Byla e2-1307-864/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Bankas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Linai Kelevišienei, dalyvaujant ieškovės A. N. atstovui advokato padėjėjui Algirdui Misevičiui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Tomui Talučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Bankas,

Nustatė

2pateiktu teismui ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 28 962 eurų dydžio draudiminę išmoką, 1 053,78 euro sutartinius delspinigius nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. liepos 30 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklu (kaip keleivis) važiavęs ieškovės sūnus O. P., patyrė daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių vėliau mirė. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), draudimo poliso Nr. NA128382, kuria apdraudė save ir savo nepilnametį sūnų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo draudimu ieškovės sūnus buvo apdraustas netekto darbingumo, mirties bei traumų atvejais. Po ieškovės sūnaus O. P. mirties, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2015 m. sausio 5 d. raštu atsakovas informavo ieškovę apie priimtą sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko važinėjant motociklu (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Taisyklių Nr. 7A-LT, specialiųjų sąlygų 5.1.15. papunktis (toliau - Taisyklės)). Ieškovė su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir kaip vartotoja kreipėsi į Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, kuris 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 242-172 atmetė ieškovės reikalavimus, nurodydamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi 2014 m. rugpjūčio 10 d. įvykis atitiko Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15. papunktyje nustatytus nedraudžiamojo įvykio požymius, o ieškovė Taisyklių sąlygas aiškino plečiamai. Ieškovė su tokiu sprendimu ir aiškinimu nesutiko. Teigė, jog Lietuvos Bankas Taisyklių nuostatas aiškino ribojančia ir nepalankia prasme bei nepateikė aiškių ir objektyvių argumentų. Ieškovė teigė, kad atsakovas netinkamai, neteisingai ir išimtinai ieškovei, kaip vartotojai, nepagrįstai aiškino ir taikė draudimo taisykles, todėl nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kadangi atsakovui kilo prievolė išmokėti draudimo išmoką, tačiau šios prievolės jis neįvykdė, vadovaujantis Taisyklių 9.3. punktu atsakovas turi sumokėti po 0,02 proc. delspinigių nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas draudimo išmoką atsisakė išmokėti, todėl nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. liepos 30 d. ieškovė apskaičiavo sutartinius delspinigius.

3Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytoje Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje važinėjimas motociklu, kaip papildoma rizika, nebuvo nurodyta, todėl neapdrausta. Atsakovas sudarydamas Draudimo sutartį su ieškove visas savo pareigas įvykdė tinkamai: supažindino ieškovę su Draudimo sutarties sąlygomis bei įteikė ieškovei Taisyklių kopiją; sudarė galimybę viešai susipažinti atsakovo internetinėje svetainėje; užtikrino, jog Taisyklės neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Ieškovė, pasirašydama Draudimo polise patvirtino, kad su minėtomis Taisyklėmis buvo supažindinta, jas suprato ir gavo Taisyklių kopiją. Ieškovės teiginys, jog Draudimo poliso turinys sukūrė įspūdį, kad draudimo išmoka mokama visais atvejais, atsakovo nuomone, yra aiškinamas selektyviai ir neatitinka tikrovės. Ieškovės ir atsakovo sudaryta Draudimo sutartis yra priskiriama prie savanoriškų ne gyvybės draudimo sutarčių, kas reiškia, jog atsakovas, būdamas draudiku, gali apsibrėžti draudimo ribas nurodant, kurie atvejai bus laikomi draudžiamaisiais įvykiais, o kurie ne. Savo ruožtu ieškovė, kaip draudėja, pati galėjo pasirinkti draudimo apimtį. Tačiau ieškovė su atsakovu nesusitarė dėl jokios papildomos draudimo apsaugos, taikytinos važinėjant motociklu. Nurodė, jog Draudimo taisyklių nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, jog Taisyklių 5.1.15. papunktis nėra 5.1.14. papunkčio dalis, o ieškovės pasirinktas šių Taisyklių aiškinimo būdas yra nepagrįstas. Prašė ieškinio netenkinti. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad yra nuolatinė draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , kuri veiklą Lietuvoje vykdo per savo filialą AAS „BTA Baltic Insurance Company“, klientė. Ieškovė paaiškino, kad draudimo kompanijos darbuotoja jai pasiūlė sudaryti visos šeimos draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Kadangi, kaip aiškino ieškovė, nors vaikas neužsiiminėji profesionaliu sportu, tačiau buvo labai judrus, važinėjo dviračiu, snieglente, kalnų slidėmis, tad draudimo sutarties sudarymas leido jai jaustis ramiau. Visas šitas aplinkybes, kaip nurodo ieškovė, ji pasakė draudimo darbuotojai, kuri išdėstydama draudimo sąlygas, nurodė, kad tai yra draudimas nuo visų nelaimingų atsitikimų ir pabrėžtinai akcentavo ir mirties atvejį. Ieškovė paaiškino, kad jai sąlygos buvo paaiškinamos žodžiu, o ji pati sutarties neskaitė nei pasirašydama, nei kada vėliau po sutarties sudarymo. Ieškovė nurodė, kad Draudimo sutarties sudarymo metu sūnui buvo 14 metų ir jis nevažinėjo motociklu, tad ji negalvojo apie tokią riziką.

5Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Draudimo sutarties 5.1.15 ir 5.1.14 sąlygos turi būti aiškinamos kartu, kaip susijusios, kadangi, priešingu atveju, jos yra klaidinančios. Atstovo manymu, ieškovės valinis aspektas buvo išreikštas, kai ieškovė nurodė, kad jos vaikas yra judrus ir ji nori jį apsaugoti nuo visų nelaimingų atsitikimų. Atstovas pabrėžė, kad ieškovės vaikas laikėsi visų saugumo sąlygų, buvo su šalmu, blaivus. Pažymėjo, kad, kai atsitiko nelaimė, jis pats nevairavo motociklo. Kadangi ieškovė yra vartotoja ir ji sutartį padarė prisijungimo būdu, jos atstovo manymu, Draudimo sutartis turi būti aiškinama jos naudai. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimti, o jei bus nustatytas ieškovės neatidumas sudarant sutartį, bent iš dalies.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad draudikas aiškiai nurodė pagal kokį sutarties straipsnį buvo priimtas sprendimas neišmokėti draudimo išmokos. Draudikas savo pozicijos nekeitė, laikėsi jos stabiliai. Atstovas paaiškino, kad pati ieškovė savo parašu patvirtino, jog buvo supažindinta su draudimo taisyklėmis, jas suprato ir gavo jų kopiją. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškino Draudimo sutarties sąlygas, kadangi 5.1.15 ir 5.1.14 punktai, vien žiūrint į sutartį struktūriškai, yra atskiri. Tai yra atskirai išskiriamos skirtingos sąlygos. Lingvistine prasme jose yra įtvirtinti skirtingi žodžiai „važiuoti“ ir „važinėti“, kurie turi skirtingą prasmę. Atstovas paaiškino, kad skirtingos sąlygos yra išskirtos ir todėl, kad pagal jas draudimas prisiima skirtingas rizikas. Pabrėžė, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimas negali prisiimti absoliučios rizikos, todėl yra išskiriamos atskiros sąlygos su išimtimis. Jas pasirinkdamas draudėjas moka didesnes draudimo sumas. Pastebėjo, jog ieškovė pati nurodė, kad sūnus tuo metu nei motociklu, nei motoroleriu nevažinėjo bei neužsiėmė profesionaliu sportu, nors buvo labai judrus. Taip pat atstovas nurodė, jog ieškovė apdraudė save ir savo sūnų skirtingais draudimais ir mokėjo skirtingas įmokas, tad ta aplinkybė patvirtina, kad ieškovei turėjo būti aišku, kad abu jie apdrausti ne nuo absoliučiai visko, bei tai, kad buvo skirtingos draudimo sąlygos reiškė, kad draudimo sąlygos ieškovei buvo aiškinamos.

7Išvadą teikianti institucija Lietuvos Bankas Byloje nurodė, kad palaiko 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos Banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimą dėl A. N. ir „BTA Insurance company“ SE (šiuo metu - AAS „BTA Baltic Insurance Company“) ginčo nagrinėjimo. Prašė laikyti jį išvada. Priimtame sprendime Lietuvos Bankas nurodė, kad pareiškėja Taisyklių sąlygas aiškino plečiamai. Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1 papunktyje nurodyti atvejai, kada draudikas nemoka draudimo išmokos. Manytina, kad Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.14 ir 5.1.15 papunkčiuose nurodyti atvejai turėtų būti vertinami kaip savarankiški atvejai, kada draudikas nemoka draudimo išmokos, ir kiekvienas iš jų gali būti taikomas atskirai. Lietuvos Bankas sutiko su draudimu, kad apdraustojo važiavimas motociklu iš esmės padidina draudimo riziką. Lietuvos Bankas taip pat pažymėjo, kad Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15 papunkčio, kuriame nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko apdraustajam važinėjant motociklu, gramatine analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad sakinyje vartojamas žodis „važinėjant“ nereiškia, kad apdraustasis privalo vairuoti motociklą. Šiame papunktyje taip pat nenurodyta, kad apdraustasis turi užsiimti motociklų sportu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir draudiko buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, ir tai, kad pats apdraustojo važiavimas motociklu sudaro palankesnes sąlygas kilti draudžiamajam įvykiui, išvadą teikianti institucija nurodė, kad darytina išvada, jog draudikas pagrįstai nelaimingus atsitikimus, įvykusius apdraustajam važiuojat motociklu (tiek vairuotojo, tiek keleivio vietoje) laisvalaikiu ar užsiimant sportu, laiko nedraudžiamaisiais įvykiais. Lietuvos Bankas savo sprendime taip pat akcentavo, kad ieškovė pasirašydama draudimo sutartį, patvirtino, kad prieš sudarant draudimo sutartį buvo supažindinta su Taisyklių sąlygomis, jas suprato ir gavo Taisyklių kopiją, tad teikianti išvadą institucija padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinomos Taisyklių sąlygos ir draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos apimtis.

8Ieškinys netenkintinas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, išmokant draudimo išmoką mirus apdraustajam.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklu (kaip keleivis) važiavęs ieškovės sūnus O. P., patyrė daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių vėliau mirė. Ieškovė su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), draudimo poliso Nr. NA128382, kuria apdraudė save ir savo nepilnametį sūnų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo draudimu ieškovės sūnus buvo apdraustas netekto darbingumo, mirties bei traumų atvejais. Po ieškovės sūnaus O. P. mirties, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2015 m. sausio 5 d. raštu atsakovas informavo ieškovę apie priimtą sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko važinėjant motociklu (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Taisyklių Nr. 7A-LT, specialiųjų sąlygų 5.1.15. papunktis). Ieškovė su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir kaip vartotoja kreipėsi į Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, kuris 2015 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 242-172 atmetė ieškovės reikalavimus, nurodydamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi 2014 m. rugpjūčio 10 d. įvykis atitinka Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15. papunktyje nustatytus nedraudžiamojo įvykio požymius, o ieškovė Taisyklių sąlygas aiškino plečiamai.

11Dėl šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų išaiškinimo sudarant sutartį

12Byloje ieškovė kėlė klausimą dėl draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo sutarties sąlygomis įvykdymo tinkamumo.

13Bylos šalių Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Pažymėtina, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009 ). Vadinasi draudimo apsauga nustatoma draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, o draudimo liudijime nustatomos individualios sąlygos.

14Teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Draudiko informacijos atskleidimo draudėjui institutas įtvirtintas Civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje, draudimo sąlygų viešumo institutas numatytas Civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalyje, Draudimo įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje, galimybės draudimo rizikos priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktams ar vartotojų teisėms ir interesams Draudimo įstatymo 90 straipsnio 3 dalis, 213 straipsnio 2 dalis, draudimo įmonių valdybų atsakomybė užtikrinant draudimo taisyklių atitikimą teisės aktų nuostatomis institutas įtvirtintas Draudimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

15Atsakovo teigimu jis, sudarydamas su ieškove Draudimo sutartį, visas įstatymo jam numatytas pareigas įvykdė tinkamai: supažindino ieškovė su Draudimo sutarties sąlygomis; įteikė ieškovei draudimo taisyklių kopiją; sudarė galimybę viešai susipažinti su draudimo taisyklėmis atsakovo interneto svetainėje; užtikrino, jog draudimo Taisyklės neprieštarauja teisės aktų nuostatomis. Pati ieškovė neneigė, kad su atsakovo darbuotoja aptarinėjo draudimo rizikas, nurodė jai, kad sūnus yra judrus, bet profesionaliu sportu neužsiima. Kas leidžia daryti teismui išvadą, kad vis gi Draudimo sutarties sudarymo metu šalys aiškinosi Draudimo sutarties sąlygas ir rizikas. Ieškovė neneigė, kad būtent ji pati laisva valia pasirašė Draudimo sutartį ir parašu patvirtino, kad vieną Draudimo sutarties egzempliorių gavo, su jos sąlygomis susipažino ir jas suprato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog kaip ir bet kurių sutartinių santykių, taip ir draudimo teisinių santykių šalims privalomos yra tos sąlygos, kurių laikytis jos aiškiai susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250). Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.989 straipsnio 1 dalis nurodo, jos draudimo sutarčiai taikoma rašytinė forma, todėl visos sutarties sąlygos turi būti įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba į jos priedus. Teismas išdėstytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad išvadą, jog draudėja sutiko laikytis tam tikrų sąlygų, galimą padaryti tik tuo atveju, jeigu ji su tomis sąlygomis susipažino (arba turėjo galimybę susipažinti) ir aiškiai, įstatymo nustatyta forma išreiškė sutikimą, t. y. pasirašė draudimo polise. Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad Draudimo sąlygų ir Taisyklių pati neskaitė, pasitikėjo draudimo darbuotoja, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Draudimo sutarties sudarymo metu šalys aiškinosi Draudimo sutarties sąlygas, aptarė rizikas. Atsakovo darbuotoja įteikė ieškovei draudimo Taisyklių kopiją; sudarė galimybę viešai susipažinti su draudimo Taisyklėmis atsakovo interneto svetainėje. Teismas daro išvadą, jog remiantis šalių, liudytojos paaiškinimas ir bylos medžiaga nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad draudėja, pasirašydamas draudimo polisą, patvirtino tiek supažindinimą, tiek aiškų sutikimą su suprantamomis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis. Teismas pažymi, kad ieškovė kaip vidutiniškai apdairus ir atidus asmuo, turėjo galimybę ir pareigą perskaityti Draudimo sutarties sąlygas, ir nustačiusi, kad pasirašė ne tokio turinio Draudimo sutartį, kokio pageidavo, turėjo teisę reikalauti ją pakeisti. Duomenų, kad ieškovė po Draudimo sutarties sudarymo būtų ėmusis tokios iniciatyvos, byloje nėra.

16Dėl draudimo sutarties sąlygų 5.1.14 ir 5.1.15 išaiškinimo

17Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (Civilinio kodekso 6.160 straipsnio 3 dalis). Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Ši sąlyga išreiškia draudimo sutarties esmę ir paskirtį – apsaugoti draudėjo (naudos gavėjo) interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę. Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigą išmokėti draudimo išmoką (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką, tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką, užtikrinančias galinčių kilti nuostolių vėlesnį atlyginimą subrogacijos teisės pagrindu. Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimą kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima. Vienas iš rizikos mažinimo būdų – nedraudžiamųjų įvykių nurodymas draudimo taisyklėse. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).

18Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Taigi, kaip jau minėta paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013). Dėl to kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; kt.). Teismas taip pat pabrėžia, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei); dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

19Nagrinėjamoje situacijoje draudėja sau ir savo sūnui draudimo sutartyje parinko skirtingas draudimo apsaugos apimtis, kas patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovei buvo aiškinamos skirtingos draudimo rizikos ir ieškovė pasirinkdama skirtingas rizikos apimtis turėjo suvokti, jog draudimo rizika nėra absoliuti vien dėl to, jog skiriasi rizikos apimtys. Iš šalių ir liudytojos pasisakymų nustatyta, kad ieškovė draudikui akcentavo tą faktą, kad jos vaikas yra labai judrus, užsiima įvairia aktyvia veikla, bet konkrečia sportine veikla neužsiima, dėl to draudikui nebuvo tikslo siūlyti ieškovei papildomas apsaugas susijusias su sportine veikla. Ieškovei išduoto draudimo poliso skiltyje „Apdraustos rizikos“ nurodomi bendri ieškovės pasirinktų draudimo rizikų pavadinimai ir pasirinktos draudimo sumos. Tuo tarpu nedraudžiamieji įvykiai ir kiti atvejai, kuomet atsakovas neprisiima pareigos mokėti draudimo išmoką, nurodomi Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 5 skyriuje „Išimtys“, kuriame be kita ko, įtvirtinta, jog draudimo išmoka nemokama, jei nelaimingas atsitikimas įvyko važinėjant motociklu, nebet draudimo sutartyje numatyta kitaip (Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15. papunktis). Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.14 papunktyje nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko, kai apdraustasis užsiėmė padidintos rizikos sportu, jeigu konkreti sporto rūšis nenumatyta draudimo sutartyje. Taisyklių specialiųjų sąlygų 1 punkte pateikta „Padidintos rizikos sporto“ sąvoka. Minėtame Taisyklių punkte apibrėžta, kad padidintos rizikos sportu laikomi individualūs ir organizuoti fiziniai užsiėmimai, kuriems būtina speciali technikos įranga arba reikmenys. Padidintos rizikos sportas - tai alpinizmas, kopimas į kalnus, speleologija, automobilių sportas, motociklų sportas, daunhilas, motociklo, keturračio ir motorolerio vairavimas, vandens sportas, šuoliai parašiutu, boksas ir jo atmainos, bobslėjus, planerizmas, paraplanerizmas, paraglaidingas, povandeninis nardymas su akvalangu, skrydžiai skraidomaisiais aparatais (išskyrus skridimą lėktuvu ir oro balionu keleivio vietoje) arba skraidymo įtaisais, taip pat bet kokia profesionalaus arba mėgėjų sporto rūšis arba veiksmai, susiję su šuoliais iš aukščio, posūkių, manevrų, figūrų atlikimu, taikant akrobatinius elementus (arba be jų), taip pat nugalint kliūtis. Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15 papunktyje nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko važinėjant motociklu, motoroleriu, keturračiu ar vandens motociklu, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Ieškovės teigimu Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15 papunktis yra sudėtinė 5.1.14 papunkčio dalis ir šie papunkčiai turi būti taikomi kartu, t. y. draudikas gali įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko apdraustajam užsiimant padidintos rizikos sportu ir važiuojant motociklo vairuotojo vietoje. Draudikas, aiškindamas kodėl šitos sąlygos yra išskirtos, nurodo, kad statistiškai rizika patirti traumą važiuojant motociklu yra keliasdešimt kartų didesnė negu važiuojant automobiliu, nes tiek motociklo vairuotojo, tiek motociklo keleivio nesaugo nei transporto priemonės kėbulas, nei saugos sistemos, kurios būna įrengtos automobiliuose, motociklą sunkiau pastebi automobilių vairuotojai. Apdraustojo važiavimo motociklu, motoroleriu, keturračiu ar vandens motociklu išskyrimas iš kitų padidintos rizikos sporto rūšių kaip atskiro atvejo, kuomet draudikas nemoka draudimo išmokos, rodo, kad draudikas apdraustojo važiavimą (tiek vairuotojo, tiek keleivio vietose) minėtomis transporto priemonėmis laiko itin rizikingu užsiėmimu, nesvarbu, ar jomis važinėjama laisvalaikiu, ar užsiimant sportu. Teismas pastebi, kad kaip ir Lietuvos Bankas nurodė savo sprendime, Taisyklių specialiųjų sąlygų 5.1.15 papunkčio, kuriame nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko apdraustajam važinėjant motociklu, gramatinė analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad sakinyje vartojamas žodis „važinėjant“ nereiškia, kad apdraustasis privalo vairuoti motociklą. Šiame papunktyje taip pat nenurodyta, kad apdraustasis turi užsiimti motociklų sportu.

20Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir draudiko buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, ir tai, kad pats apdraustojo važiavimas motociklu sudaro palankesnes sąlygas kilti draudžiamajam įvykiui, darytina išvada, kad draudikas pagrįstai nelaimingus atsitikimus, įvykusius apdraustajam važiuojat motociklu (tiek vairuotojo, tiek keleivio vietoje) laisvalaikiu ar užsiimant sportu, laiko nedraudžiamaisiais įvykiais. Ieškovei išduotame Draudimo polise nuostatos, numatančios draudimo apsaugą važinėjant motociklu, nurodyta nebuvo, t. y. ieškovė su atsakovu nesusitarė dėl jokios papildomos draudimo apsaugos, taikytinos tais atvejais, kai yra važinėjama motociklu. Tačiau Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai draudėjams atskleidžiama, kad draudimo apsauga nebus taikoma apdraustajam važinėjant motociklu, nebent draudimo sutarties šalys susitars kitaip. Ieškovė, pasirašydama Draudimo sutartį, patvirtino, kad prieš sudarant draudimo sutartį buvo supažindinta su Taisyklių sąlygomis, jas suprato ir gavo Taisyklių kopiją. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovei buvo žinomos Taisyklių sąlygos ir Draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos apimtis. Vadinasi, ieškovei, neaptarus su atsakovu papildomos rizikos ir draudimo polise neįtvirtinus, jog draudimo apsauga galioja užsiimant padidintos rizikos veikla – važinėjimu motociklu, šis nelaimingas atsitikimas pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu ir draudimo sprendimas išmokos laikomas pagrįstu.

21Teismas pažymi, kad draudikas suteikė ieškovei galimybę susipažinti su viešai jo internetiniame tinklapyje skelbiamomis Taisyklėmis. Todėl ieškovė ir po Draudimo sutarties sudarymo turėjo teisę kreiptis į atsakovą dėl papildomos draudimo rizikos pasirinkimo ir Draudimo sutarties modifikavimo, ar kreiptis į teismą dėl Draudimo sutarties sąlygų nuginčijimo. Duomenų, kad ieškovė tokius veiksmus atliko, byloje nėra.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio teismas netenkino. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, naudai priteistinos jo patirtos ir įrodymais pagrįstos 1 452 eurų bylinėjimosi išlaidos.

24Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 eurų dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

25Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

26Ieškinio netenkinti.

27Priteisti iš ieškovės A. N., a. k. ( - ) atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, naudai 1 452 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

28Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant... 2. pateiktu teismui ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai... 3. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio... 4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad yra nuolatinė draudimo... 5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Draudimo... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad draudikas aiškiai... 7. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Bankas Byloje nurodė, kad palaiko 2015... 8. Ieškinys netenkintinas.... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, liudytojos... 11. Dėl šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų išaiškinimo sudarant... 12. Byloje ieškovė kėlė klausimą dėl draudiko pareigos supažindinti... 13. Bylos šalių Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Draudimo įstatymo... 14. Teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 15. Atsakovo teigimu jis, sudarydamas su ieškove Draudimo sutartį, visas... 16. Dėl draudimo sutarties sąlygų 5.1.14 ir 5.1.15 išaiškinimo ... 17. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga... 18. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo... 19. Nagrinėjamoje situacijoje draudėja sau ir savo sūnui draudimo sutartyje... 20. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir draudiko buvo sudaryta... 21. Teismas pažymi, kad draudikas suteikė ieškovei galimybę susipažinti su... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės... 25. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270... 26. Ieškinio netenkinti.... 27. Priteisti iš ieškovės A. N., a. k. ( - ) atsakovo AAS „BTA Baltic... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...