Byla 2-107/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. individualios firmos „Boresta“ savininko B. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. individualios firmos „Boresta“ savininko B. B. pareiškimą atsakovui B. individualiai firmai „Boresta“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – kreditoriai: Danske Bank A/S, uždaroji akcinė bendrovė „Aliuminio konstrukcijos“, E. M., uždaroji akcinė bendrovė „Betono centras“, V. S., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas IF „Boresta“ savininkas ir direktorius B. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą B. IF „Boresta“, restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano ruošimo laikotarpiu paskirti UAB „Inovestus“. Nurodė, kad įmonė atitinka visas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėjo, kad nuo pat įkūrimo 1992 m. pradžios iki dabar įmonė vykdo statybos darbus rangos būdu, sėkmingai atlieka sutartinius įsipareigojimus ir yra visuotinai žinoma kaip patikimas partneris, tačiau dėl visuotinės ekonominės krizės susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla taip pat turėjo įtakos įsipareigojimų vykdymui, kadangi iki bylos nutraukimo 2012 m. lapkričio 27 d. įmonės veikla buvo suvaržyta dėl areštų, atsakovas neturėjo galimybių disponuoti lėšomis nei atsiskaitymams su kreditoriais, nei darbui su partneriais. Gerėjant ekonominei situacijai bei sąlygoms statybos rinkoje, atsakovas siekia atkurti ir toliau sėkmingai plėtoti savo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais.

4Atsakovo kreditoriai: V. S., UAB „Betono centras“, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, E. M., UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nesutiko su restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimu. Atsiliepimuose kreditoriai kritikavo pateiktus metmenis, kaip nepatvirtinančius realių atsakovo pajamų; nurodė, jog verslo planas grįstas vien deklaracijomis, prognozuojami pinigų srautai nepagrįsti. Nesutiko su nurodytais kreditorinių reikalavimų dydžiais, kadangi juose neatsispindi palūkanos bei delspinigiai. Danske Bank A/S pabrėžė, kad atsakovui restruktūrizavimo byla Vilniaus apygardos nutartimi buvo iškelta 2009 m. gruodžio 30 d., tačiau atsakovui nustatytu terminu nepateikus kreditorių patvirtinto restruktūrizavimo plano 2012 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nutraukta. 2013 m. atsakovas pakartotinai kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą atsisakė kelti. Atsakovo finansinė padėtis nuo minėtos nutarties priėmimo iš esmės nepagerėjo, su kreditoriais atsakovas neatsiskaito daugiau nei penkerius metus, o bandymai kelti naujas restruktūrizavimo bylas patvirtina, kad siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą B. IF „Boresta“.

7Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutraukė B. IF „Boresta“ restruktūrizavimo bylą nustatytu laiku nepateikus įmonės restruktūrizavimo plano. Pareiškėjui pakartotinai kreipusis teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui B. IF „Boresta“, kadangi nustatė Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas sąlygas, kurioms esant įmonei keltina bankroto byla.

8Pažymėjęs, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įmonės finansinės būklės realiam įvertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-554/2012), teismas vertino pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, balansą, patvirtinančius likvidaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertę ir padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė (8 952 996 Lt), vertinant likvidumo aspektu, yra nepagrįsta ir neatitinka realios įmonės situacijos, kadangi pareiškėjas, būdamas įmonės savininku ir įmonės restruktūrizavimo metu suteikęs sau 3 467 025 Lt paskolą, nepateikė įrodymų, kad turi realių galimybių šią paskolą grąžinti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje vienu iš motyvų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, taip pat nurodė aplinkybę, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad jis turi galimybę sugrąžinti skolą atsakovui, į atsakovo balansą įrašyto turto vertė neužtikrina kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo minėtos nutarties priėmimo aptariamos aplinkybės yra pasikeitusios. Teismas sprendė, kad B. IF „Boresta“ likvidaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė laikytina ne didesne kaip 5 485 971 Lt.

9Vertindamas įmonės debitorių įsipareigojimus, teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 5 629 926,65 Lt, o iš jų 5 127 367,88 Lt sudaro įmonės savininko B. B. skola atsakovui ir 502 558,85 Lt kitų pirkėjų skolos. Kai kurie debitoriai yra pripažinti bankrutavusiais ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Teismas vertino, kad pareiškėjo planai dėl 30 proc. įmonės skolų atgavimo ir jų panaudojimo įmonės veiklai vykdyti ir skolų kreditoriams grąžinimui nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

10Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl kreditorinių įsipareigojimų, pareiškėjo teigimu 2013 m. birželio 30 d. sudariusių 6 042 265,08 Lt, iš jų pradelstų – tik 1 566 390,27 Lt. Teismas nustatė, kad kredito sutartys tarp atsakovo ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, yra nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 11 d., taigi pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 4 816 513,27 Lt. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos netikslios, mažesnės nei yra iš tikrųjų, ir kitų kreditorių reikalaujamos sumos, todėl gali būti vertinamos tik preliminariai. Įvertinęs atsakovo įsiskolinimus, teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams nuo 2006 metų, laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, privalomųjų įmokų, pradelsti įmonės įsipareigojimai (4 816 513,27 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (5 485 971 Lt), be to įmonės savininko veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės vykdomos veiklos adekvatumo susidariusiai finansinei situacijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismui 2013 m. gegužės 15 d. atsisakius kelti restruktūrizavimo bylą ir nustačius, kad atsakovas yra bankrutuojantis, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl pasikeitusios įmonės finansinės situacijos, kuri sąlygojo pareiškėjo kreipimąsi į teismą ne dėl bankroto bylos, bet pakartotinai, praėjus vos keliems mėnesiams, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

11Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimui nepritaria pagrindinis kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kurio bendra pradelstų reikalavimų suma yra didesnė už 1/2 dalį bendrovės pradelstų skolų, todėl galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą yra itin maža (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

12Išanalizavęs atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, atsakovo pateiktus prognozuojamus pinigų srautus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo verslo planas ir sėkmingas restruktūrizacijos proceso tikslų įgyvendinimas iš esmės remiasi tik keliomis priemonėmis, iš kurių tik viena laikytina pagrista ir realia (įkeisto nekilnojamo turto pardavimas), kitos priemonės yra deklaratyvios, paremtos tik spėjimais. Restruktūrizavimo procedūros tikslingumo motyvavimas vienintele subrangos sutartimi, kuri nėra pasirašyta ir teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad bus pasirašyta ateityje, neatitinka nei verslo logikos, nei restruktūrizavimo procesui keliamų tikslų; kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi įmonės papildomų pajamų šaltiniai (nuostolingos veiklos atsisakymas, medicininės paslaugos (odontologijos praktika), mechanizmų, automobilinės technikos, sandėliavimo ir administracinių patalpų, automobilių stovėjimo aikštelių nuoma) yra mažareikšmiai ir neužtikrina įmonės keliamų tikslų įgyvendinimo. Be to byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovas neturėjo galimybių anksčiau įgyvendinti šias priemones.

13Teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas ir tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę bei yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla.

14Netenkindamas trečiojo asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikto prašymo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20 000 Lt baudą, teismas nurodė, kad įvertinęs bylos duomenis negali padaryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningai siekė sukelti kitiems asmenims nepatogumų, finansinių sunkumų, kad nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl skirti baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

16Ieškovas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei „Boresta“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad egzistuoja visi restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai. Tokiose bylose turintis būti aktyviu, teismas nevertino apelianto argumentų dėl įmonės veiklos tęstinumo, neatsižvelgė į pateiktas vykdomos veiklos sutartis, turimą turtą, tokiu būdu nebuvo ištirtos viso reikšmingos aplinkybės, nepašalintos abejonės dėl restruktūrizavimo perspektyvų.
  2. Teismas neteisingai įvertino atsakovo finansinę padėtį. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad finansinis turtas, pvz., paskola, gali būti priskirtinas prie įmonės turto tik tuo atveju, jei jis yra užtikrintas įkeitimu ar kitokiomis priemonėmis. Balanse nurodyti duomenys apie įmonės turtą yra tikri, atspindintys esamą finansinę būklę. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies formuluotė nurodo, kad teismas turėtų vertinti pateiktus buhalterinius duomenis, o ne sudarinėti savo turto apskaičiavimo metodus ir būdus. Neaišku, kokiu pagrindu teismas išskyrė įmonės savininkui suteiktą paskolą kaip abejotiną įmonės turto vertę, nevertindamas kitų turto vienetų. Įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudaro balanse nurodytus 8 952 996 Lt.
  3. Teismas neišsamiai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra realios, yra deklaratyvios, paremtos tik spėjimais, vienintele realia priemone įvardijo tik įkeisto turto pardavimą. Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys sudarytas ir vykdomas sutartis, atliekamų darbų pobūdį ir apimtis, t. y. veiklą, iš kurios įmonė gauna finansinės naudos. Ši bei restruktūrizavimo metmenyse pateikiama detali informacija apie vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą, planuojamas gauti pajamas ir atsiskaitymo su kreditoriais būdą, įrodo, kad atsakovas yra veikiantis ir ketinantis ateityje atsiskaityti su kreditoriais subjektas.
  4. Nesutinka su teismo išvadomis dėl debitorinių įsipareigojimų vertinimo. Vien faktas, kad įmonės savininkui suteikta paskola neužtikrinta įkeitimu, ar kitomis priemonėmis, ar kad nepateikta pagrįstų įrodymų, jog skola bus grąžinta, nesudaro pagrindo šios skolos nevertinti kaip atgautinos. Metmenyse nurodytas planas atgauti dalį debitorių skolų yra realus.
  5. Nesutinka, su Danske Bank AS nurodyta kreditorinio reikalavimo suma, kuri nėra patvirtinta bei, kad įsiskolinimas pradelstas; pagal su banku pasirašytas sutartis, atsiskaitymo terminas nėra suėjęs. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas piktybiškai neatsiskaito su kreditoriais, kadangi neatsiskaitymas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių – įstatymo numatytų apribojimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad restruktūrizavimo metmenyse nurodyta kreditorių reikalavimų suma nėra galutinė ir bus patikslinta iškėlus restruktūrizavimo bylą.
  6. Įvertinus nurodytą galimą turto vertę ir galimai pradelstus įsipareigojimus, negalima daryti tvirtos išvados, kad įmonė nemoki ĮBĮ prasme.
  7. Pateikti įrodymai dėl ateityje vykdytinų sutarčių ir projektų nepagrįstai įvertinti kaip nerealūs. Tai, kad šiai dienai sutartys nėra pasirašytos, nepaneigia, kad įmonė gauna pasiūlymų ir derasi dėl konkrečių objektų statybos. Įmonė yra gavusi pasiūlymą pradėti rangos darbus Baltarusijoje, taip pat kaip subrangovas dalyvauti statant 200 gyvenamųjų kotedžų. Projektai užtikrintų ne tik veiklos tęstinumą, bet ir sudarytų sąlygas grąžinti skolas. Taip pat įmonė turi likvidaus turto, kurį ketinama parduoti.

17Trečiasis asmuo UAB „Betono centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį.

18Trečiasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti; skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla tęsėsi 3 metus, tačiau nutraukta nepateikus restruktūrizavimo plano. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pakartotinį B. B. pareiškimą, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad ieškovas turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ieškovas teismo įpareigojimo nevykdė, pakeitė buveinės vietą ir dar kartą padavė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokiais veiksmais siekdamas nutraukti bankroto bylą, dėl kurios iškėlimo į teismą kreipėsi kreditoriai.
  2. Siekdama iškelti restruktūrizavimo bylą, įmonė pateikia mažavertes sutartis, tačiau jokios informacijos apie realiai gautinas lėšas nepateikė, todėl nepagrindė veiklos tęstinumo ir metmenų realumo.
  3. Įrodinėdamas mokumą apeliantas manipuliuoja balanso duomenimis, nepateikia duomenų apie įmonės savininko skolos įmonei grąžinimą, tokiu būdu apeliantas siekia asmeninės naudos išvengiant skolos grąžinimo iš asmeninio turto.
  4. Pagrindinis kreditorius Danske Bank A/S nepritaria restruktūrizavimui, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra netikslingas, užvilkintų bei padidintų įsiskolinimus ir dar labiau pablogintų įmonės finansinę padėtį.

19Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai ištyrė atsakovo mokumą, debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus ir įvertino, kad egzistuoja pagrindai pripažinti atsakovą bankrutuojančiu. Net nevertinant neteisingai užfiksuotų kai kurių kreditorinių reikalavimų dydžio, atsakovo skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija pusę į atsakovo balansą įtraukto turto vertės.
  2. Akcentuoja, kad jo nurodytas kreditorinio reikalavimo dydis pagrįstas ir apeliantas jo nepaneigė.
  3. Apeliantas teigia, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, taikytų areštų, tačiau tai nesutrukdė pačiam apeliantui, kaip įmonės savininkui skolintis iš įmonės. Įvertinus atsakovo 2009 m. spalio 31 d. debitorių sąrašą matyti, kad pareiškėjo skola atsakovui yra žymiai išaugusi. Pažymi, kad savininko B. B. skola atsakovui sudaro 91 procentą visų atsakovo turimų debitorinių įsiskolinimų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad metmenyse nurodytas planas atgauti dalį debitorinių skolų yra realus.
  4. Teismas teisingai pažymėjo, kad medicininių paslaugų, mechanizmų, automobilinės technikos nuomos, sandėliavimo ir administracinių patalpų, automobilių stovėjimo aikštelių nuomos pajamos per menkos ir mažareikšmės, lyginant su kreditorių reikalavimais, be to, nepateikti duomenys apie šiai veiklai vykdyti reikalingas sąnaudas. Nepateikti įrodymai dėl atsakovo su UAB „Corolla venture“ ir Lidskoje Pivo sudarytų sutarčių.

20Trečiasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Nuo 2013 m. gegužės 15 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, atsakovo finansinė padėtis nepasikeitė, atsakovas nepateikė tai paneigiančių rodymų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui restruktūrizavimo byla nekeltina.
  2. Atsakovo restruktūrizavimo metmenyse nurodyti duomenys apie pradelstas skolas yra klaidinantys. Balanse nurodytas finansinis turtas ir debitorinis reikalavimas į B. B. dirbtinai išpučia balanse nurodytą turtą; pats apeliantas pripažįsta, kad atsakovas nesitiki atgauti visos skolos iš savininko, taigi paneigiamas 3 467 025 Lt dydžio finansinio turto realus egzistavimas. Teismas pagrįstai vertino, kad apelianto nurodyta turto vertė neatitinka realios įmonės situacijos. Visos kreditoriui mokėtinos sumos yra pradelstos, be to, turi būti priskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Net ir pagal atsakovo pripažįstamus kreditorių reikalavimų dydžius, pradelstų įsipareigojimų dydis viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas nemokus.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir jis turėjo galimybę optimizuoti veiklą, tačiau nesugebėjo, be to, nesugebėjo paruošti ir restruktūrizavimo plano, kuriam būtų pritarę kreditoriai, įmonės veiklos rezultatai prastėjo, nėra pagrindo tikėtis, kad įmonės restruktūrizavimas gali būti sėkmingas. Teismas teisingai konstatavo, kad prielaidos apie galimą veiklos tęstinumą, mokumo atkūrimą ir atsiskaitymą su kreditoriais yra nepagrįstos. Pažymi, kad kaip stambiausias kreditorius nepritaria atsakovo restruktūrizavimui.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkinamas.

23Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

25ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

26Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizuoto turto gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

27Apeliantas atsakovo B. IF „Boresta“ savininkas ir direktorius atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pagrindo kelti atsakovo restruktūrizavimo bylą nebuvimo, nurodydamas, kad teismas neišanalizavo bylos medžiagos, nepagrįstai sprendė dėl įmonės nemokumo, o restruktūrizavimo plano metmenis pripažino deklaratyviais.

28Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo

29Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir dėl jo nemokumo sprendė iš byloje esančių duomenų, patvirtinančių jo pradelstų įsipareigojimų ir balanse esančio turto vertės santykį.

30Apeliantas teigia, kad balanse nurodyti duomenys apie įmonės turtą yra tikri, atspindintys esamą finansinę būklę, todėl teismas jais ir turėjo vadovautis. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenų visetą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė (8 952 996 Lt), vertinant likvidumo aspektu, yra nepagrįsta ir neatitinka realios įmonės situacijos.

31Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas įmonės likvidaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašas (2 t., 11-12 b. l.) bei balanso (2 t. 46, b. l.) duomenys rodo, kad 2013 m. birželio 30 d. atsakovo turtas sudarė 8 952 996 Lt, iš šios sumos 3 467 025 Lt sudaro finansinis turtas – paskola įmonės savininkui B. B., materialus turtas – 1 573 988 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1 811 192 Lt, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) – 2 096 401 Lt. Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės turtą didele dalimi sudarant 3 467 025 Lt paskolai įmonės savininkui ir nepateikus įrodymų apie realią galimybę šią paskolą atgauti, turto vertė laikytina ne didesnė kaip 5 485 971 Lt.

32Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties motyvus, kad atsakovo į balansą įrašyto turto vertė neužtikrina kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Nors šios nutarties priėmimas iš esmės neužkerta kelio pakartotinai kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismas teisingai nustatė, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog nuo 2013 m. gegužės 15 d. aptariamos aplinkybės yra pasikeitusios.

33Metmenų bei balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 m. birželio 30 d. sudarė 6 042 265,08 Lt (2 t. 15-24, 46 b. l.). Apelianto teigimu, pradelsta tik nedidelė dalis šios sumos. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo vertinimu, kad 3 250 123,10 Lt įsiskolinimas kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, priskirtinas prie pradelstų. Pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina kreditoriaus pateikti duomenys dėl kredito sutarties nutraukimo dar 2009 m. (4 t., 41 b. l.). Be to, ir kitiems kreditoriams mokėtinos sumos nurodytos netikslios, mažesnės nei yra iš tikrųjų, todėl gali būti vertinamos tik preliminariai, nes galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe – ir ginčytini, bus nustatyti teismo tvirtinant restruktūrizuojamo atsakovo kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (ĮRĮ 23 str.). Todėl šiuo aspektu spręstina, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų kreditoriams suma viršija jo nurodomus 1 566 390,27 Lt, kadangi vien tik pridėjus kreditoriui Danske Bank A/S pradelstą skolą pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 4 816 513,27 Lt.

34Apeliantas nepagrįstai kritikuoja teismo motyvus dėl debitorinių įsipareigojimų atgavimo pagrįstumo. Apeliantas neneigia, kad pagrindinis debitorius yra jis pats. Teismas pagrįstai nustatė, kad į bylą nepateikti įrodymai dėl jo galimybių grąžinti skolą įmonei, todėl pareiškėjo planai dėl 30 proc. įmonės skolų atgavimo ir jų panaudojimo įmonės veiklai vykdyti ir atsiskaitymams su kreditoriais, teisingai įvertinti nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad abejones dėl apelianto galimybės grąžinti įmonei įsiskolinimą sustiprina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi pradėtas priverstinis 2 384 467,46 Lt išieškojimas iš pareiškėjo turto.

35Aptartų duomenų visuma leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo atitikimo nemokumo būsenai (ĮBĮ 2 str. 8 p.) pagrįstumą.

36Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

38ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Be kitos informacijos, metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis priemonių sąrašas. Išdėstytos priemonės yra universalios įvairioms įmonėms, tačiau kokios priemonės bus taikomos restruktūrizuojant konkrečią įmonę, kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirenka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi atsižvelgti į restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), į įmonės vykdomos veiklos specifiką bei patiriamus ekonominius sunkumus. Metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46/2012).

39Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai yra atstatyti įmonės mokumą per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį; optimizuoti įmonės valdymą, valdymo struktūrą, maksimaliai sumažinti neproduktyvias išlaidas, optimizuoti darbuotojų skaičių; išlaikyti įmonės gamybinį potencialą, grąžinti skolas kreditoriams nustatytu laiku ir tapti konkurencinga įmone; palaikyti ir tobulinti nepriekaištingą reputaciją, atliekamų darbų aukščiausią kokybę. Šie tikslai formaliai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo verslo planas ir sėkmingas restruktūrizavimo proceso tikslų įgyvendinimas iš esmės remiasi tik keliomis priemonėmis, iš kurių tik viena laikytina pagrista ir realia (įkeisto nekilnojamo turto pardavimas), kitos priemonės yra deklaratyvios, paremtos tik spėjimais. Apeliantas, nurodydamas didelės vertės pasiūlymų gavimą, nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, kad sutartys bus pasirašytos ateityje. Kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi įmonės papildomų pajamų šaltiniai (nuostolingos veiklos atsisakymas, medicininės paslaugos (odontologijos praktika), mechanizmų, automobilinės technikos, sandėliavimo ir administracinių patalpų, automobilių stovėjimo aikštelių nuoma) įvertinus pateiktus duomenis apie vykdomas sutartis, pagrįstai vertinti kaip mažareikšmiai, neužtikrinantys įmonės keliamų tikslų įgyvendinimo, realių atsiskaitymo su kreditoriais galimybių.

40Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisme savo poziciją pareiškę įmonės kreditoriai, tarp jų ir pagrindinis kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir tai parodo, kad šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 14 str. 3 d., 28 str. 1 d. 1 p.; pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-904/2011).

41Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinių prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo ir pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų, tinkamai įvertino duomenis apie bendrovės turto vertę bei turimas skolas, taip pat atsižvelgė į numatytas veiklos vykdymo perspektyvas, ir iš to pagrįstai sprendė apie bendrovės restruktūrizavimo negalimumą. Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

42Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kreditorius prašymą skirti baudą iš esmės motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas atsisakydamas skirti pareiškėjui baudą. Argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nepagrįstumo, dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant atskirąjį skundą kreditorius nenurodo, lakoniškai pasisakydamas, kad teikdamas atskirąjį skundą ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Šie argumentai nesudaro pagrindo taikyti apeliantui procesines sankcijas.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas IF „Boresta“ savininkas ir direktorius B. B. kreipėsi į... 4. Atsakovo kreditoriai: V. S., UAB „Betono centras“, Danske Bank A/S,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė... 7. Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 8. Pažymėjęs, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus... 9. Vertindamas įmonės debitorių įsipareigojimus, teismas pažymėjo, kad 2012... 10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl kreditorinių... 11. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimui nepritaria... 12. Išanalizavęs atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, atsakovo pateiktus... 13. Teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas... 14. Netenkindamas trečiojo asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikto... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 16. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m.... 17. Trečiasis asmuo UAB „Betono centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 18. Trečiasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu prašo... 19. Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir... 20. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos teismo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas netenkinamas.... 23. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 24. CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 25. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį... 26. Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 27. Apeliantas atsakovo B. IF „Boresta“ savininkas ir direktorius atskiruoju... 28. Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo... 29. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės... 30. Apeliantas teigia, kad balanse nurodyti duomenys apie įmonės turtą yra... 31. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas įmonės likvidaus ilgalaikio ir... 32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos... 33. Metmenų bei balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 m.... 34. Apeliantas nepagrįstai kritikuoja teismo motyvus dėl debitorinių... 35. Aptartų duomenų visuma leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo... 36. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad esminę... 38. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės... 39. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės... 40. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisme savo... 41. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos... 42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 44. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti...