Byla 2-714-944/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

2sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

3dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, atsakovui P. G., jo atstovui advokatui Viktorui Ivanovui (Viktor Ivanov), terčiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D., O. K., E. P., Ž. M., K. K., A. M., D. K., J. I., J. O., V. B., M. J., N. M., Š. M., A. U., D. B., A. J. M., D. M., N. V., L. A., I. A., D. M., G. M., D. K., R. J., B. L., R. G., D. K., A. I., K. I., J. A., T. A., D. K., R. K., M. A., D. N., A. J., R. J., V. A., L. P. L. ieškinį atsakovui P. G., tretiesiems asmenims A. G., Kauno rajono savivaldybei, UAB Giraitės vandenys, Energijos skirstymo operatoriui, AB (buv. AB Lesto) dėl servitutų nustatymo ir atsakovo P. G. priešieškinio ieškovams J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D., O. K., E. P., Ž. M., K. K., A. M., D. K., J. I., J. O., V. B., M. J., N. M., Š. M., A. U., D. B., A. J. M., D. M., N. V., L. A., I. A., D. M., G. M., D. K., R. J., B. L., R. G., D. K., A. I., K. I., J. A., T. A., D. K., R. K., M. A., D. N., A. J., R. J., V. A., L. P. L., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, UAB Giraitės vandenys, Energijos skirstymo operatoriui, AB (buv. AB Lesto) dėl kompensacijos už servitutų inžineriniams tinklams bei gatvių apšvietimo tinklams nustatymą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Nustatė

5ieškovai reiškia šiuos reikalavimus:

  1. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant lietaus nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą;
  2. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems spaudiminių nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą;
  3. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą;
  4. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems vandentiekio tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais gaunant vandenį pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą;
  5. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems gatvių apšvietimo tinklams, esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais pagal susitarimą, sudarytą tarp AB „LESTO“ ir Kauno rajono savivaldybės Lapių seniūnijos.
  6. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kuriame suformuotos ( - ) ir ( - ) gatvės, unikalus Nr. ( - ), ir ( - ) asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), bei ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), leidžiantį ieškovams įrengti užkardas prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) esančiu gyvenamuoju namu pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo pridedamą projektą;
  7. nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kuriame suformuotos ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvės, unikalus Nr. ( - ), ir ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), bei ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), leidžiantį ieškovams įrengti užkardas prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) ir ( - ) esančiais gyvenamaisiais namais, bei prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) ir ( - ) esančiais gyvenamaisiais namais pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo pridedamą projektą;
  8. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad atsakovas P. G. sukūrė visą gyvenamąjį kvartalą – 69 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypus su jiems skirta aptarnauti inžinerine infrastruktūra (gatvėmis, vandentiekio tinklais, nuotekų tinklais, spaudiminių nuotekų tinklais, lietaus nuotekų tinklais, gatvių apšvietimo tinklais), o ieškovai pirko žemės sklypus manydami, kad tokia infrastruktūra galės naudotis, kaip tai numatė pirkimo–pardavimo sutartyse, ir sutiko už tai mokėti daug didesnę nei tuometinė analogiškų žemės sklypų kainą. Šalys preliminariose sutartyje bei susitarimuose dėl žemės sklypų pirkimo susitarė, kad žemės sklypų kainos sieks nuo 100 000 Lt. Laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio su ieškovais preliminariųjų sutarčių pagrindu arba žodinio susitarimo pagrindu pasirašytos notarines pagrindines žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys. Dalis ieškovų žemės sklypus ar namus perėmė iš pirminių pirkėjų, kurie įsigijo šį turtą iš atsakovų. Atsakovui siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo, pagrindinėse pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodoma daug kartų mažesnė turto pardavimo kaina, negu kaina, kurią realiai ieškovai mokėjo už žemės sklypus. Sudarius pirkimo–pardavimo sutartis ieškovai nuosavybės teisėmis įgijo žemės sklypus, kuriuose turėjo teisę statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, manydami, kad įsigijo žemės sklypus su visa reikalinga inžinerine infrastruktūra, kuria jie galės naudotis. Ieškovams perkant žemės sklypus atsakovai tvirtino, kad žemės sklypų kaina yra didelė todėl, kad jiems sudaroma galimybė be papildomų išlaidų prisijungti prie jau egzistuojančių tinklų ir jais naudotis mokant atitinkamus mokesčius vandenį ir elektrą tiekiantiems bei nuotekas šalinantiems subjektams. Tokia ieškovų pozicija buvo visiškai logiška ir pagrįsta, suformuota atsižvelgiant tiek į atsakovo nurodomas aplinkybes, jog kvartale yra suformuoti ir įrengti visiškai nauji inžineriniai tinklai, kuriais bus galima naudotis, tiek į pasirašytų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, kurios užtikrino ieškovams galimybę naudotis nutiestais inžineriniais tinklais: suteikė galimybe prie tokių tinklų prisijungti ir juos eksploatuoti, tiek ir į detaliojo plano sprendinius. Preliminariose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad atsakovas kaip pardavėjas iki 2005 m. rugsėjo 1 d. sumontuoja inžinerinius tinklus, t. y. vandentiekio, buitinės ir lietaus kanalizacijos, elektros, dujų bei gatvės apšvietimo, ir išasfaltuoja gatves bei pakloja šaligatvius. Tuo tarpu pagrindinėse pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad atsakovas sutinka, kad žemės sklypų savininkai prisijungtų prie ( - ), jo vardu nutiestų inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinės ir lietaus kanalizacijos) bei elektros ir dujų tinklų, nutiestų tiekėjų ir dalinai finansuotų jo lėšomis, be teisės leisti įsivesti šiuos inžinerinius tinklus į kitus žemės sklypus. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje ties žemės sklypais, pažymėtais numeriais 69, 70, 71, nurodyta, jog kitiems asmenims suteikiama teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, gatves, šaligatvius bei eiti ir važiuoti per sklypą. Tačiau po mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų įgijimo, gyvenamųjų namų įsirengimo ieškovams pradėjo kilti problemų dėl naudojimosi inžineriniais ir komunikaciniais tinklais, prie kurių jie yra prisijungę. 2012 m. spalio 26 d. tarp atsakovo ir UAB „Giraitės vandenys“ kilo ginčas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimosi, atsakovas cemento mišiniu užpylė vandens siurblinę, tokiu būdu sugadino nuotekų šalinimo sistemą ir užkirto kelią toliau tinkamai šalinti nuotekas iš gyvenamųjų namų kvartalo ( - ). Taip pat atsakovas ilgą laiką iki tol įvairiais būdais grasino užkirsti kelią geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui jam priklausančiais tinklais, vengė pašalinti gedimus, atsiradusius tinkluose, taip nuolat sudarydamas itin didelius nepatogumus ieškovams, apribodamas jų galimybes gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas bei kartu pagal paskirtį naudoti žemės sklypus ir gyvenamuosius namus. Be to, atsakovas tyčia yra išjungęs gatvių apšvietimą, dėl ko nuolatos kyla pavojus vakarais kvartale vaikštantiems žmonėms. Ieškovai ne kartą bandė kontaktuoti su atsakovu dėl galimybės įrengti gatvių užkardas, greičio mažinimo kalnelius, kurie užtikrintų saugumą kvartale, asmenų, patenkančių į kvartalą ribojimą. Tačiau atsakovas nekontaktuoja su ieškovais, neduoda jiems jokių sutikimų. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypai, kurie yra suformuoti kaip gatvės bei ant jų esanti danga. Šie žemės sklypai reikalingi privažiuoti prie savo gyvenamųjų namų. Tačiau dėl nuolatinio atsakovo piktavališko ir neprognozuojamo elgesio ieškovai bijo, kad atsakovas sudarys kliūtis naudotis ir šiomis komunikacijomis. Šiuo atveju ieškovai negali visa apimtimi tinkamai ir pagal paskirtį naudoti jiems priklausančius žemės sklypus ir gyvenamuosius namus, o nenustačius servitutų toks naudojimas apskritai gali tapti nebeįmanomas. Ieškovai siekia nustatyti servitutus, kurie suteiktų jiems galimybę naudotis kvartale esančiais inžineriniais ir susisiekimo tinklais, taip užtikrinant jų nuosavybės teisės į žemės sklypus bei gyvenamuosius namus įgyvendinimą. Atsakovas iš susidariusios situacijos siekia neteisėtai, nepagrįstai praturtėti. Žemės sklypai ieškovams buvo parduoti daug didesne nei analogiškų žemės sklypų rinkos kaina, nurodant, kad šiuose žemės sklypuose yra įvestos visos reikiamos komunikacijos. Būtent tikėdamiesi, kad galės naudotis esamomis komunikacijomis, nereikės savo lėšomis įrengti vietinių komunikacijų, ieškovai sutiko mokėti daug didesnę kainą, negu kaina, kuri būtų buvusi mokėtina už paprastus analogiško dydžio ir formos žemės sklypus be inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros Kauno rajono teritorijoje. Šiuo atveju neabejotinai servitutai yra būtini, nes be jų ieškovai negali naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais ir nuosavais namais. Nesant galimybės naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, prie kurių ieškovai yra prisijungę, nėra galimybės pagal paskirtį naudoti gyvenamųjų namų ir žemės sklypų. Dėl atsakovo veiksmų ieškovai negali tinkamai naudotis visomis komunikacijomis, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklais, kurie yra būtini įgyvendinant nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, juos eksploatuojant pagal tikslinę paskirtį. Ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais gyvenamaisiais namais ir žemės sklypais ir nesant galimybės naudotis gatvių apšvietimu, neįrengus gatvių užkardų, greičio mažinimo kalnelių bei neužtikrinus kvartalo gatvių nuolatinės priežiūros. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių, tikrosios žemės sklypų pardavimo kainos matyti, kad ieškovai su atsakovu iš esmės jau sudarydami sutartis buvo susitarę, jog ieškovams yra sudaroma galimybė naudotis visais inžineriniais tinklais neatlygintinai, sumokant už tokią galimybę prie tinklų prisijungti jau perkant žemės sklypą didesne kaina, negu kainuotų paprastas žemės sklypas, iki kurio nėra atvesta jokių inžinerinių ir susisiekimo tinklų. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad šalių tikroji valia buvo sudaryti sąlygas ieškovams prisijungti prie atsakovo įrengtų inžinerinių ir susisiekimo tinklų bei jais naudotis be jokio papildomo mokesčio. Šiuo atveju už naudojimąsi inžinerinėmis ir susisiekimo komunikacijomis ieškovai jau yra sumokėję pirkdami žemės sklypus žymiai didesne kaina, todėl papildoma kompensacija atsakovui negalima, nėra protinga ar kitaip pateisinama.

7Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pareikštu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovų po 86,30 Eur per mėnesį dydžio nuostolių kompensaciją už servitutų inžineriniams tinklams bei gatvių apšvietimo tinklams nustatymą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso inžinieriniai tinklai – vandentiekio tinklai, nuotekų tinklai, spaudiminiai nuotekų tinklai, lietaus nuotekų inžinieriniai tinklai, esantys ( - ). Ieškovai žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo tik teisę neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, teisės jais naudotis (eksploatuoti), juo labiau neatlygintinai, neįgijo. Ieškovai pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu neįgijo jokių teisių į gatvių apšvietimo tinklus, todėl ieškinyje pateiktas sutarčių aiškinimas neatitinka paminėtų sutarčių nuostatų. Aplinkybę, kad ieškovai sudarydami pirkimo–pardavimo sutartis neįgijo teisės neatlygintinai naudotis inžineriniais tinklais bei gatvių apšvietimo tinklais, patvirtina ir pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtas įsipareigojimas padengti gatvių ir bendrų žemės plotų priežiūros išlaidas ir faktiškas tokių išlaidų dengimas. Teismui patenkinus ieškinį ir pripažinus ieškovų teisę naudotis atsakovui priklausančiais inžineriniais tinklais ir gatvių apšvietimo tinklais, ieškovai gautų visą šių tinklų sukuriamą naudą, tuo tarpu su šių tinklų išlaikymu susijusios išlaidos, t. y. nekilnojamojo turto mokestis, amortizaciniai atskaitymai, tektų atsakovui, kaip šių tinklų savininkui, be to, atsakovas negautų investicinės grąžos, kurią įdėjo sukurdamas aukščiau minėtą turtą. Dėl šių priežasčių toks naudojimasis turėtų būti atlygintinis, kadangi įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Nustačius servitutus, iš atsakovo yra atimama galimybė atlygintine sutartimi perleisti šių tinklų naudojimo teisę kitiems asmenims – UAB „Giraitės vandenys“, kuri tiekia atsakovo tinklais geriamąjį vandenį bei šalina nuotekas ieškovams ir kuri iš šios ūkinės–komercinės veiklos gauna ekonominės naudos, Kauno rajono savivaldybei, kuri, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimus, privalo užtikrinti gatvių apšvietimą tamsos metu. Bendros atsakovo išlaidos, susijusios su inžinierinių bei gatvių apšvietimo tinklų išlaikymu, sudaro 36 244,97 EUR per metus, suma per mėnesį – 3020,41 EUR. Ieškovai servitutų nustatymą sieja su jiems priklausančiais viešpataujančiais daiktais – gyvenamosios paskirties žemės sklypais. Ieškovams priklauso 34 žemės sklypai, tai yra servitutų nustatymo prašo 34 žemės sklypų savininkai. Todėl kompensacijos suma dėl servitutų nustatymo padalintina 34 žemės sklypų savininkams. Ieškovai servituto pagrindu įgiję teisę naudotis atsakovo inžineriniais ir gatvių apšvietimo tinklais, turės jais naudotis vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo įstatymo nuostatomis, negalės šios teisės perleisti tretiesiems asmenims ir turės užtikrinti visų ( - ) gyventojų interesus tiekiant jiems vandenį.

8Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad reikalavimas nustatyti servitutus inžineriniams ir gatvių apšvietimo tinklams yra atlygintinis reikalavimas, tačiau už inžinerinių ir gatvių apšvietimo tinklų naudojimą ieškovai jau yra atlyginę atsakovui sumokėdami jam didesnę žemės sklypo kainą, nei tokia kaina būtų nesant iki žemės sklypų atvestiems inžineriniams tinklams, gatvių apšvietimo tinklams ir kitai infrastruktūrai. Tai, kad atsakovas laiku (nedelsiant) (po žemės sklypų pardavimo ieškovams ir kitiems asmenims) neperdavė (neperleido) inžinerinių ir gatvių apšvietimo tinklų valstybės ar savivaldybės institucijoms (kurios būtų prisiėmę šių tinklų išlaikymo, priežiūros išlaidas), dėl ko šiuo metu atsakovas patiria įvairaus pobūdžio išlaidų, susijusių su šių tinklų priežiūra, yra visiška atsakovo verslo rizika. Ieškovas prašydamas priteisti kompensaciją už inžinerinių ir gatvės apšvietimo tinklų naudojimą siekia antrą kartą apmokestinti ieškovus, nors jau ieškovai anksčiau yra sumokėję atsakovui įsigydami žemės sklypus.

9Trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo 2005-10-26 sudarytos sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu UAB „Giraitės vandenys“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, kuriems prašoma nustatyti servitutą, teikia ieškovams vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas. Atsakovas ėmė reikalauti Kauno rajono savivaldybės jam nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus išpirkti arba nustatyti atlygintinį inžinerinių tinklų naudojimą. Kauno rajono savivaldybės administracijai neišpirkus atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, o trečiajam asmeniui UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovui nesusitarus dėl 2005-10-26 sutartimi Nr. 05/10/26 trečiajam asmeniui UAB „Giraitės vandenys“ perduotų atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų eksploatavimo tvarkos, atsakovas informavo trečiąjį asmenį, jog 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26 nuo 2012-09-25 nutraukia. Ieškovams turi būti užtikrinta galimybė naudotis ( - ) kaime esančiais ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, tokiu būdu užtikrinant ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypus bei gyvenamuosius namus įgyvendinimą. Atsakovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai neabejotinai buvo pastatyti komerciniais tikslais siekiant gauti didesnę parduodamų žemės sklypų kainą su juose esančia išvystyta inžinerine infrastruktūra. Ieškovai savo ieškinyje patvirtino aplinkybę, jog perkamų žemės sklypų kaina buvo ženkliai didesnė nei tuometinė analogiškų žemės sklypų kaina be inžinerinių tinklų, t. y. ieškovai pirkdami žemės sklypus sutiko už juos mokėti didesnę kainą tik todėl, kad būtų galima naudotis žemės sklypuose atsakovo įrengtomis inžinerinėmis komunikacijomis. Atsakovas, įgyvendindamas savo komercinį projektą, neabejotinai gavo naudą (pelną), kuri neabejotinai padidėjo dėl pastatytų ir prijungtų inžinerinių tinklų. Akivaizdu, jog inžinerinių tinklų įrengimas buvo apmokėtas gautomis ieškovų lėšomis, kuriomis ir buvo finansuotas atsakovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų įrengimas. Atsakovas P. G., neleisdamas tretiesiems asmenims naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, juos gadindamas, siekia bet kokiomis priemonėmis gauti pakartotinai atlygį už inžinerinius tinklus, už kurių nutiesimą gavo kompensaciją iš ieškovų, vykdant žemės sklypų su jau išvystyta infrastruktūra pardavimą. Servitutų nustatymas turėtų būti neatlygintinis, kadangi ieškovai pirkdami žemės sklypus su jau esančia infrastruktūra atsakovui yra sumokėję ženkliai didesnes pinigų sumas, lyginant su žemės sklypų kainomis, buvusiomis be esančios infrastruktūros, be to, atsakovas, jo paties prašymu inžinerinius tinklus prijungus prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, tiek ieškovams, tiek ir trečiajam asmeniui leido neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, kas taip pat parodo atsakovo poziciją, jog perduodant inžinerinius tinklus neatlygintinai naudotis su juo buvo pilnai atsiskaityta. Dėl priešieškinyje atsakovo keliamo reikalavimo, kad ieškovams būtų nustatyta pareiga užtikrinti viešąjį vandens tiekimą visiems ( - ) gyventojams UAB „Giraitės vandenys“ palieka spręsti teismo nuožiūra, nes mano, kad nėra jokios realios grėsmės kitiems ( - ) kaimo gyventojams, kurie nėra ieškovai šioje byloje, naudotis inžinerine infrastruktūra.

10Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2004 m. spalio 5 d. savivaldybės administracijos direktorė P. D. T. įsakymu Nr. ĮS-1252 patvirtino Detalųjį planą, pasiūlė Kauno apskrities viršininkui pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatyti servitutus bei padalinti žemės sklypą į žemės sklypus. Detaliojo plano tvirtinimo procedūra atlikta tinkamai ir yra teisėta. Savivaldybė mano, kad servitutai privalo būti nustatyti ir įregistruoti. Kaip matyti iš paties Detaliojo plano sprendinių atsakovas suteikė teisę ieškovams ne tik prisijungti prie minėtų tinklų, bet ir juos eksploatuoti. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje ties žemės sklypais, pažymėtais numeriais 69, 70, 71, nurodyta, jog kitiems asmenims suteikiama teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, gatves, šaligatvius bei eiti ir važiuoti per sklypą. Atsakovas įrengdamas visą kvartalą suvokė, jog jo nuosavybės teisės bus varžomos naudojant ir eksploatuojant inžinerinius tinklus, kuriuos jis nutiesė kvartalui aptarnauti ir prie kurių gyventojams leido prisijungti. Taigi, jau kurdamas kvartalą ir parduodamas žemės sklypus pats atsakovas žinojo, kad jo teisės tam tikra prasme bus varžomos. Šiuo atveju ieškovai jau yra tinkamai atsiskaitę su atsakovu už naudojimąsi atsakovo nekilnojamuoju daiktu. Ieškovai sumokėjo atitinkamai didesnę kainą už žemės sklypus, iki kurių yra nutiesti inžineriniai tinklai. Savivaldybė palaiko ieškovų poziciją, jog atsakovas reikalaudamas iš ieškovų ar paslaugas bei energetiką teikiančių subjektų atitinkamo atlygio už naudojimąsi tokiais tinklais tik siekia dar kartą pasipelnyti. Atsakovas sukurdamas visą kvartalą ir sudarydamas galimybes prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų neabejotinai suvokė, jog tokiais tinklais jis turės pareigą suteikti naudotis, ypač kai tokias aplinkybes numato ir Detaliojo plano sprendiniai.

11Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės, kad mokėjo didesnę žemės kainą nei nurodyta sutartyse, nesuteikia ieškovams papildomų privilegijų. Ieškovai pirkimo sutartyse buvo įsipareigoję laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, servitutų, ūkinės veiklos apribojimų ir kitų įsipareigojimų bei sudaryti sutartį su ( - ) kvartalą aptarnaujančia įmone dėl gatvių ir bendrų žemės sklypų priežiūros ir įsipareigojo mokėti kas mėnesį sutartyje nustatytą mokestį. Taigi neteisingas ieškovų argumentas, kad atsakovo inžineriniais ir susisiekimo tinklais gali naudotis be papildomo mokesčio. Ieškovai pažeidė sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir 2009 spalio mėnesį vienašališkai nutraukė sutartį su gatves eksploatuojančia įmone dėl gatvių priežiūros, o vėliau ir dėl gatvių apšvietimo. Ieškovai, atsisakę įsipareigojimo mokėti už paslaugas, ieškinyje nesąžiningai reikalauja jas tiekti atsakovo sąskaita. Naudotis gatvių sklypais (suprantama su danga) ieškovams yra detaliuoju planu nustatyti servitutai. Savininko nuostolį šiuo atveju sudaro žemės ir turto mokesčiai bei nusidėvėjimo (amortizaciniai) atskaitymai tinklų atstatymui.

12Dėl ieškinio nagrinėjimo.

13Ieškinys teismui pateiktas 2014-05-26, priimtas 2014-06-11. Teismas nurodo, kad 2014-03-13 buvo priimtas LR civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymas, kurio 5 str. papildė kodeksą XXIV1 skyriumi „GRUPĖS IEŠKINIO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI“. Pagal minėto įstatymo 7 str. šis įstatymas, išskyrus 6 str., įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Kadangi ieškinys priimtas prieš įsigaliojant šiam įstatymui, todėl jis nagrinėtas apylinkės teisme.

14Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

15Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. G. asmeninės nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (1 t., b. l. 19-21), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (1 t., b. l. 22-23), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 24-25), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 26-27), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 28-29), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (1 t., b. l. 30-31), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 32-33), inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 34-35), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 36-37), inžineriniai tinklai – spaudiminių nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 38-39), inžineriniai tinklai – nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 40-41), inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 42-43). Ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys ( - ). UAB „Giraitės vandenys“ 2012-10-31 faktinių aplinkybių aktu konstatavo, kad ( - ) nuotekų siurblinės darbas visiškai neįmanomas, nes ji užpilta apie 10 m betonu (3 t., b. l. 72). Antstolis 2012-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ( - ) pabaigoje, šiaurinėje dalyje, į žemę įkasta nuotekų valymo talpa. Atidarius nuotekų valymo dangtį matyti, kad į talpą supiltas betono skiedinys (3 t., b. l. 73-75). P. G. raštu kreipėsi į UAB „Giraitės vandenys“ dėl nuomos sutarties sudarymo (3 t., b. l. 79), sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo (3 t., b. l. 80), į Kauno rajono savivaldybės merą dėl tinklų naudojimo sąlygų nustatymo (3 t., b. l. 81). UAB „Giraitės vandenys“ raštu kreipėsi į P. G. dėl atsakymo dėl tolesnio bendradarbiavimo (3 t., b. l. 76-78). UAB „Kauno švara“ 2013-09-10 pranešimu informavo, kad Teritorijos valymo ir priežiūros sutartis nutraukiama (4 t., b. l. 15). Tarp ir N. V., L. U., A. M., K. K., D. M., D. K., V. B., L. L., E. P., M. A., J. B., D. N., Ž. M., A. U., D. K., R. G., A. J. M., M. J., A. D., L. P. L., J. B., D. B., J. O. ir UAB ( - ), atstovaujamos direktoriaus P. G., sudarytos paslaugų teikimo sutartys (2 t., b. l. 116-117, 4 t., b. l. 17-18, 56-83). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovai darė pavedimus UAB ( - ) už teikiamas paslaugas (4 t., b. l. 40-55). Laikotarpiu nuo 2009-10-04 iki 2012-11-04 L. U. A. M., K. K., D. M., D. K., V. B., K. B., E. P., M. A., J. B., D. N., Ž. M., A. U., D. K., R. G., A. J. M., M. J., A. D., P. L., J. I., D. B., J. O. pateikė prašymus nutraukti su UAB ( - ) sudarytas sutartis (4 t., b. l. 16, 19-39). Kauno rajono savivaldybės taryba 2013-11-21 sprendimu nusprendė sutikti, kad Kauno rajono savivaldybė pasirašytų su P. G. elektros tinklų nuomos sutartį apšviesti ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) gatves; įgalioti Administracijos direktorių pasirašyti sutartį su P. G. dėl elektros tinklų nuomos ir turto perdavimo ir priėmimo aktą (4 t., b. l. 84).

16Ieškovai teigia, kad jie negali tinkamai realizuoti savo, kaip savininkų teises į jiems priklausantį turtą, todėl nusprendė savo teises ginti reikšdami reikalavimą dėl daiktinės teisės – servituto, nustatymo.

17Dėl ieškovų pasirinko savo teisių gynimo būdo.

18Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 str.1 d., LR teismų įstatymo 4 str., LR CPK 5 str. 1 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 str. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (LR CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (LR CPK 49, 320, 353 str.).

19Nagrinėjamu atveju ieškiniu teigiama, kad ieškovai yra vartotojai, silpnesnioji sutarties šalis, kad sudarydami sutartis tikėjosi, kad be jokių keblumų galės naudotis kvartalo inžineriniais tinklais, kad buvo sumokėta didesnė kaina už perkamą turtą, nei nurodyta notarinėse sutartyse ir pan. Parengiamojo teismo pasėdžio metu ieškovai nurodė, kad reikalavimų, pretenzijų dėl sudarytų sutarčių neturi, reikalavimų, susijusių su sutartimis (kaina, objektas ir kt.) taip pat nereiškia. Esant šioms aplinkybes ieškinio motyvai dėl sutarčių aiškinimo, daikto kainos, ieškovų, kaip galimai silpnesniosios šalies gynimo, ir pan. nėra reikšmingi, kai sprendžiama dėl asmens teisių gynimo daiktinės teisės institutų pagrindu. Ieškovai savo teises ir teisėtus interesus siekia apginti reikšdami reikalavimą dėl servitutų nustatymo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl LR CK 4.111 str. nustatytų sąlygų buvimo.

20Dėl servitutų nustatymo.

21LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal LR CK 4.124 str. 1 d. servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. LR CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

22Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai dėl servitutų nustatymo, kuriuos būtų galima suskirstyti dėl servitutų nustatymo vandentiekio ir nuotekų tinklams, dėl servitutų nustatymo gatvių apšvietimo tinklams, dėl servitutų nustatymo gatvių asfelbetotinei dangai dėl kelio užkardų įrengimo.

23Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad keturi ieškovai M. A., D. K., A. J., R. J. nebeturi nuosavybės teise priklausančio turto ( - ) kaime (t. 5, b. l. 157–164). Paaiškėjus šioms aplinkybėms ieškinys nebuvo tikslinamas, ieškovų atstovas nurodė, kad ir toliau palaiko reikalavimus šių asmenų atžvilgiu. Teismas nurodo, kad daiktinė servitutinė teisė gali būti nustatyta tik tiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ir šiuo turtu nėra galimybės naudotis, ar naudojimasis iš esmės apsunkintas, be kito asmens turto, t. y. atitinkamai turi būti du objektai – viešpataujantis ir tarnaujantis daiktai). Kadangi daliai ieškovų netekus nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, naudotis šiuo turtu apskritai nėra galimybės, todėl jų atžvilgiu reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti (LR CK 4.111 str.).

24Dėl servitutų nustatymo vandentiekio ir nuotekų tinklams.

25Atsakovui nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 34–35), inžineriniai tinklai – spaudiminių nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 38–39), inžineriniai tinklai – nuotekų tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 40–41), inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (1 t., b. l. 42–43). Ieškovai prašo nustatyti servitutą šiems tinklams, kad galėtų naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ieškovai pirmiausia turėtų įrodyti, kad tarp šalių kylą nesutarimų.

26Pagal ieškovų pateiktus duomenis ir išsakytus paaiškinimus matyti, kad ginčai ir konfliktai kyla tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“. 2012-10-31 trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ sudarė faktinių aplinkybių aktą dėl suniokotos nuotekų siurblinės (t. 3, b. l. 72), 2012-11-07 antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl nuotekų siurblinės (t. 3, b. l. 73), šios antstolio paslaugos buvo užsakytos ne ieškovų, o trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“. Byloje pateiktas atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ susirašinėjimas, kuriame sprendžiami klausimai dėl vandens tiekimo ( - ) kaimo gyventojams atsakovui priklausančiais tinklais (t. 3, b. l. 76–81). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (LR CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme sprendžiamas ginčas tarp UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, civilinė byla Nr. ( - ). Ginčas minėtoje byloje susijęs su vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais, kuriems ieškovai prašo nustatyti servitutą šioje byloje. Kas svarbu ir aktualu šios bylos kontekste, kad UAB „Giraitės vandenys“ pripažinti faktiniu viešuoju vandens tiekėju, todėl atitinkamai turi būti taikomos LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos. Trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ teisminio bylos nagrinėjimo metu patirtino, kad su ( - ) kaimo gyventojais yra sudarytos tipinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys, pagal kurių nuostatas vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą privalo užtikrinti trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Giraitės vandenys“ faktiškai naudojasi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra, kad vykdytų savo pareigas pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Būtų galima pripažinti, kad nesutarimai ir konfliktiški santykiai šiuo atveju yra galimai susiklostę tarp trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo, be abejonės šiame santykyje turi dalyvauti ir vietos savivaldos institucijos, kurių viena iš funkcijų pagal LR vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p., LR geriamojo vandens įstatymo 13 str. 1 d. yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Pastebėtina, kad atsakovas kreipėsi ir į vietos savivaldos institucijas su pasiūlymu perimti ginčo objektus už 1 Lt, šis pasiūlymas buvo svarstomas ir Lapių seniūnijoje, tačiau gyventojai atsisakė pateikto pasiūlymo (t. 6, b. l. 11–18). Duomenų, kad atsakovas ir ieškovai, ar didžioji dalis ieškovų, butų konfliktavę, nesutarę, atsakovas ieškovams būtų draudęs naudotis inžineriniais tinklais, ieškovai būtų teikę kokio nors pobūdžio pasiūlymus atsakovui ar išreiškę reikalavimus, nėra pateikta. Priešingai, atsakovas kreipėsi į vietos savivaldos institucijas dėl vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros perėmimo (t. 6, b. l. 11–18), vyko teisminiai ginčai dėl šio turto perėmimo visuomenės poreikiams (civilinė byla Nr. ( - )). Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys nesutiko sudaryti taikos sutarties, nes atsakovo nuomone, viešojo vandens tiekimo tinklų naudojimą gali perimti tik UAB „Giraitės vandenys“, kuri atlieka viešojo vandens tiekėjo funkcijas.

27Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kad jiems galimai būtų apsunkintas vandens gavimas (nebūtų vandens, būtų rimti trikdžiai su geriamojo vandens gavimu), kad būtų nesklandumų su nuotekų šalinimu ar pan., ieškovai paaiškinimuose tokio pobūdžio aplinkybių taip pat negalėjo nurodyti. Iš UAB „Giraitės vandenys“ nurodytų aplinkybių būtų galima pripažinti, kad būtent trečiajam asmeniui yra tam tikro pobūdžio keblumų su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, t. y. dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Bet kuriuo atveju duomenų, kad dėl trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo būtų pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nėra pateikta.

28Esant šioms aplinkybės pripažintina, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė šalių nesutarimo, kaip būtino elemento sprendžiant dėl servitutų nustatymo (LR CPK 178 str.).

29Ieškovai būtinumą nustatyti servitutus inžineriniams tinklams grindžia akivaizdumo faktu, kad gyvenamųjų namų ir žemės sklypų naudoti pagal paskirtį nėra galimybės be ginčo inžinerinių tinklų. Teismas nurodo, kad būtinumas turi būti įrodinėjamas visomis leistinomis priemonėmis, nes akivaizdumo fakto šiuo atveju nepakanka. Jau minėta, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu šioje situacijoje jiems sukeliami nesklandumai gyvenant jiems nuosavybės teise priklausančiuose namuose, naudojantis inžineriniais tinklais, t. y. kad nebuvo tiekiamas geriamas vanduo, šalinamos nuotekos ir kt. Pagal byloje pateiktas sutartis, pateiktus paaiškinimus matyti, kad jie yra prisijungę prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų, sudarę sutartis su viešuoju vandens tiekėju, kurio pareiga užtikrinti tinkamą paslaugų tiekimą. Jau minėta, kad atsakovo ir trečiojo asmens nesutarimai neturi ir negali daryti įtakos ieškovams, nes būtent atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ sprendžia ginčą dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo.

30Be to, ieškovai savo reikalavimą dėl servitutų turinio grindžia VĮ Registrų centro pateiktu Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo projektu (t. 6, b. l. 38–41). Šis projektas paruoštas iš dviejų brėžinių. Pirmasis brėžinys pavadintas inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektu (t. 6, b. l. 39). Jame atvaizduoti visi ( - ) g., ( - ) g. ir ( - ) g. gyventojai, t. y. ieškovai nėra kaip nors išskirti ar pan. Šis projektas atliktas matininko M. G.. Posėdžio metu šis asmuo buvo apklaustas ir jis nurodė, kad jo užduotis buvo apskaičiuoti žemės sklypo plotą, reikalingą komunikacijų aptarnavimui. Šiame projekte servitutas įvardijamas kaip teisė tiesti, aptarnauti, naudotis žemės sklypo dalimi žemės sklypų: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ); taip pat nurodomas žemės sklypo plotas 21350 kv. m. Apklaustas liudytoju asmuo projekte parodė, kur yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, tačiau jie nėra išskirti, kokiu nors būdu identifikuoti, nėra jokių skiriamųjų ženklų, kuris ieškovas, kaip ir kokia dalimi galės naudotis ginčo tinklais. Išaiškintina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma, pagal kokį planą (schemą) nustatomas servitutas, šio plano rengėjas, ir pan. Tokio pobūdžio duomenų pateiktame projekte nėra, teismo vertinimu, jis yra su esminiais trūkumais, nes inžineriniai tinklai net nėra individualizuoti. Ieškovų pozicija, kad projektas parengtas VĮ Registrų centro, todėl galimai tinkamas, nelaikytina pagrįsta.

31Byloje taip pat pateiktas VĮ Registrų centro Susisiekimų komunikacijų nustatymo projektas, kuriame nurodomos šios servitutų rūšys: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), teisė naudotis žemės sklypo dalimi žemės sklypų: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) savininkams (plotas 14245 kv. m); kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), teisė naudotis žemės sklypo dalimi žemės sklypų: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) savininkams (plotas 8643 kv. m). Daugiau šiame projekte jokių servitutų nėra nurodyta. Liudytoju apklaustas M. G. parodė, kur šioje schemoje yra ginčo inžineriniai tinklai, tačiau jie nėra individualizuoti, skiriamuosiuose ženkluose nenurodyti, pateiktoje schemoje ieškovai nėra išskirti ir nėra jokių duomenų, kuo ir kokia apimtimi jie galimai galės naudotis nustačius prašomus servitutus.

32Teismas nurodo, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, kuris turi atsispindėti pateiktame plane (schemoje). Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (LR CK 4.111 str. 1 d., 4.113 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012). Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro paruošti Susisiekimų komunikacijų nustatymo projektas ir Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo projektas savo turiniu yra ydingi, juose nėra identifikuojami patys tinklai, nėra nurodoma apimtis galimi ribojimų, nėra išskiriami ieškovai ir kaip kiekvienas iš ieškovų galės naudotis prašomu servitutu ir kt. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio pastabos dėl projektų buvo išsakytos teisminio bylos nagrinėjimo metu, ieškovai laikėsi pozicijos, kad projektai paruošti VĮ Registrų centro, todėl atitinka visus keliamus reikalavimus ir teismo sprendimo pagrindu galės būti registruojami, nesiruošė tikslinti pateiktų projektų ir pan., nors tokia teisė buvo išaiškinta. Teismo vertinimu subjektas, ruošiantis projektą, pats savaime negarantuoja ir neužtikrina, kad projektai (schemos) atitinka visus keliamus reikalavimus, todėl šis ieškovų argumentas laikytinas nepagrįstu (LR CPK 178 str.).

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė servitutų vandentiekio ir nuotekų tinklams nustatymo sąlygų, pateikti projektai yra su esminiais trūkumais ir jų pagrindu negali būti tokiu mastu ribojamos asmens teises, todėl ieškinio reikalavimai: nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant lietaus nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą; nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems spaudiminių nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą; nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems nuotekų tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais šalinant nuotekas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą; nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems vandentiekio tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais gaunant vandenį pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pridedamą inžinerinių tinklų servitutų nustatymo projektą atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).

34Dėl servitutų nustatymo gatvių apšvietimo tinklams.

35Ieškovai nurodo, kad jų teisės pažeidžiamos, nes dėl išjungto gatvių apšvietimo nuolat daromos nusikalstamos veikos. Dėl tokios situacijos kyla grėsmė ieškovų turtui, ieškovų šeimų sveikatai ir gerovei. Byloje nėra jokių duomenų dėl ( - ) kaimo kriminogeninės situacijos galimų priežasčių ir pan. Savo teises ieškovai nori ginti reikšdami reikalavimą dėl servituto nustatymo gatvių apšvietimo tinklams, t. y. ieškovai pasirinko savo teises ginti daiktinės teisės instituto pagalba.

36Jau minėta, kad pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Esminis kriterijus servituto nustatymui yra tai, kad daiktas turi būti suformuotas kaip nekilnojamasis. Šiuo atveju gatvių apšvietimo tinklai patys savaime nėra nekilnojamieji daiktai, jie nėra identifikuoti, atskirti ir pan., todėl daiktinės servitutinės teisės nėra galimybės nustatyti, nėra galimybės nustatyti viešpataujantį ir tarnaujantį daiktą. Ta aplinkybė, kad gyvenvietėje galimai nėra apšvietimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovams trukdoma naudotis jų turtu ar naudojimasis šiuo turtu iš esmės yra apsunkintas. Teismo vertinimu turto apsauga, šeimos sveikata ir gerove turi rūpintis kiekvienas asmuo asmeniškai.

37Esant šioms aplinkybėms ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausantiems gatvių apšvietimo tinklams, esantiems ( - ), leidžiantį ieškovams neatlygintinai netrukdomai naudotis šiais tinklais pagal susitarimą, sudarytą tarp AB „LESTO“ ir Kauno rajono savivaldybės Lapių seniūnijos, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

38Dėl servitutų nustatymo gatvės asfelbetoninei dangai leidžiantį įrengti užkardas.

39Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo P. G. asmeninės nuosavybės teise registruota gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 24–25), gatvė, unikalus Nr( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 26–27), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 28–29), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 32–33), gatvė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ) (1 t., b. l. 36–37). Ieškovai reiškia šiuos reikalavimus: nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kuriame suformuotos ( - ) ir ( - ) gatvės, unikalus Nr. ( - ), ir ( - ) asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), bei ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), leidžiantį ieškovams įrengti užkardas prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) esančiu gyvenamuoju namu pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo pridedamą projektą; nustatyti servitutą atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kuriame suformuotos ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvės, unikalus Nr. ( - ), ir ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), bei ( - ) gatvės asfelbetoninei dangai, unikalus Nr. ( - ), leidžiantį ieškovams įrengti užkardas prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) ir ( - ) esančiais gyvenamaisiais namais, bei prie įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ( - ) gatvę, ties ( - ) ir ( - ) esančiais gyvenamaisiais namais pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo pridedamą projektą. Iš esmės ieškovai siekia, kad būtų įrengtos gatvių užkardos ir šiomis gatvėmis galėtų naudotis tik ieškovai.

40Pirmiausia teismas nurodo, kad pagal LR kelių įstatymo 2 str. kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Šiuo atveju ieškovai prašo nustatyti servitutą ne kelio, kaip inžinerinio nekilnojamojo turto, atkarpai, konkrečiai daliai, bet kelio vienam iš elementų – dangai. Jau minėta, kad servitutinė teisė galima nekilnojamajam daiktui (LR CK 4.111 str. 1 d.), šiuo atveju kelio elementas – asfelbetotinė danga, nėra pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus savarankiškas nekilnojamasis daiktas, todėl apskritai servituto nustatymas negalimas.

41Nepaisant to, kad servituto nustatymas kelio/gatvės dangai nėra galimas, ieškovai savo reikalavimą siekia įgyvendinti pagal VĮ Registrų centro parengtą Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų servitutų nustatymo projektą (bylos I priedas). Šis projektas pasirašytas V. K. ir M. G.. Teismo posėdžio metu apklaustas M. G. nurodė, kad jis neruošė gatvių užkardų projekto, t. y. minėtame projekte raudona spalva pažymėtos linijos nebuvo sudarytos M. G.. Ieškovų atstovas nurodė, kad advokatų kontoroje jie patys raudona spalva nubrėžė linijas, kur pageidautų įrengti kelio užkardas. Nekreipiant dėmesio į tai, kad labai abejotina, kad advokatas ar advokato padėjėjas galėtų ruošti kelių užkardų projektus ar juos keisti, tobulinti, jie net nėra nurodyti kaip rengėjai, ruošėjai ar pan. Esant tokiai situacijai laikytina, kad apskritai nėra pateiktas joks projektas dėl kelio užkardų įrengimo. Be to, ieškovai negalėjo nurodyti, kokias kelio užkardas rengs, nurodė, kad neteiks pačių užkardų įrengimo projekto, nes jų nuomone jis nėra reikalingas. Ieškovai paaiškino, kad nustačius servitutą gatvės dangai, vėliau bus svarstoma, kokia užkarda bus rengiama.

42Esant tokiai situacijai servituto nustatymas pažeistų bendruosius civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principus (LR CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovų reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

43Dėl atsakovo priešieškinio.

44Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti atlygintinį servitutą, t. y. ieškinį tenkinus, priteisti iš ieškovų tam tikras sumas už naudojimąsi atsakovo turtu.

45Teismas nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015; kt.).

46Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai dėl servitutų nustatymo atmesti visa apimtimi, todėl priešieškinio reikalavimai dėl atlygintinumo ir jo dydžio negali būti tenkinami. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kai priešieškinio reikalavimų pagrįstumas priklauso nuo ieškinio reikalavimų tenkinimo, o šiuo atveju ieškinys atmestas, teismas plačiau nepasisako dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir jį atmeta pilna apimtimi (LR CPK 178 str.).

47Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą.

48Atsakovas prašo skirti baudą advokatui G. Černiauskui. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovai sudarė atstovavimo sutartį su Advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, tačiau advokatas G. Černiauskas pasirašė tik ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

49Teismas nurodo, kad vienas iš LR CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas LR CPK 95 str. 1 d., t. y. šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

50Išaiškintina, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nes buvo pasirinktas netinkamas ieškovų teisių gynimo būdas. Ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad advokatas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pasirinkdamas tokį teisių gynimo būdą.

51Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė reikšti ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

52Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų atstovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir jam turėtų būti skiriama bauda.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54Po bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovai pateikė duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodo, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo išreikštas su ieškinio reikalavimu, pateiktų duomenų priėmimui atsakovas neprieštaravo, t. y. paliko spręsti teismo nuožiūra, esant šioms aplinkybėms pateikti duomenys priimtini.

55Ieškinį ir priešieškinį atmestus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).

56Valstybė iš viso patyrė 78,26 Eur išlaidų ,susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šias išlaidas padalijus ieškovams ir atsakovui gaunama mažesnė suma už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

Nutarė

58ieškovų J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D., O. K., E. P., Ž. M., K. K., A. M., D. K., J. I., J. O., V. B., M. J., N. M., Š. M., A. U., D. B., A. J. M., D. M., N. V., L. A., I. A., D. M., G. M., D. K., R. J., B. L., R. G., D. K., A. I., K. I., J. A., T. A., D. K., R. K., M. A., D. N., A. J., R. J., V. A., L. P. L. ieškinį atsakovui P. G., tretiesiems asmenims A. G., Kauno rajono savivaldybei, UAB Giraitės vandenys, Energijos skirstymo operatoriui, AB (buv. AB Lesto) dėl servitutų nustatymo atmesti.

59Atsakovo P. G. priešieškinį ieškovams J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D., O. K., E. P., Ž. M., K. K., A. M., D. K., J. I., J. O., V. B., M. J., N. M., Š. M., A. U., D. B., A. J. M., D. M., N. V., L. A., I. A., D. M., G. M., D. K., R. J., B. L., R. G., D. K., A. I., K. I., J. A., T. A., D. K., R. K., M. A., D. N., A. J., R. J., V. A., L. P. L., dėl kompensacijos priteisimo už servitutų nustatymą atmesti.

60Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,... 2. sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovų atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, atsakovui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. ieškovai reiškia šiuos reikalavimus:
  1. nustatyti servitutą... 6. Nurodė, kad atsakovas P. G. sukūrė visą gyvenamąjį kvartalą – 69... 7. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pareikštu priešieškiniu prašo... 8. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad reikalavimas nustatyti... 9. Trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime su ieškiniu sutiko... 10. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė... 11. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.... 12. Dėl ieškinio nagrinėjimo. ... 13. Ieškinys teismui pateiktas 2014-05-26, priimtas 2014-06-11. Teismas nurodo,... 14. Ieškinys ir priešieškinis atmestini.... 15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. G. asmeninės nuosavybės teise... 16. Ieškovai teigia, kad jie negali tinkamai realizuoti savo, kaip savininkų... 17. Dėl ieškovų pasirinko savo teisių gynimo būdo.... 18. Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno... 19. Nagrinėjamu atveju ieškiniu teigiama, kad ieškovai yra vartotojai,... 20. Dėl servitutų nustatymo.... 21. LR CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 22. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai dėl... 23. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad... 24. Dėl servitutų nustatymo vandentiekio ir nuotekų tinklams.... 25. Atsakovui nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – lietaus... 26. Pagal ieškovų pateiktus duomenis ir išsakytus paaiškinimus matyti, kad... 27. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai teisminio bylos nagrinėjimo metu... 28. Esant šioms aplinkybės pripažintina, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo... 29. Ieškovai būtinumą nustatyti servitutus inžineriniams tinklams grindžia... 30. Be to, ieškovai savo reikalavimą dėl servitutų turinio grindžia VĮ... 31. Byloje taip pat pateiktas VĮ Registrų centro Susisiekimų komunikacijų... 32. Teismas nurodo, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovai leistinomis... 34. Dėl servitutų nustatymo gatvių apšvietimo tinklams.... 35. Ieškovai nurodo, kad jų teisės pažeidžiamos, nes dėl išjungto gatvių... 36. Jau minėta, kad pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas apibrėžiamas kaip... 37. Esant šioms aplinkybėms ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą atsakovui... 38. Dėl servitutų nustatymo gatvės asfelbetoninei dangai leidžiantį įrengti... 39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo P. G. asmeninės nuosavybės teise... 40. Pirmiausia teismas nurodo, kad pagal LR kelių įstatymo 2 str. kelias – tai... 41. Nepaisant to, kad servituto nustatymas kelio/gatvės dangai nėra galimas,... 42. Esant tokiai situacijai servituto nustatymas pažeistų bendruosius civilinių... 43. Dėl atsakovo priešieškinio.... 44. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti atlygintinį servitutą, t.... 45. Teismas nurodo, kad Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose... 46. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai dėl servitutų nustatymo atmesti... 47. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą.... 48. Atsakovas prašo skirti baudą advokatui G. Černiauskui. Pagal bylos duomenis... 49. Teismas nurodo, kad vienas iš LR CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso... 50. Išaiškintina, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas... 51. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose... 52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu šiuo atveju nėra... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 54. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovai pateikė duomenis dėl patirtų... 55. Ieškinį ir priešieškinį atmestus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 56. Valstybė iš viso patyrė 78,26 Eur išlaidų ,susijusių su procesinių... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 58. ieškovų J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D., O. K., E. P., Ž. M., K. K., A.... 59. Atsakovo P. G. priešieškinį ieškovams J. J., J. B., L. Š., K. B., A. D.,... 60. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...