Byla 3K-3-147-701/2015
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atnaujinti sutartį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, tretieji asmenys antstolis V. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Vilmarlita“ ir T. M., dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atnaujinti sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti sutartį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių procesą pirmosios instancijos teisme ir šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė prašė pripažinti atsakovo vienašališką 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutarties Nr. 1760818011778-20 nutraukimą neteisėtu, o nustačius, kad sutartis nutraukta pagrįstai, įpareigoti atsakovą ją atnaujinti tomis pačiomis arba ne blogesnėmis sąlygomis, nustatant ne didesnę nei 6900 Lt (2000 Eur) mėnesinės įmokos ribą. Ieškovė nurodė, kad minėta sutartimi jai buvo suteiktas 1 737 504 Lt (503 215,94 Eur) kreditas, įkeičiant jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatant kredito grąžinimo terminą – 2041 m. gegužės 19 d. Sutarties sąlygos buvo keistos 2009 m. gegužės 20 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. susitarimais. Pablogėjus finansinei padėčiai, ieškovė nebegalėjo laiku mokėti kredito grąžinimo įmokų, todėl, informavusi atsakovą, išvyko dirbti į Vokietiją. Jos turtinė padėtis pagerėjo 2011 metais, todėl ji vėl pradėjo vykdyti sutartį. Tačiau 2011 m. liepos 27 d. iš kitų asmenų, o ne iš atsakovo, ji sužinojo apie jo atliktą vienašališką sutarties nutraukimą ir apie pradėtas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras. Ji derėjosi su atsakovu dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties atnaujinimo, tačiau atsakovas tinkamai nebendradarbiavo, nesiekė kompromiso su ieškove ir, kaip stipresnioji sutarties šalis, piktnaudžiavo savo padėtimi.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas išnagrinėjo bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovas apie 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį buvo tinkamai informuotas 2013 m. birželio 20 d., nepripažino atstovo užimtumo kitoje byloje pateisinama priežastimi atidėti teismo posėdį, todėl netenkino tokio atstovo prašymo.

10Teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama sutarties nutraukimą, nenurodė jokių kitų aplinkybių, išskyrus netinkamą jos informavimą apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Tačiau, pasak teismo, aplinkybė apie tinkamą ieškovės informavimą nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad ieškovė tinkamai nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. gruodžio 22 d. ji buvo skolinga atsakovui 59 587,36 Eur, o įrodymų, kad sutarties nutraukimo dieną ji vykdė mokėjimus ir kokio dydžio, nepateikė. Vien faktas, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. spalio 25 d. ieškovė sumokėjo bankui dalį skolos (iš viso 24 480,23 Eur ir 2580 Lt (747,22 Eur), teismo vertinimu, nepaneigia 2011 m. sausio 30 d. vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Sutarties nutraukimo metu ieškovė nedėjo jokių pastangų bendradarbiauti su atsakovu ir rasti kompromisą, padėsiantį išsaugoti sutartį ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas šalių tarpusavio susirašinėjimo metu 2012 metais pranešė ieškovei visas sąlygas, kurias įvykdžius būtų galima sutartį atnaujinti (3000 Eur įmoka per mėnesį), tačiau ji pranešė, kad galėtų mokėti tik 2000 Eur, taigi ieškovė pripažino, kad atsakovo reikalaujamų sąlygų vykdyti nėra pajėgi. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovė nepateikė realių siūlymų, kaip galėtų padengti susidariusią skolą atsakovui. Nors ieškovė 2011 m. liepos 22 d. prašyme atsakovui nurodė, kad yra pajėgi mokėti įmokas ir net didesnėmis sumomis, tačiau nuo 2011 m. spalio 25 d. ji neatliko nė vieno mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad keisti sutarties sąlygas, darant skolininkui išlygas, yra banko teisė, bet ne pareiga. Aplinkybė, kad viena iš sudaryto sandorio šalių yra juridinis pelno siekiantis asmuo, teismo vertinimu, nesuteikia ieškovei teisės nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad atsakovas su ieškove sudarytą sutartį nutraukė pagrįstai, esant sutartyje nustatytiems vienašalio sutarties nutraukimo pagrindams, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko ieškovės atžvilgiu kokius nors nesąžiningus veiksmus. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti sutartį.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs visų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimus į ieškinį ir manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, pagrįstai 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi skyrė ne parengiamąjį, o teismo posėdį (CPK 225 straipsnio 7 punktas). Aplinkybė, kad vėliau į bylą papildomai buvo įtraukti du tretieji asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia to, jog teismas teisėtai ir pagrįstai bylą 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. rugsėjo 25 d. nagrinėjo teismo, o ne parengiamuosiuose posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad svarbiausia yra ne posėdžio forma, o tai, ar dalyvaujantiems byloje asmenims yra suteikta galimybė tinkamai ir visapusiškai realizuoti savo teisę teikti į bylą įrodymus, reikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, kad byloje būtų tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad po patikslinto ieškinio pateikimo ieškovė (jos atstovas) į bylą nepateikė nė vieno papildomo prašymo dėl papildomų paaiškinimų, įrodymų prijungimo ar įrodymų išreikalavimo; trečiojo asmens T. M. atsiliepimą į ieškinį teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija nutarė bylos dalyviams įteikti 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu, tačiau į jį nei ieškovė, nei jos atstovas neatvyko.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad nei CPK, nei kitas teisės aktas nenustato teismo pareigos prieš paskiriant žodinį posėdį patikrinti byloje dalyvaujantį asmenį atstovaujančio advokato užimtumą kitose bylose. Minėtas užimtumas gali būti ir dažniausiai yra tikrinamas, jeigu advokatas į bylą pateikia prašymą su informacija, kokiomis dienomis jis yra užimtas kitose bylose. Tokio prašymo ieškovės atstovas į bylą pirmosios instancijos teismui nepateikė, jis neatvyko nė į vieną teismo paskirtą žodinį teismo posėdį, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas iš anksto. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės atstovo paaiškinimus apie neatvykimo į teismo posėdžius ir vėlyvo 2013 m. rugsėjo 23 d. pranešimo, kuris teisme faksu gautas 2013 m. rugsėjo 24 d. 9.08 val., apie negalėjimą dalyvauti 2013 m. rugsėjo 25 teismo posėdyje, priežastis, padarė išvadą, kad atstovo argumentai nepateisina jo netinkamo pareigos pranešti apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis) vykdymo. Ieškovės atstovas apie neatvykimą į 2013 m. birželio 12 d. teismo posėdį ir jo priežastis teismo neinformavo. O apie tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje faktiškai negalėtų dalyvauti dėl užimtumo kitoje byloje, žinojo jau 2013 m. birželio 20 d., nes teismo posėdžiai kitoje byloje buvo paskirti 2013 m. balandžio 26 d., tačiau apie tai pirmosios instancijos teismą jis informavo tik 2013 m. rugsėjo 24 d., t. y. likus vienai dienai iki posėdžio. Minėto ieškovės atstovo neveikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateisina tai, kad jis tikėjosi, jog dėl kažkokių tariamai galėsiančių susiklostyti aplinkybių kitoje byloje teismo posėdis bus atidėtas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ir jos atstovo teisės, įtvirtintos CPK 42 straipsnyje, pažeistos nebuvo.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, padarė išvadą, kad ieškovė, apeliuodama į skundžiamo sprendimo ydingumą, nurodo vienintelį argumentą, jog teismas neatsižvelgė į ieškinio argumentus ir priėmė sprendimą gyvai neišklausęs ieškovės (jos atstovo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai buvo nulemta ieškovės netinkamų veiksmų, o tariamas neatsižvelgimas į ieškinio argumentus tėra tik nepagrįsta, subjektyvi ir deklaratyvi ieškinį padavusios šalies nuomonė. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, o ieškovė nenurodė jokių kitų aplinkybių dėl neteisėto sutarties nutraukimo, išskyrus netinkamą informavimą apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą; ši aplinkybė yra paneigta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi. Aplinkybė, kad ieškovei dėl ekonominės krizės pasidarė sunku vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, nereiškia, jog ji įgijo teisę vienašališkai nustoti vykdyti minėtas prievoles, o vėliau (t. y. po kelerių metų) reikalauti, kad atsakovas atnaujintų jau nutrauktą sutartį. Ieškovė, negalėdama toliau vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nesikreipė į atsakovą su prašymu pakeisti sutartį (CK 6.204 straipsnis), o tiesiog nustojo vykdyti savo prievoles. Tokio jos, nors ir silpnesniosios sutarties šalies, elgesio objektyviai pateisinančių aplinkybių iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nenustatė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ją atnaujinti taip pat nėra pagrindo, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pripažino, kad atsakovo reikalaujamų sąlygų vykdyti nėra pajėgi. Be to, per visą bylos nagrinėjimą ji nepateikė realių siūlymų, kaip galėtų padengti susidariusią skolą ir nuo 2011 m. spalio 25 d. neatliko atsakovui nė vieno mokėjimo.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; nustačius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, kurių negalima pašalinti kasaciniame teisme, – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

171. Teismai, spręsdami dėl ieškovės atstovo neatvykimo į 2013 m. rugsėjo 25 d. posėdį priežasčių svarbumo, netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį. Nepripažinus atstovo neatvykimo į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje priežasties svarbia, pateisinančia tokį neatvykimą, buvo apribota ieškovės teisė būti atstovaujamai atstovo ir byla buvo išnagrinėta netinkamai. Minėta teisės norma nustato teismui pareigą motyvuoti sprendimą dėl ieškovo atstovo dalyvavimo kitose bylose (ne)pripažinimo svarbia priežastimi, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. birželio 12 d., o kitoje byloje teismo posėdžiai buvo paskirti 2013 m. balandžio 26 d., todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į teismų informacinėje sistemoje esančią informaciją apie ieškovės atstovo užimtumą kitose bylose ir neskirti posėdžio užimtą dieną. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo T. M. į bylos nagrinėjimą patrauktas tik 2013 m. birželio 7 d. nutartimi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ne visiems bylos dalyviams buvo žinoma apie 2013 m. birželio 12 d. įvyksiantį teismo posėdį, ieškovės atstovas pagrįstai tikėjosi, jog šis posėdis neįvyks.

182. Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirdamas 2013 m. birželio 12 d. teismo posėdį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų parengimą nagrinėjimui teisme. Įstatymas nustato privalomą pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadiją, per kurią bylą rengiamasi nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 225, 227, 228 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pasirinkdamas CPK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tvarką, turėjo paskirti parengiamąjį teismo posėdį, todėl 2013 m. birželio 12 d. teismo posėdis turėjo būti parengiamasis. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad abu byloje įvykę teismo posėdžiai turėjo būti parengiamieji, nes teismas tik 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. priėmė nutartis dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kuriems buvo nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti (CPK 228 straipsnio 2 dalis). Paskutinis trečiojo asmens atsiliepimas byloje gautas 2013 m. rugsėjo 18 d., todėl, remiantis CPK 225 straipsnio 7 punktu, tik po šios datos teismas turėjo teisę spręsti parengiamojo teismo posėdžio ar teismo posėdžio paskyrimo klausimą.

193. Pirmosios instancijos teismas, sprendime remdamasis trečiojo asmens T. M. atsiliepimu, pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimą teismo sprendimą pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį buvo gautas tik 2013 m. rugsėjo 18 d., byloje duomenų apie atsiliepimo įteikimą šalims nėra, taigi jis nebuvo šalims, taip pat ieškovei, įteiktas.

204. Teismai, atmesdami ieškovės ieškinį, neatskleidė bylos esmės, neįvertino ieškinyje nurodytų argumentų, todėl nepagrįstai, pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, konstatavo, kad ieškovė nededa pastangų atnaujinti santykius su atsakovu. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės aktyvumą ir bendradarbiavimą su atsakovu. Teismo posėdyje būtų užduoti klausimai atsakovo atstovui dėl atsakovo veiksmų, kas būtų leidę teismui suprasti, ar tikrai ieškovė neveikė.

21Ieškovė, pablogėjus savo finansinei padėčiai, 2009 metais išvyko dirbti į Vokietiją. Apie tai ir naują gyvenamosios vietos adresą atsakovas buvo informuotas tiek žodžiu 2009 m. spalio mėnesį, tiek raštu 2010 m. gruodžio 22 d., todėl jam buvo žinomi visi nauji ieškovės kontaktiniai duomenys. 2011 metais, ieškovė, pagerėjus savo finansinei padėčiai, pradėjo atsiskaitinėti su atsakovu. Apie sutarties nutraukimą ir pradėtą išieškojimo procesą ji sužinojo tik 2011 m. liepos 27 d. iš antstolio ir kito asmens. Atsakovas naujuoju ieškovės gyvenamosios vietos adresu jokių dokumentų nesiuntė, procesiniuose dokumentuose kitose bylose nepagrįstai nurodydavo senąjį jos adresą. Sužinojusi apie pradėtas procedūras ieškovė nedelsiant atvyko į Lietuvą ir 2012 m. liepos 22 d. apsilankė pas atsakovą, taip pat vėliau raštu su juo susirašinėjo. Dėl teisinio išsilavinimo stokos ji nesuprato, kad vyko teisminis procesas ir reikėjo bendrauti ne tik su atsakovu, bet ir skųsti teismų priimtas nutartis, su kuriomis ji nesutiko. Šiuo metu ieškovė yra pajėgi vykdyti tiek buvusius, tiek didesnius sutartinius įsipareigojimus, mokėti didesnes, negu nustatyta sutartyje, įmokas. Atsakovo veiksmai po sutarties nutraukimo, esant pradėtam išieškojimo procesui, priimant dalines įmokas, o ne reikalaujant visos skolos, patvirtina, kad jis pripažįsta sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo atnaujinti sutartį, tik reikalavo mokėti nepagrįstai dideles įmokas. Be to, turto pardavimas iš varžytynių yra nenaudingas ieškovei, nes turtas parduodamas daug pigiau, negu rinkos kaina. Todėl ieškovė, net ir turtą pardavus, liks skolinga atsakovui labai didelę sumą.

225. Nors pasaulinės ekonominės krizės aplinkybė nelaikytina nenugalima jėga, atleidžiančia nuo atsakomybės už prievolės nevykdymą (CK 6.212 straipsnis), tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 straipsnis). Teismai nagrinėjamu atveju šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Ieškovė neteko darbo, todėl objektyviai laikinai neteko galimybės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad turėdama galimybę vykdyti sutartį ji nevykdė jos tyčia, nesąžiningai. Todėl, vertinant sutarties pažeidimo esmingumą, nepagrįstai sureikšminta eilinės įmokos svarba, kai sutarties grąžinimo terminas nustatytas 2041 m. (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ilgalaikei sutarčiai išsaugoti, sutartį nutraukė nesant tam pakankamo pagrindo, ieškovei atkūrus mokumą nesiekė sutarties atnaujinti ir tęsti, todėl jo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimo savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi (CK 1.137 straipsnis) ir sutarties vykdymo principų pažeidimu (CK 6.4 straipsnis, 6.8 straipsnio 3 dalis, 6.158, 6.200 straipsniai). Pažymėtina, kad Lietuvos bankas 2013 m. rugsėjo 3 d. priėmė Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gaires, kuriose bankams nurodyta visomis išgalėmis siekti santykių su klientais išlaikymo, o sutarties nutraukimas įvardijamas kaip kraštutinė priemonė.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, teismai, nepripažindami ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbiomis, nepažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismai, spręsdami dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir jos vykdymo atnaujinimo galimybės bei atmesdami ieškovės reikalavimus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuo 2011 m. spalio 25 d., taip pat per visą bylos nagrinėjimą jokių mokėjimų neatliko, kas paneigia jos argumentus dėl sutartinių prievolių vykdymo galimybių ir siekio tęsti (atnaujinti) sutartinius santykius.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilmarlita“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo sutiko su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju CPK 246 straipsnio 1 dalies ir teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylą nagrinėti teisme, nuostatos pažeistos nebuvo. Ieškovės atstovas netinkamai vykdė savo procesines teises ir pareigas, nebuvo pakankamai aktyvus. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė jokių vykdymo veiksmų, susijusių su priverstiniu įkeisto turto pardavimu ir jo kaina, neskundė.

25Kitų asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

29Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdyje, taikymo

30Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirdamas 2013 m. birželio 12 d. teismo, o ne parengiamąjį posėdį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų parengimą nagrinėjimui teisme.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Šią civilinio proceso stadiją reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmasis skirsnis. Pradiniai teismo veiksmai, priėmus ieškinį, nustatyti CPK 225 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktą, atlikus šio straipsnio 1–6 punktuose nurodytus konkrečioje byloje reikalingus veiksmus ir gavus atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus jų pateikimo terminui, parenkamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdas – parengiamojo teismo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu. Tais atvejais, kai teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais gali būti neskiriamas nei parengiamasis teismo posėdis, nei taikomas pasirengimas paruošiamųjų dokumentų būdu. Tokios pat pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

32Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 24 d. gavęs trečiojo asmens antstolio V. Č. ir 2013 m. balandžio 25 d. atsakovo atsiliepimus į patikslintą ieškinį, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė bylą iš karto skirti nagrinėti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas, manydamas, jog papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, tokią teisę turėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorės pirmosios instancijos teismui 2013 m. balandžio 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje trečiuoju asmeniu buvo nurodytas tik antstolis V. Č., o UAB „Vilmarlita“ ir T. M. nebuvo nurodyti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Dėl šios priežasties teismas, gavęs visų tuo metu dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimus, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirdamas teismo posėdį, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylų nagrinėjimui teisme, pažeidimo. Be to, pažymėtina, kad minėta nutartimi teismas, siekdamas užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą, nustatė šalims terminą apsispręsti dėl papildomų įrodymų pateikimo ar jų išreikalavimo, jeigu tokių prašymų šalys nenurodė procesiniuose dokumentuose arba jų būtinybė paaiškėjo vėliau. Tačiau kasatorė šia teise nepasinaudojo, iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės ji taip pat jokių papildomų paaiškinimų, kitų procesinių dokumentų ar prašymų (išskyrus jos atstovo 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymą dėl 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio atidėjimo) teismui nepateikė.

33Kasatorė teigia, kad, netaikant pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijos, buvo suvaržyta jos teisė reikšti atsikirtimus į trečiojo asmens T. M. argumentus, išdėstytus 2013 m. rugsėjo 20 d. atsiliepime, kuris nebuvo jai įteiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su kasatore, kad ji, neatvykusi į 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį, kuriame šalims buvo įteiktas trečiojo asmens T. M. atsiliepimas, nebeturėjo galimybės minėtus atsikirtimus pateikti pirmosios instancijos teismui, pažymi, jog šiuos pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorė tuos pačius argumentus dėl savo procesinių teisių suvaržymo buvo nurodžiusi ir apeliacinės instancijos teismui, apeliaciniame skunde ji turėjo teisę nurodyti atsikirtimus į trečiojo asmens atsiliepimą, kurių, jos teigimu, neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti ir tirti naujus įrodymus, vertinti argumentus, kurių šalis neturėjo galimybės nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo vertindamas apeliaciniame skunde išdėstytą argumentaciją. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl, kasatorės manymu, pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų, susijusių su pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadija, nėra pagrindo, nes nevertintina, jog tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34Dėl bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant kasatorės atstovui

35Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jos atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažeidė jos teisę turėti byloje atstovą, būti išklausytai, taip pat buvo netinkamai išnagrinėta byla.

36Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kasatorė neginčija, kad tiek ji, tiek jos atstovas buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laiką ir vietą. Nei kasatorė, nei jos atstovas į bylos nagrinėjimą, vykusį 2013 m. biržėlio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžiuose, neatvyko.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

38Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. D. V. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. J. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. T. B., bylos Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-154/2014).

39Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį šalims, tarp jų kasatorei ir jos atstovui, pranešta tinkamai. Apie minėtą teismo posėdį kasatorės atstovas buvo informuotas 2013 m. birželio 20 d., tačiau prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo užimtumo kitoje byloje jis pateikė tik 2013 m. rugsėjo 24 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti jokie dokumentai, pateisinantys neatvykimą, kaip reikalaujama pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį. Kaip pirmiau nurodyta, pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o kasatorės atstovas kartu su minėtu prašymu, taip pat kasatorė kasaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Kadangi kasatorė ir jos atstovas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad pranešimas apie dalyvavimą kitoje byloje būtų tinkamas ir pateiktas laiku, taip pat suderinti teismo posėdžio datą, tai prašymas keisti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant atstovo užimtumu kitoje byloje, prieš pat teismo posėdį parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasatorės atstovo neatvykimo negali pateisinti tai, kad jis tikėjosi, jog dėl kažkokių tariamai galėsiančių susiklostyti aplinkybių kitoje byloje teismo posėdis neįvyks ar bus atidėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nurodytos kasatorės atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatorės proceso teisių pažeidimą.

40Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

41Kasatorė, nesutikdama su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir ginčydama teismų išvadas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti atsakovo įvykdytą vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir (ar) atnaujinti šią sutartį atmetimo, kasaciniame skunde teigia, kad šias išvadas teismai padarė netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus dėl jos informavimo apie sutarties nutraukimą ir bendradarbiavimo su atsakovu, taip pat netinkamai įvertinę pasaulinės ekonominės krizės įtaką jos galimybėms vykdyti sutartį.

42Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorės ieškinio, apeliacinio ir kasacinių skundų turinį, sprendžia, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyta argumentacija dėl reiškiamų reikalavimų yra iš esmės analogiška. Kasaciniame skunde nenurodoma jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakę ir kurių nebūtų įvertinę pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, ir kurie galėtų pagrįsti teismų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik motyvuoti kasacijos pagrindai, nurodyti kasaciniame skunde. Kai kasatorius nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Išsamų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-308/2013; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą pripažinti, kad kasatorės paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus.

44Kasatorė, teigdama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas, jog ji buvo tinkamai informuota apie kredito sutarties nutraukimą ir tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu, padarė netinkamai įvertinę įrodymus bei atsižvelgę tik į atsakovo argumentus, kasaciniame skunde nenurodo išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl apskųsti teismų procesiniai sprendimai dėl šių dalių yra nepagrįsti ir neteisėti. Kasatorė skunde iš esmės kelia fakto, o ne teisės klausimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Minėta, kad kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai leidžia daryti išvadą, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad yra ne teisinio turinio arba yra neišsamūs, arba nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012).

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Teisėjų kolegija taip pat laiko teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai, atmesdami ieškinį, tinkamai neįvertino pasaulinės ekonominės krizės įtakos kasatorės galimybėms vykdyti sutartį. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl šios aplinkybės ir jos padarinių sutartiniams teisiniams santykiams, šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012; 2013 m. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3 K-3-523/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palink“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-364/2014; kt.), pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog kasatorei dėl ekonominės krizės pasidarė sunku vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir grąžinti atsakovui kreditą bei mokėti palūkanas, nereiškia, jog ji įgijo teisę vienašališkai nustoti vykdyti šias prievoles, o vėliau (t. y. po kelerių metų) reikalauti, kad atsakovas sutartį atnaujintų.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad byloje nustatytoms aplinkybėms (kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis 1 dalis) teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepažeidė proceso teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens UAB „Vilmarlita“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės (ieškovės).

51Trečiasis asmuo UAB „Vilmarlita“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti 1600 Lt (463,39 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.14 punktuose nustatyto Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl iš ieškovės priteistinos visos trečiojo asmens patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 463,39 Eur.

52Kasaciniame teisme patirta 13,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasacinį skundą padavusios ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. ( - ) trečiajam asmeniui UAB „Vilmarlita“ (j. a. k. 126416448) 463,39 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris Eur 39 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

56Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. ( - ) valstybei 13,03 Eur (trylika Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

57Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovė prašė pripažinti atsakovo vienašališką 2008 m. gegužės 20 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas išnagrinėjo bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant teismo... 10. Teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama sutarties nutraukimą, nenurodė... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad nei CPK, nei kitas teisės aktas nenustato... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 17. 1. Teismai, spręsdami dėl ieškovės atstovo neatvykimo į 2013 m. rugsėjo... 18. 2. Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi... 19. 3. Pirmosios instancijos teismas, sprendime remdamasis trečiojo asmens T. M.... 20. 4. Teismai, atmesdami ieškovės ieškinį, neatskleidė bylos esmės,... 21. Ieškovė, pablogėjus savo finansinei padėčiai, 2009 metais išvyko dirbti... 22. 5. Nors pasaulinės ekonominės krizės aplinkybė nelaikytina nenugalima... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilmarlita“ prašo... 25. Kitų asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 29. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą nagrinėti bylą... 30. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, 2013 m.... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos... 32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2013 m. balandžio 24 d.... 33. Kasatorė teigia, kad, netaikant pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje... 34. Dėl bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo teismo posėdyje... 35. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jos atstovo... 36. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės,... 38. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų... 39. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2013 m. rugsėjo 25 d.... 40. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 41. Kasatorė, nesutikdama su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorės ieškinio, apeliacinio ir kasacinių... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik... 44. Kasatorė, teigdama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo... 46. Teisėjų kolegija taip pat laiko teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 51. Trečiasis asmuo UAB „Vilmarlita“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 52. Kasaciniame teisme patirta 13,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 55. Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. ( - ) trečiajam asmeniui UAB... 56. Priteisti iš ieškovės E. K. (a. k. ( - ) valstybei 13,03 Eur (trylika Eur 3... 57. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...