Byla e2-291-856/2017
Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ atstovei advokatei J. G., atsakovui A. K., jo atstovui advokatui V. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
  1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Automobilių dujos“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 79 066,27 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (I t., 1-15 e. b. l.). Nurodė, jog 2003 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Automobilių dujos“ bei atsakovas A. K. sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo už 48 000 Lt (13 901,76 Eur) nupirkti, o atsakovas - parduoti 0,1600 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (vėlesniuose dokumentuose - ( - ), dar vėliau - ( - )), atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pranešti pirkėjui žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą ir laiką bei notarų biurą, kuriame bus tvirtinamas sandoris – pagrindinė sutartis dėl žemės sklypo pardavimo. Preliminarioji sutartis buvo patvirtinta notaro. Ant žemės sklypo, dėl kurio pardavimo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, ir kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui, veikė ieškovo degalinė, buvo pastatyti laikini degalinei funkcionuoti būtini statiniai, kurie vėliau pagal ieškovo užsakytą architekto R. J. projektavimo firmos „Remiga“ techninį projektą 99-6-AS (6062) ieškovo buvo perstatyti/rekonstruoti į nuolatinius, stacionarius, vertingus ir brangius pastatus, ieškovui pagrįstai tikintis po preliminarios sutarties įvykdymo, jam tapus žemės sklypo savininku, gauti visus statybą leidžiančius dokumentus, atsakingų institucijų leidimus bei sutikimus, statinius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip padidinti įmonės įstatinį kapitalą, gauti pajamas ir pelną, plėsti veiklą ir siekti įmonės įstatuose nustatytų tikslų.
  1. Pabrėžia, jog atsakovo prašymas atkurti nuosavybės teises būtent į tą žemės sklypą, buvo patenkintas iš esmės tik todėl, kad UAB „Automobilių dujos“, esant sudarytai preliminariajai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai, su tokiu ieškovo prašymu sutiko ir jam neprieštaravo. Priešingu atveju atsakovui nebūtų buvę leidžiama pasirinkti būtent tą valstybinės žemės sklypą Šiaulių mieste, nes tuo metu šis valstybinės žemės sklypas buvo užstatytas ir teisėtai naudojamas ieškovo UAB „Automobilių dujos“, o valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta tik atsižvelgiant į preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovo pastatyta degalinė žemės sklype veikė dar gerokai iki preliminariosios sutarties sudarymo, ji stovėjo valstybinės žemės sklype, o ieškovas ir valstybė buvo sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri galėjo būti pratęsta UAB „Automobilių dujos“ pageidavimu, tačiau pratęsta nebuvo įvertinus preliminariąją sutartį. Atsakovas pateikė prašymą atkurti jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtent tame žemės sklype, kuriame stovėjo ieškovo degalinė, prieš tai sužinojęs, kad ieškovas žemę nuomojasi iš valstybės, pasiūlė ieškovo vadovui pirkti žemės sklypą po degaline, kai tik jam bus atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, todėl atsakovo siūlymu 2003 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas ir atsakovas sudarė notarinės formos preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo.
  1. 2004 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teises į 0,7848 ha žemės sklypą, į kurį įėjo ir 0,1600 ha sklypas, kuriame stovėjo ieškovui priklausantys degalinės pastatai. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi tapti savininku žemės sklypo, kuriame stovėjo pagal projektavimo dokumentus, laikantis projektavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau be statybos leidimo, pastatyti jo degalinės pastatai ir statiniai. Tokius ieškovo teisėtus lūkesčius patvirtina ir atsakovo elgesys: ne tik preliminarioji sutartis, bet ir jo oficialioms institucijoms rašyti pareiškimai bei patvirtinimai. Turto vertinimo ataskaitos dokumentai patvirtina, jog ieškovas ant ketinamo pirkti žemės sklypo pastatė/rekonstravo nekilnojamąjį turtą: pastatą 1E1g-degalinę (bendras plotas 164,22 m2, tūris 750 m3), statinį 2I1g-stoginę (užstatytas plotas 57,7 m2), esančius Pailių g. 8, Šiaulių m. (buvęs adresas Architektų g. 1 R, Šiaulių m.). Pažymi, kad tame pačiame žemės sklype buvo ir kito ieškovo turto: cisternos C1, C2, C3, C4, dar viena stoginė (3I1g), kurie turto vertinimo ataskaitoje nenurodomi. Dėl atsakovo kaltės preliminarioji sutartis taip ir nebuvo įvykdyta.
  1. Atsakovas keletą kartų nukėlė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminus, kol galiausiai 2008 m. vasario 26 d. pranešimu informavo, jog pagrindinė sutartis sudaryta nebus ir žemės sklypo ieškovui jis nebeparduos. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo ieškovas patyrė didžiulių praradimų, turtinių nuostolių, kurie sužlugdė įmonę, įmonės veikla tapo nebeįmanoma, ieškovo vadovui, kuris buvo ir vienintelis akcininkas, į įmonę investavęs visas savo ir šeimos santaupas, dėl patirtų praradimų sutriko sveikata, įmonė nebegalėjo vykdyti veiklos, įmonę nuspręsta likviduoti. Po to, kai atsakovas neteisėtai atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, tarp šalių prasidėjo teisminiai procesai, teismų sprendimų vykdymo procesai: atsakovas pareikalavo nugriauti jo žemės sklype pastatytus ieškovo statinius, Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, vėliau prasidėjo sprendimo vykdymo procedūros ir šalių ginčai vykdymo procese, kol galiausiai ieškovas, vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, 2015 m. gruodžio 21 d. nugriovė savo nekilnojamuosius daiktus ir pašalino juos nuo atsakovo žemės sklypo, kurį atsakovas pagal preliminariąją sutartį privalėjo parduoti.
  1. Dėl to, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, ieškovas prarado galimybę vykdyti verslą, ant planuojamo pirkti žemės sklypo bendrovė buvo perstačiusi (rekonstravusi) laikinus degalinės pastatus be statybą leidžiančių dokumentų, pastatams įteisinti ir statybą leidžiantiems dokumentams gauti buvo būtinas žemės sklypo savininko leidimas arba sutikimas. Ieškovas, žinodamas, jog įvykdžius preliminariąją sutartį, jis pats taps šio žemės sklypo savininku, pagrįstai tikėjosi, kad bus įvykdyta privaloma pastatų įteisinimo dokumentų gavimo sąlyga – savininko sutikimas ar leidimas statybai, nes pats ieškovas ir turėjo tapti žemės sklypo savininku po pagrindinės sutarties pasirašymo. Aplinkybė, kad šalių pasirašyta preliminari sutartis buvo neįvykdytą dėl atsakovo A. K. kaltės, atskirai neįrodinėtina, nes yra patvirtinta res judicata galią turinčiuose teismo procesiniuose sprendimuose, priimtuose civilinėje byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių šalių. Atsakovas, kuris be jokių pateisinamų priežasčių atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, nedavė sutikimo pastatams (statiniams) įteisinti, inicijavo teisminį procesą, kuriame buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis UAB „Automobilių dujos“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę operatorinę su cisternomis C1, C2, C3, C4, stoginėmis 211g, 311g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype adresu ( - ), ir sutvarkyti teritoriją. Vertinant 2012 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo bei 2012 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo apeliacinis skundas ir paliktas galioti minimas sprendimas, motyvus bei teisinius argumentus, akivaizdu, jog šiais teismų procesiniais dokumentais patvirtintas faktas, kad būtent A. K. nesutikimas įteisinti statinius ir atsisakius leisti ieškovui statybą (taip ją įteisinant, padarant teisėtą) lėmė statinių pripažinimą savavališka statyba. Tokiu būdu neginčijamai atsakovas savo tyčiniu tiesioginiu veikimu tiesiogiai susietas su visais ieškovui kilusiais neigiamais padariniais, įskaitant ir turtinius praradimus – žalą (nuostolius).
  1. Net po minėto teismo sprendimo pateikimo vykdyti, ieškovas bandė įteisinti statinius ir išvengti didelių turtinių praradimų bei įmonės žlugimo: keletą kartų kreipėsi į kompetentingas institucijas, siekdamas gauti statybą leidžiančius dokumentus, atsisakymą išduoti tokius dokumentus skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismų procesiniai sprendimai ieškovui buvo nepalankūs, nurodant, kad pagrindinė ir iš esmės vienintelė kliūtis statinių įteisinimui yra žemės sklypo savininko nesutikimas leisti statybą. Likviduojama UAB „Automobilių dujos“, išnaudojusi visas įmanomas galimybes išsaugoti įmonės investicijas, vertingą turtą, pakeisti savavališkos statybos statusą, pati neturėdama lėšų sprendimo vykdymui, 2015 m. spalio 19 d. sudarė susitarimą su UAB „Vaidva“ dėl statinių pašalinimo, teritorijos sutvarkymo, 2015 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimas buvo įvykdytas: pašalinti teismo sprendime nurodyti statiniai ir sutvarkyta teritorija.
  1. Mano, jog atsakovas A. K. pažeidė pagrindines, esmines preliminariosios sutarties sąlygas ir be jokių svarbių ar pateisinamų priežasčių atsisakė sudaryti preliminarią sutartį, taip užkirsdamas kelią UAB „Automobilių dujos“ gauti leidimą įteisinti brangiems ir vertingiems statiniams, kurie buvo pastatyti be leidimo ir teismo pripažinti savavališkais statiniais tik dėl to, kad jiems įteisinti nebuvo duotas žemės sklypo savininko leidimas ar sutikimas. Tai yra iš esmės pagrindinė aplinkybė, dėl kurios perspektyvūs, profesionaliai ir iš kokybiškų medžiagų pastatyti statiniai su vėdinimo, ventiliacijos ir kitomis sistemomis, komunikacijomis ir kt., teismo buvo pripažinti savavališka statyba, todėl buvo nugriauti paties statytojo vykdant 2012-08-10 teismo sprendimą. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šalys įsipareigoja

    5susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie atneštų žalą kitai šaliai, sudaryti šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui kuo palankiausias sąlygas ir nedaryti tam jokių kliūčių, gauti ir keistis visa būtina informacija bei dokumentais, reikalingais tinkamai atlikti visus įsipareigojimus pagal šią sutartį. Sutarties 3 straipsnio 6 punkte buvo nustatytas pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas – 30 dienų po nuosavybės teisių į žemės sklypą sugrąžinimo natūra įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po teisių įregistravimo viešajame registre pranešti pirkėjui (ieškovui) pagrindinės sutarties sudarymo datą, laiką, notarų biurą, kuriame bus sudarytas sandoris, bet to niekuomet taip ir nepadarė. Sutarties 4 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad šalis, kuri nevykdo arba netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal šią sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius. Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tokiu būdu atsakovas A. K., kuris nepagrįstai atsisakė sudaryti preliminariąją sutartį, privalo atlyginti ieškovui dėl preliminarios sutarties nesudarymo patirtus nuostolius. Pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. 40A0-1207-0061 dėl atsakovo kaltės ieškovo prarasto turto vertė sudarė 273 000 Lt arba 79 066,27 Eur. Ši suma laikytina minimaliais ieškovo nuostoliais, patirtais dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, todėl jie turi būti priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 4 dalies pagrindu.

  1. Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarę dėl sutartinių netesybų (25 000 Lt), tačiau ieškovas jų nereikalavo dėl to, kad sutartinės netesybos buvo aiškiai per mažos tikriesiems, realiems nuostoliams atlyginti ir neadekvačios atsakovo tyčiniams veiksmams, Ieškovas šioje byloje nereikalauja visos žalos ir negautų pajamų, o įrodinėja tik tuos nuostolius, kuriuos patyrė dėl prarastų investicijų į konkrečius pridedamoje turto vertinimo ataskaitoje įvertintus pastatus ir statinius, įrenginius. Šioje byloje ieškovas patyrė nuostolių dėl įmonės investicijų į statybą, kuri buvo pripažinta savavališka. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, rūpestingas, sąžiningas, ar ne per daug rizikingos buvo jo investicijos į nekilnojamuosius daiktus, kurių įteisinimas priklausė nuo žemės sklypo savininko valios, pažymi, kad ieškovas statybą leidžiančius dokumentus išduodančių institucijų ir pareigūnų tuo metu buvo tikinamas, kad kliūčių statybą leidžiantiems dokumentams gauti neturėtų būti net ir tuo atveju, jeigu žemės sklypą ieškovas ir toliau būtų nuomojęs iš valstybės. Tai įrodo esant visus būtinus žemiau nurodomus žalos elementus: šioje byloje įrodinėjami nuostoliai buvo patirti dėl atsakovo kaltės – dėl preliminarios sutarties nevykdymo, atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nes sutartis šalims turi įstatymo galią, o atsakovas ją pažeidė, tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys: be atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas nuostolių nebūtų patyręs, reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis yra minimalus ir pagrįstas kompetentingo turto vertintojo ataskaita.
  1. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 153-171 e. b. l.). Nurodo, jog 2000-08-30 ieškovas UAB “Automobilių dujos” ir Šiaulių miesto savivaldybė sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 83, pagal kurią ieškovas savo veiklai vykdyti trims metams išsinuomojo 0,16 ha ploto žemės sklypą. Žemės sklype ieškovas, gavęs visus numatytus leidimus, pastatė laikinus statinius - 9,486 m2 (3,10 x 3,06) ploto konteinerio tipo statinį, du antžeminius kilnojamus rezervuarus suskystintoms naftos dujoms ir vieną kolonėlę. 2002 metais ieškovas, be tuometinio žemės sklypo savininko sutikimo, neturėdamas Statybos įstatyme numatytų statybai privalomų dokumentų, atliko laikinų statinių rekonstravimą - nukėlė aukščiau minėtus teisėtus laikinus statinius ir vietoj jų neteisėtai pastatė stacionarius statinius. 2003-08-21 tarp jo ir ieškovo UAB „Automobilių dujos“ buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, 2003-08-30 baigėsi ieškovui priklausiusių laikinų statinių eksploatavimo ir žemės sklypo, ant kurio jie stovėjo, nuomos terminai, tačiau ieškovas ir toliau naudojosi žemės sklypu ir eksploatavo jam priklausančius statinius. Nuosavybės teisės į 0,7848 ha žemės sklypą, dalį kurio užėmė ieškovui priklausę neteisėti statiniai, atsakovui buvo atkurtos 2003-05-06 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu, žemės sklypui suteiktas adresas ( - ).
  1. Šiaulių miesto savivaldybės 2006-12-21 sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti bendra tvarka parengtą žemės sklypo ( - ), detalujį planą žemės sklypui padalyti, sklypams suformuoti ir suformuotų žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimams nustatyti, pagal kurį esamas 7848 m2 ploto sklypas ( - ) dalijamas į 6 sklypus. Atidalindamas 0,1842 ha ploto žemės sklypą, reikalingą parduoti ieškovui UAB “Automobilių dujos” pagal 2003-08-21 preliminariąją sutartį, nežinojo, kad ieškovo planai pasikeis ir jis vėliau siūlys ne parduoti žemės sklypą, o tapti verslo dalininku. Apie sklypo atidalijimą ieškovui buvo pranešta, jis pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-01-08 akto Nr. 2007-5-D, tuo metu UAB „Automobilių dujos“ veiklą jau buvo baigusi, ieškovas 2006-07-18 su A. Ž. įmone sudarė patalpų nuomos sutartį, 2009 m. ieškovas paskelbė, jog jam priklausantys statiniai yra parduodami nugriovimui, kas tik patvirtina, kad ieškovas neprieštaravo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymui ir geranoriškai bandė atlaisvinti atsakovui priklausantį žemės sklypą.
  1. Korporacijos „Matininkai“ 2012-07-24 atliktas ieškovui priklausiusių statinių, kurie 2015 metų gruodžio mėnesį buvo nugriauti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimą, vertinimas negali būti pagrindu ieškovui prašyti teismo priteisti vertintojo nustatytą statinių atkuriamąją vertę. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą ieškinį darytina išvada, kad ieškovas prašo teismo priteisti jam žalą, susijusią su 2000 metais neteisėtai ir savavališkai pastatytų statinių nukėlimu. Įstatymų leidėjas nenumato žalos, patirtos vykdant neteisėtą ir savavališką statybą ar patirtos dėl neteisėtų ir savavališkų statinių nukėlimo, atlyginimo.
  1. Ieškovas ir pats ieškinyje patvirtina, kad apie tai, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta sužinojo gavęs 2008-02-26 pranešimą. Į teismą su ieškiniu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo kreipėsi 2016-07-07, t. y. daugiau kaip po 8 aštuonerių metų nuo tos datos, nuo kurios skaičiuotinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
  1. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė J. G. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
  1. Atsakovas A. K. ir jo atstovas advokatas V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

6Teismas

konstatuoja:

7II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8

  1. UAB „Automobilių dujos“ ir Šiaulių miesto savivaldybė 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarę valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 178, pagal kurią UAB „Automobilių dujos“ trims metams išsinuomojo 0,16 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ); 2000 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Automobilių dujos“ ir Šiaulių miesto savivaldybė buvo sudarę valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 83, pagal kurią UAB „Automobilių dujos“ iki 2003 m. rugpjūčio 30 d. toliau nuomojosi minėtą žemės sklypą. Duomenų, jog pasibaigus žemės sklypo nuomos terminui, būtų sudaryta nauja sutartis arba sutartis būtų pratęsta, byloje nėra (I t., 129-130 e. b. l.).
  1. 2003 m. rugpjūčio 21 d. A. K. ir UAB „Automobilių dujos“, atstovaujama direktoriaus J. K., sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, sutartis buvo patvirtinta notaro (I t., 18-21 e. b. l.). Šios sutarties 1 straipsnio 1 punktu šalys susitarė, jog kai tik pardavėjui - atsakovui A. K., bus atkurta Lietuvos Respublikos įstatymų ir/ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisė į D. kaimo sklypą Nr. 21 ar jo dalį, iki nacionalizacijos L. K. turėtą bendro 6,3500 ha ploto žemę, grąžinant laisvą (neužstatytą) ir valstybės neišperkamą žemę natūra, kurios sudėtyje yra žemės sklypas, esantis adresu ( - ), turintis 16 arų ploto, ir bus grąžintas pardavėjui natūra, jis privalės parduoti pirkėjui – ieškovui UAB „Automobilių dujos“, o pirkėjas privalės iš pardavėjo nupirkti minėtą žemės sklypą. Šalys susitarė, kad žemės sklypo pirkimo kaina yra 48 000 Lt, savo prievolei pagal sutartį užtikrinti pirkėjas UAB „Automobilių dujos“ įsipareigojo per 15 kalendorinių dienų nuo preliminarios sutarties pasirašymo sumokėti 5000 Lt avansą. Sutarties 4 straipsnio 1 punkte šalys numatė, jog tuo atveju, jeigu pardavėjas, t. y. A. K., atsisakys šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir pasirašyti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį arba neįvykdys šios sutarties 3 straipsnio 6 punkte nurodytų įsipareigojimų (įregistruoti nuosavybės teises ir pranešti pirkėjui, t. y. UAB „Automobilių dujos“ sutarties pasirašymo datą, laiką bei notarų biurą, kuriame bus tvirtinamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris), pardavėjas privalės grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą ir sumokėti pirkėjui 25 000 Lt dydžio baudą.
  1. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 7-3629 atsakovui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7848 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ginčo, kad adresais ( - ) yra tas pats žemės sklypas, byloje nėra. 2004 m. birželio 15 d. UAB „Automobilių dujos“ direktorius J. K. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui sutikimą, kad būtų projektuojamas apie 18 arų žemės sklypas UAB „Automobilių dujos“ teritorijai iš 0,7848 ha žemės sklypo, esančio ( - ), priklausančio A. K., nurodydamas apie 2003-08-21 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2006 metais atlikus teritorijos detalųjį planavimą, žemės sklypas, esantis ( - ), buvo padalintas į šešis sklypus, vienam iš jų, kuriame stovėjo UAB „Automobilių dujos“ priklausantys statiniai: parduotuvė-operatorinė su cisternomis C1,C2,C3, C4, stoginėmis 2I1 g, 3I1g ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė), po atidalijimo buvo suteiktas adresas ( - ). 2008 m. vasario 26 d. raštu A. K. pranešė UAB „Automobilių dujos“ direktoriui J. K., kad nebeturi pareigos sudaryti pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo pardavimo, nes pasirašytos preliminarios sutarties galiojimas pasibaigė (I t., 72-73, 162, 165 e. b. l.).
  1. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Šiaulių apskrities viršininko 2004-05-06 sprendimu Nr. 7-3629 atkūrus nuosavybės teises, 2007-10-22 nuosavybės teise įregistruotas atsakovo A. K. vardu (I t., 139-140 e. b. l.).
  1. Iš turto vertinimo ataskaitos nustatyta, jog rekonstruoto degalinės pastato 1E1g (bendras plotas 164,22 m2) ir stoginės 2I1g (užstatytas plotas 57,7 m2) statybos metai – 2000 metai. Kad rekonstrukcija buvo baigta 2000 metais, pripažino ir ieškovo atstovas civilinės bylos Nr. 2-389-569/2012 nagrinėjimo metu, kas nurodyta šioje byloje 2012 m. rugpjūčio 10 d. priimtame sprendime (sprendimo 3 lapas).
  1. 2012 m. liepos 26 d. korporacijos “Matininkai“ sudarytoje turto vertės ataskaitoje nurodoma, jog nekilnojamojo turto – degalinės (bendras plotas 164,22 m2), statinio 2I1g – stoginės (užstatytas plotas 57,7 m2), esančių ( - ) (ankstesnis adresas ( - ) atkuriamoji vertė yra 273 000 Lt (77 066,27 Eur) (I t., 99 e. b. l.).
  1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-389-569/2012) UAB ,,Automobilių dujos“ įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) ir sutvarkyti teritoriją. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-753-357/2012), minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtais teismų sprendimais nustatyta, jog 1999 metais buvo paruoštas ir suderintas projektas degalinės rekonstrukcijai ir degalinė buvo rekonstruota, duomenų apie statybos leidimą rekonstruoti skystų dujų degalinę byloje nėra, UAB „Automobilių dujos“ pripažino, kad neturėjo leidimo rekonstruoti degalinę, todėl sutinka su teismo išvada, kad pastatų: parduotuvės - operatorinės; cisternų Cl, C2, C3 ir C4; stoginių 2Ilg, 3Ilg, ir kiemo statinių (tvora, aikštelė), rekonstrukcija neteisėta, kadangi rekonstrukcija buvo vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, nors visa kita projektinė dokumentacija buvo parengta bei suderinta su kompetentingais administravimo subjektais. Taipogi teismai padarė išvadą, jog pripažinus savavališka degalinės statybos rekonstrukciją, visi degalinės statiniai liko laikini, ir kadangi laikinas yra statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, jo nepratęsus, UAB „Automobilių dujos“ priklausančių degalinės statinių negalima pripažinti teisėtais (I t., 37-42, 51-57 e. b. l.).
  1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-5654-79/12) pripažinus, kad A. K. pažeidė 2003-08-21 tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas, iš A. K. UAB „Automobilių dujos“ naudai priteistas 5000 Lt avansas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog UAB „Automobilių dujos“ siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir esant neterminuotai preliminariai sutarčiai ją toliau atsisakė vykdyti A. K. (I t., 167-169 e. b. l., II t., 42-46).
  1. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-99-257/2013) nustatyta, kad UAB „Automobilių dujos“ pateikė skundą dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. S-2472-11, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti UAB „Automobilių dujos“ 2012-07-25 prašymą ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas nėra žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtos statybos rezultatas, savininkas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Automobilių dujos“ skundas buvo atmestas. Teismai konstatavo, jog pareiškėjas UAB „Automobilių dujos“ prašė išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl statinių, esančių žemės sklype ( - ). Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. K.. Pareiškėjas nenurodė jokio įstatymų nustatyto pagrindo, kuriuo jis valdytų ir naudotų nurodytą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, todėl jis nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti (II t., 53-56, 57-63 e. b. l.).
  1. 2015 m. gruodžio 21 d. aktu dėl susitarimo įvykdymo nustatyta, jog UAB „Automobilių dujos“ įvykdė Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, t. y. pašalino statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir sutvarkė teritoriją (I t., 77 e. b. l.).
  1. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi) konstatuota, jog A. K. yra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (III t., 3-14, 16-40 e. b. l.).

9III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

10Ieškinys netenkinamas.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).
  1. Nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę turi: Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimas (paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi), kuriuo pripažinus, kad A. K. pažeidė 2003-08-21 tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas, iš A. K. UAB „Automobilių dujos“ naudai priteistas 5000 Lt avansas; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas (paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi), kuriuo nustatyta, jog 1999 metais buvo paruoštas ir suderintas projektas degalinės rekonstrukcijai ir degalinė buvo rekonstruota nesant statybos leidimo, dėl ko rekonstrukcija pripažinta neteisėta, nes buvo vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, nors visa kita projektinė dokumentacija buvo parengta bei suderinta su kompetentingais administravimo subjektais; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas (paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi), kuriuo taipogi dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties nesudarymo konstatuota atsakovo A. K. kaltė.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).
  1. Pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Įstatyme tokiu atveju nenustatyta pareigos įvykdyti tokią prievolę, todėl šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, nes vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008; kt.). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
  1. Taigi, UAB „Automobilių dujos“ ieškinys dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas atsakovo A. K. kalte dėl pagrindinės ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kas yra nustatyta aukščiau minėtais teismų sprendimais ir turi prejudicinę galią, bei tuo, jog neteisėtai, neturint statybą leidžiančio dokumento, bet esant parengtai visai kitai projektinei dokumentacijai, suderintai su kompetentingais administravimo subjektais, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rekonstruoti ginčo statiniai, vien tik atsakovui nemotyvuotai atsisakius leisti įregistruoti minėtus pastatus, turėjo būti nugriauti, taip atsakovo veiksmais padarant žalą UAB „Automobilių dujos“.
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) iki 2015-12-21 stovėjo UAB „Automobilių dujos“ priklausantys: parduotuvė – operatorinė su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginės 2I1g, 3I1g, kiemo statiniai (tvora, aikštelė). Minėtus laikinuosius statinius ieškovė rekonstravo 2000 metais, kas nustatyta iš turto vertinimo ataskaitos. Be to, šią aplinkybę Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-389-569/2012 nurodė ir ieškovės atstovas advokatas A. K., kuris taipogi yra ieškovės direktoriaus J. K. sūnus, paaiškindamas, jog degalinės statybos darbai buvo baigti 2000 metais. Tuo metu, kai laikinieji degalinės pastatai buvo rekonstruoti, ieškovė UAB „Automobilių dujos“ žemės sklypą, kurio nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos, nuomojosi valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu, taigi, atliekant statybos darbus, be visos projektinės dokumentacijos, kurią ieškovė turėjo, buvo reikalingas ir žemės savininkės, t. y. valstybės, leidimas, kadangi tuo metu galiojančio 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnis numatė, jog statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi tik gavus apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti ar griauti. 1999-10-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtintame Organizaciniame tvarkomajame techniniame reglamente dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos numatyti statiniai ir darbai, kuriuos galima atlikti be statybos leidimo. Pagal šio STR reikalavimus, degalinės rekonstrukcijai leidimas buvo reikalingas, kas yra konstatuota ir Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendime. Kadangi UAB „Automobilių dujos“ degalinės rekonstrukciją pradėjo neturėdama tokio leidimo, teismas padarė išvadą, kad šio statinio rekonstrukcija atlikta neteisėtai. Taigi, ginčo statiniai dar 2000 metais buvo rekonstruoti neteisėtai, neturint leidimo.
  1. Nustatyta, jog preliminarioji sutartis tarp UAB „Automobilių dujos“ ir A. K. buvo sudaryta 2003 m. rugpjūčio 21 d., iš ko seka, jog sudarant preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, pastatai, neturint žemės sklypo savininkės valstybės leidimo, jau buvo neteisėtai rekonstruoti ir stovėjo šiuo metu atsakovui, tuomet – Lietuvos Respublikai - priklausančiame žemės sklype. Teismas negali pasisakyti, nes šios aplinkybės žinomos tik ieškovės atstovui J. K., kodėl būtent buvo pasirinktas toks susidariusios situacijos sprendimo būdas, kodėl nebuvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl leidimo išdavimo, nuomos sutarties pratęsimo, kodėl buvo nuspręsta sudaryti su atsakovu preliminariąją sutartį, tačiau darytina išvada, jog ieškovo atstovas, visgi suprasdamas, kad degalinės rekonstrukcija yra neteisėta, pasirašydamas preliminariąją sutartį tikėjosi šią situaciją išspręsti savo naudai. Taigi, teismo vertinimu, taip elgdamasis, UAB „Automobilių dujos“ vadovas J. K., būdamas verslininkas, kuriam keliami didesni profesionalumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, apdairus, rūpestingas, kiek tai esamomis sąlygomis buvo būtina, veikė savo rizika, ko pasekoje tik dėl jo paties veiksmų ir atsirado žala UAB „Automobilių dujos“, nes dėl to, kad 2000 metais neturėdama leidimo UAB „Automobilių dujos“ neteisėtai rekonstravo degalinės pastatus, nėra ir negali būti atsakovo A. K. kaltės, atsakomybė jam gali būti taikoma tik dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo.
  1. Taigi, nenustačius atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų, atsakomybė jam pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, jis negali būti atsakingas ir už ieškovei dėl pastatų nugriovimo galimai padarytą turtinę žalą, kadangi, kaip minėta, ši žala atsirado dėl paties ieškovės vadovo priimtų sprendimų. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė UAB „Automobilių dujos“ neįrodė, kad atsakovas A. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, o tai, jog atsakovo kaltė dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra preziumuota, gali užtraukti jam atsakomybę tik dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, todėl ieškinys atmetamas.
  1. Nagrinėjamu atveju nenustačius žalos padarymo fakto, nesvarstytinas ir ieškinio senaties klausimas.
  1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

12

  1. Ieškinį atmetus, ieškovės LUAB „Automobilių dujos“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 150, 259 – 270, 293 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį atmesti.

15Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai