Byla 2A-150-440/2015
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Vidmanto Mylės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2390-772/2014, pagal ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubo ,,Šiaurė“ ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas ,,Šiaurė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), privatizavimo, jei atsakovė neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo, privatizavimo sandoriuose nurodant, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 207927,48 Lt. Nurodė, kad 2003-11-12 su Šiaulių miesto savivaldybės taryba pasirašė negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartį Nr. SŽ – 993, kurios pagrindu ieškovei buvo perduotos 550,02 kv. m. patalpos, adresu ( - ) (dabartinis adresas J( - )), unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad išsinuomotoms patalpoms buvo būtinas kapitalinis remontas, ieškovas į išsinuomotas patalpas investavo 207927,48 Lt. Tarp šalių kilus ginčui dėl investicijų ir turto privatizavimo būdo, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-592-124/2009 konstatavo, jog Asociacija sporto klubas „Šiaurė“ nuomotojo leidimu į Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 kv. m. negyvenamas patalpas, esančiais ( - ), yra įrengęs naujas inžinerines komunikacijas ir investavęs 207927,48 Lt vertės privataus kapitalo. Teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku dėl minėtų negyvenamųjų patalpų privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo, taip pat konstatavo, kad Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ investicija sudaro 106 proc. išnuomotų patalpų rinkos vertės. Šiaulių miesto savivaldybė teismo sprendimo savalaikiai neįvykdė ir parengė netinkamą privatizavimo programą, ko pasėkoje, tarp šalių vėl kilo naujas teisminis ginčas, kuris buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-5639-130/10. Po ilgo laiko ir paminėtų teisminių procesų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2013-07-10 parengė kvietimą Nr. STR-1224, kuriuo pakvietė ieškovą dalyvauti tiesioginėse derybose. Į šį kvietimą 2013-07-19 dieną ieškovas raštu išreiškė sutikimą su kvietime nurodytomis sąlygomis ir nurodė, kad dalyvaus turto privatizavime tiesioginių derybų būdu kvietime nurodytomis sąlygomis. 2013-10-10 atsakovė pateikė privatizavimo programą, kurioje nurodė, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma – 147635,00 Lt. Ieškovas, gavęs tokią programą raštu 2013-11-11 kreipėsi į atsakovę ir paprašė nurodyti kiek objekto privatizavimo metu bus įskaityta ieškovo išlaidų į objekto pardavimo kainą - 147,635 tūkst. Lt ar 207,928 tūkst. Lt. Tiesioginių derybų eiga, pagal paskelbtą programą buvo numatyta pradžia 2013-11-19, o pabaiga 2013-11-20. Kadangi ieškovas iki 2013-11-20 dienos nebuvo gavęs jokių duomenų kur ir kokius dokumentus reikia pateikti, 2013-11-20 dieną įteikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, jog atvyko į tiesiogines derybas ir perka tiesioginių derybų būdu privatizavimo objektą. 2013-11-22 registruotu laišku ieškovas gavo iš atsakovės 2013-11-14 datuotą laišką, kuriame nurodyta kas turi būti pateikta iki 2013-11-20. Kadangi minėtas atsakovo laiškas buvo gautas pavėluotai, ieškovas 2013-11-25 pateikė atsakovei prašymą atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą, tačiau atsakovas 2013-11-25 pateikė atsakymą, jog ieškovas nepateikė reikiamos paraiškos, todėl nebuvo registruotas kaip privatizavimo dalyvis, ko pasėkoje, artimiausiu metu Privatizavimo komisijai bus teikiama nauja neparduoto turto privatizavimo programa. 2014-01-02 atsakovė išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo informavo, jog yra patvirtinta nauja atsakovės nuomojamo turto privatizavimo programa ir turtas bus parduodamas ne tiesioginių derybų būdu, o viešo aukciono būdu. Ieškiniu ieškovas siekia apginti pažeistas teises ir teismo procesiniu sprendimu sustabdyti ginčo turto pardavimą viešo aukciono būdu, įpareigojant atsakovę turtą parduoti tiesioginių derybų būdu, kaip numato galiojantis civilinėje byloje Nr. 2-592-124/2009 priimtas teismo sprendimas. Ieškovo teigimu Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalėjo arba 2013-11-20 ieškovo pareiškimą laikyti tinkamu valios išreiškimu ir laikyti, jog tiesioginės derybos įvyko (ieškovas turėjo būti užregistruotas privatizavimo dalyviu) bei šalys turėjo pasirašyti pirkimo - pardavimo sandorį, arba atsakovė privalėjo atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą, nes dėl atsakovės veiksmų ieškovas pateiktinų dokumentų sąrašą gavo po paskelbtos registravimo datos. Teisėje galioja turinio prieš formą principas, todėl atsakovas privalėjo elgtis sąžiningai ir nesivadovauti galimybe vienašališkai pasinaudojus išdėstytomis aplinkybėmis neregistruoti ieškovo privatizavimo dalyviu ir pakeisti privatizavimo būdą. Taip pat ieškovo teigimu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo investiciją ne indeksavo, o nuskaičiavo nusidėvėjimą ir programoje nurodė, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 147635,00 Lt, o ne 207927,48 Lt.

4Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-403-267/2009 nustatytus duomenis iš naujo užsakius turto vertinimą tikslu nustatyti tuo metu atitikusią rinką pradinę objekto pardavimo kainą, 2010 metais buvo parengtas ginčo patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu programos projektas, nustatant vertės padidėjimo procentą dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų - 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų sumą - 207927,48 Lt. Minėtas programos projektas išsiųstas VĮ Valstybės turto fondui. VĮ Valstybės turto fondas atsisakė skelbti privatizavimo programos projektą Informaciniame privatizavimo biuletenyje, nurodydamas, kad programoje nurodyti duomenys - vertės padidėjimo procentas - 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma – 207927,00 Lt ir pradinė objekto pardavimo kaina 515982,00 Lt neatitinka LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių patvirtinimo“ 32 punkte nurodytiems reikalavimams. Esant tokiai situacijai, kai savivaldybė privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o VĮ Valstybės turto fondas, atsisakė pagal teismų nustatytus duomenis skelbti privatizavimo programą viešai, iškelta nauja civilinė byla, kurioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė teismo įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą paskelbti privatizavimo programą. Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5639-130/10 netenkino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinio ir sutiko su VĮ Valstybės turto fondo argumentais, kad privatizavimo projekte numatytos sąlygos prieštarauja teisės aktams. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovė po visų ilgų bylinėjimusi, tikslu parengti teisės aktus atitinkančią privatizavimo objekto programą, vėl užsakė naują vertinimą, kurį atliko korporacija „Matininkai“. Atsakovė 2013-06-17 raštu Nr. STR-1094 informavo ieškovą, kad potencialiu pirkėju gali būti tik Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ ir, kad ieškovas yra kviečiamas pagal pridedamą kvietimą pateikti savo rašytinius pasiūlymus. Savivaldybės turto privatizavimo komisija, įvertinusi, kad gautas ieškovo sutikimas dalyvauti tiesioginėse derybose pagal kvietime nurodytus duomenis, 2013-08-22 posėdyje (2013-08-26 protokolas Nr. VT-42) pritarė ginčo objekto privatizavimo programos tiesioginių derybų būdu projektui, kurį 2013-09-03 raštu Nr. S-2452-11 išsiuntė VĮ Valstybės turto fondui. Ieškovas apie privatizavimo objekto ir šiam objektui priskirto bendro naudojimo žemės sklypo privatizavimo programos tiesioginių derybų būdu patvirtinimą buvo informuotas 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578, su kuriuo buvo pateikta pati privatizavimo programa. Taip pat atsakovė 2013-11-14 raštu Nr. STR-1749 informavo ieškovą, kad jei Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ nori įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu, per Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtą tiesioginių derybų dokumentų priėmimo laiką (pradžia 2013-11-19, pabaiga 2013-11-20, darbo dienomis 8-17.00 val.) turi pateikti tiesioginių derybų dokumentus, nurodytus 1998 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte. Su šiuo raštu buvo pateikta paraiška dalyvauti objektų privatizavime tiesioginių derybų būdu ir pavyzdinė sutartis. Privatizavimo institucijos darbuotojos, atsakingos už programos vykdymą, teigimu, tą pačią dieną prieš rašto išsiuntimą telefonu buvo kalbėta su ieškovo viceprezidentu, kuris pokalbio metu buvo informuotas apie rašto turinį bei priminta, kad dokumentų priėmimo laikas yra nuo 2013-11-19 iki 2013-11-20, o pats raštas išsiųstas registruotu paštu. Ieškovas iki nurodytos datos neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Tiesioginių derybų komisija (2013-11-25 protokolas Nr. VAK-374) nusprendė laikyti, kad ginčo objektas tiesioginių derybų būdu neparduotas, nes iki nustatytos datos potencialus pirkėjas neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2013-11-25 raštu Nr. STR-1823. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo 2013 m. lapkričio 20 d. sutikimas Nr. 01 negali būti laikomas tinkamu dokumentu, leidžiančiu atsakovui registruoti ieškovą tiesioginių derybų dalyviu ir atitinkančiu 1998 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte išvardytus dokumentus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad joks teisės aktas neįpareigoja privatizavimą vykdančią instituciją papildomai vardinti kokius dokumentus potencialus pirkėjas turi sudėti į voką. Savivaldybės imperatyvi pareiga šiuo atveju buvo Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbti informaciją apie objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo tiesioginėse derybose priėmimo pradžios pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 15 punkte išvardytus reikalavimus. Savivaldybė šiuo atveju tinkamai paskelbė informaciją, apie privatizavimo programos patvirtinimą informavo ieškovą 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578, kartu pridedant ir pačią programą. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovės 2013-11-14 raštas, kuriame buvo nurodyta kas turi būti pateikta iki 2013-11-20, buvo gautas 2013-11-22, t. y. pavėluotai, neįtakoja savivaldybės veiksmų neteisėtumo ir savivaldybės pareigos dėl to atnaujinti paraiškos padavimo terminą kadangi 2013-11-14 raštas Nr. STR-1749 savivaldybės buvo pateiktas geranoriškai, o ne vykdant teisės aktų reikalavimus, be to, domėtis privatizavimo eiga ir procesu turėjo pareigą pats potencialus pirkėjas pagal viešai paskelbtą informaciją.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu ir įpareigojo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė 2013-07-10 pranešimu informavo ieškovą, kad jam yra teikiamas Kvietimas dalyvauti nuomojamų patalpų privatizavime tiesioginių derybų būdu. Ieškovas Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ (nuomininkas) 2013-07-19 pateikė Šiaulių miesto savivaldybei sutikimą (prašymą) leisti privatizuoti nuomojamą objektą tiesioginių derybų būdu, nurodant, kad į pastatą investuota 207 927,48 Lt privačių lėšų. Atsakovė 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578 informavo ieškovą, kad nuomininko investuotų lėšų į nuomojamą pastatą dydis pagal privatizavimo programą yra 147635,00 Lt. Ieškovas 2013-11-11 ir 2013-11-20 kreipimusi į atsakovę siekė patikslinimo dėl tiesioginių derybų būdu parduodamo daikto kainos nustatymo, atsižvelgiant į jo investuotų privačių lėšų dalį, tačiau atsakovė į šiuos paklausimus ieškovui raštu iš esmės neatsakė. Atsakovė 2013-11-14 raštu informavo ieškovą, kad jis siekdamas įsiregistruoti kaip potencialus pirkėjas tiesioginėms deryboms, privalo pateikti teisės akte nurodytus dokumentus. Dokumentų pateikimo pabaigos terminas 2013-11-20, 17.00 val. Ieškovas 2013-11-25 pareiškimu informavo atsakovę, kad iki 2013-11-22 nebuvo gavęs anksčiau paminėto pranešimo, dėl to prašė vietos savivaldos instituciją atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013-11-25 atsakydama ieškovui, nurodė, kad artimiausiu metu Privatizavimo komisijai bus teikiama nauja neparduoto objekto privatizavimo programa. Atsakovė 2014-01-02 informavo ieškovą, kad jo nuomojamas objektas, kartu su žemės sklypu pagal privatizavimo programą bus parduodamas viešo aukciono būdu. Teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes sprendė, kad atsakovės veiksmai nuo 2013-07-10 iki 2014-01-02 neatitiko kitos šalies teisėtų lūkesčių, dėl ko nuomininkas buvo priverstas vėl kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų kada ir kas nusprendė sudaryti naują neparduoto objekto privatizavimo programą. Taip pat teismui nebuvo pateikti duomenys, jog savivaldybės Turto fondo skyrius siūlė Privatizavimo komisijai pakeisti šio objekto privatizavimo būdą, sąlygas ir kt. Remiantis nurodytu, teismas vertino, jog atsakovė neįrodė, kad ji iki ir po 2013-11-25 tinkamai įvykdė teisės aktų keliamus reikalavimus ir pagrįstai pradėjo ginčo objekto privatizavimą viešo aukciono būdu. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės veiksmai pašalinant ieškovą iš tiesioginių derybų neatitiko tokiems atvejams keliamų reikalavimų, kadangi, visų pirma, nuomininkas nesulaukė atsakymų į pateiktus paklausimus, nors ne kartą buvo išreiškęs savo sutikimą įsigyti iš nuomotojo nuomojamas patalpas tiesioginių derybų būdu. Antra, nuomininkas dar 2013-05-22 kreipėsi į atsakovą ragindamas pastarąjį spartinti objekto privatizavimą. Trečia, 2013-11-25 ieškovas parengė raštą atsakovui ir prašė nuomininkui pratęsti (atnaujinti) terminą stringančioms tolesnėms deryboms dėl objekto privatizavimo. Teismas pažymėjo, kad vykstant privatizavimui šalių santykiai ir elgesys turi atitikti bendrus šalių ketinimus ir jiems patvirtinti nepakanka vien konsultacijų telefonu, o būtina apsikeisti ir rašytiniais pranešimais, net ir pasinaudojant el. paštu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju ieškovas tėra tik nuomininkas, kuris gali tikėtis nuomotojo geranoriškumo, o ne tik vienašališkų jo sprendimų, teismas pripažino, kad atsakovė ignoravo ieškovo įgytas teises pagal įstatymą ir ankstesnius teismų sprendimus ir atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu pažeidė ieškovo teises ir interesus, bei prieštaravo subjektinės teisės paskirčiai. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimus ir savo iniciatyva nustatydamas būsimų derybų terminą, vertino, jog šiuo atveju ilgesnis terminas nereikalingas, kadangi derybos iš atsakovės pusės buvo nutrauktos formaliais pagrindais ir joms tęsti pakanka ir trumpesnio termino. Dėl savivaldybės turto privatizavimo tvarkos ir sąlygų, teismas pažymėjo, kad ieškovui taikytinos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl jo išsinuomoto objekto privatizavimo tiesioginių derybų būdu. Dėl privatizavimo būdo – tiesioginių derybų – sąlygų, teismas pažymėjo, kad ieškovas jau anksčiau įrodė, kad jis dėl išsinuomoto objekto J. ( - ), įvykdė visas įstatymo keliamas sąlygas, todėl yra pagrindas leisti jam privatizuoti nurodytą objektą tiesioginių derybų būdu (Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-18 nutartis). Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog jokių papildomų kliūčių nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012 priėmimo neatsirado, dėl ko ieškovas negalėtų tęsti privatizavimo proceso tiesioginių derybų būdu pagal nustatytą privatizavimo procedūra ir tam nereikia atlikti ir iš naujo į ginčo turtą investuotų lėšų įvertinimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2013-11-25 protokole Nr. VAK - 374, nurodytas motyvas, jog šiuo metu ieškovo investuotų lėšų dydis į privatizavimo objektą tėra tik 47,78 proc., yra nepagrįstas, kadangi šios investicijos turi būti vertinamos atlikus pastato remontą (renovaciją), o ne jų privatizavimo metu. Teismas pripažino, kad pagal šalių pateiktus įrodymus Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir jos Turto valdymo skyrius bei Privatizavimo komisija privalo ieškovui toliau suteikti teisę privatizuoti ginčo objektą tiesioginėmis derybomis, bei, kad tuo pačiu ieškovas irgi privalo vykdyti atsakovės reikalavimus, nurodytus Lietuvis Respublikos Vyriausybės 1998-01-30 nutarimo Nr. 113 21 punkte, kiek jie susiję su tokio turto privatizavimu. Nurodyti duomenys leido teismui daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka toliau tęsti nekilnojamojo turto objekto ir jam priskirto žemės sklypo privatizavimą tiesioginių derybų būdu, kuriuos ieškovas galėtų privatizuoti. Dėl ieškovo argumentų, kad jis, vykdydamas ginčo objekto remonto darbus yra investavęs beveik 207927,48 Lt privačių lėšų ir yra pateikęs atsakovei šių investicijų dydį patvirtinančius dokumentus, teismas pažymėjo, kad ieškovo investicijų apskaičiavimas yra atliekamas skirtingai, tai yra priklausomai nuo teisinio santykio kuris sieja ginčo šalis. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad privataus kapitalo investicijų į nuomojamą objektą, kurį siekiama privatizuoti tiesioginėmis derybomis, pobūdį ir vertę analizuoja ir nustatinėja teisės aktų nustatyta tvarka privatizavimo objekto valdytojas, savivaldybės turto privatizavimo institucija, o ne teismas, nes teismas nevykdo savivaldybės turto privatizavimo procedūrų. Teismas pažymėjo, kad nuomos metu padarytos išlaidos vertinamos ir pagerintų patalpų vertės padidėjimo procentas nustatomas pagal Vyriausybės 1994-12-18 nutarimu Nr. 1427 patvirtintą Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarką. Šioje Tvarkoje nustatyta, kokie įrodymai yra leistini, nustatant privataus kapitalo investicijas į nuomojamą objektą, bei ginčų dėl tų investicijų sprendimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatų matyti, jog, sprendžiant dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu, vertinamos ne apskritai visos investicijos, o tik tos, dėl kurių buvo gautas nuomotojo sutikimas ir kurios buvo būtinos patalpoms ar pastatui pagerinti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ginčo atveju turi būti vertinamos visos išlaidos, patirtos dėl objekto ( - ), todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją privatizavimo sandoriuose nurodyti, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 207927,48 Lt, atmetė.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2390-772/2014 toje dalyje, kurioje ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir pilnai atmesti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ 2013-02-19 ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas buvo atsakovės neveikimas ieškovo neregistruojant tiesiog derybų dalyviu ir nepriimant įstatymo nustatyta tvarka sprendimo, savo nuožiūra suformulavo materialų ieškovo reikalavimą praktiškai pakeisdamas reikalavimo esmę ir tokiu būdu pažeidė LR CPK straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus. Taip pat teismas skundžiamą sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų kada ir kas nusprendė sudaryti naują neparduoto objekto programą, bei duomenų, jog savivaldybės Turto fondo skyrius siūlė Privatizavimo komisijai pakeisti šio objekto privatizavimo būdą, sąlygas ir kt., savo nuožiūra nustatė faktinį pagrindą ir grindė sprendimą aplinkybėmis, kurių šalys nenurodė, į kurias neatsikirtinėjo ir kurios nebuvo ginčo objektas.

102. Teismas, tenkindamas dalį ieškinio, sprendime nenurodė kokią konkrečią materialiosios teisės normą atsakovė pažeidė, pažymėdamas, kad atsakovės įgaliotų valstybės tarnautojų veiksmai ne visai atitiko minėtai procedūrai keliamus reikalavimus, tokią savo išvadą pagrįsdamas aplinkybe, kad ieškovas nesulaukė atsakymo į paklausimus dėl privatizuojamo objekto vertės, nurodytos privatizavimo programoje, išaiškinimo. Vadovaujantis LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 4 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta specialia tvarka. Taigi, savivaldybė viešąją nuosavybę perleisdama privačion nuosavybėn, turi griežtai laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškinosi ne objekto vertę, o kiek privatizavimo metu bus įskaityta ieškovo išlaidų į objekto pardavimo kainą, o teismas priimdamas skundžiamą sprendimą įrodymų vertinimą atliko nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nors teismas pažymėjo, kad ieškovas privalėjo vykdyti atsakovės reikalavimus kiek jie susiję su tokio turto privatizavimu, tačiau tenkindamas dalį ieškinio reikalavimų, viršenybę suteikė ne pastarųjų reikalavimų privalomam įgyvendinimui, o netinkamam ieškovo savo paties teisių ir pareigų įgyvendinimui, privalomumui pačiam būti aktyviam, elgtis apdairiai ir protingai. Konkrečiu atveju svarbios aplinkybės, kad į atsakovės kvietimą dalyvauti turto privatizavime tiesioginių derybų metu ieškovas atsakė sutikdamas su kvietime nurodytomis sąlygomis ir tik po mėnesio nuo privatizavimo programos išsiuntimo ieškovui dienos ėmė aiškintis ilgą laiką jam žinomas aplinkybes dėl objekto privatizavimo metų įskaitytinų išlaidų. Į 2013-11-11 prašymą, gautą 2013-11-18, atsakovė atsakė operatyviai 2013-11-19 raštu. Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė derėjosi nesąžiningai ir neteikė raštiškų atsakymų į ieškovo paklausimus, kadangi joks teisės aktas neįpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikti 2013-11-14 rašto Nr. STR-1749, kuriuo ieškovui tiesiog gera valia, įvertinus tai, kad pats ieškovas nuo 2013 metų liepos mėnesio nesidomėjo nei telefonu, nei raštais, privatizavimo eiga, buvo primenama, kad jam norint įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu reikia pateikti dokumentus, nurodytus 1998 m. sausio 30 d. LRV nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte. Būtent šis punktas įpareigojo potencialų pirkėją, t. y. ieškovą, pateikti atitinkamus, teisės akte išvardytus dokumentus, kurių jis nepateikė ir net ilgą laiką nesidomėjo ką turi pateikti, jei jam tos sąlygos nebuvo žinomos. Toks ieškovo pasyvus neveikimas, teisės aktuose jo atžvilgiu įtvirtintų pareigų nevykdymas ir nesidomėjimas apie savo pareigas suponuoja išvadą apie nepakankamai tvirtą norą įsigyti privačion nuosavybėn savivaldybės valdomą turtą, pasiekti privatizavimo tikslą, t. y. sudaryti sandorį, todėl susidariusi situacija, paties ieškovo pasyvus elgesys bei geranoriškai, o ne vykdant teisės akto imperatyvą parašytas Šiaulių miesto savivaldybės 2013-11-14 raštas Nr. STR-1749 negali būti vertinami kaip atsakovės netinkami veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, kadangi ieškovas ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimą) išdėstė kaip vieną reikalavimą, o aplinkybė, kad teismas tą patį ieškovo reikalavimą išskaidė į tris reikalavimus, nereiškia, kad teismas pakeitė reikalavimo esmę. Teismas ieškinio reikalavimus laikė savarankiškus ir juos išsprendė nekeisdamas reikalavimų esmės. Teismas neišėjo už ieškinio ribų ir pagrįstai savo diskrecijos teise naudodamasis išskaidė reikalavimus.

132. Teismas vertindamas ieškovo teisėtus lūkesčius ir atsakovės apsisprendimą laikyti tiesiogines derybas neįvykusiomis, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo ieškinį ir pripažino, jog atsakovė, kaip viešas asmuo; kaip turto savininkas; kaip atsakovas, kurį teismas sprendimu jau buvo įpareigojęs vykdyti tiesiogines derybas su ieškovu; kaip tiesioginių derybų organizatorius, turėjo būtų sąžiningas ir siekti tiesioginių derybų rezultato, o ne formaliai laikytis teisės raidės (o ne teisės esmės). Tinkamas tiesioginių derybų rezultatas turėjo būti realiai sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, o ne noras jos išvengti, ką ir padarė atsakovė. Ieškovas išreiškė norą būti pirkėju, todėl atsakovė privalėjo elgtis sąžiningu ir arba pateikti atsakymą į 2013-11-11 užklausimą arba užregistruoti ieškovą kaip pirkėją pagal 2013-11-20 pareiškimą, arba savalaikiai (iki 2013-11-20, o ne 2013-11-22, kaip padarė atsakovė) pateikti nurodymą ką turi ieškovas pateikti atsakovei iki 2013-11-20.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

17Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl valstybės turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu organizavimo. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, savo iniciatyva suformulavo materialų ieškinio reikalavimus bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas tiesioginių derybų dalyviu neįregistruotas dėl paties ieškovo pasyvaus ir aplaidaus elgesio.

18Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai, išsamiai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis.

19Vertinant byloje kilusio ginčo pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu yra pažymėjęs, kad turto privatizavimas tiesioginių derybų būdu yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis, atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, siekiant išvengti prieštaravimo tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo. Šių interesų pusiausvyrai užtikrinti tiek nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, tiek nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizavimui, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tvarkant valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo santykius negali būti paneigiami LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo procese turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad turto privatizavimo proceso tvarką ir sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pagrindu vykdomą privatizavimo procesą pripažinti neteisėtu galima tada, kai nustatyta tokių aktų reikalavimų, privatizavimo tikslų, viešojo intereso pažeidimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-607/2010). Tais atvejais, kai privatizavimo tiesioginių derybų būdu objektas yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino ir yra tenkinamos LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos, o potencialus savo valią dėl jų privatizavimo išreiškęs pirkėjas yra šių pastatų ar patalpų nuomininkas ar asmuo, turintis nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, su šiuo pirkėju vykdomos tiesioginės derybos yra grindžiamos ne konkurso principu, siekiant sudaryti pirkėjų konkurenciją, bet derantis su vieninteliu pirkėju (nuomininku), atlikusiu nuomojamo pastato ar patalpų pagerinimus. Šių derybų metu atsižvelgiama į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti bei siekiama išvengti prieštaravimo tarp skirtingų privatizavimo tikslų: 1) gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo; 2) iš privatizavimo gauti didesnes pajamas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2198/2013).

20Iš bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2003-11-12 Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba pasirašė negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartį Nr. SŽ – 993, kurios pagrindu ieškovei buvo perduotos naudotis 550,02 kv. m. patalpos, adresu ( - ) (dabartinis adresas ( - )), unikalus Nr. ( - ) (1 t. 7-9 b.l. c.b. 2-592-124/2009). Ieškovui pateikus atsakovei pasiūlymą leisti patalpas privatizuoti tiesioginių derybų būdu ir Šiaulių miesto savivaldybei atsisakius pradėti patalpų privatizavimą tiesioginių derybų būdu, ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 2009-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-592-124/2009 ieškinį patenkino ir pripažino, kad ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ nuomotojo leidimu į Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 kv.m. negyvenamas patalpas, esančias ( - ), yra įrengęs naujas inžinierines komunikacijas ir investavęs 207927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 292,89 proc. išnuomotų patalpų rinkos vertės, lyginant jas su patalpų verte prieš investicijų atlikimą bei įpareigojo atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv.m. negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-406-267/2009 sprendimą pakeitė ir nustatė, kad Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ į nuomojamas patalpas investavo 207927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 106 procentus išnuomotų patalpų ir joms priskirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype rinkos vertės (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-403-267/2009). Iš valstybės įmonės Valstybės turto fondo nagrinėjamoje byloje pateiktos išvados matyti, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 nutarčiai, Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu buvo atliktas naujas privatizuojamo turto įvertinimas ir 2010-03-10 Turto privatizavimo komisijos posėdyje pritarta privatizavimo tiesioginių derybų būdu programos projektui, kuriame nustatyta objekto pradinė pardavimo kaina – 515982,00 Lt, iš kurių objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina - 136700 Lt, vertės padidėjimo procentas dėl objektui pagerinti padarytų išlaidų - 106 proc., pagerinimo išlaidų suma - 207 927,48 Lt. VĮ Valstybės turto fondas atsisakius paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje atsakovės parengtą privatizavimo programą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą paskelbti privatizavimo programą aukščiau nurodytomis sąlygomis (3-7 b.l. c.b. Nr. 2-5639-130/10). Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010-12-09 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2011-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1503-392/2011 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad konkrečiu atveju byloje neginčijamai yra įrodyta ieškovo teisė privatizuoti išsinuomotą objektą ( - ), tiesioginių derybų būdu ir, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo objekto privatizavimas tiesioginių derybų būdu yra nebegalimas.

21Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad praėjus daugiau nei metams laiko nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012 priėmimo, 2013-04-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius informavo ieškovą, kad UAB korporacija „Matininkai“ nustatė privatizavimo objekto ir šiam objektui priskirto žemės sklypo vertės padidėjimą, bei paprašė pateikti sutikimą (nesutikimą) dėl nustatytos vertės padidėjimo procento (1 t. 39 b.l.). 2013-05-23 ieškovas Šiaulių miesto savivaldybei pateikė sutikimą, kartu prašydamas nedelsiant supažindinti su parengtu privatizavimo programos projektu (1 t. 40 b.l.). 2013-06-17 ieškovui išsiųstas kvietimas potencialiems pirkėjams dalyvauti privatizuojant objektą, į kurį investuota privataus kapitalo, tiesioginiu derybų būdu, bei preliminarus privatizavimo programos projektas (1 t. 45 b.l.). Minėtame kvietime nurodyta, kad potencialių pirkėjų rašytinių pasiūlymų pateikimo pradžia 2013-06-25, pabaiga 2013-06-28 darbo dienomis (1 t. 46 b.l.). 2013-07-09 prašymu ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją prašydamas nustatyti naują terminą pasiūlymui pateikti, kadangi 2013-06-17 pranešimą gavo pavėluota 2013-07-05 (1 t. 49 b.l.). 2013-07-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos savivaldybės turto privatizavimo komisijos posėdžio metu nutarta iš naujo nustatyti rašytinių pasiūlymų pateikimo terminą, ieškovui išsiųstas kvietimas (1 t. 52-53 b.l.). 2013-07-19 ieškovas pateikė sutikimą su kvietime nurodytomis sąlygomis, nurodydamas, kad dalyvaus turto privatizavime tiesioginių derybų būdu bei lauks tolimesnių raštiškų nurodymų (1 t. 55 b.l.). 2013-08-26 Turto privatizavimo komisijos posėdžio metu pritarta potencialių pirkėjų sąrašui ir ginčo turto privatizavimo programos tiesioginių derybų būdu projektui (1 t. 56-58 b.l.). Turto privatizavimo programa ieškovui išsiųsta 2013-10-10 (62 b.l.). Minėtoje programoje nurodyta, kad potencialių pirkėjų dokumentų priėmimo pradžia – 2013-11-19, pabaiga – 2013-11-20, pateiktų dokumentų peržiūra prasideda 2013-11-21, tiesioginės derybos negali vykti ilgiau kaip iki 2013-12-16, objektui pagerinti padarytų išlaidų suma – 147635,00 Lt bei kitos sąlygos (1 t. 63 b.l.). 2013-11-14 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius informavo ieškovą, kad ieškovas, kaip potencialus pirkėjas, norintis įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu, per Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbta tiesioginių derybų dokumentų priėmimo laiką turi pateikti tiesioginių derybų dokumentus, nurodytus 1998-01-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte (1 t. 13 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas šį atsakovės raštą gavo 2013-11-22 (18 b.l.).

222013-11-18 ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių su prašymu nurodyti kiek objekto privatizavimo metu bus įskaityta ieškovo išlaidų į objekto pardavimo kainą – 147635,00 Lt ar 207928,00 Lt (1 t. 64 b.l., 2 t. 9 b.l.). 2013-11-20 ieškovas pateikė atsakovei sutikimą, nurodydamas, jog atvyko į tiesiogines derybas ir perka tiesioginių derybų būdu privatizavimo objektą (1 t. 66 b.l.). 2013-11-25 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą, kadangi iki 2013-11-22 nebuvo gavusi jokių paraiškų formų ir kitų dokumentų (1 t. 19 b.l.). 2013-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Tiesioginių derybų komisija nusprendė laikyti, jog privatizavimo objektas tiesioginių derybų būdu neparduotas, nes iki nustatytos datos potencialus pirkėjas neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu (67-69 b.l.) bei 2013-11-25 raštu informavo atsakovą, jog artimiausiu metu Privatizavimo komisijai bus teikiama nauja neparduoto objekto privatizavimo programa (1 t. 20 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu apeliantai laikėsi pozicijos, kad privatizavimą vykdanti institucija neturėjo pareigos papildomai nurodyti ieškovui kokius dokumentus jis turi pateikti, 2013-11-14 informacinį raštą išsiuntė geranoriškai, o visa reikiama informacija buvo paskelbta viešai Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

23Visų pirma pažymėtina, kad, kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatizavimo santykių specifika, jog valstybės turtas būtų parduotas kuo palankiausiomis sąlygomis, nulemia tai, kad, privatizuojant valstybės turtą, turi būti vadovaujamasi ne tik privatizavimą reglamentuojančiais specialiaisiais aktais – Privatizavimo įstatymu, Viešo aukciono nuostatais, bet iš privatizavimo santykių atsiradusiems padariniams turi būti taikomos ir LR CK nuostatos: LR CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, LR CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, taip pat LR CK 6.158 straipsnio nuostata, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nei viename iki 2013-11-14 ieškovui siųstame rašte Šiaulių miesto savivaldybės administracija nenurodė kokius dokumentus ir paraiškas ieškovas turi pateikti per privatizavimo programoje nustatytą terminą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau konkrečiu atveju įvertinusi tai, kad ginčas tarp šalių dėl ginčo objekto privatizavimo tęsiasi nuo 2007-08-22, kad tik praėjus daugiau nei metams laiko nuo teisminių procesų pabaigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius pradėjo vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-22 sprendimą, įpareigojantį per 60 kalendorinių dienų pradėti vykdyti tiesiogines derybas su ieškovu dėl nuomojamų patalpų privatizavimo, kad 2013-11-14 informacinį raštą ieškovui, informuojantį kokius dokumentus reikalinga pateikti, išsiuntė likus dvejoms darbo dienoms iki dokumentų priėmimo pradžios bei esant objektyvioms aplinkybėms dėl ieškovo pavėluotai gautų dokumentų, netenkino 2013-11-25 ieškovo prašymo atnaujinti tiesioginių derybų paraiškos terminą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apeliantų veiksmai organizuojant ir vykdant privatizuojamo objekto pardavimą tiesioginių derybų būdu negali būti pripažinti sąžiningais, atitinkančiais teisėtų lūkesčių, bendradarbiavimo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiu atveju ieškovo, kaip vienintelio potencialaus pirkėjo, teisė sudaryti valstybės turto privatizavimo sandorį tiesioginių derybų būdu kyla ne tik iš įstatymo, kuris šią teisę suteikia nuomininkui, nuomotojo leidimu pagerinusiam nuomojamus valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar patalpas bei atitinkančiam įstatymo keliamas sąlygas, bet ir iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio vykdymas konkrečiu atveju užsitęsė ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių.

24Antra, nors apeliantų teigimu jie neturėjo imperatyvios pareigos teikti ieškovui papildomą informaciją apie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998-01-30 nutarimu patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 21 punkte nurodytų duomenų pateikimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokią pareigą apeliantams suponavo nagrinėjamu atveju susidariusi konkreti ginčo situacija, viešas interesas kuo operatyviau ir objektyviau įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, savivaldybės, kaip viešo subjekto, statusas reikalaujantis užtikrinti tiek privačių asmenų, tiek ir valstybės interesų pusiausvyrą, rezultatyvų potencialaus pirkėjo ir privatizavimo procedūrą vykdančios institucijos bendradarbiavimą, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą. Taip pat paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998-01-30 nutarimu patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 punktu, privatizavimo komisijai pritarus potencialių pirkėjų atrankos kvalifikacinių kriterijų ir (ar) sąlygų projektui, Turto fondas privalo Informaciniame privatizavimo biuletenyje (tiesioginiame rašte) paskelbti apie ketinimą objektą privatizuoti tiesioginių derybų būdu, taip pat pakviesti ketinančius dalyvauti tiesioginėse derybose potencialius pirkėjus pateikti rašytinius pasiūlymus dėl dalyvavimo įsigyjant nurodytą privatizavimo objektą; turto fondas, privatizuodamas šių nuostatų 6.3 punkte numatytus objektus, gali priimti sprendimą neskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje apie ketinimą privatizuoti objektą tiesioginių derybų būdu, o potencialius pirkėjus pakviesti dalyvauti ir pateikti savo rašytinius pasiūlymus dėl dalyvavimo tiesioginėse derybose tiesioginiu raštu. Turto fondas taip pat gali tiesiogiai kreiptis į jam žinomus potencialius pirkėjus – strateginius investitorius, pateikdamas jiems tą pačią viešai skelbiamą informaciją (Nuostatų 9 punktas). Informaciniame privatizavimo biuletenyje be kitų duomenų turi būti paskelbta tiesioginių derybų dokumentų rinkinio pardavimo potencialiems pirkėjams – strateginiams investitoriams pradžia ir pabaiga bei atsiskaitymo už jį tvarka (Nuostatų 15.7 punktas). Tiesioginių derybų dokumentų rinkinį sudaro: informacinis leidinys apie įmonę, kurios akcijos parduodamos; Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatai, paraiškos dalyvauti tiesioginėse derybose forma (pavyzdinė paraiška pateikta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 (Žin., 1998, Nr. 3-54), 1 priede); pavyzdinės pirkimo–pardavimo sutarties projektas (pavyzdinė sutartis pateikta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502, 2 priede); kita papildoma informacija, kurią Turto fondas gali pateikti (Nuostatų 18 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad apie tiesioginių derybų dokumentų rinkinio įsigijimą ieškovas, kaip potencialus pirkėjas, nebuvo informuotas ir dalį tiesioginių derybų dokumentų rinkinyje nurodytų duomenų, t.y. pavyzdinę paraišką, pavyzdinę sutartį, apeliantai ieškovui pateikė tik likus kelioms dienoms iki termino dokumentams pateikti pabaigos (1 t. 13-17 b.l.). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantai turėjo pareigą pateikti ieškovui duomenis apie tiesioginių derybų dokumentų rinkinio įsigijimo sąlygas ir tvarką, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė, savo iniciatyva dalį dokumentų pateikė likus neprotingai trumpam terminui iki tiesioginių derybų dokumentų priėmimo pabaigos, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų motyvais, kad dėl neįvykusių tiesioginių derybų yra atsakingas pats ieškovas, aktyviai nesidomėjęs privatizavimo procedūromis ir teisės aktų keliamais reikalavimais.

25Dėl nurodytų argumentų nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoti, kad savivaldybės ir jos administracijos elgesys, organizuojant ir vykdant privatizavimo objekto pardavimą tiesioginių derybų būdu, atitiko teisės aktų reikalavimus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principus. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija tai pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantai nepateikė teismui įrodymų, jog vykdytos privatizavimo procedūros metu suteikė ieškovui visapusiškai tinkamą informaciją, o ieškovas į šiuos duomenis sąmoningai neatsižvelgė. Aukščiau minėtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma, apeliantų veiksmai ir elgesys organizuojant teismo įsiteisėjusiais sprendimais nustatytą privatizavimo objekto pardavimą tiesioginių derybų būdu, suteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus ir pripažino atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu bei įpareigojo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo.

26Su apeliantų nurodytais argumentais, susijusiais su tuo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuožiūra suformulavo materialų ieškovo reikalavimą, teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio ir rezoliucinės dalies matyti, kad teismas analizavo ir vertino šalių nurodytas aplinkybes ieškovo pareikštų reikalavimų apimtyje, dėl kitų, nei ieškovo pareikštu reikalavimų tenkinimo teismas nepasisakė, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas ir peržengė ieškinio ribas.

27Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovai nepagrįstai pašalino ieškovą iš tiesioginių derybų privatizuojant ginčo objektą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

28Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą, atsakovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovų 405,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovui Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ iš apeliantų lygiomis dalimis, po 202,74 Eur, priteistina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viso 405,47 Eur (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti ieškovui Asociacijai Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“, juridinio asmens kodas 195754656, iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188771865, ir Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109429, po 202,74 Eur (du šimtus du eurus 74 ct), bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

35Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas ,,Šiaurė“ kreipėsi į teismą... 4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.... 7. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad nagrinėjamu atveju... 10. 2. Teismas, tenkindamas dalį ieškinio, sprendime nenurodė kokią konkrečią... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2... 13. 2. Teismas vertindamas ieškovo teisėtus lūkesčius ir atsakovės... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl valstybės turto privatizavimo... 18. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo... 19. Vertinant byloje kilusio ginčo pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia... 20. Iš bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių... 21. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad praėjus daugiau nei metams laiko... 22. 2013-11-18 ieškovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės... 23. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip minėta, kasacinis teismas yra... 24. Antra, nors apeliantų teigimu jie neturėjo imperatyvios pareigos teikti... 25. Dėl nurodytų argumentų nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija neturi... 26. Su apeliantų nurodytais argumentais, susijusiais su tuo, kad pirmosios... 27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 30. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti ieškovui Asociacijai Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“,... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 35. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....