Byla e2-4282-983/2016
Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimą

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo UAB „Napas“ ieškinio atsakovui Elektrėnų savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ Elektrėnų vaistinė ir UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovas UAB „Napas“ pareiškė ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybei, prašydamas pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimą Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“.

3Ieškinį atsisakytina priimti.

4Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K., bylos Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Taigi, teismas pažymi, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus;

52) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

6Taigi, pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinės firmos „Indra“ savininkas V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

7Ieškovas UAB „Napas“ ieškinyje nurodė, kad ieškovui kurio tikslas yra sėkmingas vaistinių veiklos vykdymas ir kuris ieško vaistinių veiklos vykdymui tinkamų patalpų, iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog atsakovas Elektrėnų savivaldybė priėmė 2016-10-26 sprendimą Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (toliau – sprendimas), susijusį su atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių pastate, kurio unikalus Nr. 4299-1002-1016, adresas Taikos g. 6B, Elektrėnai, plane pažymėtų indeksais 1-1 (5,05 m2), 1-2 (138,02 m2), 1-4 (17,91 m2), 1-13 (10,08 m2), dalies 1-3 patalpos (koridoriaus, 12 m2), iš viso 183,06 m2, išnuomojimu trečiajam asmeniui UAB „Gintarinė vaistinė“. Patalpos yra išskirtinai patrauklios vaistinių veiklos vykdymui, nes yra pastatų komplekse, kuriame veikia VšĮ „Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras“, VšĮ „Elektrėnų greitosios medicinos pagalbos stotis“, VšĮ „Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras“ ir kiti su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susiję subjektai. Tokia patalpų lokacija lemia patalpų išskirtinumą, susijusį su užtikrintu stabiliu klientų srautu. Šiuo metu patalpose vaistinės veiklą vykdo trečiasis asmuo SĮ Elektrėnų vaistinė. Ieškovui susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu, tapo aišku, jog sprendimo esmė yra išskirtinių ir teisės aktų imperatyviai draudžiamų privilegijų privačiam juridiniam asmeniui sudarymas, kuris, nors formaliai grindžiamas turto nuoma išimties tvarka (be viešo nuomos konkurso), tačiau realus tokio sprendimo ir jo pasekmių turinys yra ne tik realiai neatlygintinas patalpų suteikimas privačiam verslo subjektui 10 metų terminui, tačiau ir netiesioginis (nuomos forma užmaskuotas) savivaldybės įmonės turto (vaistinės ir jos veiklos) perleidimas. Tokie atsakovo veiksmai ne tik yra itin neskaidrūs ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų atlikimo objektyvumo ir nešališkumo, tačiau pažeidžia visą eilę imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. egzistuoja visa eilė savarankiškų pagrindų skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu – patalpų nuoma išimties tvarka grubiai pažeidžia valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, tikrasis skundžiamo sprendimo ir nuomos sutarties turinys išeina iš nuomos teisinių santykių ribų ir turi apsimestinio sandorio požymius (CK 1.87 str.), skundžiamas sprendimas ir nuomos sutartis maskuoja SĮ Elektrėnų vaistinės veiklos ir turo perėmimą, tuo pažeidžiant viešąjį interesą, skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos savivaldybės įmonės veiklą ir turto perleidimą reglamentuojančios teisės normos, skundžiamas sprendimas prieštarauja konkurenciją reguliuojančioms teisės normoms. Ieškovas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, teikia šį ieškinį, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu.

8Kaip buvo nurodyta aukščiau, asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, tačiau iš ieškinio nėra aišku kokios ieškovo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, o ieškovo abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

9Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti, kadangi šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Nutarė

11atsisakyti priimti ieškovo UAB „Napas“ ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ Elektrėnų vaistinė ir UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pripažinimo negaliojančiu.

12Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai