Byla e2A-84-459/2020
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui Z. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 457,14 Eur skolos, 582,28 Eur palūkanų, 105,76 Eur palūkanų delspinigių, 87,18 Eur delspinigių, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (457,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

72.

8Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimas už akių.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteista 457,14 Eur skolos, 20,24 Eur palūkanų, 5,84 Eur delspinigių, 13 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo 457,14 Eur, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta. Teismo motyvai:

123.1.

13Nurodė, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2019 metais, prašydama priteisti iš atsakovo ir palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. – 562,04 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą palūkanų sumą – 20,24 Eur. Nustatė, kad pradinis kreditorius pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą 2009 m. spalio 26 d., pranešime nurodydamas, kad įsiskolinimą sudaro 1 641,64 Lt (475,45 Eur). 2009 m. gruodžio 2 d. naujasis kreditorius (ieškovė) atsakovui išsiuntė raštą dėl reikalavimų perleidimo, nurodydama, kad šio įsiskolinimas yra 1 753,33 Lt (507,80 Eur). Pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininko neinformavo, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl padarė išvadą, jog skolininkas buvo tinkamai informuotas 2019 m. rugpjūčio 14 d., ir todėl ieškovės reikalavimas dėl 562,04 Eur papildomai apskaičiuotų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 20,24 Eur palūkanas buvo perleista ieškovei, reikalavimas dėl 20,24 Eur priteisimo iš atsakovo tenkintas.

143.2.

15Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,1 procento dydžio delspinigius, t. y. 87,18 Eur delspinigių, iš kurių 4,89 Eur apskaičiuota už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei 82,29 Eur už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., taip pat 105,76 Eur palūkanų delspinigių, 0,95 Eur perleistų reikalavimo perleidimo sutartimi ir 104,81 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Ši ieškinio dalis tenkinta iš dalies. Atsižvelgiant į tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininko neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad skolininkas tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuotas ieškinio įteikimo dieną – 2019 m. rugpjūčio 14 d., ieškovės apskaičiuoti 82,29 Eur delspinigiai ir 104,81 Eur palūkanų delspinigiai už prievolės nevykdymą iki ieškinio pateikimo iš atsakovo nepriteistini. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į 4,89 Eur delspinigius ir 0,95 Eur palūkanų delspinigius buvo perleista ieškovei, reikalavimas dėl 5,84 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintas.

163.3.

17Nurodė, kad įvertinus tai, kad paskola nėra grąžinta, iš atsakovo priteistinos 13 procentų dydžio mokėjimo palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos (457,14 Eur).

183.4.

19Nurodė, kad iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 50 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

214.

22Ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 562,04 Eur palūkanas, 82,29 Eur delspinigius bei 104,81 Eur palūkanų delspinigius ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą– priteisti 562,04 Eur palūkanas, 82,29 Eur delspinigius bei 104,81 Eur palūkanų delspinigius; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendinio visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme, bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

234.1.

24Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., yra nepagrįsta, nes atsakovas pradinio kreditoriaus buvo informuotas apie sutarties nutraukimą 2009 m. spalio 26 d. pranešimu ir vėliau ieškovės apie reikalavimo perleidimą 2019 m. gruodžio 2 d.

254.2.

26Nurodo, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko, o reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

274.3.

28Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių ir palūkanų delspinigių, nes jie numatyti 2007 m. kovo 30 d. tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. ( - ).

295.

30Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas tenkintinas.

346.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

367.

37Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies netenkintas ieškovės palūkanų ir delspinigių reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

388.

39Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. kovo 30 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 pirminė kreditorė AB „Swedbank“ bankas perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ (ieškovei) 1 578,43 Lt ( 457,14 Eur) paskolos likutį, delspinigius, apskaičiuotus iki 2009 m. lapkričio 26 d. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 457,14 Eur skolos, 582,28 Eur palūkanų, 105,76 Eur palūkanų delspinigių, 87,18 Eur delspinigių, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (457,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 457,14 Eur skolos, 20,24 Eur palūkanų, 5,84 Eur delspinigių, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 457,14 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nesutikdama su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kurioje atmestas jos prašymas priteisti 562,04 Eur palūkanas, 82,29 Eur delspinigius bei 104,81 Eur palūkanų delspinigius, pateikė apeliacinį skundą ir nurodo, jog palūkanos bei delspinigiai jai nepriteisti neteisėtai ir nepagrįstai.

409.

41Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., yra nepagrįsta, nes atsakovas pradinio kreditoriaus buvo informuotas apie sutarties nutraukimą 2009 m. spalio 26 d. pranešimu ir vėliau ieškovės apie reikalavimo perleidimą – 2019 m. gruodžio 2 d.

4210.

43Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali naudoti prieš skolininką.

4411.

45Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to kasacinis teismas aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

4612.

47Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi įsipareigojo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, telefono, fakso, banko sąskaitos duomenų pakeitimus bei bet kokias kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paslaugų sutarties vykdymui, nedelsiant informuoti AB „Swedbank“ (sutarties 10.4 p.), tokia pat pareiga numatyta CK 2.17 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas nevykdė savo pareigos, todėl remiantis CK 2.17 straipsnio 3 dalimi kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje skolininko gyvenamojoje vietoje.

4813.

49Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2009 m. spalio 26 d. pradinės kreditorės AB „Swedbank“ buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, o 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovui išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą. Pažymėjo, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį, todėl padarė išvadą, jog tinkamai skolininkas buvo informuotas tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. (ieškinio įteikimo dieną). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame 2009 m. gruodžio 2 d. pranešime yra nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 kopija yra pridedama prie to paties pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

5014.

51Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali nepritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., laikytina nepagrįsta, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2009 m. gruodžio 2 d. pranešimu, kartu pridedant ir reikalavimo perleidimo sutartį.

5215.

53Apeliantė taip pat nurodo, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko, o reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

5416.

55CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatymų numatytos).

5617.

57Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą (toliau – mokėjimo arba pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios arba procesinės palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC- 37-1).

5818.

59CK 6.872 straipsnio 1–2 dalys numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 13 proc. dydžio metinių palūkanų. Sutartyje numatyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo (sutarties 5.1 p.). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką ir skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko.

6019.

61Pažymėtina, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai (reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ) 2.3 p.). Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi pagal CK 6.101 straipsnį bei reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kai atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo).

6220.

63Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šiuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

6421.

65Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2019 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgą laikotarpį – beveik 10 metų, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas neginčijo sutarties sąlygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių apskaičiuotų palūkanų sumą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

6622.

67Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l127-730/2017; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-987-730/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-513/2016; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.

6823.

69Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje numatytos 13 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų, dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas priteisti 562,04 Eur mokėjimo palūkanas tenkintinas kaip pagrįstas.

7024.

71Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių ir palūkanų delspinigių, nes jie numatyti 2007 m. kovo 30 d. tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. ( - ).

7225.

73Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo sudarytoje sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palūkanų delspinigiai. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

7426.

75Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos.

7627.

77Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190 2003). Teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386 2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443 2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401 2008; kt.).

7828.

79Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. ( - ) yra numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, kurie mokami už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Sutarties 7.2 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui pagrįstai apskaičiuoti delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria šie delspinigiai nepriteisti, keistina ir reikalavimas dėl 82,29 Eur delspinigių ir 104,81 Eur palūkanų delspinigių tenkintinas.

80Dėl bylos procesinės baigties

8129.

82Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto ieškinio, reikalavimo perleidimo sutarties, kitą bylos medžiagą ir ginčijamo sprendimo už akių motyvus, konstatuoja, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl keistinas, ieškovei papildomai priteisiant 562,04 Eur palūkanų, 82,29 Eur delspinigių bei 104,81 Eur palūkanų delspinigių (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas).

83Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

8430.

85CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

8631.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

8832.

89Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgus į tai, jog tenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 28 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

9033.

91Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 17 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

93Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

94„Ieškinį tenkinti.

95Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovo Z. K., asmens kodas ( - ) 457,14 Eur skolos, 582,28 Eur palūkanų, 105,76 Eur palūkanų delspinigių, 87,18 Eur delspinigių, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (457,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96Priteisti valstybei iš atsakovo Z. K., a. k. ( - ) 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).“

97Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas ( - ), iš atsakovo Z. K., asmens kodas ( - ) 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi... 7. 2.... 8. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per teismo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių... 12. 3.1.... 13. Nurodė, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismą... 14. 3.2.... 15. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,1 procento dydžio... 16. 3.3.... 17. Nurodė, kad įvertinus tai, kad paskola nėra grąžinta, iš atsakovo... 18. 3.4.... 19. Nurodė, kad iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. 4.... 22. Ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį... 23. 4.1.... 24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie... 25. 4.2.... 26. Nurodo, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti... 27. 4.3.... 28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių... 29. 5.... 30. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 34. 6.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 36. 7.... 37. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 38. 8.... 39. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. kovo 30 d. AB „Swedbank“... 40. 9.... 41. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas apie... 42. 10.... 43. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 44. 11.... 45. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie... 46. 12.... 47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi... 48. 13.... 49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2009 m. spalio 26 d.... 50. 14.... 51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali nepritarti... 52. 15.... 53. Apeliantė taip pat nurodo, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po sutarties... 54. 16.... 55. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus... 56. 17.... 57. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa... 58. 18.... 59. CK 6.872 straipsnio 1–2 dalys numato, kad palūkanų už naudojimąsi... 60. 19.... 61. Pažymėtina, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) pradinis... 62. 20.... 63. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palūkanų, kaip... 64. 21.... 65. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2019... 66. 22.... 67. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose... 68. 23.... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje numatytos 13 proc. dydžio sutartinės... 70. 24.... 71. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė... 72. 25.... 73. Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties... 74. 26.... 75. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258... 76. 27.... 77. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės... 78. 28.... 79. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad Vartojimo... 80. Dėl bylos procesinės baigties... 81. 29.... 82. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto ieškinio, reikalavimo perleidimo... 83. Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo... 84. 30.... 85. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos... 86. 31.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK... 88. 32.... 89. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos... 90. 33.... 91. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 17 Eur bylinėjimosi... 92. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 93. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių... 94. „Ieškinį tenkinti.... 95. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio... 96. Priteisti valstybei iš atsakovo Z. K., a. k. ( - ) 7,16 Eur bylinėjimosi... 97. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio...