), atsakovei iš ieškovų priteistina 14,69 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnis). Kadangi atsakovė 50 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 14,69 Eur žyminio mokesčio dalis taip pat priteistina iš ieškovų į valstybės biudžetą (CPK 96, 99 straipsniai).

17072.

171Į bylą taip pat teikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-02-15 pažyma dėl 105,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. 20-21 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, į tenkintas ir atmestinas reikalavimų dalis, iš ieškovų priteistina 59,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (CPK 96, 99 straipsniai).

172Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

173Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

174„Priteisti ieškovams V. R., a. k. ( - ) ir O. R., a. k. ( - ) 989,25 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 25 ct) žalai atlyginti bei 128,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės G. P., a. k. ( - )

175Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

176Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 260,33 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 33 ct) ir O. R., a. k. ( - ) 260,33 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai“.

177Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 7,35 Eur (septynis eurus 35 ct) bei iš O. R. a. k. ( - ) 7,34 Eur (septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei G. P., a. k. ( - )

178Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 37,07 Eur (trisdešimt septyni eurai 7 ct) bei iš O. R. a. k. ( - ) 37,06 Eur (trisdešimt septyni eurai 6 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai O. R. ir V. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės... 8. 2.... 9. Atsakovė G. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butą, esantį ( - ),... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Švenčionių... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. G. prašė... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. B.... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-06-29 sprendimu ieškinį tenkino iš... 20. 6.1.... 21. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės... 22. 6.2.... 23. Teismas nurodė, jog nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė yra... 24. 6.3.... 25. Ieškovai nurodė, kad šildymo sistemos neremontavo. Padarytos žalos dydį... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo argumentai... 28. 7.... 29. Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono... 30. 8.... 31. Atsakovė nurodė, kad yra neatsakinga dėl kilusios žalos. Bute, adresu ( -... 32. 9.... 33. Byloje negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, nes vieno vamzdžio... 34. 10.... 35. Tiek radiatoriai, tiek vamzdis buvo nupjautas su ieškovo žinia ir sutikimu, o... 36. 11.... 37. Byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių ieškovų bute... 38. 12.... 39. Ieškovas ieškiniui pagrįsti teikė lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė... 40. Byloje nėra duomenų, kad būtina keisti katilą. Dėl vamzdžių tiesimo ne... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 14.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. 15.... 47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 48. 16.... 49. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 50. Dėl apeliantės (atsakovės) procesinių prašymų, pateiktų iki apeliacinio... 51. 17.... 52. Vilniaus apygardos teisme 2019-01-16 gautas apeliantės prašymas atidėti... 53. 18.... 54. Vilniaus apygardos teisme 2019-03-07 gautas apeliantės prašymas atidėti... 55. 19.... 56. Vilniaus apygardos teisme 2019-03-22 gautas apeliantės prašymas atidėti... 57. 20.... 58. Vilniaus apygardos teisme 2019-04-02 gautas atsakovės prašymas prijungti... 59. 21.... 60. Vilniaus apygardos teisme 2019-04-03 gautas atsakovės prašymas sustabdyti... 61. 22.... 62. Vilniaus apygardos teisme 2019-04-15 gautas atsakovės prašymas dėl bylos... 63. 23.... 64. Vilniaus apygardos teisme 2019-05-13 gautas atsakovės prašymas stabdyti šios... 65. 24.... 66. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios... 67. 25.... 68. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 69. 26.... 70. Apeliantė taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.... 71. 27.... 72. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais... 73. 28.... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“... 75. 29.... 76. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 77. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 78. 30.... 79. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio... 80. 31.... 81. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 82. 32.... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašyme teigiama, kad „ieškovas... 84. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ... 85. 33.... 86. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta 2019-02-15... 87. Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių ... 88. 34.... 89. Ieškovų ieškinys grįstas tuo, kad kaimyniniame bute buvo nupjauti... 90. 35.... 91. UAB „Fortum Švenčionių energija“ 2018-04-26 rašte Nr. 193 nurodė, kad... 92. 36.... 93. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bei išklausius pirmosios instancijos... 94. Dėl (ne)tinkamo atsakovo ir susijusių asmenų procese... 95. 37.... 96. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė neatsakinga dėl kilusios žalos.... 97. 38.... 98. Teismo sprendime pažymima, jog nors atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė... 99. 39.... 100. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo teikiamas... 101. 40.... 102. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje... 103. 41.... 104. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio ( - ), savininkė... 105. 42.... 106. Į bylą teiktas 2016-10-10 rašytinis susitarimas, sudarytas tarp G. P. ir P.... 107. 43.... 108. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas... 109. 44.... 110. Jau minėta, kad P. D. byloje buvo apklaustas kaip atsakovės G. P. atstovas.... 111. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 112. 45.... 113. Byloje buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.... 114. 46.... 115. Civilinės teisės, inter alia (be kita ko), ginamos taikant asmeniui,... 116. 47.... 117. CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai,... 118. 48.... 119. Nors pirmosios instancijos teismas bylą sprendė taikydamas CK 6.266... 120. 49.... 121. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo... 122. 50.... 123. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 124. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 125. 51.... 126. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje... 127. 52.... 128. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu... 129. 53.... 130. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė, kad... 131. 54.... 132. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad... 133. Dėl žalos dydžio... 134. 55.... 135. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 487,89 Eur... 136. 56.... 137. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodoma, kad... 138. 57.... 139. Pirmosios instancijos teismo sprendime žala siejama su trijų sudėtinių... 140. 58.... 141. Pagal CK 6.249 straipsnį žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala,... 142. 59.... 143. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 144. 60.... 145. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 146. 61.... 147. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėta, jog „ieškovai nurodė,... 148. 62.... 149. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog „ieškovai nurodė,... 150. 63.... 151. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog „atsakovė nurodė,... 152. 64.... 153. Teisėjų kolegija jau ne kartą akcentavo, kad atsakovė sutinka apmokėti už... 154. 65.... 155. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde ir... 156. 66.... 157. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų ir ieškovų kaltę dėl... 158. 67.... 159. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas... 160. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme... 161. 68.... 162. Sprendime nurodyta, kad ieškovai, teikdami ieškinį, sumokėjo 135 Eur... 163. 69.... 164. Ieškovai patikslintu ieškiniu reiškė 4 487,89 Eur dydžio reikalavimus.... 165. 70.... 166. Atsižvelgiant į pakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkintų... 167. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ... 168. 71.... 169. Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinės pagalba skundžiant... 170. 72.... 171. Į bylą taip pat teikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 172. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 173. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti... 174. „Priteisti ieškovams V. R., a. k. ( - ) ir O. R., a. k. ( - ) 989,25 Eur... 175. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 176. Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 260,33 Eur (du šimtus... 177. Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 7,35 Eur (septynis eurus 35 ct) bei... 178. Priteisti iš ieškovų V. R., a. k. ( - ) 37,07 Eur (trisdešimt septyni eurai...