Byla e2-40-586/2019

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovui E. S., jo atstovui advokatui Andžejui Seliavai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, tretysis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajonas.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė E. S. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 2006-07-08 Kretingos RKB, Kretingos rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp ieškovės E. S. ir atsakovo E. S., akto įrašo Nr. 107, nutraukti dėl atsakovo E. S. kaltės; nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. S.; priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms P. S. ir S. S., išlaikymą po 250,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 6939,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2016-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo; padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ) vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Klaipėdos r.; priteisti iš ieškovės 35905,00 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkis eurus ir 00 ct) kompensaciją už ieškovei tekusią didesnę santuokinio turto dalį atsakovo, naudai; nustatyti, jog ieškovė įsipareigoja vienasmeniškai įvykdyti šalių prisiimtus įsipareigojimas pagal solidarią prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ 2007-12-07 kredito sutarties Nr. 0460718035371-17 pagrindu bei ateityje nereikalauti regreso tvarka iš atsakovo E. S. sumokėtų piniginių įmokų; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką:

51. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas ketvirto savaitgalio sekmadienį 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties šeštadienio 20 val. ir sekmadienio vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą. Tokia bendravimo su vaikais tvarka užtikrintų galimybę ieškovei ir tais savaitgaliais, kurie būtų priskirti atsakovui, padaryti su vaikais namų darbus, juos išmaudyti prieš darbo savaitę, anksčiau vaikus paguldyti (kad būtų pailsėję ir išsimiegotų), paruošti mokyklai, ir pan., o taip pat iš anksto planuoti savaitgalius, planuoti, ką veiks su vaikais laisvalaikio metu ir pan.

62. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai nuo dukrų užimtumo mokymosi įstaigose ir būreliuose, pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų mokymosi įstaigų ir/ar būrelių, ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 19 val. parveža dukras į jų gyvenamąją vietą.

73. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos/darželio atostogų praleidžia su nepilnametėmis dukromis P. S., ir S. S., nuo 11 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos dienos vakaro 20 val. parveždamas jas į jų gyvenamąją vietą.

84. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų Kalėdų bei Naujųjų Metų antrą dieną (t.y. gruodžio 26 d. ir sausio 1 dieną) nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 20 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą, jeigu sekanti diena yra nedarbo diena. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, atsakovas dukras parveža į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos vakaro 19 val.

95. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

106. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 18 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

117. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17 d.), turi teisę atvykti ir bendrauti su dukromis ieškovės rengiamų vaikų gimtadienio švenčių metu.

128. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi būti atsižvelgiama į vaikų norą bendrauti su atsakovu – tėvu E. S. bei į vaikų užimtumą mokymosi įstaigose ir lankomuose būreliuose.

139. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą (tiek darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis) pranešdamas trumpąją žinute ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš tris dienas.

1410. Keičiantis ieškovės mamos E. S., a. k. ( - ) ir nepilnamečių dukrų gyvenamajai vietai, ji privalo apie tai informuoti prieš 7 (septynias) dienas atsakovą E. S..

15Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Mano, jog ieškovė siekdama, kad šalių santuoka būtu nutraukta dėl atsakovo kaltės bei atsakovo iškeldinimui iš namų ryžosi melagingai apkaltinti savo sutuoktinį smurtu prieš ją. Toks ieškovės elgesys yra nesuderinamas su CK 3.27 straipsnyje įtvirtinta pareiga būti lojaliam savo sutuoktiniui, gerbti vienas kitą. Ieškovė tokiu elgesiu pažeidė CK 3.5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą įgyvendinant šeimos teises ir vykdant šeimos pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ir iki 2016-05-17 įvykio, atsakovas pažeidė CK 3.30 ir 3.60 straipsniuose įtvirtintas sutuoktinio pareigas. 2016-04-22 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2016-04-18 įvykio, išdėstytos aplinkybės neparodo, kad atsakovas E. S. buvo nelojalus ar negerbė savo sutuoktinės. Mano, kad ieškovė rengėsi santuokos nutraukimui žymiai anksčiau, nei kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Jau 2016-04-22 ieškovės iniciatyva buvo parengti šalių santuokos nutraukimo dokumentai. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio šalys jau nebevedė bendro ūkio, ginčijosi dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nuolat konfliktavo su atsakovu, o ir 2016-04-18 konfliktą išprovokavo būtent ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas būtų pažeidęs jam tenkančias sutuoktinio pareigas. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas ilgą laiką nesirūpino šeima. Atsakovas rūpinosi šeima ir nepilnamečiais vaikais, dalyvavo šalių nepilnamečių vaikų auklėjime ir išlaikyme. Pridedami banko sąskaitos išrašai paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio neteikia išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Priešingai, net ir po to, kai teismui pagal ieškovės prašymą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas išsikraustė iš namų, atsakovas duodavo ieškovei pinigų savo nepilnamečių dukrų išlaikymui ne mažiau kaip po 150,00 Eur kiekvienai dukrai, kas mėnesį, taip pat nupirkdavo jiems reikalingų daiktų ir rūbų. Be to, atsakovas, siekdamas užtikrinti savo šeimos gerovę ir finansinį nepriklausomumą, visada dirbo, net buvo išvykęs dirbti į Norvegiją statybose, o visus uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas dirbo UAB „Remosta“, kurios vieninteliu savininku ir direktoriumi buvo ieškovės tėvas P. K.. Atsakovui dirbant UAB „Remosta“, didžioji dalis pajamų sudarė komandiruotpinigiai. Tačiau UAB „Remosta“ sąmoningai neteikia informacijos apie atsakovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, nes ši informacija bus nenaudinga ieškovei. Atsakovas po to, kai ieškovė nesutiko su šeima išvažiuoti gyventi į Norvegiją, matydamas grėsmę santuokos iširimui, nusprendė sugrįžti į Lietuvą, ką padarė 2015 metais. Atsakovo pajamos dirbant Lietuvoje ženkliai sumažėjo palyginus su pajamomis, gautomis dirbant Norvegijoje, ir tai iššaukė ieškovės nepasitenkinimą dėl materialinės šeimos situacijos pablogėjimo, kuris nuolat augo. Mano, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės noras tenkinti savo asmeninius poreikius, o ne siekti šeimos gerovės pagal šeimos uždirbamas pajamas. Nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaikų motina, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai kas mėnesį po 250,00 Eur išlaikymo. Mano, kad kiekvienos nepilnametes dukros išlaikymui negali būti priteista daugiau nei pusė minimalios mėnesinės algos kas mėnesį. Be to, nepilnametės dukros neturi specialių poreikių. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 250,00 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį viršija atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 650,00 Eur per mėnesį, neturi jokio turto nei santaupų. Po to, kai atsakovas buvo priverstinai iškeldintas iš namų, atsakovas gyveno pas tėvus, šiuo metu gyvena išsinuomotame bute. Tenkinus ieškovės prašymą priteisti kiekvienai dukrai po 250,00 Eur išlaikymo, atsakovui liktų apie 150,00 Eur pragyvenimui, iš kurių turėtų apmokėti buto nuomą, nusipirkti maisto ir apmokėti išlaidas, kai dukros būtų pas jį, o tai yra objektyviai neįmanoma. Pažymėjo, kad iki šalių santykių pablogėjimo, atsakovas perduodavo ieškovei pinigus, skirtus šeimos poreikiams tenkinti, grynais. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą nuo 2016 m. balandžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos t.y. 2016-06-14 yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi jokios informacijos apie gaunamas pajamas, paskutinė motinystės pašalpa ieškovei buvo išmokėta 2015-08-20 ir sudarė 105,35 Eur, o tai reiškia, kad iki šalys nustojo kartu gyventi, šeimą išlaikė atsakovas, nes ieškovė niekur nedirbo. Nesutiko su reikalavimu dėl turto padalinimo, nes nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ar priteisiant vienam iš sutuoktinių kompensaciją už į nekilnojamąjį turtą investuotas asmenines lėšas.

16Atsakovas E. S. pateikė priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus:

171. Santuoką, sudarytą 2006-07-08 Kretingos RKB, Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 107 nutraukti dėl ieškovės E. S. kaltės;

182. Nustatyti šalių nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina E. S.;

193. Nustatyti tokią tėvo E. S. bendravimo tvarką su dukromis P. S. ir S. S.:

203.1. Atsakovas su dukromis betarpiškai bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį ir kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais.

213.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį, priklausomai nuo dukrų užimtumo mokymosi įstaigose ir būreliuose, atsakovas pasiima dukras P. S. ir S. S. iš jų mokymosi įstaigų ir/ar būrelių ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 19 val. parveža dukras į jų gyvenamąją vietą.

223.3. Antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima dukras iš gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio vakaro 19 val.

233.4. Atsakovas pusę vasaros ir žiemos mokyklos/darželio atostogų praleidžia su dukromis P. S. ir S. S.. Atsakovas apie planuojamą praleisti su dukromis žiemos atostogų dalį (pirmąją ar antrąją atostogų dalį) informuoja motiną likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki žiemos atostogų pradžios, o apie planuojamą su dukromis praleisti vasaros atostogų dalį informuoja motiną ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Šalys turi derinti buvimo su dukromis laiką atsižvelgiant į šalių darbovietėse joms suteikiamų atostogų laiką.

243.5. Atsakovas informuoja ieškovę apie numatomą su dukromis atostogų vietą ir pobūdį; ieškovė pateikia atsakovui dukrų drabužius, kitus dukrų asmeninius daiktus ir dokumentus, reikalingus atostogoms. Atsakovas pasiima dukras P. S. ir S. S., pirmą atostogų dieną ne anksčiau kaip 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 19 val. Žiemos ir vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę išvykti su dukromis į užsienį.

253.6. Neporiniais metais atsakovas praleidžia su dukromis P. S. ir S. S., Velykas (sekmadienį ir pirmadienį), tokia tvarka - atsakovas paima dukras, iš jų gyvenamosios vietos prieš Velykas šeštadienį ne anksčiau kaip 11 val. ir grąžina dukras Velykų pirmadienį ne vėliau kaip iki 19 val., jų gyvenamosios vietos adresu.

263.7. Poriniais metais atsakovas praleidžia su dukromis Šv. Kalėdas, t. y. atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24-ąją dieną ne anksčiau kaip 11 val. ir grąžina dukras gruodžio 26-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19 val. jų gyvenamosios vietos adresu.

273.8. Neporiniais metais atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31-ąją dieną iki 18 val. ir grąžina dukras, sausio 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 18 val. jų gyvenamosios vietos adresu.

283. 9. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) praleidžia su dukromis. Atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir grąžina dukras tos pačios dienos vakare ne vėliau kaip iki 19 val. jų gyvenamosios vietos adresu.

293.10. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17 d.), turi teisę atvykti ir bendrauti su dukromis ieškovės rengiamų vaikų gimtadienio švenčių metu arba savo pasirinkimu praleisti su dukromis po jų gimimo dienos einantį sekmadienį tokia tvarka - atsakovas paima dukras sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 11 val. ir grąžina dukras tos pačios dienos vakare ne vėliau kaip iki 19 val. jų gyvenamosios vietos adresu.

303.11. Jeigu vienos ar abiejų dukrų liga, iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje/darželyje/būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia iš anksto suplanuota kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su dukromis laiku, bendravimas su dukra ir/arba dukromis perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Sužinojusi apie šiame punkte nurodytas aplinkybes, ieškovė nedelsiant informuoją atsakovą trumpąja žinute/el. paštu.

313.12. Atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą ir/ar dukras ligos metu, nepriklausomai nuo to ar dukra/dukros slaugoma/-os jos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydyto įstaigoje.

323.13. Atsižvelgiant į dukrų užimtumą, sveikatos būklę ir kitas joms reikšmingas aplinkybes, abiejų vaikų tėvų susitarimu trumpąja žinute/el. paštu, atsakovas gali bendrauti su dukromis ir kitu nenurodytu laiku. Apie norą paimti vaiką kitomis dienomis, nei nustatyta ankstesniuose punktuose, pranešama trumpąja žinute/el. paštu ne vėliau, kaip likus 48 val. Esant galimybei (atsižvelgiant į šiame punkte nurodytas aplinkybes), atsakovas dukras pasiima sutartą dieną iš jų gyvenamosios vietos šalių suderintu laiku ir grąžina tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val. jų gyvenamosios vietos adresu.

333.14. Apie tai, kad atsakovas negalės paimti vaikų bendravimo tvarkoje nustatytą dieną, atsakovas turi informuoti trumpąja žinute/el. paštu ne vėliau kaip likus 24 val.

344. Asmeninės nuosavybes teise ieškovei E. S. priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą:

354.1. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Klaipėdos raj., kurio rinkos verte 170 300,00 Eur;

364.2. Kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), Klaipėdos raj., kurios rinkos vertė 3400,00 Eur;

374.3. Vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos raj., kurio rinkos vertė 1200,00 Eur;

384.4. Buitinių nuotekų įvadą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Klaipėdos raj., kurio rinkos vertė 1700,00 Eur;

394.5. Žemės sklypą, 0.1220 ha dydžio, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Klaipėdos raj., kurio rinkos vertė 32400 Eur.

405. Nustatyti kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 0460718035371-17, yra solidari E. S. ir E. S., prievolė.

416. Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 0460718035371-17 vykdys asmeniškai E. S., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis E. S. lėšomis, E. S., privalo sumokėti E. S. piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius.

427. Priteisti iš E. S. 68000,00 Eur kompensaciją E. S., už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

438. Asmeninės nuosavybes teise ieškovei E. S. priteisti santuokos metu įgytą turtą: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 300,00 Eur vertės, koridoriaus suoliuką - 50,00 Eur vertės, lygintuvą - 100,00 Eur vertės, lyginimo lentą - 50,00 Eur vertės, skalbimo mašiną Miele - 250,00 Eur vertės, skalbinių džiovyklą Whirpool - 150,00 Eur vertės, akvariumą – 1500,00 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių - 500,00 Eur vertės, kilimą 2x4 m - 100,00 Eur vertės, veidrodį 2 m. aukščio - 80,00 Eur vertės; baldus: odinį kampą - 500,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizais svetainėje - 100,00 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung - 50,00 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (miegamojo lovą, čiužinį, 2 komodas) - 2000,00 Eur vertės, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 800,00 Eur vertės, drabužinės baldus su lentynomis - 200,00 Eur vertės, seifą - 200,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame - 50,00 Eur vertės, televizorių SONY - 200,00 Eur vertės, šviestuvą virš valgomojo stalo - 100,00 Eur vertės, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 8000,00 Eur vertės, smulkintuvą maisto atliekoms - 100,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje - 80,00 Eur vertės, šašlykinę - 50,00 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą - 60,00 Eur vertės, gultą - 30,00 Eur vertės, lauko supynę - 100,00 Eur vertės, lauko terasos baldus - 600,00 Eur vertės, vėliavos stiebą - 200,00 Eur vertės, vejos automatinę laistymo sistemą - 4000,00 Eur vertės, garažo lentynas - 40,00 Eur vertės, laistymo ritę - 70,00 Eur vertės, kondicionierių Toschiba - 100,00 Eur vertės, skalbimo mašiną Hoover - 150,00 Eur vertės, žoliapjovę - 100,00 Eur vertės, šaldytuvą Ariston - 150,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą - 200,00 Eur vertės, oro kompresorių - 100,00 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį Karcher - 200,00 Eur vertės, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB Space Cray - 300,00 Eur vertės, škotų terjero veislės šunį - 1000,00 Eur vertės.

449. Priteisti iš E. S. 11455,00 Eur kompensaciją E. S., už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

4510. Priteisti iš E. S. 5750,00 Eur kompensaciją E. S., už bendro turto sumažinimą, jai pardavus automobilį VW Tiguan, VIN Nr. ( - ).

4611. Priteisti iš E. S. 50,00 Eur kompensaciją E. S. už bendro turto sumažinimą, pardavus puspriekabę v/n ( - ).

4712. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo atsakovo reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl gyvenamojo namo, jo priklausinių ir žemės sklypo priteisimo ieškovei, dėl ieškovės įpareigojimo vienasmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankas, nesutiko dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio, kompensacijos atsakovui už gyvenamąjį namą priteisimo, daiktų padalijimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo, kompensacijos atsakovui už transporto priemonę VW Tiguan priteisimo. Nurodė, jog nesutinka, kas santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nuolat po santuokos sudarymo pradėjo žeminti ieškovę, pradėjo naudotis tuo, kad ieškovės tėvai didžiąja dalimi išlaiko šeimą finansiškai, tinkamai nebesirūpino šeimos gerove, kol galiausiai pradėjo žiauriai elgtis su ieškove, t.y. naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą matant ir girdint nepilnamečiams vaikams. Atsakovo pateikta ieškovės ir jos draugo nuotrauka, nenurodant jos padarymo datos, niekaip nepagrindžia atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė kitą vyrą susirado šalims gyvenant kartu. Kaip nurodo ir pats atsakovas, šalys kartu nebegyvena nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Taigi, nuo faktinio nebegyvenimo kartu iki šio momento yra praėję daugiau nei 2 metai, todėl akivaizdu, jog per tokį ilgą laiko tarpą ieškovė galėjo užmegzti naujus santykius. Ką beje, padarė ir atsakovas (atsakovo draugės žinutės rašytos ieškovei jau yra pateiktos byloje). Nepaisant to, pateikė teismui duomenis apie atsakovo pateiktos nuotraukos padarymo laiką, t.y. 2017-11-17. Kaip matyti, nuotrauka padaryta praėjus daugiau nei metams po ieškovės ir atsakovo faktinio išsiskyrimo ir bendro ūkio nebevedimo. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės neva tai susiradus kitą vyrą. Tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai byloje – pinigų dovanojimo sutartis, nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nuosprendis ir t.t., patvirtina ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovės tėvai prisidėjo finansiškai prie šalių šeimos gerovės, kad būtent atsakovas pažeidė savo santuokines pareigas elgtis su ieškove lojaliai, pagarbiai, rūpintis šeimos gerove, padėti tiek moraliai, tiek materialiai bei kad atsakovas su ieškove elgėsi žiauriai, naudojo smurtą jos atžvilgiu. Mano, kad santuoka neginčijamai nutrūko dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog atsakovo nurodyta bendravimo su vaikais tvarka (leidžiant laiką kartu su nakvynėmis), kol kas yra netinkama, nes vaikai yra atpratę nuo tėvo, dukrelėmis būtų labai didelis emocinis šokas, jeigu jos būtų atskirtos naktimis (po 2-3 dienas, ar ilgiau) nuo mamos, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatyto turi būti atmestas. Nurodo, jog nesutinka su atsakovo siūlymu nepilnamečių dukrų išlaikymui skirti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes toks išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečių dukrų interesų. Pažymėjo, jog pati abiejų dukrų išlaikymui, kas mėnesį skiria po 500 Eur (t.y. maistas (apie 100-150 Eur kiekvieną mėnesį), rūbai (apie 90 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį), mokesčiai už darželį (120 Eur kiekvieną mėnesį), ugdymo priemonės (apie 50 Eur), higienos reikmenys (apie 30 Eur kiekvieną mėnesį), vaistai (priklausomai nuo susirgimų), laisvalaikis (100 Eur), ir pan.). Todėl ir atsakovas atitinkamai turėtų skirti kiekvienai dukrai po 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, kadangi toks išlaikymo dydis, ieškovės manymu, užtikrins ne tik šalių, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyrą ir nebus pažeistas proporcingumo principas. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad sutinka, jog nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, tačiau visiškai nesutinka su prašoma priteisti kompensacijos suma. Nurodė, kad atsakovas melagingai nuodo, apie tai, kiek ir kas įdėjo pinigų į namo įsigijimą bei įrengimą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iki santuokos sudarymo turėjo 70000 litų savo asmeninių santaupų, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad 250000 litų jam padovanojo jo tėvai, priešingai nei ieškovė. Atsakovo tėvai namą pardavė už 280000 litų, tačiau tikrai atsakovui 250000 litų nepadovanojo, nes iš karto įsigijo kitą žemės sklypą ir jame statėsi kitą namą, kuriame šiuo metu, ieškovės žiniomis, ir gyvena. Ieškovė pateikė tiek savo, tiek savo tėvų turto deklaracijas, kurios neginčijamai patvirtina, kad ieškovės tėvai ne tik deklaravo ir turėjo tokio dydžio pajamas, bet jas ir padovanojo ieškovei. O atsakovas savo tėvų deklaracijų nepateikė. Ieškovė nurodė, kad namo įsigijimui ir įsirengimui šalys išleido 840000 Lt. Gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais buvo įsigytas 2006-08-28 pirkimo – pardavimo sutartimi už 420000 Lt. Didžiąją dalį šios sumos sumokėjo ieškovė, kadangi 2006-08-28 dovanojimo sutartimi ieškovei 270000 Eur padovanojo tėvai, o avansą, t.y. 70000 litų pagal 2006-08-22 Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį už ieškovę sumokėjo jos mama. Taip pat šalys 2006-08-27 sudarė 200000 Lt paskolos sutartį Nr. 06-062721-FA su AB Hansabankas. Vėliau, t.y. 2007-12-07 minėta kredito suma buvo refinansuota AB „SEB bankas“ – 300000 Lt sumai. Šiuo metu negrąžintos paskolos likutis sudaro 73000 Eur. Paaiškino, kad už namą buvo sumokėtas 70000 litų avansas, kurį, sumokėjo ieškovės mama K. K., vėliau sumokėta likusi suma, t.y. 350000 litų (ši suma buvo padengta iš dalies ieškovės pagal dovanojimo sutartį gautais pinigais, iš dalies panaudojant gautos paskolos pinigines lėšas). Ieškovės įnašas sudaro 340000 litų (70000 litų avansas ir 270000 litų dovanoti pinigai). Atsakovas nurodo, jog ieškovė išleido tik 220000 litų iš dovanotų pinigų, o 50000 litų jam niekada nebuvo perdavusi. 2006-08-28 sutarties 17 punkte nurodyta, jog pirkėjai yra sumokėję 40000 litų UAB „Pūšų alėja“ už teisę prisijungti prie magistralinių tinklų prieš sutarties sudarymą. Mano, kad atsakovui turėtų būti priteista 35905 Eur kompensacija už jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad vadovaujasi ne vertinimo ataskaitoje nustatyta namo verte, o realiai šalių išleistas pinigines lėšas namo įsigijimui ir įsirengimui, kurios sudaro kur kas didesnę dalį nei atliktas ir šioje byloje pateiktas namo vertinimas, t. y. sutinka atsakovui sumokėti didesnę kompensaciją, nei jam tektų pagal dabartinę namo vertę. Nesutinka jog kilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, o atsakovui priteisiant 11455 Eur kompensacija. Atsakovo nurodytos daiktų vertės neatitinka tikrovės, yra akivaizdžiai padidintos. Atsakovo nurodyti daiktai buvo įgyti dar santuokos pradžioje, todėl per 11 metų nuvertėjo. Atsakovas iš namo išsivežė: kilimą 2x4 m – 100 Eur; kondicionierių Toschiba – 100 Eur; skalbimo mašiną Hoover – 150 Eur; šaldytuvą Ariston - 150 Eur; suvirinimo aparatą – 200 Eur; oro kompresorių – 100 Eur; plovimo įrenginį Karcher – 200 Eur; todėl jie jau yra padalinti, už juos tik turėtų būti ieškovei priteista 1000 Eur kompensacija. Nurodė, jog sutinka grąžinti atsakovui: koridoriaus suoliuką – 50 Eur; televizorių Samsung 54 colių – 500 Eur; užuolaidas – 50 Eur; muzikinį centrą Samsung – 50 Eur; miegamojo kambario baldus – lovą, čiužinį, dvi komodas – 2000 Eur; miegamojo užuolaidas – 50 Eur; televizorių Sony – 200 Eur; šašlykinę – 50 Eur; lauko drabužių džiovyklę – 60 Eur; gultą – 30 Eur; lauko supynę – 100 Eur; žoliapjovę – 100 Eur; už juos ieškovei turėtų būti priteista 3240 Eur kompensacija (remiantis atsakovo nurodytomis vertėmis). Šuo buvo pirktas tuo metu, kai atsakovas E. S. buvo susilaužęs kojas, jo įsigijimui ieškovės tėvai skolino 2000 litų. Šuo apskritai neturėtų būti dalinamas, kadangi jis yra vaikų. Visus likusius daiktus priteisti ieškovei, kadangi jie yra įmontuoti name ir yra neatsiejama namo dalis. Priteisus dalį daiktų E. S., įvertinus tai, kad didžiąją dalį daiktų atsakovas jau ir taip yra išsivežęs, ieškovės naudai turėtų būti priteista 4240 Eur kompensacija iš atsakovo. Pažymėjo, jog šalys santuokoje įgijo automobilį VW Tiguan (vertė 11500 Eur), kurį ieškovė pardavė 2015 metais, o visas pinigines lėšas pervedė savo tėvui į sąskaitą. Šis automobilis buvo įsigytas ne iš bendrų šeimos pajamų, jį ieškovei nupirko jos tėvai. Transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, kadangi ieškovė tuo metu dirbo AB SEB banke ir galėjo lizinguotis daiktus su mažesnėmis palūkanomis. Kiekvieną mėnesį lizingą mokėjo ieškovės tėtis. Kai lizingas buvo išmokėtas, automobilis buvo užregistruotas ieškovės vardu. Vėliau, šalims dar būnant santuokoje ir gyvenant kartu automobilis buvo parduotas, o gautos piniginės lėšos pervestos ieškovės tėvui, kadangi būtent jis ir mokėjo už transporto priemonę. Be to, atsakovas santuokos metu taip pat buvo įgijęs transporto priemonių, kurias pardavė, todėl vadovaujantis atsakovo logika, ieškovė galėtų prašyti kompensacijos už jas. Nutraukiant santuoką dalintinas tik realiai šalių šiuo metu turimas turtas, todėl atsakovo reikalavimas dėl 5750 Eur kompensacijos priteisimo už transporto priemonę turi būti atmestas kaip visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad jo vardu buvo registruota viena transporto priemonė – priekaba, valst. Nr. GF350, 1998 m. gamybos, kurią jis prieš tris mėnesius pardavė už 100 Eur. Priekabą atsakovas įsigijo pasiskolinęs pinigų iš ieškovės tėvų. Priekaba buvo geros būklės. Tikėtina, jog atsakovas ją pardavė tikrai už gerokai didesnę kainą nei 100 Eur. Tačiau, įvertinus tai, kad nutraukiant santuoką gali būti dalinamas tik šiuo metu realiai šalių turimas turtas, ieškovė kompensacijos už šią priekabą nereikalauja.

49Tretysis asmuo AB SEB bankas patikė atsiliepimus į ieškinį, priešieškinį. Atsiliepimais siūlė tenkinti ieškovės bei atsakovo reikalavimą - prievolę pagal 2007-12-07 kredito sutartį Nr. 0460718035371-17 po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; dėl kitų ieškovės ir atsakovo reikalavimų (įskaitant reikalavimą dėl bankui įkeisto turto paskirstymo tarp sutuoktinių) spręsti teismo nuožiūra.

50Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje pateikiami reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atitinka vaikų P. S. ir S. S., interesus. Abi mergaitės yra mažo amžiaus, nuo gimimo gyvena su mama. Yra susiformavęs tarp vaikų ir mamos artimas emocinis ryšys, ieškovė pastoviai savo vaikais rūpinasi, prižiūri juos, auklėja ir sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovės E. S. siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka nepilnamečių vaikų interesus negu atsakovo E. S. teismui pateiktame priešieškinyje. Prašomas išlaikymo dydis būtų pakankamas vaikų poreikiams tenkinti.

51Teismo posėdžio metu ieškovė E. S. prašė ieškinį tenkinti, ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog santuoką nori nutraukti dėl to, jog buvo fizinis, psichologinis smurtas jos atžvilgiu, spaudimas, teroras, alkoholio vartojimas, E. S. buvo neištikimas, žemino vaikų akivaizdoje. Ne kartą yra tekę bėgti iš namų, prašyti tėvų pagalbos, kreipėsi į psichologus. Norėjo išsaugoti santuoką, tačiau nepavyko. Nurodė, kad niekada nedraudė E. S. matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau jis pats vaikų neima, net ir pagal paties paprašytą ir nustatytą bendravimo tvarką. E. S. moka po 150 Eur, daugiau niekuo neprisideda, nesurūpina vaikais, o vaikams reikalinga daug, nes lanko mokyklą, darželius, būrelius – didžioji dukra lanko šokius, dainavimą, dekoratyvinę plastiką, kurie kas mėnesį kainuoja 74 Eur, mažoji dukra darželyje lanko karate, keramiką ir dramos būrelį, kurie kainuoja 54 Eur. Be to, kainuoja vaikams rūbai, maistas. Vaikams išleidžia apie 500 Eur per mėnesį, kartais daugiau, kartais mažiau – kainuoja darželis, būreliai, vaistai, kanceliarinės prekės, maistas, telefonas, išvykos ir t.t. Mažoji duktė yra gimusi su vienu inkstu, turi problemų su akimis, dažnai teka lankytis pas gydytojus. Paaiškino, kad nesutinka, jog atsakovus vaikus pasiimtų su nakvyne, nes dukros pačios nenori važiuoti susitikti su juo net ir tai dienai, kai yra paskirta. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, prašė tenkinti, kaip nurodyta ieškinyje. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad jis prisidėjo prie namo pirkimo, nes turėjo pinigų, taip nebuvo, nes namą padėjo įsigyti jos tėvai, o E. S. pinigų neturėjo. Atsakovo tėvai tuo metu pardavė vieną namą, tačiau tuo pačiu metu jie pirko ir statėsi kitą namą. Dėl kilnojamųjų daiktų nurodė, kad daug daiktų E. S. yra išsivežęs, daug daiktų buvo parsivežęs iš Norvegijos šiukšlyno, nėra jokių pirkimo čekių, neaišku kodėl atsakovas juos vertina ir kaip. Nurodė, kad dalį daiktų gali grąžinti – koridoriaus suoliuką, muzikinį centrą, televizorių, šašlykinę, gultą, lauko rūbų džiovyklą. Paaiškino, kad daiktų, kurie yra įmontuoti negali išardyti, o šuniukas pirktas vaikams, todėl neturi būti dalintinas. Prašė, jog bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, jog atsakovas informuotų prieš 2-3 dienas ieškovę ar pasiims vaikus.

52Teismo posėdžio metu atsakovas E. S. prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Paaiškino, jog uošvis siūlė nupirkti namą, o jam siūlė įsirengti. Jis taip nenorėjo, todėl susitarė, kad pusę sumos 200 000 Lt dengs uošvis, o jis ims paskolą ir dengs kitą pusę iš savo uždirbtų pinigų bei jo tėvų duotų pinigų. Nuvažiavo į „Pušų alėją“, suderėjo, 70 000 Lt reikėjo įnešti avanso, kadangi su savimi tiek pinigų neturėjo, uošviui sakė, kad grįš namo, susirinks pinigus ir atveš, tačiau uošvis sakė, kad nevešk, tų pinigų ir taip reiks, jis sumokės, ant uošvienės užrašys, taip ir sutarė, tačiau nežino, ar kas juos atidavė. Pradėjo dirbti Norvegijoje pas uošvį, uždirbdavo po 15 000 Lt-19 000 Lt, didžioji dalis tų pinigų buvo kaip komandiruotpinigiai. Buvo ir biuletenyje, tačiau ir tuo metu dirbo pas uošvi, tačiau Lietuvoje, jam buvo mokamas atlyginimas. Nežinojo apie jokias dovanojimo sutartis. Uošviai davė 200 000 Lt, 200 000 Lt pasiėmė paskolą, namas buvo perkamas per pusę, padėjo jo tėvai, kurie dovanojo 250 000 Lt namo įsirengimui, pats turėjo santaupų, tačiau kiek nepamena. Mano, kad namo įsirengimui ir įsigijimui buvo išleista apie 900 000 Lt. Ieškovės tėvai prisidėjo prie garažo statybos, prie kitų daiktų ir darbų. Dėl daiktų, tai ieškovė gyvena su kitu vyru trejus metus, naudojasi jais, jie ir nusidėvėjo. Kilnojamus daiktus jis pirko naujus, nesivežė jokių dėvėtų daiktų iš Norvegijos, kainas nustatė pats ir nurodo, kad reikia skaičiuoti per pusę. Paaiškino, jog jokių daiktų neišsivežė, o ir dabar jam nereikia nei užuolaidų, nei televizoriaus nei kitų daiktų, kadangi nuomojasi butą ir neturi kur tų daiktų dėti. Palieka garažą, pušis, į juos nepretenduoja, palieka vaikų baldus. Dėl santuokos nutraukimo kaltina ieškovę, nes ji susirado kitą vyrą. Tiksliai nežino kada, bet jam draugai sakydavo, kad ji turi kitą, sužinojo iš kalbų. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio nesutinka, nes neturi galimybės mokėti daug, siūlo 300 Eur abiem vaikams, uždirba apie 1000 Eur. Mano, kad ieškovė ir jos tėvai nori atskirti jį nuo vaikų. Su vaikais važiuoja į vaikų kambarius, žaidimų aikšteles, į namus nesiveža, nes bijo kad ieškovė pradės jį kuom nors kaltinti. Sutinka dėl pereinamojo laikotarpio, dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Su gimtadieniais vaikus sveikina, taip pat sveikina ir su kitomis šventėmis, vaikams nuperka kanceliarinių prekių ir pan. Nurodė, jog sutinka, kad namas atitektų ieškovei, o jam būtų išmokėta kompensacija, nurodyta priešieškinyje.

53Institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ana Tamolienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priaria, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl bendravimo tvarkos, siūlė nustatyti bendravimo tvarką, kurią pasiūlė ieškovė, kaip labiau atitinkančią vaikų interesus. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas 250 Eur kiekvienam vaikui patenkintų vaikų poreikius.

54Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad jos nuomone santuoka iširo dėl smurto šeimoje, kuris buvo ir iki santuokos, E. S. agresijos. E. S. ir jų namuose yra išdaužęs indus, taures pirtelėje, jų šeimoje dažnai trūkdavo pinigų, jis liepdavo dukrai eiti užsidirbti, nors vaikai buvo maži, į savaitę duodavo 50 Eur maistui ir kurui, sakydavo eik dirbti arba prašyk tėvų. Dovanojo dukrai 270 000 Lt namo įsirengimui bei statybai, ir ji sumokėjo 70 000 Lt avansą už namo įsigijimą. Viso dovanojo 340 000 Lt. Pinigai buvo panaudoti namo statybai ir įrengimui. Garažo statybai davė apie 50 000 Lt – grynais. Lizinguojamą automobilį Tiguan pirko jos vyras, kuris mokėjo lizingą bei už automobilio remontą. Šį automobilį pardavė ir nupirko kitą. Be to, E. S. skolinosi pinigus automobilio remontui 20 000 Lt, skolinosi pinigus kateriui pirkti, jo remontui, tačiau pinigų negrąžino. E. S. įsidarbino vyro įmonėje UAB „Remosta“, vyras leisdavo E. S. pasilikti Lietuvoje, įsirenginėti namą, mokėjo už jį mokesčius. Paaiškino, kad siūlėsi patys įrengti namą, tačiau E. S. nesutiko, nes manė, kad jie gali jį apgauti.

55Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. paaiškino, kad jos nuomone santuoka iširo dėl to, kad dažnai trūko pinigų šeimoje. Žino, kad buvo kviečiama policija, kad E. S. neblaivus, tačiau E. S. būdavo blaivus. Dėl namo įsigijimo paaiškino, kad vaikai susituokė 2006 m., įsigijo neįrengtą namą, todėl ji su vyru pasitarė, pardavė savo namą, ir nutarė padėti vaikams įsirengti namą, o patys pasistatyti mažą namelį. Namą pardavė už 590 000 Lt, kuriuos gavo grynais, dokumentuose buvo nurodyta 280 000 Lt. Sūnui davė 250 000 Lt namo įrengimui (2007 metais). Dovanojimo sutarties nerašė, nes vaikai kartu gyveno 7 metus, tikėjo, kad vaikai neišsiskirs, manė, kad ir sūnaus žmonai gali nepatikti, kad bus sutartis, todėl dovanojimo sutarties ir nerašė. Namą įrenginėjo ir sūnus, ir jos vyras, ir meistrus samdė. Savo namą pasistatė turimam žemės sklype, iš savo lėšų. Namas dar ir dabar nėra užbaigtas. E. S. prieš santuoką turėjo santaupų, tačiau kiek nežino. E. S. kur konkrečiai išleido 250 000 Lt nesakė.

56Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. paaiškino, kad dukrai E. S. namo pirkimui dovanojo 270 000 Lt. Sklypą pradžioje buvo nusipirkę savo vardu, po to perrašė vaikams. Vaikams padėjo finansiškai namo statybai, įrengimui, baldų supirkimui, nes turėjo tokią galimybę. Prieš sudarant preliminarią sutartį 70 000 Lt avanso mokėjo jie, sumų niekas jiems neatidavė. Vidaus remonto darbams buvo palikęs savo darbuotojus ir buvo palikęs žentą E. S.. Praktiškai visus baldus supirko jie, vaikai ėmė 200 000 Lt paskolą, taip pat pirko įvairius daiktus. Davė pinigų garažo statybai. Kiek pinigų išleido nefiksuodavo, vaikai paprašydavo, ir duodavo. E. S. veždavo naudotą buitinę techniką iš Norvegijos, kurią žmonės palikdavo prie parduotuvių. Nežino kokia buitinė technika buvo pas vaikus, naudota ar pirkta nauja. Norvegijoje E. S. uždirbdavo apie 19 000 Lt už 5-6 savaites, tai buvo atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Kai sirgo, gaudavo be komandiruotpinigių. E. S. skolinosi iš jo pinigų katerio remontui. Nurodė, kad dėl santuokos tai iš karto matė, jog nieko gero nebus, net dukrą atkalbinėjo nuo santuokos. E. S. dukrą tampydavo už plaukų, mušdavo, tik dukra iš pradžių nieko nesakė. Automobilį Tiguan pirko jis, mokėjo už jį lizingą, vėliau jį perrašė dukrai. Juo naudojosi vaikai, tiek dukra, tiek žentas. Neturi jokios informacijos, kad E. S. tėvai prisidėjo prie namo įrengimo. Namas su sklypu, pastatymu, įrengimu, kainavo apie milijoną litų. Paaiškino, kad duomenų apie E. S. darbo užmokestį nesaugo, kadangi praėjo daugiau nei10 metų. Paaiškino, kad dukrai davė labai daug pinigų, vėliau gailėjosi, kad visko nesutvarkė juridiškai.

57Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Marius Navickas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad šalys senai nebegyvena kartu, turi kitus draugus. Nurodė, jog abi šalys sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, atstovo nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo katės. Mano, kad vaikų išlaikymui prašoma suma atitinka ir teismų praktiką, ir išleidžiamas sumas, ir minimalius vaikų poreikius. Dėl bendravimo tvarkos, tai teismas buvo nustatęs, kas antrą savaitgalį atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas ir jos nevykdė. Be to, atsakovas vaikus sugalvoja pasiimti 14 val., ar 12 val., bet kuriuo metu, kada nori, nesvarbu kokią dieną ar valandą, nori čia ir dabar, o tai yra didelė problema. Todėl prašo nustatyti tokią tvarką, kad atsakovas bendrautų kas antrą savaitgalį šeštadienį, arba sekmadienį, ir apie tai būtų informuota ieškovė. Jei atsakovas neinformuoja, tada ieškovė galėtų planuotis ir savo savaitgalį. Tarp šalių ginčo kaip ir neliko dėl pinigų sumos, kuri buvo panaudota namui įsigyti ir įrengti. Ieškovė nurodo 840 000 Lt sumą, atsakovas nurodo apie 900 000 Lt sumą. Ginčo nebėra ir dėl to, kam turėtų atitekti namas. Byloje liko ginčas dėl kompensacijos. Ieškovė būdama sąžininga, tą atskaitos tašką skaičiavo nuo išleistos pinigų sumos namui, nevertindama teismui pateiktos nekilnojamojo turto nustatytos rinkos kainos, todėl mano, kad kompensacija turi būti priteista pagal jų paskaičiavimus. Byloje kyla ginčas dėl kilnojamų daiktų pirkimo, ir ar atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo statybos. Atsakovas jokiais dokumentais nepagrindė, kad tėvai jam davė lėšų namo statybai. Be to, atsakovo pozicija proceso metu keitėsi, pradiniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovo mama davė 70 000 Lt ir 250 000 Lt, vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tai jo asmeninės lėšos. Atsakovas buvęs pareigūnas, todėl visas pajamas jis turėjo deklaruoti, tačiau tokių duomenų nepateikė. Dėl automobilio – dalintinas tik turtas, esantis šiuo metu. Be to, automobilis buvo išmokėtas ieškovės tėvo, vėliau parduotas ir pinigai atiduoti tėvui. Be to, automobilis parduotas santuokos metu. Dėl kilnojamųjų daiktų nurodė, kad gali būti dalinami tik tie daiktai, kurie realiai egzistuoja, ir normaliomis kainomis. Atsakovas nepateikė nei vieno daikto vertės, be to, ieškovė tuos daiktus sutinka atiduoti, kurie nėra namo priklausiniai, ir kurių nėra pasiėmęs atsakovas. Atsakovas nepagrindė nei pinigų gavimo, nei pinigų panaudojimo namo statybos, nei pinigų dovanojimo.

58Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Andžejus Seliava prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Iš atsakovo pusės nebuvo fizinio ar psichologinio smurto, tai įrodo ir byloje esantys nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, išteisinamasis nuosprendis. Santykiai buvo konfliktiški jau iš seniau. Su vaikais atsakovas turi norą ir galimybę bendrauti, nuomojamo buto sąlygos tinkamos. Gal ne visada šalys sutaria kaip su vaikais bendrauti, tačiau prašo nustatyti bendravimo tvarką tokią, kokią jie pateikė priešieškinyje. Dėl išlaikymo – vaikams turi būti priteistas toks išlaikymas, koks yra realus poreikius. Ieškovė nurodė, kad vaikams išleidžia po 250 Eur, tad priteisti didesnio, nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovas neturi galimybės mokėti kiekvienai dukrai po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė teigia, kad namui skirti buvo jos asmeniniai pinigai – 320 000 Lt. 150 000 Lt atsakovas pripažįsta, kad tiek buvo gauta iš ieškovės tėvų. Buvo sudaryta teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovės mama perleido ieškovei, ieškovė atsiskaitys. Su mama niekas neatsiskaitė, ir tai yra bendra šeimos skola, ne ieškovės. Paaiškino, kad visi dokumentai, deklaracijos yra pateiktos byloje, iš kurių matosi, kad atsakovas turėjo asmeninių lėšų namo statybai. Namo statybai iš viso išleista virš 900 000 Lt. Mano, jog pilnai įrodyta, kad namas statytas iš bendrų abiejų šalių pinigų, tiek asmeninių, tiek dovanotų, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo, nėra jokio pagrindo. Dėl daiktų pasidalinimo prašė tenkinti, kaip išdėstyta priešieškinyje, daiktų buvimo faktas įrodytas nuotraukomis, o tai, kad atsakovas išsivežė kažkokius daiktus, byloje nėra jokių duomenų. Dėl daiktų vertės - atsakovas pateikė daiktų įvertinimus, taip, kaip jis suvokia. Daiktai buvo pritaikyti namui, įrankių atsakovas neturi kur pasidėti ir laikyti jų. Daiktai, kad ir atvežti iš kitos šalies, tačiau jie turi vertę. Mano, jog teismas turėtų įvertinti daiktus taip, kaip nurodė atsakovas, nes ieškovė nepateikė jokios daiktų vertės. Dėl transporto priemonės Tiguan paaiškino, kad transporto priemonė buvo įsigyta santuokos metu, ja naudojosi abu sutuoktiniai. Išmokėjus lizingą, transporto priemonė buvo užrašyta ieškovės vardu. Ieškovė transporto priemonę pardavė, o pinigus pervedė tėvui, nepasitarusi su atsakovu, todėl sumažino šeimos turtą.

59Teismas

konstatuoja:

60ieškinys, priešieškinys tenkintini iš dalies.

61Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė susituokė 2006-07-08 Kretingos RKM, Kretingos rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 107. Gyvenant santuokoje gimė dvi dukros: P. S., gimusi ( - ), ir S. S., gimusi ( - ). Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaiga 2008 m.), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ) vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos r. Šalys 2006-08-27 sudarė 200 000 Lt paskolos sutartį Nr. 06-062721-FA su AB Hansabankas. 2007-12-07 kredito suma buvo refinansuota AB SEB bankas – 300000 Lt sumai.

622006-08-22 sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo Nr. 0822/06, kuria UAB „Pušų alėja“ ir E. S. sutarė, jog UAB „Pušų alėja“ parduoda, o E. S. perka nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (namo baigtumas 59 proc.) bei žemės sklypą, kurių bendra vertė 420 000 Lt. Sutartyje numatyta, kad E. S. iki 2006-08-22 sumoka 70 000 Lt avanso bei 40 000 Lt per 15 dienų po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir prisijungti prie inžinerinių tinklų. 2006-08-28 sudaryta sutartis, kuria UAB „Pušų alėja“ pardavė, o E. S. bei E. S. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 2006-08-28 Priėmimo - perdavimo aktu, minėtas turtas perduotas E. S.. 2006-08-28 pinigų dovanojimo sutartimi P. K. ir K. K. neatlygintinai dovanojo dukrai E. S. asmeninėn nuosavybėn 270 000 Lt. 2006-08-22 Tarpusavio užskaitos ir skolos perkėlimo sutartimi, UAB „Pušų alėja“ būdama skolinga K. K., o E. S. būdama skolinga UAB „Pušų alėja“ sutarė, jog 70 000 Lt, kuriuos UAB „Pušų alėja“ privalo sumokėti K. K., pastarajai sumokės E. S.. UAB „Pušų alėja“ atsisako bet kokių pretenzijų E. S., o K. K. atleidžia UAB „Pušų alėją“ nuo 70 000 Lt sumokėjimo. 2018-08-22 Pažymoje Nr. 1 apie išmokėtus dividendus pažymėta, kad 2006 m. P. K., UAB „Remosta“, išmokėjo 850 000 Lt. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-01-03 P. K., E. S. pravedė 50 000 Lt.

63Iš namų valdos ( - ), Klaipėdos rajone turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-60566, kurią atliko turto ir verslo vertintojai „Lituka ir KO“ matyti, kad 2016-05-26 dienai, nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, kiemo aikštelės, vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado, žemės sklypo, vertė 209 000 Eur.

64Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-01-16 likusi neišmokėta kredito suma - 71999,77 Eur.

65Iš E. S. pateiktų deklaracijų matyti, kad 2006 m. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2005 m. - 60 000 Lt, 2007 m. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2006 m. - 65 000 Lt, banke - 12497 Lt. Iš pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad E. S. 2005-02-25 nusipirko automobilį VW Golf, 7600 Lt, ir jį pardavė 2008-02-27 už 25 000 Lt. Iš 2006-06-069 sutarties, priėmimo-perdavimo akto matyti, kad B. S. pardavė žemės sklypą su statiniais (gyvenamasis namas su garažu, ūkinis pastatas) už 280 000 Lt.

662016-04-29 Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis E. S. yra įregistravęs transporto priemonę – priekabą Schmid, UE 203016, valstybinis numeris ( - ) (kuri parduota).

67Dėl santuokos nutraukimo.

68Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.

69Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

70Ieškovė kaltu dėl santuokos iširimo laiko atsakovą, nurodydama, kad atsakovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes žemino ieškovę, naudojosi tuo, kad ieškovės tėvai didžiąja dalimi išlaiko šeimą finansiškai, tinkamai nesirūpino šeimos gerove, kol galiausiai pradėjo žiauriai elgtis su ieškove, t.y. naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą matant ir girdint nepilnamečiams vaikams. Atsakovas kalta dėl santuokos iširimo laiko ieškovę, nes ji susirado kitą vyrą, nebuvo lojali savo sutuoktiniui, melagingai apkaltinto atsakovą smurtu prieš ją, nuolat konfliktavo su atsakovu. Be to, ieškovei nesutikus su šeima išvažiuoti gyventi į Norvegiją, atsakovas matydamas grėsmę santuokos iširimui, grįžo į Lietuvą, dėl ko jo pajamos ženkliai sumažėjo palyginus su pajamomis, gautomis dirbant Norvegijoje, ir tai iššaukė ieškovės nepasitenkinimą dėl materialinės šeimos situacijos pablogėjimo, kuris nuolat augo. Mano, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės noras tenkinti savo asmeninius poreikius, o ne siekti šeimos gerovės pagal šeimos uždirbamas pajamas.

71Ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, nesirūpino vaikais. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė buvo neištikima, nelojali savo sutuoktiniui, ar tenkino savo asmeninius poreikius, o ne siekė šeimos gerovės. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieškovės tėvai, K. K., P. K. nurodė, jog mano, kad santuoka iširo dėl smurto šeimoje, E. S. agresijos. Liudytoja, atsakovo mama, B. S. nurodė, kad santuoka iširo dėl to, kad dažnai trūko pinigų šeimoje, žino, jog buvo kviečiama policija, neva E. S. neblaivus, tačiau E. S. būdavo blaivus.

72Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė atsakovo neištikimybės, smurto ar piktnaudžiavimo alkoholiu faktų, atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė ieškovės neištikimybės faktų.

73Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

74Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, daro išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

75Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

76Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

77CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. S.. Atsakovas dėl nurodyto reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, su reikalavimu sutiko. Kadangi ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečių vaiko interesus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59, 3.168, 3.169 straipsniai).

78Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

79Ieškovė prašo priteisti nepilnametėms dukroms P. S. ir S. S., išlaikymą po 250,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Pažymėjo, kad vaikams (8 ir 6 metai) reikia daug, nes lanko mokyklą, darželius, būrelius – didžioji dukra lanko šokius, dainavimą, dekoratyvinę plastiką, kurie kas mėnesį kainuoja 74 Eur, mažoji dukra darželyje lanko karate, keramiką ir dramos būrelį, kurie kainuoja 54 Eur. Nurodo, kad pati abiejų dukrų išlaikymui, kas mėnesį skiria po 500 Eur, kartais daugiau, kartais mažiau – kainuoja darželis, būreliai, vaistai, kanceliarinės prekės, maistas, telefonas, išvykos ir t. t., apytiksliai kas mėnesį išleidžia maistui apie 100-150 Eur, rūbams apie 90 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį, mokesčiai už darželį 120 Eur, ugdymo priemonės apie 50 Eur, higienos reikmenys apie 30 Eur, vaistai (priklausomai nuo susirgimų), laisvalaikis (100 Eur). Mažoji duktė yra gimusi su vienu inkstu, turi problemų su akimis, dažnai teka lankytis pas gydytojus. Atsakovas nesutinka su tokio išlaikymo dydžio priteisimu, nurodo, kad neturi galimybės tiek mokėti, siūlo 300 Eur abiem vaikams, nes ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 250,00 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį viršija atsakovo gaunamas pajamas. Nurodo, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 650,00 Eur per mėnesį (teismo posėdžio metu nurodė, jog uždirba apie 1000 Eur), neturi jokio turto nei santaupų, gyvena išsinuomotame bute, ir tenkinus ieškovės prašymą priteisti kiekvienai dukrai po 250,00 Eur išlaikymo, atsakovui liktų apie 150,00 Eur pragyvenimui, iš kurių turėtų apmokėti buto nuomą, nusipirkti maisto ir apmokėti išlaidas.

80Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba ( - ) vadovo padėjėjos pareigose, ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 30 000 kronų (apie 3100 Eur) per mėnesį. Iš gaunamo darbo užmokesčio ieškovė turi išlaikyti save, mokėti mokesčius, kreditą, atsakovo dvi dukras, kurių viena turi sveikatos problemų. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo darbo užmokestis 2018-07 mėn. - 2018-09 mėn. – vidutiniškai 853 Eur per mėnesį, 2017 metais 667 Eur per mėnesį, nuo 2018-06-01 nuomojasi butą, už kurį moką 200 Eur per mėnesį.

81CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

82Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Nepilnametė S. S. turi sveikatos problemų – nuolatiniam dėvėjimui nešioja akinius be to, ieškovė nurodė, kad dukra gimusi su vienu inkstu, tenka dažnai kreiptis į gydytojus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo aikštelė, vandentiekio įvadas, buitinių nuotekų išvadas, adresu ( - ), Klaipėdos r., kurio dalies įsigijimui paimtas kreditas. Ieškovės mėnesinės pajamos apie 3100 Eur, atsakovo apie 1000 Eur.

83Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametes šalių dukras, ieškovei tenka didžiausioji nepilnamečių vaikų rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (šiuo metu 430 Eur). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečių dukrų išlaikymui reikalinga 300 Eur suma per mėnesį, ir kurią jis galėtų sau leisti mokėti abiems vaikams, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vienam vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 250 Eur sumos vienam vaikui neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

84Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu įrodinėja, kad jo turtinė padėtis sudėtinga, kadangi jis turi vienintelį pajamų šaltinį – darbą UAB ( - ) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, uždirba apie 1000 Eur (tai nurodė teismo posėdžio metu); nuomojasi butą, moka mokesčius už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Teismas atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį vertina kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas dirba vairuotojo pareigose, kuri teismo vertinimu yra paklausi, neabejotinai sudaro sąlygas jam rasti ir geriau apmokamą darbą bei užmokestį už jį, sudarančias sąlygas pakankamai pilnai pasirūpinti visais savo išlaikytiniais atliekant savo, kaip tėvo pareigą, taip pat ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė duomenų bei įrodymų, kad nėra jokių galimybių jam gauti didesnes pajamas, kad jis ieškojo geriau apmokamo darbo tačiau jam buvo atsisakoma suteikti jį dėl objektyvių priežasčių. Teismas, įvertindamas atsakovo paaiškinimus daro išvadą, kad atsakovas nededa pakankamų pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir lygia dalimi su jo vaikų mama prisidėtų prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Be to, atsakovas pirminiame priešieškinyje prašė jam priteisti visą nekilnojamąjį turtą, už kuri sutiko ieškovei išmokėti 67850 Eur kompensaciją. Taigi byloje pateikti duomenys bei įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, pateiktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas turi realias galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie jo nepilnamečių vaikų būtinos išlaikymo sumos teikimo.

85Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, atsakovas, būdamas darbingas asmuo, turi aktyviai veikti, kad susirastų kitą (galbūt papildomą), geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti tiek savo, ypatingai - tiek savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

86Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis, teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo nepilnametėms dukroms po 250 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienai.

87Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas taip pat ir nepilnamečių vaikų būtinus poreikius jų amžiui, šalių turtinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo tenkinti ir iš atsakovo, nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. išlaikymui, priteisti po 250 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-06-15, iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

88Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

89Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

90Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama E. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

91Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo

92CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6939,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2016-04-01 iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas yra nusišalinęs nuo dukrų išlaikymo, dėl ko visa vaikų išlaikymo pareiga teko tik ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas moka tik teismo paskirtą laikiną išlaikymą – 250 Eur, daugiau niekuo neprisideda. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad pinigus ieškovei perduodavo grynaisiais, todėl priteisti išlaikymą nuo 2016-04-01 yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

93Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

94Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymą atsakovas vaikams teikė, išskyrus 2016-04-11 mokėjimą už darželį 66,52 Eur ir 2016-05-10 mokėjimą už darželį 68,24 Eur, ieškovės prašymas tenkintinas dalinai.

95Pažymėtina, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, nuo šios datos priteisiamas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Šiuo atveju nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. išlaikymui priteista po 250 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-06-15, iki vaikų pilnametystės. Ieškinys priimtas 2016-04-15, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo skaičiuojamas už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio pusę mėnesio, tai yra 1250 Eur (po 250 Eur kiekvienai dukrai; 500 Eur + 500 Eur + 250 Eur už pusę mėnesio), atėmus teiktą išlaikymą už darželį – 134,76 Eur (66,52 Eur + 68,24 Eur). Iš atsakovo priteistinas 1115,24 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms P. S. ir S. S..

96Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

97Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

98Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

99Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

100Šioje byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaikas tvarkos nustatymo. Nustatyta, kad tiek tėvas, tiek motina nori bendrauti su vaikais. Tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškovės E. S. siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka nepilnamečių vaikų interesus labiau, negu atsakovo E. S. teismui pateiktame priešieškinyje. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimą su vaikais pagal jo pasiūlytą tvarką, ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutinka, ieškovė siūlo bendravimo tvarką nustatyti pagal jos pasiūlytą tvarką, su kuria nesutinka atsakovas. Nors tarp šalių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia šalių mažamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nesutinka, kad atsakovus vaikus pasiimtų su nakvyne, nes dukros pačios nenori važiuoti susitikti su juo net ir tai dienai, kai yra paskirta. Be to, atsakovas neišnaudoja net tos tvarkos, kurią buvo nustatęs teismas, atsakovas vaikus nori pasiimti bet kuriuo metu, nesvarbu kokią dieną ar valandą, nori čia ir dabar. Ieškovė nurodė, kad netrukdys bendrauti, tačiau turi būti bendravimo tvarka nustatyta, kad ir ji galėtų planuotis laisvalaikį ir pan. Atsakovas mano, kad ieškovė ir jos tėvai nori atskirti jį nuo vaikų. Su vaikais važiuoja į vaikų kambarius, žaidimų aikšteles. Sutinka dėl pereinamojo laikotarpio, dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė siūlė nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, nes ji atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismo posėdžiuose išklausius šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, teismas nustato tokią bendravimo su vaikais tvarką:

1011. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas ketvirto savaitgalio sekmadienį 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties šeštadienio 20 val. ir sekmadienio vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1022. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai nuo dukrų užimtumo mokymosi įstaigose ir būreliuose, pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų mokymosi įstaigų ir/ar būrelių, ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 19 val. parveža dukras į jų gyvenamąją vietą.

1033. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos/darželio atostogų praleidžia su nepilnametėmis dukromis P. S., ir S. S., nuo 11 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos dienos vakaro 20 val. parveždamas jas į jų gyvenamąją vietą.

1044. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų Kalėdų bei Naujųjų Metų antrą dieną (t.y. gruodžio 26 d. ir sausio 1 dieną) nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 20 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą, jeigu sekanti diena yra nedarbo diena. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, atsakovas dukras parveža į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos vakaro 19 val.

1055. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1066. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 18 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1077. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17 d.), turi teisę atvykti ir bendrauti su dukromis ieškovės rengiamų vaikų gimtadienio švenčių metu.

1088. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi būti atsižvelgiama į vaikų norą bendrauti su atsakovu – tėvu E. S. bei į vaikų užimtumą mokymosi įstaigose ir lankomuose būreliuose.

1099. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą (tiek darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis) pranešdamas trumpąją žinute ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš tris dienas.

110Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

111Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

112Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) (statybos pabaiga 2008 m.), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos r.

113Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Klaipėdos r., o atsakovui priteisti iš ieškovės 35905,00 Eur kompensaciją už ieškovei tekusią didesnę santuokinio turto dalį. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl turto padalinimo, nes, jo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ar priteisiant vienam iš sutuoktinių kompensaciją už į nekilnojamąjį turtą investuotas asmenines lėšas, prašė iš ieškovės priteisti 68000,00 Eur kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo apie jokias dovanojimo sutartis, uošviai davė 200 000 Lt, 200 000 Lt pasiėmė paskolą, namas buvo perkamas per pusę, padėjo jo tėvai, kurie dovanojo 250 000 Lt namo įsirengimui, pats turėjo santaupų, tačiau kiek nepamena. Mano, kad namo įsirengimui ir įsigijimui buvo išleista apie 900 000 Lt. Ieškovės tėvai prisidėjo prie garažo statybos, prie kitų daiktų ir darbų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie namo pirkimo, nes neturėjo pinigų, namą padėjo įsigyti jos tėvai. Atsakovo tėvai tuo metu pardavė vieną namą, tačiau tuo metu jie pirko ir statėsi kitą namą, ir jokių pinigų atsakovui namo įsigijimui nedavė. Paaiškino, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais buvo įsigytas už 420000 Lt. Didžiąją dalį šios sumos sumokėjo ieškovė, kadangi dovanojimo sutartimi ieškovei 270000 Eur padovanojo tėvai, o avansą, t.y. 70000 litų už ieškovę sumokėjo jos mama. Taip pat šalys sudarė 200000 Lt paskolos sutartį, kuri vėliau buvo refinansuota AB „SEB bankas“ – 300000 Lt sumai.

114Ginčo tarp šalių nėra, kam turėtų atitekti nekilnojamasis turtas. Byloje liko ginčas dėl kompensacijos.

115CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taigi vėliausiai atliktas įvertinimas labiausiai atitinka ir įstatymų leidėjo poziciją.

116Iš namų valdos ( - ), Klaipėdos rajone turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-60566, kurią atliko turto ir verslo vertintojai „Lituka ir KO“ matyti, kad 2016-05-26 dienai, nekilnojamojo turto : gyvenamojo namo, kiemo aikštelės, vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado, žemės sklypo, vertė 209 000 Eur.

117Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieškovės tėvai dukrai neatlygintinai dovanojo asmeninėn nuosavybėn 270 000 Lt (78197,41 Eur), 70 000 Lt (20273,40 Eur), viso 340 000 Lt (98470,80 Eur). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo tėvai jam davė 250 000 Lt, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas investavo savo asmenines santaupas. Nors E. S. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2005 m. - 60 000 Lt, 2007 m. deklaravo, kad turimos piniginės lėšos ne banke 2006 m. - 65 000 Lt, tačiau vėlesnių metų deklaracijų nepateikė. Iš VSDFVS pažymos apie asmens socialinį draudimą matyti, kad E. S. draudžiamos pajamos 2006 m. buvo 8438,11 Lt (2443,85 Eur), 2007 m. – 11145,41 Lt (3228,80 Eur), taigi atsakovas neįrodė, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo ir įrengimo ir, kad turėjo asmeninių lėšų, laikomų ne banke, nes pagal darbo jo pobūdį, nepateikė įrodymų, jog galėjo turėti tokias santaupas.

118Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-01-16 likusi neišmokėta kredito suma - 71999,77 Eur.

119Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais. Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šioje normoje taip pat nustatyta, kad jeigu turto negalima padalyti abiem sutuoktiniams natūra, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kam turi atitekti žemės sklypas su gyvenamuoju namu, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko, o atsakovas neprieštaravo, kad šalių prisiimtus įsipareigojimas pagal solidarią prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ 2007-12-07 kredito sutarties Nr. 0460718035371-17 pagrindu vienasmeniškai įvykdys ieškovė, nekilnojamasis turtas priteisiamas ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 19 264,71 Eur piniginę kompensaciją (209 000 Eur – 98 470,81 Eur = 110 529,19 Eur. Viso dalintino nekilnojamojo turto vertė – 110 529,19 Eur. Šio turto vertės likutis dalinamas iš dviejų (110 529,19 : 2 = 55 264,60 Eur), taip pat likusi mokėti paskolos suma dalinama iš dviejų (71999,77 Eur : 2 = 35999,89 Eur). Iš atsakovui priklausančios likutinės namo vertės, t.y. 55 264,60 Eur atimama atsakovui priklausanti mokėti paskolos suma 35999,86 Eur, kurią prisiima padengti ieškovė (55 264,60 Eur – 35999,89 Eur = 19 264,71 Eur).

120Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t.y. juos priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant 11455 Eur kompensaciją. Atsakovas asmeninės nuosavybes teise ieškovei prašo priteisti santuokos metu įgytą turtą: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 300,00 Eur vertės, koridoriaus suoliuką - 50,00 Eur vertės, lygintuvą - 100,00 Eur vertės, lyginimo lentą - 50,00 Eur vertės, skalbimo mašiną Miele - 250,00 Eur vertės, skalbinių džiovyklą Whirpool - 150,00 Eur vertės, akvariumą – 1500,00 Eur vertės, televizorių Samsung 54 colių - 500,00 Eur vertės, kilimą 2x4 m - 100,00 Eur vertės, veidrodį 2 m. aukščio - 80,00 Eur vertės; baldus: odinį kampą - 500,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizais svetainėje - 100,00 Eur vertės, muzikinį centrą Samsung - 50,00 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (miegamojo lovą, čiužinį, 2 komodas) - 2000,00 Eur vertės, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 800,00 Eur vertės, drabužinės baldus su lentynomis - 200,00 Eur vertės, seifą - 200,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizu miegamajame - 50,00 Eur vertės, televizorių SONY - 200,00 Eur vertės, šviestuvą virš valgomojo stalo - 100,00 Eur vertės, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 8000,00 Eur vertės, smulkintuvą maisto atliekoms - 100,00 Eur vertės, užuolaidas su karnizu virtuvėje - 80,00 Eur vertės, šašlykinę - 50,00 Eur vertės, lauko drabužių džiovyklą - 60,00 Eur vertės, gultą - 30,00 Eur vertės, lauko supynę - 100,00 Eur vertės, lauko terasos baldus - 600,00 Eur vertės, vėliavos stiebą - 200,00 Eur vertės, vejos automatinę laistymo sistemą - 4000,00 Eur vertės, garažo lentynas - 40,00 Eur vertės, laistymo ritę - 70,00 Eur vertės, kondicionierių Toschiba - 100,00 Eur vertės, skalbimo mašiną Hoover - 150,00 Eur vertės, žoliapjovę - 100,00 Eur vertės, šaldytuvą Ariston - 150,00 Eur vertės, suvirinimo aparatą - 200,00 Eur vertės, oro kompresorių - 100,00 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį Karcher - 200,00 Eur vertės, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB Space Cray - 300,00 Eur vertės, škotų terjero veislės šunį - 1000,00 Eur vertės. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad daiktus jis pirko naujus, nesivežė jokių dėvėtų daiktų iš Norvegijos. Paaiškino, jog jokių daiktų iš namo neišsivežė, o ir dabar jam nereikia nei užuolaidų, nei televizoriaus, viską palieka ieškovei.

121Ieškovė nesutiko, jog kilnojamasis turtas būtų priteistas jai, o atsakovui priteista 11455 Eur kompensacija. Nurodė, kad atsakovo nurodytos daiktų vertės neatitinka tikrovės, yra akivaizdžiai padidintos. Atsakovo nurodyti daiktai buvo įgyti dar santuokos pradžioje, kiti daiktai parvežti iš Norvegijos šiukšlyno, nėra jokių pirkimo čekių, neaišku kodėl atsakovas juos taip vertina. Be to, per 11 metų nuvertėjo. Be to, atsakovas iš namo išsivežė: kilimą 2x4 m – 100 Eur; kondicionierių Toschiba – 100 Eur; skalbimo mašiną Hoover – 150 Eur; šaldytuvą Ariston - 150 Eur; suvirinimo aparatą – 200 Eur; oro kompresorių – 100 Eur; plovimo įrenginį Karcher – 200 Eur; todėl jie jau yra padalinti. Nurodė, jog sutinka grąžinti atsakovui: koridoriaus suoliuką – 50 Eur; televizorių Samsung 54 colių – 500 Eur; užuolaidas – 50 Eur; muzikinį centrą Samsung – 50 Eur; miegamojo kambario baldus – lovą, čiužinį, dvi komodas – 2000 Eur; miegamojo užuolaidas – 50 Eur; televizorių Sony – 200 Eur; šašlykinę – 50 Eur; lauko drabužių džiovyklę – 60 Eur; gultą – 30 Eur; lauko supynę – 100 Eur; žoliapjovę – 100 Eur. Sutinka, kad likę daiktai, būtų jai priteisti, kadangi jie yra įmontuoti name ir yra neatsiejama namo dalis. Paaiškino, kad akvariumo nebėra, ji yra atidavusi, nes buvo didelis, ir niekas jo neprižiūrėjo. Dėl šuniuko nurodė, kad šuniukas buvo pirktas vaikams, jis yra vaikų, ir neturi būti dalintinas.

122Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Šiuo atveju sprendžiamas sutuoktinių tarpusavio turtinis ginčas, ir teismas neprivalo už šalis rinkti įrodymų, susijusių su turto vertės nustatymu.

123Atsakovas nurodė daiktų vertes, kurie įsigyti prieš 10-11 metų, ieškovė su tokiomis daiktų vertėmis nesutiko, tačiau nepateikė savo daiktų vertinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kilnojamieji daiktai įsigyti prieš 10-11 metų, todėl akivaizdu, jog šie daiktai nėra nauji, jų vertė negali būti kaip naujų daiktų, naudojami nusidėvėjo, todėl teismas vertindamas atsakovo pateiktų daiktų vertes nustato, jog kilnojamieji daiktai nusidėvėjo 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, daiktų vertė, paskaičiavus 70 procentų nusidėvėjimą: koridoriaus spinta su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90,00 Eur, koridoriaus suoliukas - 15,00 Eur, lygintuvas - 30,00 Eur, lyginimo lenta - 15,00 Eur, skalbimo mašina Miele - 75,00 Eur, skalbinių džiovykla Whirpool - 45,00 Eur, akvariumas – 450,00 Eur, televizorius Samsung 54 colių - 150,00 Eur, kilimas 2x4 m - 30,00 Eur, veidrodis 2 m. aukščio - 24,00 Eur; baldai: odinis kampas - 150,00 Eur, užuolaidos su karnizais svetainėje - 30,00 Eur, muzikinis centras Samsung - 15,00 Eur, miegamojo kambario baldai (miegamojo lova, čiužinus, 2 komodos) - 600,00 Eur vertės, drabužinės spinta su stumdomomis durimis - 240,00 Eur, drabužinės baldai su lentynomis - 60,00 Eur, seifas - 60,00 Eur, užuolaidos su karnizu miegamajame - 15,00 Eur, televizorius SONY - 60,00 Eur, šviestuvas virš valgomojo stalo - 30,00 Eur, virtuvės baldai su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 2400,00 Eur, smulkintuvas maisto atliekoms - 30,00 Eur, užuolaidos su karnizu virtuvėje - 24,00 Eur, šašlykinė - 15,00 Eur, lauko drabužių džiovykla - 18,00 Eur, gultas - 9,00 Eur, lauko supynės - 30,00 Eur, lauko terasos baldai - 180,00 Eur, vėliavos stiebas - 60,00 Eur, vejos automatinė laistymo sistema - 1200,00 Eur, garažo lentyna – 12,00 Eur, laistymo ritė - 21,00 Eur, kondicionierius Toschiba - 25,00 Eur, skalbimo mašina Hoover - 45,00 Eur, žoliapjovė - 25,00 Eur, šaldytuvas Ariston - 45,00 Eur, suvirinimo aparatas - 60,00 Eur, oro kompresorius - 30,00 Eur, aukšto slėgio plovimo įrenginys Karcher - 60,00 Eur vertės, mobilusis telefonas iPhone 6S 16 GB Space Cray - 90,00 Eur vertės.

124Ieškovė nurodo, kad dalį daiktų atsakovas yra išsivežęs: kilimą 2x4 m, kondicionierių Toschiba, skalbimo mašiną Hoover; šaldytuvą Ariston, suvirinimo aparatą, oro kompresorių, plovimo įrenginį Karcher, taip pat nurodė, kad akvariumo nėra, jis yra atiduotas, atsakovas nurodė, kad jokių daiktų nesivežė. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl šių daiktų realaus egzistavimo, todėl teismas šių daiktų nedalina. Teismas nustato, jog dalinti daiktai yra šie, dėl kurių nekilo ginčo dėl realaus jų egzistavimo: koridoriaus spinta su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90,00 Eur, koridoriaus suoliukas - 15,00 Eur, lygintuvas - 30,00 Eur, lyginimo lenta - 15,00 Eur, skalbimo mašina Miele - 75,00 Eur, skalbinių džiovykla Whirpool - 45,00 Eur, televizorius Samsung 54 colių - 150,00 Eur, veidrodis 2 m. aukščio - 24,00 Eur, baldai: odinis kampas - 150,00 Eur, užuolaidos su karnizais svetainėje - 30,00 Eur, muzikinis centras Samsung - 15,00 Eur, miegamojo kambario baldai (miegamojo lova, čiužinus, 2 komodos) - 600,00 Eur, drabužinės spinta su stumdomomis durimis - 240,00 Eur, drabužinės baldai su lentynomis - 60,00 Eur, seifas - 60,00 Eur, užuolaidos su karnizu miegamajame - 15,00 Eur, televizorius SONY - 60,00 Eur, šviestuvas virš valgomojo stalo - 30,00 Eur, virtuvės baldai su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 2400,00 Eur, smulkintuvas maisto atliekoms - 30,00 Eur, užuolaidos su karnizu virtuvėje - 24,00 Eur, šašlykinė - 15,00 Eur, lauko drabužių džiovykla - 18,00 Eur, gultas - 9,00 Eur, lauko supynės - 30,00 Eur, lauko terasos baldai - 180,00 Eur, vėliavos stiebas - 60,00 Eur, vejos automatinė laistymo sistema – 1200,00 Eur, garažo lentyna – 12,00 Eur, laistymo ritė - 21,00 Eur, žoliapjovė - 25,00 Eur, mobilusis telefonas iPhone 6S 16 GB Space Cray - 90,00 Eur vertės. Viso dalintino turto vertė - 5818,00 Eur.

125Atsakovas prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visą turtą priteisiant ieškovei, o jam piniginę kompensaciją. Ieškovė su tokiu siūlymu nesutinka, nurodė, jog sutinka grąžinti atsakovui: koridoriaus suoliuką, televizorių Samsung 54 colių, užuolaidas, muzikinį centrą Samsung, miegamojo kambario baldus, miegamojo užuolaidas, televizorių Sony, šašlykinę, lauko drabužių džiovyklę, gultą, lauko supynę, žoliapjovę bei sutinka, kad likę daiktai, būtų jai priteisti, kadangi jie yra įmontuoti name ir yra neatsiejama namo dalis. Atsakovas nurodė, kad ieškovė lieka gyventi name, o jis gyvena atskirai kitame bute, ir neturi kur tų daiktų padėti. Vis dėl to byloje nustatyta grupė daiktų, kurie nėra neatsiejamai susiję su namu, gali būti pervežami ir realizuojami savarankiškai, tokiu būdu protingai sumažinant iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį ir išlaikant šalių lygiateisiškumą. Šiais argumentais remiantis, atsakovui natūra priteistini: koridoriaus suoliukas – 15 Eur vertės; televizorius Samsung 54 colių – 150 Eur vertės; užuolaidos su karnizu miegamajame – 15 Eur vertės; muzikinis centras Samsung – 15 Eur vertės; miegamojo kambario baldai – lova, čiužinys, dvi komodos – 600 Eur vertės; užuolaidos su karnizu virtuvėje – 24 Eur vertės; televizorius Sony – 60 Eur vertės; šašlykinė – 15 Eur vertės; lauko drabužių džiovykla – 18 Eur vertės; gultas – 9 Eur vertės; lauko supynės – 30 Eur vertės; žoliapjovė – 25 Eur vertės, užuolaidos svetainėje – 30 Eur vertės, viso priteistina turto natūra už 1006 Eur.

126Ieškovei natūra priteistini: koridoriaus spinta su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90,00 Eur, lygintuvas - 30,00 Eur, lyginimo lenta - 15,00 Eur, skalbimo mašina Miele - 75,00 Eur, skalbinių džiovykla Whirpool - 45,00 Eur, veidrodis 2 m. aukščio - 24,00 Eur; baldai: odinis kampas - 150,00 Eur, drabužinės spinta su stumdomomis durimis - 240,00 Eur, drabužinės baldai su lentynomis - 60,00 Eur, seifas - 60,00 Eur, šviestuvas virš valgomojo stalo - 30,00 Eur, virtuvės baldai su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 2400,00 Eur, smulkintuvas maisto atliekoms - 30,00 Eur, lauko terasos baldai - 180,00 Eur, vėliavos stiebas - 60,00 Eur, vejos automatinė laistymo sistema - 1200,00 Eur, garažo lentyna – 12,00 Eur, laistymo ritė - 21,00 Eur, mobilusis telefonas iPhone 6S 16 GB Space Cray - 90,00 Eur vertės. Viso priteistina turto natūra už 4812 Eur.

127Už didesnę šios grupės turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos atsakovui priteisiama 1903 Eur kompensacija.

128Teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad škotų terjero veislės šuo pirktas vaikams, ir yra vaikų, todėl jis yra nedalintinas.

129Atsakovas prašo priteisti iš E. S. 5750,00 Eur kompensaciją už bendro turto sumažinimą, jai pardavus automobilį VW Tiguan, ir iš E. S. priteisti 50,00 Eur kompensaciją ieškovei už bendro turto sumažinimą, pardavus puspriekabę valstybinis Nr. GF350.

130Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota, atsakovo vadu buvo registruota puspriekabė SCHMID, UE 203016, valstybinis Nr. ( - ), tačiau ji parduota, o nutraukiant santuoką dalintinas tik realiai šalių šiuo metu turimas turtas, teismas šio turto nedalina ir plačiau apie tai nepasisako.

131Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

132Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

133Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

134Ieškovė prašo priteisti 2444 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas 80 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 1955,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

135Atsakovas prašo priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinys yra tenkintinas 20 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

136Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ieškovė turėjo sumokėti 41,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas netenkintinas, iš atsakovo žyminis mokestis nepriteistinas.

137Iš atsakovo priteistina 1333 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už santuokos nutraukimą, 160 Eur išlaikymas, 1098 Eur turtinis reikalavimas). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 100 Eur, todėl iš atsakovo priteisti 1233 Eur žyminio mokesčio valstybei.

138Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

139ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

1401. Santuoką, įregistruotą 2006-07-08 Kretingos RKB, Kretingos rajono savivaldybės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 107, tarp E. S., asmens kodas ( - ) ir E. S., asmens kodas ( - ) (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo K.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1412. Po santuokos nutraukimo E. S. palikti santuokinę pavardę – S., o E. S. – S..

1423. Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S., gimusios ( - ), ir S. S., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove E. S..

1434. Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas ( - ) nepilnamečių vaikų P. S., gimusios ( - ), ir S. S., gimusios ( - ), išlaikymui po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį, nuo 2016-06-15 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1445. Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas ( - ) 1115,24 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiolika eurų 24 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms P. S. ir S. S..

1456. Paskirti ieškovę E. S., asmens kodas ( - ) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės.

1467. Nustatyti atsakovo E. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką:

1477.1. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas ketvirto savaitgalio sekmadienį 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties šeštadienio 20 val. ir sekmadienio vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1487.2. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai nuo dukrų užimtumo mokymosi įstaigose ir būreliuose, pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų mokymosi įstaigų ir/ar būrelių, ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 19 val. parveža dukras į jų gyvenamąją vietą.

1497.3. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos/darželio atostogų praleidžia su nepilnametėmis dukromis P. S., ir S. S., nuo 11 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos dienos vakaro 20 val. parveždamas jas į jų gyvenamąją vietą.

1507.4. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų Kalėdų bei Naujųjų Metų antrą dieną (t.y. gruodžio 26 d. ir sausio 1 dieną) nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 20 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą, jeigu sekanti diena yra nedarbo diena. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, atsakovas dukras parveža į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos vakaro 19 val.

1517.5. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną nuo 12 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 19 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1527.6. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S. ir S. S., iš jų gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos vakaro 18 val. parveža jas į jų gyvenamąją vietą.

1537.7. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17 d.), turi teisę atvykti ir bendrauti su dukromis ieškovės rengiamų vaikų gimtadienio švenčių metu.

1547.8. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi būti atsižvelgiama į vaikų norą bendrauti su atsakovu – tėvu E. S. bei į vaikų užimtumą mokymosi įstaigose ir lankomuose būreliuose.

1557.9. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą (tiek darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis) pranešdamas trumpąją žinute ir/ar skambučiu ne vėliau kaip prieš tris dienas.

1568. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:

1578.1. Ieškovei E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. 5528-0001-0226, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0774-0503, kiemo aikštelę, unikalus Nr. 4400-1713-3496, vandentiekio įvadą, unikalus Nr. 4400-1751-4271, buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. 4400-1751-4317, adresu Pilsoto g. 15, Normantų k., Klaipėdos r.

1588.2. Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) iš ieškovės E. S., asmens kodas ( - ) priteisti 19 264,71 Eur piniginę kompensaciją.

1598.3. Ieškovei E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus spintą su stumdomomis durimis ir stalčiais - 90,00 Eur, lygintuvą - 30,00 Eur, lyginimo lentą - 15,00 Eur, skalbimo mašiną Miele - 75,00 Eur, skalbinių džiovyklą Whirpool - 45,00 Eur, veidrodį 2 m. aukščio - 24,00 Eur; baldus: odinį kampą - 150,00 Eur, drabužinės spintą su stumdomomis durimis - 240,00 Eur, drabužinės baldus su lentynomis - 60,00 Eur, seifą - 60,00 Eur, šviestuvą virš valgomojo stalo - 30,00 Eur, virtuvės baldus su Gorenje buitine technika (šaldytuvu, gartraukiu, elektrine indukcine virykle, orkaite, indaplove) - 2400,00 Eur, smulkintuvą maisto atliekoms - 30,00 Eur, lauko terasos baldus - 180,00 Eur, vėliavos stiebą - 60,00 Eur, vejos automatinę laistymo sistemą - 1200,00 Eur, garažo lentyną – 12,00 Eur, laistymo ritę - 21,00 Eur, mobilųjį telefoną iPhone 6S 16 GB Space Cray - 90,00 Eur vertės. Viso priteistina turto natūra už 4812 Eur.

1608.4 Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti: koridoriaus suoliuką – 15 Eur vertės; televizorių Samsung 54 colių – 150 Eur vertės; užuolaidas su karnizu miegamajame – 15 Eur vertės; muzikinį centrą Samsung – 15 Eur vertės; miegamojo kambario baldus – lova, čiužinys, dvi komodos – 600 Eur vertės; užuolaidas su karnizu virtuvėje – 24 Eur vertės; televizorių Sony – 60 Eur vertės; šašlykinę – 15 Eur vertės; lauko drabužių džiovyklą – 18 Eur vertės; gultą – 9 Eur vertės; lauko sūpynes – 30 Eur vertės; žoliapjovę – 25 Eur vertės, užuolaidas svetainėje – 30 Eur vertės, viso priteistina turto natūra už 1006 Eur.

1618.5. Už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei E. S., iš jos atsakovui E. S. priteisti 1903 Eur piniginę kompensaciją.

1629. Nustatyti kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 0460718035371-17, yra solidari E. S. ir E. S., prievolė.

16310. Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartį Nr. 0460718035371-17 vienasmeniškai vykdys ieškovė E. S., asmens kodas ( - ) Tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis E. S. lėšomis, E. S., privalo sumokėti E. S. piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius.

164Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovui E. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

165Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei E. S. 1955,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

166Priteisti iš atsakovo E. S. 1233 Eur žyminio mokesčio, valstybei. Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, mokėjimo kodas 5560.

167Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2016-06-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2016-10-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

168Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

169Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

170Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė E. S. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:... 5. 1. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas... 6. 2. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai... 7. 3. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario... 8. 4. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų Kalėdų... 9. 5. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną... 10. 6. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S. ir... 11. 7. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17... 12. 8. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi... 13. 9. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą... 14. 10. Keičiantis ieškovės mamos E. S., a. k. ( - ) ir nepilnamečių dukrų... 15. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį,... 16. Atsakovas E. S. pateikė priešieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo... 17. 1. Santuoką, sudarytą 2006-07-08 Kretingos RKB, Kretingos rajono... 18. 2. Nustatyti šalių nepilnamečių dukrų P. S. ir S. S. nuolatinę... 19. 3. Nustatyti tokią tėvo E. S. bendravimo tvarką su dukromis P. S. ir S. S.:... 20. 3.1. Atsakovas su dukromis betarpiškai bendrauja kiekvienos savaitės... 21. 3.2. Kiekvienos savaitės trečiadienį, priklausomai nuo dukrų užimtumo... 22. 3.3. Antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima dukras iš... 23. 3.4. Atsakovas pusę vasaros ir žiemos mokyklos/darželio atostogų... 24. 3.5. Atsakovas informuoja ieškovę apie numatomą su dukromis atostogų vietą... 25. 3.6. Neporiniais metais atsakovas praleidžia su dukromis P. S. ir S. S.,... 26. 3.7. Poriniais metais atsakovas praleidžia su dukromis Šv. Kalėdas, t. y.... 27. 3.8. Neporiniais metais atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos... 28. 3. 9. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn.... 29. 3.10. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos... 30. 3.11. Jeigu vienos ar abiejų dukrų liga, iš anksto suplanuoti renginiai... 31. 3.12. Atsakovas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą ir/ar dukras ligos metu,... 32. 3.13. Atsižvelgiant į dukrų užimtumą, sveikatos būklę ir kitas joms... 33. 3.14. Apie tai, kad atsakovas negalės paimti vaikų bendravimo tvarkoje... 34. 4. Asmeninės nuosavybes teise ieškovei E. S. priteisti santuokos metu įgytą... 35. 4.1. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Klaipėdos raj.,... 36. 4.2. Kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), Klaipėdos raj.,... 37. 4.3. Vandentiekio įvadą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdos raj.,... 38. 4.4. Buitinių nuotekų įvadą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Klaipėdos... 39. 4.5. Žemės sklypą, 0.1220 ha dydžio, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( -... 40. 5. Nustatyti kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui... 41. 6. Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui... 42. 7. Priteisti iš E. S. 68000,00 Eur kompensaciją E. S., už ieškovei... 43. 8. Asmeninės nuosavybes teise ieškovei E. S. priteisti santuokos metu įgytą... 44. 9. Priteisti iš E. S. 11455,00 Eur kompensaciją E. S., už ieškovei... 45. 10. Priteisti iš E. S. 5750,00 Eur kompensaciją E. S., už bendro turto... 46. 11. Priteisti iš E. S. 50,00 Eur kompensaciją E. S. už bendro turto... 47. 12. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 48. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, patikslintą... 49. Tretysis asmuo AB SEB bankas patikė atsiliepimus į ieškinį,... 50. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį bei... 51. Teismo posėdžio metu ieškovė E. S. prašė ieškinį tenkinti, ieškinyje... 52. Teismo posėdžio metu atsakovas E. S. prašė ieškinį atmesti ir tenkinti... 53. Institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie... 54. Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. paaiškino, kad jos nuomone santuoka... 55. Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. paaiškino, kad jos nuomone santuoka... 56. Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. paaiškino, kad dukrai E. S. namo... 57. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Marius Navickas prašė... 58. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Andžejus Seliava prašė... 59. Teismas... 60. ieškinys, priešieškinys tenkintini iš dalies.... 61. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas ir... 62. 2006-08-22 sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo... 63. Iš namų valdos ( - ), Klaipėdos rajone turto vertės nustatymo ataskaitos... 64. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-01-16 likusi neišmokėta kredito suma... 65. Iš E. S. pateiktų deklaracijų matyti, kad 2006 m. deklaravo, kad turimos... 66. 2016-04-29 Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis E. S. yra... 67. Dėl santuokos nutraukimo.... 68. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašo... 69. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio... 70. Ieškovė kaltu dėl santuokos iširimo laiko atsakovą, nurodydama, kad... 71. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu,... 72. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį... 73. Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra... 74. Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, daro išvadą, jog abu... 75. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo... 76. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.... 77. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena... 78. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo... 79. Ieškovė prašo priteisti nepilnametėms dukroms P. S. ir S. S., išlaikymą... 80. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba ( - ) vadovo padėjėjos... 81. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų... 82. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos... 83. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už... 84. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu įrodinėja, kad jo turtinė... 85. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų... 86. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą... 87. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi... 88. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės... 89. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas... 90. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja... 91. Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo... 92. CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 93. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 94. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad... 95. Pažymėtina, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už... 96. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo... 97. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu,... 98. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir... 99. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi... 100. Šioje byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaikas tvarkos nustatymo.... 101. 1. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas... 102. 2. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai... 103. 3. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario... 104. 4. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų Kalėdų... 105. 5. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną... 106. 6. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S. ir... 107. 7. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos 17... 108. 8. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi... 109. 9. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą... 110. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo... 111. Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios... 112. Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 113. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą,... 114. Ginčo tarp šalių nėra, kam turėtų atitekti nekilnojamasis turtas. Byloje... 115. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant... 116. Iš namų valdos ( - ), Klaipėdos rajone turto vertės nustatymo ataskaitos... 117. Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad ieškovės tėvai... 118. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-01-16 likusi neišmokėta kredito suma... 119. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 120. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą... 121. Ieškovė nesutiko, jog kilnojamasis turtas būtų priteistas jai, o atsakovui... 122. Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti... 123. Atsakovas nurodė daiktų vertes, kurie įsigyti prieš 10-11 metų, ieškovė... 124. Ieškovė nurodo, kad dalį daiktų atsakovas yra išsivežęs: kilimą 2x4 m,... 125. Atsakovas prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, visą... 126. Ieškovei natūra priteistini: koridoriaus spinta su stumdomomis durimis ir... 127. Už didesnę šios grupės turto dalį, tenkančią ieškovei, iš jos... 128. Teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad škotų... 129. Atsakovas prašo priteisti iš E. S. 5750,00 Eur kompensaciją už bendro turto... 130. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią... 131. Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių... 132. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 133. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 134. Ieškovė prašo priteisti 2444 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.... 135. Atsakovas prašo priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.... 136. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ieškovė... 137. Iš atsakovo priteistina 1333 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už santuokos... 138. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas... 139. ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 140. 1. Santuoką, įregistruotą 2006-07-08 Kretingos RKB, Kretingos rajono... 141. 2. Po santuokos nutraukimo E. S. palikti santuokinę pavardę – S., o E. S.... 142. 3. Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S., gimusios ( - ), ir S. S., gimusios (... 143. 4. Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas ( - ) nepilnamečių vaikų P.... 144. 5. Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas ( - ) 1115,24 Eur (vienas... 145. 6. Paskirti ieškovę E. S., asmens kodas ( - ) uzufrukto teise tvarkyti... 146. 7. Nustatyti atsakovo E. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis bendravimo... 147. 7.1. Atsakovas - tėvas E. S., kas antro savaitgalio šeštadienį ir kas... 148. 7.2. Atsakovas - tėvas E. S., kiekvieną savaitės trečiadienį, priklausomai... 149. 7.3. Atsakovas - tėvas E. S., pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario... 150. 7.4. Atsakovas - tėvas E. S., poriniais kalendorinių metų Šventųjų... 151. 7.5. Atsakovas poriniais kalendorinių metų Šventųjų Velykų antrą dieną... 152. 7.6. Atsakovas kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 val. pasiima dukras P. S.... 153. 7.7. Atsakovas per nepilnamečių dukrų gimtadienius (vasario 23 d. ir liepos... 154. 7.8. Kiekvienu atveju, dėl bendravimo tvarkos nurodytos 1-7 punktuose, turi... 155. 7.9. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie planuojamą vaikų paėmimą... 156. 8. Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai:... 157. 8.1. Ieškovei E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti... 158. 8.2. Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) iš ieškovės E. S., asmens kodas ( -... 159. 8.3. Ieškovei E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 160. 8.4 Atsakovui E. S., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti:... 161. 8.5. Už didesnę kilnojamojo turto dalį, tenkančią ieškovei E. S., iš jos... 162. 9. Nustatyti kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui... 163. 10. Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus... 164. Priteisti iš ieškovės E. S. atsakovui E. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 165. Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei E. S. 1955,20 Eur bylinėjimosi... 166. Priteisti iš atsakovo E. S. 1233 Eur žyminio mokesčio, valstybei. Valstybės... 167. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos... 168. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 169. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką... 170. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...