Byla A-756-1063-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. M. ,

4atsakovo atstovei I. S. ,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V. ,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. (I. B. ) skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas I. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2005 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 11ATS-9/B-7 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) jo naudai 18 787,55 Lt turtinės žalos atlyginimą, 130 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 4 664,58 Lt delspinigių, 18 766,14 Lt palūkanų (iš viso – 172 218,27 Lt). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2001 m. spalio 19 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuomet Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 6/07-306 buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto, patvirtinto 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631, 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų). Pareiškėjo teigimu, dirbant Ligoninėje, per 2004 metų laikotarpį dėl darbo metu naudojamų rankų dezinfekcijos ir plovimo priemonių bei mūvimų chirurginių pirštinių buvo sutrikdyta jo sveikata, t. y. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba. Šios aplinkybės buvo nustatytos (konstatuotos) 2005 m. vasario 10 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 04-01-61, o 2005 m. vasario 18 d. pareiškėjui buvo patvirtinta lėtinė profesinė liga – profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas. Ligoninė, nesutikusi su minėtomis išvadomis, pateikė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau – ir CDMEK). Tačiau CDMEK nusprendė pareiškėjo profesinės ligos diagnozės patvirtinimą palikti nepakeistą. Dėl profesinės ligos pareiškėjui buvo nustatyta trečia invalidumo grupė – jis neteko 30 procentų profesinio darbingumo. Pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Ligoninę, prašydamas išmokėti jam 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, tačiau Ligoninė atsisakė ją išmokėti, motyvuodama tuo, kad jis iš tarnybos buvo atleistas ne pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o pagal šio Statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat tuo, kad atsakovo siuntimu jis nepasitikrino sveikatos dėl tinkamumo tarnybai. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas atlyginti sveikatos sužalojimu jam padarytą žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išaiškinus, jog sveikatos sužalojimu pareiškėjui žala neatlygintina pagal Statuto 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, o atlygintina vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais žalos kompensavimą dėl susirgimo profesine liga, vadovaujantis Statuto 8 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju jam padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – ir DK) 248 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 249, 250, 283 straipsniuose, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatytomis taisyklėmis.

10Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2005 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 11ATS-9/B-7 ir priteisė iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjo naudai 18 077,10 Lt turtinės žalos atlyginimą, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 3 844,35 Lt delspinigių, 15 999,61 Lt palūkanų (iš viso – 137 921,06 Lt). Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje dirbo nuo 2001 m. spalio 19 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 6/07-306 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sumažinus pareiginių etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų. Tą aplinkybę, kad pareiškėjui dirbant Ligoninėje buvo sutrikdyta jo sveikata, patvirtina galiojantis 2005 m. vasario 10 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. 04-01-61 (b. l. 12-13, 16-20). Iš byloje esančio invalidumo pažymėjimo (serija VMSE-10 Nr. 001097) matyti, kad pareiškėjui dėl minėtos profesinės ligos, kuria jis susirgo dėl tarnybos (darbo) Ligoninėje, buvo nustatyta trečia invalidumo grupė laikotarpiui nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. netekus 30 procentų profesinio darbingumo. Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, kurio teisinį statusą tiesiogiai reglamentuoja Statutas kartu su Valstybės tarnybos įstatymu. Šios kategorijos valstybės tarnautojams įstatymai nustato specialią žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo tvarką kompensacijų forma. Pagal Statuto 49 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojams išmokėtinos kompensacijos atlieka valstybės tarnautojams sveikatos sužalojimu padarytos visos žalos atlyginimo funkciją, apimdamos sveikatos sužalojimu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Kad šios kompensacijos apima ir sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą, patvirtina ir Statuto 49 straipsnio 3 dalyje nustatyti tokių kompensacijų dydžiai. Tačiau tam, kad valstybės tarnautojui sveikatos sužalojimu padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) galėtų būti atlyginta Statuto 49 straipsnio 3 dalyje numatyta specialia tvarka – kompensacijų forma, tokio valstybės tarnautojo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnis taipogi turi būti nustatytas remiantis atitinkamomis specialiomis taisyklėmis –vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis (toliau – ir Sąlygos) bei sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtinta Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnis nėra nustatytas Sąlygų bei Instrukcijos nustatyta tvarka. Pareiškėjo sveikatos sužalojimas (susirgimas profesine liga) ir jo mastas yra nustatytas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintu Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu, sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, galiojusia iki 2006 m. liepos 21 d. Todėl pareiškėjo sveikatos sužalojimu padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimo taisyklėmis, t. y. DK, CK ir kitų įstatymų nuostatomis (Statuto 8 straipsnio 2 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis). DK 283 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei kiti įstatymai. Be Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, šį klausimą taip pat reglamentuoja Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, jog šis įstatymas netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos. Pareiškėjas atitinka abu paminėtoje teisės normoje nurodytus požymius. Todėl šiuo atveju taikytinas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine laikinasis įstatymas (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 straipsnyje numatytos pagrindinės sąlygos žalos atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui pagal šį įstatymą. Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Žalos atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.) numato, jog žalos atlyginimas nukentėjusiajam mokamas nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos ar susirgimo profesine liga nustatymo dienos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Žalos atlyginimo įstatymo 15 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2005 m. birželio 30 d.) numato, jog periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Pareiškėjui susirgimas profesine liga buvo nustatytas 2005 m. vasario 18 d. Vėliau VMSEK nustatė, kad dėl tokio susirgimo pareiškėjas neteko 30 proc. darbingumo laikotarpiui iki 2006 m. birželio 30 d. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo į atsakovą kreipėsi 2005 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pareiškėjui išmokėtinas žalos atlyginimo (netekto darbingumo kompensacijos) dydis skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 18 d. iki 2006 m. birželio 30 d., mėnesines tokios kompensacijos išmokas apskaičiuojant pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę: 0,5 x d x k x D, kur d – darbingumo netekimo koeficientas (Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis); k – kompensavimo koeficientas (Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis); D – mokėjimo mėnesį galiojančios einamųjų metų draudžiamosios pajamos (Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Pagal Žalos atlyginimo įstatymą apskaičiuota netekto darbingumo kompensacija sudaro 7 794,71 Lt ((445,50 Lt x 10 d./28 d.) + (445,50 Lt x 4 mėn.) + (487,80 Lt x 12 mėn.), kuri ir yra priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai. Pareiškėjas su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti jam sveikatos sužalojimu padarytą žalą į atsakovą kreipėsi 2005 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas vėliausiai nuo 2005 m. spalio 30 d. turėjo pradėti mokėti pareiškėjui netekto darbingumo kompensaciją pagal Žalos atlyginimo įstatymą už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 18 d. Todėl už pavėluotą netekto darbingumo kompensacijos mokėjimą iš atsakovo pareiškėjui yra priteistini delspinigiai. Pareiškėjui priteistinų delspinigių dydis skaičiuotinas nuo 7 794,71 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d. (visos sumos išmokėjimo galutinio termino dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (iš viso – 822 dienos), taikant 0,06 proc. už vieną dieną dydžio delspinigių tarifą. Teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo pareiškėjo naudai yra priteistina 3 844,35 Lt delspinigių (7 794,71 Lt x 0,06 /100 x 822 d.).

13Teismas sprendime taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, todėl atsakovas pareiškėjui padarytą žalą turi atlyginti pagal CK normas (DK 248 straipsnio 1 punktas, 249, 283 straipsniai, CK 6.283 straipsnio 4 dalis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato visiško nuostolių atlyginimo principą. Šis principas nustatytas ir CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kurio 1 dalyje numatoma, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas kompensacijos dydis neužtikrina visiško nuostolių atlyginimo ryšium su pareiškėjo netektu darbo užmokesčiu. Todėl, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, atsakovas privalo pareiškėjui atlyginti ir tą nuostolių skirtumą, kurio nepadengia Žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas žalos dydis. Pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis pareiškėjas apskaičiavo savo vidutinio darbo užmokesčio dydį (3 683,84 Lt), kurio atsakovas iš esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, dėl susirgimo profesine liga pareiškėjui netekus 30 proc. darbingumo, pareiškėjo nuostolių dydis, ryšium su darbo užmokesčio netekimu, sudaro 1 105,15 Lt per mėnesį (3 683,84 Lt x 30 proc.). Galutinis (bendras) nuostolių dydis sudarytų 1 077,10 Lt ((1 105,15 Lt x 10/28) + (1 105,15 Lt x 16 mėn.). Todėl nuostolių dėl darbo užmokesčio netekimo skirtumas, kurio nepadengia Žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas žalos atlyginimas, sudaro 10 282,39 Lt (18 077,10 Lt – 7 794,71 Lt), kuris ir yra priteistinas iš atsakovo pareiškėjo naudai. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 10 282,39 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d., t. y. 1 199,61 Lt (10 282,39 Lt x 5/100 /12 x 28 mėn.).

14Pareiškėjui dėl tarnybos susirgus profesine liga, jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Vadovaujantis DK 248 straipsnio 1 ir 4 punktais, 249 ir 250 straipsniais, CK 6.250 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, atsakovas be turtinės žalos privalo atlyginti pareiškėjui ir dėl sveikatos sužalojimo padarytą neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir 6.283 straipsnio 1 dalimi, asmens sveikatos sužalojimo atveju neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas, o teismas šiuo atveju turi nustatyti neturtinės žalos dydį pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Iš 2005 m. vasario 10 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04-01-61 matyti, jog pareiškėjui buvo diagnozuotas profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas. Toks susirgimas pasireiškė alergenų poveikio pasekmėje pareiškėjui atsirandančiais rankų odos paraudimais, stipriais odą deginančiais skausmais, odos trūkinėjimais ir kraujavimais. Iš VMSEK išduoto invalidumo pažymėjimo matyti, jog šis pareiškėjo susirgimas profesine liga buvo nustatytas laikotarpiui iki 2006 m. birželio 30 d. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, net ir pasibaigus profesinės ligos laikotarpiui, šios ligos liekamieji reiškiniai išliko – iki šiol egzistuoja šios ligos atsinaujinimo (paūmėjimo) galimybės. Tai patvirtina ir VšĮ „Naujoji poliklinika“ 2008 m. gegužės 30 d. išrašas Nr. 367 iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas tiek darbingumo netekimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus nuolat patirdavo ir tebepatiria fizinius skausmus. Pareiškėjas turi nuolat vengti kontakto su alergenais, o tai sukelia pareiškėjui didelių nepatogumų tiek buityje, tiek apskritai gyvenant pilnavertį gyvenimą. Dėl nurodyto susirgimo pareiškėjas realiai nebegali tęsti savo profesinės chirurginės veiklos. Tai sukėlė pareiškėjui nuolat jaučiamus dvasinius išgyvenimus, didelį psichologinį sukrėtimą bei vidinę emocinę depresiją. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Holistinė medicina“ Žmogaus sveikatos centro pažyma bei Ukrainos specialisto išvada. Nustatydamas ir priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė ir į atsakovo elgesį pareiškėjo atžvilgiu (atsakovas kategoriškai atsisako apskritai atlyginti pareiškėjui sveikatos sužalojimu padarytą žalą, neigia patį sveikatos sužalojimo faktą, kuris yra nustatytas ir patvirtintas kompetentingų institucijų įstatymų nustatyta tvarka). Toks atsakovo elgesys tik dar labiau padidino ir taip didelius pareiškėjo dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis įvertintinas 100 000 Lt suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 100 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d., t. y. 14 800 Lt (100 000 Lt x 5 / 100 /12 x 28 mėn.).

15III.

16Apeliaciniu skundu atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas, taikydamas Žalos atlyginimo įstatymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2008 m. liepos 15 d. pažymą apie I. B. valstybinio socialinio draudimo įmokas, į tai, kad pareiškėjas, dirbdamas Ligoninėje, buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 2 punktu, šis įstatymas nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas. Be to, Žalos atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalos atlyginimas nukentėjusiam mokamas nuo darbingumo netekimo nustatymo dienos, jei dėl netekto darbingumo kompensacijos skyrimo kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į kompensaciją atsiradimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tokia teisė pareiškėjui atsirado VMSEK 2005 m. birželio 2 d. išdavus invalidumo pažymėjimą, kuriame pareiškėjui konstatuotas 30 procentų darbingumo netekimas. Žalos atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui 30 procentų darbingumo netekimas buvo konstatuotas nuo 2005 metų vasario mėnesio iki 2006 metų birželio mėnesio imtinai. Todėl, praėjus 3 metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, asmeniui nesikreipus dėl žalos atlyginimo, žalos atlyginimas jam gali būti mokamas tik tokiu atveju, jeigu vis dar yra konstatuotas nedarbingumas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nedarbingumo laikotarpis būtų pratęstas, teisinio pagrindo jam priteisti žalos atlygimą vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymu nebuvo. Atsakovo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai ir netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo delspinigius. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi tik 2005 m. rugsėjo 30 d., prašydamas išmokėti jam 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kompensaciją vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos, numatytos Laikinojo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, išmokėjimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl šios kompensacijos mokėjimo. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo ir jokio teisinio pagrindo priteisti delspinigius už pavėluotą tokios kompensacijos mokėjimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 4 dalyje nustatyta, jog šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Šią normą aiškinant lingvistiniu būdu galima daryti prielaidą, kad jeigu nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tai pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį ir 6.283 straipsnio 1 dalį visiškas žalos atlyginimas netaikomas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai ir 5 procentų dydžio metines palūkanas dėl pavėluoto visiško turtinės žalos atlyginimo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pareiškėjo prašymas visiškai kompensuoti turtinę žalą buvo pareikštas tik jo 2008 m. birželio 20 d. patikslintame skunde. Todėl atsakovui nebuvo kilusi jokia prievolė (pareiga) dėl įvardytos žalos atlyginimo pareiškėjui. Nesant prievolės, negalima ir atsakomybė už jos nevykdymą. Dėl analogiškų priežasčių pareiškėjo naudai iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos dėl pavėluoto neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl paties pareiškėjo veiksmų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byloje esančios UAB „Holistinė medicina“ Žmogaus sveikatos centro ir Ukrainos specialisto pažymos neturi oficialių dokumentų rekvizitų: sudarymo datos, registracijos numerio bei adresato. Šios pažymos, atsakovo nuomone, neturėtų būti vertinamos kaip įrodymai administracinėje byloje. Atsakovo nuomone, teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas tiek darbingumo netekimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus nuolat patirdavo ir tebepatiria fizinius skausmus, atsižvelgiant vien tik į VšĮ „Naujoji poliklinika“ išrašą iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir paties pareiškėjo žodžius, yra nepakankamai pagrįsta.

17Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Tretysis suinteresuotasis asmuo savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais savo apeliacinį skundą grindžia atsakovas. Papildomai nurodo, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vertino prašyme išdėstytas aplinkybes ir teisinį pagrindą išmokėti kompensaciją, numatytą Statuto 49 straipsnyje. Šiuo atveju atsakovas neturėjo pagrindo savo iniciatyva kitų teisės aktų pagrindu ieškoti galimybės pareiškėjui išmokėti kompensaciją dėl netekto darbingumo. Atsakovas savo 2005 m. spalio 13 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad 2005 m. birželio 6 d. jam jau buvo įteiktas siuntimas medicininei apžiūrai į CMEK. Tai parodo, kad atsakovas veikė pagal galiojančius teisės aktus, paaiškino tvarką, kuria privalu vadovautis siekiant realizuoti teisę į kompensacijos, numatytos Statuto 49 straipsnyje, išmokėjimą. Kadangi pareiškėjas CMEK išvados atsakovui nepateikė, nors tai atlikti turėjo visas galimybes, atsakovas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui jo reikalaujamą kompensaciją. Pareiškėjas neprašė atsakovo išmokėti jam žalos atlyginimą vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis. Tokį reikalavimą pareiškėjas suformulavo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo. Tretysis suinteresuotasis asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

18Atsiliepimu į atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą pareiškėjas I. B. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei tinkamai nustačius visas faktines bylos aplinkybes, taip pat nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

19Atsiliepime į atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

23Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2005 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 11ATS-9/B-7 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti pareiškėjui kompensaciją dėl netekto darbingumo susirgus profesine liga, teisėtumo ir pagrįstumo.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. B. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 6/07-306 iš tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus viršininko pareigų) buvo atleistas pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto (patvirtinto 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631) 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų (t. 1, b. l. 10). Pareiškėjui profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-01-61 dėl darbo Ligoninėje metu rankų plovimui naudojamų dezinfekcijos ir plovimo priemonių bei mūvimų chirurginių pirštinių 2005 m. vasario 18 d. buvo nustatyta profesinė liga: lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, dažnai recidyvuojanti eiga (t. 1, b. l. 16-21). Nustatyta profesinė liga buvo patvirtinta ir Sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo ekspertų komisijos 2005 m. gegužės 25 d. išvada Nr. 56/05 (t. 1, b. l. 12-13).

25Pareiškėjas, kaip Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 1.12 p. buvo valstybės lėšomis apdraustas nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu. Tačiau pareiškėjui sužeidimo (suluošinimo) laipsnis Sąlygų ir Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcijos (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-87) nustatyta tvarka nustatytas nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartyje (priimtoje nagrinėjamoje administracinėje byloje) konstatavo, jog nustačius, kad statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju pareiškėjas) susirgo profesine liga, kompensacija dėl šio susirgimo turėtų būti skaičiuojama ir mokama remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais žalos kompensavimą dėl susirgimo profesine liga, t.y. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

26Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog I. B. , dirbdamas Ligoninėje buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl jam Žalos atlyginimo įstatymas negali būti taikomas. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, kaip pareigūnas (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus viršininkas) tarnybos metu įstatymų nustatyta tvarka buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

27Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus viršininkas (t. y. pareigūnas) įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir jo profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Tarnybos kalėjimų departamente statuto 49 str. 3 d.) numatytas kompensacijų mokėjimas sužeidus arba žuvus dėl tarnybos, todėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos pareiškėjui nagrinėjamu atveju netaikomos (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 3 d. (2004 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. IX-2262 redakcija).

28Pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas nukentėjusiajam mokamas nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos ar susirgimo profesine liga nustatymo dienos, o jeigu tai paaiškėja vėliau – nuo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. 30 procentų profesinio darbingumo netekimas konstatuotas nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. invalidumo pažymėjimu, išduotu 2005 m. birželio 2 d. (t. 1, b. l. 11). Pareiškėjas į atsakovą dėl kompensacijos, nustačius netekto darbingumo lygį dėl nustatytos jam profesinės ligos, išmokėjimo kreipėsi 2005 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b. l. 8-9). Nors pareiškėjas kompensacijos prašė vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 49 straipsnio 3 dalies 3 punktu, tačiau šiame prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindė materialųjį reikalavimą, iš esmės nesiskiria nuo tų, kurias I. B. išdėstė tiek pirminiame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek ir patikslintame savo skunde. Šią aplinkybę Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė ir 2008 m. kovo 27 d. nutartyje, konstatuodamas, jog pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis I. B. grindžia savo skundo dalyką, teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga. Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį.

30Žalos atlyginimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą, organizaciją su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Jeigu nukentėjusysis visų reikiamų dokumentų neturi, juos išreikalauja įmonė, įstaiga, organizacija. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, kartu su prašymu pateikė ir turimus dokumentus, t.y. 2005 m. vasario 10 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04-01-61 kopiją, 2005 m. gegužės 25 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados Nr. 56/06 ,,Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ kopiją bei invalidumo pažymėjimo, kuriuo jam buvo nustatyta 30 procentų netekto profesinio darbingumo ir 3 invalidumo grupė, kopiją. Taigi, iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų atsakovui buvo žinoma kokių teisės aktų pagrindu (t. y. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487) I. B. buvo konstatuotas susirgimas profesine liga.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnyje nustatytų terminų nepraleido.

32Žalos atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga <...>, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu susijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtus dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.).

33Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išmokėtinos žalos atlyginimo (periodinės netekto darbingumo kompensacijos) dydį pagrįstai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 18 d. (t. y. susirgimo profesine liga nustatymo dienos) iki 2006 m. birželio 30 d. (iki nustatyto dalies profesinio darbingumo netekimo termino pabaigos), vadovaudamasis Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu. Paskaičiuotas žalos dydis (7 794,71 Lt) pagal byloje pateiktus duomenis (atsakovo pažymą apie I. B. vidutinio darbo užmokesčio dydį, kurio paskaičiavimas sutampa ir su paties pareiškėjo pasirinktu laikotarpiu (Žalos atlyginimo įstatymo 11 str.) abejonių nekelia, jo apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir apeliantai.

34Pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną ir apskaičiuojama pagal nustatytą formulę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiku neišmokėjus periodinės netekto darbingumo kompensacijos, skaičiuojami ir mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiais (toliau – ir Delspinigių nustatymo įstatymas). Pripažinus, kad atsakovo 2005 m. spalio 1 d. sprendimas atsisakyti išmokėti pareiškėjui netekto darbingumo kompensaciją yra neteisėtas (t. y. atsakovas privalėjo pareiškėjui žalą, kilusią iš susirgimo profesine liga, atlyginti bendrais pagrindais, vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymu), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai (jau anksčiau aptartų argumentų pagrindu), vadovaudamasis Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir Delspinigių nustatymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš atsakovo priteisė 3 844,35 Lt delspinigių.

35V.

36Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo I. B. patikslinto skundo reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, ryšium su jo netektu darbo užmokesčiu, kurių nepadengia Žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota žala (t. y. pareiškėjui priteista kompensacija), priteisė iš atsakovo 10 282,39 Lt.

37Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingą asmenį įpareigoja atlyginti nukentėjusiajam visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Sveikatos sužalojimo atveju asmens patirtais nuostoliais vertintinas nukentėjusio asmens iš dalies netektas darbingumas. Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jei jo sveikata nebūtų sužalota. Taigi, negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo (susirgimo profesine liga), skirtumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra konstatavęs, jog teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą, atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento, o pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (pvz., 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

38Taigi, visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad tam tikro darbingumo procento netekęs asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Reikalauti daugiau, nei buvo padaryta žalos, negalima. Todėl sprendžiant dėl žalos atlyginimo būtina įvertinti, ar ją atlyginus asmuo neatsidurs geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo.

39Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui I. B. trisdešimties procentų netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu jis iš tarnybos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus viršininko pareigų) atleistas 2005 m. birželio 30 d. Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir atsižvelgiant į paties I. B. rašytinį prašymą. Taigi, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos nebuvo siejamas su jo susirgimu profesine liga ir dalies darbingumo netekimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas minėtą įsakymą būtų ginčijęs. Atsakovas 2005 m. birželio 6 d. buvo įteikęs pareiškėjui siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl išvados apie jo tinkamumą tarnybai, tačiau pareiškėjas į šią komisiją nenuvyko. Pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, kad po jo atleidimo iš tarnybos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur nors dirbo ar bandė įsidarbinti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ir po 2005 m. birželio 30 d. realiai galėjo gauti tas pačias pajamas kaip ir dirbdamas pas atsakovą iki sveikatos sužalojimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turėtų teisę į negautų pajamų, susidariusių nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. atlyginimą, jeigu jam priteista netekto darbingumo kompensacija pagal Žalos atlyginimo įstatymą neužtikrintų nuostolių atlyginimo, susidariusio dėl šiuo laikotarpiu prarasto dalies darbo užmokesčio. Kadangi I. B. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. vykdė tik Chirurgijos skyriaus viršininko pareigas (iš gydytojo chirurgo pareigų jis buvo atleistas dar 2004 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 153)), ir jo netektas darbo užmokestis sudarė tik 772,88 Lt (2 576,27 Lt VDU x 30 %), kai tuo tarpu priteisiama netekto darbingumo kompensacija pagal Žalos atlyginimo įstatymą yra 7 794,71 Lt, darytina išvada, jog ši kompensacija padengia pareiškėjui padarytą žalą.

40Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 10 282,39 Lt nuostolių dėl darbo užmokesčio netekimo skirtumo (negautų pajamų) ir 1 199,61 Lt metinių palūkanų nuo šios sumos, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 706,45 Lt nuostolių dėl darbo užmokesčio netekimo atlyginimui ir 1 432,81 Lt palūkanų atmestinas.

41VI.

42Iš dalies tenkindamas pareiškėjo I. B. reikalavimą priteisti neturtinę žalą ir palūkanas, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos ir 14 800 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d.

43CK 250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo padaryta dėl tarnybos pas atsakovą susirgus profesine liga, kuri pasireiškė alergenų poveikio pasekmėje I. B. atsirandančiais rankų odos paraudimais, stipriais odą deginančiais skausmais, odos trūkinėjimais ir kraujavimais, kas yra nustatyta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2005 m. vasario 10 d. akte Nr. 04-01-61. Pareiškėjo tvirtinimu šios ligos liekamieji reiškiniai ir atsinaujinimo galimybės yra išlikę iki šiol. VšĮ Naujininkų poliklinikos 2008 m. gegužės 30 d. išraše iš I. B. asmens sveikatos istorijos nurodyta, kad 2008 m. gegužės 29 d. jis skubos tvarka kreipėsi į polikliniką dėl rankų plaštakų alerginio dermatito paūmėjimo, diagnozė pasitvirtino (t. 1, b. l. 165).

44Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nepateiktas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos dydis gali būti mažesnis. Bet kuriuo atveju neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nustatyta profesinė liga - lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, dažnai recidyvuojanti eiga, sukeltas latekso, ploviklių ir kt. - sukelia nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, ir tokiai išvadai specialių medicinos žinių nereikia. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad atsakovas atsisakė pripažinti pareiškėjui padarytą žalą ir ją atlyginti. Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį negalima neatsižvelgti į pareiškėjui nustatyto profesinio darbingumo netekimo lygį (30 procentų) ir tai, kad jis nustatytas terminuotai (duomenų apie jo pratęsimą nėra), į tai, ar pats pareiškėjas ėmėsi kokių nors galimybių surasti jo sveikatą atitinkantį darbą, persikvalifikuoti ir pan. (tokių duomenų byloje nėra), taip pat ir į analogiško pobūdžio bylose teismų suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-174/2009) pažymėjo, kad teismų pareiga atsižvelgti į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio jokiu būdu nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei suformuotai praktikai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgimas ir (arba) rėmimasis suformuota teismų praktika nepaneigia ir neprieštarauja konkrečios bylos ginčo santykio bei žalą patyrusio (patiriančio) darbuotojo individualumui. Todėl, atsižvelgdama į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-157/2007; 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 ir kt.) teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisdamas pareiškėjui 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą žymiai viršijo teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas išanalizavo, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeičiant.

46Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad atsakovas neturėjo prievolės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kilusio ginčo metu, taigi nebuvo jokio pagrindo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kaip tai numato CK 6.210 straipsnio 1 dalis. Šie apeliantų argumentai atmestini.

47CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju svarbios tik dėl jose nustatyto procesinių palūkanų dydžio. Tuo tarpu sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aplinkybė, kad neturtinės žalos dydį pinigais nustato tik teismas ir atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Procesinės palūkanos už priteistą neturtinę žalą turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

48Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas už priteistą neturtinę žalą pareiškėjui priteisė už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 30 d. (t. y. nuo I. B. nustatyto profesinio darbingumo procento netekimo termino pabaigos), visiškai nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas tokio savo sprendimo. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias procesines palūkanas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl palūkanų pareiškėjui priteisimo. Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).

49Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti neturtinę žalą į teismą kreipėsi 2008 m. birželio 25 d. patikslintu skundu (t. 1, b. l. 157-164), o teisme byla iškelta 2008 m. birželio 30 d. nutartimi (t. 1, b. l. 173). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi jam priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 40 000 Lt dydžio neturtinę žalą nuo 2008 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui I. B. iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteista 10 282,39 Lt nuostolių dėl darbo užmokesčio netekimo atlyginimui ir 1 199,61 Lt penkių procentų metinių palūkanų nuo minėtos (10 282,39 Lt) sumos, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui I. B. iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteista 100 000 Lt neturtinės žalos ir 14 800 Lt penkių procentų metinių palūkanų nuo minėtos (100 000 Lt sumos); 3) priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui I. B. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui ir penkių procentų metines palūkanas nuo 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalį (kuria iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui I. B. priteista 7 794,71 Lt netekto darbingumo kompensacija ir 3 844,35 Lt delspinigių) palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. M. ,... 4. atsakovo atstovei I. S. ,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V. ,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas I. B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį... 10. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir tretysis suinteresuotas asmuo... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu... 13. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo... 14. Pareiškėjui dėl tarnybos susirgus profesine liga, jam buvo padaryta ir... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo... 17. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas... 18. Atsiliepimu į atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą... 19. Atsiliepime į atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Laisvės atėmimo vietų... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. B. Kalėjimų departamento... 25. Pareiškėjas, kaip Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos (Laisvės... 26. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog I. B. , dirbdamas Ligoninėje buvo... 27. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės... 28. Pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. 30 procentų profesinio darbingumo... 30. Žalos atlyginimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl žalos... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų teisės aktų nuostatas bei... 32. Žalos atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad... 34. Pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį periodinė netekto... 35. V.... 36. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo I. B.... 37. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios... 38. Taigi, visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad tam tikro darbingumo procento... 39. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui I. B. trisdešimties... 40. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 10... 41. VI.... 42. Iš dalies tenkindamas pareiškėjo I. B. reikalavimą priteisti neturtinę... 43. CK 250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 44. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250... 45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 46. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad atsakovas neturėjo prievolės atlyginti... 47. CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju svarbios tik dėl... 48. Pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas už priteistą neturtinę... 49. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir trečiojo suinteresuoto asmens... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą... 53. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo... 54. Nutartis neskundžiama....