Byla e2-4446-433/2019
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui A. N., A. B., atsakovo atstovams D. N., S. P., trečiojo asmens UAB „Ametas“ atstovei advokatei R. A., V. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transdera“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims UAB „Ametas“, UADBB „FT Broker“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas UAB „Transdera“ ieškiniu prašo pripažinti draudžiamuoju įvykiu 2018 m. rugpjūčio 31 d., Draudėjui atliekant pervežimą maršrutu Forbach (Prancūzija) – Amberieu en Bugey (Prancūzija), Draudėjo transporto priemonėje SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) kilusį gaisrą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. ieškovas UAB „Transdera“ (toliau – ir Draudėjas) ir AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Draudikas), tarpininkaujant uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (toliau – UADBB) „FT Broker“, sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį (liudijimo TIA Nr. 463666415), toliau vadinamą Draudimo sutartimi, kuria Draudimo sutarties laikotarpiui – vieneriems metams – buvo apdrausta Draudėjo civilinė atsakomybė šiam atliekant pervežimus keliais Draudimo sutarties priede nurodytomis transporto priemonėmis. 2018 m. rugpjūčio 31 d., Draudėjui atliekant pervežimą maršrutu Forbach (Prancūzija) – Amberieu en Bugey (Prancūzija) pagal Draudėjo ir krovinio siuntėjo UAB „Ametas“ (toliau – Siuntėjas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. AM6139, Draudėjo transporto priemonėje SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) kilo gaisras (toliau – Įvykis), kurio metu buvo apgadintas ta transporto priemone gabentas krovinys – 9 nauji OPEL ir RENAULT markių automobiliai. Siuntėjas ieškovui pateikė keturias pretenzijas dėl 43 453,13 Eur bendros sumos nuostolių, susijusių su sugadintu kroviniu (sudegusiais automobiliais) ir trečiųjų asmenų Siuntėjui išrašytomis sąskaitomis už darbus kelyje, sudegusio tralo bei automobilių transportavimą į saugomą aikštelę, sudegusių automobilių saugojimą, likvidavimo konteinerio nuomą, transportavimo mokesčius nuo saugojimo aikštelės iki sunaikinimo vietos, 4 sveikų automobilių pervežimą, atlyginimo ir nurodė jam pervesti pastarąją sumą į Siuntėjo banko sąskaitą. Draudikas, dėl aukščiau nurodyto įvykio atlikęs administravimo procedūras žalos byloje Nr. 2056057, pripažino Įvykį esant nedraudžiamuoju ir to pagrindu atsisakė mokėti draudimo išmoką. Savo sprendimą pripažinti Įvykį nedraudžiamuoju Draudikas grindė Draudėjo transporto priemonės SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) neturėjimu įvykio metu galiojusio valstybinės techninės apžiūros dokumento, dėl ko, Draudiko vertinimu, transporto priemonė nebuvo tinkama eksploatacijai. Teisiniu tokio sprendimo pagrindu Draudikas nurodė Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 53-1 (toliau – Taisyklės) 6.32 punktą, kuriame numatyta, kad draudimo objektu nelaikomi draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl pervežimų, vykdomų netinkama eksploatacijai transporto priemone, kai draudėjui šis faktas buvo žinomas (arba turėjo būti žinomas) <...>. Draudikas nepagrįstai Įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Pagal Draudimo sutartį Draudėjo transporto priemonės SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) neturėjimas Įvykio metu galiojusio valstybinės techninės apžiūros dokumento negali būti laikomas pakankamu pagrindu transporto priemonę vertinti kaip netinkamą eksploatacijai, todėl Draudikas, laikytina, be pagrindo taikė Taisyklių 6.32 punktą. Ieškovas pažymi, kad pačioje Draudimo sutartyje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokia transporto priemonė pagal Taisyklių 6.32 punktą yra laikoma netinkama eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, kad Draudėjas Draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, Draudikas pažeidė jam tenkančią pareigą draudimo sutarties sąlygas apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai – jei Draudikas Taisyklių 6.32 punktu transporto priemonės netinkamumą eksploatacijai siejo ne tik su transporto priemonės netvarkingumu ir neatitikimu techniniams reikalavimams, bet su jos negalėjimu apskritai dalyvauti viešajame eisme, tai jis turėjo visas galimybes būtent taip ir suformuluoti Taisyklių 6.32 punktą, – todėl Taisyklių 6.32 punktas yra aiškintinas Draudėjo naudai, t. y. taip, kaip jį suprato Draudėjas – kaip transporto priemonės techninį netvarkingumą ir jos neatitikimą keliamiems techniniams reikalavimams, o ne kaip transporto priemonės negalėjimą apskritai dalyvauti viešajame eisme. Nagrinėjamu atveju Draudikas ne tik nepagrįstai transporto priemonės netinkamumą eksploatacijai sieja vien tik su galiojančio valstybinės techninės apžiūros dokumento neturėjimu, bet ir nenurodo, kad būta kokio nors ryšio tarp jo nustatyto transporto priemonės netinkamumo eksploatacijai ir Įvykio. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas apskritai nepagrįstai taikė Taisyklių 6.32 punktą, nes įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal šį punktą atsakovas galėjo tik tuo atveju, jei būtų nustatęs, i) kad Įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir neatitinkanti jai keliamų techninių reikalavimų, ir ii) kad Draudėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad Įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir neatitinkanti jai keliamų techninių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas Taisyklių 6.32 punkto taikymą grindžia vien tik galiojančio valstybinės techninės apžiūros dokumento neturėjimu, tačiau tokio dokumento nebuvimo savaime nepakanka transporto priemonės techniniam netvarkingumui ir neatitikimui techniniams reikalavimams Įvykio metu pagrįsti, o gedimų, kurie rodytų transporto priemonei Įvykio metu buvus techniškai netvarkingai ir neatitinkančiai jai keliamų techninių reikalavimų, Draudikas (atsakovas) nenurodo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad transporto priemonė Įvykio metu buvo techniškai netvarkinga ir neatitinkanti jai keliamų techninių reikalavimų, nekalbant jau apie ieškovo pareigos nuginčyti tą žinojimą ar turėjimą žinoti neatsiradimą. Taigi, atsakovui neįrodžius nei fakto, kad Įvykio metu Draudėjo (ieškovo) transporto priemonė buvo netinkama eksploatacijai, nei Draudėjo (ieškovo) žinojimo ar turėjimo žinoti, kad Įvykio metu transporto priemonė buvo netinkama eksploatacijai, darytina išvada, kad Draudikas (atsakovas) nepagrįstai taikė Taisyklių 6.32 punktą ir nepagrįstai to punkto pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Išvados, kad galiojančio transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros dokumento neturėjimas negali būti laikomas savaime lemiančiu didesnę, palyginti su įprastine draudiko prisiimama, vežėjo kelių transporto civilinės atsakomybės atsiradimo riziką, pagrįstumą nagrinėjamu atveju sustiprina ir tokios faktinės aplinkybės: kad Draudėjo transporto priemonės SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) valstybinės techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs tik prieš nepilną mėnesį iki Įvykio (techninės apžiūros galiojimas, kaip matyti iš pridedamo Draudiko 2018-11-13 rašto, baigėsi 2018-08-06, įvykio data – 2018-08-31); kad Draudėjo transporto priemonė SCANIA P114L (v/n (duomenys neskelbtini) iki Įvykio buvo reguliariai techniškai apžiūrima ir remontuojama autorizuotame transporto priemonės gamintojo servise UAB „SCANIA Lietuva“. Kiekvieno aptarnavimo metu servisas diagnozuodavo paties automobilio valdytojo nurodytų gedimų priežastis, informuodavo apie jo paties nustatytus gedimus ir visus gedimus pašalindavo. Kaip matyti iš pridedamų PVM sąskaitų-faktūrų, automobilis paskutinį kartą servise buvo tikrintas ir remontuotas tik prieš mėnesį iki Įvykio. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, nėra jokio pagrindo teigti, kad Draudėjas Įvykio metu turėjo žinoti pervežimą vykdęs netinkama eksploatacijai transporto priemone.

6Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovo UAB „Transdera“ ieškinį nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 74,43 Eur už dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir vertimų patvirtinimus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į ieškinį taip pat pažymi, kad ieškovas UAB „Transdera ir atsakovas 2018 m. sausio 23 d. sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. 463666415. Draudimo sutarties pagrindas Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 53-1 (2015-05-20 redakcija, galioja nuo 2015-06-03). Draudimo sutarties galiojimo teritorija – Europos Sąjungos šalys, Šveicarija ir Norvegija. Draudimo apsauga galiojo atliekant pervežimus, be kita ko, transporto priemone valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutarties galiojimo metu 2018-08-31 Prancūzijoje transporto priemonėje valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)GJ506 kilus gaisrui buvo apgadintas minėtoje transporto priemonėje vežtas krovinys – 9 nauji automobiliai (toliau – ir Įvykis). Draudikas, pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį atlikęs žalos administravimo veiksmus, priėmė sprendimą Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, todėl draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Atsakovas nurodo, kad Taisyklių 6.32 punktas aiškiai apibrėžia, jog draudimo objektu nelaikomi Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl pervežimų vykdomų netinkama eksploatacijai transporto priemone, kai Draudėjui šis faktas buvo žinomas (arba turėjo būti žinomas), išskyrus atvejus, kai transporto priemonė tapo netinkama eksploatacijai pervežimo, kuriame krovinys patiria žalą, metu ir Draudėjas ėmėsi visų būtinų priemonių žalos dydžiui sumažinti ir / ar išvengti. Taigi, remdamasis šiuo Taisyklių punktu, Draudikas turi įrodyti tik faktą, kad įvykio metu ginčo transporto priemonė jau iki pervežimo buvo netinkama eksploatacijai ir Draudėjas apie tai žinojo (turėjo žinoti). Nagrinėjamu atveju visi šie elementai yra. Aplinkybė, ar būtent tai ir sąlygojo Įvykio kilimą, t. y. priežastinis ryšys tarp transporto priemonės techninės būklės ir Įvykio, nėra būtinas. Atsakovas tvirtina, kad transporto priemonė buvo netinkama eksploatacijai. O siekdamas ištirti įvykį, jo aplinkybes, priežastį atsakovas kreipėsi į tarptautinius nepriklausomus vertintojus prašydamas atlikti tyrimus dėl žalos aplinkybių, pobūdžio, priežasties ir masto. DPS ekspertų tyrimų ataskaitoje pažymėta, kad „gaisras tikriausiai kilo dėl tepalų ir degalų nuotėkio šalia išmetamojo vamzdžio ar priekinių sunkvežimio stabdžių sistemos trikties“; „pagrindinė gaisro priežastis susijusi su išoriniu tepalų nuotėkiu šalia išmetamojo vamzdžio arba su turbokompresoriaus triktimi.“, „gaisro priežastis susijusi su „panaudoto“ sunkvežimio būkle ir technine triktimi, kurios būtų buvę įmanoma išvengti transporto priemonę tinkamai prižiūrint“. Nepriklausoma ekspertų komisija ekspertų išvadoje, nurodė, kad „Galinėje kabinos pusėje, jos apatinėje dalyje aiškiai matomas giluminės korozijos plotas. Rėmas priekinėje dešinėje pusėje taip pat paveiktas korozijos“, „Turbokompresorius įplyšęs ties oro paėmimo konstrukcija. Turbina – ne vietoje, visai prie išmetamojo vamzdžio“. „Pagal mūsų atliktą apžiūrą ir išvadas, gaisro priežastis – tepalų nuotėkis variklyje, sukeltas vieno tepimo sistemos elemento, esančio netoli išmetamojo vamzdžio. Visiškai įmanomi ir alyvos vamzdelių, jungčių ar turbokompresoriaus gedimai. Akivaizdi korozija rodo, kad nepaisant gaisro, sunkvežimis jau buvo stipriai nusidėvėjęs“. Taigi, akivaizdu, jog gaisrą iš esmės nulėmusios priežastys yra – tepalų nuotėkis, didelis transporto priemonės nusidėvėjimas ir stipriai pažengusi korozija. Atsakovas papildomai pastebi, kad įvykio dienai transporto priemonė nebuvo drausta ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas pabrėžia, kad vien tai, jog Draudėjas laiku nepristatė ginčo transporto priemonės techninei apžiūrai (nuo paskutinės galiojančios techninės apžiūros galiojimo pabaigos iki įvykio praėjo beveik mėnuo (!)) savaime sudaro pagrindą Taisyklių 6.32 punkto taikymui, t. y. toks atvejis nepatenka į draudimo objektą, atitinkamai Įvykis jokiu būdu negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Nagrinėjamu atveju, žalą administruojant pagal Taisykles, priežastinio ryšio tarp įvykio ir transporto priemonės netinkamumo eksploatacijai nustatinėti nereikia. Tai akivaizdu iš aiškios ir suprantamos Taisyklių nuostatos konstrukcijos ir gramatinės išraiškos. Taip pat pažymi, kad Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su verslo subjektu, užsiimančiu transporto priemonių pervežimu, turėjo teisėtą pagrįstą lūkestį, kad pastarasis veikdamas kaip bonus pater familias tinkamai prižiūrės savo transporto priemonę, laikydamasis teisės aktų reikalavimų nustatytu periodiškumu atliks jai techninę apžiūrą, pats profesionaliai vertindamas jos būklę savalaikiai imsis visų jos tinkamai ir saugiai eksploatacijai būtinų priežiūros, remonto darbų ir panašiai. Kartu akcentavo ir tai, jog pagal bendrąjį teisės principą lex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės teisė neatsiranda), Draudėjas, nesilaikydamas visiems privalomų teisės aktų reikalavimų, turi prisiimti dėl to kylančius neigiamus padarinius, o ne tikėtis iš to gauti naudos. Atsakovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų, profesionalų, kuriems įvairaus pobūdžio sandorių sudarinėjimas yra kasdieninė veikla. Kasacinio teismo praktikoje nuolat nurodoma, kad juridiniams asmenims taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai. Draudimo sutarties sąlygos tarp šalių buvo aptartos, sulygtos, Draudimo sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, Draudikui vienašališkai pateikus standartines taisykles ir Draudėjui neturint galimybių jų įtakoti, o abiem šalims pasirašius draudimo liudijimą (polisą). Tą patvirtina, be kita ko, draudimo liudijime antrame-ketvirtame lapuose išdėstytos papildomos sąlygos. Atsižvelgiant į išdėstytą – sutarties šalims esant verslininkais, profesionalais, Draudimo sutartį sudarant, be kita ko, pagal individualias sąlygas, Draudimo sutarties nuostatos (Taisyklės yra draudimo sutarties sudėtine dalimi) aiškinamos ne ieškovo, kaip jis teigia – prisijungusios šalies – naudai, o pagal bendruosius teisės principus – teisingumą, protingumą ir sąžiningumą, CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovo argumentas, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad Draudėjas įvykio metu turėjo žinoti pervežimą vykdęs netinkama eksploatacijai transporto priemone – yra visiškai nepagrįstas, nes bet kuris transporto priemonės savininkas, juo labiau verslininkas, bonus pater familias, kuriam transporto priemonė yra pagrindinė darbo priemonė, žino (turi žinoti), kada baigiasi jo transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas ir yra būtina atlikti naują apžiūrą; taip pat todėl, nes ieškovas yra verslininkas profesionalas, užsiimantis brangių krovinių – automobilių – kurie, be kita ko, patys savaime yra padidintos rizikos šaltiniai, pervežimu; taip pat ir dėl to, nes priešingai nei teigia ieškovas, UAB „SCANIA Lietuva“ pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, jų datos, remonto darbų pobūdis ir dažnis rodo, kad transporto priemonė nuolat gesdavo, turėjo rimtų trūkumų. Atsakovas pabrėžia, kad be aukščiau išdėstytų argumentų dėl to, jog Įvykio metu transporto priemonė buvo netinkama eksploatacijai, o tai nepatenka į tarp šalių sudarytos draudimo sutarties objektą, tad Įvykis niekaip negali būti pripažintas draudžiamuoju, – pagal Taisykles Draudimo objektu nelaikomi Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl: Draudėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) (6.3 p.); Draudėjo, nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų ar bet kurio iš jų pavedimu veikiančių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiamos bet kokios Jungtinių Tautų rezoliucijos dėl taikomų sankcijų, draudimų ir / ar apribojimų, arba Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ar Jungtinių Amerikos Valstijų prekybinės ar ekonominės sankcijos, įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos (6.9 p.). Akivaizdu, jog Draudėjas nepristatydamas transporto priemonės techninei apžiūrai pasibaigus ankstesnės techninės apžiūros galiojimui, toliau vykdydamas veiklą ir dalyvaudamas eisme su tokia transporto priemone, taip elgėsi tyčia. Aukščiau nurodyti ir aptarti teisės aktai įpareigojo Draudėją savalaikiai atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, draudė eisme dalyvauti be jos. Taigi, Įvykis nepatenka į Draudimo objektą ne tik pagal Taisyklių 6.32 punktą, tačiau ir pagal 6.3 ir 6.9 punktus, tad niekaip negali būti pripažintas draudžiamuoju.

7Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

9Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

10Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Ametas“ atstovai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškinys atmestinas.

12Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Transdera ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, tarpininkaujant UADBB „FT Broker“, 2018 m. sausio 23 d. sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį Serija DD Nr. 109984704 (toliau – ir Draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas TIA Nr. 463666415 (I t., e. b. l. 69-72). Draudimo sutarties pagrindas Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 53-1 (2015-05-20 redakcija, galioja nuo 2015-06-03) (I t., e. b. l. 49-68). Draudimo laikotarpis – nuo 2018-01-27 iki 2019-01-26; Draudimo sutarties galiojimo teritorija – Europos Sąjungos šalys, Šveicarija ir Norvegija; Draudimo apsauga galiojo atliekant pervežimus trims transporto priemonėms – SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ 1836, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutarties galiojimo metu – 2018 m. rugpjūčio 31 d., Draudėjui atliekant pervežimą maršrutu Forbach (Prancūzijoje) – Amberieu en Bugey (Prancūzijoje) pagal Draudėjo ir krovinio siuntėjo – trečiojo asmens UAB „Ametas“ (toliau – ir Siuntėjas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. AM6139, Draudėjo transporto priemonėje SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras (toliau – Įvykis), kurio metu buvo apgadintas SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas krovinys – 9 nauji Opel ir Renault markių automobiliai. Atsakovas (Draudikas), pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį atlikęs žalos administravimo veiksmus, priėmė sprendimą Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju; draudimo išmoka nebuvo išmokėta (I t., e. b. l. 8). Tuo tarpu Siuntėjas ieškovui pateikė keturias pretenzijas dėl iš viso 43 453,13 Eur bendros sumos nuostolių, susijusių su sugadintu kroviniu (sudegusiais automobiliais) ir trečiųjų asmenų Siuntėjui išrašytomis sąskaitomis už darbus kelyje, sudegusio tralo bei automobilių transportavimą į saugomą aikštelę, sudegusių automobilių saugojimą, likvidavimo konteinerio nuomą, transportavimo mokesčius nuo saugojimo aikštelės iki sunaikinimo vietos, 4 sveikų automobilių pervežimą, atlyginimo ir pareikalavo pervesti minėtą sumą į jo banko sąskaitą.

13Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar Draudimo sutarties galiojimo metu 2018 m. rugpjūčio 31 d. Prancūzijoje transporto priemonėje SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kilęs gaisras, kurio metu buvo apgadintas ja vežtas krovinys – 9 nauji automobiliai, pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, ar ne.

14Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, be kita ko, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

16Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos aiškiai matyti, kad šalys, pasirašydamos Draudimo sutartį, vadovaujasi Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 53-1 (2015-05-20 redakcija, galiojanti nuo 2015-06-03) (toliau – ir Taisyklės). Taigi, pagal šių Taisyklių 6.32 punktą – draudimo objektu nelaikomi Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl pervežimų vykdomų netinkama eksploatacijai transporto priemone, kai Draudėjui šis faktas buvo žinomas (arba turėjo būti žinomas), išskyrus atvejus, kai transporto priemonė tapo netinkama eksploatacijai pervežimo, kuriame krovinys patiria žalą, metu ir Draudėjas ėmėsi visų būtinų priemonių žalos dydžiui sumažinti ir / ar išvengti.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis bei siekdamas išsiaiškinti Įvykio aplinkybes bei tikslu nustatyti, ar Įvykis buvo draudžiamasis, atliko žalos administravimo veiksmus, tame tarpe – kreipėsi į tarptautinius nepriklausomus vertintojus, prašydamas atlikti tyrimus dėl žalos aplinkybių, pobūdžio, priežasties ir masto.

18Teismui pateiktoje DPS ekspertų tyrimų 2018 m. gruodžio 21 d. ataskaitoje, kuri vertintina, kaip rašytinis įrodymas, pažymėta, kad „Gaisras įvyko sunkvežimio / priekabos junginyje (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), gabenusiame 9 transporto priemones 2018-08-31 15.30 val. greitkelyje A31 – PK 125 (Haute-Marne – Prancūzija). Gaisras kilo priekabų vilkike. Vairuotojas sustojo ir iškrovęs du automobilius juos pastatė ant žemesniosios priekabos platformos. Įsikišo gaisrininkai, tačiau penki automobiliai, stovėję junginio priekabos dalyje, buvo sugadinti. Aukštesniosios platformos priekyje buvusį automobilį sugadino karštis.“; „Tyrimas atliktas 2018-09-05 Renault autoservise, į kurį sunkvežimis / priekaba ir krovinys buvo pervežti po nelaimingo atsitikimo, dalyvaujant p. Engel, Chaumont Poinds Lourds autoserviso mechaninių darbų vadovui.“; „Tam, kad būtų ištirta pagrindinė gaisro priežastis, pateiktos įvairios Scania remonto sąskaitos faktūros ir įrašai apie techninę patikrą. Remiantis gautais duomenimis, nelaimingo atsitikimo metu nei sunkvežimis, nei priekaba neturėjo tinkamo techninės būklės patvirtinimo. Norint toliau įvertinti pagrindinę priežastį, paskirtas automobilių specialistas. Jo išvados patvirtina, kad neįvyko jokio dalių perkaitimo, galėjusio sukelti gaisrą. Elektros grandinė taip pat neatrodė turinti kokių nors trūkumų, galėjusių paskatinti trumpąjį jungimą ir / ar gaisrą. Variklio tepalai sudegė, tad atlikti tepalų patikrą nebuvo įmanoma. Tikėtina, kad pagrindinė gaisro priežastis susijusi su išoriniu tepalų nuotėkiu šalia išmetamojo vamzdžio arba su turbokompresoriaus triktimi. Remiantis sąskaitomis faktūromis už priežiūrą, šios dalys gana naujai nebuvo taisytos. Taigi nepastebėta jokio tiesioginio ryšio su neseniai atliktu remontu. Vis dėlto aišku, kad gaisro priežastis susijusi su „panaudoto“ sunkvežimio būkle ir technine triktimi, kurios būtų buvę įmanoma išvengti transporto priemonę tinkamai prižiūrint.“.

19Teismui taip pat pateiktoje Nepriklausomos ekspertų komisijos ekspertų 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje, kuri taip pat vertintina, kaip rašytinis įrodymas, nurodyta, kad „Galinėje kabinos pusėje, jos apatinėje dalyje aiškiai matoma giluminės korozijos plotas. Rėmas priekinėje-dešinėje pusėje taip pat paveiktas korozijos. /nuotraukos/ Priekinių stabdžių apžiūra nerodo jokių perkaitimo požymių. Nuotolinio valdymo prietaisai, vožtuvai, jungtys ir siurblys, lanksčiosios degalų tiekimo linijos yra vietoje ir nerodo matomų gedimo požymių. /nuotraukos/ Elektros laidynų apžiūros metu nepastebėta trumpųjų sujungimų maitinimo grandinėse. Laiduose nematyti nei perkaitimo, nei išsilydimo požymių. Turbokompresorius įplyšęs ties oro paėmimo konstrukcija. Turbina – ne vietoje, visai prie išmetamojo vamzdžio. /nuotraukos/ Visa variklio alyva išdegusi, tad neįmanoma atlikti patikros. Eksperto nuomonė: Pagal mūsų atliktą apžiūrą ir išvadas, gaisro priežastis – tepalų nuotėkis variklyje, sukeltas vieno tepimo sistemos elemento, esančio netoli išmetamojo vamzdžio. Visiškai įmanomi ir alyvos vamzdelių, jungčių ar turbokompresoriaus gedimai. Akivaizdi korozija rodo, kad nepaisant gaisro, sunkvežimis jau buvo stipriai nusidėvėjęs. Tai patvirtindami, išduodame šią ekspertų išvadą naudoti pagal poreikius ir griežtai taip, kaip nurodo teisės aktai.“.

20Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat į byloje esančius aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad gaisrą ieškovo vilkike SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulėmė tepalų nuotėkis, didelis transporto priemonės nusidėvėjimas ir stipriai pažengusi korozija. Todėl darytina išvada, kad minima transporto priemonė buvo netinkama eksploatacijai. Šioje vietoje paminėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 15 punktą – draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad registruotų motorinių transporto priemonių valdytojai, norintys dalyvauti viešame eisme, privalo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytu periodiškumu pateikti valdomas transporto priemones techninei apžiūrai atlikti, tačiau negali pasirinkti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos, periodiškumo, apžiūros kainos, negali nurodyti kontrolieriui, kokių techniniuose motorinių transporto priemonių reikalavimuose nurodytų tikrinimo pozicijų, susijusių su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, reikia ir (ar) būtina patikrinti, o ko tikrinti nereikia.

21Taigi aukščiau aptartų teisės normų kontekste konstatuotina, kad ieškovo transporto priemonė – vilkikas SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios techninė apžiūra buvo neatlikta, buvo ne tik netinkama eksploatacijai, bet ir apskritai negalėjo dalyvauti viešajame eisme, juo labiau vykdyti krovinių (nagrinėjamu atveju – automobilių) pervežimo, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas Taisyklių 6.32 punkto taikymą grindžia vien tik galiojančio valstybinės techninės apžiūros dokumento neturėjimu, kurio nebuvimas savaime neparodo transporto priemonės techninio netvarkingumo ir neatitikimo techniniams reikalavimams, – atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Šioje vietoje taip pat paminėtina svarbi nagrinėjamai bylai aplinkybė, kad ieškovas transporto priemonės – SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraudęs ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, jog vien tai, kad Draudėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovas) laiku nepristatė ginčo transporto priemonės techninei apžiūrai (nuo paskutinės galiojančios techninės apžiūros galiojimo pabaigos iki įvykio praėjo beveik mėnuo (!)) savaime sudaro pagrindą taikyti Taisyklių 6.32 punktą, tai reiškia, kad toks atvejis nepatenka į draudimo objektą, vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pripažinti šį įvykį draudžiamuoju.

22Be to, ieškovo nurodyta aplinkybė, – kad transporto priemonė SCANIA P114L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki Įvykio buvo reguliariai techniškai apžiūrima ir remontuojama autorizuotame transporto priemonės gamintojo servise UAB „SCANIA Lietuva“, kur kiekvieno aptarnavimo metu servisas diagnozuodavo paties automobilio valdytojo nurodytų gedimų priežastis, informuodavo apie jo paties nustatytus gedimus ir visus gedimus pašalindavo (iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad automobilis paskutinį kartą servise buvo tikrintas ir remontuotas tik prieš mėnesį iki Įvykio), todėl, atsižvelgiant į nurodytą, nėra jokio pagrindo teigti, kad Draudėjas Įvykio metu turėjo žinoti pervežimą vykdęs netinkama eksploatacijai transporto priemone, – vertintina visiškai priešingai nei nurodo ieškovas, nes tai, kad transporto priemonė buvo remontuojama servise ir iš jo išvažiavo niekaip neįrodo, kad ji buvo suremontuota iki tokio lygio, jog atitiktų Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija), numatytus reikalavimus, tam, kad transporto priemonė būtų pripažinta techniškai tvarkinga. Priešingai – pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, jų datos, remonto darbų pobūdis ir dažnis rodo, kad transporto priemonė nuolat gesdavo, turėjo rimtų trūkumų.

23Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai, kad ieškovas pats pripažino ir neginčijo fakto, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliekant pervežimą maršrutu Forbach (Prancūzijoje) – Amberieu en Bugey (Prancūzijoje), kuomet kilo gaisras, transporto priemonė SCANIA P114L, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be valstybinės techninės apžiūros dokumento bei buvo vairuojama be civilinės atsakomybės draudimo; taip pat į tai, kad Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 53-1 6.32 punkte numatyta bei šioje byloje konstatuota sąlyga ieškovui (Draudėjui) kuomet draudimo objektu nelaikomi Draudėjo turtiniai interesai, t. y. įvykiai esant nurodytai sąlygai nelaikytini draudžiamaisiais – dėl pervežimų vykdomų netinkama eksploatacijai transporto priemone, pripažintina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jis atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

24Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas šioje byloje patyrė 74,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų vertimus į lietuvių kalbą ir vertimų patvirtinimus teisės aktų nustatyta tvarka). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis aukščiau nurodytomis normomis trečiojo asmens UAB „Ametas“, palaikiusio ieškovo poziciją bei esančio ieškovo pusėje, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

25Iš ieškovo priteistinos 12,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

26Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovo UAB „Transdera“, juridinio asmens kodas 304392473, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 74,43 Eur (septyniasdešimt keturi eurai 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovo UAB „Transdera“, juridinio asmens kodas 304392473, į valstybės biudžetą 12,14 Eur (dvylika eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

31Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

32Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teismas... 4. ieškovas UAB „Transdera“ ieškiniu prašo pripažinti draudžiamuoju... 5. Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. ieškovas UAB „Transdera“... 6. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovo UAB... 7. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė ieškinį... 9. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Ametas“ atstovai palaikė... 11. Ieškinys atmestinas. ... 12. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB... 13. Taigi, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar Draudimo sutarties... 14. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 15. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 16. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos aiškiai matyti, kad... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių... 18. Teismui pateiktoje DPS ekspertų tyrimų 2018 m. gruodžio 21 d. ataskaitoje,... 19. Teismui taip pat pateiktoje Nepriklausomos ekspertų komisijos ekspertų 2018... 20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas CPK normų,... 21. Taigi aukščiau aptartų teisės normų kontekste konstatuotina, kad ieškovo... 22. Be to, ieškovo nurodyta aplinkybė, – kad transporto priemonė SCANIA P114L,... 23. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir... 24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 25. Iš ieškovo priteistinos 12,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių... 26. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 28. ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovo UAB „Transdera“, juridinio asmens kodas 304392473,... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „Transdera“, juridinio asmens kodas 304392473,... 31. Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...