Byla 2A-691-513/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. V. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei V. D., antstolės V. D. padėjėjui L. V., tretiesiems asmenims A. A., J. A., Lloyd?s of London sindikatui, atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė V. A. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų antstolės V. D. ir jos padėjėjo L. V. 400 Eur turtinės žalos atlyginimą.
    1. Ieškovė nurodė, jog vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-980-730/2017, kuria ji įpareigota per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Klaipėdoje, o jai neįvykdžius teismo įsipareigojimo per nustatytą terminą, tai padaryti nustatyta teisė A. A. ir J. A., 2017-06-28 kreipėsi į UAB „Eksinta“, kuri stebėjimo kameras išmontavo ir išdavė tai patvirtinančią pažymą.
    2. Nurodo, jog dėl saugumo prie jos lango buvo sumontuotas kameros muliažas (neveikianti kamera), kurios teismas išmontuoti neįpareigojo, tačiau 2017-08-09 be atskiro įspėjimo atvykęs antstolės V. D. padėjėjas L. V., dalyvaujant A. A. bei J. A., nukarpė jau demontuotų kamerų laidus, išmontavo kameros muliažą ir viską pasisavino, taip padarydamas jai 400 Eur dydžio turtinę žalą.
    3. Ieškovė teigia, jog negavo jokio pranešimo apie jos pareigą įvykdyti teismo sprendimą, kuris atvykus antstolio padėjėjui jau buvo įvykdytas, jai nebuvo suteikta galimybė paaiškinti bei pateikti įrodymus, kad kameros yra išmontuotos, o virš lango esantis kameros muliažas neveikia ir teismas jo neįpareigojo išmontuoti. Ieškovės teigimu, antstolės V. D. padėjėjas L. V. veikė neteisėtai, nes neišsiuntė jai raginimo įvykdyti sprendimą, nepaaiškino, kokiu teismo išduotu vykdomuoju dokumentu remiasi nukirpdamas buvusių kamerų laidus bei išmontuodamas kameros muliažą, jo neteisėti ir kalti veiksmai lėmė žalos atsiradimą.
    4. Ieškovės teigimu, antstolės ir antstolio padėjėjo atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, kad 2017-08-09 užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera ant ieškovės antrojo aukšto lango palangės, kuri buvo priverstinai išmontuota, yra netiesa. Teigia, kad gavo antstolės siuntą (nuimtą kameros muliažą), tačiau laidai, kurie nukirpti išmontuotų kamerų vietose, grąžinti nebuvo (apie 60 metrų kabelio). 2017-11-30 paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad buvo nuimta 50 metrų kabelio.
  2. Atsakovė antstolė V. D. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Nurodė, jog ieškovė 2017-08-02 buvo informuota apie priimtą vykdyti vykdomąjį raštą ir dėl jos užvestą vykdomąją bylą, o 2017-08-03 nuvykus į ginčo vietą užfiksuota, jog ant gyvenamojo namo ( - ), Klaipėdoje, tebėra vaizdo stebėjimo kamera, todėl 2017-08-04 priėmė patvarkymą dėl priverstinio teismo įpareigojimo vykdymo iki 2017-08-09. Nuvykus gyvenamosios vietos adresu 2017-08-08 skolininkei įteikti pranešimo nepavyko, durų niekas nedarė, todėl patvarkymas paliktas pašto dėžutėje ir užkištas tarpduryje.
    2. Nurodė, jog 2017-08-09 nedalyvaujant skolininkei, kuri neatliko vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo, teismo sprendimas įvykdytas tinkamai – pasitelkus UAB „Švarūs langai“, kuri išmontavo virš antrojo aukšto lango buvusią vaizdo stebėjimo kamerą. Vykdymo veiksmai užfiksuoti fotonuotraukomis. Išieškotojas A. A. pateikė antstolei pranešimą, jog nepriklausomai nuo to, kad vaizdo stebėjimo kameros nuo pastatų nuimtos, ieškovė tęsia kiemo filmavimą vaizdo kamera patalpų viduje nuo palangės.
    3. Antstolė nurodė, kad pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Teigia, jog pagrįstai, neberagindama skolininkės, kuri neįvykdė sprendimo per vykdomajame rašte nustatytą terminą, ėmėsi vykdymo veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė turto vertės.
  3. Antstolės V. D. padėjėjas L. V. atsiliepimu prašė ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip antstolė savo atsiliepime. Taip pat pažymėjo, jog vaizdo kameros iš antstolių kontoros neatsiėmė pati ieškovė, todėl kamera jai išsiųsta 2017-10-04 paštu. Nesutiko su ieškovės teiginiais dėl laidų pasisavinimo, nes nuimta tik kamera ir prie jos buvęs laidelis.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.
    1. Teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos dokumentus, konstatavo, jog pati ieškovė, nebendradarbiaudama su antstole ir išieškotojais, nebuvo aktyvi vykdymo procese, ir nustatė, jog ieškovė 2017-08-03 nebuvo tinkamai įvykdžiusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimo – nebuvo pašalinusi ant gyvenamojo namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
    2. Teismas nustatė, jog ant gyvenamojo namo vaizdo stebėjimo kamera buvo ir 2017-08-09, kai buvo priverstinai vykdomas teismo sprendimas. Vaizdo stebėjimo kameros buvimo faktas ant palangės ieškovės gyvenamojoje patalpoje užfiksuotas ir 2017-08-09 17.31 val. bei 2017-09-13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą ir neįrodė, jog viena iš stebėjimo kamerų buvo muliažas ir buvo neveikianti 2017-08-03 ir 2017-08-09, nes ieškovės pateikti įrodymai patvirtino, jog ji įsigijo tris stebėjimo kameras.
    3. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, neįrodė, kad antstolė ar jos padėjėjas pasisavino 50 metrų kabelio ir dėl to ieškovei kilo žala, nes priverstinio vykdymo eigos nuotraukos patvirtina, jog nuėmus kamerą kartu buvo pašalintas ne ilgesnis kaip 10–15 centimetrų ilgio laidas. Taip pat pati ieškovė teismui pateikė antstolės išmontuotą ir jai grąžintą vaizdo kamerą.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) A. V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, išspręsti ginčą iš esmės ir ieškinį patenkinti (b. l. 100–104).
    1. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neįvertinus bylos medžiagos ir remiantis išimtinai antstolės paaiškinimais, todėl naikintinas.
    2. Nurodo, jog vykdydama teismo sprendimą 2017-06-28 adresu ( - ), Klaipėda, atjungė ir išmontavo dvi vaizdo stebėjimo kameras. Tai patvirtina UAB „Eksinta“ 2017-06-28 pažyma. Apeliantės teigimu, trečioji kamera buvo muliažas ir neaišku, kokį teismo sprendimą antstolė vykdė. Taip pat pažymi, jog nėra gavusi iš antstolės raginimo, pranešimo ar kitų dokumentų, o pristatyti antstolei dokumentus, įrodančius teismo sprendimo įvykdymą, ji nėra įpareigota.
    3. Apeliantė teigia, jog įrodymais nepagrįsti antstolės teiginiai, kad 2017-08-04 ant ieškovės buto palangės rasta vaizdo kamera. Pažymi, jog ant savo buto palangės gali laikyti bet kokius daiktus, be to, nevertinta, ar kamera buvo veikianti.
    4. Nurodo, jog apie laidų išmontavimą ir nuėmimą teismo sprendime nepasisakyta, taip pat teismo sprendimu ji nebuvo įpareigota išmontuoti kameros muliažo, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo ją išmontuoti ir neteisėtai reikalauja atlyginti vykdymo išlaidas.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    81 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
  4. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovė dėsto naujus argumentus dėl, jos teigimu, nepagrįsto antstolės reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas. Vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovės teiginių ir argumentų plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16132-769/2017, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus ieškovės atskirąjį skundą 2018-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-557-253/2018, konstatuota, jog vykdymo išlaidos už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017 priverstinį vykdymą apskaičiuotos pagrįstai.
  5. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš antstolės ir jos padėjėjo.
  6. Kasacinio teismo formuojamoje nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius nors vienos iš sąlygų civilinė atsakomybė nekyla.
  7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017, įsiteisėjusiu 2017-06-22, ieškovė įpareigota per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Klaipėdoje; V. A. V. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyta teisė atsakovams A. A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Klaipėdoje. Pagal išieškotojui A. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-221-1032/2017 dėl ieškovės įpareigojimo atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/17/00891. Antstolės 2017-08-02 patvarkymu Nr. S-17-4-20933 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir išsiųstas ieškovei. Iš AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimo matyti, kad antstolės patvarkymas ieškovei įteiktas asmeniškai 2017-08-10 (vykdomosios b. l. 3–5).
  8. Antstolė 2017-08-04 surašė aktą Nr. S-17-4-21148 „Dėl neįvykdyto teismo sprendimo“ apie tai, kad 2017-08-03 nuvykus adresu ( - ), Klaipėda, užfiksuota, kad ant gyvenamojo namo tebėra vaizdo stebėjimo kamera, kameros ant ūkinio pastato nėra. Šias aplinkybes antstolė užfiksavo fotonuotraukomis. Antstolė nustatė, kad teismo sprendimas neįvykdytas, nes visos vaizdo stebėjimo kameros nepašalintos (vykdomosios b. l. 6–7), todėl 2017-08-04 patvarkymu Nr. S-17-4-21149 „Dėl priverstinio teismo įpareigojimo vykdymo“ nustatė priverstinio teismo sprendimo vykdymo datą ir laiką ir informavo ieškovę, kad nustatytą dieną ir nustatytu laiku, t. y. 2017-08-09, 14.00 val., bus priverstinai vykdomas teismo sprendimas. Patvarkymas 2017-08-08 paliktas pašto dėžutėje ir įkištas tarp ieškovės buto durų, ranka padarytas prierašas, jog ieškovė buto durų nedarė. Faktą, jog šis patvarkymas buvo įdėtas į ieškovės pašto dėžutę ir paliktas tarpduryje, patvirtina 2017-08-08 antstolės fotonuotraukomis užfiksuoti jos atlikti veiksmai (vykdomosios b. l. 8, 10).
  9. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo eiga užfiksuota nuotraukomis, iš kurių matyti, jog 2017-08-09 nuimama (išmontuojama) vaizdo stebėjimo kamera nuo namo lango, adresu ( - ), Klaipėda (vykdomosios b. l. 9). Antstolė 2017-09-13 surašė aktą „Dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo dalyje dėl vaizdo stebėjimo kamerų pašalinimo“ apie tai, kad 2017-08-09 14.00 val. nuvykus adresu ( - ), Klaipėda, dalyvaujant išieškotojui A. A. bei uždarosios akcinės bendrovės „Švarūs langai“ darbuotojams užfiksuota, kad ant gyvenamojo namo virš antrojo aukšto lango yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri pagal teismo sprendimą turėjo būti pašalinta, todėl teismo sprendimas 2017-08-09 14.00 val. įvykdytas priverstinai uždarosios akcinės bendrovės „Švarūs langai“ darbuotojams demontuojant ir vaizdo stebėjimo kamerą perduodant antstolei V. D. (vykdomosios b. l. 12).
  10. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimą įvykdė per jame numatytą terminą. Nustatyta, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjo 2017-06-22. Ieškovės pateiktoje 2017-06-28 UAB „Eksinta“ pažymoje dėl vaizdo stebėjimo kamerų demontavimo nurodyta, kad 2017-06-28 adresu ( - ), Klaipėda, buvo demontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 6). Tuo tarpu vykdomojoje byloje minėtame 2017-08-04 surašytame akte Nr. S‑17-4-21148 dėl neįvykdyto teismo sprendimo nurodyta, kad 2017-08-03 nuvykus adresu ( - ), Klaipėda, užfiksuota, jog ant gyvenamojo namo tebėra vaizdo stebėjimo kamera, ant ūkinio pastato kameros nebebuvo. Pažymėtina, jog apeliantė neneigia aplinkybės, kad ant gyvenamojo namo virš jos lango buvo vaizdo stebėjimo kamera, tačiau, jos teigimu, tai buvo tik vaizdo kameros muliažas (neveikianti kamera).
  11. Neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo geruoju pagal jį išduoto vykdomojo rašto pagrindu gali būti pradedamas priverstinis vykdymas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Remiantis protingumo kriterijumi, pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad tinkamai neįvykdžius teismo sprendimo išieškotojo prašymu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė informavo išieškotojus ar antstolę apie atliktus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti ir vykdymo sąlygas, t. y. kad išmontuotos veikiančios vaizdo stebėjimo kameros, o liko tik neveikiantis vaizdo stebėjimo kameros muliažas. Priešingai, ieškovė tvirtina, kad nėra įpareigota apie teismo sprendimo įvykdymą pranešti nei išieškotojams, nei antstolei, tačiau CPK 664 straipsnio 6 punkte būtent ir yra įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu bylos duomenys įrodo, jog po apeliantės atliktų veiksmų virš jos buto lango liko vaizdo stebėjimo kamera. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog tinkamai įvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl vaizdo kamerų demontavimo, apie konkrečias aplinkybes neinformavo išieškotojų ir antstolės, todėl veikė savo rizika, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra įsigijusi vaizdo kameros muliažą. Vykdomojoje byloje taip pat neužfiksuota duomenų, kad pašalinta vaizdo stebėjimo kamera yra tik imitacija. Nors apeliantė nurodo, kad anksčiau pašalino dvi vaizdo stebėjimo kameras, tačiau nepaneigta galimybė, kad vaizdo stebėjimo kamera galėjo būti vėl įrengta ar įjungtas vaizdo stebėjimas, o tokią išvadą patvirtina vėlesni vykdomosios bylos duomenys, jog ieškovė iš jai priklausančio buto vidaus (pro langą) tęsia neteisėtą kiemo stebėjimą (vykdomosios b. l. 11, 14, 15, 23, 28–31). Nesant duomenų apie tinkamą teismo sprendimo įvykdymą teismas 2017-07-27 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-221-1032/2017, kuris ir buvo pateiktas antstolei vykdyti.
  12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolė procesinius dokumentus siuntė ieškovei, buvo atvykusi į ieškovės gyvenamąją vietą, kurioje paliko jai procesinius dokumentus ir informaciją apie teismo sprendimo priverstinį vykdymą, todėl konstatuotina, jog ieškovė (skolininkė) apie pradėtą priverstinį teismo sprendimo vykdymą informuota tinkamai, juo labiau pati nurodo, jog iš gyvenamosios vietos išvykusi nebuvo. Be to, teismo sprendime ieškovei nustatytas labai aiškus ir konkretus terminas įvykdyti teismo sprendimą, o pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą tokiu atveju skolininkui nesiunčiamas. Antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti ir iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė buvo labai aktyvi įgyvendindama savo teisę ginčyti teismo sprendimą ir antstolio veiksmus. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
  13. Aptartų ir nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolė ir jos padėjėjas, priverstinai įvykdydami įsiteisėjusį teismo sprendimą pagal išduotą vykdomąjį raštą, vykdė savo pareigas ir neteisėtų veiksmų neatliko. Vykdomoje byloje esantys įrodymai pagrindžia antstolės išvadas, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas, išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolė, kaip valstybės įgaliota pareigūnė, turėjo pareigą atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliantė, žinodama, jog yra suėjęs teismo sprendime numatytas įpareigojimo įvykdymo terminas (5 dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo), iki priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo turėjo galimybę informuoti antstolę apie pačios skolininkės atliktus teismo sprendimo vykdymo veiksmus ir teikti savo paaiškinimus, tačiau savo pasyviu elgesiu ir nebendradarbiavimu su antstole ir išieškotojais pati sau susikūrė neigiamas pasekmes. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti antstolės ir jos padėjėjo civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas. Be to, pati ieškovė nurodė ir teismui pateikė antstolės jai grąžintą išmontuotą vaizdo stebėjimo kamerą, kuri grąžintina ieškovei.
  14. Ieškovės pateikta 2017-10-03 VĮ „Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras“ pažyma bei 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes šiuose dokumentuose užfiksuota faktinė situacija 2017-09-28 ir 2017-10-03 dienomis, o ne ginčo metu (b. l. 50–56).
  15. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.
  16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai