Byla 2-23793-375/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinį atsakovui N.V. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1520,97 Lt negrąžinto kredito, 947,10 Lt nesumokėtų palūkanų, 2711,52 Lt delspinigių, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sudaro 117 Lt žyminio mokesčio, 726 Lt advokato išlaidų.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamieji procesiniai dokumentai. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d.,153 str. 2d., 285 str., 286 str.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2005-09-09 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 3000 Lt kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, tačiau įsipareigojimų laiku nevykdė. Ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 30 metinių procentų dydžio delspinigius.

6Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų, mokėjimo nurodymo apie žyminio mokesčio sumokėjimą, įspėjimų dėl kredito sutarties nutraukimo - vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti kreditą, o taip pat sumokėti sutartimi ir įstatymu numatytas palūkanas. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl dalyje dėl negrąžinto kredito ir palūkanų tenkintinas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteistina 1520,97 Lt negrąžinto kredito, 947,10 Lt nesumokėtų palūkanų, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str. 2, 3d., 6.38 str., 6.71 str., 6.73 str. 1d., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1d., 6.872-6.874 str., 6.881 str. 1d., 6.918 str., tarp šalių pasirašytos sutarties 23 p.).

7Nustačius, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, jam, vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Ieškovas byloje nepateikė delspinigių skaičiuotės, bet ieškinyje nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti pagal sutarties 9 p. ir sudaro 2711,52 Lt.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-409/2010 civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A.D.individuali įmonė „Aujama“).

9Sprendžiant ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo jis patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio sumos nuostolių, ieškovas savo reikalavimą grindžia tik sudaryta kredito sutartimi. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į ieškovo elgesį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 2711,52 Lt delspinigių sumą, kuri žymiai viršija negrąžintą kredito dalį (1520,97 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, yra pagrindas laikyti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Be to, kredito sutartyje nustatytos 11 proc. dydžio metinės palūkanos du kartus viršija įstatymo nustatytas, minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikomas palūkanas ir paskolos santykiuose atlieka ne tik mokėjimo funkciją, bet ir yra kompensaciją už ieškovo patirtus nuostolius, kai atsakovas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartines prievoles (CK 6.261 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad didžiąją dalį prašomos priteisti delspinigių sumos sąlygojo paties ieškovo veiksmai, nenutraukiant sutarties ir nesikreipiant dėl skolos išieškojimo per protingą terminą, nepagrįstai didinant prašomą iš atsakovo priteisti sumą. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti, iš atsakovo reikalaujant priteisti neprotingo dydžio delspinigių sumą, viršijančią skolos sumą. Nurodytais argumentais ieškovo prašomi priteisti delspinigiai mažintini tris kartus, t.y. iki 903,84 Lt. Tokia delspinigių suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str., 6.258 straipsnis) ir priteistina iš atsakovo (CK 6.6 straipsnis, 6.81 straipsnis; CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1444-605/2011; Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-622-390/2010; Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1878-230/2011; Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas bylos Nr. 26/07).

10Ieškovas už ieškinį sumokėjo 117 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 726 Lt teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog į ieškovo nurodytą atstovavimo išlaidų sumą įeina 126 Lt PVM. Kaip matyti iš viešų VMI prie Finansų ministerijos duomenų, ieškovas yra PVM mokėtojas. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra tiesiogiai susiję su ieškovo vykdoma veikla, todėl ieškovas turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokato išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje, dėl ko išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo iš atsakovo atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš atsakovo, tiek ir atsiimdamas iš valstybės. Dėl nurodytos aplinkybės prašymo dalis dėl PVM sumos įtraukimo į priteistiną išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo sumą atmestina kaip nepagrįsta ir iš atsakovo ieškovui priteistina 595 Lt (CPK 93 str., 277 str.).

11Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

12Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 142 str., 4d., 285, 286 str., teismas

Nutarė

13Ieškinį tenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovės N.V. duomenys neskelbtini, ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (buvęs AB SAMPO bankas) (juridinio asmens kodas 301694694, 1520,97 Lt (vienas tūkstantis penkis šimtus dvidešimt litų 97 ct) (440.50 eur) negrąžinto kredito, 947,10 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 10 ct) (274.30 eur) nesumokėtų palūkanų, 903,84 Lt (devynis šimtus tris Lt 84 ct) (arba 261.77 eur) delspinigių, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 712 Lt (septynis šimtus dvylika Lt 00 ct) (arba 206,21 eur) bylinėjimosi išlaidų.

15Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

16Atsakovas, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2d. ir 3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai