Byla e2A-1410-794/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – G. S., K. S., notaras Edgaras Normantas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Medicinos bankas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – G. S., K. S., notaras Edgaras Normantas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Medicinos bankas“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs savo mirusios sutuoktinės L. S. palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti; 2) panaikinti ( - ) notaro E. Normanto išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo A. S. sutuoktinė L. S.. Po L. S. mirties liko palikimas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ); pastatas – sodo namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Dėl palikimo priėmimo palikėjos vyras A. S. įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Palikėjos pilnamečiai vaikai G. S. ir K. S. dėl turto paveldėjimo taip pat nesikreipė. Po L. S. mirties ieškovas rūpinosi, išlaikė bei prižiūrėjo sodo sklypą su namu: pastatė tvorą, pavėsinę, pakeitė lauko duris, antrame namo aukšte pakeitė grindis, atnaujino katilinės įrangą, mokėjo už namui teikiamą elektros energiją, sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ mokėjo nario mokestį, naudojosi visais palikėjos daiktais, - tokiu būdu jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą kaip savo. Priimdamas palikimą šiuo būdu ieškovas savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai jį valdydamas. Šiuos veiksmus jis atliko per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau dėl nepakankamo teisinio išprusimo manydamas, kad paveldėjimą priėmė valdydamas, laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. Iš sūnaus G. S. ieškovas sužinojo, kad ( - ) palikimo perėjimu valstybei liudijimo pagrindu visas jo faktiškai valdomas, prižiūrimas bei faktiškai paveldėtas turtas perėjo Lietuvos valstybei. Nei palikimo perėjimo valstybės liudijimą išdavęs notarų biuras, nei Valstybė, priimdama palikimą, nežinojo, kad palikimas yra faktiškai priimtas A. S., jam gyvenant bei besirūpinant turtu kaip savo, dėl ko notaro išduotas ( - ) palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikintinas. Todėl teismui nustačius juridinį faktą, kad ieškovas po mirusios L. S. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti kaip savo, kaip neteisėtas naikintinas ( - ) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nes ieškovas tam momentui jau buvo priėmęs palikimą bei pradėjęs jį valdyti.

103.

11Atsakovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad jis priėmė mirusiosios L. S. turtą: namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad A. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, taip pat, jei ieškovas padengs valstybės turėtas 143,16 EUER išlaidas, susijusias su mirusiosios L. S. turto perėmimu, administravimu, tuomet atsakovas neprieštaraus dėl ieškovo reikalavimų patenkinimo.

124.

13Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog ieškovas ieškinyje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. S. pateiktus argumentus neprieštarauja.

145.

15Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. Normantas atsiliepime nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 444 straipsniu, prašo šį klausimą nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais.

166.

17Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime nurodė, kad 2007-07-30 kredito sutartimi Nr. LAON_44475 suteikė UAB „Staga“ 44 000,00 EUR dydžio kreditą, 2009-10-22 skolos perkėlimo sutartimi UAB „Editana“ perėmė UAB „Staga“ 47 177,39 EUR skolą pagal aukščiau minėtą kredito sutartį. UAB „Medicinos bankas“ 2009-10-22 kredito sutartimi suteikė UAB „Editana“ 75 700,00 Eur dydžio kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo ir sodo pastato, esančių ( - ), nuosavybės teise priklausiusių L. S.. Prievolės pagal minėtas kredito sutartis nebuvo vykdomos laiku ir tokia tvarka, kokia buvo numatyta kredito sutartyse, todėl UAB „Medicinos bankas“ 2010-10-11 vienašališkai nutraukė kredito sutartis bei pradėjo priverstinio skolų išieškojimo veiksmus iš UAB „Medicinos bankas“ naudai įkeisto turto. UAB „Medicinos bankas“ buvo pateikęs vykdymui du 2010-10-21 vykdomuosius įrašus Nr. VŠ-1847. Vykdomieji įrašai buvo išduoti atsižvelgiant į UAB „Editana“ išduotus vekselius, kurie taip pat buvo laiduoti G. S. ir L. S.. Išduoti vykdomieji įrašai buvo pateikti vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu G. S. PĮ Vilniaus apygardos teismo 2018-05-14 nutartimi c. b. Nr. eB2-3636-275/2018 buvo iškelta bankroto byla, išieškojimas iš G. S. buvo nutrauktas. Išieškojimas L. S. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl jos mirties ( - ). Šiuo metu reikalavimai pagal minėtus vykdomuosius įrašus, išduotus pagal UAB „Editana“ vekselius, nėra įvykdyti. Teismui patvirtinus A. S. patikslintame ieškinyje pateiktus prašymus, t. y. patvirtinus juridinį faktą, kad jis yra priėmęs savo mirusios sutuoktinės L. S. palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, bei panaikinus ( - ) notaro Edgaro Normanto išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus Nr. VŠ-1847 ir Nr. VŠ-1846 galės būti atnaujintas. Šiuo atveju mirusios L. S. palikimą sudaro ne tik turtas, tačiau ir jos skolos bankui pagal išduotus vykdomuosius įrašus, todėl A. S. priėmus mirusios sutuoktinės palikimą, kartu pereina ir jos skolos bankui, kurios 2018-08-14 sudaro 164 893,08 EUR. Įvertinę nurodytas faktines aplinkybes, trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ mano, kad ieškovas A. S. savo ieškiniu iš esmės siekia daugiau vilkinti skolos bankui išieškojimą iš turto nei apginti savo teises, kadangi vykdant skolos bankui išieškojimą iš turto, nepriklausomai nuo to, kam turtas priklausys (valstybei ar ieškovui), jis vis tiek bus realizuotas priverstine tvarka.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po sutuoktinės L. S. mirties ( - ) priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą ir panaikino palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ( - ) išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normanto (notarinio registro Nr. ( - )), bei priteisė iš ieškovo 143,16 EUR išlaidų, susijusių su turto priėmimu ir jo administravimu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, naudai.

228.

23Teismas nustatė, kad pareiškėjas ( - ) mirus sutuoktinei L. S. ir toliau gyveno palikėjai priklausančiame sodo name, esančiame ( - ), mokėjo už sodo namui teikiamą elektros energiją, sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ mokėjo nario mokestį, naudojosi visais palikėjos daiktais. Teismo teigimu, pareiškėjo paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po sutuoktinės mirties A. S. žmonos palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, kadangi po palikėjos mirties valdė jai priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, toliau gyveno minėtame sodo name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko namo remonto darbus. Nesant pagrindo netikėti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas konstatavo, kad po savo sutuoktinės mirties A. S. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkino.

249.

25Teismui nustačius, kad ieškovas priėmė ( - ) mirusios sutuoktinės L. S. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismo vertinimu yra pagrindas Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro, panaikinti, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas tenkino ieškovo reikalavimą panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ( - ) išduotą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. Normanto.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2710.

28Tretysis asmuo G. S. patikslintu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 lapkričio 19 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po sutuoktinės mirties priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2911.

30Apeliantas nurodo, jog po L. S. mirties būtent apeliantas, o ne ieškovas naudojosi turtu kaip savu, juo rūpinosi, tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti. Apeliantas remontavo namą, tvorą, pastatė pavėsinę, pakeitė lauko duris, atnaujino katilinės įrangą. Suinteresuotas asmuo taip pat mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, bei sodininkų bendrijos nario mokestį, lėšas duodamas savo tėvui, t. y. ieškovui. Apeliantas naudojosi visais motinos paliktais daiktais. Pripažįsta, kad visus darbus organizavo tėvas, tačiau visa tai buvo daroma apelianto jėgomis, bei lėšomis. Šias aplinkybes ieškovas nuslėpė nuo teismo, o teismas nesiaiškino, ar ieškovas brandžiame amžiuje galėjo atlikti ieškinyje nurodytus darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad turtu rūpinosi būtent ieškovas, todėl, priešingai nei nustatė teismas, po motinos mirties turtą faktiškai pradėjo valdyti būtent apeliantas, o ne ieškovas. Kadangi po motinos mirties būtent apeliantas rūpinosi ir prižiūrėjo sodo sklypą su namu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3112.

32Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo apelianto G. S. patikslintame apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra.

3313.

34Nurodo, jog tik po turto paveldėjimo Lietuvos Respublikos vardu procedūrų įforminimo ir turto išvaržymo procedūrų inicijavimo, ieškovas A. S. pateikė ieškinį ir nurodė, jog turtą kaip palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo G. S., nurodydamas, jog tai jis priėmė turtą kaip palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Trečiojo asmens teigimu, šiais veiksmais tiek A. S., tiek G. S. iš esmės stabdo skolos UAB „Medicinos bankas“ išieškojimą iš turto, galimai nesąžiningai įgyvendindami savo, kaip įpėdinių teises. Trečiojo asmens teigimu, nepriklausomai nuo to, kam turtas priklausys, turtas bus realizuotas priverstine tvarka vykdant išieškojimą pagal minėtas kredito sutartis/hipotekos teismo nutartis.

3514.

36Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašo apelianto G. S. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

3715.

38VĮ Turto bankas neprieštarauja dėl šio ginčo išsprendimo ieškovo naudai su sąlyga, kad ieškovas atlygins atsakovui jo patirtus nuostolius priimant ir administruojant ginčo turtą. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą, atsakovas laikosi analogiškos pozicijos ir palieka šį ginčą spręsti teismui jo nuožiūra, įvertinant byloje pateiktus faktus bei įrodymus.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4116.

42Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4317.

44Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

4518.

46Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

4719.

48Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

4920.

50Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo A. S. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas A. S. po sutuoktinės L. S. mirties ( - ) priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

51Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo

5221.

53Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S. po sutuoktinės L. S. mirties ( - ) priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, apeliantas visų pirma nurodo, jog po L. S. mirties būtent apeliantas, o ne pareiškėjas naudojosi turtu kaip savu, juo rūpinosi, tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti. Apeliantas remontavo namą, tvorą, pastatė pavėsinę, pakeitė lauko duris, atnaujino katilinės įrangą. Suinteresuotas asmuo taip pat mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, bei sodininkų bendrijos nario mokestį, lėšas duodamas savo tėvui, t. y. ieškovui, todėl, priešingai nei nustatė teismas, po motinos mirties turtą faktiškai pradėjo valdyti būtent apeliantas, o ne ieškovas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

5422.

55Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

5623.

57Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

5824.

59Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2011). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

6025.

61Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad jis motinos palikimą priėmė gyvendamas jai priklausančiame name, bei jį remontuodamas ir prižiūrėdamas. Tačiau norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010). Taigi vien to fakto, kad G. S. po motinos L. S. mirties tęsė naudojimąsi gyvenamuoju namu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo - namų valdos priėmimo, pradėjus faktiškai ją valdyti, faktas.

6226.

63Apeliantas taip pat akcentuoja, jog jis remontavo namą, tvorą, pastatė pavėsinę, pakeitė lauko duris, atnaujino katilinės įrangą, mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, bei sodininkų bendrijos nario mokestį, lėšas duodamas savo tėvui, t. y. ieškovui. Tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 178 str., 111 str. 2 d. 5 p.).

6427.

65Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

6628.

67Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama ir nagrinėjamu atveju vertinant trečiojo asmens G. S. pateikto apeliacinio skundo teiginius, jog palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

6829.

69Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

7030.

71Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto skunde dėstomus teiginius dėl jo aktyvių veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektų dalį sudarantį turtą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko aktyvius veiksmus savo teisei realizuoti, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jo valią, nukreiptą palikėjos turtą paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad jis pageidauja perimti mirusiajai priklausiusį turtą, ar kitaip įgyvendinti savo teises į palikimą. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, jog trečiasis asmuo G. S. remontavo namą, tvorą, pastatė pavėsinę, pakeitė lauko duris, atnaujino katilinės įrangą, mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, bei sodininkų bendrijos nario mokestį, vertinti kaip patikimas ir įrodytas.

7231.

73Šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas ne tik nebuvo pateikęs atsiliepimo ar prieštaravimų į ieškovo ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, bet ir neatvyko į 2018-10-29 teismo posėdį, apie kurį jis buvo tinkamai informuotas, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos apeliantas neginčijo ieškovo pareikšto ieškinio, neįrodinėjo, jog turtą kaip palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti būtent jis, o ne ieškovas. Tik pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, trečiasis asmuo G. S. pateikė apeliacinį skundą, deklaratyviai nurodydamas, jog tai jis priėmė turtą kaip palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto veiksmai įrodo jo nesąžiningumą ir teiginių, jog po motinos mirties būtent jis priėmė palikimą faktiniu jo valdymu, deklaratyvumą ir nepagrįstumą.

7432.

75Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog ieškovo A. S. kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (t. y. 2017-03-24 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, SB „Šermukšnėlė“ 2018-02-28 pažyma, mokėjimo nurodymai, kvitai) patvirtina, kad ieškovas A. S. ( - ) mirus sutuoktinei L. S. ir toliau gyveno palikėjai priklausančiame sodo name, esančiame ( - ), mokėjo už sodo namui teikiamą elektros energiją, sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ mokėjo nario mokestį, naudojosi visais palikėjos daiktais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo pateikti paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po sutuoktinės mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo paaiškinimai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad po sutuoktinės L. S. mirties A. S. žmonos palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas.

7633.

77Apelianto skunde dėstoma aplinkybė, jog jis naudojosi visais motinos paliktais namų apyvokos daiktais, taip pat nepatvirtina palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto. CK 5.14 straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Naudojimasis namų apyvokos daiktais nelaikytinas palikimo priėmimu, nes šių daiktų turėjimas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nelėmė tolimesnių apelianto G. S. veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą, t. y. rūpinimąsi palikimu, jo tvarkymą, priežiūrą – G. S. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą.

7834.

79Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantas visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia trečiojo asmens nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti trečiojo asmens skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog ieškovo A. S. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstai tenkintas.

8035.

81Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ 2007-07-30 kredito sutartimi suteikė UAB „Staga“ 44 000,00 EUR dydžio kreditą, 2009-10-22 skolos perkėlimo sutartimi UAB „Editana“ perėmė UAB „Staga“ 47 177,39 EUR skolą pagal aukščiau minėtą kredito sutartį. UAB „Medicinos bankas“ 2009-10-22 kredito sutartimi suteikė UAB „Editana“ 75 700,00 EUR dydžio kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir sodo pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nuosavybės teise priklausiusių L. S.. Prievolės pagal minėtas kredito sutartis nebuvo vykdomos laiku ir tokia tvarka, kokia buvo numatyta kredito sutartyse, todėl UAB „Medicinos bankas“ 2010-10-11 vienašališkai nutraukė kredito sutartis bei pradėjo priverstinio skolų išieškojimo veiksmus iš UAB „Medicinos bankas“ naudai įkeisto turto. UAB „Medicinos bankas“ buvo pateikęs vykdymui du 2010-10-21 vykdomuosius įrašus Nr. VŠ-1847 (išieškoma suma yra 50 000,00 EUR) ir Nr. VŠ-1846 (išieškoma suma yra 81 000,00 EUR), išduotus Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro. Vykdomieji įrašai buvo išduoti atsižvelgiant į UAB „Editana“ išduotus vekselius, kurie taip pat buvo laiduoti apelianto G. S. ir L. S.. Išduoti vykdomieji įrašai buvo pateikti vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu G. S. individualiajai įmonei Vilniaus apygardos teismo 2018-05-14 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, išieškojimas iš G. S. buvo nutrauktas. Išieškojimas L. S. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl jos mirties ( - ). Šiuo metu reikalavimai pagal minėtus vykdomuosius įrašus, išduotus pagal UAB „Editana“ vekselius, nėra įvykdyti. Išanalizavusi nagrinėjamos bylos duomenis, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu tik po turto išvaržymo procedūrų inicijavimo, t. y. po to, kai antstolė I. K. 2018-02-26 patvarkymu paskyrė turto ekspertizę. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo A. S. ieškinį, apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo G. S., nurodydamas, jog tai jis (t. y. G. S.) priėmė turtą kaip palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Įvertinus šias byloje nustatyta aplinkybes, akivaizdu, jog šiais veiksmais tiek ieškovas A. S., tiek ir apeliantas G. S. iš esmės siekia daugiau vilkinti skolos bankui išieškojimą iš turto nei apginti savo teises, kadangi vykdant skolos bankui išieškojimą iš turto, nepriklausomai nuo to, kam turtas priklausys (valstybei, ieškovui, ar apeliantui), jis vis tiek bus realizuotas priverstine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto veiksmai, kaip šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo nustatyta, tik papildomai patvirtina jo nesąžiningumą ir teiginių, jog po motinos mirties būtent jis priėmė palikimą faktiniu jo valdymu, deklaratyvumą ir nepagrįstumą.

8236.

83Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, nes byloje esančius įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumą, faktines aplinkybes konstatavo esant pakankamų jas patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje pakanka duomenų, patvirtinančių ieškovo A. S. aktyvius veiksmus priimant sutuoktinės palikimą faktiniu jo valdymu, taip pat, kad byloje neįrodyta, jog apeliantas G. S. priėmė palikimą po motinos mirties, pradėjęs faktiškai valdyti turtą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

84Dėl bylos procesinės baigties

8537.

86Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija trečiojo asmens G. S. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

87Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

8838.

89CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9039.

91Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas VĮ Turto bankas ir trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į trečiojo asmens G. S. apeliacinį skundą parengimą. Nei atsakovas VĮ Turto bankas, nei trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

9240.

93Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

94Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti.

96Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1)... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo A. S. sutuoktinė L. S.. Po L. S.... 10. 3.... 11. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad jis priėmė... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. Normantas... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime nurodė, kad 2007-07-30... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ( - ) mirus sutuoktinei L. S. ir toliau... 24. 9.... 25. Teismui nustačius, kad ieškovas priėmė ( - ) mirusios sutuoktinės L. S.... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 27. 10.... 28. Tretysis asmuo G. S. patikslintu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono... 29. 11.... 30. Apeliantas nurodo, jog po L. S. mirties būtent apeliantas, o ne ieškovas... 31. 12.... 32. Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB... 33. 13.... 34. Nurodo, jog tik po turto paveldėjimo Lietuvos Respublikos vardu procedūrų... 35. 14.... 36. Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas... 37. 15.... 38. VĮ Turto bankas neprieštarauja dėl šio ginčo išsprendimo ieškovo naudai... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 41. 16.... 42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 43. 17.... 44. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 45. 18.... 46. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 47. 19.... 48. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 49. 20.... 50. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 51. Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo... 52. 21.... 53. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti juridinę... 54. 22.... 55. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 56. 23.... 57. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog vertinant, buvo ar ne... 58. 24.... 59. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus... 60. 25.... 61. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad jis motinos... 62. 26.... 63. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog jis remontavo namą, tvorą, pastatė... 64. 27.... 65. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia,... 66. 28.... 67. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo taip pat nurodoma, kad... 68. 29.... 69. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni... 70. 30.... 71. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios... 72. 31.... 73. Šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, jog bylą nagrinėjant pirmosios... 74. 32.... 75. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą... 76. 33.... 77. Apelianto skunde dėstoma aplinkybė, jog jis naudojosi visais motinos... 78. 34.... 79. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 80. 35.... 81. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB... 82. 36.... 83. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 84. Dėl bylos procesinės baigties ... 85. 37.... 86. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 88. 38.... 89. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 90. 39.... 91. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 92. 40.... 93. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 94. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti.... 96. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 97. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....