Byla 2A-1040-460/2012
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei atsakovo (apelianto) A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei atsakovo (apelianto) A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-09-12 nutarimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus R. R., gim. 1997-08-05, išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sūnaus poreikiai išaugo – vaikas sportuoja, be to, turi sveikatos problemų. Ji pati sūnaus išlaikymui skiria po 500–600 Lt, tačiau dėl neįgalumo nedirba, todėl nuolat tenka skolintis, nes jos gaunamos pajamos yra tik apie 906 Lt per mėnesį. Pažymėjo, jog atsakovas su ja nebendrauja, jau dvejus metus visai neteikia išlaikymo sūnui.

4Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-09-12 nutarimą ir priteisė iš atsakovo A. R. sūnaus R. R. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskyrė ieškovę J. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Teismas nurodė, jog šiuo metu sūnus gyvena su ieškove, kuri teikia vaikui išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Jai nustatytas 65 procentų nedarbingumo lygis (b. l. 51), ji niekur nedirba, o gaunamas pajamas sudaro 560,03 Lt netekto darbingumo pensija, 294,54 Lt našlaičio pensija, paskirta jos nepilnamečiui sūnui P. V. po ieškovės sutuoktinio mirties, ir 52 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 18, 19, 20, 21–22, 52, 23–24). Teismas pažymėjo, jog atsakovas nuo 2011-10-12 dirba UAB „Gebos ekostatyba“, atsakovui 2011 m. spalio mėn. priskaičiuota 520 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. – 2340 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. – 800 Lt darbo užmokesčio (b. l. 87–88), todėl atsakovas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi galimybę teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Teismas įvertinęs tai, jog šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra 14 metų, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, be to, vaikas turi sveikatos problemų dėl regėjimo, yra alergiškas (b. l. 68, 69), nuo 2009 m. sausio mėn. lanko futbolo treniruotes (b. l. 30), dalyvauja varžybose bei tai, jog atsakovo galimybės teikti išlaikymą sūnui yra objektyviai didesnės nei ieškovė, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

6Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimą ir priteisti iš jo sūnaus išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-30 iki jo pilnametystės. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik 2011 m. lapkričio mėn. priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, kuri yra didžiausia (2 340 Lt), ir padarė klaidingą išvadą dėl jo materialinės padėties. Atsakovas pažymėjo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. spalio 12 d. neturėjo darbo, šiuo laikotarpiu jo pajamas sudaro tik 6 mėnesius mokama bedarbio pašalpa, negana to, jo materialinę padėtį sunkina kreditoriaus reikalavimai grąžinti paskolą bankui, skirtą būstui įsigyti. Taip pat nurodė, jog šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį plataus profilio statybininku UAB „Gebos ekostatyba“ ir jo darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo darbo krūvio. Apelianto teigimu, jo galimybes surasti kitą pastovų ir geriau apmokamą darbą apriboja klausos sutrikimas, dėl kurio jis negali dirbti triukšmo sąlygomis ir aukštyje. Apeliantas pažymėjo, jog niekada neatsisakė mokėti sūnui išlaikymo, supranta savo pareigas ir nori mokėti jam didesnį išlaikymą, tačiau šiuo metu jis objektyviai negali skirti sūnaus išlaikymui 600 Lt kas mėnesį, ir nurodė, kad gali mokėti po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės.

7Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimą nepakeistą. Ieškovės teigia, kad atsakovas sutiko su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko nė į vieną teismo posėdį. Taip pat nurodė, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama materialinės pagalbos, tačiau jos negavo, nors atsakovas turi pinigų, tai įrodo pažyma iš antstolio, kuris iš atsakovo uždarbio viena mėnesį išskaičiavo 1034 Lt. Ieškovė nesutinka su atsakovo pasiūlyta 250 Lt išlaikymo suma.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. R., gim. 1997-08-05, tėvai yra J. V. ir A. R. (b. l. 10). Santuoka tarp J. V. ir A. R. nutraukta 1999-12-23 (b. l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-09-12 nutarimu iš A. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. R. ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį nuo 1997-08-25 ir vaiko pilnametystės (b. l. 9).

10Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį, jeigu pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui. Tai gali būti tiek žymiai padidėję vaiko poreikiai, tiek tėvų pagerėjusi finansinė padėtis ir panašiai. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.

11Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.

12Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

13Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo materialinę padėtį atsižvelgdamas vien tik į vieno mėnesio didžiausias pajamas ir pateikė pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 104). Taip pat nurodė, kad jo sunkią materialinę padėti patvirtina mokėjimo draudimo sutartys (Nr. BPD 036483-2/2434, Nr. BPD 036483-1/1100) (b. l. 118–127). Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kolegija pažymi, jog apeliantas, kaip matyti iš bylos duomenų, 2007-08-03 sudarė būsto kreditavimo sutartį gyvenamajam būstui įsigyti, ja įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti įmoką bankui (b. l. 114). Taigi logiška būtų teigti, jog 2007 m. apelianto materialinė padėtis buvo pakankamai gera, atitinkanti banko reikalavimus, keliamus paskolos gavėjams. Šios aplinkybės rodo pakankamą turtinę padėtį teikti sūnui išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog atsakovas yra įsiskolinęs bankui. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Būsto paskolos draudimas“ mokėjo įmokas bankui vietoje skolininko (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Negalima nepaminėti ir to, kad apeliantui teisinę pagalbą šioje byloje teikia advokatė (b. l. 102).

14Apeliaciniame skunde apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad rūpinasi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, ugdymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų skyręs nors kiek dėmesio vaikui. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama materialinės pagalbos, tačiau nė karto jos nesulaukė. Akivaizdu, kad atsakovas vengia palaikyti bet kokį ryši su vaiku ir teikti jam išlaikymą. Dėl šių priežasčių apeliantas negali tinkamai įvertinti ir žinoti tikrųjų vaiko poreikių. Iš bylos duomenų matyti, jog visa priežiūros našta, kuri dažnai negali būti skaičiuojama ir išreiškiama materialine išraiška, tenka vien ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės galimybes suteikti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi apriboja jos neįgalumas, jai nustatytas 65 procentų nedarbingumo lygis (b. l. 51).

15Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių nepilnamečiam sūnui R. R. šiuo metu yra 14 metų, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, be to, vaikas turi sveikatos problemų dėl regėjimo, yra alergiškas (b. l. 68, 69), nuo 2009 m. sausio mėn. lanko futbolo treniruotes (b. l. 30), dalyvauja varžybose, todėl jam reikalinga speciali apranga, avalynė. Įvertinusi šias aplinkybės teisėjų kolegija mano, jog yra pagrindas šalių nepilnamečiam sūnui R. R. skirti didesnį nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą.

16Apeliantas skunde komentuoja savo sveikatos problemas. Teismui pateikė 2010-03-03 išrašą iš medicininės knygelės, kurioje teigiama, jog apeliantas negali dirbti esant dideliam triukšmui ir aukštyje (b. l. 109–111). Tačiau daugiau jokių duomenų, patvirtinančių asmens nedarbingumo lygį, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo negali dirbti esant dideliam triukšmui ar aukštyje, neužkerta kelio dirbti kitokį darbą, tinkamomis sąlygomis. Juolab apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo neįgalumą ar nedarbingumo lygį (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

17Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėdamas pareigą, atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, neatvyko nė į vieną teismo posėdį ir prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo padidinti išlaikymo dydį iki 600 Lt nepareiškė. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus ir išeiti už skundo ribų (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įgyvendindamas šias procesines teises išreikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės apie atsakovo gaunamas pajamas ir nustatė, kad atsakovas nuo 2012-01-01 ir toliau dirba UAB „Gebos ekostatyba“, atsakovui 2012 m. sausio mėn. priskaičiuota 1 000 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 2 385 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 2 350 Lt, 2012 m. balandžio mėn. – 1 310 Lt darbo užmokesčio. Iš duomenų matyti, jog atsakovo materialinė padėtis yra pakankama teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, tačiau dėl nepastovaus darbo užmokesčio dydžio atsakovas kiekvieną mėnesį skirti po 600 Lt vaiko išlaikymui, kolegijos nuomone, neišgalės.

18Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog vaiko išlaikymo dydis turi tiesiogiai priklausyti nuo jo tėvų turtinės padėties. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo einamųjų 12 mėnesių neto darbo užmokestį sudarė 9 052,17 Lt. Tai sudaro 754,35 Lt mėnesiui. Tokios pajamos yra objektyviai nepakankamos įgyvendinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į papildomai surinktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo sūnaus R. R. 600 Lt dydžio išlaikymas mažintinas iki 450 Lt dydžio išlaikymo mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

20Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme sumažintinas iš atsakovo priteistas žyminio mokesčio dydis į valstybės biudžetą iki 162 Lt; atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas 25 procentus, atsakovui turi būti grąžintina nuo sumokėtos 216 Lt sumos 25 procentų suma – 54 Lt. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš atsakovo priteistina 108 Lt (162 Lt–54 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

21Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti taip: priteisti iš atsakovo A. R. sūnaus R. R., gim. 1997-08-05, išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2011-05-30, iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę J. V. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

23Iš atsakovo A. R. priteisti 108 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Klaipėdos... 4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį pirmosios... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-20 sprendimu ieškinį tenkino... 6. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo skundą atmesti ir palikti... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. R., gim. 1997-08-05, tėvai yra J. V. ir... 10. Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo... 11. Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko... 12. Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu,... 13. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai... 14. Apeliaciniame skunde apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad rūpinasi vaiko... 15. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias... 16. Apeliantas skunde komentuoja savo sveikatos problemas. Teismui pateikė... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios... 18. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog vaiko išlaikymo dydis turi... 19. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio... 21. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti... 23. Iš atsakovo A. R. priteisti 108 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei pirmosios... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....