Byla e2-2949-614/2018
Dėl žalos atlyginimo. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant atsakovui M. J., jo atstovei advokato padėjėjai R. V., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui E. P., nesant ieškovui ir trečiajam asmeniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Karališkas būstas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui Z. M., dėl žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovas BUAB „Karališkas būstas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, 2015-11-25 pareiškė teisme ieškinį atsakovui M. J., kuriuo prašo priteisti iš jo 221.612,01 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas (e.b.l. 1-8, 1 t.). Ieškovas taip pat pateikė dubliką (e.b.l. 99-103, 1 t.)

3Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Karališkas būstas“ ir bankroto administratoriumi paskyrė P. K., nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 16 d. Teismo nutartimi pirmuoju Bendrovės. 2010 m. gruodžio 9 d. teismas priėmė naują nutartį, kuria atstatydino P. K. iš bankroto administratoriaus pareigų, o naująja administratore paskyrė J. G.. Nuo 2014 m. birželio 26 d. teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 4 d. Išanalizavus perimtus bendrovės dokumentus tapo aišku, jog vienintelis ieškovo akcininkas nuo bendrovės įsteigimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo M. J., laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d. jis buvo ir ieškovo vadovas. Nuo 2008 m. lapkričio 4 d. į vadovės pareigas paskirta Z. M., o 2009 m. vasario 2 d. buvo sudarytas Priedas prie jis darbo sutarties, kuriuo Z. B. (M.) priimama dirbti į finansų direktorės pareigas 2009 m. spalio 24 d. Šį priedą kaip darbdavio atstovas vėl pasirašė atsakovas M. J.. Atsakovas M. J. vadovu registre registruotas nebuvo, tačiau faktiškai vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai, jis sudarinėjo ir nutraukinėjo sutartis su darbuotojais, prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams, teikė bendrovės vardu VSDFV pažymas, atliko kitus vadovavimo veiksmus, pasirašinėjo kaip laikinai einantis pareigas direktorius. Nepaisant to VĮ Registrų centrui apie vadovu tapusį atsakovą M. J. pranešta nebuvo ir iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos kaip bendrovės direktorė ir už jos veiklą atsakingas asmuo buvo nurodyta Z. M., nors realiai bendrovę valdė ir jos vardu ūkinę komercinę veiklą vykdė tik atsakovas. Iškeliant Ieškovui bankroto bylą, Atsakovas nevykdė jam, kaip vieninteliam bendrovės akcininkui ir vadovui, įstatymiškai priklausančių pareigų, nė karto nepateikė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atskaitingoms institucijoms jokių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tik vėliau paaiškėjo, kad vis dėlto balansas už 2007 metus buvo sudarytas, nors ir nepateiktas VĮ Registrų centrui. Iš šio balanso matyti, kad jau 2007 metais ieškovas tapo nemokia bendrove: ieškovo turto iš viso suma yra 240.765,17 € (831.314 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – net 219.980,88 € (759.550 Lt), t.y. tik 20.784,29 € (71.764 Lt) mažesni už viso ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto sumą. Be to, bankroto administratoriui yra pateiktas ir teismo patvirtintas ieškovo kreditoriaus UAB „Dremler“ (buvusi UAB „Motusa“) kreditorinis reikalavimas, atsiradęs dar 2007 metais ieškovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų pagrindu. 2008 metais – atsirado pirmieji nepadengti ir pradelsti įsiskolinimai bendrovės kreditoriams. Iš bankroto administratoriaus sudarytos Teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės matyti, kad 2008 metais atsiradusių įsiskolinimų kreditoriams suma yra apie 40.000 €, pradėjo atsirasti įsiskolinimas VSDFV, kuris bankroto bylos iškėlimo dieną bendrai sudarė 62.133,35 € (214.534,04 Lt). To nepaisydamas atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujus sandorius su kreditoriais ir prisiiminėjo įvairius sutartinius įsipareigojimus. Toks įsipareigojimų nevykdymas lėmė tai, jog per 2009 metus ieškovo kreditorių skaičius dar labiau padidėjo, o per minėtą laikotarpį atsiradusių finansinių įsiskolinimų suma bendrai sudarė dar papildomai apie 40.000 €. Atsakovas ir toliau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimą dėl bankroto bylos teismui pateikė VSDFV. Atsakovas vėluodamas sudarė ir tuomečiam bankroto administratoriui pateikė bendrovės balansą už 2011 ir 2010 metus. Iš šio balanso rodiklių matyti, kad per jame nurodytą ataskaitinį laikotarpį ieškovo turto vis labiau mažėjo, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – daugėjo, 2010 metais bendra ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto suma buvo 10.826,57 € (37.382 Lt), o kitais finansiniais metais – 2011 – jau tik 10.627,31 € (36.694 Lt). Tuo metu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kasmet vis didėjo: 2010 metais jų buvo už 500.656,28 € (1.728.666 Lt), o 2011 metais – net už 514.096,09 € (1.775.071 Lt). Palyginus pirmojo ir paskutiniojo balansų rodiklių duomenis, matyti, kad 2007 metais prasidėjęs bendrovės nemokumas per ketverių metų veiklos vykdymo laikotarpį dingęs nebuvo, didėjo: 2007 metais ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto suma sudarė 240.765,17 € (831.314 Lt), o iškėlus bankroto bylą, t.y. 2011 metais, – turto tebuvo likę vos už 10.627,31 € (36.694 Lt). Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžio pokytis taip pat akivaizdus: 2007 metais ši suma sudarė 219.980,88 € (759.550 Lt), o iki 2011 metų padidėjo daugiau negu vienu milijonu litų ir balanso pateikimo dieną sudarė 514.096,09 € (1.775.071 Lt). Dėl tokio atsakovo neteisėto neveikimo, buvo pažeistos ieškovo ir jo kreditorių teisės ir teisėti interesai, buvo sudarytos sąlygos toliau didėti nemokios įmonės finansiniams įsipareigojimams kreditoriams, atsirado daugybė nepadengtų piniginių įsiskolinimų kreditoriams 221.612,01 € (765.181,96 Lt) sumai. Todėl, remiantis CK 2.87 str. 7 d. atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, atsakovui civilinė atsakomybė kyla kaip faktiniam bendrovės vadovui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi atsakovas nevykdė LR Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 str. 1 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėta, kad jau nuo 2007 metų bendrovė buvo nemoki, atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, žinojo apie bendrovės nemokumą, tai pagrindžia jo paties sudarytas 2007 metų balansas. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atsirado nuo 2008 m. balandžio 01 d., kuomet buvo sudarytas pirmųjų ieškovo finansinių metų balansas, o dėl tokio tolesnio nuostolingos veiklos vykdymo 2008 ir 2009 metais atsirado kreditorių su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, kurių bendra suma sudaro 222.762,96 € (769.155,94 Lt). Nustačius įmonės vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Žala ieškovo kreditoriams atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo ir konstatuotina, jog tarp tuomečio įmonės vadovo atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų ir kreditoriams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Atsakovas taip pat nevykdė LR Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ) vadovui nustatytų pareigų: nesudarė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir neparengė bendrovės metinio pranešimo bei nepateikė bendrovės dokumentų ir duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p, 6 p.). nepatvirtino bendrovės metinės finansinės atskaitomybės (LR ABĮ 20 str. 1 d. 9 p.; 24 str. 1 d.), įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia taip pat ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Atsakovo veiksmai tęsiant įmonės veiklą neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams. Ieškovas jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Balanse, atsakovo sudarytame po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nurodomą vienintelį trumpalaikį turtą tesudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Ieškovas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima padengti visus ar bent dalį teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodė, jog nesutinka, kad terminas praleistas. Senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kurią asmuo sužinomo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bankroto administratoriai keitėsi net kelis kartus, ieškinį pateikęs bankroto administratorius paskirtas tik 2014-06-26 ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas.

4Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pratiekė prašymą nagrinėti byla jam nesant.

5Atsakovas M. J. atsiliepimu ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Bankroto byla UAB „Karališkas būstas“ buvo iškelta 2010 m. lapkričio 4 d., įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 4 d. Tuo tarpu Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkeriems metams. Ieškinio termino pradžia skaičiuotina nuo atsakovo įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei J. G.. Taigi ieškovas akivaizdžiai yra praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Atsakovas atsakingai pareiškia, kad kaip akcininkas ir buvęs vadovas atsakovas pirmą kartą apie BUAB „Karališkas būstas“ bankroto administratorių UAB „Lexuna“ sužinojo tik gavęs šį ieškinį, ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą, nesiėmė priemonių aiškintis aplinkybes, neprašė galimai trūkstamų dokumentų, todėl laikytina, kad tokiu būdu nėra ir nei vienos aplinkybės, galinčios įrodyti, kad ieškinio pateikimo terminas nėra praleistas. Ieškinyje Ieškovas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio 26 d. bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna”, tačiau remiantis CK 1.128 str., prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl tai, kad UAB „Lexuna” buvo paskirta BUAB „Karališkas būstas“ bankroto administratoriumi tik 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes, kad jokių dokumentų, grąžinančių atsakovui vadovo teises ir įgaliojimus, perimtuose bendrovės dokumentuose nebuvo, kadangi atsakovas tarp kitų įmonės dokumentų ieškovo bankroto administratoriui yra perdavęs 2009 m. vasario 5 d. M. J. akcininko sprendimą, kuriuo būdamas vienintelis akcininkas, nusprendė UAB „Karališkas būstas“ vadovę Z. B. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2009-02-05, pakeičiant jos pareigas į įmonės finansų direktores pareigas nuo 2009-02-06. Vadovaujantis 2009 m. vasario 5 d. M. J. akcininko sprendimo 2 punktu, UAB „Karališkas būstas“ laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo paskirtas atsakovas. Ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna”, siekdamas ieškinio patenkinimo, sąmoningai slepia nuo teismo 2009 m. vasario 5 d. M. J. akcininko sprendimą, jo nepateikdamas kartu su ieškiniu, ir nurodo melagingas aplinkybes. Z. M. (B.) nuo 2008 m. lapkričio 4 d. realiai ėjo BUAB „Karališkas būstas“ direktorės, o nuo 2009 m. vasario 6 d. - finansų direktores pareigas, ji nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. vasario 5 d. buvo reali BUAB „Karališkas būstas“ direktorė, todėl už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. vasario 5 d. yra atsakinga Z. M., o ne atsakovas, 2009 m. vasario 5 d. M. J. akcininko sprendimu apie bendrovės vadovo atleidimą informuoti VMI ir Juridinių asmenų registrą buvo įgaliota Z. M.. Nors Atsakovas pripažįsta, kad apie BUAB „Karališkas būstas“ direktoriaus pasikeitimą iš Z. M. į atsakovą nuo 2009 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registrui pranešta nebuvo, tačiau vis tik šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas privalo aiškintis tikruosius šalių veiksmus, o ne vertinti išimtinai tik pranešimą/nepranešimą VĮ „Registrų centras“. Dėl pareigos teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Karališkas būstas“ atsiradimo momento ieškinyje teigiama, kad iš BUAB „Karališkas būstas“ balanso už 2007 metus, sudaryto 2008 m. vasario 4 d., matyti, kad jau 2007 metais ieškovas tapo nemokia bendrove. Ieškovas ieškinyje taip pat atkreipia dėmesį, jog balanse nurodoma ieškovo turto iš viso suma yra 240.765,17 Eur (831.314 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – net 219.980,88 Eur (759.550 Lt), t. y. tik 20.784,29 Eur mažesni už viso ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto sumą. Ieškovas nurodo, kad tokio turto bei mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykio, koks nurodomas aptariamame bendrovės balanse, visiškai pakaktų, kad įmonė galėtų būti pripažinti nemokia ir jai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka būtų galima inicijuoti bankroto procesą. Atsakovas su tokia Ieškovo pozicija nesutinka, kadangi remiantis ĮBĮ) 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju iš BUAB „Karališkas būstas“ balanso už 2007 metus, sudaryto 2008 m. vasario 4 d., nėra galimybės nustatyti, kokie bendrovės įsipareigojimai yra pradelsti. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika: bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. Šiuo atveju iš pateiktų dokumentų nustatyti, kada ieškovo pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, negalima. Be to, pažymėtina, kad BUAB „Karališkas būstas“ tik 2007 m. kovo 20 d. buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre, todėl normalu, kad naujai įsteigta įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. dar negalėjo veikti pelningai, juk tai buvo vos pirmieji veiklos metai. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovo veiksmuose ieškovas įrodinėja atsakovo, kaip ieškovo buvusio vadovo, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Remiantis CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškinyje teigiama, kad po ieškovo balanso už 2007 m. patvirtinimo, t. y. 2008 m. balandžio 2 d., atsakovui kilo ĮBĮ 8 str. 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta įmonės vadovo ir/arba savininko pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas mano, kad būtent dėl šios pareigos nevykdymo, t. y. atsakovo neteisėto neveikimo, nebuvo užkirstas kelias iki tol nepatenkintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų didėjimui, o toliau plėtojant ūkinė komercinę veiklą atsirado daugybė naujų bendrovės kreditorių. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Ieškovui iškėlimo, kadangi 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Karališkas būstas“ dar nebuvo nemoki įmonė. Atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, net iš savo asmeninių lėšų atsiskaitinėjo su ieškovo kreditoriais 2007-2009 m. Remiantis UAB „Karališkas būstas“ atskaitingo asmens M. J. kortele BUAB „Karališkas būstas“ atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, yra skolinga 117.840,07 Eur (406.878,19 Lt) ir šioje sumoje atsakovas net nėra teikęs kreditorinio reikalavimo. Taigi Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovui padarė žalą. Atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (e.b.l. 54-50, 104-109, 131-133, 1 t.; b.l. 88-96, 2 t.).

6Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Z. M. bendrovės direktore dirbo labai trumpą laiką – apie tris mėnesius. Ji nesudarė įmonės vardu naujų sutarčių, tik perrašė darbuotojų darbo sutartis, derino skolų apmokėjimo grafikus su įmonės kreditoriais, buvo paskolinusi įmonei savo lėšų. Z. M. jokios žalos įmonei ar jos kreditoriams nepadarė, realiai įmonei ji nevadovavo.

8Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad įmonė buvo įsteigta 2007 m. kovo mėnesį, natūralu, jog iš pradžių įmonė dar neturėjo pelno, tuo labiau, kad veikla buvo plečiama, per metus buvo įsteigtos 22 parduotuvės, apyvarta buvo didelė, skolos tiekėjams nesiekė pusės įmonės turto. Tačiau 2008 m. antroje pusėje įmonės apyvarta sumažėjo 80 procentų, įmonės atsiskaitymai pradėjo strigti, 2009 m. vasario mėnesį, o balandžio mėnesį darbuotojams buvo pranešta, kad įmonė stabdo veiklą. 2008 m. balansas parodė blogą įmonės padėtį. Atsakovas nurodė, kad įmonę bandė gelbėti, įkeitė savo asmeninį turtą bankui, paėmė paskolą, įnešė į įmonę apie 90.000,00 Lt pavedimu, bet tai nepadėjo, nebuvo užsakymų. Kai kuriems tiekėjams skolas pavyko sumažinti, tačiau įmonės veikla sustojo labai staiga – 2009 m. vasarį ar kovą. Dėl kreditorių spaudimo Z. M. pasiprašė atleidžiama iš direktorės pareigų, atsakovas ėjo laikinai direktoriaus pareigas, bandė dar gauti kreditą, tačiau nesėkmingai. Dar vienas bandymas išjudėti iš sąstingio buvo bandymas užsakyti reklamą televizijoje, tačiau tai negelbėjo, taip susidarė skola Radijui ir televizijai, kurios įmonė 2009 m. sumokėti nepajėgė. Tačiau dar 2009 m. nuo sausio iki balandžio su didžiąja dalimi kreditorių buvo atsiskaitoma. Didelės skolos Omnitel atsirado dėl turėtų sutartinių įsipareigojimų, kurie nutraukus veiklą tapo skolomis. Atsakovas nurodė, jog kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, jis bankroto administratorei G. perdavė tvarkingus dokumentus, buhalterinę programą.

9Atsakovo atstovė advokato padėjėja R. V. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankroto byla iškelta 2010 m., ieškinys pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d., prieš tai bankroto administratore buvo J. G., atsakovas pasirūpino, kad dokumentai būtų suruošti, sugrupuoti net pasitelkus įmonę juo sutvarkė ir perdavė bankroto administratorei pagal aktus. Ji dokumentus priėmė, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui ir, nežinia dėl kokių aplinkybių pakeitus bankroto administratorę nauju administratoriumi, pradėjus 2011-08-24 – kada visa įmonės apskaita buvo perduota J. G., jis teikia ieškinį nepaisydamas ieškinio senaties terminų, kurį įstatymas nustato 3 m. Prieš tai ieškovo atstovas nesusisekė su atsakovu – jei jam kokių tai dokumentų trūko, nesusisiekė su buvusia bankroto administratore, tiesiog pateikė nesąžiningą ieškinį. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad senatis skaičiuotina nuo jo perėmimo bankroto administratoriaus pareigų, praktika suformuota dar 2012 m. Lietuvos aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-393/2012. Pagaliau ieškinys pareikštas tik vienam atsakovui, nors per įmonės valdymo laikotarpį direktoriai buvo du, jokių fiktyvių vadovavimų čia nebuvo. Bankroto administratorius, girdėdamas tai, žinodamas, kad kiekvienas vadovas atsako už savo vadovavimo laikotarpį, kažkodėl ieškinį teikti buvusiai vadovei atsisakė, todėl dabar yra padėtis, kad negalima nustatyti kokia dalimi turi atsakyti vienas vadovas, o kokia - kitas. Bankroto administratorius teigė, kad UAB „Karališkas būstas“ nemoki nuo 2007-12-31 ir apie tai direktoriui tapo žinoma kitų metų sausio – balandžio mėn ir privalėjo nedelsiant kelti bankroto bylą. Tačiau tai neįrodyta. Būtent ieškovas turi nurodyti konkretų mėnesį pasitelkdamas apskaitą, auditorius – kada įmonė tapo nemoki, bet ieškovas to nedarė, todėl tapo neatsakyta į klausimą – kata įmonė tapo nemoki. Net jei teismas manytų – kad atsakovas turėjo kelti bankroto bylą, vis tik pažymėtina, kad balandžio mėnesį tvirtindamas balansą jis nematė tokios padėties, kad įmonei reikėtų kelti bankroto bylą. Jei teismas manytų kitaip – turėtų būti atskirta kokia žala kilo vadovaujant vienam vadovui, ir kokia – kitam.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš rašytinių bylos dokumentų, proceso dalyvių paaiškinimų, nustatyta, kad UAB „Karališkas būstas“ buvo įsteigta ir juridinių asmenų registre įregistruota 2007-03-20 (e.b.l. 14-17, 1 t.). Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės vadovu nuo įmonės įsteigimo iki 2008-11-04 buvo atsakovas M. J., nuo 2008-11-04 iki 2011-05-20 direktore buvo Z. M.. Vienintelis bendroves akcininkas taip pat buvo M. J.. Kaip maityti iš pateiktų darbo sutarčių bei šalių paaiškinimų, Z. M. (B.) iš direktorės pareigų buvo atleista 2009-02-03 ir perkelta į finansų direktorės pareigas (e.b.l. 26, 1 t.). Į bylą pateiktas UAB „Karališkas būstas“ vienintelio akcininko 2009-02-05 sprendimas, kuriuo Z. B. atleista iš direktoriaus pareigų nuo 2009-02-06 ir nuo šios dienos iki naujo direktoriaus paskyrimo laikinai eiti UAB „Karališkas būstas“ direktoriaus pareigas skiriamas M. J.. Nors šis sprendimas Juridinių asmenų registre užregistruotas nebuvo, kitas direktorius iki bankroto bylos iškėlimo paskirtas nebuvo.

122010-03-19 teismui pateikto VSDFV Trakų skyriaus pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1400-392/2018 iškėlė UAB „Karališkas būstas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė P. K..

13Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas leido bankroto administratoriui P. K. atsistatydinti iš BUAB „Karališkas būstas“ administratoriaus pareigų, bei BUAB „Karališkas būstas“ naujuoju administratoriumi paskyrė J. G., nustatė 10 d. terminą nuo šios nutarties gavimo dienos, per kurį P. K. privalo perduoti naujai paskirtai administratorei – J. G. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

14Iš atsakovo pateiktų dokumentų priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad atsakovas M. J. 2011-08-24 perdavė bankroto administratorei J. G. įmonės dokumentus, antspaudą, registracijos pažymėjimą (e.b.l. 156-160, 1 t.). Nepaisant to, 2012-02-24 bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos M. J. paskyrimo, kadangi jis pilnai neįvykdė pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankrotą įsiteisėjimo perdavęs tik dalį dokumentų, nėra perduotas įmonės turtas, įmonės balansas bei kiti Vilniaus apygardos teismo 2010-11-04 nutartyje nurodyti dokumentai. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-14 d. nutartimi paskyrė atsakovui M. J. 10.000,00 Lt baudą už nevykdymą teismo nustatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir įmonės dokumentus. 2012-05-15 atsakovas administratorei pagal aktą perdavė dar aštuonis segtuvus (papkutes) likusių dokumentų (e.b.l. 161, 1 t.), atsakovas taip pat nurodė, jog administratorei buvo perduota ir buhalterinė programa.

15Kadangi 2014-06-03 J. G. buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, Vilniaus apygardos teismo 2014-06-26 nutartimi bankroto byloje administratorė J. G. buvo atstatydinta iš UAB „Karališkas būstas“ bankroto administratorės pareigų, bankrutuojančios UAB „Karališkas būstas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“. Teismas nustatė J. G. terminą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Lexuna“ bankrutuojančios UAB „Karališkas būstas“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus bankrutuojančios UAB „Karališkas būstas“ dokumentus. Ieškovo atstovas UAB „Lexuna“ nenurodė, kad teismo nutartis nebūtų vykdoma. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog naujasis bankroto administratorius UAB „Lexuna“ būtų kreipęsis į atsakovą M. J. dėl kokių nors dokumentų ar duomenų trūkumo.

16Kaip matyti iš šalių pateiktų rašytinių dokumentų, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-12 nutartimi bankroto civilinėje byloje patvirtintas BUAB „Karališkas būstas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2011-11-29, 2012-01-02, 2012-03-29, 2012-05-22, 2014-03-13, 2015-04-10, 2015-11-18, 2015-12-02, 2016-02-24 ir 20017-06-08 nutartimis buvo patikslintas (LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr.B2-1400-392/2018, viso 221.612,01 Eur.

17Minėta, kad bendrovė UAB „Karališkas būstas“ veiklą pradėjo 2007-03-20. Įvertinus rašytinius įrodymus matyti, kad laikotarpiais nuo 2007-03-20 iki 2008-11-27 ir nuo 2008-10-27 iki 2009-02-03 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla įmonės vadovu buvo atsakovas M. J.. Per visą įmonės darbo laiką M. J. taip pat buvo vienintelis įmonės akcininkas.

18Iš 2007 metų UAB „Karališkas būstas“ balanso, sudaryto 2007-12-31 (e.b.l. 36, 1 t) matyti, kad šiuo laikotarpiu per devynis įmonės veiklos mėnesius bendrovei priklausančio turto suma sudarė 240.765,17 Eur (831.314 Lt), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis sudarė 219.980,88 Eur (759.550,00 Lt), tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog vien balansas nėra pakankamas duomuo spręsti ar įmonė jau tada tapo nemoki. Nors 2009 metų įmonės balansas nebuvo sudarytas ir pateiktas, iš ieškovo pateiktų bendrovės kreditorių pareiškimų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir jų priedų, iš buhalterinių dokumentų (e.b.l. e.b.l. 3-77, 2 t.) ir iš atsakovo M. J. kortelės sąskaitos (e.b.l. 62-91, 1 t.; 100-102, 2 t.), jo paaiškinimo teismo posėdžio metu bei iš VSDFV paaiškinimo apie skolos susidarymą ir pateikimą išieškoti (e.b.l. 82, 2t.), matyti kad 2007 – 2008 metais įmonė vykdė veiklą, sudarinėjo sutartis, priiminėjo užsakymus, vykdė įsipareigojimus tiekėjams ir kitiems kreditoriams. Įmonės skolos žymiai pradėjo didėti apie 2008 m. spalio mėnesį. Įmonės pridėtinės vertės mokesčio skola VMI 2008 m. vasarį sudarė dar tik 2.721,85 Eur, vėliau skola didėjo, priskaičiuoti delspinigiai. Iš VSDFV pateiktų duomenų matyti, kad pirmas sprendimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo buvo priimtas 2008-01-18, tačiau bendrovė skolas iki spalio mėnesio mažino. Iš atsakovo kortelės 2008-01-21 VMI pervesta 8.009,79 Lt suma, daug mokėjimų atlikta tiekėjams, atlikta mokėjimų kreditoriams už suteiktas paslaugas. 2008 m. pabaigoje bendrovė pradėjo neapmokėti sąskaitų, pradėjo neatsiskaityti su darbuotojais – susidarė darbo užmokesčio skolos už 2008 m. ketvirtą ketvirtį (e.b.l. 66-77, 2 t.), o 2009 m. balandžio – gegužės mėnesį pradėjo nevykdyti užsakymų (e.b.l. 22-24, 2 t.), o 2009 m. bendrovei pradėtos kelti civilinės bylos, taikomi areštai įmonės turtui, prasidėjo masinis skolų išieškojimas per antstolius. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2009 m. balandžio mėnesį darbuotojams pranešė, jog įmonė stabdo veiklą. Nors vadovas bandė gauti paskolą ir asmeninėmis lėšomis atgaivinti įmonės veiklą, 2008 m. antroje pusėje ėmėsi papildomos priemonės – reklamos (vaizdo klipo transliavimo LTV kanale), 2008 lapkričio mėnesį kreipėsi dėl šios skolos mokėjimo išdėstymo, įmonės veiklos atgaivinti nepavyko, buvo atleidžiami darbuotojai, didėjo skolos VSDFV skyriui.

19Iš 2011 metų balanso, sudaryto įmonei iškėlus teisme bankroto bylą, matyti, kad 2010 metų duomenimis bendrovei priklausančio turto suma sudarė 10.826,57 Eur (37.382,00 Lt), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis sudarė 500.656,28 Eur (1.728.666,00 Lt), o 2011 metų duomenimis bendrovei priklausančio turto suma sudarė 10.627,32 Eur (36.694,00 Lt), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis sudarė 514.096,10 Eur (1.775.071,00 Lt) (e.b.l. 30, 1 t.).

20Ginčo santykiams aktualioje Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 str. (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o 4 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme. Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

21Ieškovo teigimu atsakovui M. J. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2008 m. pradžioje, paaiškėjusi metiniams 2007 m. ūkinės veiklos rezultatams. Iš analizuotų 2007 m. balanso duomenų, kaip jau minėta, matyti, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokie tuo metu buvo konkretūs pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) tam, kad būtų galima nustatyti įmonės nemokumą ieškovo nurodytu laikotarpiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir jau aptartus rašytinius bylos įrodymus, darytina išvada, jog įmonės veiklai pradėjus strigti nuo 2008 m. spalio mėnesio, akivaizdus įmonės nemokumas susidarė 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais.

22Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė ĮBĮ numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės skola kreditoriams, laikotarpiu nuo nustatyto įmonės nemokumo 2009 m. balandžio mėnesį, kai atsakovas įmonės darbuotojams pranešė, jog įmonė savo įsipareigojimų nevykdys, iki bankroto bylos iškėlimo didėjo, įmonės turtas per šį laikotarpį sumažėjo. Nustatytas įmonės turto sumažėjimas ir skolos padidėjimas iš dalies yra susijęs su tuo, kad atsakovas metus laiko nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovas neįrodė, kad visa ieškinio 221.612,01 Eur suma – kuri atitinka bendrovės bankroto byloje patvirtintą bendrą įmonės kreditorių finansinių įsipareigojimų sumą, kilo būtent dėl to, jog atsakovas laiku nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

23Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

24Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl nepateisinamo atsakovo neveikimo bendrovei atsirado žala, tačiau ieškinyje nurodyto žalos dydžio teismo vertinimu ieškovo atstovas nepagrindė, kadangi neįrodė jo atsiradimo momento ir atitinkamai nesusiejo priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu. Nors bankroto administratoriui perduota visa įmonės dokumentacija (bankroto administratorius byloje neteigė, kad kokių nors dokumentų trūko), ieškovas nepagrindė kokia būtent įsiskolinimo dalis atsirado pradedant 2009 m. ir iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, sutarčių. Atsakovas taip pat nepateikė argumentų dėl atsakovo ABĮ pažeidimo ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio

25Teismo vertinimu, žala bylos dokumentų pagrindu gali būti pripažinti pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 7.842,87 Eur sumoje, antros eilės kreditorių - VMI 2.624,54 Eur pridėtinės vertės mokesčio (nekilnojamojo turto mokestis susidarė per 2008 metus, todėl neįeina), VSDFV pažyma patvirtina, jog 22.253,24 Eur įsiskolinimas susidarė pagal 2009 m. sausio - balandžio sprendimus, todėl pripažintina žala, tačiau Turto fondo perimtas reikalavimas į garantinio fondo išmokas 1.532,34 Eur žala nelaikytinas, nes išmokos darbuotojams anksčiau ar vėliau iškėlus bankroto bylą bet kuriuo atveju būtų buvusios išmokėtos. Žala taip pat laikytinos 539,56 Eur antstolio vykdymo išlaidos. Dėl kitų patvirtintų finansinių reikalavimo atsiradimo momento ieškovas CPK leistinų įrodymų nepateikė, o atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį.

26Pagal CK 1.124 str., ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kaip nustato CK 1.125 straipsnis, bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau šis kodeksas bei kiti įstatymai atskirų rūšių reikalavimams nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Minimo Kodekso straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo.

27CK 1.127 str. reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią ir nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai). Bendrovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Bankroto administratorius apie sandorius ir įmonės būklę faktiškai sužino nuo dokumentų gavimo dienos. Taigi ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 str. 8 d. turi būti pradėtas skaičiuoti vėliausiai nuo 2012 m. balandžio 24 d. ir baigėsi atitinkamai po trejų metų, t. y. 2015 m. balandžio 25 d. Toks teisės normų aiškinimas atitinka ir ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, pagal kurias jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

28CK 1.128 str. įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl tai, kad UAB „Lexuna“ buvo paskirta BUAB „Karališkas būstas“ bankroto administratoriumi tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių įtvirtintų įstatyme bankroto bylos iškėlimo metu. Ieškovo atstovas nepateikė jokių ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių, nuo jo paskyrimo bankroto administratoriumi iki ieškinio teisme 2015 m. lapkričio 25 d. pradėjo beveik pusantrų metų (o nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo net penki metai). Nėra duomenų ir apie tai, kad senaties terminas kokių nors aplinkybių būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas. CK 1.131 str. 1 d. nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

29Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas ieškinį atmesta.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį atleistas pagal įstatymą. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, jog byloje patyrė 1.262,16,00 Eur atstovavimo išlaidų (e.bl. priedo b.l. 179-183, 14 t., 142-150, 2 t.). Ieškinį atmetus, trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

Nutarė

33BUAB „Karališkas būstas“ ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo BUAB „Karališkas būstas“ administravimui skirtų lėšų 1.262,16 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt du eurai 16 cnt) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Z. M. naudai.

35Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. Ieškovas BUAB „Karališkas būstas“, atstovaujamo bankroto... 3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d.... 4. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pratiekė prašymą nagrinėti... 5. Atsakovas M. J. atsiliepimu ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 6. Trečiasis asmuo Z. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą teismo... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad... 9. Atsakovo atstovė advokato padėjėja R. V. prašė taikyti ieškinio senatį,... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš rašytinių bylos dokumentų, proceso dalyvių paaiškinimų, nustatyta,... 12. 2010-03-19 teismui pateikto VSDFV Trakų skyriaus pareiškimo pagrindu Vilniaus... 13. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas leido... 14. Iš atsakovo pateiktų dokumentų priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad... 15. Kadangi 2014-06-03 J. G. buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių... 16. Kaip matyti iš šalių pateiktų rašytinių dokumentų, Vilniaus apygardos... 17. Minėta, kad bendrovė UAB „Karališkas būstas“ veiklą pradėjo... 18. Iš 2007 metų UAB „Karališkas būstas“ balanso, sudaryto 2007-12-31... 19. Iš 2011 metų balanso, sudaryto įmonei iškėlus teisme bankroto bylą,... 20. Ginčo santykiams aktualioje Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 str.... 21. Ieškovo teigimu atsakovui M. J. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos... 22. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė... 23. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinio... 24. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina, jog dėl... 25. Teismo vertinimu, žala bylos dokumentų pagrindu gali būti pripažinti... 26. Pagal CK 1.124 str., ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko... 27. CK 1.127 str. reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią ir nustato,... 28. CK 1.128 str. įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia... 29. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas ieškinį atmesta.... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį atleistas pagal... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142... 33. BUAB „Karališkas būstas“ ieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo BUAB „Karališkas būstas“ administravimui skirtų... 35. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus...