Byla 2A-1305-254/2015
Dėl servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., S. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. R., H. R. ir K. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-652-775/2015 pagal ieškovų T. R. ir H. R. patikslintą ieškinį bei ieškovo K. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. K., S. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai T. R. ir H. R. kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) nustatytą 0,04 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkams (šiuo atveju K. G.) (viešpataujantis daiktas) per ieškovams T. R. ir H. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (tarnaujantis daiktas); nustatyti naują 0,0405 ha kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (viešpataujantis daiktas) ( - ) savininkams (K. G.) per atsakovui V. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas). Nurodė, kad ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis ( - )unikalus Nr. ( - ). 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu šiam žemės sklypui nustatytas 0,04 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kuris tarnauja žemės sklypo Nr. ( - ) savininkams, unikalus Nr. ( - ) (viešpataujantis daiktas), šis žemės sklypas priklausė V. M., o šiuo metu priklauso ieškovui K. G.. Pažymėjo, kad ginčo servitutas prarado savo būtinumą, nes atsakovas V. M. niekada juo nesinaudojo ir į savo žemės sklypą patekdavo per kitus jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Nurodė, kad 2008-03-26 sutartimi žemės sklypui Nr. ( - ) yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), todėl ieškovas K. G. į savo žemės sklypą taip pat gali patekti per V. M. nuosavybės teise priklausančius sklypus ir naudodamasis jau nustatytais servitutais atsakovo žemės sklype.

5Ieškovas K. G. ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (viešpataujantis daiktas), savininkams ir eksploatuojančioms organizacijoms, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas). Nurodė, kad jis 2013-07-23 iš varžytynių įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )buvo žinoma, kad į jį patekti galės per T. ir H. R. sklypą, kuriame nustatytas servitutas. Tik įsigijus sklypą ir susipažinus su faktine situacija ieškovui tapo žinoma, kad nustatytu kelio servitutu ankstesnis sklypo savininkas nesinaudojo ir nėra galimybės juo naudotis, kadangi tas plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, tarp sklypų yra negilus griovys. Pasak ieškovo, nustatytu servitutu naudotis nepatiriant neproporcingai didelių finansinių išlaidų neįmanoma, ieškovui į savo sklypą patekti patogiau ir ekonomiškai per atsakovo V. M. sklypą, kuriame jau yra realiai egzistuojantis ir faktiškai naudojamas kitas servitutinis kelias, nustatytas 2008-03-26 susitarimu dėl servitutų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovų ieškinius atmetė, šiais argumentais:

81. Teismas byloje vertino, ar yra galimybė panaikinti ieškovų sklype nustatytą kelio servitutą išnykus jo būtinumui ir kaip, panaikinus servitutą K. G. (viešpataujančio daikto savininkas) galės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas visiškai nesinaudojo nustatytu servitutu ir šiuo metu nėra galimybės juo naudotis, kadangi nustatytas kelio servituto plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, be to, tarp sklypų yra griovys ir ieškovui K. G. patekti į savo sklypą yra patogiau ir ekonomiškiau per atsakovo V. M. sklypą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovas K. G. savo sklypą įsigijo 2013-07-23 turto pardavimo iš varžytynių aktu ir žinojo, kad į šį sklypą galės patekti tik per 2007 metais administraciniu aktu T. ir H. R. žemės sklype nustatytą servitutą, ieškovui K. G. ši sąlyga tiko, todėl jis tokį žemės sklypą ir įsigijo. Pasak teismo, vėliau ieškovas K. G. nusprendė, jog į savo žemės sklypą jis galėtų patekti daug patogesniu ir jau įrengtu servitutiniu keliu, kuris yra nustatytas V. M. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), V. M. ir jo sūnaus T. M. susitarimu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas nenori investuoti į jam nustatyto servitutinio kelio įrengimą, nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutą kito asmens sklype, nes tai yra suprantamas nepatogumas, su kuriuo paprastai susiduria sklypų savininkai. Pasak teismo, ieškovo noro patogiau patekti į savo žemės sklypą negalima įgyvendinti prievarta kito privataus asmens sąskaita, nes priešingu atveju, niekas nenorėtų naudotis jų sklypams jau nustatytais servitutais, o reikalautų nustatyti servitutus į kito asmens žemę, kurioje jau yra pilnai įrengti įvažiavimai. Be to, servituto nustatymas tokiomis sąlygomis, teismo įsitikinimu, reikštų, jog vienas privatus asmuo nepagrįstai sutaupo kito privataus asmens sąskaita, o nepagrįstas praturtėjimas įstatymo draudžiamas. Pažymėjo, kad ieškovai įsigydami žemės sklypus įgijo į perduotus daiktus tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvę daikto (turto) savininkai, todėl tiek K. G., tiek T. R. ir H. R. įgijo ir pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Teismas padarė išvadą, kad T. ir H. R. žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes turės būti nustatytas servitutas kitame žemė sklype, todėl ieškovo K. G. reikalavimas atmestas tuo pagrindu, kad jis turi galimybę naudotis jau nustatytu servitutu ir į savo žemės sklypą patekti per T. R. ir H. R. sklypą, t.y. nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo.

92. Teismas pažymėjo, kad atsakovui V. M. priklausantis žemės sklypas yra įkeistas bankui Danske Bank A/S, kuris taip pat nesutinka su K. G. ieškiniu, nes toks servitutas apsunkintų būsimo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, sumažėtų sklypo užstatymo zona, o tai įtakotų vykdymo procese už žemės sklypo pardavimą gautiną sumą. Nustačius papildomą servitutą, atsakovas ar kiti šio sklypo savininkai patirtų daug sunkumų, nes dabar yra nustatytas servitutas sklypo ( - ), atžvilgiu, o ieškovo K. G. žemės sklypas yra ( - ), t.y. šie du sklypai yra priešingose atsakovo sklypo pusėse.

103. Teismas taip pat atmetė antrąjį ieškovų T. R. ir H. R. ieškinio reikalavimą – nustatyti 0,0405 ha kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) savininkams, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype ir dėl to, kad ieškovai prašo apginti ne savo pažeistą teisę, o kito ieškovo - K. G., nes būtent jo naudai prašo nustatyti servitutą kitame žemės sklype. Tuo labiau, kad sujungus bylas, tokį patį reikalavimą reiškė ir pats ieškovas K. G..

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12Ieškovai T. R. ir H. R. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti, šiais motyvais:

131. Nurodo, kad ieškovų reikalavimas panaikinti nustatytą servitutą yra pagrįstas, nes išnyko servituto būtinumas. Pasak apeliantų, teismas netinkamai aiškino būtinas sąlygas siekiant nustatyto servituto panaikinimo. Viena vertus, teismas nurodė, kad turi būti įrodyta, jog įrengtas kitas kelias K. G. patekti į jo naudojamą žemės sklypą. Kita vertus, paneigdamas tokio kelio egzistavimą, teismas nurodė, kad kitas servitutas dar tik turėtų būti nustatytas. Tokiu būdu, pasak apeliantų, yra ignoruojamos CK 4.135 straipsnio nuostatos bei kasacinio teismo praktika, kadangi servituto pasibaigimui turi būti reali ir užtikrinta galimybė, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju turi egzistuoti kitas kelias patekti į K. G. žemės sklypą, tačiau nėra reikalavimo būti nustatytam kitam servitutui, o teismas, konstatuodamas priešingai, neteisingai taikė imperatyvias įstatymo bei kasacinio teismo įtvirtintas nuostatas. Pasak apeliantų, teismas ignoravo aplinkybes, jog jau egzistuoja įrengtas ir iki šiol realiai naudotas kitas tinkamas K. G. patekti į jo žemės sklypą kelias (per atsakovo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )), faktiškai nustatytas 2008 m. kovo 26 d. susitarimu. Šis kelias nuo pat K. G. sklypo įsigijimo buvo faktiškai realiai naudojamas jo patekimui į savo žemės sklypą iki tol, kol tarp jo ir atsakovo kilo asmeniniai nesutarimai, dėl kurių K. G. atsakovas nepagrįstai uždraudė naudotis minimu įrengtu keliu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pasikeitė esminės aplinkybės dėl kurių servitutas buvo nustatytas, kadangi kelio servitutas per prašomą panaikinti apeliantų sklypą buvo nustatytas apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ), priimtu 2007 m. rugsėjo 24 d. Tuo tarpu vadinamasis kitas kelias per atsakovo žemės sklypą, kuris buvo nustatytas vėliau (2008 m. kovo 26 d. susitarimu) kito žemės sklypo naudai, būtent ir buvo faktiškai naudojamas K. G. patenkant į savo žemės sklypą. Taigi nustatant prašomą panaikinti servitutą dar nebuvo galimybės K. G. naudotis atsakovo žemės sklypu, tačiau nuo 2008 m. kovo 26 d. susitarimo sudarymo ši aplinkybė pasikeitė ir atsirado galimybė naudotis alternatyviu servitutiniu keliu, ką ir darė K. G. iki kol atsakovas jam uždraudė šį naudojimąsi. Pasak apeliantų, faktą, kad realiai buvo naudojamas būtent kelias per atsakovo žemės sklypą, patvirtina paties teismo sprendime nustatyta ir antstolės G. A. konstatuota aplinkybė, jog „T. R. ir H. R. priklausančiame žemės sklype nėra jokio tako, kelio, kuriuo kas nors naudotųsi, servitutu niekas nesinaudoja“. Daroma išvada, kad ieškovas K. G. neturėjo kito kelio patekti į savo žemės sklypą, kaip tik naudodamasis atsakovo sklypu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

142. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ir antrojo ieškovų reikalavimo – nustatyti naują servitutą. Šiuo aspektu pažymi, kad ieškiniu K. G., prašydamas servituto nustatymo per atsakovo sklypą, būtent ir siekia tokiu būdu išnaudoti visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad jo teises būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų, t.y. apeliantų, teisių ir interesų. Pažymi, kad K. G. prašomas nustatyti servitutas per atsakovo žemės sklypą neapribotų atsakovo teisių bei interesų, nes iki šiol K. G. naudojimasis keliu per atsakovo žemės sklypą pastarajam nekėlė jokių nepatogumų. Be to, atsakovo draudimas nuo šiol naudotis jo žemės sklypu tėra subjektyvaus, asmeninio (principinio) pobūdžio. Teigia, kad nors teismas pats savo skundžiamame sprendime nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką, tačiau būtent jos ginčo situacijai ir netaikė - teismas nevertino, jog ieškovas K. G. pagal taikytiną teismo praktiką šioje byloje siekia tinkamai įgyvendinti savo teises, prašydamas servituto per tą žemės sklypą, kurio savininkui jis sukeltų mažiausiai suvaržymų ar nepatogumų. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kelių subjektų (visų ieškovų) interesai turėtų būti vertinami kaip pagrįstesni nei vieno (atsakovo), kurio atsisakymas dėl servituto nustatymo nėra niekuo objektyviai nepagrįstas. Akcentuojama, kad teismas visapusiškai nevertino visų ginčo šalių pozicijų bei argumentų ir neatsižvelgė į tai, kad K. G. žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį ir jo priežiūra normaliomis sąnaudomis nėra įmanomi. Pasak apeliantų, būtina palyginti, jog keliui bei reikalingoms komunikacijoms per atsakovo sklypą įrengti K. G. patirtų apie 3 081 Eur (10 38 Lt) investicijų, o toms pačioms komunikacijoms įrengti per apeliantų žemės sklypą - apie 21 55 Eur (74 26 Lt). Be to, ieškovo K. G. pateiktas prašymas dėl servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą yra orientuotas į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus, todėl atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumą bei teisės aktų reikalavimus.

153. Pažymima, kad K. G. prašomas nustatyti servitutas jau yra realiai teisiškai nustatytas ir netgi buvo faktiškai jo naudojamas su atsakovo sutikimu, todėl neabejotina, kad servitutas, kuris buvo nustatytas su paties atsakovo valia (2008 m. kovo 26 d. susitarimas dėl servitutų nustatymo), tik dėl to, kad dabar šiuo servitutu siekia naudotis kitas asmuo (K. G.) netampa vien dėl šios aplinkybės labiau ribojančiu ar varžančiu atsakovo teises ar teisėtus interesus. Apeliantų įsitikinimu, ši aplinkybė parodo teismo šališkumą, kuomet jis vertino tik atsakovo nepagrįstus argumentus ir neatsižvelgė į kitų suinteresuotų asmenų - apeliantų ir ieškovo K. G. pagrįstą poziciją ir pažeidė šalių pusiausvyrą.

164. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialas argumentus dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo nustačius servitutą. Nurodo, kad kelias ieškovo K. G. žemės sklypo, einantis per atsakovo žemės sklypą, jau yra įrengtas, todėl sklypo užstatymo zona ir būsimo sklypo savininko galimybės laisvai naudotis žemės sklypu nepasikeistų.

175. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes teismas nepasisakė dėl ieškovo K. G. reikalavimo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis atsakovo žemės sklype.

18Ieškovas K. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Apeliantas nurodo analogišką argumentą, kuriuo rėmėsi ieškovai T. R. ir H. R. savo apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo būtinas egzistuoti sąlygas siekiant nustatyto servituto panaikinimo, nes nagrinėjamu atveju turi egzistuoti kitas kelias patekti į apelianto žemės sklypą, tačiau nėra reikalavimo būti nustatytam kitam servitutui. Pažymi, kad teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes, jog de facto egzistuoja kitas 2008 m. kovo 26 d. susitarimu dėl servitutų nustatymo nustatytas tinkamas patekti į K. G. žemės sklypą kelias - einantis per atsakovo žemės sklypą. Dar daugiau, apeliantas teismui jau buvo paaiškinęs, kad šis kelias nuo pat K. G. sklypo įsigijimo netgi buvo faktiškai naudojamas apelianto patekimui į savo žemės sklypą iki tol, kol tarp apelianto ir atsakovo kilo asmeniniai nesutarimai, kurių pasekoje atsakovas be pagrįstos priežasties uždraudė apeliantui naudotis šiuo keliu. Nurodo, kad pasikeitė esminės aplinkybės nei buvo nustatant ginčijamą servitutą, šiuo aspektu apeliantas nurodo tokius pačius argumentus kaip ir apeliantai T. R. ir H. R..

202. Pasisakydamas dėl servituto per atsakovo V. M. žemės sklypą, apeliantas nurodo, kad prašydamas nustatyti servitutą jis siekia išnaudoti visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog jo teises būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, t.y. ieškovų - Tado ir H. R.. Pažymi, kad atsakovo interesai yra subjektyvaus, asmeninio (principinio) pobūdžio, kadangi iki šiol apelianto naudotas kelias per atsakovo žemės sklypą pastarajam nekėlė jokių nepatogumų, todėl daroma išvada, kad ir prašomas nustatyti servitutas neribotų atsakovo teisių bei interesų. Atitinkamai, nors teismas pats savo skundžiamame sprendime nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką, tačiau būtent jos faktinėms bylos aplinkybėms ir netaikė, kadangi jis nevertino, jog apeliantas vadovaudamasis teismų praktika šioje byloje ir siekia tinkamai įgyvendinti savo teises, prašydamas servituto per tą žemės sklypą, kurio savininkui jis sukeltų mažiausius jo teisių suvaržymus. Pažymi, kad ieškovo K. G. prašomo nustatyti per atsakovo žemės sklypą ir suprojektuoto kelio servituto plotas yra 405 kv. m., o servituto, suteikiančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti, požemines komunikacijas jų savininkams ir eksploatuojančioms organizacijoms, plotas yra tik 298 kv. m. Taigi, servitutas suprojektuotas ir orientuotas į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko, atsakovo, teisių ribojimus, laikantis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Kadangi nesikeistų dabar naudojamo servitutinio kelio plotis, atsakovo nuosavybės teisė nebūtų apsunkinta daugiau nei ji yra dabar, nes kelias atitiktų dabar esantį, todėl daroma išvada, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl konkretaus servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą atitinka teisės aktų reikalavimus, yra orientuotas į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Apelianto teigimu, nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepagrindė galimą jų teisių varžymą ar didelius būsimus sunkumus dėl prašomo nustatyti servituto per atsakovo žemės sklypą. Be to, atsakovo teisių ribojimas apskritai nėra aktualus nagrinėjamu atveju, kadangi jokių papildomų darbų atlikti siekiant apeliantui naudotis šiuo keliu nėra reikalinga atlikti.

213. Pabrėžiama, jog įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą būtų įrodyta, kad jo nenustačius daikto apskritai nebūtų galima naudoti. Kaip ir apeliantai T. R. ir H. R., apeliantas K. G. teigia, kad teismas neatsižvelgė į apelianto patirsiamas sąnaudas ir tokį savo sprendimą motyvuodamas vien tuo, kad neva apeliantas tiesiog siekia patogesnio ir ekonomiškesnio naudojimo savo žemės sklypu. Vis dėlto pastarosios sąlygos, pasak apelianto, turi būti vertinamos ne išimtinai, bet kompleksiškai su kitomis, o šiuo atveju - su normalių sąnaudų įvertinimo sąlyga, kurią apeliantas įrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Primena, kad nagrinėjamo ginčo atveju viešpataujančiojo sklypo naudojimas pagal paskirtį ir priežiūra normaliomis sąnaudomis nėra įmanomi. Pažymi, kad keliui bei reikalingoms komunikacijoms per atsakovo sklypą įrengti apeliantas patirtų apie 3 081 Eur (10 638 Lt) investicijų. Tuo tarpu tiems patiems konstrukciniams objektams įrengti per ieškovų T. ir H. R. žemės sklypą pagal esamą nustatytą servitutą apie 21555 Eur (74.426 Lt), kas yra apie septynis kartus didesnė suma nei pirmuoju atveju. Akcentuoja, kad prašomas nustatyti servitutas jau yra nustatytas, o apeliantas negali juo naudotis tik dėl atsakovo subjektyvaus draudimo, todėl apelianto interesai yra svarbiau nei atsakovo, nes priešingu atveju, apeliantas patirs nuostolius.

224. Nurodo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialo argumentai dėl įkeisto žemės sklypo vertės sumažėjimo yra nepagrįsti, nes servitutas jau šiuo metu egzistuoja, todėl sklypo užstatymo zona nesikeistų. Pažymi, kad tretysis asmuo nepateikė paskaičiavimų, kaip pasikeistų žemės sklypo kaina nustačius servitutą.

235. Pažymima ir tai, kad ieškovas K. G. reiškė ne tik reikalavimą nustatyti kelio servitutą, bet ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis žemės sklype, priklausančiame atsakovui V. M., tačiau pirmosios instancijos teismas pastarųjų ieškovo reikalavimų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p. yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi atskirti ieškovo reikštų reikalavimų dėl kelio ir komunikacijų tiesimo servitutų nustatymo nėra objektyviai protinga. Pažymi, kad jeigu jo prašomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, būtų nustatytas per atsakovui priklausantį žemės sklypą, tuo tarpu kelio servitutas liktų nustatytas per kitų ieškovų Tado ir H. R. sklypą, būtų apsunkintos ne vieno asmens (atsakovo) teisės, bet papildomai dar ir ieškovų. Pasak apelianto, tokiu būdu būtų pažeistas įstatymo ir teismų praktikos įtvirtintas protingos daiktų savininkų interesų pusiausvyros principas. Daroma išvada, kad teismas šių reikšmingų aplinkybių nevertino, ko pasekmėje ne tik, kad nepasisakė dėl visų byloje keliamų reikalavimų, bet ir priėmė teisinį reglamentavimą pažeidžiantį, neracionalų ir neteisingą sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame sprendime R. ir S. K. yra įvardijami kaip atsakovai, nors jie byloje yra tretieji asmenys, kas, pasak apelianto, rodo atmestiną teismo požiūrį į šios bylos tinkamą išsprendimą bei nesigilinimą į visas ginčo aplinkybes.

24Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas V. M. prašo juos atmesti. Pažymi, kad apeliantų motyvai yra nepagrįsti, sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog anksčiau atsakovas leido naudotis jo sklype įrengtu įvažiavimu, o vėliau uždraudė, negali būti traktuojama kaip neteisėtas veiksmas, nes aptariamas įvažiavimas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kuri pagal Konstitucijos 23 str. yra neliečiama.

25Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo juos atmesti, šiais motyvais:

261. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas. Pažymi, jog atsakovo žemės sklypas yra įkeistas bankui ir šiuo metu po bankui įkeisto V. M. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo nepadengta skola bankui sudarys apie 980 000 Lt. Teigiama, kad ieškovo K. G. sklypo atžvilgiu jau yra nustatytas servitutas, kurio pagrindu ieškovas K. G. gali patekti į savo žemės sklypą per ieškovų Tado ir H. R. sklypą, todėl nėra būtinumo nustatyti naują servitutą. Akcentuoja, kad ieškovas siekia nustatyti jam patogesnį ir ekonomiškai naudingesnį servitutą ir neįrodė, kad negali naudotis jau nustatytu servitutu, taip pat nepateikė jokio pagrįsto jo nuostolių, jei būtų naudojamasi nustatytu servitutiniu keliu, paskaičiavimo. Pasak trečiojo asmens, ieškovo K. G. nurodytos negalimumo naudotis esamu kelio servitutu priežastys, kad šis kelias yra užsodintas žole, apželdintas augalais ir yra nedidelis griovys, akivaizdu, kad negali būti traktuojamos kaip negalimumas naudotis servitutiniu keliu, be to, neabejotina, kad ieškovas net be didelių finansinių išteklių panaudojimo gali naudotis nustatytu servitutiniu keliu, tačiau juo naudotis nenori, kadangi jam yra patogiau ir naudingiau į savo sklypą patekti per atsakovo sklypą. Pažymi, kad ieškovai Tadas ir H. R. - tarnaujančio žemės sklypo savininkai pradžioje nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų pakeisti servitutą, o tokias pretenzijas pareiškė tik vėliau ieškovui pareiškus ieškinį, todėl akivaizdu, kad jiems nustatytas kelio servitutas nekelia didelių nepatogumų, priešingai nei nurodo ieškovas.

272. Teigiama, kad dėl ieškovų prašomo servituto nustatymo bankas patirs neproporcingai didelių (lyginant su tais, kuriuos patirtų ieškovas naudodamasis jau nustatytu servitutiniu keliu) nuostolių dėl servituto atsakovo žemės sklype nustatymo, nes servituto nustatymas turės įtakos žemės sklypo vertei bei jo patrauklumui priverstinai ji realizuojant. Nustatytas servitutas ne tik apsunkins būsimo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, tačiau dėl ieškovų prašomo servituto nustatymo sumažės ir sklypo užstatymo zona. Pažymi, kad ieškovų argumentai, jog nustatant naują servitutą neva tai jokių papildomų sunkumų atsakovui nebus sukelta, nes sklype jau yra nustatytas servitutas, yra nepagrįsti, kadangi atsakovo žemės sklype nustatytas servitutas yra sklypo, esančio ( - )atžvilgiu, o ieškovo žemės sklypas, esantis ( - ), yra visiškai priešingoje sklypo pusėje, t. y. šie du žemės sklypai yra priešingose atsakovo žemės sklypo pusėse. Banko nuomone, ieškovas neišnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę į savo žemės sklypą galėtų įgyvendinti, neapribojant atsakovo teisių, o vien tik noro naudotis svetimu (atsakovo) daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti kito savininko nuosavybės teisę.

28Atsiliepimu į ieškovo K. G. apeliacinį skundą tretieji asmenys R. K. ir S. K. prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai, su kuriais tretieji asmenys sutinka. Papildomai nurodo, kad V. M. ir jo sūnaus T. M. susitarimu, V. M. žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) buvo nustatytas servitutas, tikslu tinkamai suformuoti kelią bei nutiesti komunikacijas į atsakovui V. M. ir T. M. (ir šiuo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. ir S. K.) priklausančią teritoriją. Pažymi, kad kelias yra suformuotas, įvestos visos komunikacijos, jis yra padengtas akmens skalda, taip pat minėtame žemės sklype yra suprojektuotos dujotiekių, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, elektros bei ryšių linijų apsaugos zonos. Nesutinkama, kad ieškovas negali naudotis jam nustatytu servitutu, nes iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tujos ir medžiai yra naudojami kaip sklypo riboženkliai, o pati kelio pradžia yra pravažiuojama ir kelias yra neapsodintas, o tik toliau kelias tampa sunkiau pravažiuojamas dėl apaugusios žolės, griovio nematyti. Daroma išvada, kad nustatytu servitutu galima naudotis įdėjus minimalias sąnaudas, o aplinkybė, kad ieškovas K. G. nenori investuoti į jam nustatyto servitutinio kelio įrengimą, nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutą kito asmens sklype. Pažymi, kad ieškovų reikalavimų nepagrįstumą savo atsiliepime patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Teigiama, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės lemia, kad ieškovų Tado ir H. R. žemės sklype, kaip tarnaujančiojo daikto savininkų, nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes turės būti nustatytas servitutas kitame žemės sklype. O ieškovo K. G. reikalavimas atmestinas, nes jis turi galimybę naudotis jau nustatytu servitutu ir į savo žemės sklypą patekti per ieškovų T. R. ir H. R. sklypą, t.y. nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo.

29Atsiliepimu į ieškovų T. R. ir H. R. apeliacinį skundą tretieji asmenys R. K. ir S. K. prašo jį atmesti, nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į ieškovo K. G. apeliacinį skundą.

30Atsiliepimu į ieškovų T. R. ir H. R. apeliacinį skundą ieškovas K. G. prašo jį tenkinti. Atsiliepime iš esmės nurodomi argumentai išdėstyti apeliaciniuose skunduose. Papildomai nurodo, kad šiuo metu K. G. sklypo naudai servitutas nustatytas neapgalvotai, kadangi tokio servituto naudojimas yra ekonomiškai nuostolingas, nes servitutinio kelio per trečiųjų asmenų sklypą nutiesimas iki jo sklypo kainuotų neproporcingai brangiai, o turint galimybę įsirengti kelią per atsakovo sklypą, kuris tiesiogiai ribojasi su K. G. sklypu ir keliu ir jau yra realiai egzistuojantis ir faktiškai naudojamas kitas servitutinis kelias, būtų tikslingai išspręstas šalių ginčas nepažeidžiant racionalaus žemės naudojimo principo.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

33Byloje sprendžiamas klausimas dėl nustatyto servituto panaikinimo (pabaigos) ir naujo servituto nustatymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams T. R. ir H. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (2 t. b. l. 19-20). Ieškovui K. G. nuo 2013-07-30 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (2 t. b. l. 21-23). Minėtas žemės sklypas iki 2013-07-30 priklausė atsakovui V. M.. Atsakovui V. M. šiuo metu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (2 t. b. l. 17-18). Ieškovams T. R. ir H. R. priklausančiame žemės sklype 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - )nustatytas 0,04 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę ieškovui K. G. važiuoti transporto priemonėmis per ieškovų žemės sklypą. Ieškovai siekia panaikinti minėtą servitutą ir nustatyti naują servitutą, kuris suteiktų teisę ieškovui K. G. į savo žemės sklypą patekti per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Apeliantų pagrindinis argumentas yra tas, jog Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas servitutas niekada nebuvo naudojamas ir ieškovui tikslingiau būtų naudotis atsakovo žemės sklype jau nustatytu servitutu.

34Dėl nustatyto servituto panaikinimo

35Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas). CK 4.135 straipsnio 1 dalis numato, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Savininkams nesusitarus, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CPK 4.135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl servituto pabaigos, rėmėsi aktualia ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kur išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008).

36Pirmosios instancijos teismas vertino, ar panaikinus nustatytą servitutą ieškovas turės galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Minėta, kad klausimas dėl patekimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą buvo išspręstas 2008-05-06 administraciniu aktu nustatytu servitutu, kito patekimo į ieškovo žemės sklypą nebuvo nustatyta. Atmestini apeliantų argumentai, jog ieškovas K. G. į savo žemės sklypą galės patekti jau esamu servitutu nustatytu atsakovo žemės sklype. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo žemės sklype 2008-03-26 susitarimu sudarytu tarp V. M. ir T. M. buvo nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms bei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) savininkams (viešpataujantis daiktas) (1 t. b. l. 120-122). Minėtas žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims R. K. ir S. K. (2 t. b. l. 98-101). Kaip matyti iš Kadastro žemėlapio ištraukos (1 t. b. l. 21), ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai yra priešingose pusėse. Iš atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) , plano (1 t. b. l. 125-126) nustatyta, kad atsakovo žemės sklype nustatytas minėtas 405 m2 ploto kelio servitutas (pažymėtas plane S5) baigiasi dar iki ieškovui priklausančio žemės sklypo (koordinuoti taškai 8-9). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas naudodamasis kito žemės sklypo naudai nustatytu servitutu, kuris nesiekia jo sklypo, negalės patekti į savo žemės sklypą, nemodifikavęs nustatyto servituto. Atmestinas apeliantų argumentas, kad minėtu susitarimu nustačius servitutą išnyko administraciniu aktu nustatyto servituto būtinybė, kadangi, kaip minėta, susitarimu servitutas buvo nustatytas ne ieškovui, o tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo naudai. Apeliantai nurodo, kad vienintelė sąlyga servituto pasibaigimui yra ta, kad būtų užtikrinta reali galimybė, jog viešpataujantis daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tačiau nėra reikalavimo būti nustatytam kitam servitutui. Tačiau apeliantai būtent ir reiškia reikalavimą nustatyti servitutą per atsakovo žemės sklypą, kas tik patvirtina, jog panaikinus servitutą ieškovas neteks patekimo į savo žemės sklypą.

37Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje neturi teisinės reikšmės dėl kokių priežasčių atsakovas uždraudė ieškovui naudotis jo žemės sklypu patekimui į savo sklypą, nes įstatyme įtvirtinta, kad nuosavybės teisė leidžia savininkui savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypas iki 2013-07-30 priklausė atsakovui V. M. ir šis žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovui priklausančiu žemės sklypu, todėl galima spręsti, kad atsakovas į ginčo žemės sklypą galėjo patekti ir per savo sklypą nesinaudodamas nustatytu servitutu. Tačiau esant situacijai kuomet atsakovas nesutinka, kad atsakovas naudotųsi jo žemės sklypu kaip tarnaujančiu daiktu, laikytina, jog ieškovui galimybė patekti į savo žemės sklypą yra tik administraciniu aktu nustatytu servitutu. Nors 2012-09-04 antstolė G. A. ir nustatė, kad ieškovų žemės sklype nustatytu servitutu niekas nesinaudoja, jis apaugęs žole, yra negilus griovys (1 t. b. l. 30), tačiau tai nepaneigia Kauno apskrities viršininko įstatymu nustatyto ir įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.124 straipsnio 2 dalis) įregistruoto servituto egzistavimo. Pastebėtina, kad ir iš antstolės R. S. kartu su 2015-01-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktų fotonuotraukų negalima padaryti išvados, kad objektyviai neįmanoma nustatytu servitutu naudotis. Iš pateiktos 5 ir 6 fotonuotraukos matyti, kad ieškovų T. ir H. R. žemės sklypo auga žolė, riba tarp gretimų sklypų apsodinta gyvatvore. (3 t. b. l. 5-15). Įvertinusi visas aukščiau minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovų T. R. ir H. R., kaip tarnaujančiojo daikto savininkų, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad ieškovas K. G. praranda galimybę naudotis viešpataujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

38Dėl naujo servituto nustatymo

39Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Taigi CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

40Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo naudai prašomo nustatyti servituto įvertino visus aukščiau minėtus įstatyme ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.

41Pagrindinis ieškovo motyvas yra tas, jog norint naudotis administraciniu aktu nustatytu servitutu tam reikėtų skirti 21 555 Eur, o nustačius servitutą atsakovo sklype tik 3081 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nuosavybės teisė negali būti varžoma siekiant ekonominės naudos ieškovams. Be to, CK 4.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Darytina išvada, kad ieškovas įsigydamas žemės sklypą žinojo (privalėjo žinoti), kad patekimas į įsigyjamą žemės sklypą numatytas per ieškovų žemės sklypą ir ieškovas, siekdamas naudotis jo naudai nustatytu servitutu privalo jį prižiūrėti bei remontuoti. Iš bylos duomenų negalima spręsti, kad ieškovo sąnaudos pritaikant nustatytą servitutą naudojimui būtų nepagrįstai didelės. Nors pateikti paskaičiavimai, kiek galimai kainuos servituto įrengimas, tačiau pažymėtina, kad siekdamas patekimo į savo žemės sklypą, ieškovas nebūtinai privalo atlikti sąmatoje nurodytus grunto kasimo, grunto transportavimo sąnaudas, bei kelią išlyginti iš smėlio, žvyro ir dolomitinės skaldos (3 t. b. l. 35), t.y. didelėmis nustatyto servituto išlaikymo sąnaudomis šiuo atveju apeliantas grindžia tik savo poziciją, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

42Apelianto K. G. teigimu, jis reikšdamas reikalavimą nustatyti servitutą per atsakovo žemės sklypą siekia, kad nebūtų apribotos kitų ieškovų teisės ir nurodo, kad atsakovo teisių toks servitutas nepažeis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovų Tado ir H. R. žemės sklype servitutas nustatytas dar 2008 m., ieškovai pretenzijų dėl jo nereiškė, tuo tarpu atsakovas nesutinka su servituto nustatymu, taip pat su juo nesutinka ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kuriam yra įkeistas atsakovo žemės sklypas. Nustačius naują servitutą būtų pažeidžiamos ir įkaito turėtojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisės. Kaip jau minėta, ieškovas 2008-03-26 atsakovo žemės sklype nustatytu servitutu jo neišplėtęs negalės patekti į savo žemės sklypą, tai reiškia, kad ieškovai reiškia reikalavimą nustatyti naują servitutą, kas yra papildomas apribojimas žemės sklypui, kuris ne tik sumažina užstatymo plotą, bet nustačius prašomą servitutą įkeistu žemės sklypu naudotųsi dviejų žemės sklypų savininkai, kas įtakos atsakovo žemės sklypo vertę.

43Dėl apeliantų argumentų, kad sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo nustatyti ne tik kelio, bet ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą sprendė pagal šalių procesiniuose dokumentuose nustatytas ieškinio ribas (CPK 265 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantai ieškiniuose atskirai nepateikė jokių argumentų dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas nustatymo būtinumo atsakovo sklype ir pastarąjį reikalavimą grindė tik aplinkybėmis, kuriomis grindė reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes detaliai išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė teismo sprendime, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo byloje (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde apeliantas dėl servituto, suteikiančio jam teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas plačiau nepasisakė ir nenurodė šio servituto atsakovo sklype nustatymo būtinumo, nenurodė kokių aplinkybių šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovo naudai jau yra nustatytas kelio servitutas, tikslinga būtent šioje vietoje spręsti klausimą dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas įrengimo, jeigu tai daryti apeliantas yra pasirengęs pagal pateiktus duomenis. Tačiau jis byloje nėra pateikęs jokių argumentų, kad šios komunikacijos negali būti teisiamos ieškovų sklype, kuriuo jis naudojasi servituto pagrindu ir kodėl turi būti apsunkintas atsakovo žemės sklypas šiuo servitutu. Be to, pažymėtina, kad Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintose Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse įtvirtinta tvarka prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pagal taisyklių 2.1 punktą asmuo, norintis prisijungti prie vandentiekio, kanalizacijos tinklų turi gauti technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai (2.2. punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateiktose lokalinėse sąmatose nurodo, kad ketina įrengti kanalizaciją ir vandentiekį, tačiau nepateikė įrodymų, kad šios komunikacijos nurodytoje vietoje apskritai galimos įrengti (CPK 178 straipsnis).

44Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų apeliacinį skundą, neturi pagrindo sutikti, kad teismas neatidžiai išnagrinėjo bylą. O tai, kad skundžiamame sprendime klaidingai nurodė trečiųjų asmenų R. ir S. K. procesinę padėtį, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

45Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

46Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai T. R. ir H. R. kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti 2008-05-06... 5. Ieškovas K. G. ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą – teisę... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovų ieškinius... 8. 1. Teismas byloje vertino, ar yra galimybė panaikinti ieškovų sklype... 9. 2. Teismas pažymėjo, kad atsakovui V. M. priklausantis žemės sklypas yra... 10. 3. Teismas taip pat atmetė antrąjį ieškovų T. R. ir H. R. ieškinio... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 12. Ieškovai T. R. ir H. R. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo... 13. 1. Nurodo, kad ieškovų reikalavimas panaikinti nustatytą servitutą yra... 14. 2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ir antrojo ieškovų reikalavimo... 15. 3. Pažymima, kad K. G. prašomas nustatyti servitutas jau yra realiai... 16. 4. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens... 17. 5. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti... 18. Ieškovas K. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno... 19. 1. Apeliantas nurodo analogišką argumentą, kuriuo rėmėsi ieškovai T. R.... 20. 2. Pasisakydamas dėl servituto per atsakovo V. M. žemės sklypą, apeliantas... 21. 3. Pabrėžiama, jog įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą... 22. 4. Nurodo, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialo argumentai dėl įkeisto... 23. 5. Pažymima ir tai, kad ieškovas K. G. reiškė ne tik reikalavimą nustatyti... 24. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas V. M. prašo juos atmesti.... 25. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos... 26. 1. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei... 27. 2. Teigiama, kad dėl ieškovų prašomo servituto nustatymo bankas patirs... 28. Atsiliepimu į ieškovo K. G. apeliacinį skundą tretieji asmenys R. K. ir S.... 29. Atsiliepimu į ieškovų T. R. ir H. R. apeliacinį skundą tretieji asmenys R.... 30. Atsiliepimu į ieškovų T. R. ir H. R. apeliacinį skundą ieškovas K. G.... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nustatyto servituto panaikinimo (pabaigos)... 34. Dėl nustatyto servituto panaikinimo ... 35. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl... 36. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar panaikinus nustatytą servitutą... 37. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje neturi teisinės reikšmės dėl... 38. Dėl naujo servituto nustatymo ... 39. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o... 40. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo naudai prašomo... 41. Pagrindinis ieškovo motyvas yra tas, jog norint naudotis administraciniu aktu... 42. Apelianto K. G. teigimu, jis reikšdamas reikalavimą nustatyti servitutą per... 43. Dėl apeliantų argumentų, kad sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo... 44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų apeliacinį skundą, neturi... 45. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų... 46. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1... 47. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....