Byla e2A-418-254/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Skaivarė“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos linija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12756-454/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos linija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Lasis“, ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Skaivarė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, buvusios įmonės vadovės, civilinės atsakomybės už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui.
  2. Ieškovė BUAB „Veiklos linija“ (toliau ir įmonė, bendrovė), atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 23 211,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1441-260/2016, iškėlė bankroto bylą BUAB „Veiklos linija“, bankroto administratore paskyrė MB „Lasis“. Minėta nutartimi teismas nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusi įmonės vadovė V. G. įstatymo ir teismo įpareigojimo neįvykdė iki šiol – administratoriui nėra perduotas joks bendrovės turtas ir dokumentai, nors atsakovė žadėjo tai padaryti. Pažymėjo, kad atsakovei neįvykdžius minėtos pareigos, administratorė negali nustatyti tikslios bendrovės balanse apskaityto turto sudėties, nustatyti galimybių išieškoti bendrovės gautinas sumas iš trečiųjų asmenų. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl atsakovė turi atlyginti 23 211,89 Eur žalą, lygią paskutinėje bendrovės finansinėje atskaitomybėje už 2014 metus nurodytai bendrovės turto vertei.
  4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. 2017 m. kovo 22 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-28282-454/2016 nagrinėjimą iš esmės; ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankroto bylos UAB „Veiklos linija“ iškėlimo metu atsakovė V. G. jau nebebuvo įmonės vadovė, tačiau naujai paskirtas įmonės direktorius neįvykdė savo pareigos pateikti duomenis apie pasikeitusį įmonės vadovą VĮ „Registrų centras“, todėl registre šių duomenų nėra įrašyta. Pažymėjo, kad bankroto administratorė buvo informuota, jog prieš pasitraukdama iš UAB „Veiklos linija“ vadovės pareigų, dar 2015 m. gruodžio 14 d. pasirašant materialinių vertybių perdavimo aktą ir 2016 m. sausio 14 d. dokumentų – perdavimo aktą, V. G. perdavė įmonės dokumentus ir kitas materialines vertybes UAB „Veiklos linija“ naujajam akcininkui UAB „Skaivarė“. Tokiu būdu atsakovei atsakomybė negali kilti. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai visą BUAB „Veiklos linija“ turto vertę laiko įmonei padaryta žala, kadangi įmonės balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos negali būti įtrauktos į įmonės turtą, nustatant dėl neperduoto turto įmonei padarytos žalos dydį.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Skaivarė“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2015 m. gruodžio 14 d. iš buvusio akcininko įsigijo visas ieškovės akcijas ir tą pačią dieną apie tai informavo bendrovės direktorę, kuri naujajam akcininkui pateikė prašymą atšaukti ją iš direktorės pareigų. Atsakovė, atleista iš direktorės pareigų akcininko sprendimu 2017 m. gruodžio 14 d., priėmimo–perdavimo aktais perdavė UAB „Skaivarė“ įmonės dokumentus ir turtą. Turto trūkumo pagal apskaitos duomenis nebuvo nenustatyta. Pažymėjo, kad visi bendrovės dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei V. G. 28 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apmokant jį iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos linija“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; laikė negaliojančiais 2017 m. sausio 31 d. vykdomuosius raštus, išduotus ieškovei BUAB „Veiklos linija“, atstovaujamai bankroto administratorės MB „Lasis“, ir valstybei pagal civilinėje byloje Nr. e2-28282-454/2016 priimtą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių.
  2. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės pareigą, iškėlus įmonei bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą grindžia VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal kuriuos atsakovė įmonės direktorės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Minėtas aplinkybes paneigia VSDFV duomenys, pagal kuriuos atsakovė įmonėje dirbo iki 2015 m. gruodžio 14 d. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo, nurodydamas, kad 2015 m. gruodžio 14 d. UAB „Skaivarė“ iš buvusio akcininko įsigijus visas ieškovės akcijas, atsakovė tą pačią dieną buvo atleista iš vadovės pareigų.
  3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonės apskaitą iki akcijų perleidimo tvarkė UAB „Jaragė“, kuri UAB „Skaivarė“ nurodymu parengė apskaitos dokumentus perdavimui, kuriuos pagal priėmimo – perdavimo aktus buvusi vadovė, nutraukus darbo sutartį, perdavė UAB „Skaivarė“, darė išvadą, kad realios veiklos bendrovėje atsakovė oficialiai nevykdė ir nedarė jokios įtakos dokumentų suruošimui. Teismas konstatavo, kad bendrovės turto sąrašas perduotas bankroto administratoriui su apskaitos dokumentais, ką iš dalies pripažino ir ieškovė.
  4. Teismas vertino, kad byloje pateikti atsakovės 2016 m. pradžioje pasirašyti mokėjimo žiniaraščiai nesukuria jai pareigos teikti dokumentus ieškovei. Teismas taip pat konstatavo, kad pasibaigus darbo santykiams, atsakovė neturėjo realios galimybės tvarkyti duomenis registre, todėl laikė, kad atsakovė neturėjo ir pareigos teikti dokumentus ieškovei. Tokiu būdu teismas ieškinį laikė neįrodytu ir atmetė. Atmetęs ieškinį, teismas plačiau nepasisakė dėl žalos dydžio ir jos pagrįstumo.
  5. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 28 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnis, ĮBĮ 36 straipsnis).

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Veiklos linija“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovė neturėjo pareigos perduoti ieškovei įmonės dokumentų. Apeliantės nuomone, darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino, kad ginčas byloje kilęs ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl įmonės materialaus turto neperdavimo. Šio fakto teismas nesiaiškino, todėl sprendimas šioje dalyje laikytinas nemotyvuotu.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė yra perdavusi naujajam akcininkui turto sąrašą ir dokumentus. Ieškovės administratoriaus nuomone, atsakovė buvo paskutinė įmonės vadovė, po jos kito įmonės vadovo nebuvo paskirta, todėl atsakovė yra atsakinga už visą įmonės turtą, likusį jos žinioje. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvusi įmonės vadovė naujajam akcininkui būtų perdavusi jos žinioje buvusį įmonės turtą. Nei vienu iš teismui pateiktų priėmimo – perdavimo aktų atsakovė naujajam įmonės akcininkui nebuvo perdavusi jokio materialaus įmonės turto ar reikalavimo teisių. Taip pat, priešingai nei teigia teismas, nei atsakovė, nei UAB „Skaivarė“, nėra perdavusi administratorei bendrovės turto sąrašo.
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad UAB „Skaivarė“ perėmė bendrovės akcijas ir atšaukė atsakovę iš įmonės vadovės pareigų tik formaliai, siekiant atsakovei išvengti atsakomybės dėl netinkamo bendrovės valdymo ir pareigų vykdymo. Minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad naujasis akcininkas, perėmęs įmonės akcijas, nepaskyrė naujojo įmonės vadovo. Be to, tai, jog atsakovė po jos atleidimo iš pareigų ėjo vadovės pareigas, patvirtina faktas, kad atsakovė pasirašė 2016 m. sausio ir vasario mėnesių žiniaraščius bei 2016 m. sausio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą.
    4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad paskutinė įmonės finansinė atskaitomybė buvo sudaryta už 2014 metus. Byloje nėra pateikta įmonės balanso, sudaryto atsakovės atleidimo iš vadovės pareigų ir akcijų perleidimo dienai (2015-12-14), taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turto, įrašyto į 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, sumažėjimą. Todėl teismas, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. G. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino įmonės materialaus turto perdavimo fakto. Atsakovės nuomone, šis apeliacinio skundo motyvas prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo turiniui (sprendimo 4 lapas, 1 pastraipa), kuriame nurodoma: „Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad pagal apskaitos duomenis buvo parengtas ir UAB „Veiklos linija“ turto sąrašas, buvo patikrintas bendrovės turtas ir faktiškai perimtas iš direktorės, direktorės atleidimo dieną. Turto trūkumo pagal apskaitos duomenis nenustatė“. Tokiu būdu teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atleidžiama iš darbo atsakovė tinkamai bendrovės turtą perdavė bendrovės akcininkui.
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė naujajam akcininkui ar jo atstovams būtų perdavusi įmonės turtą ir reikalavimo teises. Atsakovė pažymi, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neturėjo pareigos saugoti bendrovės dokumentų. Byloje atsakovė įrodinėjo, kad ji buvo atšaukta iš direktorės pareigų 2015-12-14 dieną, kuomet akcininkas UAB „Skaivarė“ priėmė tokį akcininko sprendimą, apie atsakovės atšaukimą ir darbo sutarties pasibaigimą buvo informuota SODRA. Tiek trečiasis asmuo, tiek teismas patvirtinto, jog atsakovė įmonės turtą yra perdavusi naujam akcininkui jos atleidimo dieną. Turto trūkumo pagal apskaitos duomenis trečiasis asmuo, perėmęs įmonės turtą, nenustatė. Tokiu būdu bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą ir dokumentus turi ne atsakovė, o akcininkas, kuris faktiškai dokumentais ir turtu disponuoja. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu iš UAB „Skaivarė“ siekė perimti ir reikalavo perduoti bendrovės turtą. Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad įmonės turtas ir dokumentai yra perduoti įmonės akcininkui, paneigia apeliantės poziciją, kad įmonės turtas yra prarastas.
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė į bylą nepateikė bendrovės balanso, sudaryto atsakovės įgaliojimų pasibaigimo dienai ir akcijų perleidimo dienai (2015-12-14), taip pat dokumentų, kurie pagristų bendrovės turto, įrašyto į 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, sumažėjimą. Pažymi, kad bendrovės apskaitos dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Atsakovė nevedė bendrovės finansinės apskaitos, ją organizavo įstatymų nustatyta tvarka, sudarydama sutartį dėl apskaitos tvarkymo su kitu juridiniu asmeniu. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jai perduoti bendrovės apskaitos dokumentai turi trūkumų, ar, kad perduoti ne visi dokumentai. Be to, apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu atsakovė, atšaukimo iš pareigų dieną, turėjo parengti bendrovės finansinių atskaitomybių rinkinį. Pažymi, kad pagal bendrovės įstatus nenumatyti jokie tarpiniai finansinių dokumentų rinkinių rengimai nei keičiantis akcininkui, nei atšaukiant direktorių. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad nei atsakovė, nei UAB „Skaivarė“ į bylą nepateikė bendrovės balanso, sudaryto atsakovės įgaliojimų pasibaigimo dienai ir akcijų perleidimo dienai (2015-12-14), šiuo atveju apeliantė nepagrįstai siekia tik asmeninės direktoriaus atsakomybės, eliminuodama akcininko, kuriam perduoti bendrovės dokumentai ir turtas, ir kuris nepaskyrė bendrovės vadovo, neveikimą, t. y. siekia direktorės atsakomybės be kaltės, nors tokia atsakomybės forma šiuo atveju negalima.
    1. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad į bylą pateikti 2015-12-14 ir 2016-01-14 priėmimo–perdavimo aktai nepatvirtina, jog atsakovė būtų perdavusi materialųjį bendrovės turtą UAB „Skaivarei“ bei kelia pagrįstų abejonių, ar tarp UAB „Skaivare“ perduotų dokumentų buvo bendrovės reikalavimo teises patvirtinantys įrodymai. Atsakovė pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė negali suformuluoti ginčo ribų – ar atsakomybė atsakovei taikytina pagal 2014-12-31 balansą, ar pagal perimtų apskaitos dokumentų duomenis apie gautinas sumas 2015-12-14 dienai, ar bankroto bylos iškėlimo dienai. Jeigu 2015-12-14 dienai pagal bendrovės apskaitą bendrovė neturėjo gautinų sumų (tokių faktų pagal perimtus dokumentus apeliantė ir nenustatė), tokiu būdu pačios apeliantės pozicija dėl ieškinio dalies, kuria reikalaujama 2014-12-31 turėtų gautinų sumų ar 2014-12-31 nebaigtų vykdyti sutarčių (jos turėjo būti neįvykdytos iki 2015-12-14), yra visiškai nepagrįsta, o vykdytinas sutartis pati apeliantė turi galimybę nustatyti pagal perimtus apskaitos dokumentus. Be to, apeliantė, teikdama, kad pagal perimtus bendrovės dokumentus nenustatė gautinų sumų, pati patvirtina faktą, kad tokių sumų bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo. Tokiu būdu ieškinys, dalyje dėl žalos, susijusios su dokumentų apie gautinas sumas ir nebaigtas vykdyti sutartis neperdavimo, yra nepagrįstas.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė, nutraukusi darbo sutartį, ir toliau ėjo vadovės pareigas, o darbo sutarties nutraukimas buvo tik formalus veiksmas, atsakovei siekiant atsikratyti nemokios bendrovės ir išvengti atsakomybės dėl netinkamo bendrovės valdymo. Atsakovė nuomone, apeliantė neįrodė, kad bendrovė per 2015 metus tapo nemoki, kad bendrovei buvo netinkamai vadovaujama ir tuo tikslu atsakovė „atsikratė“ nemokios įmonės perleisdama akcijas. Pažymi, kad atsakovė nebuvo įmonės akcininkė, todėl neturėjo kuo atsikratyti. Be to, ieškovė prašo priteisti žalą dėl to, kad atsakovė po bankroto bylos neperdavė bendrovės turto ir dokumentų. Šioje byloje nenagrinėjamos ir nebuvo nagrinėjamos bendrovės nemokumo priežastys, nes tai nesusiję nei su ieškinio pagrindu, nei su dalyku. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo visą eilę motyvų, kurie net nebuvo bylos nagrinėjimo pagrindu pirmojoje instancijoje (siekis atsikratyti nemokios įmonės), todėl teismas neturėtų jų vertinti. Atsakovė pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad tiek atsakovės atšaukimas iš pareigų, tiek dokumentų perdavimas akcininkui nebuvo fiktyvus. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad atšaukimo iš užimamų pareigų dieną perduoti bendrovės einamųjų reikalų, turto, apskaitos dokumentų, duomenų apie vykdomas sutarties, fiziškai neįmanoma, atsakovė tam tikrus veiksmus atliko vėliau.
    3. Atsakovė pažymi, kad apeliantė turi visas galimybes pagal perimtus bendrovės apskaitos dokumentus nustatyti tiek bankrutuojančios bendrovės prievoles, tiek turto sudėtį, tačiau savo reikalavimus grindžia apskaitos duomenimis, sudarytais daugiau nei prieš pusantrų metų iki bankroto bylos iškėlimo. Žalos byloje negali būti kaltės prezumpcijos ir spėjamos žalos. Ir kaltė, ir žala, ir jos dydis tokio pobūdžio byloje yra įrodinėjimo dalyku ir juos turi įrodyti ieškovė, pareiškusi tokį reikalavimą. Šiuo atveju tarp atsakovės veiksmų (turto ir dokumentų perdavimo akcininkui) ir galimų pasekmių (bankroto administratoriui turto neperdavė akcininkas) nėra priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės pažeidus pareigą, iškėlus ieškovei bankroto bylą, perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1441-260/2016 iškėlė bankroto bylą BUAB „Veiklos linija“ ir administratore paskyrė MB „Lasis“. Teismas šia nutartimi nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Administratorius nurodė, kad atsakovė neišsaugojo ir neperdavė administratorei jokio bendrovės turto ir bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų veiklos dokumentų, todėl jis negali nustatyti tikslios bendrovės balanse apskaityto turto sudėties, prarado galimybes išieškoti bendrovės gautinas sumas iš trečiųjų asmenų. O atsakovei nepateikus jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti kokius nors bendrovės turto sudėties ar jo vertės pokyčius nuo 2014 m. gruodžio 31 d., iš atsakovės priteistina paskutinėje bendrovės finansinėje atskaitomybėje už 2014 m. nurodyta bendrovės turto vertė – 23211,89 Eur.
  1. Atsakovė paaiškino, kad ji buvo atšaukta iš direktorės pareigų 2015-12-14 dieną, kuomet akcininkė, trečiasis asmuo UAB „Skaivarė“, priėmė tokį akcininko sprendimą, apie atsakovės atšaukimą ir darbo sutarties pasibaigimą buvo informuota SODRA. Atsakovė 2015 m. gruodžio 14 d. materialinių vertybių perdavimo aktu ir 2016 m. sausio 14 d. dokumentų perdavimo aktu perdavė įmonės dokumentus ir kitas materialines vertybes UAB „Veiklos linija“ akcininkei UAB „Skaivarė“. Kadangi trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog pagal apskaitos duomenis buvo parengtas ir UAB „Veiklos linija“ turto sąrašas, buvo patikrintas bendrovės turtas ir faktiškai perimtas iš direktorės jos atleidimo dieną, tai, atsakovės nuomone, tampa akivaizdu, kad apeliantė siekia asmeninės direktoriaus atsakomybės, eliminuodama akcininko, kuriam perduoti bendrovės dokumentai ir turtas, ir kuris nepaskyrė kito bendrovės vadovo, neveikimą, t.y. siekia direktorės atsakomybės be kaltės, nors tokia atsakomybės forma šiuo atveju negalima.

11Dėl asmens, atsakingo už dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratorei

  1. Ieškovė nurodo, kad pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turėjo atsakovė, nes ji pagal Juridinių asmenų registro duomenis ėjo įmonės vadovės pareigas. Byloje esančiais įrodymais - VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis - nustatyta, kad atsakovė V. G. UAB „Veiklos linija“ vadove buvo paskirta 2013-04-30 ir jos įgaliojimų pabaiga (2016-04-05) sutampa su bankroto administratorės paskyrimo įregistravimu (1 t., b. l. 8-11). VSDFV duomenimis atsakovę su ieškove darbo santykiai siejo laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2015-12-14 (1 t. b. l. 41). Atsakovė nuo 2016-01-01 iki 2016-01-30 dirbo UAB “Lietuvis”(1 t., b. l. 69). Esant tokiai situacijai, byloje kilo būtinybė nustatyti, kas faktiškai vadovavo įmonei po to, kai VSDFV buvo įregistruoti duomenys apie atsakovės darbo santykių nutraukimą ir kas turėjo prievolę perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus, ar ši prievolė yra įvykdyta tinkamai bei kas atsakingas už įmonei padarytą žalą dėl turto ir dokumentų neperdavimo.
  1. Pažymėtina, kad UAB „Veiklos linija“ naujasis akcininkas trečiasis asmuo UAB “Skaivarė” Juridinių asmenų registre įregistruotas 2015-12-07 (akcininkų pasikeitimas nuo 2015-11-02). Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-12-14 atsakovė ir naujasis akcininkas UAB “Skaivarė” pasirašė Materialinių vertybių perdavimo aktą (1 t., b. l. 66), o 2016-01-14 - Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (1 t., b. l. 67-68). Abiejų šių aktų turinys patvirtina, kad jais naujajam akcininkui buvo perduoti įmonės dokumentai. Kad ieškovei apie šiuos aktus buvo žinoma, galima spręsti iš byloje esančios 2016-08-22 antstolio S. U. informacijos iš vykdomųjų bylų Nr. 0034/16/00899, Nr. 0034/16/00162, Nr. 0034/16/001540 (1 t., b. l. 81). Pirmojoje nurodytoje vykdomojoje byloje vykdomas ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-1441-260/2016 2016-05-06 išduotas vykdomasis raštas dėl atsakovės pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą priverstinio vykdymo. Ieškovė antstoliui 2016-08-22 pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nes skolininkė pateikė priėmimo-perdavimo aktą.
  1. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, pagal trečiojo asmens atsiliepimo aplinkybes, nurodyta, kad dokumentai buvo perimti UAB „Jaragė“ patalpose per keturis kartus, pasirašant aktus. Pagal apskaitos duomenis buvo patikrintas bendrovės turtas ir faktiškai perimtas iš direktorės turtas jos atleidimo dieną, buvo sudarytas UAB „Veiklos linija“ turto sąrašas, jo trūkumo pagal apskaitos duomenis nenustatė. Teismas sprendė, kad pasibaigus atsakovės darbo santykiams su atsakove, ji neturėjo realios galimybės tvarkyti duomenis registre ir neturėjo pareigos teikti dokumentus ieškovui. O atsakovės pasirašyti mokėjimo žiniaraščiai 2016 m. pradžioje nesukuria pareigos teikti dokumentus ieškovui, o yra susijęs su atsakovės darbinės veiklos teisėtumu, kai yra pasibaigę darbiniai santykiai.
  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi joje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytas išvadas dėl atsakovės pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus administratorei nebuvimo padarė nenagrinėdamas ir netirdamas byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, siekiant nustatyti asmenį ar asmenis, turėjusį ar turėjusius pareigą perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus, taip pat nenagrinėjo aplinkybių, kurios nagrinėtinos siekiant nustatyti įmonei padarytos žalos dydį, šių klausimų sprendimui teismas netaikė aktualios teisminės praktikos, todėl padarė procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje surinktus įrodymus teismas negali pašalinti tokių pažeidimų, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės vadovės pareigas pagal Juridinių asmenų registro duomenis ėjo iki bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sudarė ir pasirašė Mokėjimo žiniaraščius už 2016 m. sausio mėn., pagal kuriuos piniginės sumos buvo sumokėtos UAB “Veiklos linija” (Picerija Prancūzai) dviems darbuotojams, o taip pat Picerija Vilnius keturiems darbuotojams ir pačiai atsakovei (l. b. l. 123–126). Atsakovė, kaip direktorė, sudarė ir pasirašė taip pat Mokėjimų žiniaraščius už 2016 m. vasario mėn.
  1. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių dokumentų surašymo aplinkybių, nenustatinėjo, už kokį darbą šiems tabeliuose apskaitomiems darbuotojams, tame tarpe, ir atsakovei, buvo išmokėti pinigai už darbą net 2016 m. sausio ir vasario mėn. Taip pat nepasiūlė ieškovei pateikti kitus jai trečiojo asmens perduotus dokumentus, kad būtų galima spręsti apie atsakovės vykdytas pareigas įmonėje, net ir po jos deklaruojamų darbo santykių nutraukimo nuo 2015-12-14 (1 t. b. l. 41). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra akcininko sprendimo atšaukti atsakovę iš UAB “Veiklos linija” vadovės pareigų. Kadangi faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), tai teisėjų kolegija, tik pagal byloje surinktus duomenis, neturi pakankamo pagrindo atmesti apeliantės argumentus, kad atsakovė galėjo būti formalia vadove iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

12Dėl turto ir dokumentų neperdavimo

  1. Įstatyme įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas administratoriui turi perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, jam gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala). Šios nutarties 18 punkte jau minėta, kad 2015-12-14 atsakovė ir naujasis akcininkas UAB “Skaivarė” pasirašė Materialinių vertybių perdavimo aktą (1 t., b. l. 66), o 2016-01-14 – Dokumentų priėmimo–perdavimo aktą (1 t., b. l. 67-68). Trečiasis asmuo UAB „Skaivarė“ pateikė atsiliepimą (el. b. l. 135–136), kuriame nurodė, kad šie aktai buvo rengiami pagal įmonės apskaitos dokumentus ir juos parengė apskaitą tvarkiusi UAB „Jaragė“. Bendrovės turto balansinė vertė tesiekė vos kelis tūkstančius eurų (vieną ar du). Didžioji ilgalaikio turto dalis buvo amortizuota (taikytas nusidėvėjimas) ir jos balansinė vertė tesiekė 1 Eur.
  2. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017-10-16 teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad ieškovės atstovai patvirtino teismui, jog iš trečiojo asmens ieškovė yra perėmusi įmonės dokumentus (garso įrašas nuo 19:04 iki 20:10, nuo 23:05 iki 24:20), tačiau, jų nuomone, įmonės dokumentai buvo vedami netvarkingai, nors dėl jų atitikimo įstatymų reikalavimams nebuvo daryta ekspertizė (nuo 25:38 iki 25:57). Atsakovės atstovas paaiškino (nuo 40:20 iki 45:00, nuo 47:55 iki 50:35), kad ieškovė neįrodė, jog iš trečiojo asmens perduotų dokumentų negalima nustatyti įmonės turto ir jo pokyčių, bei tinkamo atsakovo byloje. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad perduotuose dokumentuose yra PVM sąskaitos faktūros, sąnaudas patvirtinantys dokumentai ir kt. dokumentai, todėl bankroto administratorė turėjo atlikti jai perduotų dokumentų analizę, siekiant nustatyti kiek įmonė turėjo turto, jai iškeliant bankroto bylą, o ne remtis už 2014 m. sudarytu balansu.
  1. Pirmiau nurodytos aplinkybės aptariamu aspektu sudaro pagrindą teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios nagrinėtinos sprendžiant šį ginčą: ar atsakovė trečiajam asmeniui – ieškovės akcininkui – perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą, nes perdavus ne visus dokumentus, jos atsakomybė kiltų ne įstatymo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), o teismo sprendime nustatyto įpareigojimo nevykdymo pagrindu – šiuo atveju 2016 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1441-260/2016 pagrindu. Nes ir anksčiau vadovavę asmenys taip pat gali būti atsakingi už dokumentų neperdavimą savarankiškais pagrindais (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis), jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  1. Tuo atveju, jeigu byloje bus nustatyta, kad šią pareigą atsakovė įvykdė tinkamai, tai svarbu ištirti ir nustatyti aplinkybes, ar trečiasis asmuo (akcininkas) administratorei perdavė visus atsakovės jam perduotus dokumentus ir turtą, nes nustačius jų trūkumą, kiltų tinkamo atsakovo šioje byloje klausimas (CPK 45 straipsnis), į kurį nurodė atsakovės atstovas 2017-10-16 teismo posėdžio metu (šios nutarties 24 pastraipa). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, akcininkas taip pat turi pareigą per protingą terminą bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą, teikti duomenis apie įmonės turtą, kuris nors ir prarastas, bet ne dėl jo kaltės, t. y. įrodyti, kad įmonės turto jis neprarado (ar prarado tik jo dalį) ir nėra teisinių pagrindų jo deliktinei atsakomybei kilti. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bendrovės dalyvio (akcininko) veiksmų. Kadangi akcininkas nėra valdymo organas (jo narys), tai tokiu atveju jo atsakomybė dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo kiltų ne įstatymo, o jau paminėtos teismo nutarties nustatyto įpareigojimo nevykdymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kokius dokumentus ji perėmė iš akcininko, koks šių dokumentų turinys, kokie įmonės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, kokias aplinkybes dėl turto sudėties ir pokyčių, nuo 2014-12-31 sudaryto balanso, patvirtina jai perduoti įmonės apskaitos dokumentai. Todėl pagal bylos duomenis teisėjų kolegija negali nuspręsti ne tik dėl to, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais yra kaltinama, bet ir dėl tinkamo atsakovo byloje, dėl įmonei padarytos žalos dydžio. Jeigu pasitvirtintų trečiojo asmens šios nutarties 23 pastraipoje nurodytos atsiliepimo aplinkybės apie turto kiekį ir jo vertę bankroto bylos iškėlimo dienai, tai apeliantės argumentai, kad nebuvo perduotas joks materialus turtas, būtų neteisingi. Pažymėtina, kad įmonės turto dalį sudaro ir debitoriniai įsiskolinimai, kuriuos galėtų patvirtinti administratorei trečiojo asmens perduoti įmonės dokumentai apie ieškovės reikalavimo teises. Nustačius, kad trečiasis asmuo perdavė ieškovei įmonės apskaitos dokumentus, tačiau byloje nesant galimybei spręsti apie perduotų dokumentų sudėtį, teismas turėjo įvykdyti CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą ir pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. To neatlikus, byla nebuvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.
  1. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad paskutinė įmonės finansinė atskaitomybė buvo sudaryta už 2014 m. ir byloje nėra pateikta įmonės balanso, sudaryto atsakovės atleidimo iš vadovės pareigų ir akcijų perleidimo dienai (2015-12-14), taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turto, įrašyto į 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, sumažėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, yra neteisingi. Byloje esant duomenų, kad trečiasis asmuo perdavė administratorei įmonės dokumentus, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jai buvo perduoti ne visi įmonės dokumentus ir, kad iš perduotų dokumentų ji negali nustatyti įmonės turto sudėties ir jo pokyčių, atsiradusių nuo paskutinio už 2014 m. atsakovės sudaryto balanso, kad iš perduotų dokumentų negalima nustatyti įmonės debitorių, ar negali patvirtinti ieškovės reikalavimo teisių į juos (CPK 12, 178 straipsniai).

13Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto ir teisės klausimus, todėl gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
  1. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus: dėl būtinybės byloje rinkti naujus įrodymus ir papildomai tirti aplinkybes, siekiant nustatyti asmenį, atsakingą už ieškovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratorei; dėl neišnagrinėjimo byloje aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens administratorei perduotų įmonės dokumentų apimtimi ir turiniu; dėl ginčo sprendimui taikytino teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos dėl įmonės valdymo organų ir dalyvių atsakomybės netaikymo, sprendžia, jog dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329, 330 straipsniai).
  1. Teisėjų kolegija taip pat byloje nustatė, kad atsakovės atstovas 2017-10-16 teismo posėdyje prašė teismo sujungti Kauno apylinkės teisme ieškovės atsakovei iškeltas civilines bylas Nr. e2-12756-454/2017 ir Nr. e2-25968-584/2017. Šis prašymas teismo buvo atmestas, sprendžiant, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškiniai atsakovei pareikšti skirtingais pagrindais. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. 2e-1939-584/2018 (ankstesnis Nr. e2-25968-584/2017) 2018-03-09 nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla. Nutartyje teismas nurodė, kad atsižvelgus į nagrinėjamų bylų pobūdį bei įmonės bankroto proceso ypatumus, manytina, kad ši ir nagrinėjama apeliacine tvarka bylos susiję, nes apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje išsprendus žalos priteisimo klausimą, būtų nustatyta, ar žalos dydis, kurį patyrė kreditoriai šioje byloje kinta ar ne, juolab, kad ieškovės atstovai tokią galimybę nurodo. Todėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinių bylų, kuriose nagrinėjami panašaus pobūdžio reikalavimai, sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai