Byla e2-1390-947/2019
Dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl naudojimosi turtu (žemės sklypu) nustatymo, išlaidų už gyvenamojo namo šildymą priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

2sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei, Simonai Manstvilaitei, Gabrielei Žemaitytei, dalyvaujant ieškovei J. R. ir jos atstovui advokatui Linui Šarkiui, atsakovui A. P. ir jo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

3pagal ieškovės J. R. ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl naudojimosi turtu (žemės sklypu) nustatymo, išlaidų už gyvenamojo namo šildymą priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5I.

6Ieškovės reikalavimai ir argumentai

71.

8Ieškovė J. R. ieškiniu prašė teismo atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1522 ha, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 6 380 Eur, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1487 ha, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 349.40 kv. m., ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 90 194 Eur, priteisiant atsakovui A. P. natūra visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus ir įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 48 287 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 179–180).

92.

10Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes taikiu būdu su atsakovu nepavyksta susitarti dėl turto atidalijimo. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ). Ieškovė šių nekilnojamųjų daiktų bendrasavininke tapo paveldėjimo pagal testamentą būdu (po motinos B. P. mirties) 2012 m., tačiau iki šiol dėl konfliktinių santykių su buvusiu motinos sutuoktiniu ieškovė negali realiai naudotis paveldėtu turtu. Ieškovės teigimu, dar iki kreipimosi į teismą ji ėmėsi iniciatyvos gera valia ir bendru sutarimu išspręsti turto pasidalinimo klausimą (buvo organizavusi mediacijos procesą, siuntė pranešimus su pasiūlymais), tačiau atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų ir iki šiol vienasmeniškai priima sprendimus dėl turto naudojimo bei valdymo, tokiu būdu apsunkindamas ieškovės daiktinių teisių realizavimą. Ieškovės tvirtinimu, turtas realiai negali būti naudojamas dviejų savininkų, turto padalinimas natūra (rekonstrukcijos būdu, kaip priešieškiniu prašo atsakovas) pareikalautų didelių finansinių išlaidų ir remonto darbų organizavimo, todėl turto atidalijimas, turtą priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant atitinkamo ir pagrįsto dydžio piniginę kompensaciją, yra vienintelis protingas ir įstatymams neprieštaraujantis nuosavybės atidalijimo būdas. Šalies paaiškinimu, prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydis yra objektyviai nustatytas, pagrįstas turto vertinimu, ieškinio reikalavimų patenkinimas atsakovų interesų nepažeistų.

113.

12Ieškovė ir jos atstovas advokatas Linas Šarkys teismo posėdžiuose ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

13II.

14Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai

154.

16Atsakovas A. P. priešieškiniu pateikė šiuos reikalavimus:

174.1 nustatyti 0.1487 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2018 m. architekto N. R. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 su naudojimosi zonomis, pagal kurį atsakovas A. P. naudosis 271.50 kv. m. žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), dalimi, plane pažymėta „B“ raide, ieškovė J. R. naudosis 271.50 kv. m. žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), dalimi, plane pažymėta „A“ raide; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „1“, atsakovas A. P. ir ieškovė J. R. naudosis bendrai;

184.2 atidalinti natūra atsakovui A. P. tenkančią ½ dalį ir ieškovei J. R. tenkančią ½ dalį namo, unikalus numeris ( - ), bei atsakovui A. P. tenkančią ½ dalį ir ieškovei J. R. tenkančią ½ dalį ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1p, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, namo rekonstrukcijos būdu suformuojant du atskirus turtinius vienetus – butus ir ūkio pastato padalijimo į du atskirus turtinius vienetus pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. architekto N. R. paruoštą techninį darbo projektą Nr. 76 „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimas į du butus ir ūkio pastato padalijimas į du turtinius vienetus, ( - );

194.3 atidalinti atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), bendras plotas 0.1522 ha, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 6 380 Eur, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui A. P. natūra visą žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), o ieškovei J. R. iš atsakovo A. P. priteisiant 3 190 Eur piniginę kompensaciją;

204.4 priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės J. R. 1645,59 Eur A. P. patirtų J. R. tenkančių namo, esančio ( - ), šildymo išlaidų;

214.5 priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 3 t., b. l. 6–9).

225.

23Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad realus namo ir ūkinio pastato atidalinimas natūra (nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką) pagal architekto N. R. parengtą projektą yra protingas sprendimas, nes nepaisant tarpusavio nesutarimų šalys galėtų bendrai gyventi šiame būste. Atsakovas nurodė, kad pagal savo turtinę padėtį galėtų išmokėti piniginę kompensaciją tik už atsakovui prašomą priteisti žemės sklypą, esantį ( - ).

246.

25Teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais remiantis prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

26II.

27Dėl bylos medžiagos nuorodų

287.

29Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-1390-947/2019 buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-3035-1088/2019, kuri buvo užvesta po to, kai Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2707-944/2018 ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad sujungtos civilinės bylos turėjo du skirtingus teisminio proceso numerius, todėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba suformuoti vieną bylos apyrašą techniškai nebuvo galima (tai raštu patvirtino ir Nacionalinės teismų administracijos specialistai). Taigi sprendime teikiant nuorodas į elektroninės bylos lapus, kartu nurodomas ir teisminio proceso numeris.

308.

31Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal civilinės bylos Nr. e2-3035-1088/2019 teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0 buvo suformuoti trys elektroninės bylos tomai, pagal civilinės bylos e2-1390-947/2019 teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6 buvo suformuoti taip pat trys elektroninės bylos tomai (iš viso 6 tomai).

32Teismas

33konstatuoja:

34Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas

35III.

36Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

389.

39Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso šie nekilnojamieji daiktai:

409.1 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1522 ha, esantis ( - );

419.2 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1487 ha, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 349.40 kv. m, ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ).

4210.

43Dėl minėto turto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas, kuriame šalys suformulavo savarankiškus reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio pagrindu („Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės“).

4411.

45Įvertinus ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad šioje byloje ginčo dalykas yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

4612.

47Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai priklauso ieškovei J. R. ir atsakovui A. P. lygiomis dalimis, t. y. nuosavybė yra bendroji dalinė. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus bei jais disponuoti, ir ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių J. R. ir A. P. valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma abiems priimtino sprendimo.

4813.

49Bendraturčiai J. R. ir A. P., įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, galėjo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau tokia teise nei vienas iš bendraturčių nepasinaudojo nuo pat 2012 m., kuomet turto bendrasavininke tapo J. R..

5014.

51Abu bendraturčiai reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Pagal teismų praktiką prioritetas būtent ir yra teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

5215.

53Tačiau ieškovė J. R. siekia vienintelio tikslo – nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisę, o atsakovas A. P. savo ruožtu pasinaudojo įstatyme suteikta galimybe rinktis kitą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, t. y. atidalyti nekilnojamuosius daiktus natūra ir tik dėl dalies daiktų (žemės sklypo, esančio ( - )) taikyti naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymą.

5416.

55Bylos šalys, subjektyviai įvertinusios savo padėtį, interesus bei realias galimybes, pasinaudojo kitu bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu, įtvirtintu CK 4.80 straipsnio 1 dalyje. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas).

5617.

57Taigi bylos šalims nepavyksta susitarti dėl atidalijimo būdo:

5817.1 atsakovas pareiškė reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo natūra, suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atsakovas įrodinėjo, kad neproporcinga žala daiktų paskirčiai tokiu atveju nebus padaryta. Pažymėtina, kad tokio atidalijimo siekiančiam bendraturčiui A. P. pagal formuojamą teismų praktiką teko pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, ir kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą);

5917.2 ieškovė atitinkamai teikė ieškinį dėl viso nekilnojamojo turto priteisimo vienam iš bendraturčių (atsakovui), ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

6018.

61Tačiau svarbu akcentuoti, kad aptartos bendraturčių J. R. ir A. P. nuožiūros teisės (kiekvienos atskirai) nėra absoliučios. Kiekvieno bendraturčio teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti abiejų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą.

6219.

63Teismas, apibendrinęs bylos šalių materialiuosius reikalavimus ir pateikęs jų teisinį vertinimą, atsižvelgdamas į visus sprendimo 9–18 punktuose nurodytus teisės normų išaiškinimo aspektus, aptartus kasacinio teismo praktikoje, toliau teikia motyvus dėl šių reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo.

64Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

6520.

66CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato: jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė J. R. įrodė savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė pagrįstumą šių savo reikalavimų:

6720.1 priešingai nei įrodinėjo atsakovas A. P., nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), padalijamas natūra (atliekant rekonstrukciją pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. architekto N. R. parengtą projektą) ir žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymas pagal planą nėra galimas be neproporcingos žalos šių daiktų paskirčiai ir iš esmės nepažeidus bendraturčių interesų pusiausvyros;

6820.2 reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio ( - ), padalijimo natūra, atsakovui A. P. priteisiant turtą ir atitinkamai ieškovei J. R. priteisiant kompensaciją pinigais, yra priimtinas abiem ginčo šalims (pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl šio reikalavimo buvo pasikeitusi, t. y. ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje buvo nutarusi reikšti reikalavimą dėl šio turto priteisimo natūra jai, tačiau šalims nepavykus rasti bendro sutarimo ir taikaus ginčo išsprendimo, ieškovė galiausiai nutarė palaikyti patį pradinį, dar 2017 m. lapkričio 13 d. pateiktą reikalavimą dėl šio žemės sklypo priteisimo atsakovui).

6921.

70Sprendimo 20 punkte nurodytai išvadai pagrįsti žemiau pateikiami teismo motyvai:

7121.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo natūra pageidaujantis asmuo, šiuo atveju atsakovas A. P., savo ketinimus privalėjo išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis (ieškovė J. R.) galėtų įvertinti, ar taip atidalijant turtą nebus pažeistos jos teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą.

7221.2. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktą). Aktualios redakcijos LR Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Taip pat ieškinį teikiančiam bendraturčiui būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

7321.3. Šiuo atveju atsakovas A. P. pateikė teismui architekto N. R. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į du butus ir ūkio pastato padalinimo į du turtinius vienetus, ( - )., rekonstrukcijos projektą“ Nr. 76 (projektas buvo tikslinamas, kitai šaliai pateikus pastabas dėl techninių projekto klaidų; teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., 1–36). Tačiau teikdamas paaiškinimus apie konkrečius statybos darbus, atsakovas apsiribojo tik tuo, kad daugelį statybos darbų (mūrijimo, staliaus, dažymo ir pan.) per konkrečiai neapibrėžtą laikotarpį jis pats asmeniškai (su neįvardintų artimų asmenų pagalba) realiai galėtų atlikti, nes turi tinkamą išsilavinimą ir didelę patirtį statybų srityje (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 6 min. 30 s. – 1 val. 8 min. 13 s.). Teismas šią atsakovo poziciją laiko nenuoseklia ir visiškai nepagrįsta. Pirmiausia pabrėžtina, kad atsakovas teismui akcentavo aplinkybę, kad yra senyvo amžiaus asmuo, jo sveikatos būklė yra labai prasta, papildomai dirbti neturi sveikatos (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 85), realiai jis net negali naudotis gyvenamojo namo antruoju aukštu. Atsakovas nurodė, kad antruoju aukštu nesinaudoja, nes jam dėl skaudančių kojų sunku judėti, lipti laiptais (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 3 min. 30 s. – 1 val. 3 min. 45 s.). Atsakovas pripažino, kad dėl sveikatos problemų ir garbingo amžiaus sudėtinga atlikti ir kasdienius namų ūkio darbus (sniego valymas, žolės pjovimas) (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. 8 s. – 1 val. 9 min. 30 s.). Tuo tarpu teikdamas paaiškinimus apie gyvenamojo namo rekonstrukciją, atsakovas nebesirėmė anksčiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentavo, kad nekiltų problemų dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo namų ūkio būdu, tik negalėjo nurodyti, kiek realiai truktų remonto darbai, jam pačiam atliekant šiuos darbus (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 11 min. 8 s. – 1 val. 11 min. 35 s.).

7421.4. Atsakovo nesąžiningumą statybos darbų organizavimo klausimu atskleidė kita bylos nagrinėjimo metu nustatyta faktinė aplinkybė: teismo posėdyje liudytoju apklaustas bendrovės UAB „Absta“ vadovas A. B. (pažįstantis asmeniškai atsakovą iš dalyvavimo versle ankstesniu laiku) paaiškino, kad namo rekonstrukcijos darbų sąmatą paruošė ne pagal architekto N. R. parengtą projektą, o tik pagal atsakovo nurodymus, kokius darbus realiai reikėtų atlikti. Be to, bendrovės atstovas realiai net nebuvo atvykęs apžiūrėti gyvenamojo namo, pastatą buvo matęs prieš 10–15 metų (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 30 s. – 26 min. 20 s.). Į teismo klausimą, dėl kokios priežasties darbų sąmatą rengusiai bendrovei „Absta“ nebuvo pateiktas architekto projektas, atsakovas neturėjo pagrįsto atsakymo. Atsakovas A. P. tik patvirtino, kad A. B. nepateikė architekto N. R. projektų ir sąmatą nurodė rengti pagal savo paties vienasmeniškai sudarytą darbų sąrašą (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min. 58 s. – 33 min. 50 s.). Šios nustatytos aplinkybės atskleidė priežastį, kodėl bendrovių „Absta“ ir „Meldija“ parengtos darbų sąmatos ženkliai skiriasi viena nuo kitos pinigine išraiška – UAB „Meldija“ darbų sąmata už 66 874,10 Eur buvo parengta konkrečiai pagal architekto N. R. projektą, kai tuo tarpu UAB „Absta“ sąmata už 15 609,54 Eur buvo rengiama vien tik pagal atsakovo žodinius nurodymus, nesutampančius pilna apimtimi su architekto parengtu rekonstrukcijos projektu (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 128–131, 138–139).

7521.5. Liudytojas R. P. (25 m. patirtį turinčios statybų įmonės UAB „Meldija“ vadovas) patvirtino, kad 2019 m. kovo 22 d. sąmatą parengė dviem etapais, įvertinus abiejų architekto N. R. projektų duomenis ir realiai nuvykus į objektą (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min. 20 s. – 5 min. 05 s.). Liudytojas išsamiai ir nuosekliai paaiškino atliktinų statybos darbų apimtis, jų trukmę (apie 3–4 mėn.), mastą, nurodė, kad pagal sąmatą dar nėra įtraukti darbai dėl elektros įvado, vandens įvado ir fekalinės kanalizacijos įvado įvedimo (siekiant visiškai atskirti du namų ūkius) (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 30 s. – 6 min. 36 s.).

7621.6. Pažymėtina, kad pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atsakovas nagrinėjamu atveju pateikė projektinį pasiūlymą, tačiau pagal šio dokumento duomenis akivaizdu, kad atsakovo siūlomas atidalijimo natūra variantas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, nes projekte yra tik siūloma, bet nėra išspręsta dėl atskirų ir izoliuotų namo komunikacijų įvedimo (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, elektros įvado naudojimo) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 11). Konstatuojama, kad nėra pagrįstas reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą, neišsprendus namo komunikacijų klausimo, kuris, be to, pareikalautų dar didesnių išlaidų. Taip pat pagrįstu ir protingai motyvuotu laikytinas ieškovės argumentas, kad pagal architekto N. R. rekonstrukcijos projektą ieškovei natūra atitektų ta gyvenamojo namo dalis, kurioje turėtų būti atliekami didžiausi tiek savo apimtimi, tiek pinigine išraiška rekonstrukcijos darbai (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 27 min. 50 s. – 1 val. 28 min. 25 s.).

7721.7. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamasis namas yra suprojektuotas kaip vienbutis, taigi, norint įgyvendinti tikslą, kad namas būtų pritaikytas dviem atskiriems namų ūkiams, tiek techniškai, tiek teisiniu aspektu (dokumentų parengimo, statybos leidimo ir t. t.) privalu išspręsti daugelį klausimų. Aplinkybes apie tai, kad namo pertvarkymas pareikalaus ne tik didelių statybos darbų organizacinių klausimų sprendimo, bet taip pat ir finansinių resursų, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: architektės R. R. 2018 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. 01A nurodyta, kad namo rekonstrukcija pareikalautų didelių investicijų (sąmata galėtų siekti daugiau kaip 30 proc. namo statybinės vertės), namo padalijimas į du butus natūra yra ekonomiškai nepagrįstas, tikėtina, kad po rekonstrukcijos sumažėtų gyvenamojo namo (kaip turtinio vieneto) rinkos vertė, planuojamai rekonstrukcijai būtina atlikti griovimo, statybos, apdailos darbus pagal parengtą detalų rekonstrukcijos projektą, suderintą su kontroliuojančiomis institucijomis ir gavus atitinkamus leidimus (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 111).

7821.8. Atsakovas taip pat nepateikė siūlytino būdo dėl kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), padalinimo (pastato–šiltnamio, unikalus numeris ( - ), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kanalizacijos šulinys – 5 vnt., tvora), unikalus numeris ( - ), priklausančių gyvenamajam namui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 1 t., b. l. 5-6) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 11). Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad turto atidalijimas, neišsprendus visų be išimties nekilnojamųjų daiktų atidalijimo klausimus, yra pagrįstas ir teisėtas.

7921.9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Tačiau pagal atsakovo teikiamą reikalavimą nėra užtikrinama, kad ateityje tarp bendraturčių nekils ginčų: pagal atsakovo iniciatyva parengtą architekto N. R. 1487 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), planą su naudojimosi zonomis šalys ir toliau turės bendrai naudotis pakankamai didele žemės sklypo dalimi (944 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta Nr. „1“) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 1 t., b. l. 70). O iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin priešiški dėl asmeninių priežasčių. Atitinkamai konstatuojama, kad atsakovo nurodytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas (nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką) nesudarytų sąlygų užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 2 straipsnis). Taigi teismas nurodytą aplinkybę pripažįsta kaip dar vieną sąlygą išvadai, kad atidalijimas natūra pagal atsakovo pateiktą rekonstrukcijos projektą ir naudojimosi žemės sklypu planą yra negalimas, nes neužtikrina siekio sumažinti bendraturčių nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą.

8021.10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo pat gyvenamojo namo pastatymo šiuo gyvenamuoju namu iki šiol faktiškai naudojasi atsakovas A. P. su savo šeima. Ieškovės J. R. pozicija visada buvo nuosekli ir vienoda – 2012 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu įgijusi nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), ir ( - ), visada reiškė nuostatą, kad šiuo turtu realiai naudotis ji neturi valios ir siekia turtą realizuoti (perleisti kitam bendraturčiui arba tretiesiems asmenims). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti ieškovės 2014 m. balandžio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d. rengti pranešimai kitam bendraturčiui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22256-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 65, 68). Byloje nebuvo ginčo, kad faktiškai šiuo turtu ieškovė nesinaudojo. Be to, bylos nagrinėjimo metu tiek iš šalių žodinių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų konstatuojama, kad šalių santykiai turto pasidalinimo ir naudojimosi juo klausimu yra labai įtempti, paremti subjektyvių lūkesčių neišpildymo aspektu, taip pat asmeniniu tarpusavio susipriešinimu. Liudytoja I. A. (bylos šalių pažįstamas asmuo) paliudijo, kad šalims nepavyko geranoriškai bendradarbiauti, priimti bendrų sprendimų, nes atsakovas priimdavo sprendimus vienasmeniškai, nepasitaręs su kita bendraturte (dėl namo šildymo sistemos įvedimo, turto naudojimo) (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. – 1 val. 18 min. 40 s.). Taigi daroma išvada, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato padalinimas natūra tik dar labiau pagilintų šalių konfliktinius santykius ir šios išvados nepaneigia atsakovo atstovės išsakyta pozicija, kad ikiteisminių tyrimų dėl šalių nesutarimų nėra pradėta ir į policijos įstaigas kol kas nėra kreiptasi (2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min. 59 s. – 1 val. 6 min. 08 s.). Liudytoja N. P. (atsakovo brolio sutuoktinė, gyvenanti Šiauliuose) taip pat nepatvirtino draugiškų šalių santykių, nes apie šalių bendravimą žinojo tik iš atsakovo pasakojimų.

8121.11. Kitas aspektas, dėl kurio nėra galimybės konstatuoti atsakovo reikalavimo pagrįstumo, yra tai, kad nors atsakovas pateikė į bylą architekto parengtą namo rekonstrukcijos projektą, tačiau byloje laikėsi pozicijos, kad visus statybos darbus jis atliktų ne ūkio būdu (samdant rangovus ir sudarant rangos sutartis, pagal kurias būtent šiems subjektams tektų prievolė atlikti darbus ir kartu pasirūpinti visiems statinio darbams vykdyti reikalingais civilinės atsakomybės draudimais), o namų ūkio būdu (arba mišriu būdu) ir kartu prisiimti visą riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame rekonstruoti statinyje. Pastebėtina, kad atsakovas net neįvardino, su kieno pagalba atliktų visus statybos darbus ir kokiu teisiniu pagrindu šie asmenys vykdytų rekonstrukciją. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo A. P. siūlomas namo atidalinimo natūra variantas, nesant aiškios ir tikslios pozicijos dėl realių statybos darbų organizavimo (tuo labiau, kad pagrindiniai statybų darbai pagal projektą yra numatyti būtent ieškovei tenkančioje pastato-gyvenamojo namo dalyje), akivaizdžiai ir iš esmės pažeistų kitos bendraturtės (ieškovės J. R.) teisėtus interesus.

8221.12. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės J. R. nesutikimas su pateiktu projektiniu pasiūlymu yra protingai motyvuotas ir paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (neišsamus, inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų klausimų neapimantis namo rekonstrukcijos projektas; UAB „Meldija“ darbų sąmata). Atsakovo abstraktus ir tik žodiniais paaiškinimais paremtas argumentas, kad jis namų ūkio būdu atliks rekonstrukcijos darbus (ne pagal architekto projekto reikalavimus parengtą darbų sąmatą) akivaizdžiai atskleidžia pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

8322.

84Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad atsakovo A. P. pateikti turto atidalijimo ir naudojimo projektai (reikalavimai) yra teisiškai negalimi, šių projektų įgyvendinimas pažeistų ieškovės J. R. (bendraturtės) teises, be kita ko, sudarytų realias prielaidas ateityje naujiems ginčams tarp šalių. Todėl tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl visų nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), priteisimo atsakovui A. P., ieškovei J. R. priteisiant teismo nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Atitinkamai atmetami priešieškinio reikalavimai dėl nurodytų nekilnojamųjų daiktų atidalinimo natūra, žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

85Dėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio

8623.

87Sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos ieškovei dydžio, paminėtina, kad ginčo šalys byloje teikė keletą nekilnojamųjų daiktų vertes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Paskutinis ir aktualiausias turto vertinimas buvo atliktas šalių iniciatyva 2019 m. kovo mėn.:

8823.1 atsakovo A. P. iniciatyva 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“ (turto vertintoja G. B.) parengta turto vertinimo ataskaita, kurios duomenimis, 88 800 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų Eur) vertės yra šis turtinis kompleksas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1487 ha, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 349.40 kv. m, ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6; e. b. 2 t., b. l. 51–100);

8923.2 ieškovės J. R. iniciatyva 2019 m. kovo 14 d. UAB „Turto vertė“ parengtas nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas, kurio duomenimis, 6 380 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimties Eur) vertės yra žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1522 ha, esantis ( - ) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6; e. b. 2 t., b. l. 106–126).

9024.

91Pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl 6 380 Eur vertės žemės sklypo, esančio ( - ). Taigi tarp šalių atitinkamai nebuvo ginčo dėl piniginės kompensacijos, mokėtinos ieškovei, dydžio – 3 190 Eur (6 380 Eur : 2 = 3 190 Eur) (CPK 187 straipsnis).

9225.

93Tačiau ieškovė J. R. nesutiko su 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“ turto vertintojos G. B. parengta turto vertinimo ataskaita, kurios duomenimis, nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), bendra rinkos vertė yra 88 800 Eur. Ieškovės atstovas teismo posėdyje teikė paaiškinimus, kad turto vertinimas yra koreguotinas ir turto vertė turėtų būti 90 194 Eur, o ieškovei atitinkamai priteistinos kompensacijos dydis turėtų būti 45 097 Eur (90 194 Eur : 2 = 45 097 Eur).

9426.

95Apibendrinant, ieškovės atstovas pateikė šiuos argumentus, į kuriuos prašė teismo atsižvelgti, sprendžiant ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio klausimą:

9626.1 vertinamo turto vertė buvo nustatyta neteisingai parenkant vertinimo tikslą ir lyginamuosius objektus. Vertinimo ataskaitos 1.7. dalyje „Darbo apimties aprašymas“ nurodoma, kad suformuluotas vertinimo tikslas – įkeitimas. Vertinant turtą šiuo tikslu, paprastai yra atsižvelgiama į galimai atsirasiančią aplinkybę, kad skolininkui neįvykdžius turtinės prievolės, turtas, kuris buvo įkeistas kreditoriui prievolės įvykdymo užtikrinimui, bus pardavinėjamas skubiai, priverstiniu būdu, t. y. likvidacine verte, o tai reiškia – mažesne nei tikroji rinkos vertė;

9726.2 parinkdama lyginamuosius objektus, vertintoja G. B. privalėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, kurio 58.1. punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Vertinimo ataskaitoje buvo pasirinkti 5 lyginamieji objektai, kurių vienas (Nr. 1) nėra nei analogiškas, nei panašus į vertinamą turtą, kadangi yra net nebaigtas statyti ir todėl yra ženkliai mažesnės vertės. Vertinamas objektas (bylos šalių gyvenamasis namas) yra ne tik pilnai baigtas statyti, bet ir yra visiškai įrengtas gyvenamasis namas, todėl negali būti vertinamas su nebaigtos statybos ir neįrengtu namu. Vertintojo pasirinktas lyginamasis objektas Nr. 1 yra pradėtas statyti 1976 metais. Be to, pasirinktas lyginamasis objektas Nr. 1 neturi jokios infrastruktūros ir yra be pagalbinių pastatų. Ši aplinkybė vertinimo ataskaitoje nėra koreguota jokia pataisa;

9826.3 vertinimo ataskaitoje yra nurodyta daugiau lyginamųjų objektų, nei yra reikalaujama pagal vertinimo metodiką. Netinkamai parinktas objektas turi būti pašalintas, o turto vertė turi būti skaičiuojama, vertinant likusių keturių objektų (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) vertes, t. y. 94 160 Eur + 83 600 Eur + 96 800 Eur + 86 214 Eur) : 4 = 90 193,50 Eur (suapvalinus – 90 194 Eur).

9927.

100Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, ieškovės atstovo argumentus apie tai, kad byloje pateiktas turto vertinimas yra taisytinas. Tokią išvadą teismas grindžia šiais motyvais:

10127.1 pirmiausia pažymėtina, kad teismas, išklausęs ieškovės atstovo argumentus nurodytu klausimu, siūlė ieškovei pateikti teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad turtinio komplekso, esančio ( - ), bendra rinkos vertė yra ne 88 800 Eur, kaip nurodyta turto vertinime, bet 90 194 Eur, kaip apskaičiavo pagal pateiktą metodiką ieškovės atstovas. Teismas aiškinosi aplinkybes, ar ieškovė teiks į bylą tokius argumentus pagrindžiančius įrodymus (kitas turto vertinimas, teismo ekspertizės skyrimas, turto vertintojos iškvietimas į teismo posėdį ir pan.), tačiau ieškovės advokatas nurodė, kad tokių įrodymų ieškovė neteiks. Pagal CPK nuostatas, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė atsisakė galimybės pateikti papildomus rašytinius įrodymus, o pagal įrodinėjimo taisykles šioje byloje teismas neturėjo teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis);

10227.2 ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad iš esmės sutinka su pateiktu turto vertinimu, tačiau prašė teismo eliminuoti iš turto vertinimo vieną lyginamąjį variantą. Šis ieškovės atstovo argumentas yra neteisėtas, nes nėra galimybės turto vertinimo duomenis vertinti selektyviai, t. y. išimant tik keletą sudedamųjų turto vertinimo elementų, paliekant likusius ir iš to daryti išvadas apie turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimas yra atliktas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turinčio asmens – G. B., kuri be kita ko, yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų, atliekančių nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizes, sąrašą. Todėl ieškovės atstovo išsakytos abejonės dėl vertinimą atlikusio asmens kvalifikacijos ir atitinkamai turto vertinimo objektyvumo (dėl nepagrįstai įtraukto vieno palyginamojo varianto ir dėl neteisingai pasirinko turto vertinimo tikslo – įkeitimo) yra visiškai nepagrįstos.

10327.3 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“ (turto vertintoja G. B.) parengtoje turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta, kad vertinime yra pateikta turto rinkos vertė. Aplinkybė, kad turto vertinime yra nurodyta, kad buvo vertinta įkeitimo tikslu, neleidžia daryti išvados, kad dėl to turto rinkos vertė yra neteisingai nustatyta (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, 5 straipsnio 14 dalies 1 punktas; Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 21.1 punktas). Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti ar kvestionuoti, kad turto rinkos vertė, nustatyta taikant individualų vertinimą, yra sąlyginė ar ne tikroji rinkos vertė.

10428.

105Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad ieškovės J. R. ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies – ieškovei J. R. iš atsakovo A. P. priteistina 47 590 Eur kompensacija pinigais (88 800 Eur + 6 380 Eur = 95 180 Eur; 95 180 Eur : 2 = 47 590 Eur).

106Dėl atsakovo turtinės padėties.

10729.

108Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis neturės galimybių išmokėti ieškovei kompensaciją pinigais už jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto. Tačiau įvertinus bylos medžiagos visumą, konstatuojama, kad atsakovas A. P. neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o byloje esantys rašytiniai įrodymai apie jo ir sutuoktinės sveikatos problemas, gaunamas senatvės pensijas ir piniginių lėšų likutį banko sąskaitose yra fragmentiški, realiai neatspindintys atsakovo tikrosios turtinės padėties (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0; e. b. 1 t., b. l. 87–95).

10930.

110Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad piniginių santaupų neturi, gyvena iš savo ir sutuoktinės senatvės pensijų (550 Eur ir 375 Eur). Tačiau ieškovės į bylą pateiktas atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. rašytas atsakymas dėl turto pardavimo patvirtina, kad tuo metu pats atsakovas siūlė ieškovei savo kainą už turtą – 20 000 Eur (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0; e. b. 1 t., b. l. 69–70). Atsakovo į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtino, kad banke atsakovas tų pačių metų gruodžio mėn. piniginių santaupų neturėjo (teisminio proceso Nr. 2-69-22259-2017-0; e. b. 1 t., b. l. 94–95). Atsakovas nurodė, kad siūlė bendraturtei 20 000 Eur, tikėdamasis, kad gautų paskolą iš banko, tačiau bankas nurodė paskolos atsakovui neteiksiantis (duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į banką atsakovas nepateikė). Taip pat minėtame rašte atsakovas nurodė, kad per penkerius su puse metų jis jau investavo į turtą 29 000 Eur.

11131.

112Be to, byloje atsakovas teikė savarankišką reikalavimą dėl ½ dalies išlaidų gyvenamojo namo šildymui atlyginti ir nurodė, kad papildomai investavo pinigines lėšas į namo šildymo sistemą. Atsakovas ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. pirko šildymui skirto kuro už 3 291,18 Eur sumą (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6; e. b. 1 t., b. l. 3, 21–23).

11332.

114Taip pat pažymėtina, kad po to, kai byla buvo sugrąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo siūlomas taikaus ginčo išsprendimo variantas yra 40 000 Eur kompensacija ieškovei. Tačiau vėliau nei atsakovo atstovė, nei atsakovas neatskleidė aplinkybių, kokiu būdu atsakovas, visą laiką deklaruodamas itin sunkią savo turtinę padėtį, gaus minėtus 40 000 Eur. Šalis pateikė tik abstraktų argumentą, kad atsakovas būtų kreipęsis finansinės pagalbos į kitus asmenis. A. P. 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo siūlymas išmokėti ieškovei 40 000 Eur kompensaciją buvo paremtas tik tuo, kad tretieji asmenys (neįvardinti konkrečiai) galbūt galėtų realizuoti savo turimą nekilnojamąjį turtą ir paskolinti atsakovui tokio dydžio sumą (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. 12 s. – 1 val. 11 min. 13 s.).

11533.

116Dar daugiau, atsakovas pripažino aplinkybę, kad pagal jo priešieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo natūra turėtų būti atliekami statybų (namo rekonstrukcijos) darbai, kurie ne tik užtruktų nemažą laikotarpį, bet taip pat pareikalautų nemažų finansinių išteklių. Atsakovas neatskleidė teismui, iš kokių lėšų jis (kad ir dalis darbų būtų atliekama namų ūkio būdu) numatytas išlaidas padengtų, su sutuoktine gyvendamas vien tik iš senatvės pensijos ir turėdamas didelių sveikatos problemų.

11734.

118Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovas, žinodamas apie jam tenkančią įrodinėjimo naštą dėl savo turtinės padėties, nebuvo suinteresuotas visų įrodymų, rodančių realią finansinę padėtį, teikimu. Atsakovas neatskleidė duomenų apie savo turtinę padėtį – pateikti duomenys apie senatvės pensijos dydį ir piniginių lėšų likutį 2017 m. gruodžio mėn. duomenimis negali būti laikomi išsamiais, pagal juos negalima galima realiai įvertinti turtinę padėtį. Byloje esantys kiti įrodymai, t. y. atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir byloje nagrinėjimo metu pateikti siūlymai sumokėti ieškovei vienu atveju 20 000 Eur, kitu atveju – 40 000 Eur, atsakovo pateikti duomenys apie 29 000 Eur investicijas į turtą laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m., atsakovo finansinis gebėjimas per vieną šildymo sezoną mokėti už namo šildymą 3291,18 Eur, akivaizdžiai atskleidžia tai, kad atsakovas, priešingai nei deklaruoja savo procesiniuose dokumentuose, realiai gyvena ne vien tik iš gaunamos senatvės pensijos. Teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius aplinkybių apie sunkią turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturi realių galimybių išmokėti ieškovei nustatyto dydžio piniginės kompensacijos. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina atsakovo stabilią ir gerą finansinę padėtį, leidžiančią atsakovui ne tik pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais (kasdieninių poreikių tenkinimas, sveiktos būklės priežiūra ir pan.), bet taip pat ir investuoti ženklias sumas į namo pagerinimą.

119Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), atidalinimo

12035.

121Pažymėtina, kad šalių pozicija sutapo tik vieninteliu klausimu, t. y. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1522 ha, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 6 380 Eur, atidalinimo būdo. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė teismo šį turtą priteisti atsakovui A. P., o ieškovei J. R. priteisti kompensaciją – 3 190 Eur (6 380 Eur : 2 = 3 190 Eur). Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad sprendimu nustatant tokį atidalinimo būdą realiai yra tenkinamas atsakovo priešieškinio reikalavimas. Pabrėžtina, kad ieškovė dar 2017 m. lapkričio 13 d., nesant atsakovo priešieškinio šiuo klausimu, prašė teismo šį turtą priteisti atsakovui, įpareigojant ieškovei sumokėti kompensaciją už jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo. Ir tik po bylos iškėlimo ieškovė buvo pakeitusi savo reikalavimą šioje dalyje, tačiau galiausiai tarp šalių taip ir nepavykus susitarti taikiai bent jau dalyje ginčo, ieškovė pareiškė valią pasilikti prie pačio pradinio savo reikalavimo.

12236.

123Nustačius, kad šis ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir atitinka abiejų ginčo šalių turtinius interesus (ginčo dėl 6 380 Eur turto vertės nėra), ieškovės J. R. reikalavimas yra tenkintinas, atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią žemės sklypo ½ dalį, o ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją – 3 190 Eur.

124Dėl turtinio reikalavimo už šildymą

12537.

126CK 4.76 straipsnis yra viena iš teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių tarpusavio santykius. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).

12738.

128CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

12939.

130Būtent šios teisės normos pagrindu atsakovas pateikė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 645,59 Eur išlaidų už namo šildymą skystu kuru laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.

13140.

132Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą atsakovo A. P. reikalavimą, ginčo teisingam išsprendimui svarbu nustatyti, ar priešieškiniu reikalaujamos priteisti išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, ar name faktiškai gyvenančio bendraturčio A. P. poreikiams tenkinti.

13341.

134Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas reikalauja padengti išlaidas už įsigytą kurą namo šildymui, nors faktiškai gyvenamuoju namu nuo tada, kai ieškovė J. R. 2012 m. tapo bendraturtė, naudojosi tik atsakovas su savo šeima (byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarė santuoką su O. K. (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 87). Atsakovas A. P. patvirtino, kad ieškovė niekada realiai nesinaudojo gyvenamuoju namu, nuo 2012 m. su ieškove jis realiai nebendrauja, o šildymo sistemą įvedė 2017 m. savo iniciatyva (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. – 1 val. 4 min. 18 s.).

13542.

136Akcentuotina aplinkybė, kad ieškovė nedelsiant po turto įgijimo paveldėjimo teisės būdu kreipėsi į turto vertintojus. 2013 m. gegužės 27 d. sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje yra konstatuota, kad gyvenamasis namas yra šildomas židiniu ir elektra (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 30). Šioje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad vienas iš aspektų, dėl ko vertinamas turtas yra patrauklus rinkoje, yra tai, kad namas yra šildomas židiniu su išvedžiotais ortakiais (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0, e. b. 1 t., b. l. 29, 41). Gyvenamojo namo inventoriniais duomenimis, užfiksuotais 1999 metais, namas šildomas židiniu (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 1 t., b. l. 61). 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitoje (turto vertintoja G. B.) nurodyta, kad namo šildymas yra dvejopo pobūdžio: vietinis centrinis skystu kuru ir židinys (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 88, 53–54). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad namo šildymą skystu kuru įvedė savo iniciatyva, t. y. nesitaręs su kita turto bendrasavininke J. R.. Daroma išvada, kad gyvenamajame name realiai nuo namo pastatymo egzistuojant veikiančiai šildymo sistemai (židinio pagalba ir elektra), atsakovas A. P. savo paties vienasmenišku ir su kitu bendraturčiu nesuderintu sprendimu sumontavo alternatyvią šildymo sistemą skystu kuru (dyzelinu). Atsakovas A. P. patvirtino, kad raštu į bendraturtę dėl namo šildymo sistemos sumontavimo 2017 m. (kainavo apie 10 000 Eur) nesikreipė, neatsimena, ar žodžiu prieš atliekant darbus kreipėsi į ieškovę šiuo klausimu, nurodė, kad jau realiai atliekant darbus nurodė apie tai ieškovei (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 28 min. 35 s. – 1 val. 30 min. 30 s.).

13743.

138Atsakovo žodiniu paaiškinimu, vienam šildymo sezonui, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d., buvo realiai sunaudota kuro už 3 291,18 Eur sumą (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 1 t., b. l. 3, 21–23). Akivaizdu, kad tokio dydžio išlaidos vien tik gyvenamojo namo šildymui yra didelės ir neekonomiškos (atsakovo skaičiavimu, jis iš UAB „Naftrus“ pirktą dyzeliną šildymui (5709 l) sunaudojo per 109 dienas, nepertraukiamai veikiant katilui „Gitre 4“ didžiausiu galingumu (2.2 kg/h) (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6, e. b. 2 t., b. l. 176). Atsakovas A. P., įvesdamas šį alternatyvų šildymo būdą, prisiėmė sau finansinę riziką dėl didelių šildymo kaštų dengimo. Todėl ieškovė, negalėjusi išreikšti savo pozicijos minėtu klausimu, negali būti proporcingai atsakinga už šių išlaidų (1/2 dalies) atlyginimą.

13944.

140Teismo vertinimu, atsakovo prašomos priteisti gyvenamojo namo šildymo išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes, t. y. į tai, kad 1993 m. statytas gyvenamasis namas turėjo veikiančią šildymo sistemą židiniu, konstatuojama, kad alternatyviu ir išimtinai atsakovo iniciatyva įvestu šildymo būdu patirtos išlaidos negali būti priskirtinos prie tų, kurios būtų buvusios reikalingos turtui tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dyzelino, skirto šildymui, išlaidos yra susijusios išimtinai su atsakovo asmeninių, o ne bendraturčių poreikių, patenkinimu. Tuo pagrindu konstatuojama, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 645,59 Eur išlaidų už šildymą yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas.

141Dėl bylinėjimosi išlaidų

14245.

143Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14446.

145Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. patenkintas reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų priteisimo atsakovui natūra, tačiau vietoje 48 287 Eur piniginės kompensacijos nutarta priteisti 47 590 Eur, konstatuojama, kad 98,55 proc. reikalavimų patenkinta, 1,45 proc. – atmesta.

14647.

147Atitinkamai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. priteistina 98,55 proc. bylinėjimosi išlaidų – 4397,10 Eur (75 Eur žyminis mokestis + 800 Eur turto vertinimo paslaugos + 217,80 Eur darbų sąmatos rengimas + 3369 Eur už advokato teisines paslaugas = 4461,80 Eur; 4461,80 Eur x 98,55 proc. = 4397,10 Eur).

14848.

149Pažymėtina, kad visos nurodytos išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos už turto vertinimą, darbų sąmatos rengimą) ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai byloje yra pateikti, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, nes byloje buvo reikalingi duomenys apie dalintino turto rinkos vertę, kainas darbų, kurie būtų atliekami vykdant namo rekonstrukciją ir pan. (teisminio proceso Nr. 2-69-3-22259-2017-0 e. b. 1 t., b. l. 4, 73, 162–166, e. b. 2 t., b. l. 135–136, e. b. 3 t., 11–13; teisminio proceso Nr. 2-69-3-21183-2018-6 e. b. 2 t., b. l. 181–189).

15049.

151Išlaidos už advokato paslaugas (3 369 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

15250.

153Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

15451.

155Atsižvelgiant į šios bylos apimtį ir sudėtingumą (byla vieną kartą buvo grąžinta iš apeliacinės instancijos teismo nagrinėti iš naujo, byloje buvo pateiktas ieškinys ir priešieškinis), teiktų teisinių paslaugų pobūdį, patenkinus 98,55 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamo dydžio turi būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, toks sprendimas ne tik neprieštarauja nurodytoms Rekomendacijoms ir CPK 98 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, bet tai pat atitinka sąžiningumo, teisingumo, šalių lygiateisiškumo principus bei išlaidų realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus.

15652.

157Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4397,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (98,55 proc. visų bylinėjimosi išlaidų sumos).

15853.

159Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. P. priešieškinio reikalavimai yra atmetami visa apimtimi, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės J. R..

16054.

161Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

162Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

163ieškovės J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

164Atidalinti ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią

165½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1522 ha, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 6 380 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt Eur),

166½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1487 ha, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 349.40 kv. m., ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 88 800 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai Eur),

167priteisiant atsakovui A. P., asmens kodas ( - ) natūra visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus,

168ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. P., asmens kodas ( - ) priteisiant 47 590 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimties Eur) piniginę kompensaciją.

169Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

170Priteisti ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. P., asmens kodas ( - ) 4397,10 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt septynių Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

171Atmesti atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei J. R. dėl turto atidalinimo natūra ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo.

172Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,... 2. sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei, Simonai Manstvilaitei, Gabrielei... 3. pagal ieškovės J. R. ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės... 4. Teismas... 5. I.... 6. Ieškovės reikalavimai ir argumentai... 7. 1.... 8. Ieškovė J. R. ieškiniu prašė teismo atidalinti ieškovei bendrosios... 9. 2.... 10. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes taikiu būdu su... 11. 3.... 12. Ieškovė ir jos atstovas advokatas Linas Šarkys teismo posėdžiuose... 13. II.... 14. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai... 15. 4.... 16. Atsakovas A. P. priešieškiniu pateikė šiuos reikalavimus:... 17. 4.1 nustatyti 0.1487 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ),... 18. 4.2 atidalinti natūra atsakovui A. P. tenkančią ½ dalį ir ieškovei J. R.... 19. 4.3 atidalinti atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 20. 4.4 priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės J. R. 1645,59 Eur A. P. patirtų... 21. 4.5 priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (teisminio proceso Nr.... 22. 5.... 23. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad realus namo ir... 24. 6.... 25. Teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose... 26. II.... 27. Dėl bylos medžiagos nuorodų... 28. 7.... 29. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-1390-947/2019 buvo sujungta su civiline... 30. 8.... 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal civilinės bylos Nr. e2-3035-1088/2019... 32. Teismas... 33. konstatuoja:... 34. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas... 35. III.... 36. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 37. Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo... 38. 9.... 39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės... 40. 9.1 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1522 ha, esantis ( -... 41. 9.2 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0.1487 ha, gyvenamasis... 42. 10.... 43. Dėl minėto turto daiktinių teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) tarp... 44. 11.... 45. Įvertinus ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus ir juos... 46. 12.... 47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai priklauso ieškovei... 48. 13.... 49. Bendraturčiai J. R. ir A. P., įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės... 50. 14.... 51. Abu bendraturčiai reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o... 52. 15.... 53. Tačiau ieškovė J. R. siekia vienintelio tikslo – nutraukti bendrosios... 54. 16.... 55. Bylos šalys, subjektyviai įvertinusios savo padėtį, interesus bei realias... 56. 17.... 57. Taigi bylos šalims nepavyksta susitarti dėl atidalijimo būdo:... 58. 17.1 atsakovas pareiškė reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo... 59. 17.2 ieškovė atitinkamai teikė ieškinį dėl viso nekilnojamojo turto... 60. 18.... 61. Tačiau svarbu akcentuoti, kad aptartos bendraturčių J. R. ir A. P.... 62. 19.... 63. Teismas, apibendrinęs bylos šalių materialiuosius reikalavimus ir pateikęs... 64. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo... 65. 20.... 66. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato: jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo,... 67. 20.1 priešingai nei įrodinėjo atsakovas A. P., nekilnojamųjų daiktų,... 68. 20.2 reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio ( - ), padalijimo natūra,... 69. 21.... 70. Sprendimo 20 punkte nurodytai išvadai pagrįsti žemiau pateikiami teismo... 71. 21.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti... 72. 21.2. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo –... 73. 21.3. Šiuo atveju atsakovas A. P. pateikė teismui architekto N. R. parengtą... 74. 21.4. Atsakovo nesąžiningumą statybos darbų organizavimo klausimu... 75. 21.5. Liudytojas R. P. (25 m. patirtį turinčios statybų įmonės UAB... 76. 21.6. Pažymėtina, kad pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su... 77. 21.7. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamasis namas yra... 78. 21.8. Atsakovas taip pat nepateikė siūlytino būdo dėl kitų nekilnojamųjų... 79. 21.9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios... 80. 21.10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo pat gyvenamojo namo... 81. 21.11. Kitas aspektas, dėl kurio nėra galimybės konstatuoti atsakovo... 82. 21.12. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės J.... 83. 22.... 84. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad atsakovo A. P.... 85. Dėl ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio... 86. 23.... 87. Sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos ieškovei dydžio,... 88. 23.1 atsakovo A. P. iniciatyva 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“... 89. 23.2 ieškovės J. R. iniciatyva 2019 m. kovo 14 d. UAB „Turto vertė“... 90. 24.... 91. Pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl 6 380 Eur vertės žemės... 92. 25.... 93. Tačiau ieškovė J. R. nesutiko su 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“... 94. 26.... 95. Apibendrinant, ieškovės atstovas pateikė šiuos argumentus, į kuriuos... 96. 26.1 vertinamo turto vertė buvo nustatyta neteisingai parenkant vertinimo... 97. 26.2 parinkdama lyginamuosius objektus, vertintoja G. B. privalėjo vadovautis... 98. 26.3 vertinimo ataskaitoje yra nurodyta daugiau lyginamųjų objektų, nei yra... 99. 27.... 100. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, ieškovės atstovo argumentus apie tai, kad... 101. 27.1 pirmiausia pažymėtina, kad teismas, išklausęs ieškovės atstovo... 102. 27.2 ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad iš esmės sutinka su pateiktu... 103. 27.3 2019 m. kovo 4 d. UAB „Naujas būstas“ (turto vertintoja G. B.)... 104. 28.... 105. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad ieškovės J. R.... 106. Dėl atsakovo turtinės padėties.... 107. 29.... 108. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo turtinė padėtis... 109. 30.... 110. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad piniginių santaupų... 111. 31.... 112. Be to, byloje atsakovas teikė savarankišką reikalavimą dėl ½ dalies... 113. 32.... 114. Taip pat pažymėtina, kad po to, kai byla buvo sugrąžinta nagrinėti iš... 115. 33.... 116. Dar daugiau, atsakovas pripažino aplinkybę, kad pagal jo priešieškinio... 117. 34.... 118. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovas,... 119. Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), atidalinimo... 120. 35.... 121. Pažymėtina, kad šalių pozicija sutapo tik vieninteliu klausimu, t. y. dėl... 122. 36.... 123. Nustačius, kad šis ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir atitinka abiejų... 124. Dėl turtinio reikalavimo už šildymą... 125. 37.... 126. CK 4.76 straipsnis yra viena iš teisės normų, reglamentuojančių... 127. 38.... 128. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios... 129. 39.... 130. Būtent šios teisės normos pagrindu atsakovas pateikė priešieškinio... 131. 40.... 132. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą atsakovo A. P. reikalavimą, ginčo... 133. 41.... 134. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas reikalauja padengti išlaidas už įsigytą... 135. 42.... 136. Akcentuotina aplinkybė, kad ieškovė nedelsiant po turto įgijimo... 137. 43.... 138. Atsakovo žodiniu paaiškinimu, vienam šildymo sezonui, t. y. laikotarpiu nuo... 139. 44.... 140. Teismo vertinimu, atsakovo prašomos priteisti gyvenamojo namo šildymo... 141. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 142. 45.... 143. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98... 144. 46.... 145. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies,... 146. 47.... 147. Atitinkamai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ieškovei iš... 148. 48.... 149. Pažymėtina, kad visos nurodytos išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos už... 150. 49.... 151. Išlaidos už advokato paslaugas (3 369 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos... 152. 50.... 153. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi... 154. 51.... 155. Atsižvelgiant į šios bylos apimtį ir sudėtingumą (byla vieną kartą buvo... 156. 52.... 157. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4397,10... 158. 53.... 159. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. P. priešieškinio reikalavimai yra... 160. 54.... 161. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos... 162. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 163. ieškovės J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.... 164. Atidalinti ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės... 165. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1522 ha,... 166. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 0.1487 ha, ½... 167. priteisiant atsakovui A. P., asmens kodas ( - ) natūra visus nurodytus... 168. ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. P., asmens kodas ( - )... 169. Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.... 170. Priteisti ieškovei J. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. P., asmens kodas... 171. Atmesti atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei J. R. dėl turto atidalinimo... 172. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...