Byla 2S-934-357/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo UAB ,,La Costa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7596-901/2013 pagal ieškovo UAB ,,Stolvika“ ieškinį atsakovui UAB ,,La Costa“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB ,,Stolvika“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,La Costa“ prašydamas priteisti iš UAB ,,La Costa“ 42538,50 Lt pervežimo išlaidų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB ,,La Costa“ pinigines lėšas ir/ar nekilnojamą (kilnojamą) turtą ieškinio sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB ,,La Costa“ ignoruodama Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiškai paslėpė krovinį, už pervežimą su ieškovu UAB ,,Stolvika“ neatsiskaitė, todėl jo manymu nesiėmus šių priemonių, yra reali grėsmė, jog priėmus teismo sprendimą, nebus jokios galimybės jį įvykdyti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių apylinkės teismas pasinaikino 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2-7596-901/2013, kuria atsižvelgiant į ieškovo UAB ,,Stolvika” prašymą iki ieškinio padavimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas UAB ,,La Costa” buvo įpareigotas šiai bendrovei perduotą krovinį, gabentą pagal UAB ,,Stolvika” su ,,MS-ALIANS” 2013-07-05 sudarytą krovinio (20 tonų česnakų) pervežimo sutartį Nr. 45, ir pagal papildomą ,,MS-ALIANS” pranešimą krovinį pristatytą UAB ,,La Costa”, perduoti saugoti UAB ,,Stolvika”, kuri įpareigota iki ieškinio padavimo ir galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ar iki laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo saugoti šį krovinį tinkamomis sąlygomis.

6Teismas pakartotinai išsprendė šioje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką ir nutarė atsakovui UAB ,,La Costa” perduotą krovinį, gabentą pagal UAB ,,Stolvika” su ,,MS-ALIANS” 2013-07-05 sudarytą krovinio (20 tonų česnakų) pervežimo sutartį Nr. 45, ir pagal papildomą ,,MS-ALIANS” pranešimą krovinį pristatytą UAB ,,La Costa”, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, palikti saugoti tinkamomis sąlygomis ūkininkui F. Š., adresu – ( - ) kaimas, Radviliškio rajonas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,La Costa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria nutarta dėl krovinio saugojimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos tinkamomis sąlygomis krovinį palikti saugoti ūkininkui F. Š.. Atsakovas mano, jog ginčijama teismo nutartis yra ydinga ir prieštaraujanti bendriesiems teisės principams, be to, atsakovui yra dvigubai apribotos teisės, t.y. bendra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma viršija ieškovo reikalavimo sumą. Apeliantas nurodo, jog 2013 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymu iki ieškinio dėl skolos priteisimo atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. atsakovas buvo įpareigotas perduoti ieškovui saugoti krovinį, gabentą pagal ieškovo su ,,MS-ALIANS“ 2013-07-05 sudarytą krovinio (20 tonų česnakų) pervežimo sutartį Nr. 45, ir pagal papildomą ,,MS-ALIANS“ pranešimą krovinį pristatytą atsakovui. 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, atsakovui pateikus skundą, Šiaulių apylinkės teismas panaikino 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį ir nustatė, jog ieškovui neturint tinkamų sąlygų kroviniui saugoti, krovinys iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, paliekamas saugoti tinkamomis sąlygomis ūkininkui F. Š., adresu ( - ) kaimas, Radviliškio rajonas. 2013 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismas, gavęs ieškovo ieškinį, priėmė dar vieną nutartį, kuria tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo- atsakovui priklausančių piniginių lėšų, kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto arešto ieškinio sumos (42538,50 Lt) ribose. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti ieškinyje pareikštų finansinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, iš esmės grindė vienintele aplinkybe, tai yra ieškovo veiksmais- krovinio paslėpimu, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į šį krovinį, taip pat į tai, kad krovinio saugojimui ieškovas neturi tinkamų sąlygų (krovinys būtų saugomas sunkvežimyje, skirtame krovinį gabenti bet ne saugoti). Apeliantas atkreipė dėmesį, kad būtent asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti esant pagrindą jas taikyti. Šiuo atveju, atsakovas mano, jog ieškovo prašymas yra nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismo nutartis, kuria taikyta atsakovui ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir tuo pačiu metu palikdamas galioti apribojimą dėl krovinio saugojimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, prieštarauja minėtoje nutartyje išdėstytiems argumentams. Mano, jog šiuo atveju susiklostė situacija, kai ieškovui yra suteikta akivaizdžiai daugiau teisių, lyginant su atsakovu ir taip pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Yra areštuojamas ne tik krovinys, kurio vertė pasak ir paties ieškovo, yra ženkliai didesnė už ieškinio reikalavimą, ir dar papildomai areštuojami papildomi atsakovo aktyvai, dėl ko ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymas užtikrinamas dvigubai ir tik atsakovo sąskaita. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovo pareikštas 2013-09-24 ieškinys dėl pervežimo išlaidų išieškojimo yra išimtinai turtinio pobūdžio, minėta, jog reikšti daiktinius reikalavimus atsakovui, ieškovas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog nėra jokio pagrindo krovinį saugoti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nes krovinio saugojimas reikalauja papildomų išlaidų, o laiku nerealizavus krovinio, vėliau to padaryti bus neįmanoma, nes krovinys turi ribotą galiojimo terminą ir gali sugesti, o jeigu ir bus įmanoma krovinį realizuoti, tai bus padaryta daug pigiau nei krovinio savikaina, atsižvelgiant į tai nebus gauta pelno ir bus patirti tiesioginiai nuotoliai, kadangi krovinio įsigijimo kaštų niekas nekompensuos ko pasėkoje atsakovas neišvengiamai patirs realių nuostolių (21-23 b.l.).

9Atsiliepimu į atskirtąjį skundą ieškovas UAB ,,Stolvika“ prašo atsakovo UAB ,,La Costa“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2013 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7596-901/2013, kuria nutarta iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tinkamomis sąlygomis krovinį palikti saugoti ūkininkui F. Š.. Ieškovas pažymėjo, jog UAB ,,Stolvika“ turi puspriekabes- šaldytuvus, kuriuose būtent ir yra vežama tokio tipo t.y. greitai gendanti produkcija. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieškovas neturėjo tinkamų sąlygų kroviniui saugoti yra visiškai nesuprantami ir nepagrįsti. Ieškovo manymu, atsakovas norėdamas produkciją realizuoti, krovinio ieškovui neperdavė, už pervežimą neatsiskaitė ir savavališkai (dar galiojant 2013 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarčiai) krovinį perdavė saugoti ūkininkui F. Š., net neinformavus ieškovo bendrovės. Pasak ieškovo, atsakovo veiksmai akivaizdžiai įrodo pastarojo nesąžiningumą, tikslu pasinaudoti kroviniu, jį realizuoti ir iš to pasipelnyti, neatsiskaitant su ieškovu, kaip krovinio pervežėju. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo argumentai, kad patiria papildomas išlaidas yra nepagrįsti, kadangi veiksmus dėl krovinio perdavimo ūkininkui F. Š. atsakovas atliko savavališkai, o saugojimo sutarties nepateikė. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai, pastarajam atvežus krovinį, rodo, kad būtent tokių tikslų atsakovas ir siekė, kadangi 2013-09-05, pristačius krovinį atsakovui ir pastarajam turėjus įsipareigojimą iš karto apmokėti už suteiktas paslaugas, atsakovas savo įsipareigojimus vykdyti atsisakė ir davė nurodymus krovinį iškrauti į UAB ,,La Costa“ sandėlį, esantį ‚( - ). Pažymėjo, kad įstatymų leidėjo numatyto garanto dėl krovinio pervežimo išlaidų sumokėjimo negalėjo įvykdyti, kadangi atsakovas, pažeidžiant minėtą teisės normą, krovinį paėmė į savo sandėlį ir tuomet atsisakė apmokėti krovinio pervežimo išlaidas. Ieškovo manymu, atsakovo reikalavimas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria nuspręsta krovinį iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos palikti saugoti tinkamomis sąlygomis ūkininkui F. Š., leidžia teigti, jog atsakovas turi tikslą realizuoti krovinį, o neturint jokio kito turto, galutinai teismui priėmus teigiamą sprendimą praktiškai nebus įmanoma išsiieškoti pervežimo išlaidų (28,29 b.l.).

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.), byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-25 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmos instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB ,,Stolvika“ prašymą iki ieškinio padavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,La Costa“, ir įpareigojo krovinį (20 tonų česnakų), perduoti saugoti ieškovui UAB ,,Stolvika“.

17Atsakovui pateikus atskirąjį skundą, teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pasinaikino 2013 m. rugsėjo 11 d nutarties dalį dėl areštuoto krovinio perdavimo saugoti ieškovui, pakartotinai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus ginčijama nutartimi įpareigojo UAB ,,La Costa“ perduotą krovinį, gabentą pagal UAB ,,Stolvika“ su ,,MS-ALIANS“ 2013-07-05 sudarytą krovinio (20 tonų česnakų) pervežimo sutartį Nr. 45, ir pagal papildomą ,,MS-ALIANS“ pranešimą krovinį pristatytą UAB ,,La Costa“, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos palikti saugoti tinkamomis sąlygomis ūkininkui F. Š., adresu: ( - ) kaimas, Radviliškio rajonas.

18Byloje taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25d. priėmė dar vieną nutartį, kuria ieškovo UAB ,,Stolvika“ ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštą ieškinio sumos (42538,50 Lt) ribose ir pavedė surasti bei aprašyti areštuojamą turtą ieškovo pasirinktam antstoliui. Apeliantas UAB ,,La Costa“ atskiruoju skundu prašydamas panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, nurodo, jog atsakovui minėta nutartimi yra dvigubai apribotos teisės, jo manymu, bendra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma viršija ieškovo reikalavimo sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB ,,Stolvika“ pirmos instancijos teismui yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB ,,La Costa“ dėl pervežimo išlaidų išieškojimo, ieškinio suma- 42538,50 Lt.

19Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

20Kaip minėta, skundžiama 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta po atskirojo skundo pateikimo, teismas patikslino areštuoto krovinio saugotoją t.y. vietoje paskirto saugotojo ieškovo UAB ,,Stolvika“, įpareigojo atsakovą (apeliantą) krovinį palikti saugoti tinkamomis sąlygomis ūkininkui F. Š., adresu ( - ) kaime, Radviliškio rajone. Ši nutartis priimta teismui įvertinus visus pateiktus įrodymus ir atsižvelgus į abiejų šalių nuomonę. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog atsakovas pagal 2013-07-05 sutartį Nr. 45 prisiėmė atsakomybę už krovinį ir finansinius įsipareigojimus susijusius su atsiskaitymu už muitinės ir transporto paslaugas, ir šiuo metu finansiniai įsipareigojimai nėra įvykdyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikydamas turto areštą atsakovui. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas pateikęs pirmos instancijos teismui atskirąjį skundą dėl 2013-09-11 teismo nutarties panaikinimo, prašė palikti krovinį saugoti ūkininkui F. Š., kuris ilgą laiką gali nurodytą krovinį (česnakus) saugoti be esminės žalos kroviniui, todėl apelianto motyvas, kad nėra jokio pagrindo krovinį saugoti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nes krovinio saugojimas reikalauja papildomų išlaidų, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, jog panaikinus pirmos instancijos teismo nutartį atsakovas turės galimybę krovinį realizuoti, o teismui priėmus galutinį sprendimą, ieškovui gali būti neįmanoma išsiieškoti pervežimo išlaidų.

21Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog konkrečiu atveju skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi dėl krovinio saugojimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos tinkamomis sąlygomis krovinį palikti saugoti ūkininkui F. Š., yra taikytas dvigubas apribojimas atsakovo teisėms. Nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio sumai užtikrinti yra priimta kartu su ieškiniu, ši nutartis nėra apskųsta atskiruoju skundu ir nėra apeliacijos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuota šalis gali pasinaudoti CPK 145-149 straipsniuose reglamentuota teise kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir turto arešto masto nustatymo (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).

22Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar toks prašymas pareikštas iki pateikiant teismui ieškinį ar ieškinio priėmimo stadijoje, ieškinio pagrįstumas nėra sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę, pagrįstai nusprendė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB ,,Stolvika“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Šiaulių apylinkės teismas pasinaikino 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį... 6. Teismas pakartotinai išsprendė šioje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,La Costa“ prašo panaikinti Šiaulių... 9. Atsiliepimu į atskirtąjį skundą ieškovas UAB ,,Stolvika“ prašo atsakovo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmos instancijos teismas 2013 m. rugsėjo... 17. Atsakovui pateikus atskirąjį skundą, teismas 2013 m. rugsėjo 25 d.... 18. Byloje taip pat LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas... 19. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas... 20. Kaip minėta, skundžiama 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta po... 21. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog... 22. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 24. Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį...