Byla 2A-2091-614/2015
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. J., J. M. ir D. L.. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. ir K. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gruodžio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. J., J. M. ir D. L.. Teismas

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 1991-04-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1144. Dukra E. M., gimusi 1995-04-04, bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete. Nuo 1997 metų sutuoktinių šeimoje augo ir atsakovo sūnus iš pirmosios santuokos R. M. Ieškovė nurodė su atsakovu bendro ūkio nevedanti nuo 2004 metų lapkričio mėn., kai ją su dukra E. atsakovas išvarė iš namų. Nepilnametę dukrą atsakovas privertė parašyti raštelius-pasižadėjimus, jog ji skubiai išsikraustys iš namų, o už tai jis žadėjo sumokėti atitinkamą pinigų sumą. Pagrindinė šalių santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo neištikimybė. Atsakovas leido laiką su kitomis moterimis, važinėdavo su jomis į keliones, eidavo į restoranus, kviesdavo „seksualiai prasiblaškyti“. Namo atsakovas grįždavo girtas, keldavo konfliktus, žemindavo ieškovę nepadoriais žodžiais girdint vaikams. Prisigėręs atsakovas mojuodavo ginklais, daužydavo baldus, todėl ieškovė buvo priversta saugoti nuo jo vaikus. 2004-10-26 ieškovė parašė pareiškimą policijai, nes atsakovas grasino ją nušauti. Atsakovas jau nuo 2004 metų susitikinėjo su kita moterimi – O. D. Su ja šiuo metu ir gyvena. Dėl nuolatinių atsakovo patyčių stipriai nukentėjo ieškovės sveikata. Ji yra praradusi 60 procentų darbingumo, todėl gali dirbti tik menkai apmokamą darbą. Atsakovas buvo apribojęs jos galimybę mokytis, nors ji to labai norėjo. Ieškovė prašė nutraukti jų santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nuolatinį buvimą įtampoje. Prašė pripažinti butą, esantį ( - ), ieškovės asmenine nuosavybe; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto, esančio ( - ), kurio vertė 347 000 Lt, 2/3 dalis garažo-bokso Nr. 9-15, esančio ( - ), kurio vertė 28 000 Lt; 2/3 dalis 10 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurio vertė - 28 000 Lt. Priteisti atsakovui santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: priekabą MAZ 8114, v/n ( - ), 1000 Lt vertės; baldus: sekciją „Barselona“, 4000 Lt vertės, minkštų baldų komplektą, 2000 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą „Jūratė“, 2000 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą, 8000 Lt vertės; prieškambario baldus, 1500 Lt vertės; buitinę techniką: dujinę viryklę, 1000 Lt vertės; šaldytuvą „Elektrolux“, 2000 Lt vertės; skalbimo mašiną, 2500 Lt vertės; televizorius 5 vnt., 5000 Lt vertės; ginklus: IŽ27M, kalibras 12x70, ginklo Nr. N93089, 1500 vertės; Merkel Suhl, kalibras 12x70, ginklo Nr. 383698, 7000 Lt vertės; E.Kettner, kalibras 12x70, ginklo Nr. 93349, 4000 Lt vertės; pistoletas IZH 71 H, kalibras 9x17, ginklo Nr. POM8763, 1000 Lt vertės, sniego motociklą, 8000 Lt vertės, šienapjovę, 600 Lt vertės, vandens plovimo agregatą, 1200 Lt vertės, sniego valytuvą, 1500 Lt vertės, ieškovei priteisiant 35 867 Lt kompensaciją už didesnę turto dalį, t.y. 2/3 dalis turto. Pripažinti atsakovo vardu AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas – 500 000 Lt bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalinti šias pinigines lėšas po ½ dalį, t.y. po 250 000 Lt ieškovei ir atsakovui. Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams V. J., J. M. ir D. L. asmenine atsakovo prievole. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“.

4Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis sutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau nepripažino, jog santuoka iširo tik dėl jo kaltės. Jo teigimu, ieškovė pati, laisvanoriškai, savo asmeniniu sprendimu išėjo iš namų ir apsigyveno atskirai 2004 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė nebuvo išvaryta iš namų, tačiau iš anksto susiruošė persikraustymui bei susirinko jai patinkančius daiktus. Butas, kuriame ji šiuo metu gyvena buvo pilnai suremontuotas ir įrengtas. Už buto remontą buvo sumokėta 27 619 Lt, iš jų 3200 Lt už langų keitimą ir 24 418 Lt UAB „Dalsa“ už atliktus remonto darbus. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš jo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-450/2011 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl buto, esančio ( - ) ir garažo-bokso Nr. G-15, esančio ( - ). Teismo sprendimais yra nustatyta, jog minėto turto pirkėjais pagal 2001-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį yra V. K. M. ir R. M. Šiuo metu šio buto rinkos kaina yra 218 000 Lt, o garažo – 24 500 Lt. Kiekvienai iš šalių atitinkamai pinigine išraiška priklauso ½ dalis buto (109 000 Lt vertės) ir ½ dalis garažo (12 250 Lt vertės). Pažymėjo, jog ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie dalintino turto vertę. Nurodė, jog butas, esantis ( - ) buvo įgytas jiems gyvenant santuokoje, jo vertė – 138 000 Lt. Nurodė, jog santuokoje yra įgytas garažas ( - ), bokso Nr. 107, kurio vidutinė rinkos vertė yra 25 000 Lt. Nors ieškovė yra pateikusi teismui pažymą apie šio garažo įsigijimą, tačiau nėra įregistravusi šio turto Nekilnojamojo turto registre. 10 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 28304 Lt vertės, atsakovas prašė priteisti jam, nes tai jo senelių žemė, o ieškovei siūlė priteisti 14 152 Lt kompensaciją už šį sklypą. Nurodė, jog turi ginklus: šautuvą IŽ 27M, kalibras 12x70, ginklo Nr. N93089, 300 vertės; Merkel Suhl, kalibras 12x70, ginklo Nr. 383698, 1500 Lt vertės; E.Kettner, kalibras 12x70, ginklo Nr. 93349, 1000 Lt vertės; pistoletas IZH 71 H, kalibras 9x17, ginklo Nr. POM8763, 300 Lt vertės. Pažymėjo, jog priekaba MAZ 8114, v.n. ( - ), nėra registruota nei jo, nei ieškovės vardu, todėl šalintina iš dalintino turto sąrašo. Išsikraustydama ieškovė pasiėmė daiktus, kuriuos norėjo. Iš visų ieškovės nurodytų daiktų liko tik miegamojo baldų komplektas, kurio vertė yra 100 Lt. Jokios ieškovės nurodytos buitinės technikos pas jį nebėra: nei sniego motociklo, šienapjovės, vandens plovimo agregato, sniego valytuvo, nes jie buvo priduoti į metalo laužą kaip visiškai nusidėvėję. Ieškovė išvažiuodama du televizorius pasiėmė, liko tik du. Visi ieškovės nurodyti baldai buvo įsigyti iki 1998 metų, taigi, naudoti ne mažiau nei šešerius metus. Teigė, jog ieškovei išsikrausčius visus baldus sudėjęs saugoti atskirai uždaroje patalpoje ir nebenaudojęs. Sekcija „Barselona“ – 100 Lt vertės, minkšti baldai – 100 Lt vertės, virtuvės baldai kainavo 100 Lt, prieškambario 50 Lt, bet jis nėra išlikęs. Šaldytuvas „Elektrolux“ – 100 Lt, bet jis sugedęs, priduotas utilizacijai. Kilnojamąjį turtą prašė padalinti po ½ dalį. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisti iš atsakovo 15 752 Lt piniginę kompensaciją už didesnę tenkančią dalijamo turto dalį bei 225 Lt už baldus.

5Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. M. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 10 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, jog 2001-08-30 paskolino atsakovui Vytautui K. M. 10 000 Lt bendram turtui – butui su garažu, esančiam ( - ), įsigyti. Šiuos pinigus gavo atsakovas, tačiau ieškovė apie skolinamus pinigus žinojo. 2013 m. lapkričio mėn. ji sužinojusi apie nagrinėjamą bylą, pateikė žodinį pareikalavimą grąžinti paskolintą sumą, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti paskolą, nurodydamas, jog po Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-04-19 nutarties, kuria butas ( - ) buvo pripažintas bendrąja nuosavybe, jie su ieškove yra jos bendraskoliai, tačiau ieškovė nesutinka grąžinti skolos.

6Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. L. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 10 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2001-08-03 paskolino atsakovui Vytautui K. M. 10 000 Lt bendram su ieškove turtui – butui su garažu, esančiam ( - ), įsigyti, tačiau paskola iki šiol negrąžinta.

7Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. J. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 40 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2000-11-16 paskolino atsakovui V. K. M. 40 000 Lt bendram su ieškove turtui – butui su garažu, esančiam ( - ), įsigyti, tačiau paskola iki šiol negrąžinta.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. Priešingai, teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovė visuomet rūpinosi šeima, dukra E., atsakovo sūnų R. priėmė į šeimą kaip savo vaiką, jį užaugino. Liudytojos patvirtino, jog ieškovė itin rūpestinga, pareiginga atsakovui bei vaikams. Ieškovė bandžiusi išsaugoti šeimą, pergyveno dėl šeimos iširimo, tačiau šeimos išsaugoti nepavyko. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už daug metų trukusį jos pažeminimą, dėl nuolatinių atsakovo patyčių stipriai nukentėjo ieškovės sveikata, ji yra praradusi 60 procentų darbingumo, gali dirbti tik menkai apmokamą darbą. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad jos sveikata smarkiai pablogėjusi ne tik dėl atsakovo neištikimybės jai, bet ir dėl atsakovo ilgą laiką besitęsusio psichinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu. Nustatydamas priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė iš atsakovo 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančių lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgyto turtą ir sprendė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis buto, esančio ( - ), ir 1/2 dalis garažo-bokso G-15, esančio ( - ), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis buto, esančio ( - ), ir 1/2 dalis garažo-bokso G-15, esančio ( - ). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis 10 ha, t.y. 5 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis 10 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Atsakovui, kuris naudojasi automobiliu, priteistinas garažas ( - ), bokso Nr. 107, 25 000 Lt vertės, ieškovei išmokant už 1/2 jo dalį 12 500 Lt kompensaciją. Kadangi atsakovas naudojasi šaunamaisiais ginklais, kuriuos prašoma padalinti (vertė – 3100 Lt), ginklai: šautuvas IŽ 27M, kalibras 12x70, ginklo Nr. N93089, 300 vertės; Merkel Suhl, kalibras 12x70, ginklo Nr. 383698, 1500 Lt vertės; E.Kettner, kalibras 12x70, ginklo Nr. 93349, 1000 Lt vertės; pistoletas IZH 71 H, kalibras 9x17, ginklo Nr. POM8763, 300 Lt vertės priteistini atsakovui, ieškovei už juos sumokant 1500 Lt kompensaciją. Pagal antstolės darytas nuotraukas matyti, jog gyvenamajame name yra likęs miegamojo baldų komplektas „Jūratė“, 2000 Lt vertės; virtuvės baldų komplektas, 8000 Lt vertės; minkštų baldų komplektas, 2000 Lt vertės; prieškambario baldai, 1500 Lt vertės; skalbimo mašina, 2500 Lt vertės. Antstolė tik iš atsakovo paaiškinimų užfiksavo, bet ne nuotraukose, jog nebėra sekcijos „Barselona“, televizorių, todėl teismas laikė įrodyta, kad sekcija „Barselona“ ir trys televizoriai (du televizorius pasiėmė ieškovė) yra išlikę, todėl taip pat dalintini. Kadangi atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog dalis technikos buvo priduota į metalo laužą ir šiuo metu yra sunaikintos, teismo posėdyje liudijęs atsakovo sūnus R. M. taip pat pavirtino, jog sniego motociklo, šienapjovės, vandens plovimo agregato, sniego valytuvo nebėra, nes buvo priduoti į metalo laužą, šis turtas šalintinas iš dalintino turto sąrašo. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog priekaba MAZ 8114, v.n. ( - ), nėra registruota nei jo, nei ieškovės vardu, todėl taip pat šalintina iš dalintino turto sąrašo. Teismas pripažino ieškovės pasiūlytą kilnojamojo turto, t.y. baldų ir buitinės technikos, esančių name, adresu ( - ), padalijimo būdą natūra priimtinesniu, teismas atsižvelgė į tai, kad visi šie kilnojamieji daiktai liko minėtame name, jais naudojasi atsakovas (išskyrus du televizorius, kuriuos ieškovė pasiėmė išsikraustydama), todėl sprendė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistini baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, esantys gyvenamajame name, t.y. miegamojo baldų komplektas „Jūratė“, 2000 Lt vertės; virtuvės baldų komplektas, 8000 Lt vertės; minkštų baldų komplektas, 2000 Lt vertės; prieškambario baldai, 1500 Lt vertės; skalbimo mašina, 2500 Lt vertės, sekcija „Barselona“, 8000 Lt vertės ir trys televizoriai, 3000 Lt vertės, ieškovei už 1/2 dalį priteisiant kompensaciją. Ieškovės nurodytai daiktų vertei pritaikius 30 proc. nusidėvėjimą (27 000 Lt x 30 proc.), priteistina ieškovei iš atsakovo 9450 Lt (18 900 Lt /2) dydžio kompensacija. VĮ „Regitros“ duomenimis atsakovo V. K. M. vardu yra registruotas automobilis Opel Zafira, valst. Nr.( - ) (VIN) ( - ), 1999 m., vertė apie 5000 Lt, todėl nutraukus šalių santuoką šis automobilis priteistinas atsakovui, ieškovei išmokant 2500 Lt kompensaciją. Teismas atsakovo reikalavimą pripažinti butą ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįstą, sprendė, jog butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei (vertė 290 000 Lt). Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovo vardu AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas – 500 000 Lt bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalinti šias pinigines lėšas po 1/2 dalį, t.y. po 250 000 Lt ieškovei ir atsakovui teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl jį atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, jog 10 000 Lt, 10 000 Lt ir 40 000 Lt paskolos buvo suteiktos šeimos poreikių tenkinimui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), kreditoriai nesutiko, jog prievolė būtų perkelta tik vienam atsakovui, todėl darė išvadą, jog ieškovės ir atsakovo prievolės kreditoriams V. J., J. M. ir D. L. pagal 2000-11-16, 2001-08-03, 2001-08-30 paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra solidarios (CK 3.109 str. 2 d.), taip pat solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo trečiųjų asmenų ieškinių į bylą pateikimo (2013-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog atsakovui po santuokos nutraukimo priteistina 206 057 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o ieškovei – 154 057 Lt vertės nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka didesnė dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 26 000 Lt dydžio kompensacija. Po santuokos nutraukimo teismas ieškovei paliko santuokinė pavardė – „M.“. Šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui tenka didesnė patirtų išlaidų dalis, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims - D. L. – 300 Lt žyminio mokesčio, J. M. – 300 Lt žyminio mokesčio, V. J. – 1200 Lt žyminio mokesčio. Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 104 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados grindžiamos išimtinai ieškovės paaiškinimais bei su ja susijusių liudytojų parodymais. Nei vienas liudytojas nepatvirtino besaikio atsakovo alkoholio vartojimo ar mažo lėšų skyrimo šeimos poreikiams. Šalių bendro gyvenimo laikotarpiu atsakovas šeimos poreikiams skirdavo tiek lėšų, kiek reikėdavo. Teismo išvados akivaizdžiai neatitinka liudytojų duotų parodymų turinio. Pirmos instancijos teismo tariamai nustatytos aplinkybės, jog atsakovas išvarė ieškovę su dukra iš gyvenamosios vietos, nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, bylos duomenys šią aplinkybę paneigia. Pirmos instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos duomenų, netinkamai įvertino įrodymus. Teismas atsakovo tariamą neištikimybę grindė ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis bei žurnalo „Stiliaus“ publikacijomis, tačiau atsakovo dabartinė draugė jo gyvenime atsirado po to, kai faktiškai santuoka tarp šalių iširo. Minėta moteris nebuvo santuokos iširimo priežastis, o „Stiliaus“ publikacijos paskelbtos po 2-3 m. nuo faktiško santuokos su ieškove iširimo. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos negali patvirtinti atsakovo tariamos neištikimybės, kadangi nėra duomenų, jog jose užfiksuota O. D. Be to, byloje nėra patikimų duomenų apie nuotraukų suradimo vietą ir laiką. Išvadai, kad su O. D. atsakovas pradėjo bendrauti dar iki ieškovės išsikraustymo, nėra objektyvių įrodymų. Su O. D. atsakovas susipažino tuomet, kai padėjo jai parašyti pasiaiškinimą policijai, t. y. 2004-10-15, kuomet su ieškove gyveno skyrium. Pabrėžtina, kad pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl atsakovo į bylą pateikti įrodymai buvo atmesti. Atsakovo iniciatyva į teismą šauktų liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymai liko neįvertinti. Sprendime teismas formulavo išvadas, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys faktiniai duomenys. Teismas konstatavo, jog ieškovė su dukra išvaryta iš namų naktį, nors duomenys byloje rodo, jog R. M. padėjo ieškovei išsikraustyti iš namų dienos metu. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie atsakovo sistemiškai naudotą fizinį ir psichinį smurtą, patyčias, grasinimus nei kitų aplinkybių, kuriais ieškovė įrodinėjo neturtinę žalą. Nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, todėl jokios neturtinės žalos ieškovė nepatyrė ir ji negali būti priteista.

12Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl kreditorinių įsipareigojimų pripažinimo solidaria prievole ir dėl garažo-bokso ( - ), boksas Nr. 107, pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe ir priimti naują sprendimą – atmesti kreditorių reikalavimus dėl skolos priteisimo iš ieškovės, atmesti atsakovo reikalavimą dėl garažo-bokso Nr. 107. Teismas pripažindamas kreditorių reikalavimus ir taikydamas prievolės atlyginimą solidariai, motyvavo, jog visos paskolos suteiktos šeimos poreikių tenkinimui, t. y. būsto įsigijimui. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, jog atsakovas neturėjo jokių kreditorių – 2005-01-31 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prie jo pridėtas atsakovo prašymas, kuriame nurodyta, jog jis neturi kreditorių. Šie kreditoriai turėjo būti atsakovui žinomi. 2008-04-28 priešieškinyje pateiktame atsakovo, nurodyta, jog jis neturi kreditorių. Teismas argumentuoja, jog neva UAB „Eika“ išrašyti pinigų priėmimai už statomą butą sutampa su paskolos sudarymo datomis, vadinasi, pinigai panaudoti šeimos poreikiams. Teismas turėjo vadovautis tikimybių principu ir vertinti ar iš viso šios aplinkybės buvo, ar buvo paskolos, tokius raštelius galima surašyti bet kada. Kreditorė D. L. yra atsakovo pusseserė, J. M. atsakovo sugyventinės sesuo, o V. J. jo draugas, verslo partneris. Skolintos didelės sumos, tačiau paskolos notariškai nebuvo įformintos. Ieškovė nurodo, kad buto ( - ) įsigijimui nereikėjo skolintis pinigų, be to, atsakovas nėra pateikęs deklaracijų už 2000 m. ir už 2001m., kurių saugojimo terminas VMI yra pasibaigęs, nes nėra deklaravęs jokios skolos. Atsakovo mama deklaravo 86 000 Lt skolą, tačiau skolos išmokėjimas be nustatyto termino, o atsakovas priėmęs palikimą neieškojo kreditoriaus, nes jo ir nėra. Visi paskolos rašteliai yra identiško turinio, parašyti vienu metu. Atsakovas, atsilygindamas kreditoriams, pervedinėjo mokestį už teismą. Teismas nesiaiškino, jog B. M. buto įsigijimui panaudojo lėšas – paskolą, minėti duomenys teismui pateikti, deklaracija pildyta 2001-11-05, o buto kaina – 86 000 Lt. Vadinasi paskoliniai santykiai buvo ne atsakovo, o B. M., o paskolos rašteliai apsimestiniai, pateikti tik prasidėjus ginčui dėl turto padalinimo. Nagrinėjant bylą 2008-05-23 teismo posėdžio metu ieškovė davė paaiškinimus, jog butas ( - ) pirktas už šeimos lėšas, o atsakovas nepasakė, jog butas pirktas už skolintas lėšas. Skolos rašteliuose pinigai skolinti nežinia kokio buto pirkimui, be to, jie atsirado tik 2009-2010 m. Kreditoriai posėdžio metu paneigė, kad ieškovei buvo žinoma apie skolą. Tai patvirtina, kad skolos rašteliai buvo suklastoti, todėl negalima laikyti prievolės buto ( - ) skolinimuisi solidaria. Garažo-bokso esančio ( - ), boksas Nr. 107, buvo statytas už ieškovės giminių duotas lėšas, atsakovas niekada neturėjo į jį pretenzijų. Be to, garažas nėra įregistruotas viešajame registre, nėra atliktas jo vertinimas. Yra užvesta civilinė bylą dėl daikto įteisinimo. Be to, teismas motyvavo, jog atsakovas turi automobilį, todėl priteisia minėtą garažą jam, tačiau pažymėtina, jog atsakovas gyvena sodininkų bendrijoje ir turi 3-jų boksų garažą pastatytą santuokos metu, kuris nedalinamas todėl, kad neatlikta jo teisinė registracija. Ieškovė taip pat turi automobilį ir vairavimo teises.

13Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, jog atsakovas iškraipo liudytojų parodymus. Ieškovė davė paaiškinimus, jog atsakovas nuo 2004 m. susitikinėja su O. D., kai ieškovė rado po jo pagalve nuotraukas, kuriose užfiksuota O. D. Liudytojas R. M. teisme patvirtino, kad jis O. D. pažinojo, tik nenurodė konkrečios datos. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis augino O. D. vaikus nuo 10 metų. O su ieškove santuokinio gyvenimo negyveno paskutinius 4-5 metus, tai sutapo su O. D. dukters gimimo data (1989-1990), ieškovė su dukterimi išvarytos buvo tik 2004 m., kai O. D. dukteriai buvo 15 metų. 2008-10-08 posėdžio protokole užfiksuota, kaip atsakovas patvirtino, jog O. D. pažinojo anksčiau, tačiau jų santykiai buvo draugiški. 2014 m. kovo mėn. apklausus liudytoją R. M. jis patvirtino, jog asmuo ant sofos yra O. D. Atsakovas bandydamas paneigti neištikimybę, kurios faktą patvirtino šalių dukra, jau 2014-10-01 nebepažino O. D. Liudytojo R. M. parodymų kaita susijusi su priklausomybe nuo atsakovo, nes jis gyvena bute ( - ), kurio dalis priklauso ieškovei. Atsakovo smurtą, alkoholio vartojimą patvirtino liudytojai 2008-10-08 posėdyje. Atsakovas liudytojo N. parodymus siekia vertinti iš sau naudingų pozicijų. N. 2008-10-08 patvirtino, jog atsakovas aštraus charakterio, ypač, kai išgeria. Atsakydamas į ieškovės advokatės klausimą dėl pokalbių apie kitas moteris nurodė, jog atsakovas yra gyręsis apie savo „žygdarbius“. Liudytoja E. M. davė išsamius parodymus dėl tėvo neištikimybės, smurto. Ji matė ieškovę sumuštą, kruviną, jos buvo išvarytos iš sodo namo. Atsakovas remiasi E. M. paaiškinimais, kai jai buvo 10 metų, neva, kad atsakovas rūpestingas tėvas. Tačiau ir būdama mažametė E. M. patvirtino, kad tėvas reikalavo jai su mama išsikraustyti (2008-10-08 teismo posėdžio protokolas). Į klausimą ar atsakovas turi kitą draugę atsakė, jog ją turi seniai, negrįždavo savaitgaliais. Teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo ginklą, o išvarymo iš namų faktą patvirtina dukros rašytas raštelis, kurį diktavo atsakovas. Pažymėjo, jog pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, dėl to, jog reikia kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau atsakovo veiksmuose nustatyta LR BK 140str. nusikalstama veikla, o apie patirtą sužalojimą buvo pateikta specialisto išvada. Teismas teisingai įvertino įrodymų visumą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

14Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodė, jog šalys pripažino, kad garažas, esantis ( - ), boksas Nr. 107, pastatytas gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis turtas įgytas už jos asmenines lėšas, padovanotas. Ieškovė nekėlė klausimo dėl šio turto pašalinimo iš dalintino turto sąrašo. Ieškovė nurodo, jog turtas įrašytas jos vardu ir nėra registruotas nekilnojamo turto registre, todėl šis turtas negali būti dalintinas. Tačiau teisme ieškovė tvirtino, jog negalėjo dirbti ir neturėjo savų lėšų. Be to, visai nesvarbu, kad turtas neregistruotas registre, jis pastatytas teisėtai, gavus visus leidimus. Statinio teisėtumas leidžia spręsti šio turto padalinimo klausimą. Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog apie kreditorius jai nebuvo žinoma ir jie atsirado baigiant nagrinėti bylą. Butas ( - ) nebuvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Tik ieškovei pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir atsikertant į reikalavimus, buvo pateikti dokumentai dėl šio turto įgijimo aplinkybių, nurodant kreditorius. Tai, jog turtas įgytas už skolintas lėšas patvirtina VMI pateikta deklaracija. Ieškovė pagal teismo sprendimą tapo 1/2 dalies šio turto savininke. Kai teismui buvo pateikti duomenys apie kreditorius ji reikalaudama savo dalies neginčijo, jog turtas įgytas už skolintas lėšas. Todėl ieškovė negali teigti, kad kreditoriai atsirado baigiant nagrinėti bylą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog skolintos lėšos panaudotos kitur, paskolos buvo tikslinės, konkretaus turto įgijimui.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliaciniai skundai atmestini.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

18Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

19CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė nenurodė svarbių aplinkybių kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (deklaracija, VMI raštas), ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti. Todėl teisėjų kolegija mano, kad įrodymai neturi būti prijungti prie bylos.

20Dėl sutuoktinio kaltės ir žalos atlyginimo

21Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį dalyje ir pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovo priešieškinį dalyje, kurioje jis prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė. Teismas taip pat iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš sutuoktinio 7.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nesutiko su tokiu teismo sprendimu, nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimo institutą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, o taip pat teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, neištyrė ir neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai, sprendimą grindė niekuo nepatvirtintais ieškovės teiginiais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir kokių nors tariamai atliktų neteisėtų veiksmų.

22Pagal CK 3.60 str., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Šio Kodekso straipsnio 3 dalis nustato prezumpciją: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.

24Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, šalių dukters E. M. paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantą buvus neištikimą sutuoktinei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2004 m. turėjo draugę O. D. Liudytojos L. C. ir D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė minėjo, jog 2004 m. atsirado kita moteris (b.l. 27-30, 3 t.), pastaroji taip pat nurodė, kad kita moteris atvažiavo gyventi į sodą kai R. (ieškovė) išsikraustė. Liudytoja D. L. (atsakovo pusseserė) tai pat patvirtino, kad kita moteris pas atsakovą atsirado kai ieškovė išsikraustė iš namų, atsakovas su ja supažindino (b. l. 30-31, 3 t.). Šalių dukra E. M. teisme pasakė, jog žino apie tai, kad tėvelis turi kitą draugę, jau seniai ją turi, jis negrįždavo savaitgaliais namo (b.l. 35-36, 3 t.). Liudytojas J. N. atsakydamas į klausimus nurodė, kad atsakovas nekartą yra pasigyręs vyriškais žygdarbiais (b.l. 369-37, 3 t.). Liudytojas R. M., atsakovo sūnus, teisme paaiškino, kad tėvo (atsakovo) draugę jis pamatė kai ieškovė su atsakovu jau nebegyveno kartu (b.l. 38-39, 3 t.). Kaip kad patys nurodė savo procesiniuose dokumentuose ieškovė ir atsakovas, jie nutraukė bendrą šeimos gyvenimą 2004 m. lapkričio mėnesį. Liudytojai patvirtino, kad tik išsikėlus ieškovei su atsakovu šeimos namuose apsigyveno O. D. Sunkiai tikėtina, kad atsakovas tik išsikėlus sutuoktinei iš karto apsigyveno su mažai pažįstama moterimi. Atsakovas ir toliau bendravo su minėta moterimi. Į bylą yra pateiktas 2006 m. gruodžio mėnesio žurnalas „Stilius“, kurioje yra atsakovo nuotrauka renginyje su moterimi, po nuotrauka užrašas apie tai, kad nuotraukoje atsakovas su drauge O. (b.l. 161, t. 1). Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta 2007-05-28. Byloje esančiame 2007 m. gruodžio mėnesio žurnale „Stilius“ dar viena atsakovo nuotrauka su ta pačia moterimi, po nuotrauka užrašas apie tai, kad nuotraukoje atsakovas su žmona O. (b.l. 9, 4 t.). Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo priėmė 2014 m. gruodžio 10 d.

25Be šių nustatytų aplinkybių, į bylą ieškovė pateikė intymias nuotraukas (Nuotraukos, b.l. 127, 1 t.), kurias nurodė radusi po atsakovo pagalve kai tvarkė namus ir patalynę. Ieškovė teigė, kad nuotraukose O. D., o nuotraukos rastos 2004 m. iki jai išsikeliant iš namų. Nors atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes, liudytoju apklausiamas atsakovo sūnus R. M. paaiškino, kad nuotraukose O. D.: „Čia O., aš ją fotografavau“ (b.l. 88-89, 4 t. ir 2014-01-30 garso įrašas). Teismo nuomone, atsakovo sūnaus paaiškinimas apie tai, kad nuotraukos yra jo paties, mažai tikėtinas. Liudytojo parodymai apie tai, kad jis pats fotografavo tėvo draugę prieštaringi. Liudytojas negalėjo nuodyti kokiomis aplinkybėmis, kodėl jis tariamai fotografavo tėvo draugę, vėlesniuose posėdžiuose išsakytas aplinkybes neigė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. M. parodymus, jog nuotraukose ne jos sesuo, kadangi minimas asmuo suinteresuotas tiek dėl artimų giminystės ryšių (O. D. sesuo), tiek dėl pateikto finansinio reikalavimo (į bylą pateiktas 2001-08-30 Skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad J. M. paskolino atsakovui 10.000,00 Lt). Esamomis aplinkybėmis atsakovo neigimas vertintinas kaip gynybinė pozicija.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą – pripažinti santuoką nutrūkus ir dėl ieškovės kaltės – konstatavo santuokos iširimo priežastį – atsakovo neištikimybę. Darydamas šią išvadą teismas įvertino surinktus įrodymus – ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurių pagrindu darė išvadą apie tai, kad atsakovas palaikė nesantuokinius ryšius, o ieškovė ne paliko šeimą savo noru, bet buvo priversta išsikelti dėl to, kad bendras šalių gyvenimas dėl atsakovo elgesio tapo negalimas. Atsakovas iš karto apsigyveno su minėta moterimi – ji persikėlė gyventi kartu su atsakovu ieškovei tik išsikėlus. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad atsakovas pradėjęs gyventi su kita moterimi, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, dėl to teisiškai pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę iširus santuokai (CK 3.60 str. 3 d.).

28Dėl įrodinėjimo naštos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

29Apeliantas tvirtina, kad ne dėl to šeima iširo, tačiau aiškiai nenurodė dėl ko. Atsakovo vaikai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas pykdavosi, tačiau nei jie, nei teisme apklausti liudytojai nenurodė kokios nors aiškios santuokos iširimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors apeliantas ir prieštaravo dėl savo kaltės, jis nenurodė faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokiais objektyviais duomenimis atsakovo kaltinimai ieškovei nebuvo pagrįsti.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog įrodžius bent vieną iš faktų pagal CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintas sutuoktinio kaltės prezumpcijas (šiuo atveju – kad sutuoktinis buvo neištikimas), sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Todėl dėl kitų apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija šiuo atveju nepasisako.

31Pripažinęs atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 7.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovės patirtų išgyvenimų, sukeltų nederamo atsakovo elgesio (CK 3.70 str. 2 d.). Priteistos sumos dydžio apeliantas neginčijo.

32Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

33Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto šalių turto padalijimo dalyje dėl garažo – bokso ( - ), boksas 107 padalijimo, pripažįstant šį turtinį objektą atsakovo nuosavybe, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Kitoje dalyje dėl turto padalijimo šalys pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčijo.

34Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sutuoktinių turto balansą, įtraukė minėtą garažą – boksą į bendrą dalintino sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sąrašą. Minimo turtinio vieneto vertė atsakovo teismui buvo nurodyta 25.000,00 Lt. Teismas, įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir jų nurodytus motyvus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi kito jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančių lygių dalių principo. Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nurodė, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai garažą – boksą Nr.107, kurio vidutinę vertę nurodė 10.000,00 Lt. Atsakovas prašė šį turtinį vienetą dalinti po 1/2 dalį, vertę jo nurodė 25.000,00 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovė už 19,53 kv.m ploto garažą – boksą bendrijai sumokėjo 7.120,00 Lt. Šalys nurodė, kad šis turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šalims nepateikus kitų įrodymų apie šio garažo – bokso vertę, teismas vadovavosi panašaus turto verte (byloje pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis šalių 21 kv.m ploto garažo – bokso G-15 ( - ), taip pat statyto 2000 m. vidutinė rinkos vertė nurodyta 24.424,00 Lt). Paskirdamas turtą natūra teismas priskyrė minimą garažą – boksą atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė pusės jo vertės, t. y. 12.500,00 Lt kompensaciją pinigais. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai priskyrė neįregistruotą garažą atsakovui, atsakovas turi kitą garažą, o ji taip pat turi mašiną. O be to garažo teisinė registracija nėra atlikta, turtas nėra įvertintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą jog neįregistruotas daiktas negali būti tarp sutuoktinių dalijamas. Apeliantė nenurodė argumentų, kurie leistų spręsti, jog garažas – boksas natūra turėjo būti priskirtas būtent jai, o ne atsakovui. Kadangi šalys nepateikė naujų įrodymų apie ginčo daikto vertę, teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir priėmė teisingą sprendimą. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancios teismui ginčo objektą įvertinus maksimalia kaina (ieškovė nurodė 10.000,00 Lt, o atsakovas – 25.000,00 Lt) apeliantės teisės nebuvo pažeistos, nes jos naudai iš atsakovo priteista piniginė kompensacija šiuo atveju didesnė.

35Dėl sutuoktinių kreditorių savarankiškų reikalavimų

36Kaip jau buvo nurodyta, teismas byloje iš esmės tenkino savarankiškus trečiųjų asmenų D. L., J. M. ir V. J. reikalavimus – ieškinius dėl solidaraus skolų iš ieškovės ir atsakovo priteisimo, nurodydamas, jog minimos prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutiko, nurodė, kad viso proceso eigoje atsakovas teigė, jog kreditorių jis neturi, sutartys neįformintos notarine tvarka, galimai suklastotas, be to butui nereikėjo skolintis.

37CPK 182 str. nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai), o taip pat aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalyvaujant toms pačioms šalims, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-19 nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-212/2013, kurioje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovui V. K. M., Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir kitiems asmenims dėl sandorių nuginčijimo, nustatė, jog iš byloje esančių atsakovo V. K. M. pasirašytų skolos raštelių bei UAB „Eika“ išrašytų kasos pajamų orderių matyti, jog atsakovo V. K. M. pasiskolintais pinigais buvo atsiskaityta už B. M. vardu įgytą turtą, o viename iš skolos raštelių net nurodytas įsigyjamo buto adresas ( - ). Be to, tokią išvadą patvirtino aplinkybės, jog atsakovas skolos rašteliuose yra nurodęs, jog pinigus skolinasi buto pirkimui, o kai kurių mokėjimų UAB „Eika“ datos sutampa su paskolų gavimo datomis. Negana to, pasiskolintos pinigų sumos, sutampa su UAB „Eika“ pagal sutartį sumokėta 86 000 Lt suma. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, siekiant pridengti tikrąjį buto pirkėją, nes už su bendromis sutuoktinių prievolėmis susijusį gautą turtą (pasiskolintus pinigus, gautus pagal skolos raštelius) įgytas nekilnojamasis turtas, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.109 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinis teismas nustatė, jog butas, esantis ( - ) ir garažas-boksas G-15, ( - ) laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių R. M. ir V. K. M. nuosavybe (T. 3, b.l. 89). Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė nepaneigė teismų nustatytų faktų.

38Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, visi trys kreditoriai byloje nurodė, kad pagal 2000-11-16, 2001-08-03, 2001-08-30 paskolos sutartis jie skolino pinigus atsakovui butui su garažu, esančiam ( - ), įsigyti. Tokios rūšies sutartims įstatymas nustato paprastą rašytinę formą (CK 1.73 – 1.74, 6.871 straipsniai). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 str. 2 d. nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovas paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė būtų patvirtinusi. Dėl to atsakovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-04-19 aptartais argumentais pripažinus minimą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokia aplinkybė laikytina įrodyta, o apeliantės skundo argumentai, jog teismas netinkamai sprendė dėl prievolių priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas šias prievoles pripažino bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis, todėl trečiųjų asmenų naudai minimas sumas turėjo priteisti, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinamas, paskolintos sumos tretiesiems asmenims priteisiamos.

39Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40Bylinėjimosi išlaidos apeliantams vienam iš kito nepriteisiamos, nes abu apeliaciniai skundai atmesti.

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Apeliacinius skundus atmesti.

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo 15, 16, 17 dalis taip:

44Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M., a.k. ( - ) 2.896,20 Eur (kas atitinka 10.000,00 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2001-08-03 paskolos sutartį trečiajam asmeniui D. L., a.k. ( - )

45Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M., a.k. ( - ) 2.896,20 Eur (kas atitinka 10.000,00 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2001-08-30 paskolos sutartį trečiajam asmeniui J. M., a.k. ( - )

46Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M., a.k. ( - ) 11.584,80 Eur (kas atitinka 40.000,00 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-12-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2000-11-16 paskolos sutartį trečiajam asmeniui V. J., a.k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui dėl... 4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nutraukti... 5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. M. pateikė ieškinį,... 6. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. L. pateikė ieškinį,... 7. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. J. pateikė ieškinį,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliaciniai skundai atmestini.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 19. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 20. Dėl sutuoktinio kaltės ir žalos atlyginimo... 21. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį dalyje ir... 22. Pagal CK 3.60 str., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo,... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti,... 24. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus... 25. Be šių nustatytų aplinkybių, į bylą ieškovė pateikė intymias... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo... 28. Dėl įrodinėjimo naštos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis,... 29. Apeliantas tvirtina, kad ne dėl to šeima iširo, tačiau aiškiai nenurodė... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog įrodžius bent... 31. Pripažinęs atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos... 32. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 33. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl santuokoje... 34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sutuoktinių turto balansą,... 35. Dėl sutuoktinių kreditorių savarankiškų reikalavimų... 36. Kaip jau buvo nurodyta, teismas byloje iš esmės tenkino savarankiškus... 37. CPK 182 str. nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 38. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, visi trys kreditoriai byloje... 39. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 40. Bylinėjimosi išlaidos apeliantams vienam iš kito nepriteisiamos, nes abu... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Apeliacinius skundus atmesti.... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M.,... 45. Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M.,... 46. Priteisti solidariai iš ieškovės R. M., a.k. ( - ) ir atsakovo V. K. M.,...