Byla 2-124-949/2016

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, Onai Baronienei, dalyvaujant ieškovams J. G. ir R. G., jų atstovei advokatei Ingai Mekienei, atsakovei B. B., jos atstovui pagal pavedimą A. B. ir advokatui Žydrūnui Rupšiui, atsakovei J. P., jos atstovams advokatams Gintarui Žičkui ir Irmai Bekerei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovams Daliai Andraitienei, Nerijui Jokšui, trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje V. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir R. G. patikslintą ieškinį atsakovėms B. B. ir J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be turto bendrasavininkų sutikimo ir pagal atsakovės B. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės J. P. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir V. V.,

Nustatė

3ieškovas J. G. pareiškė ieškinį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto dėl objekto: ( - ), sklypo kadastro Nr. ( - ) tvirtinimo be turto bendrasavininkų sutikimo. Ieškovai J. G. ir R. G. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl objekto: ( - ), sklypo kadastro Nr. ( - ) tvirtinimo be turto bendrasavininkų sutikimo. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo atidalinti ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 16,2210 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal UAB „Altagis“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą 2015 m., ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės valdos projekto patikrinimo 2015-05-28 aktą Nr. TPA-2615-(8.26), ieškovams J. G. ir R. G. priteisiant jungtinės nuosavybės teisėmis žemės sklypus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtais indeksu 2, kurio plotas 81438 m2 ir 3, kurio plotas 16028 m2; atsakovei B. B. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 26935 m2; atsakovei J. P. priteisiant asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 4, kurio plotas 26935 m2. Atidalinus bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti ieškovui J. G. teisę vykdyti pagal 2015 parengtą projektą žemės sklypo esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, be atsakovų raštiško pritarimo ir priteisti iš atsakovių ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad VĮ Registrų centre ieškovų J. G. ir R. G. jungtinės nuosavybės teisėmis yra įregistruotos 977/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės ūkio paskirties, bendras plotas 16.200 ha. Siekiant padalinti nurodytą žemės sklypą ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kurios Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-04-30 įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-912 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas). 2015 m. UAB „Altagis“ parengė Projektą, dėl kurio NŽT 2015-05-28 žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPA-2615-(8.26) pateikė neigiamą išvadą, nes projektui nepritarė žemės sklypo bendrasavininkės J. P. ir B. B. Projekte žemės sklypo ribų nustatymo pagrindas buvo 2013-12-03 Geniaus Ambrazevičiaus IĮ parengtas žemės valdos preliminarus paskirstymas, kurio pagrindu VĮ Registrų centre 2014-01-21 įregistruota bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atlikus kadastrinius matavimus nežymiai pakito žemės sklypų ribos. Pagal Projekto sprendinių brėžinį žemės sklypas Nr. 1 būtų priskiriamas atsakovei B. B., žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 – ieškovams, o žemės sklypas Nr. 4 – atsakovei J. P. Tarp projektuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, abipusiu savininkų sutikimu riba buvo suformuota lygiagrečiai griovio kontūrui. Ieškovams, buvo formuojami du žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3. Tarp projektuojamų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant kraštinių ilgius apie 1,80 m, siekiant išlaikyti J. P. priklausančios dalies plotą. Projekte formuojamuose žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas, kurio plotis koreguojamas iš 4 metrų į 6 metrus, taigi platinamas, kaip tai numato teisės aktai, reglamentuojantys kelio plotį. B. B. siūlė panaikinti jos projektuojamame sklype Nr. 1 kelio servitutą, nes juo niekas nesinaudoja, tačiau nepateikė aplinkinių sklypų savininkų ar naudotojų sutikimo. Į projektuojamus žemės sklypus Nr. 4, Nr. 2, Nr. 3 patenkama servitutiniu keliu, kuris susijungia su ( - ) gatve. Į projektuojamą sklypą Nr. 1 ir sklypą, adresu ( - ), žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas patekimas vietinės reikšmės keliu, kuris susijungia su ( - ) gatve. Atsakovė J. P. nesutiko su Projektu, nes jos suformuoto sklypo projekte Nr. 4 riba tarp takų 12 a, 12 d, 12 e, 2 a neatitinka žemės valdos preliminariame paskirstymo plane nurodytų ribų, ir jai priklausantis šiltnamis (neregistruotas) turi būti jos formuojamo sklypo ribose. Tačiau ieškovų nuomone, šiltnamis stovi ne jai naudojimuisi priskirtame žemės sklype. Atsakovė B. B. nesutiko su Projektu, nes žemės sklype Nr. 2 nenustatomas kelio servitutas, dėl ko ji negalės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovai dar kartą kreipėsi į atsakoves 2015-06-02 pasiūlymu, tačiau atsakovė J. P. 2015-06-09 nesutiko su pasiūlytu Projektu, nes siūlymas atidalinti žemės sklypus prieštarauja dabar nusistovėjusioms sklypų naudojimosi riboms, kurios buvo patvirtintos tarp bendrasavininkų, o pasikeitus sklypo riboms iš jos būtų atimta įdirbta žemė, kartu su šiltnamiu ir auginamomis braškėmis, o atiduota apžėlusi, pelkėta vietovė. O atsakovė B. B., pateikdama 2015-06-09 dienos pranešimą dėl jai pateikto pasiūlymo, savo atsisakymą pritarti žemės sklypo padalinimo projektui, motyvavo tuo, kad dar 2000-09-29 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1885 iki jos namų valdos yra patvirtintas servitutinis kelias, o projekte nurodytas kelias yra Lesto elektrikų išvažinėtas miško kelias, skirtas prižiūrėti Lesto tinklus, jis nebuvo žvyruojamas, greideriuojamas ar kitaip tvarkomas, todėl nebus galimybės šiuo keliu važinėtis lengvąja mašina, ir todėl jiems naujo kelio įsirengimas daug kainuotų. Ieškovų teigimu, jų pasiūlytas Projektas labiausiai atitinka preliminarias nusistovėjusias sklypų ribas, o atsakovių argumentus ieškovai atmeta kaip nepagrįstus, nes visų pirma sklypų naudojimosi ribos buvo tik preliminarios, todėl atlikus kadastrinius matavimus jos šiek tiek pasislinko, o atsakovės B. B. nurodytas servitutinis kelias niekuomet nebuvo įregistruotas kaip servitutinis, ką patvirtina ir Šiaulių rajono Bubių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2008-06-17 Nr.V_3378. Kitų pasiūlymų dėl kelio servituto nustatymo per ieškovams formuojamą sklypą nebuvo siūloma, apmokėjimas už naudojimąsi svetimu daiktu nebuvo siūlomas, šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Dėl to ieškovai mano, kad jų pateiktas projektas geriausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus.

5Atsiliepimais į priešieškinius ieškovai prašė priešieškinius atmesti kaip nepagrįstus.

6Atsiliepime į atsakovės B. B. priešieškinį ieškovai nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti kelio servitutą einantį per ieškovams formuojamus nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, nes šis servitutas ribos galimybes jiems naudotis nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir sumažės žemės sklypų rinkos vertė. Ieškovų teigimu, tai, kad atsakovė nesiekia naudotis jau nustatytu kelio servitutu bei nesiūlo ieškovams kompensacijos už jiems priklausančių žemės sklypų vertės sumažėjimą nustačius kelio servitutą, siekia savo interesų patenkinimo. Nors atsakovė nurodo, kad servitutinis kelias yra užžėlęs miško želdiniais ir jo įsirengimas atsakovei daug kainuotų, tačiau šių teiginių nepagrindžia, nenurodo, kokios būtų jos galimybės kompensuoti ieškovams už kelio servituto nustatymą per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

7Atsiliepime į atsakovės J. P. priešieškinį nurodė, jog, J. P. pateiktas Kastučio Kardinsko IĮ parengtas projektas neatitinka pačios atsakovės pasirašyto ir VĮ Registrų centras įregistruoto žemės sklypo naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarkos ir priešieškiniu atsakovė prieštarauja savo atsiliepime nurodytiems teiginiams. Formuojami ginčo sklypai patenka į dirbamos žemės teritoriją, kurioje skatinamas ūkininkavimas, todėl atsakovės siūlomame projekte netiesi žemės sklypo riba nesiderina su žemės sklypo naudojimo paskirtimi. Be to, atsakovės šiltnamis yra kilnojamas ir negali būti vertinamas kaip pagrįsta savininko pretenzija į žemės sklypą. Ieškovai pažymėjo, kad dar 2014-07-28 atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovės šiltnamis yra ne jai priskirtame žemės sklype, tačiau iki šios dienos nėra pašalinusi pažeidimų. Mano, kad atsakovės pateiktas projektas maksimaliai tenkina tik pačios atsakovės interesus taip pažeidžiant kitų bendrasavininkų interesus. Be to, atsakovės projekte nenumatyta platinti kelio servitutą nuo 4 iki 6 m, atsakovės projektas nebuvo rengtas ir tvirtintas Žemės įstatyme, teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka (1 t., 1-7, 149-158 b. l.; 2 t., 14-18, 58-62 b. l.).

8Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, o priešieškinius atmesti. Be byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų papildomai nurodė, kad ieškovų iniciatyva parengtas atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra gautos teigiamos išvados. Ieškovai nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o atsakovių nepritarimas projekto sprendiniams yra nepagrįstas, nes jos atliktiems matavimams ir nustatytoms riboms neprieštaravo ir tik vėliau pradėjo reikšti pretenzijas. Atsakovė J. P. bandė priderinti žemės sklypo ribas prie šiltnamio, kuris yra kilnojamas. Šiltnamio buvimas žemės sklype nėra pagrindas apriboti kito savininko teises. Ieškovai nedalyvavo nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, ją nusistatė pačios atsakovės. Ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypu pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir negali būti įpareigojami ją keisti. Atsakovė J. P. nenurodė priežasčių, kodėl jai turi likti geresnės kokybės žemė, o ieškovams – prastesnės. Sutiko su atsakovės J. P. reikalavimu neplatinti servitutinio kelio iš 4 m į 6 m. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką servitutas nustatomas, kai tai yra gyvybiškai būtina, tačiau B. B. neįrodė servituto nustatymo būtinybės. B. B. administraciniu aktu yra nustatytas kelio servitutas, ir šiuo keliu ji turi galimybę naudotis. Kelias priklauso savivaldybei, kuri turi šį kelią prižiūrėti. Taigi B. B. turi teisę reikalauti, kad savivaldybė sutvarkytų jai priklausantį kelią. Šioje byloje B. B. prašo nustatyti kelio servitutą motyvuodama tuo, kad susiformavo paprotys naudotis būtent šiuo keliu. Nurodytas kelias eina per ieškovų žemės sklypo vidurį, todėl nustačius tokį kelio servitutą, ieškovų žemės sklypas sumažėtų 32 arais. Kadangi atsakovė B. B. nesiūlė kompensacijos už ieškovų žemės sklypo sumažėjimą, todėl prašo atsakovės B. B. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Žemės sklype jau yra pasistatę ieškovai garažą, yra susiformavęs įvažiavimas, pagal atsakovės P. siūlomą projektą jam tektų įvažiuoti į sklypą per daržą, susiformavęs kelias atitektų atsakovei.

9A. B. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsiliepimą į atsakovės J. P. priešieškinį, prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus, o priešieškinį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į atsakovės J. P. kartu su priešieškiniu pateiktą atidalijimo projektą. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovai neatliko pareigos aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio atidalijimo varianto, nes nesiūlo atsakovėms kompensacijos dėl sumažėjusios žemės sklypo vertės, taip pat siūlo formuoti kelio servitutą per atsakovės B. B. žemės sklypą, kuriuo būtų patenkama į ieškovų žemės sklypus ir atsakovės J. P. žemės sklypą. Nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentuose buvo pažymėtas kelias, einantis nuo Visgirdų gatvės iki atsakovės B. B. žemės sklypo, kuriuo naudojosi abi atsakovės, todėl jis ir turi išlikti pažymėtas. Be to, net ir NŽT 2015-04-27 nurodė ieškovams pastabą, kad kol nėra išnykęs projekte siūlomo naikinti servituto poreikis, servitutas žemės sklype turėtų išlikti. Kitam keliui nustatyti ar formuoti turi egzistuoti objektyvios prielaidos, kurių šiuo atveju nėra, nes ieškovo siūlomas kelias neįrengtas, nėra skirtas važiuoti transporto priemonėmis, o atsakovė turi teisėtus lūkesčius naudotis dokumentuose pažymėtu keliu, sujungiančiu atsakovės žemės sklypą su bendro naudojimo keliu.

10Atsiliepimu į atsakovės J. P. priešieškinį atsakovė B. B. iš esmės sutiko su atsakovės J. P. priešieškiniu ir pateiktu projektu.

11Priešieškiniu atsakovė B. B. prašė atidalinti atsakovės žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha, žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal IĮ „Geomatmena“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pripažinti šio turto dalį, kurios dydis yra 2.6935 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,1438 ha ir 1,6028 ha pažymėtą projekte indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, ieškovų J. G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J. P. nuosavybe, nustatant kelio servitutą, pažymėtą projekte indeksais S1 ir S2, ir priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir nurodytos jos atsiliepimuose bei paaiškino, kad kartu su priešieškiniu teikia UAB „Geomatmena“ parengtą žemės sklypų atidalijimo projektą, kuris atskleidžia priimtiniausią šalims atidalijimo variantą, kadangi šio projekto sprendiniai atitinka Geniaus Ambrazevičiaus IĮ 2013-12-03 parengtą preliminarų projektą, kuriuo nustatyta sklypų savininkų naudojimosi tvarka bei 2014 m. UAB „Altagis“ parengtą žemės sklypo planą. Projekto sprendiniais numatoma koreguoti esamą įregistruotą kelio servitutą, nustatant kelio plotį 6 m. Projekto sprendinių brėžinyje servitutinis kelias pažymėtas indeksais S1 ir S2, einantis per žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 3 iki griovio, o nuo griovio iki B. B. namų valdos, pažymėtas indeksu Nr. 2, einantis per žemės sklypą Nr. 2. Taip projekte pažymėtu keliu visą laiką naudojasi B. B., ir toks nustatytas patekimas į B. B. žemės sklypą geriausiai atspindi nustatytą naudojimosi tvarką. O ieškovų pateiktame projekte įregistruotu servitutiniu keliu neįmanoma važiuoti transporto priemone, kadangi kelias nėra ir nebuvo naudojamas, yra užžėlęs miško želdiniais (1 t., 82-86, 188-192 b. l.; 2 t., 1-5, 55-57 b. l.).

12Teismo posėdyje atsakovė B. B. ir jos atstovai palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti su išimtimi dėl kelio servituto, numatant, kad kelio plotis yra 4 m, o ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovų teiginys, kad savivaldybė turėtų prižiūrėti jai priklausantį servitutinį kelią yra tik hipotezė. Ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį, matė, kad perkamas žemės sklypas su keliu. Šiuo keliu naudojosi ir jį gerino atsakovė kartu su buvusiais sklypo savininkais. Kelio dalis iki griovio yra atvaizduota kelių registre. Todėl atsakovei atvykus iki griovio ir nesant kelio servituto, ji negalėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Servituto atlyginimo klausimas gali būti išspręstas vėliau, tvirtinant projektą. Ieškovai nenurodė kokios kompensacijos jie tikėtųsi. Patogiausias naudoti yra šiuo metu naudojamas kelias. Be to, jei V. V. nebūtų išreiškęs pageidavimo palikti šiuo metu nenaudojamo kelio servitutą, tai šis servitutas galėtų būti panaikintas. B. B. pagerino šiuo metu naudojamą per ieškovų žemės sklypą einantį kelią, 1984 m. darė pralaidą per griovį, ją kasmet taisydavo, rūpinosi keliu, net ir ta dalimi, kuri atitektų ieškovams, būtų nustatytas papildomas servitutas 50 m ilgio keliui, kurio naudojimui buvęs žemės sklypo savininkas neprieštaravo. Būtent šį kelią seniūnija valo žiemą. Tuo tarpu nenaudojamame kelyje, einančiame per valstybinės reikšmės mišką, pilna akmenų, juo neįmanoma pravažiuoti lengvuoju automobiliu. Iki žemės sklypo reikėtų važiuoti apie 1 km keliu, kuris eina per pelkėtą mišką.

13A. J. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei B. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus, o jos pateiktą patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų siūlomame patvirtinti Projekte atsakovei nurodytas priskirtinas žemės sklypas yra tarsi „pasuktas“, t. y., dalis žemės sklypo, kurią dirbo atsakovė, priskirta ieškovams, o ieškovų dalis žemės sklypo priskirta atsakovei. Nurodyta atsakovės žemės sklypo dalis yra dirbama, joje atsakovė augina daržoves, braškes, turi šiltnamį, o siūloma atsakovei priskirti žemės sklypo dalis neprižiūrėta, pelkėta, apžėlusi, neišspręstas klausimas dėl atsakovės šiltnamio ir augančių braškių. Dėl šios priežasties ieškovų siūlomas žemės atidalijimo variantas neatitinka atsakovės interesų. Atsakovės teigimu, ieškovai nepaiso ne tik nusistovėjusio faktinio naudojimosi, bet ir notaro patvirtintos ir viešame registre įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

14Priešieškiniu atsakovė J. P. prašė atidalyti jos žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal Kastučio Kardinsko IĮ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pripažinti šio turto dalį, kurios dydis yra 3,7809 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovės J. P. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 8,2675 ha ir 1,4791 ha pažymėtą projekte indeksais Nr. 2 ir 3, ieškovų J. G. ir R. G. nuosavybe, turto dalį, kurios dydis yra 2,6935 ha, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, atsakovės B. B. nuosavybe. Kelio (S-l, S-2, S-4) pločio nekoreguoti ir palikti jį 4 metrų pločio bei priteisti iš ieškovų atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu ieškovų pateiktas projektas neatitinka atsakovės interesų, yra nesąžiningas ir neteisingas, juo nepaisoma nusistovėjusio faktinio naudojimosi ir notaro patvirtintos ir viešame registre įregistruotos naudojimosi tvarkos, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, neatitinka adekvatumo, socialinės taikos, sąžiningumo, optimalumo, proporcingumo ir kitų kriterijų. Todėl atsakovė pateikė Kastučio Kardinsko IĮ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį siūlomas kelio servitutas (215) nėra platinamas nuo 4 iki 6 m pločio, nes tam nėra pagrindo, o ieškovai ir atsakovė B. B. nenurodė priežasties ar poreikio kelią platinti. Todėl kelias, pažymėtas 215 ar S-1, S-2, S-4 turi likti tokio paties pločio, t.y., nusistovėjusios faktinės naudojimosi daiktu sąlygos neturi būti keičiamos. Be to, nurodytu projektu atsakovės J. P. naudojama ir gerinama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, kurioje atsakovės daržas ir šiltnamis, patenka į jai atidalintiną žemės sklypą.

15Patikslintame priešieškinyje atsakovė savo reikalavimų ir priešieškinyje nurodytų argumentų nekeitė, tik papildomai nurodė, jog ji 2016-05-09 kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2016-05-16 iš NŽT Šiaulių skyriaus gautas raštas Nr. 31SD-32.94(14.31.104) kuriame nurodyta, kad NŽT Šiaulių skyriui pateiktas projektas suderintas ir pridėtas prie patikslinto priešieškinio. Projekte nurodomas sklype Nr. 1 esantis servitutas S-3, kuris pirminiame projekto variante, ieškovų siūlomame tvirtinti projekte ir atsakovės B. B. siūlomame tvirtinti projekte buvo pažymėtas kaip naikintinas, tačiau, panaikinus kelio servitutą, būtų pažeisti trečiojo asmens V. V. teisės ir teisėti interesai. Dėl šios priežasties pakeistame projekte išlieka kelio servitutas. Be to, nors kilo ginčas dėl kelio servituto pločio, tačiau NŽT Šiaulių skyriui suderinus atsakovės pateiktą projektą, kuriame kelio servituto plotis nedidinamas, t.y., nurodyta 4 m, o ne 6 m, atsakovė teigia, kad nėra pagrindo didinti kelio servituto (1 t., 89-92, 169-170 b. l.; 2 t., 28-31, 99-103 b. l.).

16Teismo posėdyje atsakovė J. P. ir jos atstovai palaikė patikslintą priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovės siūlomu atidalinimo variantu yra pažeidžiamos ieškovų savininkų teisės, kadangi ieškovai pirko žemės sklypo idealiąsias dalis, esančias bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sutiko su atsakovės B. B. atstovo teiginiu, kad projektai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsakovės J. P. siūlomas patvirtinti projektas atkurtų socialinę taiką ir leistų gauti maksimalią daikto naudojimo naudą. Atsakovės J. P. šiltnamis yra daiktas ir nėra pagrindo sumenkinti jo. Jo perkėlimas susijęs su laiko ir piniginėm sąnaudom. Kadangi atsakovė pati išdirbo šią žemę, įdėjo į ją savo indėlį, todėl pageidauja ja ir toliau naudotis, o ieškovai siūlo savo projektu jai atiduoti pelkėtą žemės sklypo dalį. Jos siūlomas projektas buvo pateiktas derinti ir tvirtinti NŽT ir nei vienas bendraturtis nereiškė dėl šio projekto pretenzijų. Naudojimo tvarka šiuo metu nesprendžiama. Faktiniam naudojimui yra parengti kartografiniai žemėlapiai, kurie yra aktualūs. Atsakovė J. P. prašo palikti jai dalį žemės sklypo, kurioje yra kilnojamas be pamatų šiltnamis, bei neplatinti kelio, kadangi jis eina per visą jos sklypą. Jai už servitutą niekas neatlygina ir ji prižiūri pati kelią. Teigė, kad jos naudojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos G. Ambrazevičiaus, jis sukalė riboženklius. Vėliau riboženklius sukalė ir matininkas G. Liubauskas.

17Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinius. Atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad kilęs ginčas tarp bendrasavininkų turėtų būti išspręstas priimant sprendimą, ir nurodė, kad UAB „Altagis“ 2015-02-02 parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo pertvarkymo projektas atitinka Geniaus Ambrazevičiaus IĮ parengtą žemės valdos preliminarų paskirstymą VĮ Registrų centre 2014-01-21 įregistruotai bendraturčių naudojimosi tvarkai, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytame projekte yra neteisėtai siūloma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtą kelio servitutą, nustatytą 2002-08-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininko teisės.

18Atsiliepime į atsakovės B. B. priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, nes atsakovės iniciatyva UAB „Geomatmena“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66, 67 punktų, nes nėra pateiktas derinti NŽT Šiaulių skyriui ir patikrai NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Be to, projekte yra siūloma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtą kelio servitutą, nustatytą 2002-08-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus, ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininko teisės.

19Atsiliepime į atsakovės J. P. priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, nes atsakovės iniciatyva Kastučio Kardinsko IĮ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66, 67 punktų, nes nėra pateiktas derinti NŽT Šiaulių skyriui ir patikrai NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Be to, projekte yra siūloma panaikinti 2.6935 ha ploto žemės sklype Nr. 1 pažymėtą kelio servitutą, nustatytą 2002-08-12 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-13865, kuriuo naudojasi gretimų žemės sklypų savininkai siekdami patekti į savo žemės sklypus, ir kurį panaikinus bus pažeistos žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininko teisės (1 t., 116-119, 171-175 b. l.; 2 t., 51-54, 63-66 b. l.).

20Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad kelio servitutai yra įtvirtinti žemės sklypo nuosavybės teisių atstatymo byloje. Visas kelių plotas yra 43 arai, o 37 arai kelių yra servitutiniai. Kelio servitutas ėjo iki griovio, o tas kelias kuris ėjo nuo griovio iki sodybos – buvo įskaičiuotas į grąžinamo žemės sklypo plotą. Miško kelias eina per valstybinę žemę. Atsakovės J. P. pateiktas projektas yra suderintas NŽT be pastabų. Šiuo projektu nėra naikinamas servitutas. Kelio naudojimo tvarka gali būti keičiama, vėliau galima atskirai išspręsti servituto atlygintinumo klausimą. J. P. projekte žemės sklypo ribos laužomos minimaliai.

21Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį, patikslintą ieškinį, priešieškinius ir patikslintą atsakovės J. P. priešieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad kelio servitutas yra reikalingas, prašo jį palikti. Vietinės reikšmės kelias, kuriame nustatytas servitutas, užtikrinantis patekimą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra labai prastas, pavasarį sudėtinga pravažiuoti. Jis važiuoja į savo žemės sklypą iš ( - ) gatvės, tačiau ne pro B. B. sodybą.

22Patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovės B. B. priešieškinis tenkintinas iš dalies, atsakovės J. P. patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams J. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 977/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso 379/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), o atsakovei B. B. nuosavybės teise priklauso 270/1626 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (1 t., 31-32 b. l.). Nurodytam žemės sklypui apskrities viršininko 2002-08-12 sprendimu Nr. 31-13865 yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) bei įregistruotas 2014-01-20 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. GŠ-465 (projektiniai sprendiniai parengti Geniaus Abrazevičiaus IĮ 2013-12-03) (1 t., 65-69, 71 b. l.). Ieškovai 2014-04-16 kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu pradėti rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant padalinti žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-04-30 įsakymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-912 nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (1 t., 19 b. l.). Šiuo tikslu buvo išduoti 2014-04-30 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 912 (1 t., 20-21 b. l.) ir 2014-05-15 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SPR-101 (166) (1 t., 22-23 b. l.). Remiantis šiais reikalavimais ieškovų užsakymu UAB „Altagis“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (1 t., 12-18 b. l.), pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į 4 dalis: J. P. paskiriant žemės sklypą Nr. 4, J. G. ir R. G. paskiriant žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3, o B. B. paskiriant žemės sklypą Nr. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 abipusiu savininkų sutikimu riba formuojama lygiagreti griovio kontūrui, tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant bendros ribos kraštinių ilgius apie 1,80 m siekiant išlaikyti J. P. priklausančios dalies plotą. Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra įregistruotas kelio servitutas, kurio plotis koreguojamas iš 4 m į 6 m. Į žemės sklypus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 patenkama servitutiniu keliu, kuris susijungia su ( - ) gatve. Į sklypą Nr. 1 ir sklypą adresu ( - ) g. 28, kurie priklauso B. B., numatytas patekimas vietinės reikšmės keliu, kuris susijungia su ( - ) gatve. Visuomenei ir žemės sklypo bendrasavininkėms buvo pranešta apie parengtą projektą įstatymuose nustatyta tvarka (1 t., 34-42 b. l.). J. P. pasiūlymų bei pastabų raštu nepateikė, bet atvykusi susipažinti su projekto sprendiniais nepasirašė ant sprendinių brėžinio motyvuodama, jos suformuoto sklypo Nr. 4 riba tarp taškų 12a; 12d; 12e; 2a neatitinka žemės valdos preliminariniame paskirstymo plane nurodytų ribų, ir jai priklausantis šiltnamis (neregistruotas) turi būti jos formuojamo sklypo ribose. B. B. informavo, kad nepasirašys ant padalinimo plano, nes projektuojamame sklype Nr. 2 (sklypo savininkai-J. G., R. G.) nenustatomas kelio servitutas patekti į jos sklypą Nr. 1 ir namų valdą kad. Nr. ( - ) (1 t., 73 b. l.). Parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M1:500 sprendinių brėžinys pasirašytas tik ieškovų. NŽT 2015-05-28 patikrinimo aktu Nr. TPA-2615-(8.26.) pateikto projekto netvirtino, nurodydama, kad žemės sklypo bendrasavininkiai nesutaria gera valia atsidalinti turimų žemės sklypo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl žemės sklypo vidinių ribų ir servitutinio kelio (1 t., 9-11 b. l.), projektas buvo suderintas su pastabomis, kad žemės sklype Nr. 1 esantis servitutas turėtų išlikti, kol nėra išnykęs servituto poreikis ir su projekto sprendiniais nesutiko bendrasavininkiai, todėl projektas bus patvirtintas jei su juo sutiks bendrasavininkiai arba jei teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (1 t., 47 b. l.). Iš pateikto NŽT žemės valdos projekto patikrinimo akto 2016-04-05 papildyto apibendrinimo turiniu (2 t., 84-86 b. l.) matyti, kad ieškovų parengtame projekte nepateikus išsamesnio paaiškinimo, kad yra būtinumas panaikinti kelio servitutą, yra paženklintas siūlomas panaikinti 2002-08-09 Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 31-13865 pagrindu viešajame registre įregistruotas kelio servitutas. Kelio servitutas yra galiojantis, nes dėl būtinybės toliau naudotis servitutiniu keliu 2015-09-23 raštu kreipėsi V. V., kelio servitutas yra nustatytas įstatymuose numatyta tvarka ir įregistruotas viešame registre. Be to, projektui nėra pritarę kiti žemės sklypo bendrasavininkiai. Dėl šių priežasčių patikrinimo išvada yra neigiama.

24Ieškovai teikė atsakovėms pasiūlymus raštu pritarti projektui (1 t., 53-54 b. l.). Atsakovės ieškovų projektui nepritarė, neatmetė galimybės apsvarstyti kitus galimus atidalinimo variantus, jei šie nepažeistų atsakovių interesų. A. B. B. nuomone kelias, kuriam ji nori nustatyti servitutą eina iki jos sodybos, į jo pagerinimą ji ne kartą investavo, o ieškovų siūlomu naudotis keliu, einančiu per valstybinės reikšmės mišką, ji naudotis neturi galimybių, nes jis yra apleistas, o pakeisti kelio plotį iš 4 į 6 m nėra teisinio pagrindo (1 t., 55-62 b. l.). Atsakovės J. P. teigimu projektas prieštarauja nusistovėjusioms sklypų naudojimo riboms, ji nesutinka su siūloma vidine žemės sklypų riba, kadangi jos išdirbtos žemės ir šiltnamio dalis atitenka ieškovams, o jai lieka pelkėta, apžėlusi vietovė (1 t., 63-71 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad siūlomas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas su tikslu privažiuoti keliu iki žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui V. V. (1 t., 186-187 b. l.).

25Atsakovė B. B. pareiškė teisme priešieškinį, su kuriuo kartu pateikė IĮ „Geomatmena“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame yra numatytas siūlomas panaikinti kelio servitutas (S) ir nurodytas siūlomas kelio servitutas (S-1 ir S-2) (2 t., 9 b. l.).

26Atsakovė J. P. pareiškė teisme priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ir su patikslintu priešieškiniu pateikė Kastučio Kardinsko IĮ parengtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (2 t., 106-110 b. l.), pagal kurį paliekamas kelio servitutas (S-4) ir nekeičiamas kelio plotis, t.y., jis lieka 4 m pločio, nurodytas siūlomas kelio servitutas (S-1), kuris reikalingas atsakovei B. B. privažiuoti prie jos sodybos, ir atsižvelgiant į J. P. pageidavimus pakoreguotos vidinės žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos, atsakovei J. P. paliekant dalį žemės sklypo, kurį ji teigia išdirbusi ir kurioje yra jos šiltnamis. Nurodytą projektą NŽT derino be pastabų (2 t., 104 b. l.).

27Lietuvos CK 4.80 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios normos turinį ir analizuodamas jos taikymo sąlygas bei pagrindus laikosi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

28Byloje tiek ieškovai, tiek atsakovės sutinka, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų atidalintas, tačiau nepasiektas bendras sutarimas dėl atidalijimo būdo. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turi užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, o kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

29Kaip jau minėta, tiek ieškovai, tiek atsakovės byloje pateikė matininkų parengtus planus, pagal kuriuos prašo atidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nors trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovių pateiktų projektų nėra pateiktos išvados, šie projektai nepatikrinti Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės J. P. siūlomas projektas bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ir patikrintas. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Liekytė, tikrinusi ieškovų siūlomą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčiams nesutariant dėl žemės sklypo atidalijimo ir ginčą sprendžiant teisme, visi sklypo savininkai turi teisę siūlyti savo projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo atidalijimo, ir Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl pateiktų projektinių sprendinių nebuvimas nėra kliūtis teismui spręsti, ar žemės sklypo atidalijimas gali būti vykdomas pagal visus į bylą pateiktus planus.

30Palyginęs byloje šalių pateiktus planus, teismas daro išvadą, kad visų šalių projektiniuose pasiūlymuose nurodytu būdu yra galimybė parengti Žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą ir jo sprendiniais suformuoti projektiniuose pasiūlymuose nurodyto ploto žemės sklypų skaičių. Visi projektiniai pasiūlymai yra parengti nustatyta tvarka patvirtinto Žemės sklypo plano pagrindu, kuriame žemės sklypo ribų riboženklių posūkio taškų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl laikoma, kad išorinės žemės sklypo ribos yra tikslios. Sudėjus atidalijamų žemės sklypų plotus gaunamas bendras žemės sklypo plotas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Visi byloje pateikti projektiniai pasiūlymai procedūriškai ir techniškai priimtini pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2014-01-15, TAR, 2014 Nr. 2014-00175) patvirtintų taisyklių (toliau – taisyklės) III skyriuje įtvirtintus esminius sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, atitinka bendraturčių dalis ir šiuo aspektu nepažeidžia kitų asmenų teisių, todėl pagal juos galėtų vykti žemės sklypo pertvarkymas.

31Tačiau bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypų konfigūracijos žemės sklypo viduje, dėl ko ir kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trečiasis asmuo V. V. nesutinka, kad būtų panaikintas 2002-08-12 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 31-13865 pagrindu įregistruotas kelio servitutas, užtikrinantis patekimą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir šalys sutinka, kad minėtas servitutas atidalijus žemės sklypus nebūtų naikinamas. Taigi ginčo dėl sprendinių, susijusių su aptariamo servituto galiojimu byloje nėra ir teismas dėl to detaliau nepasisako.

32Pažymėtina tai, kad tarp ieškovų ir atsakovės B. B. ginčo dėl to, kur turėtų eiti jų sklypus skirianti riba, nėra. Jų bendru sutarimu riba buvo suformuota lygiagrečiai griovio kontūrui. Tarp šių šalių ginčas kyla dėl patekimo į B. B. po atidalijimo atitenkantį žemės sklypą, kuriame suformuota jai priklausanti namų valda. B. B. prašo nustatyti kelio servitutą per ieškovams atitenantį sklypą, užtikrinantį patekimą į atsakovei atitenkantį žemės sklypą. Tuo tarpu ieškovai siūlo atsakovei naudotis keliu, numatytu žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris jungia ( - ) gatvę su valstybiniu mišku.

33Tuo tarpu tarp ieškovų ir atsakovės J. P. ginčas kyla dėl to, kur turėtų būti šioms šalims po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos.

34Teismas pažymi, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės B. B. ir J. P. pateikė skirtingus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, tačiau ginčo tarp jų dėl žemės sklypo atidalijimo iš esmės nėra. Atsakovė B. B. pateikė projektą, kuris parengtas ieškovų į bylą pateikto projekto pagrindu, tačiau palyginus jį su ieškovų siūlomu planu, jame skiriasi sprendiniai, susiję su servituto per ieškovams atitenkantį sklypą Nr. 2 nustatymu. Tuo tarpu atsakovės J. P. pateiktas projektas iš esmės atitinka abiejų atsakovių bylos nagrinėjimo metu nurodytus interesus. Nors atsakovė J. P. patikslintu priešieškiniu neprašo nustatyti kelio servituto, užtikrinančio patekimą į atsakovei B. B. atitenkantį žemės sklypą, tačiau atsakovės J. P. pateikto projekto sprendiniai, susiję su minėto servituto nustatymu, yra pateikti ir sutampa su B. B. siūlomais sprendiniais.

35Būtent dėl šių aukščiau aptartų aspektų, kurie, teismo vertinimu, yra esminiai, siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, teismas ir pasisako.

36Dėl atsakovės B. B. reikalavimo nustatyti kelio servitutą, užtikrinantį patekimą į jai nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą Nr. 1 teismas pažymi, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

37Remiantis Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

38Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais.

39CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.

40Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

41Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui, šiuo atveju atsakovei B. B. (CPK 178 straipsnis).

42Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad žemės sklype per visą žemės sklypą jau yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas, žymimas visuose teismui pateiktuose planuose S-1, S-2. Šio servituto nustatymas užtikrina ieškovų J. G. ir R. G. ir kitų asmenų tinkamą patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, užtikrina įvažiavimą (išvažiavimą) į jiems po žemės sklypų atidalijimo atitenkančius sklypus. Šie nustatyti servitutai užtikrina ieškovų patekimą į kelius, sudarančius kelių tinklą. Pažymėtina ir tai, kad šis servitutas yra neatlygintinis. Iš byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad esamas servitutas yra įregistruotas iki griovio, pagal kurio kraštą yra nustatoma ieškovams ir atsakovei atitenkančių sklypų riba. Atsakovė B. B., jos atstovas A. B. bei liudytoju apklaustas A. B. paaiškino, kad nurodytu servitutiniu keliu važinėja nuo 1969 metų, nes važinėti kitur nebuvo galimybės, ieškovų siūlomu keliu važinėja tik sunkiasvorė miško technika, miško kelias yra pelkėtas, 1984 metais per griovį savo iniciatyva įrengė perlaidą per griovį, nuolat tvirtino kelią, jį prižiūrėjo. Ginčas kyla dėl 50 metrų ilgio kelio.

43Tuo tarpu ieškovai teigia, kad nustatyti naują servitutą nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė gali pateikti į jai priklausantį žemės sklypą vietinės reikšmės keliu, einančiu per mišką. Ieškovai teigia, kad minėtas vietinės reikšmės kelias yra pravažiuojamas, yra lygiavertis keliui, kuriuo atsakovė naudojasi šiuo metu. Šiems teiginiam pagrįsti ieškovai pateikė į bylą nuotraukas, kuriose užfiksuotas esamas ir ieškovų siūlomas naudotis kelias (1 t., 100 - 104). Teismas pažymi, kad tiek iš ieškovų pateiktų nuotraukų, tiek iš byloje pateiktų planų matyti, kad dabartinis kelias, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovė B. B. eina per pievas, tuo tarpu ieškovų siūlomas vietinės reikšmės kelias eina per mišką. Todėl tikėtina, kad žiemą ar esant lietingam, drėgnam orui, pravažiavimo miško keliu sąlygos gali būti daug prastenės lyginant su keliu, einančiu per pievas. Be to, nors ieškovai ir teigė, kad miško kelias yra pravažiuojamas, tačiau jų pačių pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 104) patvirtina, kad kelio nėra, jis užžėlęs. Kad kelias yra nepravažiuojamas lengvosiomis transporto priemonėmis patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo V. V. bei liudytojai A. B., atsakovės B. B. užsakymu projektą rengęs matininkas Audrius Vasiljevas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovei B. B. atitenkančiame sklype yra jai priklausanti namų valda, turi būti užtikrinamas tinkamas patekimas į ją ne tik sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, bet ir lengvosiomis transporto priemonėmis. Nustačius tokias aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra objektyvus pagrindas spręsti servituto, užtikrinančio patekimą į atsakovei nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą, nustatymo klausimą.

44Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovė, siekdama nustatyti naują servitutą nepagrįstai siekia apriboti ieškovų teises naudotis jiems nuosavybės teise atitenkančiais žemės sklypais, nustačius servitutą, sumažėtų ieškovams atitenkančio turto vertė, be to, atsakovė nesiūlo kompensacijos už servituto nustatymą. Pasisakydamas dėl šių ieškovų argumentų teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bendru visų buvusių žemės sklypo bendraturčių susitarimu buvo nustatytas 4 m pločio kelio servitutas išilgai viso žemės sklypo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad iki to laiko, kol ginčo sklypo dalį įsigijo ieškovai, buvo kokiu nors būdu ribojama atsakovės B. B. teisė patekti per dalijamą sklypą einančiu servitutiniu keliu į jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą. Priešingai, atsakovė ir jos šeimos nariai prisidėjo prie esamo kelio, einančio per žemės sklypą, suformavimo, jį prižiūrėjo, įrengė perkasą per griovį. Nors į bylą nėra pateikta jokių rašytinių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas atsižvelgdamas į pateiktuose planuose užfiksuotą kelią, griovį, neturi pagrindo abejoti atsakovės B. B. atstovo ir liudytojų paaiškinimais, pavirtinančias šias aplinkybes. Be to, atsakovės B. B. nurodytas kelio įrengimo aplinkybes patvirtino ir atsakovė J. P.

45Nepaisant to, kad minėtas servitutinis kelias šiuo metu nesiekia B. B. naudojamos žemės sklypo ribos ir galima teigti, kad šio servituto nustatymo tikslas nebuvo užtikrinti atsakovės patekimą į jai priklausančią namų valdą, tačiau byloje nustatyto faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau daug metų atsakovė B. B. naudojosi būtent šiuo keliu. Ši jos teisė niekada nebuvo ribojama. Atsakovei nebuvo poreikio naudotis vietinės reikšmės keliu, kuriuo faktiškai buvo numatytas privažiavimas prie atsakovės namų valdos. Tikėtina, kad jei atsakovė būtų važinėjusi nurodytu vietinės reikšmės keliu, būtų reikalavusi, kad šis kelias būtų prižiūrėtas, tuomet šio kelio būklė būtų kitokia nei yra šiuo metu. Tačiau pagal šiuo metu byloje nustatytas faktines aplinkybes yra susidariusi tokia situacija, kai ieškovų nurodytas kelias yra nepravažiuojamas ir atsakovė juo nesinaudoja ne dėl patogumo, kaip teigia ieškovai, o dėl objektyvių aplinkybių. Nėra pagrindo manyti, kad greitu laiku būtų įmanoma protingomis sąnaudomis atkurti kelią ir juo naudotis, atsižvelgiant į tai, kad rūpintis vietinės reikšmės keliu yra ne atsakovės, o vietos savivaldos institucijų pareiga. Dėl to atsakovės reikalavimo nustatyti papildomą servitutą, užtikrinantį patekimą į jai atitenkantį žemės sklypą, atmetimas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstai pažeistų atsakovės B. B. teisėtus interesus. Teismas sprendžia, kad servituto būtinumas nagrinėjamu atveju yra įrodytas.

46Teismų praktikoje pripažįstama, kad įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

47Atsakovė B. B. į bylą pateikė servitutų nustatymo planą, parengtą UAB korporacijos „Matininkai“, kuriame yra nurodytas siūlomas įtraukti servitutas, nurodyti servituto ribos posūkio taškai, linijų ilgiai (1 t., 136 b. l.). Minėtas servitutas yra įtrauktas tiek į atsakovės B. B., tiek į atsakovės J. P. byloje pateiktus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinius. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad nustatant šį servitutą siekiama nepagrįstai suvaržyti tarnaujančiojo daikto savininkų – ieškovų teises. Nustatomi tik tokio dydžio suvaržymai, kurie yra būtini užtikrinti atsakovės patekimą į jai atitenkantį žemės sklypą.

48Dėl ieškovų argumentų, kad nustačius servitutą sumažėtų ieškovams priklausančio žemės sklypo vertė ir žemės sklypo naudojimo galimybės, teismas pažymi, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti galimą žemės sklypo vertės sumažėjimą nustačius ginčo servitutą. Be to, pagal bylos duomenis, ieškovai patys žada naudoti žemės sklypus, juose vykdyti ūkininko veiklą (1 t. 111-115 b. l.), šių sklypų neketina parduoti, todėl žemės sklypų ekonominės vertės aspektas nevertinamas kaip esminis sprendžiant servituto nustatymo klausimą. Dėl žemės sklypo naudojimo galimybių teismas pažymi, kad iš pateiktų planų matyti, jog per ieškovams atitenkantį žemės sklypą Nr. 2 eina servitutinis kelias, įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, natūraliai atskiriantys ieškovų naudojamas žemės sklypo dalis, iš dalies ribojantys ieškovų veiklą sklype. Be to, ieškovai, įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo ir galėjo matyti, kad yra suformuotas kelias, per kurį atsakovė B. B. patenka į jos naudojamą žemės sklypą ir tai netrukdė ieškovams įsigyti sklypą. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti atsakovės B. B. reikalavimo nustatyti servitutą.

49Nustačius servitutą, atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto savininkui tenkančius suvaržymus, paprastai sprendžiama dėl servituto atlygintinumo, jo būdo ir dydžio. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju matyti, kad per žemės sklypą jau yra suformuoti servitutai, kurie yra neatlygintiniai. Atsakovė B. B., nors ir siekia nustatyti servitutą, kuris anksčiau nebuvo nustatytas, tačiau pagrindą tokiam jos reikalavimui sudaro jau esamas įregistruotas servitutas, kurį atsakovė siekia pratęsti. Be to, kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, jie iš esmės nesutinka su minėto servituto nustatymu ir atlyginimo, kuris galėtų kompensuoti dėl servituto nustatymo tenkančius suvaržymus, nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, servituto atlygintinumo klausimas nagrinėjamu atveju iš esmės nespręstinas, paliekant šalims galimybę šį klausią spręsti ateityje.

50Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės B. B. reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

51Spręsdamas dėl tarp ieškovų ir atsakovės J. P. kilusio ginčo dėl to, kur turėtų būti šioms šalims po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribos, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, vadovaudamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006; Nr. 3K-3-466/2008; 3K-3-213/2011, Nr. 3K-3-441/2015 ir kt.). Taipogi kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014).

52Ieškovai nagrinėjamu atveju teigia, kad jų parengtas projektas visiškai atitinka nustatytą ir viešame registre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką, į kurią turi būti atsižvelgiama atidalijant žemės sklypus, tuo tarpu atsakovės J. P. siūlomas atidalijimo projektas neatitinka nustatytos naudojimosi tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovai, nustatant naudojimosi tvarką nebuvo žemės sklypo savininkais, todėl įsigydami žemės sklypo dalį, turėjo teisėtą lūkestį naudotis būtent tokia žemės sklypo dalimi, kuri jiems atitenka pagal įregistruotą naudojimosi tvarką.

53Dėl šio argumento teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigydamas tam tikrą turto dalį, bendraturtis automatiškai neįgyja konkrečios turto dalies. Dėl to turtą valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise svarbi yra naudojimosi turtu tvarka, nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), nustatoma arba iškart sudarant pirkimo – pardavimo sutartį arba vėliau po sutarties sudarymo. Tik notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre bendraturčių susitarimas yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

54Remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

55Ieškovų užsakymu UAB „Altagis“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 riba suformuota vadovaujantis žemės valdos preliminariu paskirstymo planu sumažinant bendros ribos kraštinių ilgius apie 1,80 m siekiant išlaikyti J. P. priklausančios dalies plotą. Ieškovų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pažymima, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos kito, todėl natūralu, kad neatitiko ir prie susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo žemės valdos preliminaraus paskirstymo planas bei kito ribos formuojant sklypus, siekiant juos atidalinti. Tokiu būdu patys ieškovai pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju dėl šiek tiek pasikeitusio bendro žemės sklypo ploto būtina koreguoti ir žemės sklypo ribą, einančią tarp formuojamų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovei J. P. ginčo žemės sklypo dalis priklauso ir ji ja naudojasi nuo 2008 metų, šią žemę ji dirbo ir prižiūrėjo pagal bendrą susitarimą su buvusiais žemės sklypų savininkais ir esama savininke atsakove B. B. Tuo tarpu ieškovai J. G. ir R. G. žemės sklypo dalį įsigijo tik 2014-07-28, prie žemės gerinimo darbų iki to laiko jie neprisidėjo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė J. P. paaiškino ir jos prašymu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad šiuo metu žemės sklype esantį šiltnamį statė pagal žemės sklype sukaltus kuoliukus, žyminčius sklypų ribas. Pagal preliminariai nustatytas žemės sklypo ribas šiltnamis yra išsikišęs per pusantro žingsnio į sklypo dalį, kuri buvo paskirta naudotis buvusiam sklypo savininkui, iš kurio sklypo dalį įsigijo ieškovai. Taip pat parodė, kad kadastrinius matavimus atliko matininkas Giedrius Liubauskas. Šis matininkas apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra įmanoma nubrėžti žemės sklypo ribą taip, kad šiltnamis patektų į J. P. atitenkantį sklypą. Taip pat parodė, jog gali būti taip, jog kuoliukai, žymintis žemės sklypų ribas, galėjo būti sukalti ne toje vietoje kaip buvo nustatyta plane. Tuo tarpu atsakovės J. P. pateiktą planą parengęs matininkas Kastutis Kardinskas, apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas, parodė, kad ieškovų siūlomu planu yra sumažinamas J. P. naudojamas dirbamos žemės sklypo plotas. Taip pat parodė, kad jo parengtame žemės sklypo pertvarkymo plane ribas, pažymėtas 55 ir 14 taškais, paliko nepakeistas kaip ir buvo nustatyta preliminariame žemės sklypo paskirstymo plane.

56Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, sklypo ribos tarp ieškovams ir atsakovei B. B. po atidalijimo atitenkančių žemės sklypų nustatytos jų tarpusavio susitarimu, kurį iš esmės lemia žemės sklype esantis griovys, pagal kurio kontūrą ir buvo formuojama sklypų riba. Tarp ieškovams po atidalijimo atitenkančių sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba formuojama per servitutinį kelią. Dėl to faktiškai susidaro tokia situacija, kai atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjęs bendras sklypo plotas tarp šalių paskirstomas koreguojant sklypo ribas, einančias tarp ieškovams ir atsakovei J. P. atitenkančių žemės sklypų. Todėl šiuo atveju turi būti derinami ieškovų ir atsakovės J. P. tarpusavio interesai. Kaip minėta, ieškovai nurodo, kad pagal atsakovės siūlomą planą, sklypo riba eitų per jų daržą, atsakovė taip pat savo interesus nustatyti jos siūlomą ribą tarp žemės sklypų įrodinėja tuo, kad žemės sklype yra pastatytas šiltnamis ir auginamos braškės, kuriuos atsakovė norėtų išsaugoti. Tokiu būdu konstatuotina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė turi teisėtą ir pagrįstą interesą nustatyti būtent jų siūlomą atidalijimo variantą. Todėl šioms šalims nesutariant būtina ieškoti jų interesų pusiausvyros.

57Kaip matyti iš byloje pateiktų planų, ieškovų siūlomos formuojamų sklypų kraštinės yra lygios, tuo tarpu atsakovės J. P. siūlomame plane viena kraštinė tarp žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 yra nežymiai lenkta. Iš byloje pateiktų planų taip pat matyti, kad visas šalims priklausantis žemės sklypas yra netaisyklingų formų bei visi žemės sklypo viduje formuojami atidalijami sklypai yra nėra taisyklingų stačiakampių formų. Iš atsakovės J. P. siūlomo plano matyti, kad formuojama nelygi jos sklypo kraštinė eina lygiagrečiai su viso sklypo kraštine riba, kuri taip pat nėra visiškai tiesi, tokiu būdu yra iš esmės išlaikoma artima stačiakampiui formuojamo sklypo dalies forma. Atitinkamai žymiai nesikeičia ir formuojamo ieškovams atitenkančio sklypo Nr. 3 forma. Todėl teismas sprendžia, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės J. P. planuose siūlomi ribų tarp sklypų variantai atitinka Taisyklių 34 punkto reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad abiem planais siūlomų ribų tarp atidalijamų žemės sklypų nustatymas galėtų trukdyti naudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų paskirtį. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atidalijant žemės sklypus, reikalinga keisti preliminariu paskirstymo planu nustatytas ribas ir viešame registre įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekiant išlaikyti J. P. priklausančios dalies plotą, teismas sprendžia, kad patvirtinus ieškovų siūlomą planą, kuris iš esmės atitinka pagal preliminarius matavimus nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų pažeisti atsakovės J. P. teisėti interesai. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad patvirtinus ieškovų siūlomą planą žemės sklypo vidinės ribos būtų perskirstytos iš esmės atsakovės J. P. sąskaita, sumažinant jos šiuo metu dirbamos žemės plotą, kuris užima sąlyginai nedidelę jai atitenkančio sklypo dalį pagal žemės naudmenų eksplikaciją (ariama žemė pagal ieškovų planą sudarytų 0,0954 ha, tuo tarpu pagal atsakovės planą – 0,1183 ha). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė J. P., rengdama pateiktą planą, siekė užtikrinti ne tik savo, bet ir atsakovės B. B. teisėtus interesus, nėra pagrindo teigti, kad parengtu planu yra siekiama nepagrįstai, didele apimtimi apriboti ieškovų teisėtus interesus, todėl atsakovės J. P. pateiktas planas vertintinas kaip labiausiai atitinkantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Dėl to atsakovės J. P. priešieškinis tenkintinas visiškai, o atsakovės B. B. priešieškinis tenkintinas toje dalyje, kuria prašoma nustatyti kelio servitutą, Kastučio Kardinsko IĮ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą S-2, kodas 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku iki atsakovei B. B. asmeninės nuosavybės teise atitenkančio 2,6935 ha ploto žemės sklypo, pažymėto projekte indeksu Nr. 1, likusi šios atsakovės priešieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta. Ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

58Patenkinus atsakovės J. P. priešieškinį, ginčo žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas be ieškovų raštiško pritarimo (Taisyklių 66 punktas).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys pateikė byloje prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Patenkinus atsakovės J. P. priešieškinį, atsižvelgiant į tai, kad jos interesai byloje iš esmės sutapo su atsakovės B. B. interesais, atsakovės J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis. Tuo tarpu atsakovės B. B. priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovų atsakovei B. B. priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė J. P. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra sumokėjusi 31,00 Eur žyminį mokestį (2 t., 40 b. l.), kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

60Tuo tarpu atsakovė B. B. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra sumokėjusi 41,00 Eur žyminį mokestį (2 t., 6 b. l.) bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 300,00 Eur už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio bei aiškinamojo rašto parengimą (2 t., 7, 8 b.l.), sumokėjo 100,00 Eur UAB korporacijai „Matininkai“ už servitutų nustatymo plano parengimą (2 t., 121 b. l.) ir patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 120 b. l.). Šios nurodytos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl iš ieškovų atsakovei J. P. priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovei B. B. – 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 185,25 Eur iš kiekvieno ieškovo.

61Byloje susidarė 9,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų, po 4,64 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

63Atsakovės J. P. priešieškinį tenkinti visiškai.

64A. B. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.

65Padalinti natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal Kastučio Kardinsko IĮ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovei J. P., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 3,7809 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projekte indeksu Nr. 4, atsakovei B. B., a. k. ( - ) priteisiant asmeninės nuosavybės teise 2,6935 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą projekte indeksu Nr. 1, ieškovams J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise priteisiant 8,2675 ha ir 1,4791 ha ploto žemės sklypus, pažymėtus projekte indeksais Nr. 2 ir 3.

66Nustatyti po 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), atidalijimo ieškovams J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise atitenkančiame sklype Nr. 2 (tarnaujantis daiktas) 4 m pločio kelio servitutą, Kastučio Kardinsko IĮ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą S-2, kodas 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku iki atsakovei B. B., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise atitenkančio 2,6935 ha ploto žemės sklypo, pažymėto projekte indeksu Nr. 1 (viešpataujantis daiktas), plane pažymėto S-1, kodas 115.

67Iki atidalijimo 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatyto kelio servituto, Kastučio Kardinsko IĮ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto S-l, S-2, S-4, pločio nekeisti ir palikti jį 4 metrų pločio.

68Likusias atsakovės B. B. priešieškinio dalis ir ieškovų J. G. ir R. G. patikslintą ieškinį atmesti.

69Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį atsakovei J. P., a.k. ( - )

70Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) atsakovei B. B., a. k. ( - ) po 185,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus, 25 centus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

71Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) valstybei po 4,64 Eur (keturis eurus, 64 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno.

72Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas J. G. pareiškė ieškinį dėl žemės sklypų formavimo ir... 4. Nurodė, kad VĮ Registrų centre ieškovų J. G. ir R. G. jungtinės... 5. Atsiliepimais į priešieškinius ieškovai prašė priešieškinius atmesti... 6. Atsiliepime į atsakovės B. B. priešieškinį ieškovai nurodė, kad... 7. Atsiliepime į atsakovės J. P. priešieškinį nurodė, jog, J. P. pateiktas... 8. Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė ieškinį palaikė, prašė jį... 9. A. B. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį,... 10. Atsiliepimu į atsakovės J. P. priešieškinį atsakovė B. B. iš esmės... 11. Priešieškiniu atsakovė B. B. prašė atidalinti atsakovės žemės sklypo... 12. Teismo posėdyje atsakovė B. B. ir jos atstovai palaikė priešieškinį,... 13. A. J. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį... 14. Priešieškiniu atsakovė J. P. prašė atidalyti jos žemės sklypo dalį iš... 15. Patikslintame priešieškinyje atsakovė savo reikalavimų ir priešieškinyje... 16. Teismo posėdyje atsakovė J. P. ir jos atstovai palaikė patikslintą... 17. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 18. Atsiliepime į atsakovės B. B. priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad... 19. Atsiliepime į atsakovės J. P. priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad... 20. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad kelio servitutai yra... 21. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį,... 22. Patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovės B. B. priešieškinis tenkintinas... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 24. Ieškovai teikė atsakovėms pasiūlymus raštu pritarti projektui (1 t., 53-54... 25. Atsakovė B. B. pareiškė teisme priešieškinį, su kuriuo kartu pateikė IĮ... 26. Atsakovė J. P. pareiškė teisme priešieškinį ir patikslintą... 27. Lietuvos CK 4.80 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 28. Byloje tiek ieškovai, tiek atsakovės sutinka, kad jiems bendrosios dalinės... 29. Kaip jau minėta, tiek ieškovai, tiek atsakovės byloje pateikė matininkų... 30. Palyginęs byloje šalių pateiktus planus, teismas daro išvadą, kad visų... 31. Tačiau bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypų konfigūracijos žemės... 32. Pažymėtina tai, kad tarp ieškovų ir atsakovės B. B. ginčo dėl to, kur... 33. Tuo tarpu tarp ieškovų ir atsakovės J. P. ginčas kyla dėl to, kur turėtų... 34. Teismas pažymi, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės B. B. ir... 35. Būtent dėl šių aukščiau aptartų aspektų, kurie, teismo vertinimu, yra... 36. Dėl atsakovės B. B. reikalavimo nustatyti kelio servitutą, užtikrinantį... 37. Remiantis Taisyklių 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi... 38. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124... 39. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 40. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės... 41. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto... 42. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad žemės sklype per visą... 43. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad nustatyti naują servitutą nėra teisinio... 44. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovė, siekdama nustatyti naują servitutą... 45. Nepaisant to, kad minėtas servitutinis kelias šiuo metu nesiekia B. B.... 46. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įsitikinus servituto būtinumu,... 47. Atsakovė B. B. į bylą pateikė servitutų nustatymo planą, parengtą UAB... 48. Dėl ieškovų argumentų, kad nustačius servitutą sumažėtų ieškovams... 49. Nustačius servitutą, atsižvelgiant į jo apimtį ir tarnaujančiojo daikto... 50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės B.... 51. Spręsdamas dėl tarp ieškovų ir atsakovės J. P. kilusio ginčo dėl to, kur... 52. Ieškovai nagrinėjamu atveju teigia, kad jų parengtas projektas visiškai... 53. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisė yra... 54. Remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl... 55. Ieškovų užsakymu UAB „Altagis“ parengto žemės sklypo formavimo ir... 56. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, sklypo ribos tarp ieškovams ir... 57. Kaip matyti iš byloje pateiktų planų, ieškovų siūlomos formuojamų... 58. Patenkinus atsakovės J. P. priešieškinį, ginčo žemės sklypo formavimas... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys pateikė byloje prašymus... 60. Tuo tarpu atsakovė B. B. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad yra... 61. Byloje susidarė 9,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 63. Atsakovės J. P. priešieškinį tenkinti visiškai.... 64. A. B. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 65. Padalinti natūra bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą 16,2210 ha... 66. Nustatyti po 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (... 67. Iki atidalijimo 16,2210 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus... 68. Likusias atsakovės B. B. priešieškinio dalis ir ieškovų J. G. ir R. G.... 69. Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) 31,00 Eur... 70. Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) atsakovei B.... 71. Priteisti iš ieškovų J. G., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) valstybei po... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti...