Byla 2A-412/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo – J. U., išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-781/2013 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo – J. U., išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. U. 2012 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas:

51. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) DNB banko (toliau – ir Bankas) (buvęs pavadinimas DnB NORD) sudarytą 2007 m. spalio 17 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-770 (toliau – ir Skolinimo sutartis) su visais papildymais ir pakeitimais;

62. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir Banko 2007 m. spalio 17 d. sudarytas sutartis: Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD Kylančios šalys-6“, ISN kodas LT0000430209), Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis-8 (EUR)“, ISN kodas LT1000403600), Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD – pasaulis-28 (EUR)“, ISN kodas LT1000403592), Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD su Juodosios jūros regiono įmonių akcijomis susietos obl.-1“, ISN kodas LT0000430217) (toliau – ir Obligacijų sutartys);

73. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir Banko 2009 m. liepos 14 d. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 090714/01 (pavadinimas „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos Nr. 28“, ISN kodas LT1000403592), 2009 m. liepos 14 d. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.090714/02 (pavadinimas „Su aktyviai valdomo pasaulio akcijų indeksų krepšeliu susietos obligacijos Nr. 8“, ISN kodas LT1000403600), 2009 m. liepos 14 d. sudarytą Sutartį dėl obligacijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo susitarimu Nr. 20090714/01 (pavadinimas „LRVVP Lithuania14“, ISN kodas XS0435153068), 2010 m. birželio 18 d. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį (pavadinimas „DnB NORD Juodoji jūra 1“, ISN kodas LT0000430217), 2010 m. birželio 18 d. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį (pavadinimas „DnB NORD Kylančios šalys-6“, ISN kodas LT0000430209), 2010 m. birželio 21 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-92.

84. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo 418 904, 55 Lt, gautus iš ieškovo pagal 2007 m. spalio 17 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-770 su visais pakeitimais ir papildymais, 2007 m. spalio 17 d. Obligacijų pasirašymo sutartis „DnB NORD Kylančios šalys-6“, „DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis-8 (EUR)“, „DnB NORD – pasaulis-28 (EUR)“, „DnB NORD su Juodosios jūros regiono įmonių akcijomis susietos obl.-1“; 2009 m. liepos 14 d. Sutartį dėl obligacijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo susitarimu (pavadinimas „LRVVP Lithuania14“, XS0435153068) ir 2010 m. birželio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-92 (toliau – ir Kreditavimo sutartis).

94. Priteisti iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 418 904, 55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsniu, reglamentuojančiu suklydimą, bei Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, nurodydamas, kad atsakovas, veikdamas kaip finansų tarpininkas, tinkamai neatskleidė ieškovui visos informacijos apie sudaromų sandorių (Skolinimo ir Obligacijų sutartis) riziką ir taip ieškovą suklaidino.

11Ieškovas paaiškino, kad 2007 m. spalio 17 d. tarp jo ir Banko buvo sudarytos 4 Obligacijų pasirašymo sutartys dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais (toliau – ir SASO), emisijų „DnB NORD Kylančios šalys-6“, „DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis-8 (EUR)“, DnB NORD – pasaulis-28 (EUR)“ ir „DnB NORD su Juodosios jūros regiono įmonių akcijomis susietos obl.-1“, 16 675 vnt. įsigijimo už bendrą 1 448 100 EUR ir 4 907 000 Lt sumą. 2007 m. spalio 17 d. tarp ieškovo ir Banko buvo sudaryta Skolinimo sutartis, pagal kurią pritaikius finansinį svertą už 5 procentų palūkanas ieškovui buvo iš viso suteiktas beveik 2 kartus turto vertę viršijantis 2 868 396,66 EUR (9 903 999,98 Lt) tikslinis kreditas anksčiau minėtoms obligacijoms apmokėti. 2007 m. spalio 31 d. Banko naudai buvo sudaryti 3 sutartinės hipotekos sandoriai, įkeičiant Skolinimo sutarties 1.11. punkte numatytus nekilnojamojo turto objektus. 2008 metų viduryje ženkliai kritus akcijų rinkoms, 2009 m. liepos 14 d. buvo sudarytos dviejų obligacijų emisijų išpirkimo sutartys 1 398 719,79 EUR sumai ir už 1 398 127,50 EUR buvo įsigyta 1 345 vnt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų. 2009 m. liepos 14 d. ieškovas su Banku sudarė susitarimą Nr. K-2400-2007-770/1 dėl Skolinimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo susitarė, kad lėšos, gautos pardavus Banko išleistas minėtas SASO, panaudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti ir šie įsigyti vertybiniai popieriai įkeičiami atsakovui. Nepraėjus nei metams po dviejų emisijų SASO iš ieškovo išpirkimo, pradėjo aiškėti, kad ir likusios dvi SASO neuždirbs jokio prieaugio, todėl jų laikymas iki išpirkimo termino, t. y. iki 2010 m. spalio 20 d., tik didina ieškovo patiriamus nuostolius dėl jo valios neatitikusių sandorių sudarymo. Dėl to ieškovas ėmė reikalauti AB DNB banko išpirkti anksčiau likusias dvi SASO tam, kad būtų sustabdytas palūkanų kaupimasis pagal Skolinimo sutartį. Tokiu būdu 2010 m. birželio 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartys Nr. /2400/1, kuriomis buvo išpirktos Obligacijų emisijų „DnB NORD Juodoji jūra 1“ ir „DnB NORD Kylančios šalys-6“ ieškovo turimos SASO. Ieškovas nurodė, kad buvo priverstas sudaryti su Banku 2010 m. birželio 21 d. Kreditavimo sutartį dėl 189 349,68 EUR (653 786,58 Lt) tikslinės (terminuotos iki 2025 m. kovo 31 d.) paskolos gavimo susikaupusioms palūkanoms, kurių, kaip 2007 metais žadėjo AB DNB banko atstovai „realiai nebus, nes SASO prieaugis jas padengs ir dar liks klientui“. Ieškovas nuo 2010 m. liepos mėnesio iki šiol kiekvieną mėnesį moka Bankui palūkanas pagal Kreditavimo sutartį.

12Ieškovas teigė, kad atsakovas neatskleidė visos siūlomos investavimo strategijos rizikos; ieškovas yra neprofesionalus klientas; atsakovas neatskleidė informacijos apie SASO įsigijimo skolintomis lėšomis (investavimo strategijos) rizikas ir taip suklaidino ieškovą; atsakovas, neatskleisdamas informacijos apie investavimo strategijos riziką, sąmoningai akcentavo vien tik investavimo naudą, SASO pelningumo garantijas, šią informaciją perdėtai sureikšmino, tuo klaidindamas ieškovą; atsakovas, siūlydamas sudaryti ginčo sutartis ir įsigyti investavimo strategiją, nerinko informacijos iš ieškovo apie jo investavimo tikslus, investavimo patirtį, supratimą, o tai papildomai suklaidino ieškovą, jog investicija yra visiškai nerizikinga.

13Atsakovas AB DNB bankas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos nesuteikus jam visos reikiamos informacijos, įskaitant informaciją apie galimą riziką. Ieškovas buvo informuotas bei turėjo galimybę sužinoti apie visą atsakovo siūlomo investavimo riziką. Be to, iš sudarytų sutarčių taip pat matyti, kad iš investavimo gali būti gaunamas ne tik pelnas, bet ir patiriami nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti ieškovas. Nei viename iš dokumentų, su kuriais ieškovas susipažino, nėra nurodomas garantuotas obligacijų prieaugis. Ieškovo pateikiama reklaminė medžiaga apie SASO negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes ji buvo skirta kitiems investavimo planams nei buvo pasirinkęs ieškovas. Ieškovas Obligacijų sutartyse yra nurodęs, kad prieš sudarydamas šias sutartis, jis yra susipažinęs su „500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos baziniu prospektu“ (toliau – ir Bazinis prospektas). Šiame Baziniame prospekte yra išvardytos įvairios rizikos, susijusios su investavimu į vertybinius popierius. Ieškovas, sudarydamas Obligacijų sutartis, žinojo apie galimas tokio investavimo rizikas.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo A. U. ieškinį atmetė.

16Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad ginčo sandoriai yra sudaryti dėl suklydimo, kuris pasireiškia tyčiniu svarbios (esminės) informacijos ieškovui neatskleidimu, nurodė, jog suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

17Teismas nustatė, kad atsakovas paskolino lėšas tam, jog ieškovas galėtų įsigyti to paties Banko išleistas su akcijomis susietas obligacijas. Teismas nurodė, kad su akcijomis susietos obligacijos uždirba pelną tuo atveju, jei rinkos kyla ir tas pelnas gali viršyti už paskolą mokėtinas palūkanas. Jei emisija pelninga, Bankas turi išmokėti klientui obligacijų prieaugį. Tuo atveju, jei obligacijų prieaugis yra didesnis nei Bankui mokamos palūkanos už paskolą, likusi dalis (atėmus paskolos palūkanas) yra kliento pelnas. Tokio investavimo rezultatas priklauso išimtinai nuo rinkos sąlygų, bankas jo negali nei numatyti, nei kontroliuoti. Investuotojas, įsigydamas SASO, yra garantuotas, kad atgaus investuotą sumą, tačiau investuodamas pasiskolintas lėšas, rizikuoja, kad SASO sugeneruotas pelnas nepadengs už paskolą mokėtinų palūkanų, o tai savaime bus investuotojo patiriamas nuostolis.

18Teismas nurodė, kad ieškovas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, sandorio sudarymo metu jis dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje. Ieškovo sutuoktinė trečiasis asmuo J. U. turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, yra aukštosios mokyklos dėstytoja, o tai įrodo didesnes nei vidutines ieškovo sutuoktinės ekonomikos ir verslo žinias. Todėl ieškovo motyvacijos sudaryti ginčo sandorius, supratimo apie sandorių esmę ir rizikos pobūdį teismas nevertino kaip eilinio neprofesionalaus investuotojo.

19Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad jis atsakovo buvo suklaidintas, jog investicija skolintomis lėšomis į SASO yra visiškai nerizikinga, nurodė, kad vertinant bylos aplinkybes ir ieškovo pateiktos reklaminės medžiagos bei ginčijamų sandorių turinį, galima daryti išvadą, jog ieškovas pripažino, kad Banko darbuotojas aiškino, jog parduodamas naujas produktas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas yra pateikęs į bylą lankstinuko kopiją, kuri skirta ne tai obligacijų emisijai. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog sudarant sutartis jis buvo Banko darbuotojų skubinamas jas pasirašyti, ieškovas neįsigilino į sutartis, su sutartyse paminėtu Baziniu prospektu ir Galutinėmis sąlygomis nebuvo susipažinęs, Banko darbuotoja jam nieko nepaaiškino, Bazinis prospektas buvo paduotas tik po sutarčių pasirašymo. Teismo nuomone, kiekvienas apdairus ir protingas asmuo, sudarydamas sandorius, kurių pagalba yra investuojama apie 10 000 000 Lt, privalo įsigilinti į sandorio esmę ir išsiaiškinti visas rizikas, susipažinti su visa papildoma medžiaga ir pasikonsultuoti su specialistais.

20Teismas pažymėjo, kad Skolinimo sutarties 6.1 punkto turinys nustato, jog jeigu įskaičius šalių tarpusavio įsipareigojimus Banko klientui mokėtina suma yra didesnė, – tai Bankas likutį perveda į kliento sąskaitą, o tuo atveju, jeigu kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai klientas įsipareigoja sumokėti trūkstamą sumą, o tai akivaizdžiai rodo, kad išpirkus obligacijas nebūtinai bus gautas prieaugis, kuris padengs pagal Skolinimo sutartį mokėtinas palūkanas. Teismo vertinimu, tai, kad susitikimų su Banko darbuotojais metu ieškovui buvo paaiškinta žodžiu ir sandorių esmė, ir visos rizikos, patvirtino teisme liudytojais apklausti T. R. ir N. G.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo suteikta kitokia informacija, nei kad nurodyta ieškovo pasirašytose sutartyse; nei viename ieškovo pasirašytame dokumente, nei kokiame nors kitame, susijusiame su ieškovo įsigytu produktu, nėra nurodyta, jog tokio pobūdžio investavimas garantuoja prieaugį.

21Teismas pažymėjo, kad skolinimo sutartyse aiškiai įtvirtinta pareiga mokėti palūkanas už imamą kreditą bei atskleidžiamos su tuo susijusios rizikos (Skolinimo sutarties 1.3, 5.1, 6.1 punktai ir kt.). Teismo vertinimu, ieškovų įsipareigojimų pagal Skolinimo sutartį įvykdymui užtikrinti, be įsigyjamų obligacijų, buvo įkeistas papildomas turtas; tokios sutarties sąlygos tik dar kartą patvirtina, jog sutartyje yra atskleidžiama, kad ieškovų įsipareigojimai gali būti didesni nei obligacijų vertė, o įvertinus numatytų sutartyse palūkanų dydžio ir įkeisto turto vertės santykį, visiškai aišku, kad turtas buvo įkeistas būtent siekiant užtikrinti palūkanų grąžinimo prievolės įvykdymą. Turto įkeitimas yra susijęs su esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo užtikrinimu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovui turėjo būti akivaizdu, jog sandoris suponuoja ir jo galimus skolinius įsipareigojimus atsakovui, susijusius ne tik su suteiktos vien paskolos sumos grąžinimu.

22Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 14 d. ir 2010 m. birželio 16 d. sudarius Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2010 m. birželio 21 d. sudarius Kreditavimo sutartį, 2007 m. spalio 17 d. sandoriai buvo įvykdyti – atsakovas nupirko iš ieškovo visas jo turėtas obligacijas. Visiškai įvykdytos ir 2009 m. liepos 14 d. ir 2010 m. birželio 18 d. Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartys, visiškai įvykdyta ir 2009 m. liepos 14 d. Sutartis dėl obligacijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo susitarimu, t. y. šalys visus įsipareigojimus pagal šią sutartį įvykdė. Be to, atsakovas dalį palūkanų pagal sutartį yra sumokėjęs ir atsakovui skolingas tik dalį palūkanų sumos. Ieškovas iš dalies įvykdė ir Kreditavimo sutartį – iki ieškinio pareiškimo ieškovas tinkamai vykdė įsipareigojimus ir laiku mokėjo mėnesines įmokas, anksčiau termino sumokėjo 300 321, 46 Lt kredito. Visi šie ieškovo sandoriai patvirtino ne tik 2007 m. spalio 17 d. sudarytus sandorius, bet ir visus vėlesnius tarp šalių sudarytus sandorius. Teismas padarė išvadą, kad konstatuoti Banko nesąžiningus veiksmus, objektyvios informacijos nutylėjimą ar kitus ieškovo nurodytus sudarytiems dėl suklydimo sandoriams būdingus elementus ir pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais nėra pagrindo, todėl ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo atmesti.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24Ieškovas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

25Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo iš esmės tas pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ieškinyje, bei papildomai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

261. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius investavimo teisinius santykius, neatsižvelgė tiek į nacionalinę, tiek ir kitų šalių teismų praktiką, reikšmingą vertinant atsakovo, kaip komercinio banko, pareigos atskleisti informaciją, turinį bei apimtį.

272. Teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog atsakovas įrodė savo informavimo pareigos tinkamą įvykdymą.

283. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra jokių sąsajų tarp ieškovo įsigytų investavimo produktų ir su ieškiniu pateiktos reklaminės medžiagos, todėl ieškovas neturėjo pagrindo vadovautis šia reklamine medžiaga.

294. Teismas pasisakė, kad atsakovas tinkamai atskleidė informaciją apie investavimo strategijos riziką, kadangi reklaminiuose leidiniuose buvo nuoroda į tai, jog papildoma informacija apie SASO buvo pateikta Galutinėse sąlygose bei Baziniame prospekte, tačiau tokie teismo teiginiai nepagrįsti.

305. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visa investavimo strategijos rizika, t. y. rizika neuždirbti ir likti skolingam Bankui paskolos palūkanas, yra atskleista Skolinimo sutarties 6.1. punkte. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek FPRĮ nuostatoms (22 straipsnio 3 dalis), tiek ir byloje esančioms faktinėms aplinkybėms.

316. Teismas nurodo, kad tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė ekonominė krizė, ginčo sandoriai būtų uždirbę ieškovui pajamų, todėl iš to seka, jog ginčo sandoriai negali būti laikomi sudaryti dėl suklydimo, nes jie nėra išimtinai nenaudingi ieškovui. Tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos apimtimi. Ieškovas nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose bei pasisakymuose teisme teigė, kad ginčo sandorių nenaudingumas, kaip viena iš teismų praktikoje įvirtintų sąlygų vertinant sandorio atitikimą CK 1.90 straipsniui, pasireiškia ne ekonominės naudos gavimo / negavimo aplinkybe, o rizikos paskirstymo disproporcija.

327. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas 2009 m. liepos 14 d. ir 2010 m. birželio 16 d. Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis ir Kreditavimo sutartį, neva, patvirtino ginčo sandorius.

33Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Atsakovas nurodo, kad ieškovas 2009–2010 metų sandoriais patvirtino 2007 m. spalio 17 d. Skolinimo sutartį ir Obligacijų sutartis ir neįrodė, kad jo sandorių patvirtinimas yra negaliojantis, todėl ieškovas neteko teisės ginčyti sandorių. Aplinkybė, kad ieškovas neturėjo SASO įsigijimo patirties, pati savaime neįrodo suklydimo fakto ir negali būti lemiama vertinant, ar ieškovas suklydo, ar ne (priešingu atveju, į SASO investuoti galėtų tik profesionalūs investuotojai ir tai būtų įtvirtinta teisės aktuose). Teismas, vertindamas ieškovo galimą suklydimą, pagrįstai atsižvelgė tiek į ieškovo išsilavinimą, patirtį bei investuojamą sumą, tiek ir į ieškovo sutuoktinės išsilavinimą bei dirbamą darbą. Atsakovas pažymi, kad lankstinuko (reklaminės medžiagos) turinys ne tik nesudaro ieškovui pagrindo tikėtis pelno, bet ir įspėja apie riziką neuždirbti. Lankstinukas nepristatė galimybės investuoti skolintomis lėšomis, kadangi lankstinuke investavimo skolintomis lėšomis galimybė apskritai nebuvo pristatoma. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad bankas jam neatskleidė informacijos, jog SASO negarantuoja pelno, kad ieškovas rizikuoja prarasti įkeistą turtą, kad hipoteka užtikrina būtent paskolos palūkanų sumokėjimą bei kad egzistuoja tariama rizikos pasiskirstymo tarp šalių disproporcija. Atsakovas teigia, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas, jog SASO negarantuoja pelno. Apie SASO ir tai, kokia rizika investuojant tenka ieškovui, pastarajam informacija buvo suteikta tiek žodžiu susitikimų Banke metu, tiek pateikta Baziniame prospekte, tiek Skolinimo sutartyje (6.1. punktas) bei pačiu hipotekos įkeitimo faktu.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas.

37Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. su atsakovu AB DNB banku 2007 m. spalio 17 d. sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-770 (I t., b. l. 14-25), pagal kurią ieškovui buvo suteikta 2 868 396,66 EUR paskola su 5 procentų dydžio fiksuota metine palūkanų norma su akcijų indeksais susietoms obligacijoms įsigyti. Šia sutartimi Bankas įsipareigojo ieškovui suteikti kreditą tam, kad ieškovas galėtų įsigyti 16 675 vnt. obligacijų. Skolinimo sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad Bankas suteikia kreditą, jeigu tarp ieškovo ir Banko sudaryta Obligacijų sutartis. Skolinimo sutartyje šalys nurodė sąlygas, kada ir kokiu būdu grąžinamas kreditas, o 5.1 punkte buvo nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja Bankui sumokėti palūkanas nuo visos negrąžintos sumos ir palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki atitinkamos kredito sumos grąžinimo Bankui dienos. Skolinimo sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad kreditas grąžinamas, palūkanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos Banko ir ieškovo priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo būdu, t. y. įskaitomas ieškovo įsipareigojimas grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas už Banko įsipareigojimą sumokėti ieškovui už išperkamas obligacijas. Jeigu įskaičius šalių tarpusavio įsipareigojimus, Banko mokėtina ieškovui suma yra didesnė, tai Bankas likutį nedelsdamas perveda į atsiskaitomąją sąskaitą, o jeigu ieškovo Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai ieškovas ne vėliau kaip kredito grąžinimo dieną įsipareigoja sumokėti Bankui trūkstamą sumą, sukaupdamas ją ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje, bei užtikrindamas galimybę sukauptą sumą nurašyti. Skolinimo sutarties 1.11, 7.2 punktuose buvo nustatyta, kad įkeičiamas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, priklausantys ieškovui, jo sutuoktinei J. U., B. L., A. L., žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, priklausantis ieškovui). Taip pat sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad yra įkeičiamos ir visos obligacijos. Pagal bylos duomenis buvo sudaryti nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriai, t. y. ieškovo prievolių pagal Skolinimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

38Bylos šalys 2007 m. spalio 17 d. sudarė 4 Obligacijų pasirašymo sutartis (I t., b. l. 26-29), pagal kurias ieškovas už pirmiau nurodytą pinigų sumą įsigijo SASO. Šiomis sutartimis ieškovas pasirašė 24 520 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos 2007 m. spalio 16 d. pagal 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje (toliau – ir VPK) 2007 m. sausio 11 d., 7 241 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos pagal 700 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą VPK 2007 m. rugpjūčio 23 d., 7 240 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos pagal 700 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą 2007 m. rugpjūčio 23 d., 24 520 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos pagal 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą VPK 2007 m. sausio 11 d. Obligacijų sutarčių 1.13 punktuose nurodoma kad šiose sutartyse neaptarti su obligacijomis susiję klausimai yra reglamentuojami Programos prospekte, o investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Programos prospektu.

39Ieškovas ir atsakovas 2009 m. liepos 14 d. sudarė Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.090714/01 (pavadinimas „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos Nr. 28“, LT1000403592) (I t., b. l. 30); Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.090714/02 (pavadinimas „Su aktyviai valdomo pasaulio akcijų indeksų krepšeliu susietos obligacijos Nr. 8“, LT1000403600) (I t., b. l. 31); Sutartį dėl obligacijų pirkimo–pardavimo su atpirkimo susitarimu Nr. 20090714/01 (pavadinimas LRVVP Lithuania14, XS0435153068) (I t., b. l. 34-36). Taip pat 2010 m. birželio 18 d. buvo sudaryta Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis (pavadinimas „DnB NORD Juodoji jūra 1“, LT0000430217) (I t., b. l. 32); 2010 m. birželio 18 d. buvo sudaryta Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis (pavadinimas „DnB NORD Kylančios šalys-6“, LT0000430209) (I t., b. l. 33). 2010 m. birželio 21 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2010-92 (I t., b. l. 37-45), pagal kurią ieškovui ir jo sutuoktinei J. U. buvo suteiktas 189 349,68 EUR kreditas, skirtas apmokėti iki šios sutarties pasirašymo dienos susikaupusioms palūkanoms bei nuostoliui, kurie susidarė už kredito, suteikto pagal 2007 m. spalio 17 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-770, dalį.

40Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis Skolinimo sutartį ir 4 Obligacijų sutartis nuo jų sudarymo momento tuo pagrindu, kad sutartys buvo sudarytos iš esmės suklydus ir suklydimas turi esminės reikšmės, t. y. kad atsakovas suklaidino ieškovą, kaip neprofesionalų investuotoją, netinkamai įvykdydamas jo veiklai keliamus reikalavimus, įskaitant ir informacijos apie siūlomą investavimo strategiją atskleidimą. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jei esminė sandoriams sudaryti informacija, o būtent: SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika, šio produkto veikimo mechanizmas, aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo gaus pelną, ar ne, kokie veiksniai didina / mažina pelno gavimo tikimybę, pelno skaičiavimo būdas, informacija, kad sudarydamas ginčo sandorius asmuo (ieškovas), skirtingai nei pristatymų metu teigė Banko atstovai, iš tikro rizikuoja, jog investicijos neuždirbs tiek, kad šiuo uždarbiu bus galima padengti tikslines paskolos SASO įsigyti palūkanas, būtų buvusi atskleista jam (ieškovui), tai jis nebūtų sudaręs ginčo sandorių. Ieškovas akcentavo, kad jis nebuvo informuotas, jog jis skolinasi tam, kad investuotų į labai rizikingą finansinį produktą, kad nepaisant gausios reklaminės medžiagos, iš tikro SASO negarantuoja jokio pelno, o ieškovas prisiima visą riziką, jog SASO gali neuždirbti tiek, kad būtų padengtos palūkanos, o jis tokiu atveju turės atiduoti savo, žmonos ir jos tėvų turimą Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pripažinus negaliojančiomis Skolinimo ir Obligacijų sutartis ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis ir kitas išvestines iš šių sutarčių sutartis. Ieškovas nurodė, kad obligacijų išpirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų įsigijimo ir Kreditavimo sutartis sudarė dėl susidariusių sunkių aplinkybių ir neteisėtų atsakovo veiksmų – sužinojęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą dėl investavimo strategijos ir SASO įsigijimo, ieškovas siekdamas panaikinti neteisėtų sandorių padarinius ir sumažinti jam daromą žalą, buvo priverstas sudaryti minėtus sandorius.

41Pirmosios instancijos teismas ieškovo ginčijamų sandorių nepripažino negaliojančiais, nes nenustatė, kad sudarant Skolinimo ir Obligacijų sutartis atsakovas ieškovą suklaidino, t. y. nenustatė CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos turėjo pripažinti sandorius negaliojančiais.

42Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodomų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia reikalavimą dėl pirmiau nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrindinis dalykas yra ieškovo esminis suklydimas sudarant Skolinimo ir Obligacijų sutartis. Pažymėtina, kad ieškovas, ginčydamas sandorius, siekia restitucijos, t. y. kad sandorių šalys būtų atstatytos į tokią padėtį, kai tarp šalių nebuvo jokių sutartinių santykių.

43Nagrinėjant ir vertinant ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais minėtus sandorius, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstamas ir teismų praktikoje taikomas sandorio stabilumo principas (favor contractus), kuris teisinių santykių stabilumą leidžia iškelti kaip savarankišką materialinį teisinį argumentą, tokiu būdu ribojant sandorių nuginčijimą (Mikelėnas, Valentinas. Sandorių negaliojimo instituto taikymas teismų praktikoje. Justitia, Nr. 4, 2006, p. 6-7). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; kt.).

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; kt.). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; kt.). Be to, CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

45Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad CK 1.90 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, jog suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais būdais. Tai reiškia, kad užtikrinant sandorio stabilumą, ne visada sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad asmuo jį sudarydamas suklydo.

46Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

47Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sandoriai, sudaryti tarp neprofesionalaus investuotojo ir finansų tarpininko, suteikusio investicines paslaugas, pažymėtina, kad kasacinis teismas, investicinių paslaugų byloje nagrinėdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad šiuo atveju svarbiausias yra galutinis rezultatas, t. y. svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).

48Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kurių pagrindu prašoma netenkinti apeliacinio skundo, be pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kitose byloje vadovaujasi ir išaiškinimais (bei nustatytomis teisinėmis aplinkybės), nurodytais 2014 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014. Šioje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje dėl sandorių, susijusių su neprofesionalus investuotojo SASO įsigijimu, pripažinimo negaliojančiais, išaiškinta, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra pakankamai esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, o suklaidinimo nagrinėjamuose santykiuose nustatymo tikslu pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad didžioji dalis finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimų įtvirtinta viešojoje teisėje, konkrečiai – Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. finansinių priemonių rinkų direktyvą Nr. 2004/39/EC (toliau – ir MiFID) įgyvendinančiajame FPRĮ ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Įgyvendindama nurodytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie: 1) įmonę ir jos teikiamas paslaugas; 2) finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones; 3) klientų pavedimų vykdymo vietas; 4) pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus (FPRĮ 22 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, nuorodomis, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas rizikų atskleidimo reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmiau nurodytoje nuostatoje įtvirtintos pareigos finansų tarpininkai privalėjo laikytis ir iki FPRĮ įsigaliojimo, t. y. atsižvelgiant į investuotojo interesų apsaugos bei kitus teisėkūros subjektų siektus tikslus, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – ir VPRĮ) 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX 655 redakcija) įtvirtinta tarpininko (investicinės įmonės) bendro pobūdžio pareiga pakankamai atskleisti su klientu susijusią ir jam reikalingą informaciją, taip pat sąžiningai veikti klientų interesais (VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX 655 redakcija)), suponavo reikalavimą pateikti klientui ir tokią informaciją, kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimą (plačiąja prasme), taip pat pareigą pakankamai atskleisti atitinkamai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei būdingą riziką.

49Nežiūrint į tai, kad ieškovo ginčijamos Skolinimo ir Obligacijų sutartys, sudarytos iki 2007 m. lapkričio 1 d., t. y. iki įsigaliojo FPRĮ nuostatos, įgyvendinančios MiFID reikalavimus, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas, būdamas finansiniu tarpininku, privalėjo imtis maksimalių priemonių tam, kad būtų užtikrinti ieškovo, kaip neprofesionalaus investuotojo, interesai.

50Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas sutartis pasirašė, susipažinęs su jomis, Skolinimo sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta pareiga mokėti palūkanas už imamą kreditą bei atskleistos su tuo susijusios rizikos, ieškovas įkeitė turtą, Banko darbuotojai susitikimų metu paaiškino ir sandorių esmę, ir visas rizikas, padarė išvadą, jog ieškovas nebuvo suklaidintas, nes atsakovas atskleidė ginčo sandorių, SASO esmę ir informaciją apie egzistuojančias rizikas ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo suprasti, kad jo investicijos turėjo duoti garantuotą grąžą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo motyvacijos sudaryti ginčo sandorius, supratimo apie sandorių esmę ir rizikos pobūdį nevertino kaip eilinio neprofesionalaus investuotojo, nurodydamas, kad ieškovas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, sandorių sudarymo metu dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje, o jo sutuoktinė turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, yra aukštosios mokyklos dėstytoja.

51Teisėjų kolegija, nagrinėdama šių išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad atsakovas AB DNB bankas platino savo paties leidžiamas su akcijomis susietas obligacijas (SASO) ir ši investicija buvo saugi tiems investuotojams, kurie obligacijas pirko iš savų lėšų, nes bet kokiu atveju Bankas garantavo obligacijų nominalios sumos išpirkimą, t. y. investuotojas rizikavo netekti tik investuojamos sumos palūkanų, kurias būtų galėjęs gauti, jei investuojamą sumą būtų nukreipęs į kitas investicijas, be to, priklausomai nuo akcijų, su kuriomis buvo susietos obligacijos, rezultatų, investuotojai taip pat galėjo tikėtis palūkanų. Pažymėtina,kad šiuo atveju palūkanos priklausė nuo su obligacija susietos turto klasės dinamikos (pvz., akcijų indekso vertės, nekilnojamojo turto, tam tikros žaliavos kainos ir t. t.). SASO paprastai priskiriamas prie sudėtingų vidutinio rizikingumo finansinių priemonių. Tačiau investicija buvo rizikingesnė tiems investuotojams, kurie naudojosi finansiniu svertu, SASO įsigijo skolintomis lėšomis, nes tokiu atveju, kad siūlomas produktas būtų pelningas, jo generuojamos palūkanos turėjo atsverti už svertą mokamas palūkanas. Dėl pasaulinės finansų krizės kritus finansų rinkoms, obligacijos tapo nepelningomis, todėl dideles sumas iš Banko pasiskolinę investuotojai patyrė didelių nuostolių už sverto suteikimą priskaičiuotų palūkanų forma (žr. VPK 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2K-161). Ieškovas iš Banko įsigijo SASO būtent skolintomis lėšomis. VPK 2011 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2K-161 nurodė, kad Bankas pristatė ir aktyviai siūlė klientams investavimą į SASO skolintomis lėšomis, t. y. siūlė produktą, kuris nebuvo aprašytas Baziniuose prospektuose bei Galutinėse sąlygose, nebuvo pateikiama informacija apie SASO įsigijimą skolintomis lėšomis ar supažindinama su rizika, kylančia šias priemones įsigyjant skolintomis lėšomis (II t., b. l. 4-5). Be to, VPK nurodė, kad Bankas 2010 m. spalio 1 d. rašte patvirtino, jog obligacijų įsigijimo ir skolinimo sutartys sudaro vieną sandorį – investavimo Banko skolintomis lėšomis sandorį, o Banko darbuotojams mokyti skirtoje medžiagoje nurodoma, kad SASO įsigijimas už skolintas lėšas suteikia galimybę „susikurti rizikingą produktą“. VPK nurodė, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra visai kitoks sandoris, nei SASO įsigijimas nuosavomis lėšomis, kuris pasižymi didesne rizika lyginant su SASO įsigijimu nuosavomis lėšomis. Teisėjų kolegija remiasi šiomis VPK nustatytomis aplinkybėmis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012, iš VPK sprendimo motyvuojamosios dalies nebuvo pašalintos šios aplinkybės (V t., b. l. 38-56).

52Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo šioje byloje nurodytus argumentus, susijusius su jo (ieškovo) suklydimu, sudarant Skolinimo sutartį ir Obligacijų sutartis, daro išvadą, kad ieškovo nurodomas suklydimas dėl šių sandorių sudarymo negali būti vertinamas kaip esminis suklydimas, dėl kurio turi būti pripažinti negaliojančiais 2007 m. spalio 17 d. sudaryti sandoriai dėl investavimo. Taip pat konstatuotina, kad byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su ginčo sandorių sudarymu, nesuponuoja išvados, jog atsakovas atliko tokio pobūdžio ir masto neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas išreiškė valią sudaryti sandorius ir sudarė sandorius visiškai nesuprasdamas jų turinio ir esmės, ir todėl tik atsakovas yra atsakingas už šių sandorių sudarymą ir šių sandorių teisines pasekmes.

53Pagal bylos duomenis ieškovui priėmus sprendimą investuoti, jam buvo pateikti Skolinimo ir Obligacijų pasirašymo sutarčių projektai, su kuriais jis susipažino ir pasirašė. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas pats kreipėsi į ieškovą ir jam pasiūlė investuoti, kvietė į susitikimus, jog atsakovas įtikinėjo bei ragino ieškovą sudaryti sandorius. Byloje taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas buvo skubinamas pasirašyti sutartis, jam nebuvo sudaryta galimybė išsamiai išanalizuoti ir įvertinti sutarčių projektus, pasidomėti perkamais produktais. Ieškovo pateiktoje lankstinuko kopijoje (I t., b. l. 56) nurodoma apie SASO emisiją, kuri buvo platinama nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2007 m. liepos 26 d., o ne apie SASO emisiją, pagal kurią ieškovas įsigijo obligacijas. Be to, lankstinuke yra nurodyta, kad prieš priimant sprendimą įsigyti minimų vertybinių popierių, investuotojai turėtų susipažinti su emisijos prospektu, kuris paskelbtas viešai www.dnbnord.lt. Pagal bylos duomenis N. G., kuri pasirašė Skolinimo ir Obligacijų sutartis atsakovo vardu, negarantavo ieškovui 6 procentų ar didesnį metinį pelną, t. y. nurodė kaip absoliučiai vien tik labai pelningą investiciją, kad bendraudama su ieškovu rėmėsi minėtu lankstinuku. Pagal bylos duomenis ieškovas taip pat turėjo galimybę susipažinti su viešai skelbiamais Baziniais prospektais, o Baziniuose prospektuose buvo nurodyta, jog investuotojai, prieš priimdami sprendimą investuoti į emitento vertybinius popierius turėtų susipažinti su visu prospektu, įskaitant Galutines sąlygas ir dokumentus, teikiamus nurodytu būdu. Taip pat buvo nurodomos rizikos ir atkreiptas dėmesys, kad tai nėra išsamus visas galimas rizikas apimantis sąrašas. Pažymėtina, kad buvo nurodyta, jog obligacijų galiojimo laikotarpiu indekso reikšmė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima riziką dėl nepalankių indekso svyravimų negauti priemokos, t. y. išpirkimo metu atgauti tiktai nominalią vertę, arba, netgi prarasti dalį investicijos, jeigu obligacijos bus įsigytos už didesnę negu nominalią kainą.

54Kadangi ieškovui nebuvo garantuojama, kad jis iš SASO įsigijimo uždirbs 6 procentus ar 5 procentus (palūkanų dydžio procentus), todėl teigti, kad Banko neinformavimas apie taikomą SASO pelno skaičiavimo būdą (vadinamą „Azijos uodegos“ skaičiavimą metodą), kuris mažina ieškovo sėkmingos investicijos galimybes ir didina riziką, iš esmės ieškovą taip suklaidino, kad jis prieš savo valią sudarė Obligacijų sutartis. Ieškovas pirmosios instancijos teisme rėmėsi atsakovo reklamine medžiaga (I t., b. l. 58-85) ir akcentavo, kad atsakovas šioje medžiagoje nurodė, jog SASO yra vienas iš garantuotų investicinių produktų (I t., b. l. 61), kad SASO fiksuotu laikotarpiu niekada nepatiria nuostolio (I t., b. l.63), nurodomi keletą dešimčių procentų siekiantys pajamingumai (I t., b. l. 64, 67, 69, 71), teigiama, kad investuoti į SASO reikia tam, jog būtų galimybė gauti garantuotas palūkanas net jeigu akcijų rinkos krenta (I t., b. l. 65, 80). Tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovo darbuotojai, iš jų ir N. G., konsultuodami ieškovą dėl Obligacijų sutarčių sudarymo ir pasirašant Obligacijų sutartis rėmėsi šia reklamine medžiaga, kad šią medžiagą perdavė ieškovui prieš sandorių sudarymą. Be to, kaip jau buvo minėta, vien SASO įsigijimas iš tikrųjų nekelia rizikos, kad investuotojas praras savo investicijas, nes investuotojui garantuojamas investuotos sumos grąžinimas, o pačiu nepalankiausiu atveju – investuotojas gali negauti pelno. Pagal bylos duomenis atsakovo SASO platinimas investuotojams nedavė grąžos dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės, o ne dėl kitų priežasčių (byloje kitos priežastys nebuvo įrodinėjamos, VPK taip pat nurodžiusi kitų priežasčių, dėl kurių investicijos nebuvo pelningos). Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad 2007 m. spalio mėnesį, kai buvo sudaromi sandoriai, nebuvo jokios tikimybės uždirbti iš SASO, kad finansų rinkoje jau buvo požymių, jog SASO neuždirba ir neuždirbs pelno.

55Atsižvelgiant į ieškovo amžių, išsilavinimą, turtinę padėtį, siekį investuoti beveik 10 000 000 Lt, į atsakovo reikalavimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad ieškovas suprato minėtų investicijų esmę ir kad investicijos yra rizikingos. Pažymėtina, kad investavimas yra veikla, kuria asmenys įsigyja turto tam, kad gautų ekonominę naudą iš šios veiklos, prisiimant su tuo susijusią riziką ir kaštus (Didžiulis, Laurynas. Finansų tarpininkų profesinė civilinė atsakomybė, kaip investuotojų apsaugos priemonė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (O1 S). Vilniaus universitetas, 2014, p. 3). Be to, ieškovas, veikdamas kaip protingas, atidus bei apdairus asmuo, neturėjo apsiriboti atsitiktinai išgirsta informacija apie banko skelbiamas investicijas (I., b. l. 2), jam patekusia reklamine medžiaga (I t., b. l. 58-85), o turėjo imtis priemonių išsiaiškinti SASO, kaip investicijų, pelningumą bei riziką.

56Nagrinėjamu atveju byloje yra reikšmingos aplinkybės, ar ieškovui, kaip neprofesionaliam investuotojui (mažmeniniam investuotojui, kuriam investavimas nėra verslas), buvo tinkamai pateikta visa informacija, kurios pagrindu ieškovas priėmė sprendimą investuoti skolintomis lėšomis ir ar jam buvo atskleista rizika, kad tuo atveju, jei iš obligacijų įsigijimo nebus pelno, kuris padengtų palūkanas, neigiamas pasekmes patirs tik ieškovas, ir dėl kokių konkrečių aplinkybių SASO gali neuždirbti pelno. Ieškovas byloje būtent ir teigė, kad atsakovas neatskleidė jam informacijos apie SASO įsigijimą skolintomis lėšomis riziką, šio produkto veikimo mechanizmą, aplinkybes, nuo kurių priklauso SASO pelningumas ar visiškai jokio pelno negavimas. Su šia ieškovo pozicija teisėjų kolegija iš esmės sutinka, nes atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovui, kuris yra neprofesionalus investuotojas, buvo tinkamai atskleista SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika.

57Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam suprantamas pinigų skolinimas ir palūkanos (V t., b. l. 101), tačiau šiuo atveju buvo skolinamasi tam, kad būtų įgytos obligacijos, t. y. pagal duomenis ieškovui nebuvo reikalinga ieškovo paskola kitiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju atsakovas ne tik perleido savo platinamas SASO, bet ir suteikė paskolą, t. y. ieškovas į Banką pinigų neįnešė tam, kad nupirktų obligacijas, o Bankas ieškovui neišmokėjo pinigų kaip paskolos. Taigi šie sandoriai buvo tiesiogiai susiję, todėl ieškovo argumentai, kad jis suklydo dėl prisiimamos rizikos, yra įtikinami. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas turi tokio pobūdžio investavimo patirties ir suvokė prisiimamos rizikos laipsnį. Kaip jau buvo minėta, Baziniuose prospektuose įvardijamos galimos atsakovo siūlyto investavimo produkto rizikos bei atsakomybės paskirstymas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovui sudarant Skolinimo sutartį ir Obligacijų sutartis Baziniai prospektai buvo įteikti. Pažymėtina, kad Obligacijų sutartyse nėra perkelta konkrečių duomenų iš Bazinio prospekto, nors būtent Baziniame prospekte esantys duomenys apibūdina ieškovo įsigyjamą produktą, ir šis dokumentas yra sudėtinė Obligacijų sutarčių dalis (sutartyse yra tik nuoroda į Bazinį prospektą). Sutarčių tekstus ruošė Bankas (V t., b. l. 132), todėl Bankas privalėjo tinkamai atskleisti duomenis apie produktą Obligacijų sutartyje arba ieškovui perduoti Bazinį prospektą ir atitinkamai Galutines sąlygas, kuriuose yra nurodomos konkrečios SASO sąlygos. Atsakovas yra nurodęs, kad ieškovui nebuvo perduotas atspausdintas Bazinis prospektas, tačiau teigė, kad ieškovas nurodė, jog susipažins su Baziniu prospektu, esančiu Banko interneto tinklalapyje (II t., b. l. 5-6).

58Atsižvelgiant į tai, kad investuotojui yra sunku arba objektyviai neįmanoma įrodyti, kad jis buvo tinkamai informuotas, bei į investuotojų apsaugos poreikį, finansų tarpininkas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė informacines pareigas, t. y. kad ne tik atskleidė visą reikiamą informaciją, bet ir tai, kad atskleidė tinkamai. Pažymėtina, kad MiFID 19 straipsnio 1 dalyje (ir atitinkamai FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje) reglamentuojama, jog finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais ypač laikydamasis 2-8 dalyse nustatytų principų. Iš šios bendrosios normos išvedamos dvi bendrosios ir savarankiškos finansų tarpininko pareigos: pareiga elgtis rūpestingai ir pareiga būti lojaliam. Šios dvi bendrosios pareigos sudaro MiFID įtvirtintos investuotojų apsaugos esmę, nes tai kertinės pareigos, kuriomis saugomi investuotojai. Rūpestingumo pareiga investicinių paslaugų santykiuose yra skirta koordinuoti finansų tarpininko elgesį taip, kad investuotojo ir su juo glaudžiai susijusių asmenų interesai būtų apsaugoti nuo klaidų, neatidumo, aplaidumo, taupymo kokybės sąskaita, tingumo ar panašių žalos priežasčių (Didžiulis, Laurynas. Finansų tarpininkų profesinė civilinė atsakomybė, kaip investuotojų apsaugos priemonė. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (O1 S). Vilniaus universitetas, 2014, p. 122-123).

59Kaip jau buvo minėta, Bankas, sudarydamas Skolinimo ir Obligacijų sutartis, veikė kaip finansų tarpininkas, o nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis 2007 m. spalio mėnesį tiesiogiai finansų tarpininko pareigas atliko liudytoja N. G.. Byloje buvo apklaustas liudytojas T. R., kuris nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su informacijos ieškovui suteikimu, kai buvo sudaromos Skolinimo ir Obligacijų sutartys (V t., b. l. 133-134). Liudytojas nurodė, kad 2008 metais bendravo su ieškovu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, susijusias su atsakovo vykdyta informacine pareiga, remiasi liudytojos N. G. parodymais.

60Pažymėtina, kad iš N. G. parodymų nėra galimybės nustatyti, kad ieškovui profesionaliai, o kartu suprantamai ir aiškiai buvo atskleista rizika, susijusi su lėšų skolinimu įsigyti SASO, t. y. kad vykdant sudarytus sandorius nuostolius gali patirti tik viena sandorio šalis – ieškovas, kad gali nebūti net minimalus pelno, o atsakovas jokių neigiamų padarinių nepatirs, su kokiais konkrečiais dokumentais, kuriuose buvo atskleistos visos su SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizikos, atsižvelgiant į produkto veikimo mechanizmą, aplinkybes, nuo kurių priklauso SASO pelningumas ar pelno negavimas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

61Ieškovas 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo paaiškinta, jog jokios rizikos nėra, Bazinio prospekto neskaitė, Banko darbuotoja paaiškino esmę, kad jis gali uždirbti nuo 6 procentų iki 30 procentų, „prospektą gal ir buvo pateikusi“. Taip pat ieškovas nurodė, kad „visas brošiūras pražiūrėjom ir gaunasi, kad gausim minimum 6 %“ (V t., b. l. 98-101), ir byloje rėmėsi atsakovo reklamine medžiaga. Liudytoja N. G. parodė, kad obligacijų pelningumo negarantavo, kiekvienam klientui apskaičiuodavo, kiek paaugs palūkanos. Liudytoja nurodė, kad ji tik informavo apie galimybes ir nieko negarantavo (V t., b. l. 131-132). Liudytoja nenurodė, kad ieškovui perdavė prieš sandorių ar sandorių sudarymo metu Bazinį prospektą bei Galutines sąlygas. Pažymėtina, kad liudytoja nenurodė, jog ji aiškinosi ieškovo supratimą apie investavimą skolintomis lėšomis, ar jam suprantama, kokias pinigų sumas jis praras, jei obligacijos neuždirbs pelno. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ieškovui aiškino, jog jei iš obligacijų neuždirbs pelno, reikės padengti pinigais arba iš įkeisto turto reikalavimą, tačiau liudytoja nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes išaiškino ieškovui apie SASO veikimo mechanizmą, aplinkybes, nuo kurių priklauso, ar asmuo, įsigijęs SASO, gaus pelną, ar ne.

62Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodoma informacija, kad jį investuoti paskatino atsakovo reklaminė medžiaga apie SASO pelningumą ir būtent ta reklaminės medžiagos dalis, kurioje buvo akcentuojamas SASO pelningumas ir tai ieškovui suformavo klaidingą suvokimą, jog investija į SASO netgi skolintomis lėšomis gali būti pelninga. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas bei jo darbuotojai ieškovui yra nurodę, kad ieškovo nurodoma reklaminė medžiaga yra visiškai nesusijusi su SASO, kurias siekia įsigyti ieškovas. Atsakovas akcentuoja N. G. naudotą pristatomąją medžiagą (skaidres) „Investavimas DnB NORD banke 2007 Rugpjūtis“ (III t., b. l. 74-95), kuri ir buvo skirta pristatyti investavimą skolintomis lėšomis ir kad šioje medžiagoje aiškiai nurodytas pelnas ir nuostoliai pagal kiekvieną iš investavimo būdų (III t., b. l. 93). Įvertinus atsakovo nurodomos medžiagos visumą, matyti, kad iš esmės buvo pristatomas optimistinis variantas dėl obligacijų pelningumo, akcentuojamas aktyvus valdymas. Pavyzdžiui, vien jau pirmajame lape pristatant Banko pasiūlymus yra nurodoma: „Garantuoti produktai“, „Specialiai garantuoti produktai“ (III t., b. l. 75). Medžiagoje yra vienas lapas skirtas „Rizikai“, kur nurodoma, koks bus patirtas nuostolis, jei obligacijų prieaugis per 3 metus bus 0 procentų (III t., b. l. 93), tačiau medžiagoje nėra konkrečiai atskleista, dėl kokių priežasčių gali susidaryti situacija, jog nebus obligacijų prieaugio.

63Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas tinkamai įvykdė informacinę pareigą, tačiau konstatavus, kad atsakovas netinkamai įvykdė tokią pareigą, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį netenkintini, nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta. Vien tik minėtos rizikos neatskleidimas nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, t. y. šalys turi būti atstatytos į tokią padėtį, kai tarp jų nebuvo jokių sutartinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekė investuoti ir privalėjo suvokti, kad kiekviena investija yra rizika, o ypač kai ji apmokama skolintomis lėšomis, kad tarp šalių buvo sudaromi išvestiniai sandoriai po Skolinimo sutarties bei Obligacijų sutarčių, akivaizdu, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimą būdą. Neigiamų padarinių už likusius investavimo nuostolius perkėlimas vien finansų tarpininkui sandorį pripažįstant negaliojančiu nėra teisėtas, pagrįstas ir teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Kaip jau buvo minėta, ieškovas taip pat yra atsakingas už prisiimtą investavimo riziką, nes jam esminis sandorių turinys ir esminės aplinkybės buvo žinomos, o vien tik neteisingas įsivaizdavimas ir suvokimas dėl tam tikrų sandorių elementų negali būti pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais, atstatant šalis į pirminę padėtį, t. y. į padėtį, kai šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

64Kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas neįrodė esminio suklydimo, o dėl nustatyto atsakovo informacinės pareigos pažeidimo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais, ieškinyje reikalavimai dėl kitokio ieškovo teisių gynimo būdo nesuformuluoti, todėl konstatuotina, kad pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinys atmestas.

65Dėl pirmiau nurodytų byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

66Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

67Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus: Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo HR-2013-00642-S (bylos Nr. 2011/1938) ir vertimo kopijas, M. G. straipsnio „Strukūriniai finansiniai produktai: informacijos atskleidimo pareiga investuotojams“ kopijas. Šis prašymas netenkintinas, nes ši ieškovo pateikta medžiaga nėra įrodymai ir jie negali būti pridėti prie bylos. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Byloje turi būti teikiami įrodymai (iš jų ir rašytiniai įrodymai), kuriais remiantis būtų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas nėra susijęs su ieškovo šioje byloje įrodinėjamu suklydimu, su ieškovo sudarytais sandoriais. Minėtas M. G. straipsnis taip pat nėra susijęs su ieškovo šioje byloje įrodinėjamu suklydimu, su ieškovo sudarytais sandoriais. Ieškovui neužkirstas kelias remtis šiuo straipsniu kaip mokslo doktrina.

68Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

69Ieškovas A. U. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas šį prašymą grindžia tuo, kad apelianto žodiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui leistų teisingiau įvertinti bylos duomenis ir priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą.

70CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją (peticijos Nr. 1126/85)).

71Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ieškovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

72Dėl bylinėjimosi išlaidų

73Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo 7 260 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, jeigu būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 7 260 Lt (V t., b. l. 232).

74Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

75Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1,5 MMA. Tai reiškia, jog maksimali suma už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500 Lt (1,5x1 000). Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panašiais atvejais gali būti priteista didesnė advokato atstovavimo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011).

76Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebuvo pateikti nauji įrodymai ir nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nebuvo reikalingos specialios žinios, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui priteisti didesnes advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidas, nei nurodyta Rekomendacijose maksimali jų suma – 1 500 Lt. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš apelianto atsakovui priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų) (CPK 98 straipsnis).

77Ieškovo atstovas Lietuvos apeliaciniam eismui 2014 m. vasario 17 d. pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Ieškovas prašyme nurodė, kad jis, kaip neprofesionalus banko klientas, savo teisiniu statusu atitinka vartotoją, nes ginčo sutartis sudarė išimtinai savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, o ginčo sandoriai nebuvo skirti verslui ar kitai ūkinei veiklai vykdyti. Pateiktame prašyme remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2166/2013, kurioje konstatuota, kad ieškovams ginčijant SASO sandorius (prašant juo pripažinti negaliojančiais) ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo teisinių santykių, todėl remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tokie ieškiniai neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Remiantis šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovui grąžintina 8 189 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį (2012 m. liepos 11 d. mokėjimo kvitas) (I t., b. l. 13), ir 8 189 Lt, žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą (2013 m. balandžio 16 d. mokėjimo kvitas) (V t., b. l. 204).

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

79Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

80Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas ( - ) atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

81Grąžinti ieškovui A. U. (asmens kodas ( - ) 8 189 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį (2012 m. liepos 11 d. mokėjimo kvitas), ir 8 189 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (2013 m. balandžio 16 d. mokėjimo kvitas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. U. 2012 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. 1. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir... 6. 2. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir... 7. 3. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos (ab initio) tarp A. U. ir... 8. 4. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo 418 904, 55... 9. 4. Priteisti iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už... 10. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 11. Ieškovas paaiškino, kad 2007 m. spalio 17 d. tarp jo ir Banko buvo sudarytos... 12. Ieškovas teigė, kad atsakovas neatskleidė visos siūlomos investavimo... 13. Atsakovas AB DNB bankas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovas... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo A. U.... 16. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad ginčo sandoriai yra... 17. Teismas nustatė, kad atsakovas paskolino lėšas tam, jog ieškovas galėtų... 18. Teismas nurodė, kad ieškovas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą,... 19. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad jis atsakovo buvo... 20. Teismas pažymėjo, kad Skolinimo sutarties 6.1 punkto turinys nustato, jog... 21. Teismas pažymėjo, kad skolinimo sutartyse aiškiai įtvirtinta pareiga... 22. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 14 d. ir 2010 m. birželio 16 d. sudarius... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. Ieškovas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo iš esmės tas pačius argumentus, kurie... 26. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius... 27. 2. Teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai ištyrė ir... 28. 3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra jokių sąsajų tarp ieškovo... 29. 4. Teismas pasisakė, kad atsakovas tinkamai atskleidė informaciją apie... 30. 5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visa investavimo strategijos... 31. 6. Teismas nurodo, kad tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi pasaulinė... 32. 7. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ieškovas,... 33. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti... 34. Atsakovas nurodo, kad ieškovas 2009–2010 metų sandoriais patvirtino 2007 m.... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas.... 37. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. su atsakovu AB DNB banku 2007 m. spalio... 38. Bylos šalys 2007 m. spalio 17 d. sudarė 4 Obligacijų pasirašymo sutartis (I... 39. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. liepos 14 d. sudarė Obligacijų... 40. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti... 41. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ginčijamų sandorių nepripažino... 42. Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodomų bylos... 43. Nagrinėjant ir vertinant ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas... 45. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad CK 1.90 straipsnio 7 dalyje yra... 46. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 47. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sandoriai, sudaryti... 48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 49. Nežiūrint į tai, kad ieškovo ginčijamos Skolinimo ir Obligacijų sutartys,... 50. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas sutartis pasirašė,... 51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šių išvadų pagrįstumą ir teisėtumą,... 52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo šioje byloje nurodytus argumentus,... 53. Pagal bylos duomenis ieškovui priėmus sprendimą investuoti, jam buvo... 54. Kadangi ieškovui nebuvo garantuojama, kad jis iš SASO įsigijimo uždirbs 6... 55. Atsižvelgiant į ieškovo amžių, išsilavinimą, turtinę padėtį, siekį... 56. Nagrinėjamu atveju byloje yra reikšmingos aplinkybės, ar ieškovui, kaip... 57. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam suprantamas... 58. Atsižvelgiant į tai, kad investuotojui yra sunku arba objektyviai neįmanoma... 59. Kaip jau buvo minėta, Bankas, sudarydamas Skolinimo ir Obligacijų sutartis,... 60. Pažymėtina, kad iš N. G. parodymų nėra galimybės nustatyti, kad ieškovui... 61. Ieškovas 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo... 62. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodoma informacija, kad... 63. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 64. Kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai... 65. Dėl pirmiau nurodytų byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių... 66. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo... 67. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus:... 68. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 69. Ieškovas A. U. apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti... 70. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 71. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 73. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš... 74. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas,... 75. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, jog už atsiliepimą į apeliacinį... 76. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo... 77. Ieškovo atstovas Lietuvos apeliaciniam eismui 2014 m. vasario 17 d. pateikė... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 80. Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas ( - ) atsakovui akcinei bendrovei... 81. Grąžinti ieškovui A. U. (asmens kodas ( - ) 8 189 Lt (aštuonis...