Byla 3K-3-38/2012
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui, trečiasis asmuo asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudiciją, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės turto, privatizuojamo tiesioginiu derybų būdu, įvertinimą (pradinės kainos nustatymą), aiškinimo bei taikymo.

6Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą VĮ Valstybės turto fondą paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje 2010 m. kovo 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos posėdyje patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto – patalpų-sandėlio (plotas 535,48 kv. m ir šiam objektui priskirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio Šiauliuose (duomenys neskelbtini), – privatizavimo tiesioginių derybų būdu programą, parengtą pagal 2010 m. kovo 10 d. protokolo Nr. VT-4 priede Nr. 1 nurodytus duomenis: objekto pradinė pardavimo kaina – 515 982 Lt, iš kurios objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 136 700 Lt, vertės padidėjimo procentas dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma – 207 927,48 Lt.

7Ieškinyje nurodoma, kad šios negyvenamosios patalpos yra išnuomotos trečiajam asmeniui, kuris, esant ieškovo sutikimui, jas savo lėšomis pagerino, atliko rekonstrukcijos darbus ir pateikė pasiūlymą dėl jų privatizavimo tiesioginių derybų būdu. Įvertinus, kad turto vertė dėl trečiojo asmens investicijų padidėjo tik 42,05 proc. ir dėl to atmetus trečiojo asmens pasiūlymą, pastarasis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių ir netinkamo investuotų lėšų įvertinimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu, be kita ko, pripažino, kad trečiasis asmuo į patalpas yra įrengęs naujas inžinerines komunikacijas, investavęs 207 927,48 Lt privataus kapitalo, tai sudaro 292,89 proc. išnuomotų patalpų rinkos vertės, palyginus jas su patalpų verte prieš investicijų atlikimą, taip pat įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybę pradėti tiesiogines derybas su trečiuoju asmeniu dėl šių patalpų privatizavimo, jeigu jos nebus išbrauktos iš privatizuojamo turto sąrašo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 26 d. nutartimi iš dalies pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą, be kita ko, nustatė, kad trečiojo asmens investicijos į patalpas sudaro 106 proc. išnuomotų patalpų ir joms priskirto 0,2279 ha žemės sklypo rinkos vertės. Ieškovas, vykdydamas teismų įpareigojimą pradėti tiesiogines derybas, užsakė naują privatizuojamo turto (patalpų ir joms praskirto žemės sklypo) įvertinimą, savivaldybės turto privatizavimo komisija 2010 m. kovo 10 d. patvirtino privatizavimo tiesioginių derybų būdu programą, pagal kurią privatizuojamo objekto pradinė pardavimo kaina yra 515 982 Lt (171 354 Lt pastato vertė prieš remontą + 207 927,48 Lt pagerinimo išlaidos + 136 700 Lt žemės sklypo vertė). 2010 m. kovo 22 d. turto privatizavimo programa buvo išsiųsta atsakovui VĮ Valstybės turto fondui. Atsakovas atsisakė paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje ieškovo parengtą privatizavimo programą, nes, jo nuomone, privatizavimo programoje nurodyti duomenys dėl turto vertės padidėjimo procento, objektui pagerinti padarytų išlaidų sumos ir pradinės pardavimo kainos yra neaiškūs ir prieštaringi bei neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, 106 proc. dydis, kaip santykis tarp investuotų lėšų ir privatizuojamo objekto bei jam priskirto žemės sklypo dalies vertės, nustatytas remiantis 2007 m. galiojusiomis rinkos kainomis, tai neatitinka 2010 m. privatizavimo programoje nurodytų turto verčių santykio. Ieškovas teigia, kad privatizavimo programa parengta remiantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo normomis ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl atsakovo atsisakymas ją paskelbti yra nepagrįstas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad, įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 nutarčiai, ieškovo užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko naują privatizuojamo turto įvertinimą ir 2009 m. gruodžio 10 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 557 VAT_2009 LJU SIAU nurodė, jog negyvenamosios patalpos (sandėlio) rinkos vertė – 203 500 Lt, žemės sklypo dalies (2279/3736) rinkos vertė – 136 700 Lt, viso vertinamo turto vertė – 340 200 Lt. Ieškovas šią turto vertinimo ataskaitą apsvarstė 2010 m. vasario 5 d. turto privatizavimo komisijos posėdyje, pritarė vertinimo ataskaitos išvadoms bei nusprendė papildomai atlikti suremontuotų ir neremontuotų patalpų 1 kv. m preliminarų rinkos vertės nustatymą bei šioms patalpoms priskirtos žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymą. UAB „Ober-Haus“ 2010 m. vasario 8 d. pateikė preliminarų rinkos vertės nustatymą, kuriame nurodyta, kad vertinimo dieną 124,42 kv. m ploto patalpos 1-6 (neremontuota) preliminari 1 kv. m rinkos vertė – 320 Lt, o 121,87 kv. m patalpos 1-10 (suremontuota) preliminari rinkos vertė – 450 Lt, žemės sklypo rinkos vertė – 136 700 Lt, t. y. bendra pastato ir turto vertė – 231 355,90 Lt. Turto privatizavimo komisijos 2010 m. vasario 23 d. posėdyje nustatyta, kad pradinė privatizuojamo objekto pardavimo kaina – 515 982 Lt (171 354 Lt (pastato vertė prieš remontą) + 207 927,48 Lt (pagerinimo išlaidos) + 136 700 Lt (žemės vertė)), nuspręsta objektą privatizuoti tiesioginių derybų būdu, o 2010 m. kovo 10 d. posėdyje pritarta privatizavimo tiesioginių derybų būdu programos projektui, kuriame nustatyta objekto pradinė pardavimo kaina – 515 982 Lt, iš kurių objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina – 136 700 Lt, vertės padidėjimo procentas dėl objektui pagerinti padarytų išlaidų – 106 proc., pagerinimo išlaidų suma – 207 927,48 Lt. Teismas nurodė, kad tiesioginės derybos gali būti vykdomos tik su tais nuomininkais, kurių investicijos būtent objekto privatizavimo metu atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje bei Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytus privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygas ir tvarką. Teismas padarė išvadą, kad privatizuojamas objektas turi būti vertinamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytus vertės nustatymo metodus bei Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintas Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgęs į Taisyklių 10, 20 punktų nuostatas, teismas konstatavo, kad valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo procese viešoji nuosavybė turi būti perleidžiama privačion nuosavybėn už rinkoje labiausiai tikėtiną kainą, nes taip užtikrinami visų lygybės įstatymui, sąžiningumo ir teisingumo principai bei potencialaus pirkėjo teisėti lūkesčiai. Teismas sprendė, kad ieškovo parengtoje privatizavimo programoje nurodytos sąlygos (106 proc. dydis, kaip santykis tarp investuotų lėšų ir privatizuojamo objekto bei jam priskirto žemės sklypo dalies vertės, nustatytas remiantis dar 2007 m. galiojusiomis rinkos kainomis) neatitinka šiuo metu galiojančių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės bei Šiaulių apygardos teismų procesiniais sprendimais 106 proc. dydžio vertės padidėjimo procentas buvo nustatytas 2006 m. birželio 17 d. rinkos vertės vertinimo dieną, o šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei remtis privatizavimo metu nustatytomis turto rinkos kainomis. Be to, privatizavimo institucijos turi atsižvelgti į kintančias rinkos, statybų kainas; pradinė privatizuojamo objekto kaina turi būti nustatoma pagal privatizavimo programos paskelbimo metu vyraujančias realias rinkos kainas. Teismas nurodė, kad ieškovas, rengdamas nuomojamą objektą privatizuoti bei nustatydamas pradinę jo kainą, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė skelbti ieškovo pateiktą privatizavimo programą, nurodydamas, jog programos duomenys, sąlygos neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo reikalavimų.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiesioginės derybos gali būti vykdomos tik su tais nuomininkais, kurių investicijos būtent objekto privatizavimo metu atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje bei Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kad šiai bylai išspręsti aktualios privatizavimo programos sąlygos neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas privatizuojamą turtą įvertino 515 982 Lt, nors turto vertintojai 2009 m. gruodžio 7 d. turtą įvertino 340 200 Lt, o 2010 m. vasario 8 d. –231 355,90 Lt. Kolegijos vertinimu, ieškovas teisiškai dėl nesuprantamų priežasčių be teisinio pagrindo į privatizuojamo turto kainą įtraukė ir trečiojo asmens turėtas turto pagerinimo išlaidas. Kadangi turto pagerinimo išlaidos – 207 927,48 Lt, tai 106 proc. dydis, kaip santykis tarp investuotų lėšų ir privatuojamo objekto bei jam priskirto žemės sklypo dalies ieškovo nustatytos vertės, neatitinka tikrovės. Kolegija nurodė, kad šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei remtis privatizavimo metu nustatytomis realiomis turto rinkos kainimis. Kolegijos vertinimu, siekiant, kad naujai rengiama privatizavimo programa neprieštarautų Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytiems faktams dėl trečiojo asmens investicijų procentinės išraiškos, į ją derėtų įtraukti šiuos duomenis: 1) objekto pradinę pardavimo kainą (rinkos kainą programos sudarymo metu); 2) objektui pagerinti padarytų išlaidų sumą, nustatytą įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad investicija sudarė 106 proc. išnuomotų patalpų ir joms skirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies rinkos vertės, buvusios iki investicijų atlikimo; 3) privatizavimo programos sudarymo metu esantį pradinės objekto pardavimo kainos ir pagerinimo išlaidų procentinį santykį.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnį, 185 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus teigimu, įsiteisėjusiais Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. procesiniais sprendimais yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad: nustatant turto vertės padidėjimo dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų procentą, nuomininko investicija turi būti lyginama ne su privatizavimo metu esama patalpų verte, o su jų verte, buvusia iki investicijų; turto vertės padidėjimo procentas yra reikšmingas tik nustatant, turi teisę nuomininkas į tiesiogines derybas ar ne. Anot kasatoriaus, turto vertės padidėjimo procentas yra nebekintantis dydis, konstatuotinas vieną kartą, ir tai šiuo atveju padaryta nurodyta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kurioje nustatytos aplinkybės dėl turto vertės padidėjimo procento negalėjo būti iš naujo nustatinėjamos šioje byloje ir teismams turėjo būti privalomos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr.3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2008), kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuo jos nukrypo ir nepagrįstai paneigė ankstesnių teismų sprendimų prejudicinę galią.
  2. Kasatoriaus teigimu, teismai, aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas dėl pradinės objekto pardavimo kainos nustatymo sąlygų šioje konkrečioje situacijoje, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalimis. Pagal 2009 m. gruodžio 10 d. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą privatizuojamų patalpų rinkos vertė – 203 500 Lt ( joms priskirto žemės sklypo vertė – 136 700 Lt), t. y. patalpų vertė yra mažesnė už jų pagerinimo lėšas (207 927,48 Lt). Įvykus tiesioginėms deryboms ir trečiajam asmeniui nepasiūlius didesnės kainos nei privatizuojamojo objekto pradinė pardavimo kaina, kasatorius turėtų grąžinti trečiajam asmeniui 207 927,48 Lt pagerinimo išlaidų, tai reiškia, kad objektas būtų parduotas nuostolingai. Skelbiant objekto pradinę pardavimo kainą, mažesnę už nuomininko įdėtas turto pagerinimo lėšas, akivaizdžiai būtų pažeistas pagrindinis privatizavimo tikslas – perleisti viešąją nuosavybę už maksimaliai galimą perleisti lėšų sumą. Sandoris, kai šiuo atveju kasatorius turėtų dar primokėti pirkėjui, akivaizdžiai prieštarautų ekonomiškumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, viešojo intereso apsaugos principams. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nedraudžia privatizavimo objekto valdytojui nustatyti didesnę pradinę objekto pardavimo kainą, nei nurodyta jo vertė vertinimo ataskaitoje. Kasatorius, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, privatizavimo programoje nustatė pradinę objekto pardavimo kainą – 515 982 Lt, iš kurios jam, kaip privatizavimo objekto valdytojui, tenka 171 357 Lt, t. y. suma, kurią jis gautų už privatizuojamą objektą, neskaitant jo pagerinimo. Pradinė objekto pardavimo kaina nustatyta remiantis UAB „Ober-Haus“ 2010 m. vasario 8 d. vertinimo ataskaita, pagal kurią (vertinimo dieną – 2010 m. vasario 8 d.) 124,42 kv. m patalpos 1-6 (neremontuotos) preliminari 1 kv. m rinkos vertė – 320 Lt, 121,87 kv. m patalpos 1-10 (suremontuotos) preliminari 1 kv. m rinkos vertė – 450 Lt, žemės sklypo rinkos vertė – 136 700 Lt. Kasatoriaus nustatyta pradinė objekto pardavimo kaina susideda iš objekto kainos prieš remontą – 171 357 Lt (320 Lt x 535,48 kv. m), patalpų pagerinimo išlaidų – 207 927,48 Lt ir žemės sklypo vertės – 136 700 Lt.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 10 punktą pradinė privatizavimo objekto pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytą šio objekto labiausiai tikėtiną vertę rinkoje. Kasatoriaus parengtoje privatizavimo programoje nurodytos sąlygos neatitinka šiuo metu galiojančių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkto reikalavimų. Šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei remtis privatizavimo metu nustatytomis turto rinkos kainomis. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinė galia tik byloje dalyvavusiems asmenims. Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas nebuvo dalyvaujantis asmuo civilinėje byloje pagal asociacijos Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“ ieškinį Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir joje priimti teismų procesiniai sprendimai nesukėlė jam teisinių padarinių. Be to, nurodytoje civilinėje byloje teismai nagrinėjo ginčą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir pateiktus įrodymus bei savo sprendimais netvirtino privatizavimo programos sąlygų.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad kasatorius supainiojo du skirtingus dalykus: turto pagerinimo išlaidų dydžio nustatymą ir turto vertės padidėjimo procentais nustatymą. Pagal Valstybės turto fondo valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintas Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu taisykles investicijų vertinimas atliekamas etapais: iš pradžių nustatomas investicijų dydis, po to – investicijų vertės padidėjimo procentas palyginus su turto verte buvusia iki investicijų atlikimo, po to – rengiama privatizavimo programa, į kurią įtraukiami visi nustatyti duomenys ir papildomai nustatoma reali turto rinkos vertė privatizavimo metu, kuri ir yra pradinė parduodamo turto kaina. Kasatorius nepagrįstai privatizavimo programoje patalpų pradinę pardavimo kainą padidino 175 782 Lt suma, nepaisydamas įstatymų reikalavimų ir realios privatizuojamo objekto rinkos vertės.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 185 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnį, 185 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai iš naujo nustatinėjo aplinkybes, kurios buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir turi prejudicinę galią šioje byloje. Kasatorius teigia, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartimi yra nustatyti prejudicinę reikšmę šioje byloje turintys faktai, kad: nustatant turto vertės padidėjimo procentą dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų, nuomininko investicija turi būti lyginama ne su privatizavimo metu esama patalpų verte, o su jų verte, buvusia iki investicijų; turto vertės padidėjimo procentas dėl turto pagerinimo reikšmingas tik nustatant, turi teisę nuomininkas į tiesiogines derybas ar ne; nuomojamo turto vertės padidėjimo procentas.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai. Teisės normos turinys, jos aiškinimas ir taikymas paprastai nėra įrodinėjimo dalykas, išskyrus tam tikrus atvejus, kai, pavyzdžiui, pagal CK 1.12 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje sudedamąja dalimi tampa užsienio teisės normos bei šių normų aiškinimo ir taikymo aktai.

20Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Jo 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų. Kartu tai neužkerta kelio tiems asmenims, kurių subjektines teises tiesiogiai paliečia teismo sprendimas, kreiptis į teismą dėl teisių gynimo kitoje byloje ar naudotis proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas visų įrodymų lygybės principu. Išimtis taikoma įrodymams, kuriems didesnę įrodomąją galią suteikia CPK, t. y. prima facie įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

21Iš įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutarties turinio matyti, kad nurodyta nutartimi teismas nustatė, jog nuomininkas nuomotojo leidimu į išnuomotas negyvenamąsias patalpas investavo 207 927,48 Lt privataus kapitalo, tai sudaro 106 proc. patalpų ir joms priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Nutartyje nurodyta, kad nuomininko investicija turi būti lyginama ne su privatizavimo metu esama patalpų verte, o su patalpų verte, buvusia iki investicijų, tokia išvada grindžiama Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, taip pat nurodyta, jog turto vertės padidėjimo dėl nuomininko investicijų procentas, reikšmingas tik nustatant, ar nuomininkas turi teisę į tiesiogines derybas, o privatizavimo objekto pardavimo kainos nustatymas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

22Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad šioje byloje prejudicinę galią turi nurodytoje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje išdėstyti motyvai, jog, nustatant turto vertės padidėjimo procentą dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų, nuomininko investicija turi būti lyginama ne su privatizavimo metu esama patalpų verte, o su jų verte, buvusia iki investicijų, bei jog turto vertės padidėjimo procentas dėl turto pagerinimo reikšmingas tik nustatant, turi teisę nuomininkas į tiesiogines derybas ar ne. Konstatuotina, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra prejudiciniai faktai (nustatytos faktinės bylos aplinkybės), todėl šioje byloje teismai neprivalėjo kaip prejudiciniais faktais vadovautis Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutarties motyvais dėl teisės normų aiškinimo bei taikymo ir, taip elgdamiesi, nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 185 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo teisės aaiškinimo bei taikymo praktikos.

23Taip pat kaip nepagrįsti atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šioje byloje teismai, pažeisdami proceso teisės normas ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai prejudicinės galios nepripažino nurodyta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytam nuomojamo turto vertės padidėjimo procentui (nuomininko atliktų investicijų daliai išsinuomotų patalpų bei joms priskirto žemės sklypo rinkos vertėje). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nustatytas nuomojamo turto vertės padidėjimo procentas (nuomininko atliktų investicijų dalis išsinuomotų patalpų bei joms priskirto žemės sklypo rinkos vertėje) yra faktas (faktinė aplinkybė), kuriai, esant CPK nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažįstama prejudicinio fakto galia. Tačiau šis faktas ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytas pagal anktesnio laikotarpio (2007 m.) duomenis, o šią bylą nagrinėję teismai padarė teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, įtvirtintą teisinį reguliavimą atitinkančią išvadą, kad tiesioginės derybos gali būti vykdomos tik su tais nuomininkais, kurių investicijos būtent objekto privatizavimo metu atitinka teisės aktų reikalavimus. Toks faktas (dėl nuomininko atliktų investicijų dalies išsinuomotų patalpų bei joms priskirto žemės sklypo rinkos vertėje būtent objekto privatizavimo metu) ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamas ir nėra nustatytas. Apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys teikia pagrindą išvadai, kad teismai tinkamai nustatė įrodinėjimo šioje byloje dalyką, neintervavo į anksčiau išnagrinėtoje byloje nustatytus faktus, nepažeidė proceso teisės normų dėl teismo sprendimo privalomumo konkrečioje byloje.

24Dėl privatizuojamo savivaldybės turto kainos nustatymo

25Savivaldybių turto privatizavimas yra specialus jos nuosavybės teisės pasibaigimo ir privačios nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Savivaldybių turto privatizavimo teisiniai santykiai pasižymi specifika, kurią lemia viešasis interesas. Juos santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau tekste – Įstatymas), Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr.1427 ,,Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo”, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Konstatuotina, kad savivaldybių turto privatizavimo teisiniai santykius visų pirma reglamentuoja specialios viešosios teisės normos, o CK normos šiems santykiams reguliuoti taikomos taip, kaip tai nustatyta CK 1.1 straipsnio 2 dalyje, t.y. tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. Pažymėtina, kad viešosios teisės reglamentuojamų santykių subjektai negali veikti kitaip, nei nustatyta teisės normose, jiems taikoma taisyklė – draudžiama tai, kas nėra leidžiama.

26Vienas Įstatyme nustatytų privatizavimo būdų yra tiesioginės derybos, kurių įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Valstybės ir savivaldybių turto (privatizavimo objektų) parengimą privatizuoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklės. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Taisyklių 10–23 punktai reglamentuoja privatizavimo objekto vertės nustatymą. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad privatizavimo objekto vertės nustatymo tikslas – nustatyti pradinę šio objekto pardavimo kainą, kuria vadovautųsi Turto fondas (savivaldybės turto fondas), sudarydamas objekto privatizavimo programos projektą; pradinė privatizavimo objekto pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytą šio objekto labiausiai tikėtiną vertę rinkoje. Pagal Taisyklių 20 punktą, vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas ir jiems nustatyta tvarka paskirtas žemės sklypas ar jo dalis; kai vertinami valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys objektai (statiniai), kuriuos išsinuomojęs nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino, turi būti nustatytas šių objektų vertės padidėjimo procentas dėl šiems objektams pagerinti patirtų būtinų išlaidų.

27Šioje byloje taikytinos nurodytos teisės aktų nuostatos. Jas taikydami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą atitinkančią išvadą, kad valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo procese viešoji nuosavybė turi būti perleidžiama privačion nuosavybėn už rinkoje labiausiai tikėtiną kainą, nes tokiu būdu užtikrinami visų lygybės įstatymui, sąžiningumo ir teisingumo principai, potencialaus pirkėjo teisėti lūkesčiai; šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei remtis privatizavimo metu nustatytomis realiomis turto rinkos kainomis. Kasacinio skundo argumentai, grindžiami prielaidomis apie faktines bylos aplinkybes, neteikia pagrindo pripažinti, kad nurodytos teismų išvados pažeidžia materialiosios teisės normas.

28Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirta 25,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

31Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą kasaciniame teisme, pateikė advokato sąskaitą už teisines paslaugas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo advokatui tam tikrą pinigų sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (kodas 188771865) 25,15 Lt (dvidešimt penki litai penkiolika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

35Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą VĮ Valstybės turto fondą paskelbti... 7. Ieškinyje nurodoma, kad šios negyvenamosios patalpos yra išnuomotos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo asociacija Lietuvos sporto... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 185 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi... 20. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 21. Iš įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus,... 23. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kuriais... 24. Dėl privatizuojamo savivaldybės turto kainos nustatymo... 25. Savivaldybių turto privatizavimas yra specialus jos nuosavybės teisės... 26. Vienas Įstatyme nustatytų privatizavimo būdų yra tiesioginės derybos,... 27. Šioje byloje taikytinos nurodytos teisės aktų nuostatos. Jas taikydami... 28. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirta 25,15 Lt išlaidų, susijusių su... 31. Trečiasis asmuo asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ atsiliepimu... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 34. Priteisti iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (kodas... 35. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....