Byla 2-230-302/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-688-555/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sorina“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Sorina“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys L. F. ir R. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-688-555/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sorina“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Sorina“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys L. F. ir R. M.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja BUAB „Sorina“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S., kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė BUAB „Sorina“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Sorina“, be to, minėta nutartimi UAB „Sorina“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties dienos administratoriui perduoti bedrovės turtą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos balanso duomenis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis paskutinį finansiniai dokumentai buvo pateikti tik už 2008 metus, pagal kuriuos įmonėje buvo apskaityta turto, kurio vertė 1 516 943 Lt (439 337 Eur), tačiau bankroto administratoriui nei įmonės turtas, nei dokumentai perduoti nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, bankroto administratoriaus teigimu, darytina išvada, jog įmonės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Be to, administratorius pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju įžvelgtinas ir įmonės veiklos perkėlimas į kitą įmonę, t.y. UAB „Vincukas“.

4Suinteresuotas asmuo L. F. su prašymu pripažinti UAB „Sorina“ bankrotą tyčiniu nesutiko, nurodė, kad apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo informuotas, todėl su administratoriumi nebendravo ir neteikė jokių įmonės dokumentų. Be to, pažymėjo, kad ir bankroto administratoriaus teiginys, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog abiejų įmonių buveinės adresai sutampa, negali patvirtinti bankroto administratoriaus teiginio dėl įmonių sąsajų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Sorina“ bankrotą pripažino tyčiniu.

7Pirmos instancijos teismas nustatė, kad įmonės dokumentai įmonės bankroto administratoriui nebuvo perduoti, todėl bankroto administratorius disponuoja tik paskutiniu UAB „Sorina“ VĮ „Registrų centras“ pateiktu įmonės balansu, kuriame deklaruoti duomenys, jog įmonė 2008 metų pabaigoje turėjo turto už 1 516 943 Lt. Be to, iš į bylą pateiktos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2011 m. kovo 8 d. pažymos Nr. AU12-83 teismas nustatė, kad įmonės veikla buvo vykdoma tiek 2009 metais, tiek 2010 II ketvirtyje, kadangi įmonė tuo laikotarpiu deklaravo pardavimo pajamas, darbuotojų skaičių, paskutinė PVM deklaracija pateikta 2010 m. kovo 25 d. Toks BUAB „Sorina“ vadovų, akcininkų neveikimas, pirmos instancijos teismo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad BUAB „Sorina“ veikla buvo organizuojama netinkamai (įmonės akcininkai nesirūpino jos veikla, nekontroliavo vadovo, vadovai neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos). Neturėdamas visų buhalterinės apskaitos dokumentų, bankroto administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių ir netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Faktą, kad BUAB „Sorina“ turtas galėjo būti iššvaistytas ar pasisavintas, pirmos instancijos teismo nuomone, patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai, iš kurių spręstina, kad įmonė valdė didelės vertės turtą, vykdė veiklą, deklaravo pajamas, o nesat pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, objektyviai negalima nustatyti, kur yra šios vertės įmonei priklausęs turtas. Nors į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad UAB „Sorina“ veikla buvo perkelta į kitą bendrovę – UAB „Vincukas“, tačiau paminėtos aplinkybės, teismo nuomone, tik patvirtina kryptingą buvusio vadovo veikimą, priešingą bendrovės ir jos kreditorių interesams.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Suinteresuotas asmuo L. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą BUAB „Sorina“ bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti.

10Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

111. Pirmos instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (toliau – CPK) normas, kadangi suinteresuotas asmuo net nebuvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl buvo apribota jo teisė pateikti paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Vien dėl šios priežasties, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo nutartis turi būti naikintina. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo informuotas ir apie bankroto bylos įmonei iškėlimą.

122. Bankroto administratoriaus teiginiai dėl nebendradarbiavimo su bankroto administratoriumi ir dokumentų jam neperdavimo yra nepagrįsti, kadangi iki šiol bankroto administratorius nesikreipė dėl dokumentų perdavimo, o pirmos instancijos teismas nepareikalavo iš bankroto administratoriaus įrodymų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi į įmonės akcininkus ir vadovus dėl dokumentų pateikimo. Iš VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. AU12-83, kuria rėmėsi ir pirmos instancijos teismas, matyti, jog UAB „Sorina“ direktorius nuo 2010-06-22 iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. M., kuriam ir turi tekti dokumentų perdavimo bankroto administratoriui pareiga, tačiau į bylos nagrinėjimą nepagrįstai buvo įtrauktas ir L. F..

133. Bankroto administratorius su prašymu UAB „Sorina“ bankrotą pripažinti tyčiniu nepateikė nei įmonės kreditorių sąrašo, nei įrodymų, galimai patvirtinančių kreditorių reikalavimų dydį, todėl nepagrįstu laikytinas ir bankroto administratoriaus teiginys, jog, galimai realizavus įmonės turtą, būtų patenkinti dešimties kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra vertė 257 302 Eur. Bankroto administratoriaus teiginiai dėl įmonės turto perleidimo ir įmonės veiklos perkėlimo į kitą įmonę taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

14Pareiškėja BUAB „Sorina“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S., su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutinka.

15Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

161. Apeliantas į bylą yra pateikęs atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl vertintinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jam nebuvo pranešta apie bylos dėl UAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą.

172. Apelianto teiginys dėl jo neinformavimo apie UAB „Sorina“ bankroto bylos iškėlimą yra nesusijęs su sprendžiamu klausimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau bet kuriuo atveju nei įstatymas, nei teismas nenumato bankroto administratoriui pareigos apie įmonei iškeltą bankroto bylą informuoti ir buvusius įmonės vadovus.

183. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nesprendžia klausimų, susijusių su atskirų įmonės valdymo organų kaltės laipsniu ir forma. Asmenų, kurie ateityje gali būti pripažinti kaltais dėl įmonės tyčinio bankroto, įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis, yra priemonė, užtikrinanti šių asmenų teisių gynimą.

194. Įmonės tyčinio bankroto klausimas yra sprendžiamas jos bankroto byloje, kurioje yra visi duomenys apie įmonės kreditorių finansinių reikalavimų apimtį bei kiti įrodymai, todėl nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog bankroto administratorius teismui nepateikė įrodymų, galimai patvirtinančių kreditorių reikalavimų dydį. Bankroto administratorius, siekdamas papildomai patvirtinti, kad suinteresuoti asmenys, netinkamai atliko savo, kaip įmonės valdymo organų, pareigas, teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. įsiteisėjusį sprendimą už akių, kuriuo iš suinteresuotų asmenų BUAB „Sorinai“ priteista 439 337 Eur žalos atlyginimo. Šis sprendimas už akių teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui, kadangi apie jo buvimą, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo žinoma.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22Dėl faktinių bylos aplinkybių

23Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Sorina“, minėta nutartimi UAB „Sorina“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b.l. 52-53), tačiau nei įmonės turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2010 m. liepos 1 d. įmonės vadovu buvo L. F., o nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 5 d. įmonės vadovo pareigas ėjo R. M., be to, jis buvo ir vienintelis akcininkas (b.l. 63). Kaip matyti iš prašymo dėl BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu turinio, bankroto administratorius buvo nurodęs kelis tyčinio bankroto požymius, t.y. aplaidus ir apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos vedimas, UAB „Sorina“ veiklos perkėlimas į kitą įmonę bei blogas įmonės valdymas. Be to, buvo nurodęs, kad yra ir kitų ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintų požymių, tačiau, neturėdamas įmonės dokumentų, plačiau dėl jų nepasisakė. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažino BUAB „Sorina“ bankrotą tyčiniu dėl aplaidaus ir netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo. Suinteresuotas asmuo L. F. su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą iš esmės šiais argumentais: 1) klausimas dėl UAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo sprendžiamas nepranešus jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) bankroto administratoriaus teiginiai dėl nebendradarbiavimo su bankroto administratoriumi ir dokumentų jam neperdavimo yra nepagrįsti; 3) visi bankroto administratoriaus nurodyti tyčinio bankroto požymiai vertintini kaip neįrodyti.

24Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

25Bankroto administratorius, siekdamas papildomai patvirtinti, kad suinteresuoti asmenys, netinkamai atliko savo, kaip įmonės valdymo organų, pareigas, teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. įsiteisėjusį sprendimą už akių, kuriuo iš suinteresuotų asmenų BUAB „Sorina“ naudai priteista 439 337 Eur žalos atlyginimo. Šis sprendimas už akių, bankroto administratoriaus teigimu, teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui, kadangi apie jo buvimą, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, jam nebuvo žinoma.

26CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau pažymėtina, kad bet kuriuo atveju naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga būtų prie bylos prijungti bankroto administratoriaus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. įsiteisėjusį sprendimą už akių, kuriame nustatytos aplinkybės, kaip ir nurodė bankroto administratorius, tik papildomai patvirtina netinkamą UAB „Sorina“ valdymą.

27Dėl CPK normų pažeidimo

28Apeliantas kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų nurodo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie klausimo dėl BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą, papildomai pažymėdamas, jog jam nebuvo žinoma nei apie UAB „Sorina“ keliamą bankroto bylą.

29Pastebėtina, kad klausimo dėl BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka 2015 m. rugsėjo 14 d. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apie paskirtą posėdžio datą buvo paskelbta interneto tinklapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ (b.l. 82). Taigi informavimo apie paskirtą teismo posėdį dėl BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu tvarka pažeista nebuvo. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apie bankroto administratoriaus teismui pateiktą prašymą dėl UAB „Sorina“ bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantas buvo tinkamai informuotas, tai patvirtina byloje esantį procesinių dokumentų įteikimo pažyma bei apelianto atsiliepimas į bankroto administratoriaus prašymą (b.l. 76, 80-81). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad tinkamas teisių įgyvendinimas civiliniame procese negalimas ir be aktyvaus paties dalyvaujančio asmens dalyvavimo procese, t. y. jo pareigų tinkamo vykdymo – sąžiningo naudojimosi, nepiktnaudžiavimo jam priklausančiomis proceso teisėmis, rūpinimosi greitu, operatyviu, teisingu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 1, 2 dalys). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad jei pats dalyvaujantis byloje asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).

30Be to, teisiškai nereikšmingu nagrinėjamam klausimui laikytinas ir apelianto argumentas, kad jis nebuvo informuotas ir apie UAB „Sorina“ keliamą bankroto bylą, papildomai pažymint, jog įstatymas nenumato nei teismui, nei bankroto administratoriui pareigos visus buvusius įmonės vadovus informuoti apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimą ir įmonei iškeltą bankroto bylą.

31Dėl tyčinio bankroto požymių

32ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, jog, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014 ir kt.). Iš teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nėra saistomas nustatytų tyčinio bankroto požymių, ir tam, kad pripažintų, jog įmonės nemokumas yra nulemtas sąmoningai, nebūtinai privalo nustatyti vieną iš aukščiau minėtų požymių, bei neprivalo konkrečiai įvardinti, kuris iš įmonės vadovybės veiksmų ar kuris konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą, kadangi yra vertinami, ne konkretūs įmonės valdymo organų veiksmai, o aplinkybių visuma.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, o netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai, tačiau vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių priežasčių. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas)(Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-217-381/2015).

34Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. vasario 20 d., tačiau VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą buvo teikti tik už 2008 metus. Pagal 2008 metų balanso duomenis UAB „Sorina“ turto vertė 2008 metų pabaigoje sudarė 1 515 943 Lt. Tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjo apeliantas, todėl darytina išvada, kad būtent jis paskutinį kartą finansinius dokumentus teikė VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro duomenimis, L. F. įmonės vadovu buvo iki 2010 m. liepos 1 d., o nuo 2010 m. liepos 1 d. UAB „Sorina“ vadovu registruotas R. M., kuris nors ir buvo tinkamai informuotas apie gautą prašymą UAB „Sorina“ bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau jokio atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą nepateikė, todėl jo pozicija šiuo klausimu teismui nėra žinoma.

35Suinteresuoti asmenys, kaip įmonės vadovai, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir pareigą saugoti įmonės veiklos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo priežastis, tačiau iki šiol įmonės dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti ir net nėra žinoma, ar apskritai jie yra išsaugoti. Toks BUAB „Sorina“ vadovų elgesys, kaip nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad netinkamai buvo organizuojama UAB „Sorina“ veikla – įmonės vadovai nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, todėl yra pagrindas teigti, jog netinkamai, t.y. ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, o tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nesant pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto apskaitos kortelės, Didžioji knyga ir kt.), objektyviai negalima nustatyti, kiek turto įmonė turėjo ir kur yra įmonei priklausęs turtas.

36Be to, šias teismo išvadas dėl aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina ir bankroto administratoriaus į bylą pateikta 2011-03-08 VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AU12-83, iš kurios matyti, kad jau 2011 metais BUAB „Sorina“ valdymo organai nevykdė VMI įpareigojimo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-11-30 (b.l. 69-71). Tai, jog UAB „Sorina“ valdymo organai neteikė VĮ Registrų centrui įmonės finansinių dokumentų už 2009 - 2013 metus patvirtina ir bankroto administratoriaus pateiktame įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendime už akių, kuriuo iš suinteresuotų asmenų BUAB „Sorina“ naudai priteistas žalos atlyginimas, nustatytos aplinkybės (b.l. 94-95).

37Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įmonės tyčinio bankroto klausimas yra sprendžiamas jos bankroto byloje, kurioje yra visi duomenys apie įmonės kreditorių finansinių reikalavimų apimtį bei kiti įrodymai, todėl nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo teiginys, jog bankroto administratorius teismui nepateikė įrodymų, galimai patvirtinančių kreditorių reikalavimų dydį.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, jog BUAB „Sorina“ finansiniai dokumentai nebuvo tinkamai saugomi, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto vieno iš tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

39Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto

40BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam bankroto administratoriui atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t. y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus BUAB „Sorina“ bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorius. Kaip minėta anksčiau, kad įmonės bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

41Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė esminius argumentus dėl ginčo esmės, kurių pagrįstumas ir teisėtumas atskiruoju skundu nebuvo paneigtas, todėl pagal bylos duomenis spręstina, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

42Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

43Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja BUAB „Sorina“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S.,... 4. Suinteresuotas asmuo L. F. su prašymu pripažinti UAB „Sorina“ bankrotą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Sorina“... 7. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad įmonės dokumentai įmonės bankroto... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo L. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 10. Nurodo tokius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 11. 1. Pirmos instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant Lietuvos... 12. 2. Bankroto administratoriaus teiginiai dėl nebendradarbiavimo su bankroto... 13. 3. Bankroto administratorius su prašymu UAB „Sorina“ bankrotą pripažinti... 14. Pareiškėja BUAB „Sorina“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S.,... 15. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 16. 1. Apeliantas į bylą yra pateikęs atsiliepimą į prašymą dėl UAB... 17. 2. Apelianto teiginys dėl jo neinformavimo apie UAB „Sorina“ bankroto... 18. 3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu,... 19. 4. Įmonės tyčinio bankroto klausimas yra sprendžiamas jos bankroto byloje,... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d.... 24. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo ... 25. Bankroto administratorius, siekdamas papildomai patvirtinti, kad suinteresuoti... 26. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 27. Dėl CPK normų pažeidimo... 28. Apeliantas kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų nurodo, jog jis nebuvo... 29. Pastebėtina, kad klausimo dėl BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimo... 30. Be to, teisiškai nereikšmingu nagrinėjamam klausimui laikytinas ir apelianto... 31. Dėl tyčinio bankroto požymių ... 32. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors įmonei bankroto byla buvo iškelta tik... 35. Suinteresuoti asmenys, kaip įmonės vadovai, privalėjo tinkamai pagal... 36. Be to, šias teismo išvadas dėl aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos... 37. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įmonės tyčinio bankroto... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas ir... 39. Dėl suinteresuotų asmenų atsakomybės dėl tyčinio bankroto... 40. BUAB „Sorina“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą paskirtam... 41. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas... 42. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Kauno apygardos teismo 2015 m.... 43. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 44. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą....