Byla 1A-712-648-2011

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Vladislavo Lenčiko ir Teresėlės Kazlauskienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, nuteistajam G. J., nuteistojo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui, nukentėjusiajai B. Š., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 6 d., paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 6 d., paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

4Nukentėjusiosios B. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš G. J. nukentėjusiosios naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6G. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-08-18 iki 2009-11-16 jis, naudodamas prieš buvusią sugyventinę B. Š. psichinę prievartą, t. y. skambindamas, parašydamas bei iš naudotų savo mobiliojo ryšio telefono abonentinių Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) išsiųsdamas į B. Š. mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) 1683 SMS žinutes su grasinančiais tekstais ją nužudyti, 2010-01-03 neteisėtai ir atvirai prieš nukentėjusiosios B. Š. valią įsibrovė į pastarajai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Ukmergėje, kur ranka suėmęs nukentėjusiąją B. Š. už plaukų ir jos galvą lenkdamas žemyn, du kartus su ranka sudavė pastarajai į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusiajai B. Š. atsitrenkus į sieną, jos dešinės rankos alkūnės srityje atsirado kraujosruva, taip sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, ir tada pačios nukentėjusiosios B. Š. ir jos mažametės dukros B. J., gim. ( - ), akivaizdoje, mesdamas į buto duris nukentėjusiosios katę bei taip demonstruodamas savo žiaurumą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją B. Š., tuo pastarajai sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.

7Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-03, apie 19.00 val., neteisėtai ir atvirai prieš savininkės ir nukentėjusiosios B. Š. valią įsibrovė į pastarajai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Ukmergėje.

8Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-03, apie 19.00 val., neteisėtai įsibrovęs į B. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Ukmergėje, tyčia, su ranka suėmęs nukentėjusiąją B. Š. už plaukų ir jos galvą lenkdamas žemyn, du kartus su ranka sudavė pastarajai į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusiajai B. Š. atsitrenkus į sieną, jos dešinės rankos alkūnės srityje atsirado kraujosruva, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios B. Š. sveikatą.

9Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį ir jam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, lygią jo kardomajame suėmime išbūtam laikui, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

10Nuteistasis nurodo, kad jis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tik aiškino šiek tiek kitokias šeimyninių konfliktų aplinkybes, be to, teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiosios. Todėl teismas galėjo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, jog jis iš esmės pripažino padaręs nusikaltimus, tačiau toliau nuosprendyje nepasisakoma nei apie jo atsakomybę lengvinančias, nei sunkinančias aplinkybes. Be to, jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį atsakomybę lengvinančia aplinkybe. G. J. teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, taip pat neįvertino tai, kad jis ir nukentėjusioji anksčiau kartu gyveno, auga jų bendras vaikas, tuo metu civiliniai reikalai buvo sprendžiami teisme, šiuo metu iš jo yra priteistas mažamečio vaiko išlaikymas, o būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negalės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuteistojo nuomone, teismas skyrė jam per griežtą bausmę. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus faktinėms aplinkybėms, todėl turi būti mažinamas.

11Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

12Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.

13Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo G. J. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

14Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo G. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010, 2K-228/2011). G. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nepripažino apylinkės teismo nustatytų esminių aplinkybių, t. y. kad jis sistemingai siuntė SMS žinutes nukentėjusiajai B. Š. su grasinimais nužudyti, 2010-01-03 įsibrovė prieš nukentėjusiosios B. Š. valią į jai nuosavybės teise priklausantį butą, buvo suėmęs nukentėjusiąją B. Š. už plaukų, metė į buto duris jai priklausančią katę (t. 1, 64, 67, 71, 75, t. 2, b.l. 37-38). G. J. tik dalinis faktinių aplinkybių pripažinimas nelaikytinas jo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažinimu. Tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog G. J. iš esmės pripažino padaręs nusikaltimus, savaime taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo atsakomybę švelnina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis rašė SMS žinutes su grasinimais bei įžeidimais nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu ir perdavus jo baudžiamąją bylą į teismą (t. 1, b.l. 145-146). Tokie G. J. veiksmai neleidžia daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina savo ankstesnį elgesį. To nepaneigia ir nuteistojo atsiprašymas, pasakytas teisiamajame posėdyje.

16G. J. padarė baigtus vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje teistas, jis vėl nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, polinkį nusikalsti bei pažeisti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai G. J. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

17Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmes, neviršijančias baudžiamojo įstatymo straipsnių, už kuriuos jis nuteistas, sankcijose numatytų šios bausmės vidurkių, atsižvelgė į G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, t. y. kad jis praeityje teistas 2 kartus, padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis baugino ir terorizavo nukentėjusiąją ilgą laiką – nuo 2009-08-18 d. iki 2009-11-16, kaip minėta, tokie jo veiksmai buvo daromi ir baudžiamąją bylą perdavus į teismą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad 2010-01-03 G. J. veiksmai buvo padaryti jo mažametės dukters akivaizdoje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau gyveno su kartu nukentėjusiąja, auga jų bendras vaikas, tuo metu civiliniai reikalai buvo sprendžiami teisme, šiuo metu iš jo yra priteistas mažamečio vaiko išlaikymas, o būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negalės prisidėti prie vaiko išlaikymo, nesudaro pakankamo pagrindo jam skirti švelnesnes bausmes. G. J. civilinių teisinių santykių aiškinimasis su jo vaiko motina šioje byloje nustatytais būdais nėra pateisinamas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apeliantui buvo apribota tėvo valdžia jo mažametės dukros atžvilgiu (t. 2, b.l. 27-32), be to, esant galimybei jis gali laisvės atėmimo vietoje dirbti ir taip pat bent iš dalies prisidėti prie mažametės dukros išlaikymo. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatų, todėl jos švelninti taip pat nėra pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą.

18Apylinkės teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiajai B. Š. 7 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pasekmes (ilgalaikis nukentėjusiosios B. Š. terorizavimas ir sistemingas jos bauginimas grasinant su ja susidoroti, dėl ko ji gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje bei neigiamai galėjo atsiliepti jos sveikatai, nukentėjusiajai B. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, galima neigiama įtaka jo mažametės dukros normaliam psichiniam vystymuisi), žalą padariusio asmens kaltę (nuteistasis padarė tris nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia), jo turtinę ir šeiminę padėtį (nuteistasis iki laisvės atėmimo nedirbo, bet buvo registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, turi pareigą mokėti išlaikymą savo dukrai), protingumo ir teisingumo kriterijus, apylinkės teismo priteista B. Š. neturtinio dydžio žala nėra per didelė, todėl nemažinama, o nuteistojo teiginys, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra nepagrįstas.

19Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 6 d.,... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. ir 6 d., paskirta... 4. Nukentėjusiosios B. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. G. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-08-18 iki 2009-11-16 jis,... 7. Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-03, apie 19.00 val.,... 8. Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-03, apie 19.00 val.,... 9. Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Ukmergės rajono... 10. Nuteistasis nurodo, kad jis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu... 11. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 12. Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo G. J. teiginiu, kad jam paskirta... 14. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs... 15. Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo G. J. atsakomybę... 16. G. J. padarė baigtus vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, veikdamas... 17. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmes,... 18. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiajai B. Š. 7 000... 19. Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 21. nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti....