Byla 2-183-330/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6081-302/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 117 765,68 Lt skolos, 13 429,49 Lt palūkanų bei 24 786,24 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad ieškovas ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo grindžia tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartimi, jos priedais bei vėlesniu sutarties pakeitimu, kuriais šalys susitarė dėl paskolos suteikimo bei grąžinimo terminų ir tvarkos. Atsakovas minėtos sutarties nevykdė. Be to, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai yra reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo. Ieškovo ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo, kaip fizinio asmens, suma yra didelė, be to, atsakovas toliau piktybiškai vilkina atsiskaitymą su ieškovu, o tai tik dar labiau didina jo įsiskolinimą. Ieškovo teigimu, visa tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi areštavo atsakovui A. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, neviršijant 155 981,41 Lt sumos, uždrausdamas turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendė, kad pareikšto turtinio reikalavimo suma yra preziumuojama kaip didelė atsakovui – fiziniam asmeniui, kas leidžia manyti, jog vien ši aplinkybė gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas A. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:

101. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo reikalaujama priteisti 155 981,41 Lt pinigų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, dėl ko tikėtinai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovas yra darbingas ir dirbantis asmuo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie asmens draudžiamąsias pajamas už 2014 m. rugsėjo mėnesį, matyti, kad atsakovas šiuo metu dirba UAB „ART21“ ir gauna darbo užmokestį. Taip pat atsakovas pagal jam išduotą verslo liudijimą vykdo individualią veiklą. Už 2013 mokestinius metus atsakovo deklaruotos pajamos už jo turto pardavimus bei vykdomą individualią veiklą sudarė atitinkamai 108 221,50 Lt ir 12 000 Lt (viso 120 221,50 Lt), o tai sudaro 2/3 ieškovo reikalaujamos sumos. Vertinant atsakovo asmeninės sąskaitos AB „Swedbank“ išrašus, lėšų apyvarta šioje sąskaitoje 2013 metais sudarė 112 930,88 Lt, 2014 metais apyvarta siekia 44 638,54 Lt. Bendra lėšų apyvarta sąskaitoje per 2013 – 2014 metus siekė 157 569,34 Lt, kas yra daugiau už ieškovo reikalaujamą sumą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovas disponuoja nekilnojamuoju turtu, kurio vertė 132 674 Lt. Darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama suma atsakovui nėra didelė ir netgi jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, atsakovas būtų pajėgus tą sprendimą vykdyti.

112. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės, kurios leidžia padaryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, t.y. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais, kurie leistų daryti prielaidą, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, jog atsakovas ėmėsi veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, ar kitų veiksmų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas sieks apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą.

123. Atsakovas, nors iš dalies pripažįsta savo įsiskolinimą ieškovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimais ir yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-29396-833/2014 pagal A. A. ieškinį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo.

13Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai bei juos patvirtinantys įrodymai nepaneigia teismo skundžiamoje nutartyje bei ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų, kuriais remdamasis teismas pritaikė atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

16Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio sumos ribose atsakovui A. A. priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio nesant ar esant nepakankamai – kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, nustatant draudimą perleisti turtą tretiesiems asmenims.

17CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė abi sąlygas, būtinas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą bei ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį atsakovui, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

18Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas priklauso nuo to, ar yra objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė, ar ne. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, ieškovui pateikus įrodymus, kurie suponuoja nurodytos prezumpcijos taikymo pagrindą, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas jam nėra didelis, t. y. jis turi paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją (CPK 12, 178 str.).

19Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, taip pat pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės bei galės būti tinkamai įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie asmens draudžiamąsias pajamas 2014 m. rugsėjo mėnesį, tačiau iš jos turinio negalima nustatyti atsakovo gaunamų pastovių (nuolatinių) draudžiamųjų pajamų dydžio bei jo įsidarbinimo UAB „ART21“ laikotarpio (b. l. 21). Apeliantas skunde nurodo, kad pagal verslo liudijimą jis taip pat užsiima individualia veikla. Tačiau iš apelianto pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2013 metais didžioji apelianto deklaruojamų pinigų suma (108 221,50 Lt) buvo gauta pardavus jam priklausiusį turtą, tuo tarpu iš individualios veiklos gautos pajamos per 2013 metus sudarė tik 12 000 Lt (b. l. 22-26). Taigi apelianto pateikti duomenys nepatvirtina jo argumentų apie gaunamas dideles nuolatines (stabilias) pajamas iš darbinės bei individualios veiklos. Vertinant apelianto pateiktus asmeninės sąskaitos, turimos AB „Swedbank“, išrašus, matyti, kad nors piniginių lėšų apyvarta šioje banko sąskaitoje 2013 metais siekė 158 514,32 Lt, o 2014 metais – 48 135,01 Lt (b. l. 27-44), tačiau lėšų eurais bei litais likutis sąskaitoje 2014 m. lapkričio 3 d. buvo 0,00. Apeliantas skunde nurodo, kad galimybę įvykdyti ieškovui tikėtinai palankų teismo sprendimą patvirtina aplinkybė dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto (pateikti registro duomenys apie atsakovui priklausančius keliolika žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų), kurio bendra vertė (nurodyta apelianto) yra 132 674 Lt. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kokiu būdu jis apskaičiavo ir kokiais įrodymais grindžia būtent tokią jam priklausančio turto – žemės sklypų (tikrąją) vertę. Pastebėtina, kad pagal apelianto pateiktus Nekilnojamojo turto registro 2014 m. lapkričio 3 d. duomenis apeliantui priklausančių žemės sklypų (daiktinės teisės į kuriuos nėra suvaržytos hipoteka ar kitais teisių ribojimo būdais) bendra vidutinė rinkos vertė sudarė maždaug 82 454 Lt, tačiau ji buvo fiksuota dar 2005 - 2006 metais (b. l. 45-52). Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad pagal duomenis Nekilnojamojo turto registro išrašuose apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę 2014 m. sausio 1 d. (b. l. 62-69), apelianto nurodytų žemės sklypų bendra vidutinė rinkos vertė 2014 metų pradžioje buvo penkis kartus mažesnė, nei nurodyta atskirajame skunde.

20Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad ieškinio suma nėra laikytina atsakovui didele, atmestini kaip neįrodyti ar apskritai paneigiantys galimybę jo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).

21Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-29396-833/2014 pagal A. A. ieškinį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

22Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi areštavo atsakovui... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas A. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 10. 1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo reikalaujama priteisti 155... 11. 2. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės,... 12. 3. Atsakovas, nors iš dalies pripažįsta savo įsiskolinimą ieškovui BKU... 13. Ieškovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas priklauso nuo to, ar yra... 19. Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas kvestionuoja pirmosios... 20. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas... 21. Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad Vilniaus miesto... 22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą....