Byla 2A-41-544/2013
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Ignalinos statyba“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-242/2012 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei UAB „Ignalinos statyba“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7094,45 Lt laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-05-28 darbo sutartį Nr. 849 (P-106) buvo priimta į darbą pas atsakovą gamybinio-techninio skyriaus viršininke. Darbo sutartį atsakovė nutraukė 2012-06-28 pagal jos pareiškimą (DK 127 str. 1 d.). Atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną (LR DK 141 str. 1 d.), tačiau neatsiskaitė iki šiol. Pagal atsakovės išduotą pažymą jai neišmokėta 7094,45 Lt darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2012-06-22 atsakovė išmokėjo 500 Lt, o 2012-06-28 - 400 Lt. Vidutinis mėnesinis jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 2002,98 Lt. Pagal DK 207 straipsnį jai priklauso delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį (b. l. 3).

4Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-10-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 7094,45 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 7058,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso - 14302,57 Lt, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė ir dėl to ginčo nebuvo, kad atsakovė, nutraukusi darbo sutartį su ieškove, atleidimo dieną su ja pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 7094,45 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tuo pažeidė DK 177 str., 141 str. 1 d., 2 d. Kadangi byloje nebuvo nustatyta ieškovės kaltė dėl nesavalaikio atsiskaitymo, teismas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo vėlavimo kaltu pripažino atsakovę (darbdavį) ir iš jos ieškovei priteisė 2840,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką nuo 2012-06-28 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-10-12. Reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovės prašymą CPK 284 str. pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymą 2 mėnesiams ir išdėstyti išmokų mokėjimą lygiomis dalimis per 4 mėnesius teismas atmetė, nes sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir nepažeidžiant CK 1.2 str. įtvirtintų civilinių teisinių santykių principų. Minėti principai reikalauja, jog, sprendžiant minėtą klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus, kad būtų užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, kad nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas ir šalių teisėti lūkesčiai. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovei priteistos lėšos reikalingos pragyvenimui, neišmokant užmokesčio buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai gauti sutartą atlygį ir iš jo gyventi (b. l. 57-60).

5Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-10-12 sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, ir išdėstyti priteistos sumos, išskyrus skubiai vykdytiną 2 002,98 Lt sumą, mokėjimą lygiomis dalimis per 4 mėnesius. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus apie jos turtinę padėtį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo įrodyta atsakovės sudėtinga finansinė padėtis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas patvirtina laikiną sudėtingą finansinę padėtį. Teismas nesilaikė CPK 284 str. įtvirtinto reikalavimo atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Atsiskaitymo su ieškove vėlavimas turėjo būti susietas išimtinai su restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei aplinkybe. Priteistas 7 058,12 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką atsakovei yra baudžiamojo pobūdžio, o ieškovė šios sumos neuždirbo. Todėl nėra pagrindo manyti, jog šios sumos mokėjimo išdėstymas dalimis per 4 mėnesius sukels neigiamas pasekmes ieškovei (b. l. 63-64).

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, o 2012-10-12 teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti, neatsižvelgdama į tai, kad iš darbo ji buvo atleista prieš 5 mėnesius. Priteistos darbo išmokos reikalingos pragyvenimui. Atsakovė finansinės padėties sunkumą įrodinėjo restruktūrizavimo bylos iškėlimu bendrovei dėl laikinų finansinių sunkumų, tačiau nepaminėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-111-20 nutartimi atsakovės restruktūrizavimo byla Nr. B2-4293-392/2012 nutraukta, nes nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas (b. l. 85-86).

7Apeliacinis skundas atmestinas, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-10-12 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinis skundas yra paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepatenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 4 mėnesiams. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

8Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė CPK 284 str. nuostatas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį netenkinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl piniginių sumų išmokėjimo 4 mėnesiams, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

9Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. LR CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju - gali būti vykdomas priverstinai. Todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas - tai išimtinės galimybės, suteiktinos tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo (nutarties) vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-764/2002, Nr.3K-3-301/2006 ir kt.). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

10Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliantė UAB „Ignalinos statyba“ būtinumą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą motyvuoja sunkia bendrovės finansine padėtimi, kurią patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012-05-03 nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nustatyti faktai. Iš 2012-05-03 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4293-392/2012 iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei matyti, kad joje pažymėta, jog įmonės turtą sudaro 5 768 363 Lt, o įmonės skolos ir įsipareigojimai sudaro apie trečdalį į jos balansą įrašyto turto vertės, kad, nors bendrovės įsipareigojimai kreditoriams dideli, tačiau įmonė turi daug materialaus ilgalaikio turto, todėl teismas padarė išvadą, jog įmonės finansiniai sunkumai gali būti vertinami kaip laikini (b. l. 75-78). Vilniaus apygardos teismo 2012-11-20 nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo byla nutraukta, nes nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas (b. l. 87-88). Kitokių objektyvių įrodymų apie tokią sunkią savo finansinę padėtį, kad negalima atsiskaityti su vienu iš darbuotojų, atsakovė nepateikė ir šio savo argumento pagrįstumo neįrodė. Pažymėtina, kad darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl valstybė turi užtikrinti tinkamą darbuotojo interesų gynybą ir apsaugą. Šiuo atveju ieškovės teisės ir teisėti interesai pirmą kartą buvo pažeisti įstatymo numatyta tvarka ir terminais neišmokėjus teisėtai priklausančio darbo užmokesčio. Nors teismas ir netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nuo ieškovės atleidimo dienos praėjo virš 6 mėnesių, o nuo skundžiamo sprendimo priėmimo - 3 mėnesiai, todėl atsakovė turėjo daugiau nei 4 mėnesius dalimis atsiskaityti su ieškove, tačiau to dėl atsakovės nenurodomų priežasčių nepadarė. Todėl akivaizdu, kad toliau atidedant realų atsiskaitymą ateičiai nebūtų tinkamai įgyvendinama ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynyba, iš dalies būtų paneigiama ir pati sprendimo esmė. Ieškovei priteista suma, palyginti su atsakovės turimo turto apimtimi, yra nedidelė, be to, išdėsčius sprendimo vykdymą, sprendimas gali tapti iš viso nebeįvykdomas dėl galimai sunkėjančios atsakovės finansinės situacijos, nes, kaip jau virš minėta, restruktūrizavimo byla nutraukta ir nėra jokių patikimų įrodymų apie galimai ateityje pagerėsiančią atsakovės finansinę padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo sprendimo vykdymą išdėstyti keturiems mėnesiams.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

12Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai