Byla 3K-3-208/2013

Dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ ieškinį atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo ir nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nutraukimo, atlyginimo.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė šalių 2008 m. liepos 16 d. sudarytą Pieno pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15115 (sutarties nutraukimo neteisėtumas konstatuotas civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010 priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi), ir prašė priteisti dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius: 1) 982 107,03 Lt negautų pajamų, kurias sudaro kainų skirtumas tarp ieškovo realiai gautų pajamų už parduotą pieną per 2008 m. lapkričio 1 d.–2010 m. sausio 31 d. laikotarpį pagal sutartį, sudarytą su nauju pieno pirkėju – AB „Vilkyškių pieninė“, ir pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei būtų vykdoma su atsakovu sudaryta sutartis, superkant pieną sutartyje nustatytomis kainomis; 2) pavėluoto mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (toliau – AUŽŪPĮ) 5 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovui tinkamai vykdant su ieškovu sudarytą sutartį, atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 982 107,03 Lt, tačiau ši suma nebuvo sumokėta, taigi priteistina 69 684,22 Lt palūkanų; 3) 393 678,98 Lt nuostolių (negautų pajamų), susidariusių dėl atsakovo nenupirkto pieno kiekio, t. y. ieškovo faktiškai parduoto pieno kiekio ir sutartyje sutarto parduoti pieno kiekio skirtumo; 4) 20 845,56 Lt pavėluoto mokėjimo palūkanų pagal AUŽŪPĮ. Ieškovas taip pat prašė priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nurodydamas, kad, vadovaujantis AUŽŪPĮ nuostatomis, taikytinos palūkanos ieškinio pateikimo teismui metu yra 8,28 proc.

6Byloje nustatyta, kad ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) 2008 m. liepos 16 d. sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15115; sutartis sudaryta pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 patvirtintas Tipines pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Atsakovas 2008 m. spalio 13 d. pranešimu ieškovui pasiūlė pakeisti sutarties sąlygą dėl pieno pirkimo–pardavimo kainos, t. y. kainą sumažinti, nuo 2008 m. lapkričio 1 d. mokant 800 Lt už toną bazinio pieno, bei informavo, kad, ieškovui nesutikus keisti sutartį, nutraukia ją nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Apie sutarties nutraukimą atsakovas ieškovą papildomai informavo 2008 m. spalio 28 d. raštu. Ieškovas nesutiko sumažinti pieno kainos. 2008 m. lapkričio 1 d. ieškovas sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju – AB „Vilkyškių pieninė“ – mažesnėmis pieno kainomis, nei 2008 m. spalio 13 d. buvo pasiūlęs atsakovas. Ieškovas kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį dėl 2008 m. liepos 16 d. su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Sutarties nutraukimas teismų sprendimais pripažintas neteisėtu (Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-773-344/2009, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-497-154/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 143 037,92 Lt nuostolių atlyginimo, 14 967,52 Lt palūkanų, 8,28 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo bendros priteistos 158 005,44 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, kad ne tik atsakovas 2008 m. spalio 13 d. pranešimu išreiškė savo valią nuo 2008 m. lapkričio 1 d. nebetęsti pieno pirkimo–pardavimo santykių pagal sutartį tuo atveju, jei ieškovas nesutiktų su naujai siūlomomis pieno kainomis, bet ir ieškovas 2008 m. spalio 21 d. pranešime nurodė, jog nesutinka su atsakovo siūlomais kainų pakeitimais, ir prašė patvirtinti sutarties nutraukimą. 2008 m. spalio 28 d. pranešimu Nr. 11-1009 atsakovas pakartotinai informavo ieškovą apie savo valią nebetęsti sutartinių santykių nuo 2008 m. lapkričio 1 d.; ieškovas 2008 m. lapkričio 1 d. sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pieno supirkėju. Iš to teismas sprendė, kad abi šalys išreiškė savo valią sutarties nevykdyti ir nebetęsti nuo 2009 m. kovo 31 d., t. y. nuo pirmųjų kvotos metų pabaigos. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad sutartis buvo pratęsta antriesiems kvotos metams, bei reikalavimus priteisti patirtus nuostolius iki 2010 m. sausio 31 d.; nustatė, kad šalys nuo 2008 m. lapkričio 1 d. nutraukė visus veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu, ir faktiškai sutartinių santykių nebetęsė: ieškovas nepardavė atsakovui pieno, nepateikinėjo sąskaitų, o atsakovas iš ieškovo pieno nepirko. Teismas konstatavo, kad sutarties vykdymas nutrauktas nuo 2008 m. lapkričio 1 d., o sutartis neteko galios 2009 m. kovo 31 d., taigi ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo, kurio kaltė dėl sutarties nutraukimo nustatyta, tik už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.

10Teismas išskyrė dvejopo pobūdžio ieškovo prašomus priteisti nuostolius kaip negautas pajamas: dėl pieno kainų skirtumų pagal šalių sutartį ir ieškovo naujai sudarytą sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“ bei dėl sutarto parduoti pieno kiekio skirtumo. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai dėl negautų pajamų dėl pieno kainų skirtumų yra realūs ir atitinka grynojo pelno sampratą. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo pagrindą nesutikti su atsakovo siūlymu iš esmės sumažinti pieno kainą. Dėl sutarties nutraukimo ieškovas turėjo parduoti pieną gerokai žemesne kaina, nei buvo sutarta su atsakovu, todėl jo pajamos sumažėjo; tarp šių ieškovo nuostolių ir atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

11Teismas atmetė kaip įrodymais nepagrįstą ieškovo motyvą, kad, dėl neteisėto šalių sutarties nutraukimo sumažėjus pajamoms, jis ėmė stokoti apyvartinių lėšų ir negalėjo plėsti galvijų bandos bei padidinti pieno žaliavos gamybos iki sutartyje nustatytos apimties, todėl patyrė žalos. Atsakovas dokumentais įrodė, kad ieškovas parduodavo mažiau pieno, nei nustatyta sutartyse, pieno pardavimas augo mažai. Ieškovas pieno pardavimo kiekius per septyniolika mėnesių siekė padidinti 75 proc., nors per trejus metus faktiškai juos padidino tik maždaug 25 proc. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius dėl mažesnio pieno pardavimo kiekio neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų. Ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų dėl jo negalėjimo plėsti bandos ir didinti pieno gamybos apimčių; neįrodė realios galimybės įvykdyti sutarties 1 punkte nurodyto pieno kiekio gamybos per 5 mėnesius iki 2009 m. kovo 31 d. Ieškovas pateikė vienintelį rašytinį įrodymą – statybos leidimą statyti kompleksą, tačiau niekuo nepatvirtino savo realių galimybių tai įgyvendinti. Teismas konstatavo, kad ieškovo preliminariai planuotos pajamos negali būti laikomos negautomis pajamomis, todėl nėra pagrindo jas atlyginti.

12Ieškinio reikalavimus priteisti nuostolius (negautas pajamas), susidariusius dėl pieno kainų skirtumų su atsakovu ir su AB „Vilkyškių pieninė“ sudarytose sutartyse, teismas pripažino pagrįstais ir nurodė, kad šiuo atveju neturi reikšmės, jog atsakovo siūlytos nuo 2008 m. lapkričio 1 d. pieno pirkimo kainos viršijo tuo metu vyravusių pieno supirkimo kainų vidurkį; ieškovas turėjo teisę sudaryti sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“ ar bet kuria kita pieną superkančia bendrove sutartine kaina ir neprivalėjo priimti 2008 m. spalio 13 d. atsakovo pasiūlyme nurodytų sąlygų. Teismas ieškovo veiksmus įvertino kaip sąžiningus atsakovo atžvilgiu; vėlesni ieškovo veiksmai, sudarant sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“, buvo išvestiniai ir neišvengiami; ieškovas sutartį sudarė siekdamas išvengti nuostolių atsiradimo. Atsakovo teiginius dėl ieškovo nesąžiningumo ir nuostolių padidinimo teismas pripažino nepagrįstais, nes sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo iniciatorius buvo atsakovas.

13Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojamą ne nuo atsakovo siūlytos 0,80 Lt už 1 kg iki sutartinės 0,93 Lt už 1 kg kainos, bet nuo realiai gautos iš AB „Vilkyškių pieninė“ supirkimo kainos (0,70 Lt už 1 kg) iki sutartyje nurodytos 0,93 Lt už 1 kg kainos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pieno kiekis iki 2009 m. kovo 31 d. yra 1 100 291,71 kg, jo kainų skirtumas sudaro 143 037,92 Lt, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo šią sumą, taip pat 14 967,52 Lt palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos (Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) bei 8,28 proc. procesinių palūkanų (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą pakeitė: ieškovui iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažino iki 88 569,40 Lt, palūkanų sumą – iki 7289,40 Lt ir nustatė, kad iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 95 858,80 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos – 88 569,40 Lt; atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo, nurodė, kad pirmiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas tik jos 32 punkte nustatyto nutraukimo pagrindo aspektu; sutarties nutraukimas kitų punktų pagrindu nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal 2008 m. liepos 16 d. šalių sutarties 31 punktą sutartis gali būti nutraukiama CK nustatytais pagrindais ir tvarka; apie sutarties nutraukimą, išskyrus jos 32 ir 35 punktuose nurodytus atvejus, privaloma pranešti kitai šaliai prieš tris mėnesius, o dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ir esant esminiam sutarties pažeidimui – prieš mėnesį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 31 punkte nustatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus kitą šalį prieš tam tikrą terminą, kurio trukmė priklauso nuo sutarties nutraukimo pagrindo (dėl kitos šalies kaltės ar jos nesant). Kadangi pranešimo apie sutarties nutraukimą forma nenustatyta, tai pakanka, kad sutarties šalis, kuri remiasi sutarties nutraukimo aplinkybe aptariamu pagrindu, įrodytų, jog kitai sutarties šaliai aiškiai išreiškė savo valią nutraukti sutartį. Atsakovas valią nutraukti sutartį išreiškė 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 28 d. raštais. Nors juose sutarties 31 punktas nenurodytas, tačiau tai nepaneigia atsakovo valios sutartį nutraukti. Šią atsakovo valią patvirtino ir jo veiksmai – nuo 2008 m. lapkričio 1 d. jis nebepirko iš ieškovo pieno. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis santykių tęstinumo praėjus trims mėnesiams po aiškiai išreikšto atsakovo ketinimo nutraukti sutartį, o atsakovo sutarties nevykdymas po 2009 m. sausio 31 d. nevertintinas kaip neteisėtas ir negali būti jo civilinės atsakomybės pagrindas. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalių sutartiniai santykiai pasibaigė tada, kai suėjo sutarties 31 punkte nustatytas trijų mėnesių nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas, t. y. 2009 m. sausio 31 d. Iki šios datos sutartis galiojo, todėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas per šį laikotarpį yra neteisėtas.

16Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo nuostolių dydžiui nustatyti aktualūs šie aspektai: 1) ar ieškovas įrodė, jog, atsakovui nenutraukus sutarties vykdymo 2008 m. lapkričio 1 d., jis būtų turėjęs realią galimybę parduoti daugiau negu 6 tonas pieno per dieną; 2) ar ieškovas dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas gauti maksimalią kainą už parduodamą pieną, kad būtų išvengta nuostolių padidėjimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo galimybę parduoti daugiau kaip 6 tonas pieno per dieną: 2008 metų lapkričio–2009 metų sausio mėnesiais jo parduoto pieno kiekis nesiekė 6 tonų per dieną ribos, kuriai esant pieno kaina, remiantis sutarties priedu, nuo 930 Lt už toną turėtų padidėti iki 950 Lt už toną. Atsakovas pateikė skaičiuotes bei įrodymus, kad per 22 sutarties galiojimo mėnesius 17 mėnesių ieškovas pardavė jam mažesnį, nei buvo sutarta, pieno kiekį. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad pagal naujai sudarytą su AB ,,Vilkyškių pieninė“ sutartį ieškovo parduotas pieno kiekis taip pat yra mažesnis už sutartyje nustatytą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo negautas pajamas, pagrįstai viršutine riba laikė 930 Lt už toną kainą. Dėl antrosios aplinkybės teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 1 d. sudarė sutartį su AB ,,Vilkyškių pienine“ ir susitarė dėl 700 Lt už toną pieno kainos, t. y. mažesnės, nei siūlė atsakovas 2008 m. spalio 13 d. raštu (800 Lt už toną). Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, atsisakydamas ekonomiškai naudingesnio atsakovo pasiūlymo ir pasirinkdamas AB „Villkyškių pieninė“ pasiūlymą, prisiėmė pasirinkimo riziką, o jo negautos pajamos, kurias sudaro su AB „Vilkyškių pieninė“ sutartos ir atsakovo siūlytos kainos skirtumas, nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, todėl nepriteistinos iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti tik tuos nuostolius, kurie susidarė kaip kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos pieno kainos (930 Lt už toną) ir kainos, kurią siūlė mokėti atsakovas (800 Lt už toną). Nuostolių dydžiui nustatyti teisėjų kolegija rėmėsi šalių pateiktais skaičiavimais apie ginčo laikotarpiu (2008 m. lapkričio–2009 m. sausio mėnesiais įskaitytinai) parduotą pieno kiekį bei kainų skirtumą tarp atsakovo siūlytos kainos 800 Lt už toną) ir sutartyje numatytos kainos (930 Lt už toną) ir konstatavo, kad ieškovas per šį laikotarpį pardavė 681 303 tonų pieno, kainų skirtumas yra 130 Lt už toną, taigi nuostoliai – 88 569,40 Lt.

17Dėl ieškovo prašomų priteisti 393 678,98 Lt nuostolių (negautų pajamų), susidariusių dėl atsakovo nenupirkto pieno kiekio, t. y. ieškovo faktiškai parduoto ir sutartyje sutarto parduoti pieno kiekio skirtumo, teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė šių nuostolių realumo. Ieškovo skaičiavimai apie didėsiančias pardavimų apimtis grindžiami laikotarpiu, kai sutartiniai šalių santykiai jau buvo teisėtai nutraukti, o per laikotarpį iki 2009 m. sausio 31 d. ieškovas bendrovei ,,Vilkyškių pieninė“ pardavė mažesnį pieno kiekį, palyginti su kiekiu, numatytu ne tik sutartyje, sudarytoje su atsakovu, bet ir su AB ,,Vilkyškių pieninė“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog mažesnio pieno kiekio pardavimas buvo nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų – sutarties vykdymo nutraukimo nuo 2008 m. lapkričio 1 d.; jo argumentai, susiję su planais didinti pieno gamybą, galėtų būti reikšmingi tik per ilgą laikotarpį, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas atsakingas tik už sutarties nevykdymo laikotarpiu kilusius padarinius.

18Teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, konstatavusi, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas palūkanų dydis taikytinas pažeidus prievolę atsiskaityti už parduotą žemės ūkio produkciją, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinas ne šis įstatymas, bet palūkanų priteisimą už nuostolius reglamentuojanti CK 6.258 straipsnio 7 dalis, pagal kurią palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų nuo prievolės nupirkti pieną neįvykdymo momento, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 1 d., o palūkanų dydis skaičiuotinas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta 6 proc. dydžio metinių palūkanų norma. Teisėjų kolegija nustatė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2010 m. kovo 15 d.) ieškovui iš atsakovo priteistina 7289,40 Lt palūkanų, taip pat 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos už priteistą nuostolių sumą (neįskaitant palūkanų už nuostolius) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti reikalavimus priteisti netiesioginius nuostolius, t. y. atlyginti negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Ši bylos dalis liko neišnagrinėta apeliacine tvarka.

222. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. sausio 31 d. remiantis jos 31 punktu, pažeidė CPK nuostatas dėl prejudicinių faktų, t. y. nustatė kitokį sutarties nutraukimo pagrindą, nei buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat teismo nešališkumo bei šalių rungimosi principus. Telšių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-773-344/2009, kurioje buvo sprendžiamas šalių 2008 m. liepos 16 d. sudarytos pieno pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas sutartį nutraukė remdamasis jos 32 punktu, o sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas išnagrinėjus bylą apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi aplinkybė, kad sutartis nutraukta pagal 32 punktą, nustatyta kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, šia aplinkybe rėmėsi ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva konstatavo kitą sutarties nutraukimo pagrindą.

233. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių sutarties 31 punktas suteikia teisę nutraukti sutartį bet kada su sąlyga, jog kitai šaliai bus pranešta prieš tris mėnesius, nepagrįsta. Šalių sutarties 31 punkte neįtvirtinta sutarties nutraukimo pagrindų, bet nukreipiama į įstatymą, t. y. į CK 6.217 straipsnį. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o šalių sutarties 31 punktas nukreipia atgal į įstatymą. Tai reiškia, kad šalys sutartyje nebuvo nustačiusios kitokių sutarties nutraukimo pagrindų, tik įtvirtintus jos 32 ir 35 punktuose. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais sutarties nutraukimas 32 punkto pagrindu pripažintas negaliojančiu, o pagal 35 punktą sutartis nebuvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties 31 punktas laikytinas savarankišku pagrindu sutarčiai nutraukti; kadangi šis punktas tik nukreipia į įstatymą ir jokių sutarties nutraukimo pagrindų jame nenurodyta, tai teigtina, kad teismas nenustatė konkretaus sutarties nutraukimo pagrindo. Dėl to teismo išvada apie sutarties nutraukimo faktą 31 punkto pagrindu pripažintina nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 6.217 straipsnio 5 dalies normos taikymo akcentuojama konkrečių sutarties vienašalio nutraukimo pagrindų aptarimo sutartyje svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2004 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-137/2004; plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007), taip pasiekiant, kad sutarties galiojimas ir vykdymas negalėtų priklausyti tik nuo vienos šalies valios, ir įgyvendinant teisinių santykių šalių autonomijos principą bei užtikrinant civilinės apyvartos stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Speisuva“ v. UAB „M-1“, bylos Nr. 3K-3-498/2009). Apeliacinės instancijos teismas faktiškai pripažino atsakovui teisę bet kada ir bet kokiu pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį, o konkrečių sutarties nutraukimo pagrindų net nenustatinėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, kurioje buvo sprendžiamas šalių sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas (bylos Nr. 3K-3-14/2010), akcentavo, kad sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – sutartį galima nutraukti bet kokiu pagrindu.

244. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, spręsdama dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo, konstatavo, kad atsakovas teise nutraukti ginčo sutartį pasinaudojo nesant tam teisėto pagrindo, kasatoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant ginčo sutartį neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šie kasacinio teismo motyvai taikytini tik vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą sutarties 32 punkto pagrindu, tačiau netaikytini sutarties nutraukimo pagal 31 punktą atveju. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo argumentų visumą. Kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad šalių pasirašytas sutarties priedas, kurį šalys pasirašė siekdamos išsaugoti gerus ir abipusiai naudingus bendradarbiavimo santykius ir užkirsti galimybę bet kokiems nesusipratimams ir galimoms interpretacijoms aiškinant sutartis, nepanaikino 32 punkte įtvirtintos teisės vienašališkai sutartį nutraukti, tačiau papildomai įpareigojo sutarties šalis šia teise naudotis be pagrindo nepažeidžiant kitos šalies interesų; šalių susitarimo, apimančio taikos sutarties sudarymą ir sutarties priedo dėl pieno kainų pasirašymą, esmė buvo ta, kad ieškovas padarė atsakovui nuolaidų sudarydamas taikos sutartį turėdamas atsakovo užtikrinimą dėl ginčo sutarties vykdymo palankia ieškovui kaina, todėl, vertinant dėl sutarties šalių interesų pusiausvyros, atsakovui vienašališkai nutraukiant ginčo sutartį, turi būti įvertintas ir palankios atsakovui taikos sutarties sudarymas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartį sudarė vildamasis, jog joje nustatytos pieno pirkimo sąlygos nebus keičiamos bent iki 2010 m. kovo 31 d.; būtent dėl šio lūkesčio atsisakė ankstesnės sutarties, kurioje nustatyta aukštesnė pieno pirkimo kaina, tačiau sutartis būtų galiojusi tik iki 2008 metų pabaigos. Mažesnė, tačiau ilgesnį terminą galiojanti ir nekintanti kaina buvo ta vertybė, dėl kurios ieškovas atsakovui taikė nuolaidas ir sudarė taikos sutartį atsisakydamas ankstesnės sutarties. Civilinėje byloje dėl šalių sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atsakovas laikėsi pozicijos, kad pieno pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl vienintelės priežasties – ieškovo nesutikimo sumažinti pieno pardavimo kainą. Tik nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo atsakovas pakeitė šią poziciją ir ėmė teigti, kad sutartis pasibaigė jos 31 punkto pagrindu 2009 m. sausio 31 d. arba 2009 m. kovo 31 d. Tačiau valios nutraukti sutartį 31 punkto pagrindu atsakovas nebuvo pareiškęs, o sutarties nutraukimo momentą byloje nustatė teismas.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; nurodo tokius argumentus:

261. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo reikalavimų atlyginti negautas pajamas, neatitinka tikrovės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

272. Civilinėje byloje dėl šalių sutarties nutraukimo teisėtumo teismai (inter alia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi) išsprendė sutarties nutraukimo konkrečią dieną konkrečiu pagrindu klausimą, t. y. konstatavo, kad sutartis jos 32 punkto pagrindu nutraukta neteisėtai. Konstatavus sutarties nutraukimo neteisėtumą, sutartiniai teisiniai šalių santykiai tęsiasi, o sutartis laikytina nenutraukta ir galiojančia. Kasacinis teismas nepasisakė ir negalėjo pasisakyti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo kuriuo nors kitu įstatyme ar sutartyje nustatytu nutraukimo pagrindu, taip pat dėl kitos nutraukimo datos, nes šios aplinkybės tos civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamos. Susijusioje byloje teismai konstatavo tik sutarties nutraukimo neteisėtumą, bet ne atsakovo valios nutraukti sutartį neegzistavimo faktą, t. y. teismai negaliojančiu pripažino būtent sutarties nutraukimo jos 32 punkto pagrindu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. faktą, o ne atsakovo valią nutraukti sutartį išreiškusius jo rašytinius pranešimus ieškovui. Taigi apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atsakovas turėjo teisę sutartį nutraukti 31 punkto pagrindu, pagrįsti ir neprieštarauja pirmiau išnagrinėtoje byloje priimtiems teismų sprendimams bei jais nustatytiems prejudiciniams faktams, nes sutarties nutraukimo 31 punkto pagrindu aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas; teismų sprendimai neužkirto galimybės nutraukti sutartį kitais pagrindais. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuotas sutarties nutraukimo pagal 31 punktą pagrindas neatitinka atsakovo valios, prieštarauja bylos aplinkybėms. Atsakovas nagrinėjamoje byloje aiškiai išreiškė poziciją dėl sutarties nutraukimo datos bei pagrindo; apeliacinės instancijos teismas jos neiškreipė.

283. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutarties 31 punkte yra įtvirtintas savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas, ir pagrįstai konstatavo, jog sutartis būtent šiuo pagrindu buvo nutraukta nuo 2009 m. sausio 31 d. Sutarties 31 punktu šalys susitarė, kad esant esminiam sutarties pažeidimui arba dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo kita šalis gali sutartį vienašališkai nutraukti įspėjusi prieš mėnesį laiko, o visais kitais atvejais, t. y. net ir nesant esminio sutarties pažeidimo ar netinkamo jos vykdymo – įspėjusi kitą šalį prieš tris mėnesius. Šioje sutarties nuostatoje įtvirtintas savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas, kuriuo šalis gali pasinaudoti ir vienašališkai nutraukti sutartį kitą šalį įspėjusi per nustatytą terminą. Sutarties 31 punktas nukreipia ne į CK nustatytus sutarčių nutraukimo pagrindus, bet į CK normas, detalizuojančias sutarčių nutraukimo tvarką bei padarinius. Kasatoriaus pateiktas šio sutarties punkto aiškinimas iš esmės paneigtų jo prasmę, be to, lemtų sutarties sąlygų ir CK 6.218 straipsnio nuostatų prieštaravimus, nes sutartyje nustatyti terminai neatitinka CK įtvirtintų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų. Svarbu ir tai, kad šalių sutartis parengta pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas tipines pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, taigi šalys sudarydamos sutartį nesiderėjo, sutarties sąlygos nustatytos nešališkos, atsakingos bei kompetentingos institucijos ir parengtos taip, kad užtikrintų abiejų šalių interesus. Kasatoriaus pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas iš esmės prieštarautų įprastai praktikai pieno supirkimo rinkoje. Galimybė vienašališkai nutraukti sutartį iš anksto per nustatytą terminą įspėjus apie tai kitą šalį užtikrina sutartinių santykių lankstumą ir konkurencingą rinką, apsaugo šalių interesus tais atvejais, kai sutarties vykdymas tampa nuostolingas.

294. Kasatorius klaidingai nurodo, kad atsakovas nebuvo išreiškęs valios nutraukti sutartį 31 punkto pagrindu. Atsakovo valia, išreikšta pranešimuose ieškovui, kurie pirmiau išnagrinėtoje byloje nepripažinti negaliojančiais, yra galiojanti ir nenuginčyta, taigi galioja ir atsakovo pranešimuose nurodytas valios nutraukti sutartį atsiradimo motyvas – ieškovo nepagrįstas atsisakymas pakoreguoti superkamo pieno kainas taip, kad šios atitiktų tuometes rinkos sąlygas. Be to, šalių sutarties 31 punkte neįtvirtinta konkrečios valios išraiškos formos, taigi šalys savo valią nepratęsti sutarties galėjo išreikšti bet kokia forma. Byloje nustatyta, kad po 2008 m. lapkričio 1 d. nė viena šalis nevykdė sutarties, nesiėmė jokių veiksmų sutartiniams santykiams išsaugoti; ieškovas jau tą pačią dieną (2008 m. lapkričio 1 d.) sudarė naują pieno pirkimo–pardavimo sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“; tai papildomai patvirtino ne tik atsakovo, bet ir ieškovo valią nutraukti sutartį. Taigi abi šalys savo veiksmais aiškiai išreiškė valią nebetęsti sutartinių santykių, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo sutarties nutraukimą jos 31 punkte įtvirtintu pagrindu.

305. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nebuvo pareikšta reikalavimo pripažinti sutartį nutraukta jos 31 punkto pagrindu nuo 2009 m. sausio 31 d., todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės tokio fakto konstatuoti. CK bei šalių sutarties nuostatose numatyta šalių teisė sutarties 31 punkto pagrindu sutartį nutraukti nesikreipiant į teismą, taigi teismine tvarka reikalavimas nutraukti sutartį neturėjo būti reiškiamas. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo bei patvirtino šį faktą.

316. Kasatoriaus teiginiai dėl sutarties su atsakovu sudarymo motyvų teisiškai nereikšmingi sprendžiant šalių ginčą, nes sutarties sudarymo aplinkybės ar šalių motyvai neturi įtakos šalių valiai nustatyta tvarka nutraukti sutartinius teisinius santykius.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl šalių sudarytos pieno pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo

35Byloje nustatyta, kad ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ ir atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. liepos 16 d. sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15115, kuria susitarė, kad ieškovas parduos atsakovui natūralų žalią pieną, o šis mokės ieškovui po 930 Lt už toną, jeigu pieno bus parduodama iki 6 t per dieną, ir 950 Lt už toną, jeigu ieškovas parduos daugiau kaip 6 t pieno per dieną (sutarties priedo 3 punktas). Pagal sutarties 31 punktą sutartis gali būti nutraukiama CK nustatytais pagrindais ir tvarka; apie sutarties nutraukimą, išskyrus jos 32 ir 35 punktuose nurodytus atvejus, privaloma pranešti kitai šaliai prieš tris mėnesius, o dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir esant esminiam jos pažeidimui – prieš vieną mėnesį. Sutarties 32 punktu šalys susitarė raštu informuoti viena kitą apie siūlomus pieno kainų pakeitimus ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų, o per šį terminą nesutarus dėl pieno kainų pakeitimo ir raštu neįforminus sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta vienos iš šalių rašytiniu pranešimu ne anksčiau kaip po nurodyto termino pabaigos. Sutarties 35 punkte nurodyta, kad sutartis galioja kvotos metus (kvotos metai yra nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.) ir pratęsiama kitiems kvotoms metams, jeigu nė viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį.

36Atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. spalio 13 d. pranešimu ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ pasiūlė nuo 2008 m. lapkričio 1 d. sumažinti superkamo pieno kainą iki 800 Lt už toną ir informavo, kad tuo atveju, jeigu ieškovas iki 2008 m. spalio 25 d. nepraneš apie sutikimą sumažinti kainą, nuo 2008 m. lapkričio 1 d. nutraukia sutartį vadovaudamasis sutarties 32 punktu. Ieškovui 2008 m. spalio 21 d. raštu atmetus pasiūlymą sumažinti kainą, atsakovas 2008 m. spalio 28 d. raštu pranešė, kad, remdamasis sutarties 32 punktu, t. y. jame suteikta teise nutraukti sutartį kitai šaliai nesutikus pakeisti pieno kainų, nutraukia sutartį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Ieškovas pareiškė ieškinį teisme, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2008 m. spalio 13 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartimi paliktas nepakeistas, tik patikslinta jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad pripažįstamas negaliojančiu ne AB „Žemaitijos pienas“ pranešimas dėl sutarties nutraukimo, bet vienašalis pieno pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2010 m. vasario 1 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-14/2010) apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

37Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 28 d. pranešimais įgyvendintas vienašalis 2008 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas jos 32 punkto pagrindu įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas negaliojančiu. Teismų sprendimai turi privalomąją bei res judicata galią, t. y. jie sukelia teisinius padarinius ir privalo būti vykdomi, o jais išspręsti klausimai nebegali būti keliami iš naujo (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).

38Nagrinėjamoje byloje, ieškovui prašant priteisti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto sutarties nutraukimo, vėl kilo šalių sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad, nuo 2008 m. lapkričio 1 d., ieškovui sudarius kitą sutartį su kita pieno perdirbimo bendrove – AB „Vilkyškių pieninė“, šalys faktiškai nebetęsė sutartinių santykių, ir konstatavo, jog šie nutrūko pasibaigus kvotos metams (nuo 2009 m. kovo 31 d.), o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutartis atsakovo iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta kitu pagrindu, t. y. remiantis 31, o ne 32 punktu, ir padarė išvadą, jog 31 punkto pagrindu sutartis teisėtai nutraukta nuo 2009 m. sausio 31 d.

39Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas negali būti analizuojamas neatsižvelgiant į pirmiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje priimtus teismų sprendimus. Minėta, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas sutarties 32 punkto pagrindu pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi šis klausimas tuo pačiu pagrindu nebegali būti iš naujo keliamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta kitu pagrindu, taikytinos sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos ir jose nustatyti reikalavimai vienašaliam sutarties nutraukimui.

40Sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Akivaizdu, kad sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti (investuoja tam tikras lėšas, atlieka parengiamuosius darbus ir pan.), teises bei teisėtus interesus. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai.

41Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas yra tas arbitras, kuris patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti. Sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyminio ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, turėtų būti vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, t. y. nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise.

42CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai.

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 28 d. pranešimais informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą jos 32 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog ieškovas nesutiko sumažinti pieno kainų. Sutarties nutraukimas šiuo pagrindu teismų sprendimais pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Kitokių pranešimų apie sutarties nutraukimą atsakovas ieškovui neįteikė. Tik nagrinėjamoje byloje atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, užėmė poziciją apie sutarties nutraukimą 31 punkto pagrindu, traktuodamas šią sąlygą kaip leidžiančią nutraukti sutartį net ir nesant jos pažeidimo ir laikantis tik vieno reikalavimo – informuoti kitą šalį prieš tris mėnesius. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovas nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą 31 punkto pagrindu, todėl vien dėl šios aplinkybės (CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo) sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažintas teisėtu. Konstatavus, kad ieškovui apie sutarties nutraukimą 31 punkto pagrindu iš anksto nebuvo pranešta, nagrinėjamoje byloje šis sutarties nutraukimo pagrindas plačiau neanalizuotinas. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad atsakovo pranešimas ieškovui apie sutarties nutraukimą 32 punkto pagrindu teismų sprendimais pripažintas neteisėtu tik dėl 32 punkto taikymo, bet gali būti vertinamas kaip teisėtas pranešimas apie sutarties nutraukimą 31 punkto prasme, atsižvelgiant į apskritai atsakovo išreikštą valią nutrauktį sutartį, nepripažintinas pagrįstu; toks sutarties šalies teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo aiškinimas pažeidžia sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyros, sąžiningumo sutartiniuose santykiuose principus.

44Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas teisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį pagal 31 punktą, apie tai informavęs ieškovą 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 28 d. pranešimais. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas neišreiškė valios nutraukti sutartį jos 31 punkto pagrindu ir įstatymų nustatyta tvarka apie tai ieškovo neinformavo. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties galiojimas pasibaigė po trijų mėnesių nuo šio pranešimo, t. y. 2009 m. sausio 31 d., kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas.

45Pagal šalių sutarties 35 punktą sutartis galioja kvotos metus (kvotos metai yra nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.) ir pratęsiama kitiems kvotoms metams, jeigu nė viena iš šalių nepraneša kitai prieš mėnesį iki kvotos metų pabaigos apie atsisakymą pratęsti sutartį. Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, konstatuotina, jog sutartis turėjo galioti iki kvotos metų pabaigos, t. y. iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog sutartis turėjo galioti iki 2010 m. kovo 31 d. Atsakovo 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 28 d. pranešimai, nors ir neatitinka reikalavimų pranešimams nutraukti sutartį kitu nei juose nurodyta pagrindu, tačiau aiškiai išreiškia atsakovo valią nebetęsti sutartinių santykių, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie santykiai buvo pratęsti dar vieneriems kvotos metams iki 2010 m. kovo 31 d.

46Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, paliekant galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

47Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovas nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą jos 31 punkto pagrindu, todėl šiuo pagrindu sutartis negalėjo būti nutraukta, šios sutarties sąlygos neanalizuoja ir dėl jos turinio aiškinimo nepasisako, nes tai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

48Dėl neteisėto sutarties nutraukimo padarinių – nuostolių atlyginimo

49Konstatavus, kad šalių sutartis turėjo galioti iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai ir kad atsakovas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ją nutraukė neteisėtai, sutarties neteisėto nutraukimo padariniai taikytini per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad, atsakovui nutraukus sutartį, ieškovas taip pat jos nebevykdė ir nuo 2008 m. lapkričio 1 d. sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju – AB „Vilkyškių pieninė“. Tokiomis aplinkybėmis taikytina CK 6.258 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, nustatant ieškovo nuostolių dydį, atsižvelgtina į tai, kokia kaina jis sudarė pakeičiančią sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“. Teismai nustatė, kad 2008 m. liepos 16 d. sutartyje, sudarytoje su atsakovu AB „Žemaitijos pienas“, sutarta kaina buvo 930 Lt už 1 toną natūralaus žalio pieno. Ieškovo su AB „Vilkyškių pieninė“ 2008 m. lapkričio 1 d. sudarytoje sutartyje nustatyta mažesnė kaina – 700 Lt už 1 toną natūralaus žalio pieno. Taigi kainų skirtumas yra 230 Lt už 1 toną pieno. Šis kainos skirtumas, padaugintas iš parduoto pieno kiekio, sudaro ieškovo nuostolius.

50Kita vertus, iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas turėjo galimybę parduoti atsakovui pieną už 800 Lt vienos tonos kainą, tačiau šio pasiūlymo atsisakė ir pasirinko sudaryti sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“ mažesne kaina. Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši 1 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Aplinkybė, kad ieškovas atsisakė pasiūlymo parduoti pieną už didesnę kainą (800 Lt), o sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį už mažesnę kainą (700 Lt), leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nepagrįstai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, pasirinkdamas ekonomiškai mažiau naudingą AB „Vilkyškių pieninė“ pasiūlymą, kartu išsaugodamas galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo, prisiėmė šio pasirinkimo riziką. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad dėl dalies nuostolių atsiradimo yra ir ieškovo kaltės, todėl jo patirtų nuostolių atlyginimas mažintinas atitinkama suma, už kurią jis atsakingas (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

51Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti tik tokio dydžio nuostolius, už kuriuos atsakingas atsakovas, t. y. 2008 m. liepos 16 d. sutartyje su atsakovu nustatytos kainos už vieną toną pieno (930 Lt) ir atsakovo siūlytos kainos, kurios ieškovas atsisakė (800 Lt), skirtumą – 130 Lt, padaugintą iš pieno kiekio, parduoto per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per šį laikotarpį ieškovas bendrovei „Vilkyškių pieninė“ pardavė 1 100 291,71 kg (1100,2917 tonos) pieno, taigi jam atlygintina 143 037,92 Lt (1100,2917 x 130) nuostolių.

52Dėl palūkanų

53Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju netaikytinos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytos palūkanos, nes šis įstatymas reglamentuoja atsiskaitymo už parduotą žemės ūkio produkciją tvarką ir nustato sankcijas, taikomas žemės ūkio produkcijos pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju, tačiau nereglamentuoja palūkanų už atlygintinus nuostolius. Palūkanų priteisimas už nuostolius nustatytas CK 6.258 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslo subjektai, taikytinas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. palūkanų dydis. Nuo priteistos 143 037,92 Lt sumos priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (sutarties pažeidimo) iki 2010 m. kovo 15 d. (ieškinio pareiškimo), įvertinus tai, kad prievolės pažeidimas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai buvo tęstinis ir per tą laikotarpį nuostolių dydis keitėsi (didėjo), apskaičiuotinas vadovaujantis atsakovo pateikta skaičiuote (t. 3, b. l. 72), tik taikant ne joje nurodytą 15,21 proc., o 6 proc. palūkanų normą. Taip apskaičiuotas palūkanų dydis sudaro 2088,28 Lt per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. ir 8182,60 Lt per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 15 d., iš viso – 10 270,88 Lt.

54Ieškovui taip pat priteistinos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos už priteistą bendrą 153 308,80 (143 037,92 + 10 270,88) Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų dydis pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį – 6 proc. per metus.

55Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

56Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo reikalavimo priteisti netiesioginių nuostolių atlyginimą. Netiesioginiais nuostoliais ieškovas įvardija negautas pajamas, kurių jis negavo todėl, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo padidinti pieno gamybos ir atitinkamai gauti didesnių pajamų iš pieno pardavimo. Šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas plačiau jo neanalizuojant. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu atlyginti netiesioginius nuostolius, jas tinkamai teisiškai kvalifikavo ir padarė motyvuotą išvadą, kad ieškovas neįrodė 393 678,98 Lt pajamų gavimo realumo bei aplinkybės, jog mažesnio pieno kiekio pardavimas buvo nulemtas atsakovo veiksmų – neteisėto sutarties nutraukimo.

57Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo patirtų nuostolių dydį, nes neatsižvelgė į tai, jog dėl dalies nuostolių yra jo paties kaltės, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu sutarties nutraukimą 31 punkto pagrindu, todėl netinkamai nustatė sutarties pažeidimo (neteisėto nutraukimo) terminą. Dėl nustatytų pažeidimų teismų sprendimai keistini, konstatuojant, kad ieškovo patirti nuostoliai per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. sudaro 143 037,92 Lt, be to, jam iš atsakovo priteistina 10 270,88 Lt palūkanų bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 153 308,80 Lt (o ne tik nuo nuostolių sumos, kaip klaidingai nurodė apeliacinės instancijos teismas).

58Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, jog ieškovas turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojamą ne nuo atsakovo siūlytos 0,80 Lt už 1 kilogramą pieno iki sutartinės 0,93 Lt už 1 kilogramą kainos, bet nuo realiai gautos iš AB „Vilkyškių pieninė“ supirkimo kainos (0,70 Lt už 1 kilogramą) iki sutartyje nurodytos 0,93 Lt kainos per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau, prieštaraudamas šiems sprendime išdėstytiems motyvams, kainų skirtumą apskaičiavo nuo 0,80 Lt iki 0,93 Lt už 1 kilogramą pieno. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistų nuostolių sumos (143 037,92 Lt) atitikimas kasacinio teismo nutartyje nustatytam nuostolių dydžiui nesudaro pagrindo atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti teisėta ir pagrįsta, nes teismo motyvai grindžiami netinkamu sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymu ir iš esmės prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Ieškovas ieškiniu iš viso prašė priteisti jam 1 466 315,80 Lt. Kasacinis teismas galutiniu sprendimu pripažino pagrįsta tik dalį šio reikalavimo – dėl 153 308,30 Lt. Taigi patenkinta ieškovo reikalavimų dalis sudaro 10,46 proc., o atmesta dalis – 89,54 proc. Remiantis šia proporcija šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1–3, 5 dalys, 98 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 18 664 Lt žyminio mokesčio, o 17 083 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas teismo nutartimi jam buvo atidėtas; atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4161 Lt žyminio mokesčio. Šias išlaidas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovui iš atsakovo priteistina 1952,25 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, o atsakovui iš ieškovo – 3725,76 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; šias sumas įskaičius, atsakovui iš ieškovo priteistina 1773,51 Lt. Ieškovui atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas į valstybės biudžetą paskirstomas taip: iš ieškovo priteistina 15 296,12 Lt, o iš atsakovo – 1786,88 Lt. Atstovavimo išlaidų šalys patyrė tiek: pirmosios instancijos teisme ieškovas – 6057 Lt, o atsakovas – 16 456 Lt, atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (11 253 Lt) teismas sumažino iki 2800 Lt, to atsakovas neginčijo, todėl atstovavimo išlaidos paskirstomos vadovaujantis pirmiau nurodytomis sumomis bei nustatyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija. Taip apskaičiavus, ieškovui iš atsakovo priteistina 633,56 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 17 241,82 Lt; įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 16 608,26 Lt atstovavimo išlaidų. Taigi iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 18 381,77 Lt (1773,51 Lt + 16 608,26). Remiantis šia bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo skaičiuote, atitinkamai keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovui iš ieškovo 18 381,77 Lt, o valstybei iš ieškovo – 15 296,12 Lt, iš atsakovo – 1786,88 Lt.

61Iš ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 17 705 Lt žyminio mokesčio. Taigi jam iš atsakovo priteistina 10,46 proc. nuo šios sumos – 1851,94 Lt.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 28 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 41,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos atitinkama proporcija priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą: iš ieškovo – 37,45 Lt, iš atsakovo – 4,37 Lt.

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

65„Priteisti ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) 143 037,92 Lt nuostolių atlyginimo ir 10 270,88 Lt palūkanų, iš viso – 153 308,80 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus aštuonis litus 80 ct).

66Priteisti ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 153 308,80 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2010 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

67Priteisti atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) iš ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) 18 381,77 Lt (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

68Priteisti valstybei iš ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) 15 296,12 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt šešis litus 12 ct), o iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) – 1786,88 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

69Priteisti ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) 1851,94 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą 94 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

70Priteisti valstybei iš ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586) 37,45 Lt (trisdešimt septynis litus 45 ct), o iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (juridinio asmens kodas 180240752) – 4,37 Lt (keturis litus 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

71Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.