Byla 2A-1268-259/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015 pagal ieškovės S. L. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2014 m. birželio 18 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad troleibuso vairuotoja dirbo nuo 1995 m. lapkričio 23 d. pagal 1999 m. balandžio 20 d. darbo sutartį. Atsakovės keleivių vežimo tarnybos vadovas R. S. 2014 m. gegužės 29 d. įteikė jai 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimą pasiaiškinti, kuriame teigiama, kad 2014 m. gegužės 21 d. dirbdama 5 maršrute troleibusu, kurio garažinis Nr. 277, 8 val. 20 min. ieškovė prispaudė į troleibusą lipančios keleivės rankinę, keleivei paprašius durų neatidarė, keleivei atidarius kabinos duris trenkė keleivei per ranką, nepardavė keleivei bilieto, dėl ko buvo gautas keleivės skundas. Ieškovė pateikė 2014 m. gegužės 30 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2014 m. birželio 9 d. ieškovei įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiškinti, kuriame nurodoma, jog 2014 m. birželio 5 d. vairuodama tą patį troleibusą ieškovė stotelėje „Kauno pilis“ įlipusiems į troleibusą moksleiviams perkant bilietus reiškė nepasitenkinimą, pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad durys pilnai užsidarė, nesulaipinusi visų keleivių, likus prispaustam moksleivius lydėjusios mokytojos batui, stotelėje likus trims mokiniams ir mokytojai, dėl ko gautas skundas. 2014 m. birželio 11 d. ieškovė pateikė pasiaiškinimą, kad nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka tikrovės. Troleibusas pradeda važiuoti tik visiškai užsidarius durims. Po durų uždarymo nei vienas keleivis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie tai, jog durimis yra prispausta keleivės koja. Jokių ženklų nerodė ir troleibuso išoriniame dešiniajame veidrodyje buvę asmenys. Kartu ieškovė nurodė esanti profesinės sąjungos komiteto narė, akcentavo, jog reikalavimus pasiaiškinti ruošė Islandijos parko transporto departamento vadovas A. Š., kuris, naudodamasis padėtimi, keršija ieškovei už inicijuotą baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka dėl ieškovės sužalojimo 2009 m. rugsėjo 10 d. vykusio streiko metu. 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 114P ieškovei skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, darbo sutartis nutraukta 2014 m. birželio 18 d. Griežčiausia teisės aktuose numatyta drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėta ieškovei S. L. S. atsakovės UAB „Kauno autobusai“ direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 114P skirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo 2014 m. birželio 18 d.; grąžino ieškovę į troleibuso vairuotojos pareigas UAB „Kauno autobusai“; priteisė ieškovei iš atsakovės 5000 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 260,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą leido vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

7Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už keleivių, važiavusių ieškovės vairuojamu troleibusu 2014 m. birželio 5 d., atsakovei pateiktame skunde įvardintus ieškovės veiksmus. Teismas, vertindamas šalių poziciją dėl to, jog į troleibusą sulipo ne visi keleiviai, jog uždarant duris buvo prispausta R. J. koja, troleibuse liko mokytojos batas, atkreipė dėmesį tai, kad nurodytus skundo argumentus nuosekliai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, tiek buvę troleibuse, tiek ir likę stotelėje. Liudytoja A. V. nurodė, jog troleibuse liko mokytojos batas, kurį kelios mokinės, išlipę sekančioje stotelėje, vežė atgal. Kad jos batas liko troleibuse patvirtino ir liudytoja apklausiama mokytoja R. J.. Pati ieškovė nurodė, kad dėl keleivių spūsties nemačiusi troleibuso priekinių durų, įrodinėjo, jog troleibuso dešinėje pusėje esantis išorinis veidrodis sureguliuotas taip, kad vairuotojas negali matyti prie priekinių troleibuso durų stovinčio asmens, aiškino prieš uždarydama duris apie tai balsu informavusi keleivius, važiuoti pradėjusi tik tuomet, kai užsidegė specialus indikatorius, kuriuo patvirtinamas durų užsidarymas. Teismo vertinimu, vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, ar visi keleiviai įlipo (išlipo), negali būti vertinamas kaip tinkamas, pripažintinas nesuderinamu su darbdavio įvardintomis darbuotojo elgesio taisyklėmis. Iš kitos pusės, teismo vertinimu, spręsdamas, ar už tokį elgesį taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, ir parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalėjo atsižvelgti į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, nagrinėjamu atveju ieškovės galimybės įvertinti, ar visi keleiviai įlipo ir ar niekas nestovi tarpduryje, buvo ribotos dėl spūsties prie priekinių durų, kurią sukėlė objektyvios, nuo ieškovės veiksmų nepriklausiusios aplinkybės: atsakovės nustatytos taisyklės (b. l. 162, t. 1), pagal kurias ieškovė privalėjo užtikrinti, kad keleiviai būtų įlaipinami tik per priekines duris, didelis keleivių skaičius stotelėje (kaip nurodė į troleibusą spėjusios įlipti liudytojos, prieš joms lipant į troleibusą įlipo kiti keleiviai, be to, vien su R. J. vykusių moksleivių buvo daugiau nei dešimt), taip pat faktas, jog visi moksleiviai sustodavo prie vairuotojos įsigyti bilietų (kadangi mokslo metai buvo pasibaigę, liudytojai nurodė neturėję nuolatinių bilietų, tuo tarpu pagal galiojančias taisykles vienkartinius bilietus galima įsigyti tik troleibuse). Teismo vertinimu, tokia nestandartinė situacija apribojo ieškovės galimybes tiesiogiai pamatyti ir tiksliai įvertinti situaciją. Antra, nors Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.20.1 punkte numatyta vairuotojo pareiga keleivių įlipimo (išlipimo) faktą pasitikrinti pažvelgus į išorinį veidrodį, kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų (b.l. 138-139, 155, t. 1), iš vairuotojo kabinos per dešinį išorinį veidrodį nėra matomas prie priekinių durų stovintis asmuo. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog nuotraukose matomą rezultatą galėjo nulemti netinkamas veidrodžio sureguliavimas, tačiau savo poziciją grindė duomenų, kad troleibusas atitinka jam keliamus techninius reikalavimus, buvo tikrintas įvykio dieną (b.l. 35-37, t. 2), jog gedimų knygoje nėra įrašų apie išorinių veidrodžių trūkumus (b.l. 39-68, t. 2), pateikimu. Pastaroji aplinkybė, galiojant įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkai, pagal kurią darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą turi įrodyti darbdavys, teismui leido daryti išvadą, jog ieškovė neturėjo galimybės pamatyti prie priekinių durų stovėjusios ir koją ant laiptelio užkėlusios liudytojos R. J., ir šios keleivės kojos prispaudimas durimis negali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas.

8Trečia, net jeigu troleibuse buvę liudytojai ir girdėjo juos lydėjusios mokytojos šauksmą, daryti vienareikšmišką išvadą, jog šį šauksmą privalėjo girdėti ir ieškovė, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Ketvirta, kaip patvirtino liudytojai, nei vienas troleibuse buvęs asmuo neinformavo ieškovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja, jog į troleibusą sulipo ne visi bendra grupe važiuojantys moksleiviai, jog stotelėje liko moksleivius lydinti mokytoja, kas, teismo vertinimu, ieškovei į atitinkamas pastabas nereaguojant, galėtų būti vertinama kaip piktybiškas, tyčinis elgesys. Penkta, liudytojomis apklaustos į troleibusą spėję įlipti mokinės, o taip pat ir mokytoja R. J. patvirtino, jog ieškovė ragino keleivius lipti greičiau, informavo uždarysianti duris. Nors liudytoja R. J. tvirtino mačiusi, kaip ieškovė spaudinėja durų uždarymo mygtuką, kaip patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovas, stovėdama prie troleibuso durų liudytoja galėjo matyti tik kasos aparatą, kadangi duris uždarantis ir atidarantis mygtukas yra kairėje pusėje nuo vairuotojo ir nėra matomas pro duris lipančiam keleiviui. Nors ieškovė ir neigė kelis kartus spaudusi durų uždarymo-atidarymo mygtuką, net ir pasitvirtinus liudytojų nurodytai aplinkybei, jog, balsu pranešusi apie durų uždarymą ieškovė kelis kartus privėrinėjo duris, tebūtų patvirtintas papildomo įspėjimo apie būtinybę atsitraukti nuo durų (įlipant į vidų ar išlipant iš troleibuso) buvimas, kas teismo vertinimu, leistų spręsti, jog galutinis durų uždarymas R. J. negalėjo būti netikėtas. Šešta, pati mokytoja duodama parodymus paneigė vienos iš moksleivių nurodytą aplinkybę, jog troleibusui pradėjus važiuoti esant prispaustai mokytojos kojai, pastaroji buvo priversta šokinėti ant vienos kojos, kol išlaisvino prispaustąją. R. J. nurodė, jog ji viena koja stabiliai stovėjo ant žemės, tuo tarpu kitą koją laikė užkėlusi ant laiptelio tarpduryje, durims užsidarius jai pavyko ištraukti koją tuo metu, kai autobusas pradėjo važiuoti. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kas nulėmė kojos nepatraukimą užsidarant troleibuso durims - tikėjimasis, jog troleibuse įrengtas mechanizmas, kuris savaime atidaro duris dėl tarpduryje esančios kliūties, suvokimas, jog troleibusui nuvažiavus sulipus ne visai grupei mokytoja negalės įvykdyti pareigos pasirūpinti su ja vykstančiais moksleiviais, ar tai, jog kojos patraukti mokytoja nesuspėjo, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis egzistuojant į troleibusą lipančių keleivių siekiui būtinai važiuoti kartu. Septinta, vertindamas atsakovės akcentuotą pareigą vairuotojai įsitikinti, jog į troleibusą sulipo visi pageidaujantys keleiviai, teismas pažymėjo, jog ieškovės elgesiui įtakos negalėjo neturėti atsakovės direktoriaus 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 64 patvirtinta Autobusų ir troleibusų vairuotojų kintamosios dalies už kokybiškai atliktą darbą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-5, t. 2), kurioje numatytas kintamosios darbo užmokesčio dalies mažinimas nukrypimų nuo grafiko atvejais. Ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, jog susiklosčiusi situacija lėmė atsakovės nustatytos tvarkos sąlygotą materialinį ieškovės suinteresuotumą skatinti keleivius greičiau lipti į troleibusą. Aštunta, kaip patvirtino tiek ieškovė ir jos atstovai, tiek ir atsakovės atstovas, troleibusas gali pajudėti iš vietos tik užsidegus specialiam indikatoriui, fiksuojančiam troleibuso durų užsidarymą. Nors, kaip patvirtino šalys ir jų atstovai, atitinkamą ribojimą galima atjungti rankiniu būdu, jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atjungusi blokavimo mechanizmą, byloje nėra. Be to, teismas pažymėjo, jog kaip patvirtino šalių atstovai ir kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, troleibuso durims užsidarius lieka tarpas tarp durų metalinių dalių, kuris uždengiamas gumine durų dalimi. Atsakovės atstovas neginčijo ieškovės atstovės pateiktos prielaidos, jog, liudytojai ištraukus durimis prispaustą koją ir tarpduryje likus tik batui, vairuotojui matomas indikatorius galėjo fiksuoti durų užsidarymo faktą, kas, teismo vertinimu, ir sąlygojo galimybę troleibusui pajudėti iš sustojimo ir nuvažiuoti. Devinta, teismas akcentavo ir darbdavio veiksmų nenuoseklumą. Nurodė, kad kaip matyti iš paties darbdavio pateiktų duomenų apie taikytas sankcijas, susijusias su darbo užmokesčio kintamosios dalies mažinimu (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-6, 13-34, t. 2), už tuos pačius pažeidimus (Troleibusų vairuotojų pareigybės aprašymo 3.1.1 punkto, Darbo tvarkos taisyklių 7.4.3 punkto), taip pat tuose pačiuose vidiniuose dokumentuose numatytų reikalavimų nevartoti alkoholio (Darbo tvarkos taisyklių 7.5.4 punktas, Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 1.3.15, 1.6.6 punktai), laikytis važiavimo atbulomis taisyklių (Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.13-4.14 punktai) nesilaikymą darbuotojams buvo taikomos finansinės sankcijos (mažinama kintama darbo užmokesčio dalis), tuo tarpu drausminė atsakomybė nebuvo taikoma (nors ir buvo įpareigotas, duomenų, susijusių su drausminės atsakomybės taikymu, atsakovės atstovas teismui nepateikė). Nurodyti pažeidimai, teismo įsitikinimu, savo esme negali būti vertinami kaip mažiau reikšmingi. Be to, teismas pažymėjo, kad skundai dėl ieškovės elgesio buvo gauti ir anksčiau, tačiau darbdavys nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog tie skundai buvo pagrįsti. Net ir 2014 m. gegužės 27 d. reikalavime pasiaiškinti (b.l. 11, 131, t. 1) nurodytų aplinkybių atsakovė neįvertino kaip pažeidimo, už kurį skirta ginčijama drausminė nuobauda, sudedamųjų dalių. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 176-177, t. 1), atsakovė buvo kreipusis į Kauno troleibusų profesinę sąjungą dėl leidimo duoti sutikimą už nurodytą pažeidimą skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, gavusi neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, jog skunde minimos aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovė šių aplinkybių pagrįstumo netyrė ir jų neįvertino kaip pagrindo taikyti drausminę atsakomybė. Dėl darbdavio kaltės nesant galimybės įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumo, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog šios aplinkybės galėjo darbdavio būti vertinamos kaip charakterizuojančios ieškovę ir galinčios turėti įtakos parenkant ieškovei drausminę nuobaudą. Iš kitos pusės, teismo vertinimu, negali būti logiškai pateisinamas darbdavio elgesys, kai darbuotojų daromi darbo tvarkos pažeidimai yra įvertinami skiriant finansinę sankciją ar apsiribojant reikalavimu pateikti pasiaiškinimą, tuo tarpu už kitus pažeidimus iš karto taikoma griežčiausia įstatyme įtvirtinta drausminės atsakomybės forma.

9Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog darbdavys neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog uždarydama duris kai į troleibusą buvo sulipę ne visi keleiviai ir durimis prispausdama į troleibusą lipusios keleivės koją, ieškovė tai darė tyčia ar dėl jos pačios subjektyvių veiksmų sąlygoto neatsargumo, o ne dėl susiklosčiusios specifinės situacijos ir darbdavio nustatytos tvarkos bei ieškovei suteiktų darbo priemonių netobulumo nulemto praktinio nustatytų pareigų įgyvendinimo nesuderinamumo ar sudėtingumo. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą pripažinti darbdavio veiksmus neteisėtais.

10Pripažinęs darbdavio veiksmus neteisėtais, teismas panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. birželio 18 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat sprendė dėl atitinkamos teismo išvados teisinių pasekmių, numatytų DK 300 straipsnio 3 dalyje.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimų taisykles, reglamentuotas CPK nuostatose:

131. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovės patvirtinta keleivių įlaipinimo į troleibusą tvarka sąlygojo tą aplinkybę, jog tuo buvo sukurta nestandartinė situacija ir ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų, neįvertino „Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3 priedo „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir išlaipinimo tvarka nuostatų“ visa jų apimtimi, nevertino „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. reikalavimų, liudytojų A. V., G. R., A. G. parodymų, pačios ieškovės paaiškinimų, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, tai yra, kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarka sąlygojo susidariusios situacijos kilimą, o ne pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, nesilaikant nustatytos tvarkos, sukurta situacija sukėlė realią grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei.

14Ieškovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2014-06-05 apie 9 val. atvažiavus į sustojimą „Kauno pilis“ „<....per priekines duris lipo daug žmonių, tame sustojime visada gausu keleivių...>“. Tai, kad 2014-06-05 įlaipinant keleivius sustojime „Kauno pilis“ situacija nebuvo „nestandartinė“ ar kitaip išsiskirianti iš įprastinės, patvirtina ir 2014-06-11 ieškovės pateiktas paaiškinimas (1 t. b. l. 86-88 1), ieškinys (1 t. b. l. 3-61). Nei pateiktame atsakovei paaiškinime, nei teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvardinamos „nestandartinėmis“ ar kaip kitaip išsiskiriančiomis iš įprastų jai darbo sąlygų. Pareiginių nuostatų 3 priede „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir išlaipinimo tvarka“ (b.l. 162, t. 1) 10.2 p. nurodoma, kad ,Dirbant maršrute rytinio/vakarinio „piko“ metu, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms ar kitu metu, kai yra daug keleivių ir nėra galimybės įlaipinti keleivius pagal šią Tvarką pro priekines duris, vairuotojas savo nuožiūra gali priimti sprendimą keleivius įlaipinti per visas duris, bet tik tam laiko tarpui, kuris būtinas“. Akivaizdu, kad įlipančių keleivių srautas nebuvo išskirtinai didelis, kadangi ieškovė nepasinaudojo numatyta galimybe sulaipinti keleivius per antrąsias ir trečiąsias troleibuso duris, nors, esant išskirtinei situacijai, turėjo ir galėjo tai padaryti. Kaip parodė apklausiami 2014- 11-26 teismo posėdžio metu liudytojai A. V. (2014-11-26 garso įrašo 7.55-8.20), G. R. (2014-11-26 garso įrašo 46.20-46.40) troleibusas buvo apytuštis, buvo daug laisvų sėdimų vietų. Tik prie priekinių durų susiformavo įlipančių keleivių kamštis, kadangi jie visi pirko bilietus ir nespėjo paeiti toliau į troleibusą. Apklausiami liudytojai taip pat nurodė, kad paeiti į priekį jie negalėjo, kadangi dar ne visi buvo įsigiję bilietus ir juos nusipirko jau pradėjus troleibusui važiuoti (liudytoja A. V. (2014-11-26 garso įrašo 14.30-14.45), liudytoja G. R. (50.20-50.45), liudytoja A. G. (25.40-25.58). Ieškovė apklausiama teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad ne visi keleiviai spėjo nusipirkti bilietus troleibusui stovint, todėl ji, jau pradėjusi važiuoti, dar pardavinėjo bilietus stovėjusiems prie priekinių durų keleiviams (2014-12-15 garso įrašas 22,50-23,03).

15Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų 2.3.10 p. nurodoma, kad darbuotojas savo veikloje vadovaujasi Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklėmis. Šių taisyklių 34 p. nuostatos draudžia išvažiuoti iš stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams. Ši nuostata yra atkartota ir Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1. 4.4.1. p. Atsakovės lokaliniuose aktuose įtvirtintų nuostatų, draudžiančių vairuotojui pradėti važiuoti iš sustojimo nepardavus visiems norintiems keleiviams bilietų, paskirtis ir tikslas yra užtikrinti vairuotojo dėmesį ir koncentraciją transporto priemonės vairavimo metu; užtikrinti, kad uždarant priekines troleibuso duris ir pradedant judėti iš sustojimo vietos, keleiviai, įsigyjantys bilietus, neužstotų vairuotojui matomumo ir leistų jam įsitikinti visais įmanomais būdais, kad nėra stovinčių tarpduryje keleivių bei tuo, kad visi norintys važiuoti keleiviai sulipo į troleibusą. 2014-12-15 apklausos metu ieškovė patvirtino, kad dėl susibūrusių ties priekinėmis durimis perkančių bilietus moksleivių, kurie užstojo jai priekines duris, ji neturėjo galimybės įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo ir ar nėra tarpduryje žmonių (garso įrašas 12.40-13.00). Ji taip pat nurodė, kad troleibusas galinėje dalyje buvo apytuštis (2014-12-15 garso įrašo 22.35-22.45), bei neneigė, kad, pradėjus važiuoti iš sustojimo, ji toliau pardavinėjo bilietus. Būtent šios aplinkybės, kad ieškovė nepalaukė, kol įsigiję bilietus moksleiviai paeis tolyn į galinę troleibuso dalį, kad ieškovė nevykdė „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p. bei pažeidė „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. p. sąlygojo tai, kad ieškovė negalėjo įsitikinti akivaizdžiai stebėdama priekines duris, ar visi keleiviai sulipo ir ar nėra durų uždarymo metu įlipančių žmonių. Tokiu būdu ieškovė savo kaltų veiksmų pasekmėje apribojo savo galimybę tinkamai vykdyti „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p. ir 4.6 p.

162. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovei suteiktų darbo priemonių netobulumo nulemto praktinio nustatytų pareigų įgyvendinimo nesuderinamumo ar sudėtingumo pasekmėje buvo prispaustas keleivis ir nesulaipinti visi norintys važiuoti keleiviai. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad ieškovės pateiktos į bylą nuotraukos (b.l. 138-139, 155, t. 1) patvirtina tai, kad iš vairuotojo kabinos per dešinį išorinį veidrodį nėra matomas prie priekinių durų stovintis asmuo, t.y. transporto priemonės netobulumas sąlygojo tai, jog ieškovė neturėjo galimybės tinkamai vykdyti „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkte numatytą vairuotojo pareigą keleivių įlipimo (išlipimo) faktą pasitikrinti pažvelgus į išorinį veidrodį. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad troleibusas, garažinis numeris 277, v/n ( - ) kurį 2014-06-05 vairavo ieškovė, turi Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenziją Nr. 010241, leidžiančią verstis kelių transporto veikla - vežti keleivius vietinio susiekimo maršrutais ( 2 t. 35 1). Ši licenzija yra galiojanti šiuo metu ir galiojo įvykio metu. Ši transporto priemonė 2014-05-06 turėjo galiojančią technikinę apžiūrą, kuri atliekama atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo specifiką - keleivių pervežimą - ir taip pat patvirtina, kad įvykio metu transporto priemonės konstrukcija atitiko keliamus saugumo reikalavimus, užtikrinančius saugų keleivių pervežimą (2 t. 37 1). Byloje yra taip pat pateiktas ir troleibuso vairuotojo bilietų kontrolės ir kelionės lapas Nr. 060506, kuriame yra atžymos, patvirtinančios, jog išvykimo į maršrutą 2014-06-05 metu troleibusas buvo techniškai tvarkingas (2 t. 36 1.). Tai, kad nebuvo jokių gedimų, susijusių su dešinio galinio vaizdo veidrodžio konstrukcijos pakitimais, patvirtina taip pat ir į bylą pateikta troleibuso Nr. 277 gedimų knyga, kurioje registruojami visi gedimai (2 t.38-69 1). Iš įrašų šioje knygoje matoma, kad nei iki įvykio 2014-06-05 metu, nei po jo įrašų, nurodančių gedimus, susijusius su šoninio veidrodžio reguliavimu, tvirtinimu, nėra. Savo forma ir turiniu šie dokumentai CPK 197 str. prasme laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Todėl aplinkybės, nurodytos šiuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis. Šiuo atveju ieškovės pateiktos į bylą foto nuotraukos ir jos paaiškinimai negalėtų būti teisėtas pagrindas paneigti oficialius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tai, kad ieškovei patikėta transporto priemonė atitiko tokius transporto priemonėms keliamus saugumo užtikrinimo reikalavimus pervežant keleivius, tarp jų ir galimybę užtikrinti saugų keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą naudojantis šoniniu išoriniu troleibuso veidrodėliu.

173. Pateiktomis į bylą fotonuotraukomis ieškovė siekė įrodyti, kad tam tikru atstumu nuo troleibuso priekinių durų stovintis keleivis patenka į zoną, kuri nematoma per šoninį išorinį troleibuso veidrodį. Apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad asmuo, stovintis nuo priekinių troleibuso durų 50-70 cm atstumu, patenka į zoną, kuri per šoninį veidrodėlį yra nematoma. Iš minėtų nuotraukų galima daryti prielaidą, kad tokia zona galimai yra, tačiau tik nutolus nuo priekinių vairuotojo durų ne mažesniu kaip 50 cm atstumu. Šiuo konkrečiu ginčo atveju keleivė R. J. tuo metu, kai durys buvo uždaromos, stovėjo dešinę koją padėjusi ant troleibuso pirmojo laiptelio, jos korpusas buvo tarpduryje. Užsidarant durims ir ją prispaudžiant per pečius, ji kairiąją koją pastatė ant žemės, o dešinioji liko troleibuse, t.y. ji nebuvo nutolusi nuo troleibuso, o stovėjo tarpduryje ir prie pat jo priekinių durų. Šias aplinkybes R. J. nurodė apklausiama liudytoja 2014-11-26 teismo posėdžio metu (garso įrašo 1.03.50 -1.04.45). Šiuo atveju ieškovė, tinkamai vykdydama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, galėjo ir turėjo per šoninį veidrodėlį matyti lipančią į troleibusą keleivę R. J. buvusią tarpduryje, o vėliau atsirėmusią į troleibuso priekines duris. Tai, kad ieškovė netinkamai vykdė „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, patvirtino ir pati ieškovė 2014-12-15 apklausos metu (2014-12-15 garso įrašo 12.45-13.20), nurodydama, kad priekinės durys buvo užstotos ir per jas nieko nematė, todėl „<...uždariau duris, uždariusi duris pasižiūrėjau į dešinį veidrodį - ten žmonių nesimatė....>“. „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkte nurodoma: „Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės vairuotojas privalo įsitikinti, pažvelgęs į šoninį veidrodėlį, kad keleiviai jau įlipo bei išlipo, uždaryti duris“. Šiuo atveju ieškovė pirmiau uždarė duris, o tik po to pažvelgė į veidrodį, norėdama įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo. Taigi, ieškovė nesielgė šioje situacijoje taip, kaip jos veiksmai yra reglamentuoti atsakovės lokaliniais aktais.

184. Skundžiamame sprendime nurodoma:“<....kaip patvirtino liudytojai, nei vienas troleibuse buvęs asmuo (nei kartu su R. J. vykęs moksleivis, nei kuris nors kitas keleivis) neinformavo ieškovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja...>“. Teismas, darydamas šią išvadą, nepasisakė ir nevertino liudytojos A. G. parodymų. Apklausiama teismo posėdžio metu, ji nurodė, kad, prispaudus R. J. koją ir pradėjus troleibusui judėti, ji, stovėdama per du žmonės nuo vairuotojos kabinos, garsiai šūktelėjo, kad prispaustas žmogus (2014-11-26 garso įrašas 22.40-22.55). Liudytoja G. R. apklausiama teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji, stovėdama betarpiškai greta vairuotojos, informavo ją, kad prispaustas žmogus (2014-11-26 garso įrašo 51.00-51.10). Tai, kad G. R. ir A. G. garsiai balsu informavo vairuotoją apie tai, kad prispaustas žmogus, patvirtino ir liudytoja G. D. (2014-11-26 garso įrašo 31.15-31.40). Pažymėtina, kad G. D. šūksnius informuojant vairuotoją apie prispaustą žmogų girdėjo būdama kitame troleibuso gale.

19Teismas skundžiamame sprendime taip pat darė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo girdėti ir R. J. šauksmo, prispaudus ją durimis. Teismo nuomone, tik moksleiviai, buvę troleibuse, šį šauksmą galėjo vertinti kaip R. J. siekį atkreipti vairuotojos dėmesį. Darydamas šią išvadą, teismas neįvertino šiuo konkrečiu momentu objektyviai egzistavusių šios situacijos detalių, o būtent tai, kad R. J. prispaudus koją ir jai reaguojant į tai, jos šauksmą girdėjo ne tik prie vairuotojos kabinos buvę moksleiviai bet ir kitame troleibuso gale buvusi G. D. (2014-11-26 garso įrašo 35.20-35.50). Būtent ši aplinkybė, kuri nebuvo vertinta teismo, leidžia pagrįstai teigti, kad pradėjus judėjimą iš sustojimo vietos, kai yra būtinas ypatingas dėmesys ir atidumas, vairuotoja būdama žymiai arčiau nuo R. J. nei G. D. galėjo ir turėjo girdėti perspėjimo šūksnį.

20Teismui nekilo abejonės dėl paties R. J. prispaudimo troleibuso durimis fakto ir, kad dėl to R. J. avalynė liko prispausta nuvažiuojančio troleibuso durimis. Darydamas išvadą, kad keleivių (A. G., G. R.), pačios R. J. šauksmas informuojant ieškovę apie prispaustą žmogų tik jų pačių suvokimu galimi vertinti kaip įspėjimas apie įvykusį incidentą ir prašymas sustoti. Teismo nuomone, ieškovė to neprivalėjo suprasti ir nesuprato kaip įspėjimo ar prašymo sustoti ar palaukti, kol visi keleiviai sulips. Darydamas šią išvadą, teismas nevertino liudytojų A. V., A. G. parodymų toje dalyje, kur pastarosios nurodė, jog ieškovė, sustojusi degant draudžiančiam važiuoti šviesoforo signalui Šv. Gertrūdos g., neprašoma atidarė priekines troleibuso duris sudarydama galimybę A. V. paimti R. J. prispaustą durimis batą (A. V. parodymai 2014-11-26 garso įrašo 10.30 - 11.25), A. G. parodymai 2014-11-26 garso įrašo 21.20-21.40). „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, kad troleibuso duris keleivių išlaipinimui ir įlaipinimui galima atidaryti tik jam pilnai sustojus ir privažiavus prie šaligatvio bortelio. Ši nuostata užtikrina keleivių saugumą reglamentuojant troleibusų durų atidarymo atvejus. Remiantis liudytojų parodymais akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė atidarė priekines troleibuso duris stovint troleibusui važiuojamoje gatvės dalyje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ne sustojimo vietoje. Tuo pažeisdama ankščiau nurodyto lokalinio akto nuostatas ir tuo sukeldama pavojų keleivių, šiuo konkrečiu atveju A. V. gyvybei ir sveikatai, sudarant pastarajai galimybę paimti prispaustą R. J. batą. Tai, kad troleibuso durys buvo atidarytos neleistinoje vietoje neprašant nei A., V., nei kitiems incidentą mačiusiems keleiviams, akivaizdžiai patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, jog įlaipinant keleivius sustojime „Kauno pilis“ buvo prispaustas keleivis.

215. Teismas, darydamas išvadą, kad R. J. turėjo girdėti ieškovės sakomus balsu įspėjimus apie uždaromas duris, iš esmės rėmėsi tik pačios ieškovės suvokimu ir aplinkybių vertinimu. Šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovei tenka pareiga, vadovaujantis „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p., 4.6 p., užtikrinti saugų keleivės įlipimą į troleibusą. Tuo tarpu keleivė R. J. pagrįstai galėjo tikėtis, jog ieškovė, tinkamai vykdydama jai priskirtas pareigas, uždarys troleibuso duris tik jai įlipus į troleibusą ir neprispaus jos durimis. Šiuo atveju R. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokių veiksmų nenustatė ir teismas skundžiamame sprendime. Todėl teismo aukščiau išdėstytais teiginiais suponuojama išvada, kad pačios R. J. veiksmai iš dalies sąlygojo kilusias pasekmes yra visiškai nepagrįsta. Kaip patvirtino pati ieškovė, dėl prie priekinių durų susibūriavusių moksleivių ji negalėjo įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo ir ar tarpduryje nėra žmonių. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad visi įsigiję bilietus keleiviai paeitų į troleibuso gilumą bei, pažeisdama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. p., tęsė bilietų pardavimą pradėjus troleibusui važiuoti iš stotelės, kas objektyviai sąlygojo tai, jog ieškovės galimybės įsitikinti, kad visi keleiviai saugiai sulipo į troleibusą, buvo apribotos jos pačios neteisėtų veiksmų.

226. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės pripažino, kad ieškovė neįsitikinusi keleivių saugumu, t.y. uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, kad neprispaudė durimis keleivių, kad visi keleiviai sulipo į troleibusą, išvažiavo iš troleibusų stotelės „Kauno pilis“. Tai yra pripažino, kad ieškovė nesilaikė atsakovės nustatytos ir jai žinomos tvarkos, reglamentuojančios keleivių įlaipinimą į troleibusą ir troleibuso pajudėjimą iš stotelės vietos. Tačiau atsakomybės už šiuos pažeidimus naštą perkėlė atsakovei. Teismo nuomone, ieškovės veiksmus padarant šiuos pažeidimus galėjo skatinti atsakovės patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, dėl kurios ieškovė buvo priversta skubėti maršrute pagal patvirtintą grafiką. Šis teismo teiginys yra visiškai nepagrįstas.

23Ieškovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ji važiavo pagal grafiką, nuo jo neatsilikdama, todėl neturėjo pagrindo skubėti ir dėl to pažeidinėti atsakovės lokaliniais aktais nustatytas taisykles, taip pat nurodė, kad yra numatytos tam tikros vėlavimo ribos, kurios neįtakoja kintamo darbo užmokesčio priskaičiavimo (2014-12-15 garso įrašo 39.00-39.30). Teismas, darydamas išvadą, kad neteisėtus ieškovės veiksmus įtakojo atsakovės nustatyta darbo apmokėjimo sistema, neatsižvelgė ir nevertino šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtintų pačios ieškovės parodymais, o būtent tai, kad sulaipindama keleivius 2014-06-11 apie 9 val. sustojime „Kauno pilis“, iIeškovė neskubėjo, kadangi važiavo pagal grafiką, kuriame yra numatytas laikas ir keleivių sulaipinimui, be to, yra paliktas ir laiko rezervas vėlavimui, kuris neįtakoja kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimui. Be to, apeliantė pažymi, kad bendrovėje nustatyta darbo apmokėjimo sistema nėra patvirtinta vienašališku atsakovės sprendimu. Kintamos darbo dalies apmokėjimo nuostatai yra patvirtinti darbuotojų atstovų ir darbdavio (atsakovės) pasirašytoje UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinėje sutartyje (II t. darbo apmokėjimo nuostatų UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinės sutarties 1 priedas). Darbuotojų atstovai, įtraukdami šiuos nuostatus į UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinę sutartį, patvirtino šių nuostatų tinkamumą ir priimtinumą įmonės darbuotojams (konkrečiu atveju autobusų ir troleibusų vairuotojams) apskaičiuojant kintamą darbo užmokesčio dalį. Ieškovė nuo 1995-11-23 iki 2014-06-17 dirbo troleibuso vairuotoja vykdydama keleivių pervežimą vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste. Visus 18 metų ieškovė jai pavestą darbą atlieka su tos pačios konstrukcijos ar iš esmės nesiskiriančios konstrukcijos transporto priemonėmis. Akivaizdu, kad 19-os darbo metų patirtis vairuojant šios konstrukcijos ir techninių charakteristikų transporto priemones, ieškovei leido gerai pažinti jų eksploatavimo ypatybes, pervežamų keleivių saugumo užtikrinimo sąlygas ir priemones, kuriomis tai galima atlikti. Ieškovė yra susipažinusi su atsakovės lokaliniais aktais, reglamentuojančiais saugų keleivių pervežimą ir yra įsipareigojusi juos vykdyti. Per visą ieškovės darbinės veiklos laikotarpį pervežant keleivius šios konstrukcijos troleibusais ji nėra pareiškusi atsakovei (darbdaviui) pretenzijų dėl jai suteiktos transporto priemonės neatitikimo atsakovės lokaliniuose aktuose keliamiems keleivių saugumo užtikrinimo reikalavimams. Apeliantė pažymi, kad ieškovė tokių reikalavimų nekėlė atsakovei (darbdaviui) nei kaip troleibuso vairuotoja, nei kaip profesinės sąjungos, atstovaujančios visų darbuotojų, tarp jų ir vairuotojų, renkamojo organo (komiteto) narys. Į bylą atsakovė pateikė troleibuso, garažinis Nr. 277, gedimų registracijos knygą (Il.t. 38-69), kurioje nėra įrašų, patvirtinančių, kad minėto troleibuso konstrukcija ir techninės charakteristikos vykdant ieškovei pavestą keleivių pervežimo funkciją nei pačiai ieškovei, nei dar dviem troleibusų vairuotojams, dirbusiems šiuo troleibusu, nekėlė abejonių dėl galimybės užtikrinti keleivių saugų įlaipinimą ir pervežimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės 2014-06-05 vairuojamam troleibusui buvo pakeista konstrukcija, jo techninės charakteristikos ir ši transporto priemonė įvykio metu neatitiko Europos Sąjungos konvencijų ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos keliamų saugumo reikalavimų. Apeliantė pažymi, kad nustatyta keleivių įlaipinimo tvarka pro priekines duris niekaip neįtakojo ieškovės galimybių užtikrinti keleivių saugumą įlipant į troleibusą ir pajudant troleibusui iš stotelės. Tvarka, nustatanti keleivių įlaipinimą tik per priekines duris, buvo patvirtinta 2011-06-17 (I.t 162 1.). Ieškovė buvo supažindinta su šia tvarka ir iki ginčo situacijos trejus metus dirbo pagal nustatytą tvarką. Prijungus AB „Autrolis“ prie UAB „Kauno autobusai“ ir pastarajai perėmus visas AB „Autrolis“ teises ir pareigas, 2014-05-20 ieškovė patvirtino savo parašu, kad yra susipažinusi su pareiginiais nuostatais įsipareigodama juos vykdyti. Tai yra ir pasikeitus keleivių įlaipinimo tvarkai ieškovė atsakovei (darbdaviui) nekėlė jokių reikalavimų, sietinų su troleibuso konstrukcijos ir charakteristikų neatitikimu keleivių saugumo reikalavimams užtikrinti. Tai, kad sustojime „Kauno pilis“ visada yra daug įlipančių žmonių, kadangi susikerta daug visuomeninio transporto priemonių maršrutų, pažymėjo ir pati Ieškovė 2014-12-15 apklausos metu. Tai yra situacija, kuri susiklostė 2014-06-05 sustojime „Kauno pilis“ (dėl keleivių sulipančių į troleibusą skaičiaus) buvo įprastinė, niekuo neišsiskyrė iš ankstesnių, t.y. su kuria Ieškovė kiekvieną darbo dieną susidurdavo jau tris metus. Teismas, skundžiamame sprendime darydamas išvadą, kad ieškovės neteisėtą elgesį įtakojo troleibuso techninės charakteristikos ir šios transporto priemonės konstrukcija, darė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą.

248. Transporto priemonės vairuotojui (šios bylos atveju - ieškovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rūpestingumo pareigos reikalavimas. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė neįsitikinusi, kad visi keleiviai saugiai sulipo į jos vairuojamą troleibusą, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino ieškovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieškovei griežtesnių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apeliantės nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

259. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė netinkamai parinko ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismo nuomone, pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai - įsakymai (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-6, 13-34, t. 2), kurių pagrindu buvo nepriskaičiuota kintama darbo užmokesčio dalis bendrovės darbuotojams už tuos pačius pažeidimus, už jų nesilaikymą darbuotojams buvo taikomos finansinės sankcijos (mažinama kintama darbo užmokesčio dalis), tuo tarpu drausminė atsakomybė (net ir skiriant švelnesnes drausmines nuobaudas) nebuvo taikoma. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nepateikė įrodymų, kuriuos reikalavo teismas. Teismas, klaidingai vertindamas savo pareikštų 2014-12-15 posėdžio metu reikalavimų turinį, darė klaidingą išvadą. 2014-12-15 posėdžio metu pirmos instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti bendrovėje galiojančius kintamos darbo užmokesčio dalies priskaičiavimo nuostatus bei įsakymus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. gruodžio mėn., kurių pagrindu bendrovės darbuotojams buvo nepriskaičiuota kintama darbo užmokesčio dalis (2014-12-15 garso įrašo 01.48.00 - 01.56.30). Tai yra neįpareigojo pateikti įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo, kurių nebuvimą teismas vertino kaip įrodymą patvirtinantį netinkamos drausminės nuobaudos parinkimą (DK 238 str.). Atsakovės žinioje yra tokie įsakymai, kurie patvirtina, kad už darbo drausmės pažeidimus, kurie įtakojo atliekamo darbo kokybę buvo sumažinta darbuotojams kintama darbo užmokesčio dalis ir paskirtos drausminės nuobaudos. Ieškovė, tiek teikdama paaiškinimus Atsakovui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tiek ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu pripažindama faktines aplinkybes ( dėl užstotų priekinių durų negalėdama įsitikinti keleivių saugumu ir ar visi keleiviai sulipo į troleibusą) neigė jai inkriminuojamą darbo drausmės pažeidimą. Tai yra akivaizdu, kad šiuo atveju vien tik ekonominio skatinimo priemonės neužtikrintų tinkamų darbo pareigų atlikimo. Skirtingai nei tuo atveju, kai darbuotojai, nurodyti pateiktuose teismui įsakymuose, padarę vieną ar kitą darbo drausmės pažeidimą, pripažįsta jį, supranta šiuo pažeidimo padarinių sunkumą ir ateityje siekia, kad tai nepasikartotų. Ieškovė padarytą nusižengimą slėpė, dėl aplinkybių išsiaiškinimo su atsakove (darbdaviu) nebendradarbiavo, kritiškai savo poelgio nevertino. Šios aplinkybės (darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas) turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl jo neteisėtų veiksmų. Be to, perduodama transporto priemonę darbuotojui - troleibuso vairuotojui, atsakovė prisiima visą atsakomybę už galinčias kilti pasekmes, kurias gali sukelti darbuotojas nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas jam pavestas pareigas (CK 6.264 str.). Būtent tai sąlygoja atsakovės keliamus aukštesnius pasitikėjimo darbuotoju, kuriam yra patikėta transporto priemonė - šiuo atveju 10 t. sveriantis troleibusas Škoda 14TR, kriterijus. Ir būtent ieškovės elgesys nulėmė šio pasitikėjimo praradimą - griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo, skyrimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei keturis kartus taikytos drausminio poveikio priemonės (II t. 7-12). Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė netinkamai vertino ankstesnį ieškovės darbą, nevertino šių faktinių aplinkybių. Teismui pateikti ieškovės elgesį su keleiviais ir jos požiūrį į jai pavestų funkcijų vykdymą atspindintys jos vardu gauti keleivių skundai: 2012-08-14 pateikė keleivis T. M., 2012-12-11 pateikė keleivis J. M., 2012-11-23 keleivė V. M., 2014-05-22 keleivė J. S. tik patvirtina atsakovės teisingą ankstesnio ieškovės darbo vertinimą. Be to, atsakovė, skirdama ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - atsižvelgė į tai, kad ieškovė, pažeisdama „UAB „Kauno autobusai“ troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.1. p, 3.1.3. p., 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1“ 1.3.7. p., 1.3.13. p. , 4.6. p. , 4.20. p., sukėlė realią grėsmę keleivių gyvybei ir sveikatai. Tai yra padarė sunkų darbo drausmės pažeidimą, kurio pasekmės tiek keleiviams, tiek atsakovei galėjo būti labai skaudžios.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė visus su bylos nagrinėjimu ir ginčo klausimu susijusius įrodymus. Apeliantė pateikė savo įrodymų vertinimo interpretaciją, tačiau kuo pasireiškė įrodymų vertinimo pažeidimai, nenurodė. Darbdavys drausminės atsakomybės taikymą siejo su aplinkybe, jog ieškovė uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, ar visi keleiviai sulipo, ir pradėjo važiuoti nebūdama tikra, kad troleibuso priekinės durys užsidarė ir nėra prispaustų keleivių ir/ar jų daiktų. Darbdavio nuomone, toks elgesys atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose įtvirtintą šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sampratą. Tačiau teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai išanalizavo minėtą situaciją. „Vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, ar visi keleiviai įlipo (išlipo), negali būti vertinamas kaip tinkamas, pripažintinas nesuderinamu su darbdavio įvardintomis darbuotojo elgesio taisyklėmis. Iš kitos pusės, spręsdamas, ar už tokį elgesį taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, ir parinkdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalėjo atsižvelgti į kelias reikšmingas aplinkybes“. Ieškovė pajudėjo iš vietos tik pilnai užsidarius troleibuso durims. Techninės troleibuso charakteristikos patvirtina faktą, jog negalimas troleibuso judėjimas neužsidarius durims. Teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo net situaciją sulaipinant keleivius tik per priekines duris. Ieškovė nesutinka su atsakovės nuomone, kad nebuvo panaudota galimybė sulaipinti keleivius per visas duris. Tiesiog nebuvo tam jokio poreikio ar susidariusios kritinės situacijos. Ieškovė, įsitikinusi, kad troleibuso durys užsidarė, negalėjo vertinti kitokios situacijos, tik vykti toliau numatytu maršrutu.

27Teismas tinkamai vertino ir aplinkybę, jog net jeigu troleibuse buvę liudytojai ir girdėjo juos lydėjusios mokytojos šauksmą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog tai galėjo būti girdima ir ieškovės vairuojamo troleibuso kabinoje. Be to, teismas tinkamai vertino ir liudytojų pasisakymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog nei vienas troleibuse buvęs asmuo neinformavo ieškovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja, jog į troleibusą sulipo ne visi bendra grupe važiuojantys moksleiviai, jog stotelėje liko moksleivius lydinti mokytoja, nebuvo išsakytas ir prašymas stabdyti troleibusą.

28Teismas išsamiai pasisakė ir išanalizavo apeliantės minimus lokalinius aktus, pateikė jų vertinimą. Šie aktai nėra ginčijami, jų buvo ir yra laikomasi. Neginčijama ir troleibuso techninė būklė, tame tarpe ir galinio vaizdo veidrodžių konstrukcijos. Aprašant apeliaciniame skunde gedimų nebuvimą, nėra paneigiama situacija, fiksuota fotonuotraukose - ne visais atvejais matomas asmuo, stovintis prie priekinių troleibuso durų. Teismas tinkamai vertino ir pačios R. J. elgesį lipant į transporto priemonę bei jos duotus parodymus teismo posėdžio metu.

29Teismas tinkamai vertino objektyvią aplinkybę, kurią patvirtino šalių atstovai ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, jog troleibuso durims užsidarius lieka tarpas tarp durų metalinių dalių, kuris uždengiamas gumine durų dalimi. Atsakovės atstovas neginčijo ieškovės atstovės pateiktos prielaidos, jog, liudytojai ištraukus durimis prispaustą koją ir tarpduryje likus tik batui, vairuotojui matomas indikatorius galėjo fiksuoti durų užsidarymo faktą, kas ir sąlygojo galimybę troleibusui pajudėti iš sustojimo ir nuvažiuoti.

30Teismas tinkamai vertino ir prašymo įrengti troleibusuose vaizdo stebėjimo kameras būtinumą. Būtų išvengta ne vienos konfliktinės situacijos ir darbdaviui sudarytų galimybę objektyviau vertinti troleibusų vairuotojų darbą, elgesį su keleiviais, kaip ir pačių keleivių ne visuomet priimtiną elgesį vairuotojų atžvilgiu.

31Ieškovės nuomone, teismas tinkamai vertino ir skiriamų nuoskaitų nuo kintamosios darbo užmokesčio dalies, skyrimo tvarką, aplinkybes, kurioms esant taikomas šis lokalinis aktas, bei nuoseklumas ir pagrįstumas vertinant bet kokį darbuotojo darbo trūkumą. Byloje pateikti dokumentai (įsakymai) liudija faktą, jog darbdavys lojalesnis vairuotojams, vairuojantiems troleibusą neblaiviems, tuo tikrai sukeliant pavojų keleiviams, nei vairuotojai, kuri neturi drausminių nuobaudų, dirba ne vieną dešimtmetį. Neatitinka tikrovės ir atsakovės teiginys apie anksčiau gautus keleivių skundus. Nei vienas gautas skundas nepasitvirtino, nebuvo skirta ir drausminė nuobauda.

32Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja pagrindinę veiklos kryptį - organizuoti keleivių pervežimą vietinio susisiekimo maršrutais, užtikrinti būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimą visuomenei Kauno regione. Neginčijant ieškovei keliamų didesnių atsakomybės reikalavimų, apeliantė nenurodė ar ieškovė trukdė ar trukdo vykdyti užsibrėžtus tikslus. Ieškovė grąžinta į darbą, tinkamai atlieka savo darbines funkcijas, lojali darbdaviui, kitiems darbuotojams ir keleiviams, nepriekaištingos reputacijos. Vairuotoja elgiasi rūpestingai, atidžiai, visas situacijas su keleiviais stengiasi spręsti taikiai. Ieškovės nuomone, atidumo bei atsakomybės reikalavimai turėtų būti keliami ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurioms esant galima būtų konstatuoti buvus šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą LR DK 235 straipsnio normoje.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios darbo teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, nuobaudos parinkimą, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir darbuotojų teisių gynimo būdus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).

35Byloje nustatyta, kad ieškovė troleibuso vairuotoja pas atsakovą dirbo nuo 1995 m. lapkričio 23 d. (b. l. 7-12, t. 2) pagal šalių sudarytą 1999 m. balandžio 20 d. darbo sutartį (b. l. 18-30, 44-58, t. 1). Taip pat yra nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2014 m. birželio 5 d. ieškovė, vykdydama jai pavestas darbines pareigas, vairavo atsakovui priklausantį troleibusą. Stotelėje „Kauno pilis“ į troleibusą įlipo grupelė mokyklinio amžiaus keleivių, kuriuos lydėjo mokytoja R. J.. Ieškovė S. L. nesulaukė, kol per priekines duris sulips visi grupės mokiniai, uždarė duris ir nuvažiavo. Uždarant duris buvo prispausta mokytojos koja, kurią jai pavyko ištraukti, troleibuse liko mokytojos batas, o stotelėje liko mokytoja ir trys mokiniai. Darbdavys, gavęs keleivių skundą, inicijavo ieškovės padaryto nusižengimo darbo tvarkai tyrimą, pareikalavo jos pasiaiškinti. UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 06 17 įsakymu (1 t. b. l. 9, 10) ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus LR DK 235 straipsnio 1 p. ir 11 p.. Teisėjų kolegija nustatė, kad darbdavys drausminę atsakomybę įsakyme nurodė taikantis už šiuos vidinių bendrovės teisės aktų pažeidimus: Darbo tvarkos taisyklių 7.4.3 punkto reikalavimo nesilaikymą-pavestą darbą atlikti kvalifikuotai, laiku ir kokybiškai, laikytis technologinės drausmės; 7.4.9 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti generalinio direktoriaus įsakymus nesilaikymą, pareiginių nuostatų, lokalinių aktų, instrukcijų reikalavimų nesilaikymą, Troleibuso vairuotojų pareiginių nuostatų 3.1.1, 3.1.27 punktų nuostatų pažeidimą, jog vairuotojas užtikrina keleivių saugumą ir komfortą, mandagiai ir kultūringai aptarnauja keleivius, pradeda važiuoti tik pilnai įsitikinęs, kad keleiviai išlipo ir sulipo, o visos durys uždarytos, 3.1.3 punkto nuostatos pažeidimą, jog vairuotojas vykdo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, taip pat Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 1.3.7 punkte nustatytos pareigos stebėti, kad saugiai įliptų ir išliptų keleiviai nesilaikymą, 4.6, 4.20.1 punktuose įtvirtintų draudimų nepradėti važiuoti iš stotelės neįsitikinus (pažiūrėjus per šoninį veidrodį), kad visos troleibuso durys pilnai užsidarė ir neprispaudė keleivių ar jų daiktų, visi keleiviai įlipo (išlipo), 1.3.13 punkto įpareigojimo nevykdymą laikytis darbo tvarkos taisyklių reikalavimų. Iš esmės drausminė nuobauda buvo ieškovei skirta darbdaviui nustačius, jog ieškovė uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, ar visi keleiviai sulipo, ir pradėjo važiuoti nebūdama tikra, kad troleibuso priekinės durys užsidarė ir kad nėra prispaustų keleivių ir/ar jų daiktų. Darbdavio nuomone, toks elgesys atitiko DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose įtvirtintą šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sampratą.

36Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 06 17 įsakymą, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovę į darbą, priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 3-6)..

37Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėta ieškovei S. L. S. atsakovės UAB „Kauno autobusai“ direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 114P skirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo 2014 m. birželio 18 d.; grąžino ieškovę į troleibuso vairuotojos pareigas UAB „Kauno autobusai“; priteisė ieškovei iš atsakovės 5000 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 260,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; sprendimo dalį dėl ieškovės grąžinimo į darbą leido vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė (2 t. b.l. 79-86).

38Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias troleibuso vairuotojos padarytą darbo tvarkos pažeidimą, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus dėl to padarė nepagrįstą išvadą, tai yra, kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarka sąlygojo susidariusios situacijos kilimą, o ne pačios ieškovės neteisėtų veiksmų visuma, nesilaikant nustatytos tvarkos, ieškovės sukurta situacija sukėlė realią grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei. Apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai apelianto vertinimu visiškai įrodo ieškovės netinkamą pareigų atlikimą, liudija apie grubų nusižengimą nustatytai darbo tvarkai ir galiojantiems bendrovės vidiniams aktams, sudaro grubaus nusižengimo darbo tvarkai sudėtį, dėl ko teismas šalių ginčą išsprendė neteisingai. Skunde taip pat įrodinėjama, kad transporto priemonės vairuotojui (šios bylos atveju - ieškovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rūpestingumo pareigos reikalavimas. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė neįsitikinusi, kad visi keleiviai saugiai sulipo į jos vairuojamą troleibusą, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino ieškovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieškovei griežtesnių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apelianto nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde įrodinėjama, kad yra nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė netinkamai parinko ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

39Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo pagrindus, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

40Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu ir grąžinti ieškovę į darbą, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį minėto santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė visus šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl paskirtosios nuobaudos neatitikimo įstatymo reikalavimams, dėl jos panaikinimo teismo nurodomu pagrindu ir kartu dėl ieškovės grąžinimo į pirmesnį darbą teismo nurodomais motyvais ir pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

41Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog teismas, darydamas išvadą, kad atsakovės patvirtinta keleivių įlaipinimo į troleibusą tvarka sąlygojo tą aplinkybę, jog tuo buvo sukurta nestandartinė situacija ir ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų, neįvertino „Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3 priedo „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir išlaipinimo tvarka nuostatų“ visa jų apimtimi, nevertino „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. reikalavimų, liudytojų A. V., G. R., A. G. parodymų, pačios ieškovės paaiškinimų, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarka sąlygojo susidariusios situacijos kilimą, o ne pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, nesilaikant nustatytos tvarkos, sukurta situacija sukėlė realią grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei; jog ieškovė savo kaltų veiksmų pasekmėje apribojo savo galimybę tinkamai vykdyti „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p. ir 4.6 p.; jog ieškovei patikėta transporto priemonė atitiko tokius transporto priemonėms keliamus saugumo užtikrinimo reikalavimus pervežant keleivius, tarp jų ir galimybę užtikrinti saugų keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą naudojantis šoniniu išoriniu troleibuso veidrodėliu; jog ieškovė, tinkamai vykdydama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, galėjo ir turėjo per šoninį veidrodėlį matyti lipančią į troleibusą keleivę R. J. buvusią tarpduryje, o vėliau atsirėmusią į troleibuso priekines duris; jog ieškovė buvo informuota apie durimis prispaustą žmogų, galėjo ir turėjo girdėti žmonių šūksnius, todėl teismo išvada, jog ieškovė neprivalėjo girdėti ir R. J. šauksmo, prispaudus ją durimis, nepagrįsta; jog teismas, skundžiamame sprendime darydamas išvadą, kad ieškovės neteisėtą elgesį įtakojo troleibuso techninės charakteristikos ir šios transporto priemonės konstrukcija, darė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą (skundo 1-7 punktai).

42Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2015 02 05 sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

43Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus (skundo 8 p.), jog transporto priemonės vairuotojui (šios bylos atveju - ieškovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rūpestingumo pareigos reikalavimas. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino ieškovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieškovei griežtesnių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apelianto nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ieškinio faktinis pagrindas, ieškinio dalykas nebuvo siejamas su civilinės atsakomybės nustatymu ir taikymu padidinto pavojaus šaltinio turėtojui ar jo valdytojui. Ieškinyje ir nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami LR Darbo kodekse reglamentuoti nusižengimo darbo tvarkai, drausminės atsakomybės taikymo, darbuotojo teisių gynimo klausimai. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai nesprendė deliktinės žalos, reglamentuojamos LR CK 6.263 ir 6.270 straipsniuose, atlyginimo klausimo.

44Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog yra nepagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo teismo išvada, jog atsakovė netinkamai parinko ir taikė ieškovei per griežtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (skundo 9 p.). Teisėjų kolegija laiko pagristomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog troleibuso vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, neįsitikinus ar visi keleiviai įlipo (išlipo), negali būti vertinamas kaip tinkamas, jis pripažintinas nesuderinamu su tam tikromis darbdavio nustatytomis Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatomis ir Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojo elgesio taisyklėmis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai sprendė, kad tokie ieškovės veiksmai nebuvo sąlygoti tyčinių ar itin neatsargių veiksmų, jog ieškovės veiksmai nesukėlė sunkesnių neigiamų pasekmių. Byloje teismas išsamiai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendime aptarė ir įvertino tas faktines aplinkybes, kurios teismo manymu paneigė darbdavio argumentus, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, teisingai vertino jog ieškovės atlikti veiksmai atliekant darbines pareigas 2014 06 05 , nors ir sukėlė nepatogumus keleiviams, tačiau negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Dėl to Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, kad atleisti ieškovę iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu darbdavys neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo.

45Nors apeliantas byloje nekėlė klausimo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo, teismui nustatant priteistinos ieškovei sumos dydį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad teismas teisingai įvertino priverstinės pravaikštos trukmę ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 eurų sumą už nurodomą laikotarpį. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų apimtį, tai pat teisingai paskirstė šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme.

46Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

47Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

48Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė S. L. S. patyrė 300 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t. b. l. 130-137). Atmetus apeliacinį skundą, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 98 str.).

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

50Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti S. L. S. (a.k. ( - ) iš UAB „Kauno autobusai“ (į.k. 133154754) 300 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2014 m.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda ieškovei buvo... 8. Trečia, net jeigu troleibuse buvę liudytojai ir girdėjo juos lydėjusios... 9. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog darbdavys... 10. Pripažinęs darbdavio veiksmus neteisėtais, teismas panaikino ieškovei... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5... 13. 1. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovės patvirtinta keleivių... 14. Ieškovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad... 15. Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų 2.3.10 p. nurodoma, kad... 16. 2. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovei suteiktų darbo... 17. 3. Pateiktomis į bylą fotonuotraukomis ieškovė siekė įrodyti, kad tam... 18. 4. Skundžiamame sprendime nurodoma:“<....kaip patvirtino liudytojai, nei... 19. Teismas skundžiamame sprendime taip pat darė išvadą, kad ieškovė... 20. Teismui nekilo abejonės dėl paties R. J. prispaudimo troleibuso durimis fakto... 21. 5. Teismas, darydamas išvadą, kad R. J. turėjo girdėti ieškovės sakomus... 22. 6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės pripažino, kad... 23. Ieškovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad šiuo... 24. 8. Transporto priemonės vairuotojui (šios bylos atveju - ieškovei) be LR 25. 9. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė netinkamai parinko ieškovei... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos... 27. Teismas tinkamai vertino ir aplinkybę, jog net jeigu troleibuse buvę... 28. Teismas išsamiai pasisakė ir išanalizavo apeliantės minimus lokalinius... 29. Teismas tinkamai vertino objektyvią aplinkybę, kurią patvirtino šalių... 30. Teismas tinkamai vertino ir prašymo įrengti troleibusuose vaizdo stebėjimo... 31. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai vertino ir skiriamų nuoskaitų nuo... 32. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja pagrindinę veiklos kryptį -... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios darbo teisės normų... 35. Byloje nustatyta, kad ieškovė troleibuso vairuotoja pas atsakovą dirbo nuo... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti UAB „Kauno autobusai“... 37. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 38. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu atsakovas ginčija... 39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog... 41. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse,... 42. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo... 43. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus (skundo 8 p.), jog... 44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog yra... 45. Nors apeliantas byloje nekėlė klausimo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo... 46. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 47. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 48. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė S.... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 51. Priteisti S. L. S. (a.k. ( - ) iš UAB „Kauno autobusai“ (į.k. 133154754)...