Byla e2-212-178/2017
Dėl priverstinio UAB „Alzida“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys A. S., V. Č., A. J., V. K. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų L. G., J. G. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2152-392/2017 pagal L. G., J. G. ir E. P. ieškinį atsakovams L. D. ir Z. R. dėl priverstinio UAB „Alzida“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys A. S., V. Č., A. J., V. K. J.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus L. D. ir Z. R. už įstatyme numatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti ieškovams L. G., J. G. ir E. P. proporcingai jų turimų UAB „Alzida“ akcijų skaičiui visas atsakovei L. D. priklausančias ( - ) vnt. 1,45 Eur (5 Lt) nominalios vertės UAB „Alzida“ paprastąsias vardines akcijas ir visas atsakovui Z. R. priklausančias ( - ) vnt. 1,45 Eur (5 Lt) nominalios vertės UAB „Alzida“ paprastąsias vardines akcijas.
  2. Nurodė, kad UAB „Alzida“ buvo įdarbinti atsakovės giminaičiai, kurie faktiškai bendrovėje nesirodė, o jų funkcijas bendrovėje galėjo atlikti kiti darbuotojai. Bendrovės grynasis pelnas 2015 m., bendrovės kontrolę perėmus atsakovei ir jos šeimos nariams, smarkiai sumažėjo. Visas bendrovės nepaskirstytasis pelnas buvo išnaudotas atsakovės ir su ja susijusių asmenų nuožiūra, be bendrovės akcininkų žinios ir sutikimo. Atsakovė inicijavo laikinojo turto administravimo paskyrimą UAB „Alzida“, kas daro žalą bendrovės interesams. Bendrovės akcininkų ir valdybos priimti sprendimai nuolat skundžiami teisme, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendrovės akcininkams neleidžiama susipažinti su bendrovės dokumentais.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams L. D. ir Z. R. nuosavybės teise priklausančias visas UAB „Alzida“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims; uždrausti atsakovams L. D. ir Z. R. naudotis jų turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Alzida“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
  4. Nurodė, kad teismui tenkinus ieškinį, atsakovai būtų įpareigoti parduoti jų turimas bendrovės akcijas ieškovams, todėl teismas turi imtis priemonių, kad pareiškus ieškinį buvusi bendrovės akcijų vertė nesumažėtų. Tiesioginę įtaką įmonės ir jos akcijų vertės sumažėjimui gali padaryti tik akcininko naudojimasis balso teise, kuomet kyla grėsmė, jog jis sąmoningai priiminės įmonei nepalankius sprendimus. Įvertinus atsakovų nesąžiningus veiksmus, dėl kurių reiškiamas ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo, yra pagrindas manyti, kad atsakovai gali siekti perleisti ar įkeisti savo turimas bendrovės akcijas tretiesiems asmenims.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad ieškinio užtikrinti nėra pagrindo, nes draudimas perleisti akcijas nepagerins įmonės valdymo ir nepašalins galimų nuostolių ieškovams atsiradimo galimybės, o ieškovų reikalavimas uždrausti atsakovams naudotis jų turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB „Alzida“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, yra akivaizdžiai perteklinis, pažeidžiantis atsakovų nuosavybės ir akcininko teises, todėl ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovai L. G., J. G. ir E. P. (toliau ir – apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai įvertino priežastį, dėl kurios ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne tam, kad pagerintų įmonės valdymą, o tam, kad užtikrintų realų teismo sprendimo įvykdymą, t. y. kad atsakovai iki teismo sprendimo priėmimo negalėtų perleisti ar įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems priklausančių bendrovės akcijų, kurias prašoma parduoti, taip pat kad ieškinio pateikimo metu buvusi bendrovės akcijų vertė nesumažėtų per bylos nagrinėjimo laiką.
    2. Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, neatsižvelgė į ieškinio pagrindu nurodytus atsakovų nesąžiningus veiksmus, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams – bendrovės turto naudojimą be bendrovės akcininkų žinios ir sutikimo savanaudiškais tikslais, kurie tiesiogiai kelia grėsmę bendrovės akcijų vertei. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovai veikia ne tik asmeniškai (tiesiogiai) nesąžiningai, tačiau ir per kitus asmenis (netiesiogiai) – atsakovės L. D. šeimos narius.
    3. Nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai, nes pagal faktines aplinkybes panašiose bylose teismai kaip laikinąsias apsaugos priemones taiko draudimą atsakovams disponuoti jiems priklausančiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis.
  2. Atsakovė L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškovai nepagrindė nė vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovai neįrodė jokių atsakovų veiksmų, kurie prieštarautų juridinio asmens veiklos tikslams. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4269-275/2016, kurioje UAB „Alzida“ kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš akcininkų A. S. bei L. G. nuostolius, kuriuos bendrovė patyrė dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų. Reaguodami į tai, A. S. ir L. G. ėmėsi organizuoti UAB „Alzida“ likvidavimo procedūras, nors UAB „Alzida“ yra sėkmingai veikianti bendrovė, akredituota atlikti išskirtinius gaminių saugumo bandymus. Akcininkė L. D. teismui apskundė sprendimą likviduoti bendrovę. Ir kiti A. S. ir L. G. vadovaujamos akcininkų grupės veiksmai rodo, kad ieškovai siekia bendrovę sužlugdyti ir privesti prie bankroto.
    2. Ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kuris nėra preziumuojamas, nepateikė duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekdami perleisti akcijas ar jų suteikiamas teises tretiesiems asmenims. Bendrovės laboratorija buvo akredituota naujam penkerių metų laikotarpiui, o tai patvirtina, kad atsakovai vykdė ir toliau vykdo bendrovės tikslus – teikti akredituotas bandymų paslaugas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, kad apeliantų (ieškovų) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – akcijų, esančių priverstinio pardavimo objektu, areštas, draudimas perleisti šių akcijų suteikiamas teises tretiesiems asmenims ir draudimas atsakovams naudotis jų akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis – negalėtų pagerinti įmonės valdymo ir apsaugoti apeliantų nuo galimų nuostolių, taip pat neproporcingai pažeistų atsakovų nuosavybės teises. Apeliantai, nesutikdami su šiomis teismo išvadomis, skundžiamą teismo nutartį iš esmės ginčija šiais argumentais: 1) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos šių priemonių taikymo tikslui – būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui – pasiekti; 2) pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro atsakovų nesąžiningi veiksmai, pasireiškiantys jų kaip akcininkų netinkamu bendrovės valdymu; 3) skundžiamos nutarties nepagrįstumą pagrindžia nukrypimas nuo teismų praktikos, kurioje analogiškose situacijose buvo taikytas akcijų areštas, uždraudžiant disponuoti šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Su apelianto argumentais iš dalies sutiktina.
  3. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamos dvi būtinos sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė iš esmės tik antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – nebuvimu, ką savo atskirajame skunde kvestionuoja apeliantai. Todėl apeliacinis teismas, neperžengdamas atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo, pasisakys tik dėl šios sąlygos (ne)tinkamo taikymo nagrinėjamu atveju (CPK 320, 338 str.).
  5. Kaip minėta, apeliantai pareiškė ieškinį dėl priverstinio akcijų, priklausančių atsakovams, pardavimo, teigdami, kad atsakovų veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis (CK 2.115 str. 1 d.). Vadinasi, tokio pobūdžio ieškiniu siekiama perimti juridinio asmens akcijas, kurios priklauso kitiems akcininkams. Todėl atsakovės atsiliepime į skundą nurodomos aplinkybės, kad atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, jog turimas akcijas ar jų suteikiamas teises perleistų kitiems asmenims, nėra nustatyta jų nesąžiningumo, tokioje situacijoje negali būti pripažįstamos tokiomis, kurios eliminuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Akivaizdu, kad atsakovai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jų turimas akcijas perleisti tretiesiems asmenims turėtų galimybę bet kuriuo atveju, be kita ko, ir nebūtinai dėl priežasčių susijusių tik su atsakovų nesąžiningumu, o pasinaudojimas šia galimybe galimai užkirstų kelią sklandžiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nepaneigtina, kad įvykus ginčo akcijų perleidimui, yra tikimybė, jog teismo sprendimas, jeigu jis būtų palankus apeliantams, gali likti arba neįvykdytas arba iš esmės pasunkėti.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtinybę areštuoti ginčo objektu tapusius nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) pagrindžia vien jau tai, kad ginčo turto perleidimui yra visos prielaidos, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Teismo sprendimo, galimai priimto besikreipusio į teismą akcininko naudai, įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo akcininko, kurio akcijas prašoma priverstinai parduoti, galimybės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis ginčo akcijomis, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas šių akcijų išsaugojimas atsakovo dispozicijoje (status quo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-464/2016). Dėl to šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti ginčo akcijų areštą, uždraudžiant disponavimą jomis, nepakankamai atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus ir nepagrįstai netenkino šios apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies.
  7. Tačiau kitaip spręstinas apeliantų prašymas uždrausti atsakovams naudotis jų turimų akcijų suteiktomis tiek turtinėmis, tiek neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės išreiškia naudojimosi akcijomis, kaip nuosavybės objektu, turinį. Todėl šių teisių neproporcingas suvaržymas ar kitoks apribojimas pažeistų akcininko nuosavybės teisę, įtvirtintą ir ginamą Konstitucijos 23 straipsnio ir kitų įstatymų. Toks akcininko teisių pobūdis lemia tai, kad akcininko nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikymas galimas išimtiniais atvejais, užtikrinant šiomis procesinėmis ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Jų taikymas turi būti pagrįstas ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1971/2013).
  9. ABĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos akcininkų turtinės teisės yra susijusios su jų teise įstatymo nustatytais atvejais gauti įmonės pelno, lėšų, akcijų ar turto dalį, su jų pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, jų teise skolinti bendrovei bei kitomis ABĮ ir kitų įstatymo nustatytomis turtinėmis teisėmis. Apeliantai, reikšdami prašymą apriboti naudojimąsi turtinėmis teisėmis, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas spręsti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė, apsiribodami bendro pobūdžio teiginiais, kad nagrinėjamu atveju būtina išlaikyti nepakitusią akcijų vertę viso bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad patys apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog tiesioginę įtaką įmonės ir jos akcijų vertės sumažėjimui gali padaryti tik akcininko naudojimasis balso teise, kuomet kyla grėsmė, jog jis sąmoningai priiminės įmonei nepalankius sprendimus. Visi apeliantų ieškinyje nurodomi kaip nesąžiningi atsakovų veiksmai – giminaičių fiktyvus įdarbinimas, nepaskirstytojo pelno išnaudojimas be apeliantų žinios, laikinojo bendrovės turto administravimo paskyrimas, bendrovės priimtų sprendimų ginčijimas teisme – nėra tiesiogiai susiję su atsakovų - kaip akcininkų - turtinių teisių naudojimusi ir naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis nėra nulemti.
  10. Bendrovės akcininkai be turtinių teisių turi ir neturtines teises – dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuri įstatyme nurodyta kaip viena svarbiausių akcininko teisių, taip pat teisę gauti informaciją apie bendrovę, kitas ABĮ, kitų įstatymų ir bendrovės įstatų numatytas neturtines teises (ABĮ 16 str. 1–2 d.). Pagal apeliantų ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovams priklausančios akcijos kartu suteikia 30 proc. balso teisių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, toks atsakovų turimų balsų skaičius neturi lemiamos įtakos visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimus. Pažymėtina, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos tokios aplinkybės kaip atsakovės kreipimasis į teismą dėl bendrovės turto laikinojo administratoriaus paskyrimo ar dėl bendrovės sprendimų nuginčijimo savaime nėra neteisėti veiksmai, be to, sudaro ne šios, o kitų bylų nagrinėjimo dalyką, kuriose tokie reikalavimai buvo pareikšti. Bendrovės darbuotojų priėmimas į darbą paprastai akcininko kompetencijai net nepriskirtinas, o patenka į įmonės vadovo kompetencijos sritį. Pagaliau apeliantai, atsakovams naudojantis neturtinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, savo ir įmonės pažeistas teises turi galimybę ginti teisme įstatymų nustatyta tvarka.
  11. Todėl vertintina, kad apeliantai nepagrindė nagrinėjamo atvejo išimtinumo, kuris nulemtų poreikį apriboti atsakovų naudojimąsi akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, dėl ko tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų perteklinis ir neproporcingas. Šiame kontekste pastebėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti spaudimo priemone akcininkų kilusiems tarpusavio ginčams spręsti.
  12. Nurodytų išvadų nepaneigia apeliantų nurodyta teismų praktika. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantų nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1220/2010 draudimas naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis buvo pritaikytas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės besiskiriančioje situacijoje, be kita ko, esant nustatytam faktui, kad atsakovui priklausė 60 proc. bendrovės akcijų. Kitoje apeliantų nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013 buvo taikytas akcijų areštas taikant tik disponavimo jomis draudimą (neapribojant valdymo ir naudojimo), o 2013 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-176/2013 akcijų areštas taikytas, neapribojant akcijų suteikiamų balso teisių. Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1442/2009 kaip tik buvo nutarta panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovui uždrausta visa apimtimi valdyti ir naudotis iš nuosavybės teise jam priklausančių bendrovės akcijų kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.
  13. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėjamoje byloje taikyti bet kokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkintina tik ta prašymo dalis, kuri užkirstų galimybę bylos nagrinėjimo eigoje iki teismo sprendimo atsakovams be apeliantų sutikimo atlikti veiksmus, numatytus CK 2.117 straipsnio 1 dalyje.
  14. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nuo kurio CK 2.117 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovui yra taikomas draudimas parduoti, išskyrus pagal CK IX skyrių, ar kitaip perleisti akcijas (teises, pajus), jas įkeisti, ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti teises ar akcijų (pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais, 147 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovų L. G. (asmens kodas ( - ) J. G. (asmens kodas ( - ) ir E. P. (asmens kodas ( - ) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies – areštuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovams L. D. (asmens kodas ( - ) ir Z. R. (asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančias uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ (įmonės kodas 122270615) paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas be ieškovų sutikimo parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises.

8Likusią prašymo dalį atmesti.

9Šios nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai