Byla 2A-527-798/2014
Dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. K

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui bankui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. K..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką 2007 m. sausio 3 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 07/01/36V nutraukimą. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 3 d. šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 07/01/36V (toliau – sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 300 000 Lt kreditą, o ieškovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2017 m. sausio 5 d. bei mokėti palūkanas. Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus, tačiau prasidėjus ekonominei krizei pablogėjo ir ieškovės finansinė padėtis, todėl ėmė vėluoti kredito grąžinimas. Ieškovė apie tai informavo atsakovą, abi šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. KKP 09/12/38D prie 2007 m. sausio 3 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 07/01/36V (toliau – papildomas susitarimas). Ieškovės nuomone, papildomu susitarimu ieškovės padėtis buvo tik pabloginta – nuo 2010 m. sausio 5 d. padidinta marža nuo 0,9 iki 4 procentų. Iki 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovės negrąžinta kredito suma buvo 245 018,63 Lt, tačiau atsakovas negrąžinto kredito dalį 12 949,37 Lt pridėjo prie visos negrąžintos kredito sumos ir nustatė, kad nuo 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovės negrąžinta suma 257 968 Lt. Ieškovės teigimu, dėl sunkios finansinės padėties ir pablogintų kredito sąlygų ji negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti sutartinių pareigų, todėl atsakovas 2012 m. birželio 13 d. raštu informavo, jog nuo 2012 m. birželio 28 d. vienašališkai nutraukia sutartį, ir pareikalavo grąžinti kredito sumą bei kitas sutartyje nurodytas sumas. Ieškovė prašė atsakovą atidėti mokėjimus, tačiau atsakovas atsakė, jog sutartis jau nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Remdamasi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011), ieškovė nurodė, kad ginčo sutarties 10.1, 20.2.2, 10.2.5, 10.2.6, 10.2.8, 10.2.9, 10.3 punktai bei analogiškos nuostatos įtvirtintos papildomo susitarimo 13 punkte yra sudarytos ieškovės, kaip vartotojos, nenaudai, todėl teismo turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Be to, teismas turėtų vertinti ir sutarties 5.2, 5.3 punktų sąlygas, o papildomo susitarimo bendrosios dalies 8.4, 9 punktų ir specialiosios dalies 2.1, 2.7 ir 2.9.1 punktų nuostatas turėtų pripažinti negaliojančiomis ab initio. Ieškovės nuomone, atsakovas, nutraukdamas sutartį, pažeidė bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principą. Anot ieškovės, šiuo metu bendra skolos suma yra apie 260 000 Lt; ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, pasirašė tai, ką pateikė atsakovas; dabar ieškovė nemoka įmokų, nes sutartis nutraukta.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė gautą kreditą panaudojo įkeisto turto (gyvenamojo namo) remontui tam, kad galėtų vykdyti individualią veiklą ir iš to gauti pajamas, todėl ieškovė nelaikytina vartotoja ir jai netaikytinos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos bei teismų praktika. Atsakovas nesutiko su tuo, kad ieškovė sudarė sutartį prisijungimo būdu. Ieškovė kreditą ėmė verslo tikslais, o tokiu atveju pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalies 1 punktą pakanka, kad standartinės sąlygos būtų pateiktos prieš pasirašymą arba sutartį pasirašant. Kredito sutarties pakeitimas buvo sudarytas dėl ieškovės netinkamo prievolių vykdymo, ieškovės iniciatyva, jai pritariant sutarties pakeitimo sąlygoms. Iš atsakovo, kaip finansų įstaigos, užtikrinančios viešąjį interesą – finansų sistemos stabilumą – negali būti reikalaujama sutikti su sąlygomis, kurios keltų grėsmę suteikto kredito ir kitų mokėjimų susigrąžinimui. Su ieškove sudarant papildomą susitarimą buvo suderinta, kad jos negrąžinta skolos suma (12 949,37 Lt) pridedama prie likusios negrąžinto kredito sumos, ir kad ieškovė kredito įmokas turi pradėti mokėti po pusės metų (nuo 2010 m. gegužės 5 d.). Atsakovas pažymėjo, kad, restruktūrizuojant paskolas, susikaupusi skola skolininkui negalint jos grąžinti, paprastai pridedama prie negrąžintos paskolos sumos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad kreditorius turi arba „nubraukti“ skolą (tai iš esmės pažeistų kreditoriaus interesus ir šalių interesų pusiausvyrą), arba toliau laikyti, kad skolininkas yra skolingas ir skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Iš skolininko, kuris pažeidžia prievoles bankui, reikalaujama didesnės maržos, nes bankas prisiima didesnę kredito ir visų kitų sumų negrąžinimo riziką. Mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės atsakovui; kredito sutartis buvo iš esmės pažeista ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo gerokai ilgesnis, negu įstatyme nustatytas 30 dienų terminas – iš viso nemokėjimas tęsėsi keturis mėnesius iš eilės (2012 m. kovo-birželio mėnesiais). Ieškovė dar nuo 2008 ir 2009 metų pažeidinėjo mokėjimų grafiką ir tik todėl, kad atsakovas geranoriškai sutiko sudaryti papildomą susitarimą, kredito sutartis nebuvo nutraukta dar 2009 m. Taigi, atsakovas ieškovei kredito sutartyje numatytą sąlygą dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų taikė akivaizdžiai palankiau negu nustatyta įstatyme. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, prašydama nenutraukti kredito sutarties, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų skolininkės galimybę įvykdyti prievolę. Be to, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta finansų įstaigos pareiga, sudarant su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta, be kita ko, finansų įstaigos teisė prieš terminą nutraukti sutartį, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo. Būtent tai ir įgyvendinta kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkte. Ieškovė sistemingai iš eilės pažeidė mokėjimo prievoles, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

6Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-21 sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, kvalifikuodamas šalių sutartinius santykius, pažymėjo, kad jie nekvalifikuotini kaip vartojimo, nes paskola buvo suteikta, ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį, nes atsakovo pateikti įrodymai patvirtina apie ieškovės ne laiku (vėluojant, nesilaikant įmokų grafiko) mokėtas ir prieš ginčo sutarties nutraukimą iš viso nemokėtas paskolos grąžinimo įmokas, o tai atitinka ginčo sutartyje, papildomame susitarime ir CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį. Teismo nuomone, ieškovės nereguliarus įmokų mokėjimas ir nutrūkęs šių įmokų mokėjimas, duomenų apie gerą-stabilią ieškovės turtinę-finansinę būklę nebuvimas, taip pat ieškovės skolos dydis (suteikta 300 000 Lt paskola 10 metų laikotarpiui ir praėjus maždaug pusei šio laikotarpio (2013 m. sausio 4 d. duomenimis) ieškovės skolos dydis virš 200 000 Lt), patvirtina ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytas aplinkybes, teikiančias pagrindą ieškovės padarytus sutarties pažeidimus vertinti kaip esminius, t. y. patvirtina, kad atsakovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ir kad sutarties neįvykdymas duoda pagrindą atsakovui nesitikėti, jog sutartis bus įvykdyta ateityje. Teismas pažymėjo ir tai, kad šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, atskleidžiančių jos finansinę-turtinę būklę ir patvirtinančių ieškovės realias galimybes ateityje laiku mokėti periodines skolos grąžinimo įmokas. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteisėtai ir nesant tam pagrindo nutraukė sutartį ir, priešingai, atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių pagrįstą ir teisėtą ginčo sutarties nutraukimą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad papildomas susitarimas ir kreditavimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas vienašališkai nustatė papildomo susitarimo sąlygas, pasiūlė jį pasirašyti, taip dar labiau pablogindamas jos padėtį. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, veikė nesąžiningai, nes jam turėjo būti akivaizdu ir žinoma, kad ieškovė negalės vykdyti nurodytų sąlygų. Be to, atsakovas nebendradarbiavo ir nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismas nevertino bei neatsižvelgė į šiuos ieškovės argumentus.

142. Pirmosios instancijos sprendimas neatitinka kasacinio teismo 2011-06-15 nutarties (civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011), nes neginė jos kaip silpnesniosios šalies interesų. Teismas klaidingai nustatė, kad šalių sudarytos kredito sutarties negalima vertinti kaip vartojimo sutarties, nes tiek kreditavimo sutartyje, tiek papildomame susitarime nurodyta, kad kredito paskirtis – vartojimo poreikiams tenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paimtas kreditas buvo paimtas ir panaudotas namo remontui atlikti, o ne verslui vystyti. Tai, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, neleidžia konstatuoti, kad kreditas buvo paimtas verslui plėtoti.

153. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų teisinė analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų vertinimu, turėjo išsamiai nurodyti visas aplinkybes, kurias jis laiko nustatytomis, kurias – ne. Skundžiamame sprendime nurodyti motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus.

16Atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-21 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas pagrįstai šalių sutartinius santykius kvalifikavo kaip verslo, o ne kaip vartojimo. Ieškovė 2012 m. birželio 15 d. rašte, adresuotame bankui, nurodė, kad 2011 m. atliko verslui naudojamų patalpų remontą, o šiems darbams išleido 300 000 Lt. Vadinasi, ieškovė patvirtino, kad gautą 300 000 Lt dydžio kreditą panaudojo įkeisto turto (gyvenamojo namo) remontui tam, kad galėtų panaudodama įkeistą turtą vykdyti individualią veiklą ir iš to gauti pajamas. Vadinasi, investicijos iš gauto kredito į gyvenamojo namo remontą, tam, kad tokį namą būtų galima panaudoti verslui, o ne asmeniniams poreikiams, nėra laikytina kredito naudojimu vartojimo tikslams. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nepaneigė, kad įkeistas turtas yra vien tik ieškovės gyvenamoji vieta ir kad remontas buvo atliktas išimtinai tik gyvenamajai patalpai pagerinti. Priešingai, ieškovė patvirtino kredito naudojimą verslo tikslams.

192. Ieškovės teiginiai apie papildomo susitarimo sąlygų nesąžiningumą yra nepagrįsti ir nesusiję su ieškinio (atitinkamai apeliacinio skundo) dalyku, nes ieškiniu parašoma pripažinti kredito sutarties, o ne papildomo susitarimo, nutraukimą negaliojančiu. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo kad ieškovės teiginiai apie jos tariamą būklės pabloginimą sudarant papildomą susitarimą yra nesusiję su kredito sutarties nutraukimo klausimo nagrinėjimu; taip pat pagrįstai pažymėjo, kad papildomo susitarimo ir kredito sutarties nutraukimo pagrindai yra analogiški. Atsakovas pažymi, kad papildomas susitarimas susideda iš bendrųjų sąlygų ir specialiųjų, kurios buvo individualiai su ieškove aptartos. Be to, ieškovė kreditą paėmė verslo tikslais, o tokiu atveju pakanka, kad standartinės sąlygos būtų pateiktos prieš pasirašymą arba sutartį pasirašant (CK 6.185 str. 3 d. 1 p.). Ieškovė pripažino, kad su jomis susipažino. Papildomas susitarimas buvo sudarytas ieškovės naudai, jos laisva valia ir turint aiškų interesą, kad kredito sutartis nebūtų nutraukta. Ieškovė nurodo, jog jai susidūrus su finansiniais sunkumais ir laikinai negalint vykdyti sutarties bankas pablogino padėtį, nes jos negrąžintą sumą pridėjo prie visos negrąžintos sumos, suteikė 12 571,46 Lt papildomą sumą įsiskolinimui dengti, nuo 2010-01-05 pakėlė maržą nuo 0,9 iki 4 proc. Atsakovas pažymi, kad papildomu susitarimu ieškovė turėjo mokėti mažesnes palūkanas lyginant su tomis, kurios būtų apskaičiuotos, jei bankas būtų skaičiavęs įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Nurodytos sąlygos kaip tik reiškia, kad ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos, kad ji galėtų tinkamai vykdyti sutartį, tačiau ieškovė, pritarusi šioms sąlygoms, jas pažeidė, todėl turi prisiimti iš to kilusias neigiamas teisines pasekmes.

203. Dėl ieškovės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, susijusio su skundžiamo sprendimo nemotyvavimo, atsakovas nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamąjį sprendimą, rėmėsi tinkamomis materialiosios teisės normomis bei pasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių ir šalių teiginių, o tai, kad ieškovei nepatinka skundžiamo sprendimo surašymo stilius arba pats priimtas sprendimas, nereiškia, jog sprendimas nėra motyvuotas.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

24Pagal 2007 m. sausio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/01/36V atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius suteikė ieškovei 300 000 Lt kreditą, kurį ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. sausio 5 d. Sutartyje nustatyta 0,90 procento marža (b. l. 8-22). Sutarties 10.1 punkte įtvirtinta banko (atsakovo) teisė nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas pagal šią sutartį, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Šalys 2009 m. gruodžio 10 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. KKP 09/12/38D prie 2007 m. sausio 3 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 07/01/36V. Šiame susitarime konstatuotas kredito gavėjo (ieškovės) vėlavimas nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. vykdyti mokėjimo įsipareigojimus ir kredito gavėjo nepajėgumas dėl finansinės padėties sumokėti skolą, skolos (uždelstų įmokų) dydis – iš viso 13 147,70 Lt. Papildomu susitarimu šalys susitarė 300 000 Lt kredito sumą sumažinti iki bendros 2009 m. gruodžio 10 d. bankui negrąžintos sumos – 245 018,63 Lt, prie jos pridedant 12 949,37 Lt negrąžintą kredito dalį ir laikant, jog bendra negrąžinta kredito suma yra 257 968 Lt (b. l. 23-35). Papildomame susitarime nustatyta 4 procentų marža nuo 2010 m. sausio 5 d.; kredito grąžinimas atidėtas iki 2010 m. gegužės 5 d. Susitarimo 13 punkte nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės analogiški kreditavimo sutartyje (sutarties 10 punkte) įtvirtintiems sutarties nutraukimo pagrindams. Ieškovė nuo 2012 m. balandžio iki birželio mėnesio iš viso nemokėjo jokių įmokų. Atsakovas 2012 m. birželio 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad šiai iki 2012 m. birželio 28 d. nesumokėjus bankui susidariusios 4548,84 EUR skolos (vėluojančių įmokų) bankas nuo 2012 m. birželio 28 d. vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį (t. y. ši sutartis laikoma nutraukta nuo 2012 m. birželio 28 d.) (b. l. 37). Atsakovas 2012 m. liepos 4 d. raštu informavo ieškovę, kad kredito sutartis vienašališkai nutraukta 2012 m. birželio 28 d. ir kad pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (b. l. 36).

25Kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius sutartį nutraukė neteisėtai. Banko teisė nutraukti sutartį yra reglamentuota kreditavimo sutarties 13.1 punkte, kuris numato, kad jeigu kredito gavėjas nemoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi LR įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas mokėtinas sumas ir nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad kredito gavėjas ieškovė J. K. nuolat laiku nevykdė savo įsipareigojimų laiku mokėti palūkanas, todėl bankas pasiūlė sudaryti papildomą susitarimą, kredito grąžinimą atidedant. Kredito gavėjui toliau nevykdant įsipareigojimų, 2012-06-13 bankas informavo ieškovę J. K. apie 4548,84 EUR įsiskolinimą, pareikalavo jį sumokėti iki 2012-06-28 ir informavo, kad skolos nesumokėjimo atveju sutartis vienašališkai bus nutraukiama tą pačią dieną. Ieškovė J. K. banko nustatytu terminu nepadengė įsiskolinimo, todėl bankas turėjo teisę kreditavimo sutarties 13.1 punkto pagrindu nutraukti sutartį. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes, kaip pati ieškovė pripažino apeliaciniame skunde, būtent atsakovas pasiūlė sudaryti papildomą susitarimą, siekiant išvengti vienašališko sutarties nutraukimo ar kompensacinių palūkanų skaičiavimo. Kadangi ieškovė ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų, be to, bankui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų galimybę įsipareigojimus vykdyti ateityje, atsakovas nutraukė sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė šių įrodymų. Nesugebėjimas mokėti palūkanas akivaizdžiai rodo, kad ieškovė neturėjo realių galimybių nuo 2012 m. balandžio mėn. mokėti dar ir kredito grąžinimo įmokas. Kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį, atitinka šalių lygybės, interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

26Kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos sprendimas neatitinka kasacinio teismo 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformuotos praktikos. Kolegijos vertinimu, paminėtos kasacinio teismo nutarties nėra pagrindo taikyti šioje byloje, nes nagrinėjamu atveju kredito sutartis laikytina ne vartojimo sutartimi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą ir sutarties šalių santykių teisinį kvalifikavimą, padarė pagrįstą išvadą, jog sudaryta sutartis nelaikytina vartojimo, nes ieškovė kreditą panaudojo įkeisto turto (gyvenamojo namo) remontui tam, kad galėtų panaudodama įkeistą turtą vykdyti individualią veiklą ir iš to gauti pajamas. Tai atitinka teismų suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397; kt.).

27Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su skundžiamo sprendimo nemotyvavimu, nes teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tiek šalių reikalavimus bei atsikirtimus, tiek įrodymus, kuriais šalys grindė savo teiginius, tiek teisinį bylos vertinimą bei pagrindimą.

28Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja ir teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo 2910,05 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatės pagalbą sumokėjo 2910,05 Lt.

31Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

32Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1,5 M. T. reiškia, jog maksimali suma už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500,00 Lt (1,5x1000). Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panašiais atvejais gali būti priteista didesnė advokato atstovavimo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412/2014).

33Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebuvo pateikti nauji įrodymai ir nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nebuvo reikalingos specialios žinios, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui priteisti didesnes advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidas, nei nurodyta Rekomendacijose maksimali jų suma – 1500 Lt. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš apelianto atsakovui priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų) (CPK 98 straipsnis).

342014 m. balandžio 1 d. verslo perleidimo sutarties pagrindu Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Lietuvos skyrių Nordea Bank Finland Plc perleido reikalavimo teises, o Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių nuosavybės teise įgijo ir priėmė verslą (įmonę kaip turtinį kompleksą, įskaitant ir tai, kad įgijo visą su verslu susijusį turtą, reikalavimo teises ir įsipareigojimus, t.y. įvyko universalus materialinių teisių ir pareigų perleidimas, todėl yra pagrindas pradinį atsakovą pakeisti jo teisių perėmėju.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Pakeisti atsakovą Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių (į.k. 112025592) į Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių naudai (į. k. 303252632)

38Priteisti iš ieškovės J. K. (a. k. ( - ) atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių naudai (į. k. 303252632) 1500,00 (tūkstantį penkis šimtus) Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką 2007 m. sausio 3... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė gautą kreditą... 6. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas, kvalifikuodamas šalių sutartinius santykius, pažymėjo, kad jie... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad papildomas susitarimas ir... 14. 2. Pirmosios instancijos sprendimas neatitinka kasacinio teismo 2011-06-15... 15. 3. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateikta byloje surinktų... 16. Atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į apeliacinį... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Teismas pagrįstai šalių sutartinius santykius kvalifikavo kaip verslo, o... 19. 2. Ieškovės teiginiai apie papildomo susitarimo sąlygų nesąžiningumą yra... 20. 3. Dėl ieškovės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, susijusio su... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 24. Pagal 2007 m. sausio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/01/36V atsakovas... 25. Kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas Nordea... 26. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos sprendimas... 27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios... 28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo... 31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas,... 32. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, jog už atsiliepimą į apeliacinį... 33. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo... 34. 2014 m. balandžio 1 d. verslo perleidimo sutarties pagrindu Nordea Bank... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti... 37. Pakeisti atsakovą Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių... 38. Priteisti iš ieškovės J. K. (a. k. ( - ) atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje...