Byla 2A-1175-259/2018
Dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Renginių centras“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinį atsakovei P. K. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Renginių centras“, išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant ieškovės teisę negrąžinti atsakovei pinigų už bilietus į neįvykusį renginį. Nurodė, kad remiantis 2008 m. rugsėjo 9 d. ieškovės ir UAB „Renginių centras“ sudaryta Bilietų platinimo sutartimi Nr. RC-20080909 ieškovė platino bilietus į UAB „Renginių centras“ organizuotus renginius, tarp jų ir į 2016 m. rugpjūčio 12-15 d. turėjusį įvykti festivalį „( - )“. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavo renginio organizatoriaus pranešimą, jog renginys yra atšaukiamas / perkeliamas į 2017 m. vasarą ir sustabdė bilietų į renginį pardavimus. Pranešime renginio organizatorius nurodė, kad dėl bilietų pardavimų tiesiogiai yra atsakingas organizatorius – UAB „Renginių centras“. 2017 m. gegužės mėn. ieškovė gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos raštą dėl atsakovės prašymo. 2017 m. birželio mėn. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2017 m. birželio 7 d. nutarimą, kuriuo ieškovė buvo įpareigota grąžinti vartotojui 105,48 Eur už bilietus į atšauktą renginį. Įsigydamas bilietą į renginį vartotojas sudarė renginio organizavimo paslaugų teikimo sutartį su renginio organizatoriumi, dalyvaujant atsiskleidusiam tarpininkui – ieškovei, kuri teikė bilietų platinimo paslaugą. Atsakovė buvo informuota, kad ieškovė renginio organizavimo paslaugų neteikia, nėra atsakinga už renginio kokybę, taigi, ir už jo įvykimą ar neįvykimą, ir už pinigų už bilietus grąžinimą renginio atšaukimo atveju neatsako. Renginio organizatorius yra UAB „Renginių centras“. Ši informacija buvo skelbiama ir bilietų platinimo paslaugų taisyklėse. Aplinkybę, kad ieškovė veikė tik kaip organizatoriaus tarpininkė, taip pat pagrindžia tarp ieškovės ir UAB „Renginių centras“ sudarytos sutarties 5 punktas, kuriame nurodoma, kad „Tiketa, veikdama Sutartyje nurodytas paslaugas, veikia kaip Organizatoriaus tarpininkas – Bilietai platinami Organizatoriaus vardu ir interesais“. Minėtos sutarties 15 punkte numatyta, kad „Nutraukus Bilietų platinimą, Tiketa už Bilietus grąžinimą pradeda nedelsiant, tačiau bet kokiu atveju ne anksčiau nei sekančią dieną po to, kai Organizatorius perveda Tiketai visus pinigus, gautus už Bilietus į neįvykusį ar nukeltą Renginį“. Ieškovė neturi prisiimti atsakomybės už paslaugas, kurios teikėja nėra, suteikimą ar nesuteikimą. Nors atsakovė už paslaugas sumokėjo ne tiesiogiai paslaugų teikėjui (renginio organizatoriui), atsakovė prieš įsigyjant bilietus buvo supažindinta su informacija, kas yra perkamų paslaugų teikėjas. Ieškovė bilietų platinimo paslaugas atliko tinkamai. Nuostolius turi atlyginti reginio organizatorius – UAB „Renginių centras“.
  2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. iš ieškovės įsigijo du bilietus į renginį ir sumokėjo 105,48 Eur. Renginiui neįvykus, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. birželio 7 d. nutarimu skolą priteisė iš ieškovės. Su šiuo nutarimu atsakovė sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai – sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl grąžinti gautus pinigus pareigą turi ieškovė, o ne UAB „Renginių centras“. Ieškovės ir UAB „Renginių centras“ sudaryta sutartis negali sukelti atsakovei teisių bei pareigų, nes ji nėra šių susitarimų šalis. Bilieto apačioje esančiose taisyklėse nurodyta, kad „tuo atveju, jeigu renginio organizatorius atšaukia ar nukelia renginį ir nusprendžia grąžinti pinigus už bilietus, e. bilietai grąžinami tik bilietų platintojo internetinėje svetainėje“. Ši nuostata įtvirtinta ant bilieto, kurį LR CK prasme galima būtų laikyti sutartimi. Atsakovė sutiko sudaryti sutartį su ieškove ir sutarties sudarymo metu (įsigyjant bilietus) jai nebuvo paaiškinta, kas yra renginio organizatorius. Ieškovė renginio organizatoriaus nenurodė nei ant bilieto, nei interneto svetainėje bilieto įsiginimo metu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 12,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Tiketa“ ir trečiasis asmuo UAB „Renginių centras“ 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. RC-20080909 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovė už atlygį teikė trečiajam asmeniui bilietų platinimo, rezervavimo ir grąžinimo, bei kitas paslaugas. Atsakovė 2016 m. balandžio 15 d. naudodamasis ieškovės interneto svetaine www.tiketa.lt, už 105,48 Eur įsigijo du bilietus į renginį „( - )“, turėjusį įvykti 2016 m. rugpjūčio 12-15 d. Renginys neįvyko, todėl atsakovė 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į UAB „Renginių centras“ dėl pinigų grąžinimo. Negavusi atsakymo, atsakovė 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2017 m. birželio 7 d. nutarimu atsakovės reikalavimą grąžinti už nesuteiktą paslaugą sumokėtus pinigus (105,48 Eur) tenkino ir įpareigojo ieškovę įvykdyti šį nutarimą iki 2017 m. liepos 7 d.
  3. Teismas nurodė, kad bilietų platintoja (ieškovė UAB „Tiketa“) ir renginio organizatorė (trečiasis asmuo UAB „Renginių centras“) 2008 m. rugsėjo 9 d. bilietų platinimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais susitarė, kad platintoja įsipareigoja šalių sutartomis sąlygomis organizuoti bilietų platinimą į organizatorės renginius, už parduotus bilietus atsiskaityti su organizatore, o ši – mokėti platintojai atlyginimą už suteiktas paslaugas. Jų tarpusavio sudaryta sutartimi UAB „Renginių centras“ neprisiėmė įsipareigojimų atsakovei, o šis būtų įgijęs teisę reikalauti iš UAB „Renginių centras“ prievolės vykdymo, jeigu sutarties šalys būtų padariusios išlygą, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, t. y. ieškovui (CK 6.191 str. 1 d.), tačiau sutartyje tokios išlygos nėra. Todėl, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad iš ieškovės ir UAB „Renginių centras“ santykių atsirado UAB „Renginių centras“ sutartinė atsakomybė atsakovei, nes UAB „Renginių centras“ su atsakove nesiejo sutartiniai santykiai.
  4. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti bilietai patvirtina, jog sudarytos sutartys yra kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, kadangi paslaugų teikėjas yra verslo subjektas – juridinis asmuo, kuris pagal sudarytas sutartis įsipareigojo suteikti vartotojai paslaugas, o vartotoja yra fizinis asmuo, kuris sudarė sutartis savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė su ieškove sudarė nuotolinę bilietų pirkimo – pardavimo sutartį.
  5. Iš internetinio tinklalapio išrašų (b. l. 41–47) teismas nustatė, kad buvo paskelbta informacija, jog bilietų pardavimas į 2017 m. nukeltą festivalį stabdomas, ir dėl to tiesiogiai atsakingas organizatorius UAB „Renginių centras“. Įvertinęs šiuos išrašų duomenis, teismas sprendė, kad informacija apie renginio trukmę, organizatorių, atsakingą asmenį už neįvykusį renginį buvo paskelbta po to, kai buvo nuspręsta nukelti renginį į 2017 m. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokia informacija buvo paskelbta 2016 m. balandžio 15 d., t. y. tuo metu, kai atsakovė iš ieškovės įsigijo bilietus į renginį (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad informacija vartotojui buvo pateikta neaiškiai, jos turinys ir išdėstymas biliete galėjo sudaryti prielaidas atsakovei, kaip ir bet kuriam kitam vidutiniškai protingam ir rūpestingam asmeniui, atsidūrusiam panašioje situacijoje, suvokti, jog renginio, į kurį ieškovė perka bilietus, organizatorius yra ieškovė UAB „Tiketa“, o ne kitas asmuo.
  6. Teismas nurodė, kad atsakovė bilietus įsigijo iš bilietų į renginį platintojo ieškovės, biliete nenurodytas kitas renginio, į kurį platinami bilietai, organizatorius, taigi, bilietų pardavėja buvo ieškovė ir būtent ji sudarė bilietų pardavimo sutartį su atsakove, nors ir vykdė renginio organizatoriaus pavedimą platinti bilietus į jo organizuojamą renginį. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė būtent į ieškovės banko sąskaitą pervedė bilietų kainą ir būtent pastaroji buvo nurodyta kaip visos kainos už bilietus gavėja. Be to, biliete ieškovė buvo nurodžiusi, jog renginio organizatoriui atšaukus/nukėlus renginį ir nusprendus grąžinti pinigus už bilietus, e. bilietai grąžinami tik bilietų platintojo interneto svetainėje. Bilietų platinimo sutarties 13 punkte nurodyta, jog pirkėjams pinigus, neįvykus renginiui, grąžina bilietų platintojas. Į bylą nebuvo pateikta kitokių duomenų, kad atsakovei, perkant bilietus, buvo nurodyta, jog renginio organizatorius yra eliminavęs ieškovės atsakomybę už pinigų, neįvykus renginiui, grąžinimą. Todėl teismas sprendė, kad būtent ieškovei tenka pareiga asmeniškai atlyginti atsakovei, kaip pirkėjai, nuostolius, atsiradusius dėl negalėjimo pasinaudoti bilietu (turtine teise) patekti į UAB „Renginių centras“ organizuotą renginį, šiam neįvykus (CK 6.780 straipsnio 2 dalis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Tiketa“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė teigia:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei atsakomybės ribas. UAB „Tiketa“ ir BUAB „Renginių centras“ sudarė sutartį, kuria UAB „Tiketa“ UAB „Renginių centras“ vardu ir suteiktų įgalinimų ribose platino bilietus į UAB „Renginių centras“ organizuojamą renginį. Sutartimi UAB „Tiketa“ neprisiėmė įsipareigojimų UAB „Renginių centras“ dėl renginio organizavimo, todėl atitinkamai BUAB „Renginių centras“ atšaukus renginį, dėl jo UAB „Tiketa“ nekyla civilinė atsakomybė. Sutartimi UAB „Tiketa“ atsakomybė kyla tik dėl joje UAB „Tiketa“ nustatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, t. y. netinkamo bilietų platinimo ar bilietų platinimo paslaugų nesuteikimo. UAB „Renginių centras“ buvo renginio, į kurį atsakovė įsigijo bilietus, organizatorius, būtent UAB „Renginių centras“ neįvykdė savo pareigos atsakovei, t. y. atšaukė renginį, bei vėliau - neatlyginio atsakovei dėl šio savo įsipareigojimo neįvykdymo atsiradusių nuostolių.
    2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog sutartyje nebuvo išlygos dėl to, kad UAB „Renginių centras“ įsipareigoja atlyginti visą žalą dėl BUAB „Renginių centras“ įsipareigojimų netinkamo vykdymo arba neįvykdymo atsakovui. Sutarties 13 ir 15 punktų nuostatos atskleidžia tai, kad neįvykus renginiui, už visus dėl to kilusius padarinius yra atsakingas renginio organizatorius ir būtent pastarasis iš savo lėšų grąžina bilietų pirkėjams pinigus už įsigytus bilietus į neįvykusį renginį. Be to, atsakovės įsigytų bilietų taisyklėse (ant paties bilieto) yra nurodyta, kad būtent renginio organizatorius grąžina bilietų pirkėjams pinigus renginio neįvykimo atveju: „Tuo atveju, jei renginio Organizatorius atšaukia ar nukelia renginį ir nusprendžia gražinti pinigus už bilietus, e. bilietai grąžinami tik bilietų platintojo interneto svetainėje“. Apeliantė pažymi, kad atsakovė, prieš įsigyjant bilietus, buvo informuota prie renginio aprašymo UAB „Tiketa“ interneto puslapyje apie visas su renginiu susijusias aplinkybes, kada ir kur vyks renginys bei, kad šio renginio organizatorius yra UAB „Renginių centras“. Be to, pati atsakovė, kreipdamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, žinojo, kas yra renginio organizatorius ir kas šiuo atveju yra atsakingas už renginio neįvykimą. Vartotoja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad UAB „Tiketa“ puslapyje nebuvo pateikta informacija apie renginio organizatorių ir UAB „Tiketa“ paslaugų teikimo taisykles.
    3. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tiketa“ veikė tik kaip tarpininkas tarp atsakovės ir faktinio paslaugos teikėjo BUAB „Renginių centras“ bei į tą faktą, kad Sutartyje numatyta renginio organizatoriaus atsakomybė prieš bilieto pirkėją neįvykus renginiui, atitinkamai turi būti laikoma, kad UAB „Renginių centras“ sudarė su atsakove renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo suorganizuoti renginį, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti. Ir nors atsakovė pinigus už įsigytus bilietus tiesiogiai pervedė tarpininkui UAB „Tiketa“, kaip bilietų platintojui, negalima konstatuoti, kad UAB „Tiketa“ veiksmai buvo neteisėti ir kad ji yra kalta dėl renginio atšaukimo. Taip pat nėra jokio pagrindo, kuriuo būtų galima remtis, nustatant UAB „Tiketa“ veiksmų priežastinį ryšį su šio renginio atšaukimu ir atsakovės patirtų nuostolių atsiradimu bei savo ruožtu taikyti UAB „Tiketa“ civilinę atsakomybę.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė P. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Sutartiniai santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir UAB „Renginių centras“, o tarp atsakovės ir ieškovės, nes atsakovė renginio bilietus įsigijo iš Ieškovės, taip pat į ieškovės sąskaitą buvo pervesti pinigai. Tai reiškia, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis). Dėl šios priežasties pareiga grąžinti gautus pinigus atsiranda ne UAB „Renginių centras“, o ieškovei.
    2. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad prieš įsigyjant bilietą ji buvo supažindinta, kad renginio organizatorius yra UAB „Renginių centras“. Tokios informacijos nebuvo nei ant renginio bilieto, nei ieškovės internetiniame puslapyje, įsigyjant bilietą. Net ir dabartinėje ieškovės internetinio puslapio versijoje, pasirinkus renginį, bei paspaudus „Pirkti“, renginio organizatoriai nėra viešai skelbiami.
    3. Apeliantė remiasi taisyklių nuostatomis, kurių atsakovė niekada neskaitė ir nebuvo su jomis supažindinta. Apeliantė neįrodė, kad supažindino atsakovę su savo taisyklėmis, nors tokią pareigą turėjo. Be to, ieškovės pateiktos taisyklių kopijos, neatitinka LR CPK rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų, civilinės teisinės atsakomybės subjekto nustatymo, atlyginant vartotojui nuostolius, nesuteikus pastarajam pirktos paslaugos.
  3. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė UAB „Tiketa“ ir trečiasis asmuo byloje šiuo metu bankrutavusi UAB „Renginių centras“ 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarė Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. RC-20080909 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovė už atlygį teikė trečiajam asmeniui bilietų platinimo, rezervavimo ir grąžinimo, bei kitas paslaugas (sutarties 1 p., 7 p.; b. l. 9–27). Iš byloje esančių dviejų elektroninių bilietų bei atsakovės per banką įvykdyto mokėjimo ieškovei nustatyta, kad atsakovė 2016 m. balandžio 15 d. naudodamasi ieškovės UAB „Tiketa“ interneto svetaine www.tiketa.lt , iš ieškovės už 105,48 Eur įsigijo du bilietus į renginį „( - )“, turėjusį įvykti 2016 m. rugpjūčio 12-15 d. (b. l. 61-63). Renginys UAB „Renginių centras“ sprendimu buvo atšauktas, neįvyko, todėl atsakovė 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į UAB „Renginių centras“ dėl pinigų grąžinimo (b. l. 60). Negavusi atsakymo, atsakovė 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (b. l. 58–59). VTAT 2017 m. birželio 7 d. nutarimu atsakovės reikalavimas grąžinti už nesuteiktą paslaugą sumokėtus pinigus (105,48 Eur) tenkintas, UAB „Tiketa“ įpareigota įvykdyti VTAT nutarimą iki 2017 m. liepos 7 d. (b. l. 65–69). Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, kreipėsi į teismą atsakovei P. K., ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovei pinigų už bilietus į neįvykusį renginį.
  4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 12,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei atsakomybės ribas. UAB „Tiketa“ ir BUAB „Renginių centras“ sudarė sutartį, kuria UAB „Tiketa“ UAB „Renginių centras“ vardu ir suteiktų įgalinimų ribose platino bilietus į UAB „Renginių centras“ organizuojamą renginį. Sutartimi UAB „Tiketa“ neprisiėmė įsipareigojimų UAB „Renginių centras“ dėl renginio organizavimo, todėl atitinkamai BUAB „Renginių centras“ atšaukus renginį, dėl jo UAB „Tiketa“ nekyla civilinė atsakomybė. Minėtos Sutarties 13 ir 15 punktų nuostatos atskleidžia tai, kad neįvykus renginiui, už visus dėl to kilusius padarinius yra atsakingas renginio organizatorius ir būtent pastarasis iš savo lėšų grąžina bilietų pirkėjams pinigus už įsigytus bilietus į neįvykusį renginį. Be to, atsakovės įsigytų bilietų taisyklėse (ant paties bilieto) yra nurodyta, kad būtent renginio organizatorius grąžina bilietų pirkėjams pinigus renginio neįvykimo atveju. UAB „Renginių centras“ sudarė su atsakove renginių organizavimo paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo suorganizuoti renginį, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą netaikyti jai sutartinės civilinės teisinės atsakomybės tuo faktiniu pagrindu, kad ji nebuvo sutartinių santykių su atsakove šalimi, sutartiniai santykiai atsakovę P. K. siejo tik su renginį organizavusia UAB „Renginių centras“, kuri ir nesuteikė paslaugos.
  6. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti asmens reikalavimo teisė (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Ieškovės reikalavimo pagrįstumui įvertinti byloje turi būti nustatyta, kurias ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kokias prievoles sukūrė UAB „Tiketa“ ir UAB „Renginių centras“ 2008 m. rugsėjo 9 d. Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartis Nr. RC-20080909 ir 2016 m. balandžio 15 d. interneto svetaine www.tiketa.lt iš ieškovės už 105,48 Eur atsakovės įsigyti du bilietai į renginį „( - )“.
  7. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).
  8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bilietų platintoja (ieškovė UAB „Tiketa“) ir renginio organizatorė (trečiasis asmuo UAB „Renginių centras“) 2008 m. rugsėjo 9 d. bilietų platinimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais susitarė, kad platintoja įsipareigoja šalių sutartomis sąlygomis organizuoti bilietų platinimą į organizatorės renginius, už parduotus bilietus atsiskaityti su organizatore, o ši – mokėti platintojai atlyginimą už suteiktas paslaugas. Jų tarpusavio sudaryta sutartimi UAB „Renginių centras“ neprisiėmė įsipareigojimų atsakovei, o ši būtų įgijusi teisę reikalauti iš UAB „Renginių centras“ prievolės vykdymo, jeigu 2008 m. rugsėjo 9 d. sutarties šalys būtų padariusios išlygą, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, t. y. ieškovui (CK 6.191 str. 1 d.), tačiau sutartyje tokios išlygos nėra. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad iš ieškovės UAB „Tiketa“ ir UAB „Renginių centras“ santykių atsirado UAB „Renginių centras“ sutartinė atsakomybė atsakovei P. K., nes UAB „Renginių centras“ su atsakove nesiejo sutartiniai santykiai. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Renginių centras“ buvo pasirašiusios kokią nors sutartį dėl atsakovės teisės dalyvauti koncertiniame renginyje.
  9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovė su ieškove sudarė nuotolinę bilietų pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovės pateikti bilietai patvirtina, jog sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi paslaugų teikėjas yra verslo subjektas – juridinis asmuo, kuris įsipareigojo suteikti vartotojai paslaugas, o vartotoja yra fizinis asmuo, įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. CK 6.2288 straipsnio 2 dalis nustato, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Prieš sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma), verslininko buveinės adresas, telefono ryšio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 patvirtintų Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių 11 punkte nustatyta, kad biliete turi būti nurodyta: paslaugų teikėjo pavadinimas, adresas ir telefonas, paslaugų pavadinimas, paslaugų teikimo vieta, paslaugų teikimo data, pradžios laikas, trukmė (jeigu yra), paslaugos kaina (įskaitant visus mokesčius), paslaugų teikimo metu asmeniui skirta vieta (jeigu yra), bilieto grąžinimo ir keitimo sąlygos, nuoroda į paslaugų teikimo taisykles (taisyklių 11.1.-11.7 punktai).
  10. Iš informacijos, pateiktos elektroniniuose bilietuose į renginį, nustatyta, kad biliete nurodytas renginio pavadinimas „( - )“, tačiau konkretus bilieto pardavėjas nėra įvardintas, o bilieto viršuje kairiajame kampe yra „Tiketa“ ženklas, bilieto apačioje yra nurodytas telefono numeris papildomai informacijai, atskiros su bilietų įsigijimu ir renginio organizavimu susijusios taisyklės, tarp kurių nurodyta, kad organizatoriui atšaukus ar nukėlus renginį ir nusprendus grąžinti pinigus už bilietus, e.bilietai grąžinami pateikus paraišką bilietų platintojo (t. y. ieškovės) interneto svetainėje. Atsakovės nupirktame biliete nenurodytas kitas renginio, į kurį platinami bilietai, organizatorius. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bilietų pardavimo sutartį su atsakove sudarė ieškovė, nes atsakovė į ieškovės UAB „Tiketa“ banko sąskaitą pervedė bilietų kainą, pastaroji buvo nurodyta kaip visos kainos už bilietus gavėja (b. l. 61). Teismo išvadas pagrindžia ir ta aplinkybė, jog 2008 m. rugsėjo 9 d. Bilietų platinimo sutartyje (sutarties 13 p.) nurodyta, jog pirkėjams pinigus, neįvykus renginiui, grąžina bilietų platintojas. Į bylą nebuvo pateikta jokių kitokių duomenų, kad atsakovei įsigyjant bilietus, pastarajai buvo išaiškinta, jog renginio organizatorius yra eliminavęs ieškovės UAB „Tiketa“ atsakomybę už pinigų, neįvykus renginiui, grąžinimą (CPK 178 str.). Nurodomais motyvais pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei UAB „Tiketa“ tenka atsakomybė ir pareiga atlyginti atsakovei pirkėjai nuostolius, atsiradusius dėl pirktos paslaugos nesuteikimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.780 straipsnio 2 dalis).
  11. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 7,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 163). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 straipsnis).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ (juridinio asmens kodas 300037717) 7,49 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai