Byla 3K-3-481/2013
Dėl įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Patria Domi“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Patria Domi“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomininko teisės privatizuoti nuomojamą savivaldybės statinį tiesioginių derybų būdu.

6Ieškovas UAB „Patria Domi“ prašė teismo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui ( - ) privatizuoti tiesioginių derybų būdu.

7Ieškovas nurodė, kad 1999 m. liepos 23 d. su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 61 kv. m ploto statinį ( - ). 1999 m. rugsėjo 20 d. šalys sudarė 1605 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kuriame yra išsinuomotas statinys, nuomos sutartį. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys nustatė nuomininko pareigą savo jėgomis ir lėšomis atlikti statinio projektavimo, rekonstrukcijos (atstatymo) darbus. Ieškovas parengė viso kvartalo detalųjį planą, pasirašė infrastruktūros plėtojimo sutartis, atliko statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus; šie darbai buvo atlikti atsakovo sutikimu ir turint reikiamus leidimus; atsakovas buvo nuolat informuojamas apie darbų eigą ir užbaigimą, jam buvo pateikti įrodymai apie investuotų lėšų dydį. Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 statinys ( - ), įrašytas į privatizuojamų objektų sąrašą. 2007 m. birželio 26 d. raštu Nr. 051 ieškovas pateikė atsakovui prašymą vykdyti tiesiogines derybas dėl objekto privatizavimo, kaip nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir VSTPĮ) 17 straipsnio 5 dalyje. Atsakovas 2007 m. lapkričio 20 d. pritarė išnuomotų patalpų 393 000 Lt rinkos vertei ir 73,54 proc. vertės padidėjimui. Ieškovo teigimu, objekto ( - ) pagerinimo darbų atlikta už 5 611 037,10 Lt, pagal pridėtus dokumentus ieškovas rangovams sumokėjo 4 915 027, 90 Lt, todėl, ieškovo nuomone, yra visos VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos privatizuoti objektą ( - ) tiesioginių derybų būdu. Atsakovas nepagrįstai vilkina išnuomoto objekto privatizavimo tiesioginių derybų būdu procedūras, taip pažeisdamas ieškovo teises ir teisėtus interesus, turėtus rekonstruojant (atstatant) ir pagerinant išnuomotą statinį bei padidinant jo vertę.

8Byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovas ieškovui išnuomojo buvo rūsio liekanas (išlikusi dalis – 2 proc.). Sutartyje šalys nurodė, kad statiniui būtina rekonstrukcija (atstatymas), ir susitarė, jog ieškovas atliks statinio projektavimo, rekonstrukcijos (atstatymo) darbus (sutarties 2, 14 punktai). Ieškovas įsipareigojo atstatyti rūsį ir gyvenamąjį namą. Šis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas per dvejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos (sutarties 15 punktas). Statybos leidimas rekonstrukcijos darbams gautas 2005 m., tačiau statinio atstatymo darbai nebaigti. Nekilnojamojo turto registro 2012 m. vasario 17 d. duomenimis, negyvenamųjų patalpų (rūsio) ( - ) baigtumo procentas – 9 proc., daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis – 3 proc.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimas vykdomas VSTPĮ ir jo įgyvendinamųjų poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, kuri, atsižvelgiant į viešosios nuosavybės specifiką, reglamentuota imperatyviai. Teismas negali atlikti nurodytų privatizavimo institucijos funkcijų – jis tik gali tikrinti šių institucijų sprendimų teisėtumą, jeigu suinteresuoti asmenys juos ginčija. Toks privatizavimo klausimų sprendimas nėra ikiteisminė tvarka, tai – įstatymo nustatyta savivaldybės turto privatizavimo, kurį vykdo atitinkamos savivaldybės turto privatizavimo institucijos, prižiūrimos Privatizavimo komisijos, tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės turto privatizavimo klausimus sprendžianti institucija nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo objekto privatizavimo, nėra atlikta objekto parengimo privatizuoti veiksmų: nenustatyta objekto vertė, pagal kurią nustatoma privatizavimo kaina, neparinktas nurodyto objekto privatizavimo būdas, nesudaryta jo privatizavimo programa ir kt. Teismas vadovavosi VSTPĮ 17 straipsnio 5, 7 dalimis, Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punktu.

12Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi klausimas, ar yra konkretus privatizavimo objektas, suformuotas įstatymo nustatyta tvarka, dėl kurio gali būti pradėta privatizavimo procedūra. Bylos duomenimis, ieškovui išnuomotas žemės sklypas nebuvo įvertintas privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (VSTPĮ 9 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 20 punktas). Tačiau toks vertinimas ir negalėjo būti atliktas, nes nėra atstatytas pastatas, kuriam šis žemės sklypas suformuotas.

13Teismo teigimu, tuo atveju, jeigu būtų suformuotas tinkamas privatizavimo objektas, jo privatizavimo būdą turėtų parinkti atsakovo turto privatizavimo institucija (VSTPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6 straipsnio 4 dalis). Būtent ši institucija turėtų vertinti ieškovo atliktų investicijų atitiktį VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatoms turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (VSTPĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 6 straipsnio 4 dalis), taip pat nustatyti, ar ieškovas atitinka kitas įstatymo įtvirtintas būtinas sąlygas objektui tiesioginėmis derybomis privatizuoti.

14Per visą laikotarpį nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d., kai ieškovas teikė prašymus atsakovui leisti privatizuoti ginčo objektą tiesioginių derybų būdu, ieškovas nesirėmė tokia investicijų suma, kurią nurodė prasidėjus šios bylos procesui. Nuomos metu padarytos išlaidos vertinamos ir pagerintų patalpų vertės padidėjimo procentas nustatomas pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintą Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarką. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo turto privatizavimo institucijos buvo prašyta įvertinti apskritai visų turėtų išlaidų ginčo objektui pobūdį, vertę. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo atlikti tokio vertinimo. Be to, nurodytas vertinimas nagrinėjamoje situacijoje negali būti atliktas ir dėl to, kad nėra atstatyto pastato, todėl negalima nustatyti, kokia žemės sklypo dalis tektų negyvenamosioms rūsio patalpoms, taigi nebūtų įmanoma nustatyti, ar investicijų suma yra didesnė kaip 1/2 išsinuomotų patalpų ir joms priskirto žemės sklypo vertės (VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Remiantis VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sprendžiant dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu vertinamos ne apskritai visos investicijos, o tik tos, dėl kurių buvo gautas nuomotojo sutikimas ir kurios buvo būtinos patalpoms ar pastatui pagerinti. Taigi ginčo atveju neturi būti vertinamos visos išlaidos, patirtos dėl objekto. Teismas pažymėjo, kad 1999 m. liepos 23 d. sutarties 22 punkte šalių susitarta, jog nutiesti inžineriniai tinklai neatlygintinai perduodami juos eksploatuojančioms organizacijoms. 2007 m. birželio 26 d. prašyme leisti privatizuoti nuomojamą objektą tiesioginių derybų būdu ieškovas nurodė, kad pagal suderintą su atsakovu sąmatą investuota 473 132,80 Lt privačių lėšų. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutikimą, kad ieškovas investuotų savo lėšas, VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies prasme ieškovas nepateikė.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tinkamas valstybės ir savivaldybės turto privatizavimas yra viešasis interesas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pareikštą ieškinį vertino kaip reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti privatizavimą tiesioginių derybų būdu.

17Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi 1999 m. liepos 23 d. šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatų aiškinimas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). 2001 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatant, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. Remiantis Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtinta Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka ir Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 229 patvirtinta Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarka nuomininkui objekto pagerinimo išlaidos turi būti atlyginamos privatizavimo metu, jam pervedant objekto vertės padidėjimo procentą atitinkančią sumą. Teismo teigimu, atsakovas elgėsi nuosekliai ir atliko objekto turto vertinimo darbus ir 2007 m. lapkričio 20 d. raštu informavo ieškovą, kad nustatyta patalpų rinkos vertė yra 393 000 Lt, o vertės padidėjimo procentas – 73,54 proc.; rašte nenurodyta, kad vertė nustatinėjama siekiant privatizuoti ginčo objektą tiesioginių derybų būdu. Byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad vertė ir jos padidėjimo procentas buvo nustatinėjamas siekiant ieškovui atlyginti investuotas lėšas privatizuojant objektą viešo aukciono būdu.

18Sutartimi ieškovas įsipareigojo per nustatytą laiką atstatyti (rekonstruoti) pastatą, o atsakovas – leisti ieškovui įsiregistruoti dalį pastato savo vardu. 2007 m. liepos 12 d. ieškovas teikė dokumentus tam, kad pabaigus pastato atstatymo (rekonstravimo) darbus galėtų būti nustatyta ieškovui tenkanti naujai pastatyta pastato dalis. Atsakovo teigimu, vertės padidėjimo procentas buvo nustatytas ne tam, kad inicijuotų objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu, o vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. siekiant nustatyti, kaip turės būti paskirstytos šalims tenkančios pastato dalys. Turto savininko valią privatizuoti objektą galima konstatuoti tik tada, kai objektas yra įrašytas į privatizavimo programą, yra priimtas sprendimas privatizuoti, nurodant privatizavimo būdą, kainą, sąlygas ir pan., bei apie tai yra paskelbta privatizuojamų objektų biuletenyje. Atsakovas nurodytų veiksmų dėl ginčo patalpų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra ar buvo išreiškęs valią privatizuoti šį objektą. Šalių sudaryta sutartis buvo pakeista, numatant, kad, ieškovui visiškai atstačius pastatą, dalis pastato bus įregistruota jo vardu, t. y. atsakovas tokiu pakeitimu patvirtino, kad neketina pradėti objekto privatizavimo procedūrų, o ieškovas įsipareigoja atstatyti pastatą. Ieškovo įsipareigojimas atstatyti (rekonstruoti) pastatą yra galiojantis ir neužginčytas, taigi turi būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

19Teismas sprendė, kad šalys buvo susitariusios tik dėl 473 132,80 Lt dydžio investicijų; faktinė atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 473 132,80 Lt. Tai, kad ieškovas, nesuderinęs su atsakovu, galėjo atlikti darbų už 10 kartų didesnę sumą, neįrodo, kad ieškovas įgijo teisę privatizuoti objektą tiesioginių derybų būdu; nuomotojo leidimas atlikti atitinkamo dydžio investicijas yra būtinas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-398/2009; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fondas statyboms vystyti“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2011).

20Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-607/2010, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies, 19 straipsnio nuostatas, nevertindamas dispozityvaus šių normų pobūdžio. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti įstatymų leidėjo valią suteikti laisvę savivaldybei, kaip turto savininkei, pasirinkti atitinkamą elgesio modelį. Ieškovui nebuvo duotas leidimas konkrečioms tikslinėms VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodytoms investicijoms, todėl, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovo reikalavimas leisti privatizuoti objektą tiesioginių derybų būdu negalėjo būti tenkinamas.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodomi šie argumentai:

231. Dėl VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies taikymo. Ieškovas, remdamasis VSTPĮ 7 straipsniu, nurodo, kad privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikių patenkinimui; akcentuoja nuomininko, investavusio privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekiančio jį privatizuoti, ir nuomotojo, rengiančio nuomojamą objektą privatizuoti, pareigą elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ir bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus. Ieškovas taip pat nurodo VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje ir Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytą privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygas ir tvarką, kurių būtina laikytis siekiant, kad investicijos sudarytų pagrindą nuomininkui teisėtai tiesioginių derybų būdu įgyti jo pagerintą išnuomotą turtą. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006, išaiškinimais.

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtinta sąlyga, kad nuomininko išlaidos pastatams ar patalpoms pagerinti turi būti patirtos su nuomotojo leidimu, tačiau ši teisės norma nereglamentuoja nei tokio leidimo formos, nei jo davimo sąlygų. Esminė sąlyga VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui yra nuomotojo leidimas atlikti tam tikros apimties pastato pagerinimo darbus. Įstatyme nenustatyta, kad prieš atliekant pastato pagerinimo darbus (atliekant investicijas) yra būtinas konkrečių sąmatų suderinimas, taip pat nenustatyta nuomotojo sutikimo tokioms investicijoms atlikti valios išraiškos forma. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį rekonstravimas yra statybinė veikla, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Taigi, šalys, įrašydamos į nuomos sutartį sąlygą dėl statinio rekonstrukcijos (statinio pertvarkymo iš esmės) būtinumo, išreiškė tarpusavio suderintą valią dėl didelės apimties investicijų atlikimo. Ieškovas parengė viso kvartalo detalųjį planą, pasirašė infrastruktūros plėtojimo sutartis, atliko statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus; šie darbai buvo atlikti atsakovo sutikimu ir turint reikiamus leidimus, atsakovas buvo nuolat informuojamas apie darbų eigą ir užbaigimą, jam pateikti įrodymai apie investuotų lėšų dydį. Pažymėtina tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis būtų prieštaravęs dėl ieškovo atliekamų statybos darbų apimties. Visi darbai buvo atliekami statybos procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Remiantis kasacinio teismo praktika šios aplinkybės turėjo būti įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fondas statyboms vystyti“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-125/2011). Byloje galėjo tik kilti ginčas dėl atliktų investicijų dydžio pinigine išraiška. Ši aplinkybė byloje galėjo būti teismo nustatyta vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą bei įrodymų vertinimą, sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo atliktų pagerinimų vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus, nes visas bylos aplinkybes aiškino atsakovui naudinga linkme. Šioje byloje pažeistas ir viešasis interesas, nes pažeisti valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tikslai, iškreipta privačios nuosavybės samprata.

252. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl išsinuomoto turto pagerinimų vertės, nuomotojo leidimo tokias investicijas atlikti, pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir jų tarpusavio sąsajumo. 2007 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo atliktas turto rinkos vertės nustatymas privatizuoti (turto rinkos vertė – 393 000 Lt, o turto vertės padidėjimo procentas – 73,54 proc.). 2007 m. lapkričio 20 d. atsakovas pritarė išnuomotų patalpų rinkos vertei ir turto vertės padidėjimo procentui. Atsakovas informavo ieškovą, kad jo prašymas buvo svarstomas 2010 m. balandžio 12 d. ir 2010 m. liepos 9 d. pasitarimuose ir buvo nuspręsta įvertinti būsimos statybos kaštus ir statybos pardavimo kainą, kad priklausomai nuo gautų rezultatų būtų galima pasiūlyti pardavimo kainą Privatizavimo komisijai; taigi buvo išreikšta savininko valia privatizuoti objektą. Teismai neįvertino byloje esančių įrodymų, taip pažeisdami CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Ieškovas remiasi CPK 176 straipsnio 1 dalimi, 185 straipsniu, kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELES-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

271. Dėl VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies taikymo. Tam, kad nuomininkui atsirastų pagrindas reikalauti tiesioginių derybų, turi būti nuomotojo leidimas atitinkamo dydžio investicijoms, nukreiptoms atlikti VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje išvardytus pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006). Leidimas investuoti turi apimti ne tik darbus, kuriais objektas yra pagerinamas, bet ir konkrečias investicijų sumas. VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies prasme sutikimas atlikti objekto pagerinimo darbus gali būti tik toks, iš kurio, atsižvelgiant į šalių veiksmus, būtų galima neabejotinai spręsti, kad leidimas yra išduodamas būtent su tikslu ateityje objektą privatizuoti tiesioginių derybų būdu. 2001 m. balandžio 19 d. šalys pakeitė 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punktą, nustatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. Remiantis Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtinta Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka ir Vilniaus miesto tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 229 patvirtinta Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarka, nuomininkui objekto pagerinimo išlaidos atlyginamos privatizavimo metu, pervedant nuomininkui objekto vertės padidėjimo procentą atitinkančią sumą. Teisės aktuose nustatyta ne viena galimybė kompensuoti nuomininko atliktų pagerinimų vertę (įskaityti į nuomos mokestį, atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo pagerinimų atlikimo metu, atlyginti investuotas lėšas privatizavus objektą ir t. t.). Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 30-2218 buvo pakeista 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis – ieškovas įsipareigojo investuoti tam, kad visiškai atstačius pastatą galėtų dalį pastato įregistruoti savo vardu. Taigi šalys patvirtino, kad objektas apskirtai nebus privatizuojamas. CK 6.193 straipsnio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Fondas statyboms vystyti“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2011, išaiškinimų pagrindu nurodoma, kad atsakovas niekada nebuvo davęs leidimo atlikti investicijas VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies prasme ir ateityje vykdyti objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu. Ieškovas savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nevykdė, pastatas nėra atstatytas. Be to, ieškovas nuomos laikotarpiu atliko investicijas į savo turtą, t. y. jam buvo žinoma, kad investicijos bus susigrąžintos atstačius (rekonstravus) pastatą ir įregistravus dalį pastato savo vardu. Taigi objektas negalėtų būti privatizuotas tiesioginių derybų būdu, nes atsakovo turtinė padėtis dėl galimų atliktų investicijų nepagerėjo. Šiuo atveju ieškovas investavo siekdamas sukurti objektą sau, ir tik dalis turto priklausytų atsakovui.

28Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fondas statyboms vystyti“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2011, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktų. Bylos atveju šalys sutartyje buvo numačiusios konkrečius ieškovo investicijų kompensavimo būdus ir nebuvo užsimenama apie atsakovo ketinimus privatizuoti objektą tiesioginių derybų būdu; 2006 m. lapkričio 28 d. pasirašius nuomos sutarties pakeitimą, atsakovas deklaravo, kad objektas nebus privatizuojamas. Net esant leidimui atlikti investicijas VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies prasme, objektas neprivalo būti parduotas tiesioginių derybų būdu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-607/2010). Remdamiesi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-398/2009, atsakovas ir trečiasis asmuo dėl privatizavimo tikslų ir viešojo intereso nurodo, kad privatizavimas viešo aukciono būdu labiausiai atitinka privatizavimo tikslus, o tiesioginių derybų būdas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

292. Dėl įrodymų vertinimo. 2007 m. liepos 12 d. ieškovas teikė atsakovui dokumentus tam, kad, pabaigus pastato atstatymo (rekonstravimo) darbus, galėtų būti nustatyta jam tenkanti pastato dalis. Atsakovas įvertino pateiktus dokumentus ir 2007 m. lapkričio 20 d. raštu informavo ieškovą apie nustatytą patalpų rinkos vertę ir padidėjimo procentą. Vertės padidėjimo procentas buvo nustatytas vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. siekiant nustatyti, kaip turės būti paskirstytos šalims tenkančios pastato dalys. Atsakovas siekė, kad pastatas būtų atstatytas (rekonstruotas) ir padalytas, o ne privatizuotas. Ir tai patvirtina byloje esantys savivaldybės institucijų sprendimai, priimti dėl ieškovo prašymų leisti privatizuoti nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad ginčo objektas net nėra iš esmės pagerintas – baigtumo lygis siekia tik 3 proc.

30Ieškovas nereiškė teismui prašymo skirti ekspertizę, o nagrinėjama byla nėra priskiriama bylų kategorijai, kai teismas turėtų būti aktyvus. Ieškovas sąmoningai nesiėmė aktyvių įrodinėjimo veiksmų, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas turėjo įrodyti ne tik tai, kad padarytos investicijos į pastatą sudaro ne mažiau kaip 1/2 šio pastato ir jam priskirto žemės sklypo rinkos vertės, bet ir tai, kad tokio dydžio investicijos buvo nukreiptos atlikti VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatytus pagerinimus (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje bylos Nr. 2A-607/2010). Ieškovui neįrodžius, kad jam buvo duotas leidimas VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies pagrindu, bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo analizuoti dokumentus apie ieškovo patirtas išlaidas, ir tokia išvada atitiktų teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-398/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-607/2010). Tai, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, nėra pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, kaip ir aplinkybė, kad byloje priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012).

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu

34Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikių patenkinimui. Šie tikslai įpareigoja privatizavimo procesą vykdančias institucijas parinkti tokį viešosios nuosavybės perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti maksimalų privatizavimo tikslą – privatizavimo metu gauti kuo daugiau lėšų. Kai parduodamas ilgalaikis materialusis turtas, viešas aukcionas, kurio metu neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju, atitinka privatizavimo tikslus. Turto privatizavimas tiesioginių derybų būdu yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis, atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, siekiant išvengti prieštaravimo tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo. Šių interesų pusiausvyrai užtikrinti tiek nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, tiek nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizavimui, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų, bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybė taryba, bylos Nr. 3K-3-398/2009; kt.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės turto privatizavimas yra vykdomas teisės aktų imperatyviai nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kuri yra privaloma, taigi ir tuo atveju, kai turtas privatizuojamas tiesioginių derybų būdu.

35Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiesioginės derybos – vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas derybų laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, yra geriausi. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tiesioginių derybų būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Šiuo atveju Vyriausybės nustatyta tvarka tiesioginės derybos su vieninteliu pirkėju – šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų, nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės /..../; 2) pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinierinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms. Šios įstatymo nuostatos perkeltos į Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punktą. Taigi įstatymų leidėjas, derindamas privatizavimo tikslus: iš privatizavimo gauti didesnių pajamų ir gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo, nurodytais teisės aktais įtvirtino galimybę privatizuojamo valstybės ar savivaldybės turto nuomininkui, nuomotojo leidimu investavusiam savo lėšas į nuomojamo turto pagerinimą, įsigyti šį turtą išimtiniu – tiesioginių derybų – būdu, tačiau tam turi būti nustatytos nurodytais teisės aktais reikalaujamos sąlygos.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo atsakovui priklausantį 61 kv. m ploto statinį ( - ) visuomeninei ir komercinei veiklai. Pagal sutarties 14, 15 punktus ieškovas įsipareigojo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus. 2001 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį dėl 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. 2006 m. lapkričio 29 d. pasirašytu sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus savivaldybė ir nuomininkas (ieškovas) pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu. Taigi remiantis šalių sutartimi ir nurodyta teisine reglamentacija ieškovas įsipareigojo per nustatytą laiką atstatyti (rekonstruoti) statinį, o atsakovas leido ieškovui investuoti lėšas į statinio atstatymą, o atstačius pastatą, – įsiregistruoti dalį pastato savo vardu, įsipareigodamas atlyginti išlaidas, panaudotas išnuomoto statinio rekonstrukcijai (atstatymui), teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą. Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 negyvenamasis pastatas (apgriuvęs, likę 2 proc.) ( - ) buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, taigi atsakovo valia privatizuoti statinį buvo išreikšta (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Remiantis Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 20 punktu nuomininkui statinio pagerinimo išlaidos atlygintinos privatizavimo metu, jam pervedant objekto vertės padidėjimo procentą atitinkančią sumą (tvarkos 32 punktas). Taigi remiantis šalių susitarimų ir nurodytos teisinės reglamentacijos nuostatomis, būtent tokia tvarka buvo numatyta atsiskaityti su ieškovu už investuotas į savivaldybės statinį ( - ) lėšas. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nurodyti šalių susitarimai nepanaikina ieškovo teisės kreiptis į atsakovą su rašytiniu pasiūlymu ir dokumentais, patvirtinančiais, kad tenkinamos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos (šio straipsnio 7 dalis). Taigi esminę reikšmę tokiu atveju turi tai, ar nuomojamas turtas gali būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu, t. y. ar yra įvykdytos visos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas ir siekė, kad teismas pripažintų, jog jis atitinka visas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas nuomojamam objektui tiesioginių derybų būdu privatizuoti, ir įpareigotų atsakovą pradėti privatizavimą tiesioginių derybų būdu.

37Remiantis šalių sudarytos sutarties tekstu, minėta, savivaldybės leidimas pagerinti išsinuomotą statinį ieškovui kaip nuomininkui buvo duotas. Ieškovo reikalavimo teisė į būtinųjų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų statiniui pagerinti išlaidų atlyginimą byloje neginčijama. Tačiau, remiantis šioje nutartyje nurodytomis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tam, kad savivaldybės statinys galėtų būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu, ieškovo investuotų ir atlygintinų išlaidų suma turi būti didesnė negu 1/2 išsinuomoto statinio ir jam priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Byloje nustatyta, kad ieškovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo pagal sutartį atstatyti pastatą, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia žemės sklypo dalis tektų ieškovui išnuomotoms negyvenamosioms rūsio patalpoms, taigi neįmanoma nustatyti, ar ieškovo investicijų suma yra didesnė kaip 1/2 išsinuomotų patalpų ir joms priskirto žemės sklypo vertės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors negyvenamasis pastatas (apgriuvęs, likę 2 proc.) ( - ) Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 497 buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų sudaryta šio objekto privatizavimo programa, nustatyta jo vertė, kuri remiantis Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 20 punktu taip pat nustatoma vertinant ne tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius ar jų dalis, bet ir jiems nustatyta tvarka priskirtą žemės sklypą ar jo dalį. Kadangi atsakovo privatizuojamam statiniui, kol neatstatytas visas pastatas, nėra galimybės nustatyti priskirtino žemės sklypo ir atitinkamai jo vertės, tai nėra galimybės nustatyti ir privatizuojamo statinio kainos. Dėl to nėra nurodytuose teisės aktuose reikalingų sąlygų tam, kad statinio ( - ) privatizavimas būtų įgyvendintas, taigi – ir ieškovo norimu tiesioginių derybų būdu.

38Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam, kad nuomininkui atsirastų pagrindas reikalauti tiesioginių derybų, turi būti duotas nuomotojo leidimas būtent tam tikro pobūdžio investicijoms, t. y. atitinkamo dydžio ir nukreiptoms atlikti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje išvardytus pagerinimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybė taryba, bylos Nr. 3K-3-398/2009; kt.).

39Ieškovas byloje teigė, kad vykdydamas šalių sutartį ir statinio atstatymo darbus jis investavo 5 611 037,10 Lt. Byloje nustatyta, kad nuo 2007 m. birželio 26 d. ieškovas, teikdamas prašymus atsakovui leisti privatizuoti ginčo objektą tiesioginių derybų būdu, nesirėmė tokia investicijų suma. Atsakovas 2007 m. lapkričio 20 d. raštu informavo ieškovą, kad nustatyta patalpų rinkos vertė yra 393 000 Lt, o vertės padidėjimo procentas – 73,54 proc. Atsakovo teigimu, statinio vertė ir jos padidėjimo procentas buvo nustatinėjamas siekiant ieškovui atlyginti investuotas lėšas privatizuojant objektą viešo aukciono būdu. Byloje nenustatyta, kad buvo duotas atsakovo kaip nuomotojo leidimas 5 611 037,10 Lt dydžio investicijoms, nukreiptoms atlikti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje išvardytus pagerinimus. Pagal šalių sutarties 16 punktą visa projektinė dokumentacija ir rekonstrukcijos (atstatymo) sąmata, atliktų darbų priėmimas turėjo būti derinami su nuomotoju (atsakovu). Nustatyti, ar 73,54 proc. vertės padidėjimas ir atitinkamos investicijos, kurioms buvo duotas atsakovo leidimas, atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. yra didesnės negu 1/2 išsinuomoto statinio ir jam priskirto žemės sklypo rinkos vertės, nėra galimybės dėl jau nurodytos priežasties – nėra priskirto privatizuojamam statiniui žemės sklypo, kurio vertę būtina šiam tikslui nustatyti. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad, bylos duomenimis, statinio (rūsio) ( - ) baigtumas – 9 procentai. Byloje nenustatyta ir ieškovo byloje neįrodyta, kad į privatizuojamų objektų sąrašą įrašytas statinys ( - ) šiuo metu atitiktų bent vieną nuomojamam objektui tiesioginių derybų būdu privatizuoti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytą sąlygą. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais, nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepripažino, jog ieškovas atitinka visas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, ir nenustatė teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pradėti ieškovui išnuomoto statinio privatizavimą įstatymo leidėjo nustatytu išimtiniu tiesioginių derybų būdu.

40Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį byloje nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 30 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 22,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Patria Domi“ (įmonės kodas 123918666) 22,15 Lt (dvidešimt du Lt 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomininko teisės privatizuoti... 6. Ieškovas UAB „Patria Domi“ prašė teismo įpareigoti atsakovą Vilniaus... 7. Ieškovas nurodė, kad 1999 m. liepos 23 d. su atsakovu sudarė Negyvenamųjų... 8. Byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto... 12. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi klausimas, ar... 13. Teismo teigimu, tuo atveju, jeigu būtų suformuotas tinkamas privatizavimo... 14. Per visą laikotarpį nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tinkamas valstybės ir... 17. Teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą esminę reikšmę turi 1999 m.... 18. Sutartimi ieškovas įsipareigojo per nustatytą laiką atstatyti... 19. Teismas sprendė, kad šalys buvo susitariusios tik dėl 473 132,80 Lt dydžio... 20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 23. 1. Dėl VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies taikymo. Ieškovas, remdamasis VSTPĮ 7... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra... 25. 2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl išsinuomoto... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo kasacinį... 27. 1. Dėl VSTPĮ 17 straipsnio 5 dalies taikymo. Tam, kad nuomininkui atsirastų... 28. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 29. 2. Dėl įrodymų vertinimo. 2007 m. liepos 12 d. ieškovas teikė atsakovui... 30. Ieškovas nereiškė teismui prašymo skirti ekspertizę, o nagrinėjama byla... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu... 34. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau... 35. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 1... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. šalys sudarė... 37. Remiantis šalių sudarytos sutarties tekstu, minėta, savivaldybės leidimas... 38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio... 39. Ieškovas byloje teigė, kad vykdydamas šalių sutartį ir statinio atstatymo... 40. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 30 d.... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 45. Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Patria Domi“ (įmonės kodas 123918666)... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...