Byla 3K-3-559/2012
Dėl avanso ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagal šalių sudarytą taikos sutartį sumokėtas avansas gali būti negrąžinamas jį sumokėjusiai šaliai, nesudarius privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutarties.

6Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešojo aukciono vykdymo komisijos (toliau – atsakovo Viešojo aukciono vykdymo komisija) 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovas V. Ž. (toliau – ieškovas) buvo pripažintas viešojo aukciono laimėtoju dėl ilgalaikio materialaus turto – negyvenamojo pastato su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovas sumokėjo 100 000 Lt pradinį įnašą. Atsakovo Viešojo aukciono komisija 2006 m. kovo 23 d. posėdžio metu nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu. Ieškovui ginčijant aukciono procedūrų nutraukimo teisėtumą teisme, šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-189/2007. Taikos sutartimi šalys pripažino negaliojančia Atsakovo Viešojo aukciono komisijos 2006 m. kovo 23 d. protokolo Nr. 5 dalį, kuria buvo nutarta privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, ieškovas, be kita ko, įsipareigojo, užtikrinant būsimos objekto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, sumokėti atsakovui 500 000 Lt avansą už privatizavimo objektą. Šį savo įsipareigojimą ieškovas įvykdė. 2008 m. vasario 7 d. atsakovo Viešojo aukciono komisija dar kartą nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, motyvuodama tuo, kad ieškovas nesuderino pirkimo–pardavimo sutarties projekto. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl šio atsakovo sprendimo panaikinimo, tačiau jo reikalavimas buvo atmestas. 2011 m. liepos 27 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui grąžinti jam sumokėtą avansą, tačiau šis atsisakė tai padaryti.

7Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 500 000 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 92 123,29 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo teigimu, kadangi pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tai atsakovas privalo grąžinti jam 500 000 Lt avansą. Ieškovo įsitikinimu, sumokėtas avansas negali būti laikomas netesybomis pagal taikos sutarties sąlygas, jo mokėti taip pat neįpareigoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas. Atsakovas nuo 2008 m. vasario 7 d. (kai buvo priimtas sprendimas privatizavimo objektą laikyti neparduotu) žinojo, kad šalių teisiniai santykiai pasibaigę, todėl, ieškovo nuomone, negrąžinęs sumokėto avanso, turi mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi lėšomis.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

10Teismas, analizuodamas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, nustatė, kad šalys siekė užbaigti visas ginčo objekto privatizavimo procedūras ir pasirašyti objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas sumokėjo 500 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaičiuojamas į privatizuojamo objekto kainą. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas per 30 dienų nuo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nesumokės likusios privatizavimo objekto kainos, tai avansas ieškovui negrąžinamas. Tačiau sutartyje šalys nesusitarė, kokia kiekvienos sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu dėl vienos jų kaltės nebūtų pasirašyta objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sumokėtas 500 000 Lt avansas ieškovui būtų negrąžinamas tuo atveju, jeigu, pasirašius objekto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas nesumokėtų likusios privatizuojamo objekto kainos ir dėl to objekto pirkimo–pardavimo sutartis būtų nutraukta. Kadangi šalys objekto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, tai, teismo nuomone, ieškovui neatsirado prievolės sumokėti likusią objekto kainą, o atsakovas neteko teisinio pagrindo toliau naudotis ieškovo sumokėtu avansu ir privalo jį ieškovui grąžinti (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad, atsakovui 2008 m. vasario 7 d. nutarus privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, nuo šios dienos jam atsirado prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, o to nepadaręs, jis privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą palūkanų sumą iki 5547,95 Lt, žyminį mokestį iki 9055 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas prašoma priteisti avanso suma galėtų būti negrąžinama tik tokiu atveju, jeigu sutartis būtų pasirašyta, tačiau ji būtų nutraukta dėl to, jog ieškovas nesumokėtų likusios privatizavimo objekto kainos dalies. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai ieškovui neatsirado prievolės sumokėti likusią objekto kainą, o atsakovui išnyko pagrindas naudotis sumokėtu avansu. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas paneigė teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, vykdymo privalomumą, nurodydama, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų tokios išvados daryti nėra pagrindo, nurodytos nutarties res judicata galia nebuvo pažeista, nes šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Apeliacinio skundo argumentus, kuriuose pateikiamos nuorodos į CK normas, reglamentuojančias šalių teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, draudimą vienašališkai atsisakyti vykdyti prievoles ar keisti jų įvykdymo sąlygas, teisėjų kolegija vertino kaip nereikšmingus sprendžiant šalių ginčą.

13Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad palūkanos ieškovui iš atsakovo priteistinos CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu; nurodė, kad, atsakovo Viešojo aukciono komisijai 2008 m. vasario 7 d. priėmus sprendimą laikyti privatizuojamą objektą neparduotu, ieškovas su juo nesutiko, ginčijo šį teisme ir prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad ieškovas tuo metu dar pripažino, kad atsakovui sumokėtas avansas pas atsakovą yra teisėtai. Teismo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimas atmestas, įsiteisėjo 2011 m. liepos 15 d. Ieškovas 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti sumokėtą avansą, tačiau šis atsisakė tai padaryti. 2011 m. spalio 25 d. teisme gautas ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi CK 6.53 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą atsirado ne nuo 2008 m. vasario 7 d., o po septynių dienų nuo ieškovo 2011 m. liepos 27 d. reikalavimo jį grąžinti dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki ieškinio pateikimo 2011 m. spalio 25 d., ir už šį laikotarpį ieškovui priteistina 5547,95 Lt palūkanų.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

161. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, netaikydami teismo sprendimo išaiškinimo ar proceso atnaujinimo institutų, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, pagal kurios nuostatas ieškovo sumokėti 500 000 Lt teisėtai priklauso atsakovui ir neturi būti ieškovui grąžinami. Taikos sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad jeigu ieškovas per 30 dienų nesumoka į atsakovo specialią sąskaitą visos pirkimo kainos ir pradinio 100 000 Lt bei sumokėto 500 000 Lt papildomos avanso skirtumo ir nepateikia atsakovo įgaliotiems asmenims visos objekto pardavimo kainos sumokėjimo į atsakovo specialią sąskaitą patvirtinančių banko dokumentų, pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama, o ieškovo sumokėtos sumos (kartu ir 500 000 Lt avansas) jam nebegrąžinamos. Kasatoriaus teigimu, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, šiam nepagrįstai reikalaujant įtraukti į sutartį neegzistuojantį objektą indeksu MN, kuris nebuvo privatizavimo objektas. Kad toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, konstatuota įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendime, kuriame nurodyta, kad, vykdydamas taikos sutarties sąlygas, kasatorius 2008 m. sausio 10 d. pateikė ieškovui derinti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties projektą, nustatė galutinį sutarties sąlygų suderinimo terminą (2008 m. vasario 1 d.), tačiau ieškovas iki šios datos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nesuderino. Šiame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad kasatorius veikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, teisingai, protingai, sąžiningai, neperžengdamas įstatymo nustatytų ribų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kasatoriaus teigimu, sustabdžius privatizavimo procesą, nukrito turto kainos, todėl kasatoriui padaryta didesnė nei 500 000 Lt žala. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal CPK 584 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl kasatorius bet kada gali ją pateikti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jos nereikia vykdyti, apriboja šią kasatoriaus teisę.

172. Kasatoriaus įsitikinimu, vadovaujantis CPK 278 straipsnio nuostatomis, tik Lietuvos apeliacinis teismas turėjo teisę išaiškinti savo priimtą procesinį sprendimą ir juo patvirtintą taikos sutartį, to negalėjo padaryti žemesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. M. ir kt. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-468/2011).

183. Kasatoriaus teigimu, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. patvirtinta šalių taikos sutartis.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Ž. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

201. Ieškovo teigimu, kasatorius netiksliai nurodo ginčo taikos sutarties 2.4 punkto nuostatą. Šiame Taikos sutarties punkte nurodyti teisiniai padariniai (sumokėtos sumos negrąžinimas ieškovui) taikytini tada, jeigu ieškovas per 30 dienų nuo termino, nustatyto Taikos sutarties 2.4 punkte (5 darbo dienų nuo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo), nesumoka į atsakovo specialiąją sąskaitą visos pirkimo kainos ir objekto pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama. Byloje nustatyta, kad ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimą sumokėti 500 000 Lt papildomą avansą už privatizuojamą objektą, tačiau šalys šios pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė ir atsakovo Viešojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu. Nors pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau atsakovas atsisakė ieškovui grąžinti jo sumokėtą avansą.

212. Ieškovo įsitikinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai keliama ieškinio tapatumo problema (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pateiktas ieškinys nėra tapatus anksčiau nagrinėtam ieškiniui, kurio nagrinėjimo metu sudaryta Taikos sutartis, nes nors šalys ir tos pačios, tačiau skiriasi ieškinių pagrindai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir reikalavimai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas): ieškiniu šioje byloje yra reikalaujama priteisti (grąžinti) be teisinio pagrindo įgytą avansą, o byloje, kurioje sudaryta Taiko sutartis, pareikštas ieškinys dėl neteisėto savivaldybės objekto privatizavimo procedūros nutraukimo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių privatizavimo teisiniai santykiai (kartu ir Taikos sutartis) yra pasibaigę Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 58.2 punkto pagrindu.

223. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. ar Taikos sutarties nuostatos sudaro pagrindą atsakovui negrąžinti ieškovo sumokėto avanso, nesudarius privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka, pvz., kilus ginčui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių – netesybų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB ,,Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010). Nors, ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra nesusijęs su Taikos sutarties vykdymu, tačiau klausimas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo gali būti išspręstas tik teisiškai kvalifikavus šalių materialiuosius teisinius santykius. Ieškovo nuomone, kasatorius nepagrįstai remiasi teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) institutu, kuris skirtas teismo sprendimo trūkumams pašalinti, o ne tarp šalių kilusiems materialaus pobūdžio ginčams spręsti. Taikos sutartis turi būti aiškinama, remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. M. ir kt. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-468/2011, buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnis), t. y. skiriasi nagrinėjamos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės.

234. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad ieškovo sumokėtas 500 000 Lt avansas buvo skirtas taikos sutarties vykdymui užtikrinti. Pirma, privatizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose apskritai nenustatyta avanso instituto taikymo galimybės privatizuojant turtą viešo aukciono būdu. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 punktą aukciono laimėtojui iki turto fondo nustatyto termino pabaigos nesuderinus pirkimo–pardavimo sutarties projekto, šitaip atsisakant pirkti privatizuojamą objektą, laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o viešo aukciono laimėtojui yra negrąžinamas tik privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis. Antra, ieškovo nuomone, pagal savo esmę šalių sudaryta Taikos sutartis gali būti laikoma preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.165 straipsnis), nes atitinka visus šios sutarties požymius: 1) yra aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartį (Taikos sutarties 1 punktas); 2) atsižvelgiant į privatizavimo teisinių santykių specifiką, yra aiškus pagrindinės sutarties dalykas (privatizuojamas objektas – Taikos sutarties 1 punktas) ir esminės sąlygos (kaina, jos mokėjimo terminai – Taikos sutarties 2.4 punktas); 3) nustatytas terminas, iki kurio turi būti suderintas ir pasirašytas pirkimo–pardavimo sutarties projektas (2008 m. vasario 1 d.) (Taikos sutarties 2.2, 2.3 punktai); 4) Taikos sutartis sudaryta rašytine forma. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

242009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trevena“ v. Ž. V., bylos Nr. 3K-3-129/2011). Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nesusitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Kitai šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos yra perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ir pan. Jeigu šios lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju jis įsipareigojo sumokėti 500 000 Lt avansą užtikrinant būsimos pirkimo–pardavimo, o ne Taikos sutarties įvykdymą. Ieškovo nuomone, tokia išvada darytina iš Taikos sutarties sąlygų, pagal kurias netesybos galimos tik esant šių sąlygų visumai: 1) kai yra Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų nustatyta tvarka ir terminais pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis; 2) pirkėjui per 30 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nesumokėjus visos pirkimo kainos. Kadangi privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tai, ieškovo nuomone, nėra pagrindo taikyti netesybas.

255. Kasatoriaus argumentai dėl jo galbūt patirtos žalos yra teisiškai nereikšmingi, nes žalos atlyginimo kasatoriui klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu atmestas atsakovo priešieškinis dėl 443 210 Lt žalos atlyginimo iš ieškovo priteisimo.

266. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nepanaikino Lietuvos apeliacinio teismo

272007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties, jos nenutraukė, nepripažino negaliojančia, nepakeitė jos sąlygų ar kitaip nepažeidė Taikos sutarties res judicata galios. Kadangi šalis siejantys privatizavimo santykiai yra pasibaigę, tai, ieškovo teigimu, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jis visada gali pateikti Taikos sutartį vykdyti.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl CPK 278 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje

31CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sprendimas neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Taigi CPK 278 straipsnyje nustatyta procesinė teismo ir bylos dalyvių teisė įgyvendinama tada, kai yra siekiama įvykdyti teismo sprendimą, tačiau yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje

32A. G. ir kt. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Lukoil Baltija“, bylos Nr. 3K-3-301/2010). Šios teismo sprendimo aiškinimo taisyklės yra taikomos visiems teismo priimamiems procesiniams dokumentams, kurie yra vykdytini, o ne tik teismo sprendimams kaip vienam teismo priimamų procesinių dokumentų. Taikos sutartis patvirtinama teismo nutartimi, kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 586 straipsnio 1 punktas). Taigi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo gali būti aiškinama pagal CPK 278 straipsnį, jeigu yra neaiški ir tai susiję su jos vykdymu, t. y. jeigu teismo nutarties nuostatų neaiškumai trukdo teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdyti.

33Teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo aiškinimą reikia skirti nuo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų aiškinimo. Pažymėtina, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, jos sąlygas įvertina tik tiek, kiek yra būtina pagal CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Teismui patvirtinus taikos sutartį, tarp ją sudariusių šalių gali kilti ginčas dėl šios sutarties sąlygų turinio ir prasmės. Tokiu atveju teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Ginčo dėl sutarties turinio byloje sutarties sąlygų turinys ir prasmė yra fakto klausimas, o teisės klausimas – sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas. Akivaizdu, kad teismas nagrinėjamoje byloje turi nustatyti įstatymų taikymui reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, sąlygų aiškinimo, turi teisę aiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir pasisakyti dėl jų turinio bei prasmės. Toks šalių ginčas kvalifikuojamas kaip ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo, bet ne vien kaip procesinis ginčas dėl neaiškaus teismo sprendimo ar nutarties pagal CPK 278 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 278 straipsnio pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

34Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai analizavo šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi, sąlygas, vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. jų pasirinktas šalių ginčui išspręsti teisinis reguliavimas atitinka šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 278 straipsnio nuostatas, nes, minėta, nagrinėjamu atveju ši norma nesusijusi su procesinio dokumento neaiškumu ir ginčą dėl sutarties nagrinėjančio teismo netaikoma.

35Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukiama, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik laikantis CPK nustatytos teismų sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo tvarkos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju taikos sutarties sąlygos, siekiant išspręsti šalių ginčą, teismų buvo aiškinamos, tačiau nebuvo modifikuojamos, nepasisakyta dėl jų galiojimo, taikos sutarties teisėtumo bei pagrįstumo ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie šalių taikos sutartimi nustatytų teisių ir pareigų apimties pasikeitimą. Dėl to šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. M. ir kt. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-468/2011, pateikti išaiškinimai, kuriais remiasi kasatorius, netaikytini.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju teismų taikytą teisinį reguliavimą sprendžiant taikos sutarties aiškinimo klausimą, konstatuoja, kad teismai pagrįstai nesivadovavo CPK 278 straipsnio nuostatomis, todėl šios normos nepažeidė.

37Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

38CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nustačius tokių aplinkybių buvimą, byla turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, dalyvavo ieškovas ir atsakovas, t. y. tos pačios šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškinių pagrindai ir dalykas skiriasi. Byloje, kurioje sudaryta taikos sutartis, buvo sprendžiamas privatizavimo procedūrų teisėtumo klausimas, o nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti avansą pagal taikos sutarties sąlygas, t. y. sprendžiamas nesutarimas, kuris kilo po privatizavimo procedūrų atnaujinimo. Taigi šiuo atveju netenkinamos visos ieškinio tapatumui konstatuoti būtinos sąlygos.

41Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškovo ieškinį, kaip pateiktą kitu faktiniu pagrindu ir dėl kito dalyko, o kasacinio skundo argumentai dėl CPK 293 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

42Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

43Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs. Be to, jie turi būti susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismai privalėjo spręsti. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai suteikė ieškovui galimybę nevykdyti teismo sprendimo, neatsižvelgė į tai, jog taikos sutartis yra priverstinai vykdytina, taip pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies, 584 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu kasatoriaus pateikiami argumentai yra nenuoseklūs, nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku (pateiktos priežastys, kasatoriaus nuomone, patvirtinančios, kodėl nebuvo sudaryta privatizavimo sutartis, nurodytos aplinkybės, kad kasatorius galbūt patyrė žalą ir pan.), netiksliai cituojama teismo patvirtintos taikos sutarties 2.4 punkto nuostata ir nurodoma, jog atsakovas jos nevykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacijos nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jo taikymą faktinei situacijai byloje, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė kasaciniame skunde nurodytas proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47Ieškovas prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nepateikė jokių turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48Kasacinės instancijos teismas turėjo 20,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 125196077) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 20,20 Lt (dvidešimt litų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagal šalių sudarytą taikos... 6. Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešojo aukciono... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 500 000... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas, analizuodamas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, nustatė,... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal... 13. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašo... 16. 1. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, netaikydami teismo sprendimo... 17. 2. Kasatoriaus įsitikinimu, vadovaujantis CPK 278 straipsnio nuostatomis, tik... 18. 3. Kasatoriaus teigimu, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Ž. prašo jį atmesti ir... 20. 1. Ieškovo teigimu, kasatorius netiksliai nurodo ginčo taikos sutarties 2.4... 21. 2. Ieškovo įsitikinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai keliama ieškinio... 22. 3. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad... 23. 4. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad ieškovo sumokėtas 500... 24. 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB... 25. 5. Kasatoriaus argumentai dėl jo galbūt patirtos žalos yra teisiškai... 26. 6. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nepanaikino Lietuvos apeliacinio... 27. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties, jos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl CPK 278 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje... 31. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sprendimas... 32. A. G. ir kt. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2010 m. birželio 22 d.... 33. Teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo aiškinimą reikia skirti... 34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai analizavo... 35. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad teismo... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju teismų taikytą... 37. Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu... 38. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis,... 41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję... 42. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 43. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie... 44. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai suteikė ieškovui... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 47. Ieškovas prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės... 48. Kasacinės instancijos teismas turėjo 20,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 51. Priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k.... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...