Byla 2A-980-730/2017
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir kt

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. V. ir atsakovo pagal priešieškinį L. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. V. ieškinį atsakovams A. A. ir J. A. dėl žalos atlyginimo, bei atsakovų A. A. ir J. A., taip pat A. A. ir K. A., atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., priešieškinį atsakovams (ieškovei) V. A. V. ir L. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir kt..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti iš atsakovų J. ir A. A. solidariai 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimui, priteisti iš atsakovo A. A. 213,46 EUR turtinės žalos atlyginimui, priteisti solidariai iš J. ir A. A. 3000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui, visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovais A. ir J. A. gyvena name ( - ). Pagal turimus nuosavybės dokumentus ieškovei priklauso 1/2 pastato (gyvenamojo namo) dalis su 1/2 dalis visų pagalbinių pastatų, esančių šioje vietoje. Ieškovė naudojasi antru namo aukštu. Atsakovai pagal esančius dokumentus nuosavybės teise naudojasi 1/2 pastato (gyvenamojo namo) dalimi su 1/2 dalimi visų pagalbinių pastatų. Atsakovai naudojasi pirmu namo aukštu. Kadangi namo kieme buvo apibraižytas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis ir atsakovai, būdami neįgalūs, jautėsi nesaugiai, nutarė įsigyti vaizdo stebėjimo kameras ir pritvirtinti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo dalies. Už viską sumokėjo 2000,00 Lt (579,2 EUR). 2014-06-10 atsakovai J. ir A. A., pasiėmę kopėčias, išmontavo ir pasisavino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias dvi vaizdo kameras ir naktinio apšvietimo įrangą. Atsakovų pasisavinti nurodyti daiktai ieškovei iki šiol nėra grąžinti. Tokiais veiksmais ieškovei padaryta 579,20 EUR turtinė žala. Įrangos pasisavinimo faktą patvirtina vaizdo įrašas. Atsakovas A. A. taip pat išmontavo ir pasisavino ieškovei nuosavybės teise priklausančios segmentinės tvoros dalį (250 cm pločio ir 150 cm aukščio) ir ją A. A. nusinešė. Tai fiksuota pareiškime policijai. Tokiais veiksmais ieškovei padaryta 25,96 EUR turtinė žala. Pažymi, jog 2015-05-28 pastebėjo, kad A. A. vykdant kieme statybos darbus, nutrintas automobilio parkavimo horizontalusis kelio ženklinimas skirtas neįgaliesiems, bei sugadintas kelio ženklas su lentele „Neįgalusis“. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovei padaryta 187,50 EUR žala. Bendrais atsakovų veiksmais ieškovei padaryta 579,20 EUR materialinė žala. A. A. veiksmais papildomai padaryta 213,46 EUR materialinė žala.
  3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti V. A. V. ir L. V. per 5 (penkias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ). V. A. V. ir L. V. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyti teisę atsakovams A. A. ir J. A. pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ) V. A. V. ir L. V. lėšomis ir nustatyti teisę šias išlaidas iš V. A. V. ir L. V. išieškoti; . A. naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; J. A., naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; K. A., naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; 5) A. A. naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisti 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą nustatyti ir leisti V. A. V. ir L. V. atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje; iš V. A. V. ir L. V. lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovai pagal priešieškinį (V. A. V. ir L. V.) savavališkai, neįspėję bendraturčių A. ir J. A., ir be jų sutikimo 2014-05-28 ant gyvenamojo namo, esančio ( - ), sienų įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras su įrašymo įrenginiais, bei 2015 m. balandžio mėnesį ant namo sienos įrengė dvi vaizdo kameras, dar vieną vaizdo kamerą įrengė ant ūkinio pastato stogo. Šiuo metu net trimis vaizdo kameromis, esančiomis skirtingose vietose, į filmuojamą skirtingomis kryptimis vaizdą patenka ne tik šalių bendrai naudojama žemės sklypo dalis - bendras kiemas, bet ir galimai visi asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad savo saugumo ji negalėtų pasiekti išvengiant atsakovų privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingomis siekiamam tikslui, t.y. vaizdo kameras įrengiant taip, kad jos fiksuotų tik atsakovų pagal priešieškinį priklausančius objektus. Teigia, jog 0,1019 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis ( - ), ant kurio stovi nurodyti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Namo, esančio ( - ), ir kitų statinių bendraturčiai buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką, kurią vėliau, įsigyjant statinių nuosavybę, perėmė tiek ieškovė, tiek atsakovai. Atitinkama naudojimosi tvarka žemės sklypu buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016), pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1132-460/2016). Pažymi, kad atsakovai, siekdami įgyvendinti bendraturčių teises bei pareigas, siekdami išvengti konfliktinių situacijų tarp bendraturčių, ne kartą žodžiu ir raštu (2015-02-18, 2015-03-30) kreipėsi į atsakovus pagal priešieškinį su prašymais geruoju susitarti dėl bendrai naudojamo (valdomo) žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat dėl sutikimo ir pritarimo gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams, tačiau atsakovai pagal priešieškinį tokias bendraturčių pastangas gera valia susitarti ignoravo. Todėl situacija buvo sprendžiama teisme ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-30 sprendimu tenkino A. ir J. A. reikalavimą - ne tik nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet ir pripažino pastariesiems teisę atlikti gyvenamojo namo ( - ), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be V. A. ir L. V. sutikimo/pritarimo. Nors ir žinodami apie A. ir J. A. ketinimus savo naudojamo žemės sklypo dalyje statyti priestatą, V. A. ir L. V. savavališkai, nesuderinę su bendraturčiais, 2015 m. balandžio mėnesį (kaip matyti iš 2015-04-21 PVM sąskaitos - faktūros), vienašališkai, pasirinktoje vietoje bendro naudojimo kieme, atliko horizontalųjį parkavimo vietos ženklinimą ir ėmė būtent toje vietoje statyti savo automobilį. V. A. ir L. V. pasirinktoje vietoje statant automobilį yra apsunkinama galimybė A. ir J. A. įvažiuoti transporto priemonėmis į jų naudojamą sklypo dalį, o pastačius priestatą, tokios galimybės apskritai neliks, nes vienintelis įvažiavimas bus užstatytas V. A. ir L. V. automobiliu. Būtent dėl nurodyto savavališko pačių V. A. ir L. V. elgesio, nesant jokios kitos galimybės, A. ir J. A. buvo priversti specialia technika važiuoti per V. A. ir L. V. atliktą kelio ženklinimą. Pažymi, kad tokie veiksmai buvo visiškai teisėti ir net būtini, nes A. ir J. A., kaip atsakingi gyvenamojo namo savininkai, vykdydami Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015-07-14 reikalavimą iki 2015-09-30 suremontuoti avarinės būklės namo verandą, atliko verandos demontavimo darbus bei 2015 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais naujomis statybinėmis medžiagomis lygiai tokių pat matmenų verandą atstatė. Šios faktinės aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1079-512/2016. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš esmės neprieštaraudami, kad V. A. ir L. V. automobilį statytų bendro naudojimo kieme, prašo automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą nustatyti ir leisti atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-10 sprendimu ieškovės V. A. V. ieškinį atsakovams A. A. ir J. A. dėl žalos atlyginimo atmetė. Atsakovų A. A. ir J. A., A. A., gim. ( - ), ir K. A., gim ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A. priešieškinį atsakovams (ieškovei) V. A. V. ir L. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir kt. patenkino iš dalies: įpareigojo V. A. V. ir L. V. per 5 (penkias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ); V. A. V. ir L. V. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyta teisė atsakovams A. A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ); A. A. naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisė 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui; J. A. naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisė 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui; K. A., gim. ( - ), atstovaujamo įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisė 250,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui; A. A., gim. ( - ), atstovaujamo įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., naudai solidariai iš V. A. V. ir L. V. priteisė 250,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui; automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą nustatė ir leido ieškovei V. A. V. ir atsakovui L. V. atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje; likusią priešieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovams A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), ir K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., iš ieškovės V. A. V. ir atsakovo L. V. po 56,37 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo; priteisė atsakovui L. V. po 6,46 EUR žyminio mokesčio iš atsakovų A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), ir K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., atsisakė priimti ieškovės V. A. V. ir atsakovo L. V. į bylą pateiktus papildomus dokumentus bei grąžino juos padavusiems asmenims; grąžino atsakovui A. A. (mokėtojas A. A.) 2016-10-07 100,00 EUR dydžio užstatą liudytojo V. K. išlaidoms padengti, įpareigojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti atsakovui A. A. (mokėtojas A. A.) 2016 m. spalio 17 d. d. 100,00 EUR dydžio užstatą.
  2. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų J. ir A. A. solidariai 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimui už, ieškovės teigimu, atsakovų pasisavintas jai priklausančias 2 filmavimo kameras, DVR 4 kanalų įrašymo įrenginį, kietąjį diską 1000GB, ir prožektorių bei montažo ir derinimo darbus. Į bylą pateikta ieškovės filmuota vaizdo medžiaga patvirtina faktą, jog atsakovas A. A., pasiėmęs kopėčias, 2014-06-10 išmontavo ieškovei priklausiančias dvi kameras. Šį faktą 2016-11-15 teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas A. A.. Tačiau atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog atsakovai, nuėmę ieškovei priklausančias filmavimo kameras su apšvietimo įrenginiu, šiuos daiktus padėjo šalių bendro naudojimo rūsyje, kuriuo naudojasi tik šalys. Ieškovė, prašydama priteisti žalą už DVR 4 kanalų įrašymo įrenginį, kietąjį diską 1000GB, montažo ir derinimo darbus, šių aplinkybių, t.y. kad atsakovai pasisavino nurodytus daiktus nepagrindė ir neįrodinėjo, dėl montažo ir derinimo darbų jokių duomenų, patvirtinančių šias patirtas išlaidas nepateikė, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai nuėmę ieškovei priklausančias filmavimo kameras su apšvietimo įrenginiu šiuos daiktus pasisavino, todėl ieškovės reikalavimas dėl 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimui atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo A. A. 213,46 EUR turtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad ieškovė teigia, jog atsakovas taip pat išmontavo ir pasisavino jai nuosavybės teise priklausančios segmentinės tvoros dalį (250 cm pločio ir 150 cm aukščio) ir ją nusinešė. Teigia, kad ieškovei padaryta 25,96 EUR turtinė žala. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, į bylą pateiktą ieškovės filmuotą medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog A. A. nuėmęs tvoros dalį ją nusinešė, bei teismo posėdžių metu nurodoma aplinkybė, kad tvoros segmento dalis yra sugadinta, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Filmuota medžiaga, kurią į bylą pateikė pati ieškovė, įrodo, jog tvoros segmentas yra atremtas į šalims priklausančio namo fasadą, jokių sugadinimų, kurie neleistų tvoros naudoti pagal paskirtį nėra nustatyta, o tvoros segmento natūralus nusidėvėjimas vyksta nepriklausomai nuo to ar ji yra eilėje su visa tvora ar yra išimta ir atremta į namo sieną, kadangi abejais atvejais tvora yra lauke ir yra vienodai veikiama oro veiksnių (lietaus, saulės ir kt.). Tvoros segmentas nėra pasisavintas atsakovo A. A., nėra nustatyta jokių ypatingų tvoros sugadinimų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 25,96 EUR turtinės žalos atlyginimo už tvoros segmentą, atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė taip pat teigė, kad A. A., vykdant kieme statybos darbus, nutrintas automobilio parkavimo horizontalusis kelio ženklinimas, skirtas neįgaliesiems, bei sugadintas kelio ženklas su lentele „Neįgalusis“. Teigia, jog patyrė 187,50 EUR žalą dėl tokių atsakovo veiksmų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-05-28 raštas patvirtina, jog savivaldybės administracija nebuvo informuota apie tai, kad A. V. suderino ženklinimo vietą su bendrasavininkais, be to, nurodoma, jog ženklinimas turėtų nepažeisti bendraturčių teisių. 2016-11-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas patvirtina, jog prie dokumentų, kuriuos pateikė ieškovė savivaldybei prašydama išduoti leidimą įrengti kelio ženklą neįgaliųjų asmenų automobilių statymo vietai pažymėti, atsakovų sutikimo nėra pateikta. Aplinkybę, jog kelio ženklo įrengimo darbai nebuvo derinami su turto bendrasavininkais teisme patvirtino atsakovė J. A. bei pati ieškovė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelio ženklo statymo vieta nebuvo suderinta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo ir jo atstovo duotų paaiškinimų, liudytojo V. K. paaiškinimų (jis dalyvavo tiesiogiai paimant kelio ženklą apžiūrai), teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog kelio ženklo su lentele „Neįgalusis“ apačioje esantis užlenkimas buvo padarytas siekiant jį įtvirtinti į jam skirtą statymo vietą (iškastą duobę). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kelio ženklas buvo grąžintas ieškovei. Ieškovė nurodė, kad kelio ženklą ji turi, bei, teigdama, kad kelio ženklas yra sugadintas ir netinkamas naudoti šių aplinkybių neįrodė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai padarytą 187,50 EUR žalą dėl kelio ženklo su lentele „Neįgalusis“ sugadinimo padarytą žalą atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai dėl atsakovų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, kurią ji prašė priteisti iš atsakovų. Kaip nustatyta, šalių santykiai yra konfliktiški, tai pripažįsta ir pačios šalys, kilusių konfliktų šalims nepavyksta išspręsti taikiai. Teismo vertinimu, ieškovės moraliniai, emociniai pergyvenimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovų, kaip ji teigia, neteisėtais veiksmais. Teismas vertina, kad ieškinio argumentacija dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą yra deklaratyvi ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį priteisiant ieškovės prašomą neturtinės žalos dydį. Dėl atsakovų pagal priešieškinį solidarios atsakomybės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors atsakovas teigia, jog atsakovo žmona asmeninės nuosavybės teise valdo 1/2 namo su kitais statiniais, jokios nuosavybės ( - ) neturi, tačiau atsakovas L. V. yra ieškovės V. A. V. sutuoktinis, todėl darytina labiau tikėtiną išvada, kad atsakovas L. V. gyvena kartu su savo sutuoktine ieškove ir ieškovei priklausanti 1/2 dalis gyvenamojo namo adresu ( - ), vadovaujantis Civilinio kodekso 3.84 straipsnio nuostatomis laikytina šeimos turtu. Dėl priešieškinio reikalavimo pašalinti vaizdo stebėjimo kameras teismas konstatavo, kad ieškovė vaizdo stebėjimo kameras bendrai teritorijai stebėti be atsakovų sutikimo ir jų neinformavusi įrengė net du kartus: dvi vaizdo kameros ant gyvenamojo namo sienų buvo įrengtos ir veikė nuo 2014-05-28 iki 2014-06-10 bei trys stebėjimo kameros buvo įrengtos 2015 m. balandžio mėnesį ir veikia iki šiol. Byloje pateikta UAB „Eksinta“ 2016-11-28 pažyma dėl vaizdo stebėjimo kamerų. Pažymoje nurodoma, kad 2015-10-22 adresu ( - ), buvo sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Lauko kupolinė stebėjimo kamera su naktiniu pašvietimu sumontuota antrame aukšte virš lango ir nukreipta į V. A. V. priklausančią teritoriją, t.y. kiemą, kuriame yra laikomas automobilis ir jai priklausantį ūkinį pastatą. Kamera prie sienos pritvirtinta stacionariai, ir yra nevaldoma bei fiksuoja vaizdą kampu, kuris buvo nustatytas montavimo metu. Antra lauko vaizdo stebėjimo kamera su pašvietimu sumontuota ūkinio pastato palėpėje, objektyvą iškišant per skylę stoge. Pažymi, kad kamera nukreipta į bendro naudojimo kiemą ir įvažiavimą į šį kiemą iš ( - ). Kamera stacionariai pritvirtinta prie ūkinio pastato stogo konstrukcijos (gegnės). Kamera stacionari ir nevaldoma nei nuotoliniu nei rankiniu būdu ir fiksuoja vaizdą kampu, kuris buvo nustatytas montavimo metu. Trečia kamera yra neveikianti, prie jos nėra prijungti laidai. Ieškovė paaiškinimuose pripažino jog ant namo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y. įrašo, kaupia, saugo ir pan. stebimą vaizdo signalą, kad ieškovė turi vaizdo signalą saugantį ir atvaizduojantį įrenginį, t.y. kad jos namuose yra vaizdo stebėjimo bei įrašymo įranga, fiksuojanti vaizdą bei jį sauganti atitinkamose laikmenose. Ieškovė stebėjimo kameras įrengė neteisėtai, pažeisdama CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimo. Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieša vieta, todėl atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai šalims priklausančiame kieme gali būti fotografuojami, filmuojami vaizdo ar stebėjimo kameromis tik esant jų sutikimui. Kadangi žemės sklypas priklauso valstybei ir plane pažymėta dalis „A“ šalių yra naudojama bendrai, iš to seka, jog dėl bendrai naudojamos namų valdos filmavimo stebėjimo kameromis turi susitarti visi sklypo savininkai. Byloje nepateikta įrodymų, kad nėra galimybių kamerų sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik ieškovei 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu jai ir jos vyrui L. V. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“ žemės sklypo dalyje esančius ir ieškovės bei atsakovo L. V. saugomus objektus, taigi darytina išvada, kad nesant tokią galimybę paneigiančių įrodymų ieškovės bei atsakovo L. V. turi galimybę kameromis stebimos teritorijos apimtis nustatyti į jiems priskirtos žemės sklypo 345 kv. m ploto dalį, pažymėtą indeksu „C“, pasiekdami tą patį teisėtą tikslą, taip pat išvengiant atsakovų bei jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingomis siekiamam tikslui. Nenustatęs byloje pagrindo riboti atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių namų valda (kiemas) nėra vieša vieta, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas L. V., negavę atsakovų A. sutikimo ir namų valdoje įrengę stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. V. A. ir L. V. nepateikė įrodymų, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti A. ir J. A. ir jų vaikų privatų gyvenimą, todėl darytina išvada, kad V. A. ir L. V. vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, neatitinka teisingos šalių interesų pusiausvyros principo, yra pažeista Konvencijoje įtvirtinta A. ir J. A. šeimos teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakovų pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos įpareigojant ieškovę ir atsakovą L. V. pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, todėl ieškovė ir atsakovas L. V. įpareigoti stebėjimo kameras pašalinti per 5 dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas numatė sprendimo neįvykdymo pasekmes - V. A. ir L. V. neįvykdžius teismo nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyta teisė atsakovams A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras, nurodytas UAB „Eksinta“ pažymoje nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ). Pažymėtina, kad atsakovų reikalavimas pašalinti stebėjimo kameras V. A. V. ir L. V. lėšomis ir nustatyti teisę šias išlaidas iš jų išsiieškoti CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka spręstinas vykdymo proceso metu, jeigu atsakovas nevykdys teismo sprendimo reikalavimų, todėl reikalavimas tai nurodyti sprendime netenkintas. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog dvi vaizdo stebėjimo kameros ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklausančiame name buvo įrengtos. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog kameros ne visada yra įjungtos, ji jas įsijungia pagal poreikį, įrašytos vaizdo medžiagos nesaugo, jos kitais tikslais, tik savo turto ir sveikatos apsaugos nenaudoja. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta ieškovės renkamo (įrašinėjamo ir saugomo) vaizdo įrašo apimtis, trukmė, laikas. Į šalims priklausantį kiemą ateina ir pašaliniai žmonės bei atsakovų nepilnamečiai vaikai A. A. ir K. A.. Atsakovai priešieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su nepilnamečiais vaikais buvo stebimi sistemingai, ilgą laiką (teigia jog nuo 2014-05-28), dėl ko jautėsi nesaugiai, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes turėjo vengti pasikviesti į namus gimines, draugus bei kitus pašalinius asmenis, dėl to sumažėjo ir buvo apribotos bendravimo galimybės. Atsakovai nežinojo ir iki šiol nežino kokiems tikslams priešiškai nusiteikusių ir konfliktiškų V. yra panaudojama ar gali būti panaudota (paviešinta) vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga apie jų privatų gyvenimą, dėl ko nuolat kamuoja nežinomybės, nesaugumo jausmas, baimė dėl nepilnamečių vaikų interesų galimų pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, kad atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai patyrė ir iki pat šiol patiria nežinomybės, nesaugumo jausmą, baimę dėl nepilnamečių vaikų interesų galimų pažeidimų. Šie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai atsakovams ir jų nepilnamečiams vaikams atsirado dėl ieškovės bei atsakovo L. V. neteisėtų veiksmų ir yra priežastiniame ryšyje su atsakovų patirtais neigiamais išgyvenimais. Esant nustatytoms visoms atsakovų pagal priešieškinį civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, teismas konstatavo, kad atsakovai, pagrįstai reikalauja teismo priteisti iš ieškovės ir atsakovo L. V. neturtinės žalos atlyginimą, tačiau vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, kasacinio teismo suformuota praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad ieškovės ir atsakovo L. V. veiksmai nebuvo tyčiniai (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo, sveikatos apsaugos tikslais), teismas padarė išvadą, kad atsakovų prašoma priteisti po 1000,00 EUR suma kiekvienam iš atsakovų nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, iš ieškovės V. A. V. ir atsakovo L. V. solidariai kiekvienam iš atsakovų A. A. ir J. A. priteista po 200,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus tai, kad vaikai yra socialiai labiau pažeidžiama visuomenės grupė atsakovų A. ir J. A. nepilnamečiams vaikams atsakovams A. A. ir K. A. priteista po 250,00 EUR neturtinei žalai atlyginti. Dėl priešieškinio reikalavimo automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietos nustatymo teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į šalims nustatytas naudojimosi valstybinės žemės sklypu dalis, bei jų naudojamą bendrą sklypo dalį „A“, šalių galimybes patekti į jiems priklausančio namo dalį, manytina, jog siekiant užtikrinti teisinę taiką tarp šalių, tikslinga automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą nustatyti ir leisti ieškovei ir atsakovui L. V. atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, toks parkavimo vietos nustatymas leis šalims kaip namo bendraturčiams tinkamai naudotis jiems priklausančia bendrąja daline nuosavybe bei išvengti teisinių ginčų ateityje. Dėl ieškovės V. A. V. ir atsakovo L. V. reiškiamų atsiliepime į priešieškinį reikalavimų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas L. V. atsiliepime į priešieškinį teigia, jog ieškovai provokuoja jį daryti nusikalstamą veiką, reikšdami jam reikalavimus teisme, ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jiems skirtina 5000,00 EUR piniginė bauda. Baudą prašo priteisi iš ieškovų solidariai. Nurodo, kad gavęs ieškovų ieškinį turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų (turėjo ruošti atsiliepimą į akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį), todėl mano, kad iš ieškovų solidariai priteistina jam po 1000 EUR neturtinės žalos. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį pažymi, jog dėl priešieškinio turėjo dvasinių pergyvenimų, todėl prašo priteisti solidariai iš ieškovų po 1000,00 EUR. Šiuo atvejų vertinant atsakovų A. ir J. A. elgesį reikšminga tai, kad atsakovai ieškovei pateikus ieškinį, pasinaudojo įstatyme numatyta teise pareikšti priešieškinį, turėjo atstovą procese, dėl atsakovų veiksmų nebuvo vilkinamas procesas, ir atsakovų savo galimai pažeistų teisių gynimas teismine tvarka nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą priešieškinį, kurio dalis reikalavimų buvo patenkinti, ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti atsakovo L. V. prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgiant į patenkintą bei atmestą ieškinio bei priešieškinio dalį, pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė bei atsakovė pagal priešieškinį V. A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-02-10 sprendimą iš dalies - ieškinį tenkini priešieškinį atmesti, nesant galimybės priimti sprendimą iš esmės, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovams nuėmus bei pasisavinus stebėjimo kameras. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai ieškovei priklausantį turtą užvaldė neteisėtai, todėl turi atlyginti patirtą žalą.
    2. Liudytojo V. K. parodymai apie tai, jog nuimtos kameros buvo padėtos rūsyje, jog ieškovė atsisakė jas paimti turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi nėra byloje įrodymų, kurie pagrįstų liudytojo nurodytas aplinkybes.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtas, esantis ( - ), yra santuokinis, kadangi ieškovė šį turtą įgijo paveldėjimo būdu. Dėl šių priežasčių nepagrįstai įpareigojo atsakovą kartu su ieškove pašalinti kameras bei nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.
    4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl žalos priteisimo už tvoros segmento sugadinimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas piktybiškai siekia padaryti atsakovei turtinę žalą.
    5. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos už kelio ženklo bei horizontaliojo ženklinimo sugadinimą nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų paaiškinimais. Kelio ženklą ieškovė įsirengė gavusi savivaldybės leidimą, o kelio ženklo sugadinimą užfiksavo policijos pareigūnai.
    6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaizdo kameros pažeidžia atsakovų interesus, kadangi pateikti įrodymai patvirtina, jog kameros filmuoja tik bendrojo naudojimo žemės sklypą, jos nėra judinamos, nefilmuoja atsakovų privačios valdos. Vaizdo kamerų fiksuojamas kampas patvirtintas į bylą pateikta 2016-11-28 UAB „Eksinta“ pažyma dėl vaizdo stebėjimo kamerų.
    7. Nepateikus įrodymų apie ieškovų pagal priešieškinį privataus gyvenimo pažeidimus, teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovas priešieškinį L. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtas, esantis ( - ), yra atsakovo bei ieškovės šeimos turtas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, todėl tik ieškovei kyla atsakomybė pagal priešieškinį.
  3. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai bei ieškovai pagal priešieškinį prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti šie argumentai:
    1. Tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš jos pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė atkakliai teigia bei kaltina atsakovus 2014-06-10 pasisavinus jos ant bendrąja daline nuosavybe esančio gyvenamojo namo savavališkai įrengtas vaizdo kameras. Ieškovė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančius nurodytą aplinkybę nepateikė. Tuo tarpu byloje atsakovų pateiktais įrodymais: atsakovų, liudytojo V. K. paaiškinimais, vaizdo medžiaga, ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiaga, nustatyta, jog A. A., 2014-06-10 išmontavęs V. neteisėtai įrengtas vaizdo kameras, jas su pagal pačios ieškovės iškvietimą atvykusio policijos pareigūno pagalba mėgino atiduoti V. A. V.. Tačiau V. kategoriškai atsisakius šias vaizdo kameras paimti, jas policijos pareigūno akivaizdoje nunešė ir padėjo namo rūsio dalyje, kuria naudojasi ieškovė.
    2. Ieškovė visiškai be pagrindo abejoja liudytojo policijos pareigūno V. K. paaiškinimų objektyvumu, reiškia atvirai įžeidžiančius niekuo nepagrįstus kaltinimus vien tik dėl to, kad liudytojas paaiškino jai nepalankias objektyviai buvusias vaizdo kamerų nuėmimo, grąžinimo ieškovei aplinkybes, kurios, beje, yra analogiškos nurodytoms ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. ( - ). Vien tai, kad policijos pareigūnas įvykio metu, kaip nurodo ieškovė, neužfiksavo grąžinamų vaizdo kamerų fizinės būklės bei jos atsisakymo vaizdo kameras priimti, neduoda pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu.
    3. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei priklausančios tvoros segmentas nėra atsakovų pasisavintas, sugadintas taip, kad jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį. Siekiant suremontuoti avarinės būklės verandą, dėl ieškovės nebendradarbiavimo prižiūrint šį bendrą turtą (nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1079-512/2016) atsakovai buvo priversti nuimti į verandos sieną besiremiantį vieną tvoros segmentą.
    4. Pirmosios instancijos teismas labai detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos tariamai sugadinus kelio ženklą ir horizontalųjį kelio ženklinimą atmetimo. Šioje dalyje, kaip ir kitose dalyse, ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nustatyta, kad kelio ženklas buvo pastatytas ir horizontalusis ženklinimas atliktas automobilio statymo vietos bendro naudojimo kieme nesuderinus su atsakovais ir negavus jų pritarimo, nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašant duoti leidimą įrengti ženklą, ieškovė nuslėpė, kad prašoma nustatyti automobilio stovėjimo vieta su atsakovais nėra suderinta, todėl, trukdant sunkiasvorei technikai įvažiuoti į kiemą bendro turto – gyvenamojo namo, remonto tikslu A. A. veiksmai išmontuojant išimtinai ieškovės iniciatyva savavališkai pastatytą kelio ženklą, nebuvo neteisėti. Be to, tokiais veiksmais jokio turtinė žala ieškovei nebuvo padaryta. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kelio ženklą ji turi.
    5. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė stebėjimo kameras ant bendrosios dalinės nuosavybės objektų (gyvenamojo namo, ūkinio pastato) įrengė neturėdama bendraturčių A. sutikimo, pažeisdama CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimo. A. sutikimas taip pat reikalingas ir neviešoje vietoje (namų valdoje) juos bei jų nepilnamečius vaikus fotografuoti ar filmuoti. Byloje pateikta UAB „Eksina“ pažyma patvirtina, ko neneigia ir pati ieškovė pripažįsta, kad jos sumontuotomis vaizdo kameromis yra stebimas bendro naudojimo kiemas, o būtent to ir siekė ieškovė šias vaizdo kameras įrengdama. Ieškovė neįrodė, kad savo turto ar asmens apsaugos nuo jos įsivaizduojamų grėsmių negalėtų apsaugoti kitokiomis teisėtomis proporcingomis priemonėmis nepažeidžiant atsakovų bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, neribojant, o gerbiant jų privatų gyvenimą.
    6. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis L. V. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai juos abu įpareigojo pašalinti vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, esančio ( - ), nes L. V. tariamai neturi jokių teisių tvarkytis šioje namų valdoje. Pažymėtina, jog V. A. V. yra sudariusi santuoką su L. V., santuoka nėra nutraukta, faktiškai kartu gyvena, veda bendrą ūkį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. V. asmeninės nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį pripažino šeimos (o ne santuokiniu, kaip nurodo skunde L. V.) turtu.
  4. Ieškovė bei atsakovė pagal priešieškinį V. A. V. bei atsakovas pagal priešieškinį L. V. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes bei argumentus, kuriuos nurodė apeliaciniuose skunduose.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo bei patenkintas atsakovų priešieškinis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. A. ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013-11-15 mainų sutartį priklauso ½ pastato Nr. ( - ) (gyvenamasis namas), ½ pastato Nr. ( - ) (ūkinis pastatas), pastatas Nr. ( - ) (ūkinis pastatas), pastatas Nr. ( - ) (šiltnamis), ir ½ kitų statinių Nr. ( - ) (kiemo statiniai), esančių ( - ).
  5. V. A. V. nuosavybės teise priklauso ½ pastato Nr. ( - ) (gyvenamasis namas), ½ pastato Nr. ( - ) (ūkinis pastatas), ½ kitų statinių Nr. ( - ) (kiemo statiniai), esančių ( - ), kuriuos ieškovė įgijo 2000-01-05 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovė bei atsakovas L. V. naudojasi antruoju namo aukštu, o atsakovai A. ir J. A. pirmuoju namo aukštu.
  6. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi, be kitų reikalavimų ieškovams A. A. ir J. A. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kvadratinių metrų ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“; atsakovams V. A. V. ir L. V. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“; priskirta ieškovams J. A. ir A. A. bei atsakovams V. A. V. ir L. V. bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Atsakovas L. V. su apeliaciniu skundu pateikė 2016-04-13 Vedybų (povedybinė) sutarties kopiją. Šiuo įrodymu atsakovas grindžia apeliacinio skundo pagrindu nurodytas aplinkybes, todėl šis įrodymas pridėtinas prie bylos.

14Dėl ieškovės apeliacinio skundo. Dėl ieškovės ieškinio.

  1. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, ir ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus priteisti turtinę žalą už dviejų vaizdo stebėjimo kamerų ir naktinio apšvietimo įrangos pasisavinimą, tvoros segmento pasisavinimą ir kelio ženklo „Neįgalusis“ bei horizontaliojo ženklinimo sugadinimą.
  3. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.
  4. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
  5. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
  6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimo už vaizdo kamerų pasisavinimą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Vadovaudamasis šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais, teismas padarė išvadą, kad atsakovai nuėmė ieškovei priklausančias vaizdo stebėjimo kameras su apšvietimo įrenginiu, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jas pasisavino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  7. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė ant namo, esančio ( - ) fasado 2014 metais pakabino dvi vaizdo stebėjimo kameras. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog minėtas vaizdo stebėjimo kameras atsakovas A. A., dalyvaujant žmonai J. A. nukabino nuo namo fasado. Byloje esanti 2014-05-28 PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog ieškovė už 579,20 EUR įsigijo stebėjimo kameras cilindrines 1000TVL IR20m (2 vnt.), DVR 4 kanalų įrašymo įrenginį, kietąjį diską, IR prožektorių, montažo bei derinimo darbus.
  8. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
  9. Ši taisyklė, reiškianti, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011, 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
  10. Į bylą pateikta filmuota medžiaga bei 2014-10-30 liudytojų apklausos protokolai patvirtina, jog atsakovai A. A. bei J. A. 2014 metų birželio mėnesio pradžioje atvykę prie jiems priklausančios namo dalies, pamatė pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameras prie namo fasado. Kadangi vaizdo stebėjimo kameros pakabintos be atsakovų sutikimo, atsakovas A. A., pasiėmė kopėčias ir minėtas vaizdo stebėjimo kameras nukabino. Papildomai liudytojų apklausos protokoluose nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnui, atsakovai minėtas vaizdo įrašymo kameras paprašė perduoti V. A. V. bei L. V., jiems atsisakius jas priimti, policijos pareigūnui matant, minėtos kameros buvo nuneštos į bendrai naudojamą rūsį ir padėtos toje rūsio dalyje, kuria naudojasi ieškovė.
  11. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K. (policijos pareigūnas) parodė, jog įvykio dieną atvyko prie ginčo namo pagal ieškovės iškvietimą. Liudytojas parodė, kad matė, jog vaizdo stebėjimo kameros jau buvo nuimtos nuo namo fasado. Pats paklausė ieškovės, ar atsakovo nukabintas vaizdo stebėjimo kameras ieškovė su vyru pasiims, kadangi jie atsisakė jas paimti, liudytojas patarė atsakovams šias kameras padėti namo rūsyje. Teigia, jog matė, kaip kameros buvo nešamas į rūsį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas be pagrindo vadovavosi liudytojo parodymais, kadangi policijos pareigūnas jokiu aktu ar protokolu neužfiksavo, jog ieškovė būtų atsisakiusi paimti vaizdo stebėjimo kameras, todėl jo parodymai yra abejotini, pažymėtina, kad teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti liudytojo, kuris yra policijos pareigūnas ir neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais. Taigi, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovai įrodė, jog 2014-06-10 nukabintos kameros nebuvo pasisavintos, o paliktos bendrojo naudojimo rūsyje, kuriuo naudojasi abi šalys.
  12. Tačiau byloje esantis 2014-10-30 liudytojo apklausos protokolas patvirtina aplinkybę, jog minėtų vaizdo stebėjimo kamerų bendrojo naudojimo rūsyje 2014-06-25 jau nebebuvo. Minėtame liudytojo apklausos protokole atsakovai paaiškino, jog minėta dieną atvykus policijos pareigūnui ir su juo nuėjus į namo rūsį, vaizdo stebėjimo kamerų toje vietoje, kurioje jos buvo paliktos, nebebuvo. Atsakovų argumentas, jog minėtas vaizdo stebėjimo kameras galimai pasiėmė pati ieškovė grindžiami tik prielaidomis, kadangi įrodymų byloje, jog minėtas vaizdo įrašymo kameras iš bendrojo naudojimo rūsio pasiėmė ieškovė, jos sutuoktinis, ar kiti asmenys, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  13. Nors atsakovai tvirtino, jog vaizdo stebėjimo kameras ieškovė pakabino, pažeisdama CK 4.75 straipsnį, tai yra, negavusi bendraturčių sutikimo, tačiau vadovaujantis tuo pačiu straipsniu, kuriame reglamentuota, jog bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, atsakovai neturėdami bendraturčių sutikimo, nukabindami nuo ginčo namo fasado dvi, ieškovei priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, elgėsi neteisėtai (CK 6.246 straipsnis). Be to, atsakovai, palikdami vaizdo stebėjimo kameras bendrojo naudojimo rūsyje, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atsakingi bei neužtikrino minėtų daiktų tinkamo saugumo.
  14. Dėl šių atsakovų veiksmų, ieškovė patyrė žalą, kadangi vaizdo stebėjimo kameros yra dingusios. Esat šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263, 246-249 straipsniai).
  15. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
  16. Kaip jau minėta anksčiau byloje pateikta 2014-05-28 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad vaizdo stebėjimo kameros bei įranga ir montažo bei derinimo darbai iš viso kainavo 2000 Lt. Dėl žalos dydžio argumentų nenurodyta, teisėjų kolegija įvertinusi sąskaitoje faktūroje nurodytas kamerų įsigijimo bei darbų kainas, daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovės prašomą 579,20 EUR žalą (CK 6.249, 6.251 straipsniai).
  17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 187,50 EUR žalą už sugadintą kelio ženklą „Neįgalusis“ bei horizontalųjį ženklinimą. Atmesdamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad labiau tikėtina, jog kelio ženklo užlenkimas buvo padarytas siekiant jį įtvirtinti į jam skirtą statymo vietą. Ženklas yra grąžintas ieškovei, o aplinkybių, jog ženklas yra sugadintas ir netinkamas naudoti, ieškovė neįrodė.
  18. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos atlyginimo už kelio ženklo „Neįgalusis“ bei horizontaliojo ženklinimo sugadinimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog kelio ženklą ieškovė įsirengė gavusi savivaldybės leidimą, jo sugadinimą užfiksavo policijos pareigūnai, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė 2015-03-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu išduoti leidimą įsirengti neįgaliojo stovėjimo vietą ginčo kieme bei pastatyti neįgaliojo ženklą. Klaipėdos mieto savivaldybės administracija 2015-03-26 pranešimu informavo ieškovę, jog neprieštarauja, kad ( - ), kieme, ieškovė įsirengtų kelio ženklą su papildoma lentele Nr. 846 „Neįgalieji“ ir lentele nurodančia kelio ženklo galiojimo zoną bei atliktų horizontalųjį ženklinimą. Į bylą pateikta 2015-04-21 PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog ieškovė UAB „Sankryža“ sumokėjo iš viso 187,55 EUR už kelio ženklą 846 su įrengimu, kelio ženklą 811 su įrengimu, atramą kelio ženklui su įrengimu, kelio dangos ženklinimą.
  20. Byloje esančiuose 2015-05-14 apžiūros protokole bei 2015-05-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės, jog 2015-05-14 atsakovas A. A. su keliais vyrais nuėjo prie ūkinio pastato, prie kurio buvo įrengtas neįgaliojo ženklas ir minėtą ženklą pašalino. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ištrauktas iš žemės kelio ženklas apačioje buvo užlenktas, 2015-10-19 pakvitavime policijos pareigūnas nurodė, jog „grąžina sugadintą kelio ženklą su lentele „neįgalusis““.
  21. Atsakovai įrodinėjo, jog ieškovė neturėdama atsakovų sutikimo įsirengė kelio ženklą bei atliko horizontalųjį ženklinimą, bei nuslėpė nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, jog nėra suderinusi automobilio stovėjimo vietos su bendraturčiais, todėl atsakovas pašalindamas kelio ženklą neteisėtų veiksmų neatliko.
  22. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog leidimą kelio ženklui įsirengti ieškovė buvo gavusi, tai, kad ieškovė nederino neįgaliojo automobilio statymo vietos bei ženklo stovėjimo vietos su kitais bendraturčiais, ginčo nėra. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-05-28 rašte nurodyta tik tiek, kad savivaldybei nėra žinoma, ar kelio ženklinimo vieta buvo suderinta su kitais bendraturčiais. Tačiau minėta pranešime nėra nurodyta, jog ieškovė siekdama gauti leidimą įsirengti neįgaliojo automobilio statymo vietą, privalėjo savivaldybei pateikti kitų bendraturčių sutikimą.
  23. Taigi, nors kelio ženklas bei neįgaliojo automobilio statymo vieta buvo įrengtas konkrečioje kiemo vietoje, nepasitarus su bendraturčiais, tai nesuteikia atsakovui teisės savavališkai išardyti į žemę įbetonuoto kelio ženklo, kuris yra ieškovės nuosavybė. Tokie atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Įrodymai, jog kelio ženklas yra grąžintas ieškovei, nepašalina atsakovo pareigos atlyginti padarytą turtinę žalą, kadangi byloje esantys įrodymai (foto nuotraukos, pakvitavimas) patvirtina, jog kelio ženklas yra sugadintas (apačioje užlenktas). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio ženklas apačioje buvo užlenktas, siekiant jį įtvirtinti į jam skirtą duobę, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atliekant kelio ženklo statymo darbus, ženklas buvo specialiai užlenktas (CPK 178 straipsnis). Atsakovų atstovo teiginys, jog ženklas buvo specialiai užlenktas jį betonuojant laikytinas tik prielaida, kadangi nei atsakovas, nei jo atstovas, nei policijos pareigūnas, kuris apžiūrėjo kelio ženklą ir kuris teismo posėdžio metu tvirtino, jog ženklas buvo specialiai užlenktas betonuojant, jo statymo metu nedalyvavo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (savavališkai ištraukė įbetonuotą kelio ženklą bei jį sugadino) ieškovė patyrė žalą (CK 6. 246 – 6.249 straipsniai).
  24. Ieškovė taip pat prašė atlyginti žalą už aptrintą horizontalųjį ženklinimą. Iš byloje pateiktos filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad ant horizontaliojo kelio ženklinimo važinėjo sunkioji technika, kuri rinko statybines atliekas, o horizontalusis ženklinimas yra apsitrynęs. Tai, kad horizontalusis ženklinimas yra apsitrynęs ir išblukęs taip pat patvirtina pateiktos foto nuotraukos. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija tos aplinkybės, jog sunkioji technika, atliekant statybos darbus važinėjo toje vietoje, kurioje buvo atliktas horizontalusis ženklinimas. Nors ir atsakovai įrodinėjo, kad horizontalusis ženklinimas buvo atliktas pažeidžiant CK 4.75 straipsnį, tačiau esant byloje įrodymams, jog atsakovui atliekant atsakovo statybos darbus buvo apgadintas minėtas ženklinimas, atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą už horizontaliojo ženklinimo sugadinimą. Atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, vykdydamas darbus, turėjo pareigą imtis priemonių, kad ženklinimas būtų apsaugotas.
  25. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2015-04-21 PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „Sankryža“, ginčo dėl žalos dydžio nėra. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog ieškovės nurodomas žalos dydis yra nepagrįstas, todėl daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovės prašomą 187,50 EUR žalą (CK 6.249, 6.251 straipsniai).
  26. Esant minėtų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, dėl netinkamo įrodymų vertinimą bei deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.
  27. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinę žalą dėl tvoros segmento sugadinimo. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti turtinę žalą už tvoros segmento sugadinimą, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šalių paaiškinimai bei filmuota medžiaga, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tvoros segmentas yra atremtas į namo fasadą, jokių sugadinimų, kurie neleistų jos naudoti pagal paskirtį nenustatyta, todėl nėra pagrindo priteisti turtinę žalą.
  28. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl žalos priteisimo už tvoros segmento sugadinimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas piktybiškai siekia padaryti atsakovei turtinę žalą. Argumentai, jog tvoros segmentas buvo nuimtas siekiant atlikti rekonstrukcijos darbus nepagrįsti, kadangi 2014 metais jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  29. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas tvorą išmontavo ir pasisavino. Atsakovas įrodinėjo, jog vieną tvoros segmentą išardė, tačiau jo nepasisavino, atrėmė į namo fasadą ir paliko.
  30. Iš byloje esančių įrodymų, tai yra, 2014-10-30 liudytojo apklausos protokolų nustatyta, kad 2014 metų birželio pradžioje atsakovas A. A. nuėmė vieną ieškovės tvoros segmentą, kadangi tvora siekė namo sieną, dėl tvoros nebuvo galima apeiti aplink namą. Papildomai nurodyta, jog tvoros segmentą tvarkingai atrėmė į namo sieną, o varžtelius pasiėmė, kuriuos pareikalavus gali grąžinti. Pirmosios instancijos teisme atsakovas tvirtino, jog tvoros segmentą nuėmė, kadangi jis trukdė atlikti verandos remonto darbus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą. Sutiktina su apeliante, jog 2014 metais verandos remonto darbai nebuvo atliekami. Tą patvirtina byloje pateikti įrodymai – 2015-07-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybų leidimų ir statinių priežiūros skyriaus reikalavimas adresuotas atsakovams, kuriuo atsakovai įpareigoti iki 2015-07-31 demontuoti avarinės būklės rekonstrukcijas (verandos), o iki 2015-09-30 suremontuoti verandą, bei 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys pripažinti atsakovų atliekamus statybos darbus savavališka statyba. Šie įrodymai patvirtina, jog verandos remonto darbai prasidėjo daugiau nei po metų nuo ginčo tvoros segmento nuėmimo.

    15

  31. Tačiau byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog tvoros, kuri siekia namo sieną vienas segmentas yra išimtas bei atremtas į namo fasadą. Tvoros kuoleliai, prie kurių tvirtinasi tvoros segmentas nėra sugadinti, varžtų prisukimo vietos taip pat nesugadintos. Į bylą pateiktos 2016 metais darytos fotonuotraukos patvirtina, jog minėtas tvoros segmentas dar nėra pritvirtintas prie tvoros, tačiau yra ieškovei priklausančiame žemės sklype, atremtas į sieną ir nesugadintas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad segmentas yra veikiamas aplinkos, todėl galimas jo nusidėvimas yra natūralus. Papildomai pažymėtina, kad iš foto nuotraukų, darytų 2016 metais matosi, jog atliekant namo remonto darbus, tvoros kuolelis, kuris buvo pastatytas prie namo sienos yra išimtas ir atremtas į likusią tvorą. Įrodymų, jog tvoros kuoleliai yra nupjauti ar kitaip sugadinti byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
  32. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei priklausančios tvoros segmentas nėra pasisavintas ar sugadintas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 25,96 EUR turtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas.
  33. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, ieškovės apeliacinio skundo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei už vaizdo stebėjimo kamerų išmontavimą bei kelio ženklo „Neįgalusis“ bei horizontaliojo ženklinimo sugadinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė šiuos ieškinio reikalavimus. Dėl šių priežasčių yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovų solidariai 579,20 EUR turtinę žalą, iš atsakovo A. A. 187,50 EUR turtinę žalą ieškovei (CK 6.246-6.249 straipsniai).
  34. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 3000 EUR neturtinę žalą. Kadangi teisinių argumentų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantė nereiškia, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šios sprendimo dalies.

16Dėl priešieškinio.

  1. Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies priešieškinį: įpareigojo V. A. V. ir L. V. per 5 (penkias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ); V. A. V. ir L. V. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyta teisė atsakovams A. A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato; iš dalies patenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; nustatė automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą ir leido ieškovei V. A. V. ir atsakovui L. V. atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje.
  2. Apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti vaizdo stebėjimo kameras motyvuojamas tuo, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįstai konstatuota, jog vaizdo kameros pažeidžia atsakovų interesus. Įrodymai patvirtina, jog kameros filmuoja tik bendrojo naudojimo žemės sklypą, jos nėra judinamos, nefilmuoja atsakovų privačios valdos. Vaizdo kamerų fiksuojamas kampas patvirtintas į bylą pateikta 2016-11-28 UAB „Eksinta“ pažyma dėl vaizdo stebėjimo kamerų.
  3. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
  4. Vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis, taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16, 19 straipsniai. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
  5. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsniu bei 19 straipsniu, nustatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
  6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ant šalims priklausančio namo sienos 2014 metais buvo įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros su įrašymo įrenginiais, kurias atsakovai pagal ieškinį nuėmė 2014-06-10. UAB „Eksinta“ pažyma patvirtina, kad 2015-10-22 ant namo sienos buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra kupolinė su naktiniu apšvietimu, nukreipta į kiemą, kuriame yra laikomas ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį automobilis). Antra vaizdo stebėjimo kamera sumontuota ūkinio pastato palėpėje, objektyvą iškišant per skylę stoge, nukreipta į kiemą bei įvažiavimą į kiemą iš ( - ) gatvės. Trečia kamera yra neveikianti, prie jos nėra prijungti laidai, ji pritvirtinta ant namo sienos virš lango iš kiemo pusės.
  7. Priešieškiniu ieškovai įrodinėjo, jog minėtos vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos ir filmuoja bendrojo naudojimo teritoriją, į ant ūkinio pastato esančios vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauką patenka nepilnamečių vaikų kambarys bei dalis ieškovų nuomojamo žemės sklypo. Tokiu būdu ieškovai bei jų nepilnamečiai vaikai yra stebimi, atsakovai neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad kameros filmuoja tik bendrojo naudojimo kiemą (kiemą, rūsį, ūkinį pastatą).
  8. Iš byloje pateiktų UAB „Eksinta“ foto lentelių, kuriose užfiksuotas minėtų vaizdo kamerų stebėjimo laukas, matyti, kad abi veikiančios kameros (tiek ant namo sienos, tiek ant ūkinio pastato), filmuoja kiemo dalį, įvažiavimą į kiemą, į stebėjimo lauką patenka ir dalis gyvenamojo namo (pirmojo aukšto), kuriuo naudojasi ieškovai pagal priešieškinį.
  9. Kaip jau buvo minėta anksčiau, įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 nutartimi, be kitų reikalavimų nuspręsta, jog ieškovams A. A. ir J. A. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kvadratinių metrų ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“; atsakovams V. A. V. ir L. V. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“; priskirta ieškovams J. A. ir A. A. bei atsakovams V. A. V. ir L. V. bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Esant šioms aplinkybėms, bei vadovaujantis į bylą pateiktu žemės sklypo planu, darytina išvada, kad įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis yra filmuojamas bendrojo naudojimo kiemas, bei dalis namo, kuria naudojasi ieškovai.
  10. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieša vieta. Stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas atsižvelgiant tiek į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo proporcingumo principą, tiek į teisingos abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros vertinimą pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015 ).
  11. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos siekiant apsaugoti savo turtą, sveikatą, gyvybę. Taigi ieškovų pagal priešieškinį privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su atsakovės teise apsaugoti savo turtą bei gyvybę. Kaip jau yra minėta, vaizdo stebėjimo kameromis filmuojamas visas bendrojo naudojimo kiemas, kuris nėra vieša vieta, dalis namo, bendrojo naudojimo rūsio įėjimas. Kadangi šiuo kiemu naudojasi visi namo gyventojai, tarp jų ir ieškovų nepilnamečiai vaikai, taip pat atvykstantys asmenys, darytina išvada, kad nuolat filmuojant bendrojo naudojimo kiemą bei dalį namo, jame gyvenantiems asmenims sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo pojūtis. Be to, atsakovė, stebėdama bendrojo naudojimo kiemą, kuriuo naudojasi ieškovai, taip pat renka platesnę informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą - kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovai išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas juos lankosi, ką veikia jų nepilnamečiai vaikai kieme, kokia veikla užsiima ir pan. Kadangi atsakovė pagal priešieškinį apeliaciniame skunde teigia, kad kamerų įregimo tikslas yra apsaugoti savo turtą bei gyvybę ir sveikatą, darytina išvada, kad ji turėtų būti labiau suinteresuota vaizdo stebėjimo kameras sumontuoti ne bendrojo naudojimo kieme, o toje sklypo dalyje, kuris jai priskirtas naudotis įsiteisėjusiu sprendimu. Byloje nepateikta įrodymų, kad nėra galimybių vaizdo stebėjimo kamerų sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik tą turto dalį, kuria naudojasi atsakovė pagal priešieškinį. Nesant tokių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė turi galimybę maksimaliai susiaurinti kameromis stebimos teritorijos apimtis pasiekdama tą patį teisėtą tikslą apsaugoti savo turtą bei gyvybę, taip pat išvengiant ieškovų privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingomis siekiamam tikslui.
  12. Esant šioms aplinkybėms ir formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad atsakovės siekis stebėti bendrojo naudojimo kiemą, nors ir teisėtu tikslu, tačiau neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai neatima teisės naudoti vaizdo stebėjimo priemonių teisėtam tikslui ir sąlygomis, atitinkančiomis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015).
  13. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisė ieškovams A. A. ir J. A. po 200 EUR, jų nepilnamečiams vaikams K. A. ir A. A. po 250 EUR.
  14. Apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies motyvuojamas tuo, kad nepateikus įrodymų apie ieškovų pagal priešieškinį privataus gyvenimo pažeidimus, teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.
  15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
  16. Šioje byloje reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pareikštas tuo, pagrindu, jog vaizdo stebėjimu per vaizdo stebėjimo kameras buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. CK 2.23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
  17. Šioje konkrečioje byloje konstatuota, jog atsakovės siekis stebėti bendrojo naudojimo kiemą, nors ir teisėtu tikslu, neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, taigi ieškovai turi teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi vaizdo stebėjimo kameros buvo pakabintos 2014 metais, po to pakabintos 2015 metais, taigi ieškovai bei jų nepilnamečiai vaikai yra stebimi pakankamai ilgą laikotarpį. Be to, nėra žinomas vaizdo įrašų saugojimo ir panaudojimo tikslas. Nors atsakovė teigė, kad kameros nėra įjungtos nuolatos, tačiau byloje nėra įrodymų, kokiu metu ir kiek laiko yra filmuojama, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai patyrė ir iki pat šiol patiria nesaugumo jausmą, baimę dėl nepilnamečių vaikų interesų galimų pažeidimų. Šie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai atsakovams ir jų nepilnamečiams vaikams atsirado dėl neteisėtų veiksmų įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras ir yra priežastiniame ryšyje su atsakovų patirtais neigiamais išgyvenimais. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas priteisti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Kadangi apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo teisinių argumentų dėl žalos dydžio, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog neturtinės žalos dydis būtų nepagrįstas ir neprotingas, todėl plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
  18. Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas reikalavimas dėl stovėjimo vietos su kelio ženklu „Neįgalusis“ nustatymo. Nurodo, kad teismas nustatydamas automobilio stovėjimo vietą su kelio ženklu „Neįgalusis“, neįvertino, jog automobilį statant toje vietoje, kurioje pageidauja ieškovai pagal priešieškinį, būtų pažeisti pačių ieškovų interesai, kadangi būtų apsunkintas patekimas į jiems priklausantį ūkinį pastatą. Be to, vadovautis žemės sklypo planu, kurį paruošė UAB „Vakarų valda“ nėra pagrindo, kadangi teismo sprendimas, kuriuo pagal minėtą žemės sklypo planą buvo nustatyta naudojimosi tvarka yra apskųstas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  19. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
  20. Ieškovai pagal priešieškinį prašė nustatyti automobilio stovėjimo su kelio ženklu „Neįgalusis“ stovėjimo vietą taip, kaip pavaizduota į bylą pateikta žemės sklypo plane (b. l. 13, II tomas). Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog nėra pagrindo vadovautis minėtu žemės sklypo planu, kadangi teismo sprendimas, kuriuo šio plano pagrindu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra apskųstas, pažymėtina dar kartą, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir žemės sklypo naudojimosi tvarka yra tokia, kokia pavaizduota byloje esančiame žemės sklypo plane.
  21. Kaip jau minėta, vienintelis argumentas, kuriuo apeliantė nesutinka su ieškovų prašoma nustatyti automobilio stovėjimo vieta yra tas, jog tokiu būdu statant automobilį bus pažeisti pačių ieškovų interesai patekti prie ūkinio pastato. Iš minėto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovų siūloma stovėjimo vieta yra šalia ūkinio pastato, tačiau ne iš jo kairiosios pusės (kur šiuo metu yra nubraižytas horizontalusis žymėjimas), o iš priekinės ūkinio pastato dalies palei tvorą, priešais įvažiavimą į kiemą. Atsakant į apeliantės argumentą, jog tokiu būdu bus pažeisti ieškovų interesai pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai patvirtina, kad ieškovų interesai nebus pažeisti, kadangi jie patys tokią stovėjimo vietą siūlė nustatyti. Atsakovų teigimu dabartinė automobilio statymo vieta fiziškai pažeidžia jų galimybes patekti į jiems priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, o pastačius priestatą, automobilis visiškai užblokuos ieškovams patekimą į jiems priskirtą naudoti žemės sklypo dalį. Šias ieškovų nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas žemės sklypo planas.
  22. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-11-25 pranešimo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, jog ( - ), namo kieme būtų įrengta (perkelta į kitą vietą) neįgaliųjų asmenų automobilio statymo vieta (b. l. 49, II tomas). Apeliantei nenurodant jokių kitų nesutikimo su šia sprendimo dalimi argumentų, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilio stovėjimo vietos nustatytas ieškovų prašomu būdu, nepažeis nei vieno iš bendraturčių interesų, kadangi bus užtikrintas tinkamas naudojimasis žemės sklypo dalimis, kurios priskirtos kiekvienai šaliai bei bendrojo naudojimo kiemu.

17Dėl atsakovo pagal priešieškinį L. V. apeliacinio skundo

  1. Apelianto apeliacinis skundas motyvuojamas tik tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtas, esantis ( - ), yra atsakovo bei ieškovės šeimos turtas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, todėl tik ieškovei kyla atsakomybė pagal priešieškinį. Šis argumentas taip pat nurodytas apeliantės apeliaciniame skunde.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovei priklausanti 1/2 dalis gyvenamojo namo adresu ( - ), vadovaujantis Civilinio kodekso 3.84 straipsnio nuostatomis laikytina šeimos turtu, todėl abu atsakovai yra atsakingi pagal priešieškiniu pareikštus reikalavimus.
  3. Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
  4. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
  5. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta kad V. A. V. nuosavybės teise priklauso ½ pastato Nr. ( - ) (gyvenamasis namas), ½ pastato Nr. ( - ) (ūkinis pastatas), ½ kitų statinių Nr. ( - ) (kiemo statiniai), esančių ( - ), kuriuos ieškovė įgijo 2000-01-05 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Taigi, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, minėtas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), taikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Su apeliaciniu skundu atsakovas pagal priešieškinį L. V. pateikė teismui 2016-04-13 Vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 5 punktu sutuoktiniai susitarė, kad santuokos metu dovanojimo sandorio ar paveldėjimo pagrindu sutuoktinių įgytas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
  6. Vadovaujantis CK 3.97 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra, bei esant byloje įrodymams, kad PVM sąskaitos faktūros už įsigytas vaizdo kameras, kelio ženklą bei atliktus darbus išrašytos ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) vardu, leidimas įsirengti automobilio su kelio ženklu „Neįgalusis“ stovėjimo vietą išduotas ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį), darytina išvada, kad pagal priešieškiniu pareikštus reikalavimus atsakomybė kyla tik ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) V. A. V..
  7. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę bei šeimos turtą (CK 3.84, 3.97 straipsniai), atsakovas L. V. laikytinas netinkamu atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu naikintina.
  8. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
  9. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų priteisti turtinę žalą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.263 straipsnis), netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę bei šeimos turtą (CK 3.84, 3.97 straipsniai), dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Ieškovė pateikė įrodymus apie 600,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas bei sumokėjo 23,70 EUR žyminį mokestį, iš viso 623,70 EUR bylinėjimosi išlaidų. A. A., J. A., A. A. ir K. A. pateikė įrodymus apie sumokėtą 152,00 EUR žyminį mokestį bei 100,00 EUR užstatą, galimoms liudytojo išlaidoms sumokėti. Atsakovas L. V. pateikė įrodymus 100,00 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį surašymą.
  3. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 20 procentų, iš atsakovų pagal ieškinį priteistina 125 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  4. Kadangi priešieškinio reikalavimai atsakovui L. V. atmesti, iš ieškovų pagal priešieškinį priteistina 100 EUR atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  5. Kadangi patenkinta 74 procentai priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės (ieškovės pagal ieškinį) V. A. V. priteistina 112 EUR bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria grąžintas 100 EUR užstatas A. A. liudytojo išlaidoms apmokėti, paliktina nepakeista.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 200 EUR atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 20 EUR žyminis mokestis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-14 nutartimi ieškovė atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atsakovas L. V. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 200 EUR atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 20 EUR žyminis mokestis. Ieškovai A. A., J. A., A. A. ir K. A. pateikė įrodymus apie patirtas 400 EUR atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
  3. Kadangi patenkinta 15 procentų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų iš atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) priteistina 30 EUR ieškovės atstovavimo išlaidų, 3 EUR žyminio mokesčio bei 17 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
  4. Kadangi atsakovo L. V. apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) priteistina 220 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  5. Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai, iš ieškovės priteistina A. A., J. A., A. A. ir K. A. 340 EUR bylinėjimosi išlaidų.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

22Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovų A. A. ir J. A. solidariai 579,20 EUR turtinės žalos atlyginimą ieškovei V. A. V..

24Priteisti iš atsakovo A. A. 187,50 EUR turtinės žalos atlyginimą ieškovei V. A. V..

25Kitą ieškinio dalį atmesti.

26Įpareigoti V. A. V. per 5 (penkias) dienas nuo sprendimo (2017 m. vasario 10 d.) įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ); V. A. V. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatytina teisė atsakovams A. A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ).

27Priteisti iš atsakovės V. A. V. 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. A..

28Priteisti iš atsakovės V. A. V. 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J. A..

29Priteisti iš atsakovės V. A. V. 250 EUR neturtinės žalos atlyginimo K. A., gim. ( - ), atstovaujamo įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., naudai.

30Priteisti iš atsakovės V. A. V. 250,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo A. A., gim. ( - ), atstovaujamo įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., naudai.

31Nustatyti automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą ir leisti ieškovei V. A. V. atitinkamai paženklinti (horizontaliuoju ženklinimu, kelio ženklais) UAB „Vakarų valda“ 2016-09-15 žemės sklypo plane nurodytoje vietoje.

32Kitą priešieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovų A. A. ir J. A. 125 EUR, iš kiekvieno po 62,50 EUR, bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. A. A., patirtų pirmosios instancijos teisme.

34Priteisti iš ieškovų A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A. 100 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui L. V., patirtas pirmosios instancijos teisme.

35Priteisti iš ieškovės V. A. V. 112 EUR bylinėjimosi išlaidų A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., patirtų pirmosios instancijos teisme.

36Grąžinti atsakovui A. A. (mokėtojas A. A.) 2016-10-07 100,00 Eur dydžio užstatą, sumokėtą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo, į.k. 191443889, depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, galimoms liudytojo V. K. išlaidoms padengti.

37Priteisti iš atsakovų A. A. ir J. A. 33 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. A. A., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

38Priteisti iš atsakovų A. A. ir J. A. 17 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

39Priteisti iš ieškovų A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A. 220 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui L. V., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40Priteisti iš ieškovės V. A. V. 340 EUR bylinėjimosi išlaidų A. A., J. A., A. A., gim. ( - ), K. A., gim. ( - ), atstovaujamų įstatyminių atstovų A. A. ir J. A., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-10... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Apeliaciniame skunde ieškovė bei atsakovė pagal... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
          1. CPK... 14. Dėl ieškovės apeliacinio skundo. Dėl ieškovės ieškinio.
              15.
            1. Tačiau byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog tvoros, kuri... 16. Dėl priešieškinio.
              1. Pirmosios instancijos... 17. Dėl atsakovo pagal priešieškinį L. V. apeliacinio... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                  19. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                    20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 21. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą... 22. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovų A. A. ir J.... 24. Priteisti iš atsakovo A. A. 187,50 EUR turtinės žalos... 25. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 26. Įpareigoti V. A. V. per 5 (penkias) dienas nuo sprendimo... 27. Priteisti iš atsakovės V. A. V. 200,00 EUR neturtinės... 28. Priteisti iš atsakovės V. A. V. 200,00 EUR neturtinės... 29. Priteisti iš atsakovės V. A. V. 250 EUR neturtinės... 30. Priteisti iš atsakovės V. A. V. 250,00 EUR neturtinės... 31. Nustatyti automobilio su ženklu „Neįgalusis“ parkavimo vietą ir leisti... 32. Kitą priešieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovų A. A. ir J.... 34. Priteisti iš ieškovų A. A., J.... 35. Priteisti iš ieškovės V. A. V. 112 EUR bylinėjimosi... 36. Grąžinti atsakovui A. A. (mokėtojas 37. Priteisti iš atsakovų A. A. ir J.... 38. Priteisti iš atsakovų A. A. ir J.... 39. Priteisti iš ieškovų A. A., J.... 40. Priteisti iš ieškovės V. A. V. 340 EUR bylinėjimosi...