Byla I-501-609/2016
Dėl administracinių aktų dalyje panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui R. B, atsakovei R. M., jos atstovui P. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui L. V. teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl administracinių aktų dalyje panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2pareiškėjas A. Š. skundu prašo iš dalies ( 0,6000 ha žemės sklypo dalyje) panaikinti Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimą Nr. 77-7355 dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. M. į 11,28 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), Mažonų kadastrinėje vietovėje, esantį Tauragės rajone, ( - ) iš dalies ( 0,6000 ha žemės sklypo dalyje) panaikinti Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimą Nr. 77-7354 dėl nuosavybės teisės atkūrimo A. P. į 11,28 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), Mažonų kadastrinėje vietovėje, esantį Tauragės rajone, ( - ) taikyti restituciją ir 0,6000 ha žemės plotą, reikalingą A. Š. nuosavybe esančios namų valdos ekslpoatavimui, perduoti valstybei.

3Skunde (b.l.3-6) nurodė, jog 1997 10 03 iš pardavėjo J. R., kurį pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atstovavo atsakovė R. M., jis nusipirko namų valdą, esančią ( - ) Tauragės rajone. Namų valda faktiškai buvo nupirkta be žemės sklypo, nes nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Perkant namų valdą, su turto perleidėjais buvo aptartas ir žemės, kuria jis naudosis iki bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, klausimas. Pareiškėjas teigia, jog pardavėjui jis sumokėjo ir už būsimą žemės sklypą, kuris jam turėtų atitekti namų valdos ekspoatacijai. Nesulaukęs pasiūlymo dėl namų valdos žemės sklypo formavimo, 2014 metais birželio mėnesį jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas paskirti ir suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą jo namų valdos eksploatacijai. 2014 06 20 raštu Nr.34SD-( 14.34.04)-6644 jis buvo informuotas, kad pageidaujamas namų valdos žemės sklypas bus projektuojamas naujai rengiamame Mažonų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teigia, jog po šio atsakymo jis pradėjau laukti, kada namų valdos žemės sklypas bus pradėtas projektuoti. Nurodo, kad 2015 metų gegužės, birželio mėnesiais jam bendraujant su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus specialistais paaiškėjo, jog į teritoriją, kurioje yra jo namų valda, dar 2000 06 21 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms A. P. ir R. M.. Gautais dokumentais iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, kuris yra likviduotos Tauragės apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas žemėtvarkos srityje, paaiškėjo, kad dar 2000 06 21 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo sprendimais Nr.77-7354 ir Nr. 77-7355 buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms A. P. ir R. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teise valdytą žemę ir mišką, tame tarpe ir į žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda- gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Teigia, kad namų valda yra atsakovėms A. P. ir R. M. grąžintame 11,28 ha žemės sklype Nr. 143-1, kuris yra ( - ) Tauragės rajone. Teigia, kad namų valdos jam pardavbimą faktiškai vykdė atsakovė R. M., kuri jos tėvui J. R. mirus, nevykdė sutartinio įsipareigojimo dėl namų valdos žemės sklypo jam perdavimo.

4Mano, jog nuosavybės teisių į ginčo žemę ir mišką atkūrimo natūra atsakovėms A. P. ir R. M. metu buvo pažeista jo subjektinė teisė, nes nuosavybės teisės natūra atkurtos į žemę, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausanti namų valda. Pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusią įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų„ 12 straipsnio 2 punkto redakciją žemės sklypas, kuris yra užimtas namų valda, valstybės iš žemės savininkų turi būti išperkamas. Nurodo, kad kaip galima suprasti iš jam pateikto atsakymo, nurodyta įstatymo nuostata nebuvo taikoma, nes rengiant žemėtvarkos projektą, nebuvo nustatyta, jog jam nuosavybės teise priklausanti namų valda yra atsakovėms grąžinamoje žemėje. Nurodo, kad dėl žemėtvarkos projekto vadovo bei projekto autoriaus aplaidaus darbo, kurie nesugebėjo pamatyti žemės sklype esančių daugiau kaip 10 statinių, jis patyriau esminius nepatogumus ir turtinį nuostolį. Taip pat mano, kad ir buvusios Tauragės apskrities viršininko administracijos darbuotojai, vykdę žemės projekto įgyvendinimo kontrolę, savo tarnybines pareigas atliko aplaidžiai. Teigia, kad siekiant ištaisyti padarytas klaidas, būtina Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2000 06 21 sprendimus Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir mišką buvusio savininko A. R. įpėdiniams- A. P. ir R. M., panaikinti dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypo po jam priklausančia namų valda suformavimu. Mano, kad toks žemės sklypas turėtų sudaryti 0,6000 ha užimančią 11,28 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ) Tauragės rajone, dalį. Teigia, jog panaikinus sprendimus dalyje, turėtų būti taikoma restitucija ir 0,6000 ha žemės sklypas perduotas valstybei, kad jame būtų suprojektuotas jo namų valdai skirtas žemės sklypas.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti jam ir teismo posdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

6Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 41-49) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, kadangi nežinomas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo momentas.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti.

8Atsakovė R. M. atsiliepime į skundą (b.l. 55-58) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad reikšdamas suformuluotus reikalavimus, pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra pagrįstų argumentų tokio termino atnaujinimui. Teigia, jog apie ginčo sprendimų priėmimą pareiškėjui buvo žinoma dar 2000 metais, todėl turėjo galimybę juos skųsti. Nors ieškovas teigia, kad tik 2014 metų birželio mėnesį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių ir tik tada sužinojo, jog ji ir jos teta yra ginčo žemės sklypo savininkės, kuriuose yra jam lausantys pastatai, mano, kad tokia pareiškėjo pozicija yra neteisinga ir prieštaraujanti mūsų susitarimams bei pareiškėjo ir mano tėvo valiai. Teigia, kad namų valdą pareiškėjas pirko ne sau, o tik savo vardu ją įformino. Ją pirko savo mamai gyventi Nurodo, kad tuo metu žemės nebuvo galima parduoti, nes į ją nebuvo atkurta nuosavybė. Buvo susitarta, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę, jo mamai ir jam pageidaujant, jie neprieštaraus, jog abipusiu susitarimu bus aptartas namų valdai reikalingo žemės sklypo suformavimo ir pardavimo klausimas, po ko žemė bus parduota. Nurodo, jog atkūrus nuosavybės teises į žemę, pareiškėjas ir toliau gyveno Tauragėje bei išsakė poziciją, kad žemės jam nereikia, nes, jo nuomone, gyventi pastatuose nėra kliūčių, netrukdomai naudojamasi privažiavimu. Be to, aptarnauti ūkinius pastatus taip pat galima netrukdomai, nors kai kurie pastatai jau buvo riauti ar sunykę, o likę, mūsų nuomone- yra dabar apleisti ir toliau neprižiūrimi. Konkrečiau tariant, jis ageidavo formuoti sklypą ir pirkti jį iš mūsų. Ieškovo teiginiai, jog jis pirkdamas pastatus sumokėjo ns už sklypą yra neteisingi ir galima sakyti, net nelogiški, nes jis negalėjo sumokėti už žemės sklypą, io nebuvo ir kurio niekas tuo metu neformavo bei negalėjo formuoti, nesant žemėtvarkinio projekto( žr.: ?3 Eatų pirkimo-pardavimo sutartį). Nors ieškovas pastatuose negyveno, bet mes dažnai atvykdavome į jo ipirktą namų valdą, nes ten pasilikdavome automobilį, kadangi tvarkėme savo mišką ir sugrąžintą žemę. endraudavome su jo motina ir kartais su juo pačiu. Niekada jis mums nereiškė pretenzijų, tik išsakydavo, jog kada nors, jeigu mama kaime negyvens, tai pastatus leis atsipirkti jiems, o juos turėdamas, galimai prašys jam parduoti dalį žemės prie pastatų. Teigia, kad 2014 metų birželio mėnesį pareiškėjas pasiūlė atsipirkti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus už nerealią kainą, o 2015 metų birželio mėnesį pareiškėjas nurodė, kad pastatus nori parduoti, tačiau be žemės nuosavybės niekas nenori jų pirkti. Teigia, jog pareiškėjas nesikreipė į jokias institucija su prašymu dėl žemės išsipirkimo ir nurodo, kad manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, protingas ir apdairus žmogus imasi jas ginti teismine tvarka, tačiau per įstatymų nustatytus terminusnus, nes įstatymų leidėjas tokius terminus nustato tam, kad ieškinio senaties tikslu yra teisinių santykių stabilumo užtikrinimas ir sudarymas asmeniui realios galimybės apginti savo pažeistą teisę ginti, užkirtimas kelio begaliniam bylinėjimuisi. Mano, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą daugiau nei penkis metus, todėl galėtų tikėtis tik jų geros valios suformuoti sklypą, reikalingą turimų pastatų eksploatvaimui ar kreiptis dėl žemės servituto šiems pastatams aptarnauti nustatymo.

9Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas prašo skundo netenkinti, nes mano, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą.

10Konstatuojama

11Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. Š. ginčija administracinius aktus, kuriais atsakovėms A. P. ir R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais namų valdos pastatais.

12Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

13Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

14Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

15Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, matyti, jog skundo dėl sprendimo, kuris asmeniui neturėjo būti įteiktas, padavimo terminas skaičiuojamas nuo informacijos apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus gavimu ne tik tiesiogiai iš tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais būdais.

16Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2014 06 20 raštas Nr. 34SD-(14.34.104.)-4644 (b.l. 15) patvirtina, kad 2014 06 20 pareiškėjas kreipėsi į nurodytą skyrių, prašydamas suprojektuoti žemės sklypą po jo valdoma namų valda. Tada buvo patvirtinta, kad pareiškėjo pageidaujamas pirkti namų valdos žemės sklypas bus projektuojamas rengiamame Mažonų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 rašte Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) (b.l. 16), adresuotame advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui, buvo pateikta informacija, kad Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo M. M. 2000 06 21 sprendimais Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355 atkurtos nuosavybės teisės žemę, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantus namų valdos statiniai- A. P. ir R. M., grąžinant natūra 12,35 ha, iš jų 14,06 ha žemės ir 10,64 ha miško, nurodant, kad nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) - žemės ūkio veiklai ir Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) - miškų ūkio veiklai ir pareiškėjui pasiūlyta naudojimosi žeme klausimą spręsti, sudarant privačios žemės nuomos sutartį arba nustatant servitutą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 rašto Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) turinio matyti, jog kartu su juo yra pateikiamos A. P. ir R. M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos.

17Iš bylos medžiagos (b.l. 3-6) matyti, jog su ieškiniu dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo pareiškėjas į Tauragės rajono apylinkės teismą kreipėsi 2015 06 22.

18Kadangi vertintina, jog apie skundu ginčijamus administracinius aktus pareiškėjas sužinojo tik 2015 06 01, o su ieškiniu į Tauragės rajono apylinkės teismą kreipėsi 2015 06 22, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra praleistas.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą), pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimą), kadangi per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Vadinasi, tam tikros objektyvios priežastys (be kita ko, per tam tikrą laiką susiklostę ekonominiai santykiai) gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanomas. Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis būtent ir numato atvejus, kad žemė iš piliečių yra išperkama, kai ji yra negrąžinama ir toks grąžinimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo pateiktiems išaiškinimams (žr., LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013).

20Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2000 01 19 iki 2000 07 31) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų. Ten pat pažymėta, kad šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

21Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog teritorijoje, į kurią atsakovėms A. P. ir R. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūroje, yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi 1997 10 03 pirkimo-pardavimo sandoriu įgyti pastatai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 8-14).

22Bylos dokumentai (b.l. 16-20) patvirtina, kad sodybos statiniai yra atkuriant nuosavybės teises į žemę suformuotame žemės sklype Nr. 413-1.

23Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2015 06 01 rašte Nr. 34SD-3487-(4.34.104.) (b.l. 16) pažymėta, kad apie galimą namų valdos žemės sklypo plano buvimą namų valdos kadastro duomenų byloje.

24Faktiniai bylos duomenys patvirtina pagrindą žemės sklypo, reikalingo pastatams eksploatuoti, suformavimui, o šių poreikių tenkinimui reikalingas žemės sklypas turi būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tokiu atveju pareiškėjo teisė į jo nuosavybės teise valdomiems pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą žemėtvarkos projekto rengimo metu turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama, formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jo prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai), nes viešo registro duomenys buvo pagrindas prie pareiškėjui priklausančių pastatų formuoti valstybės išperkamos žemės sklypą, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti.

25Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra- įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

26Namų valdos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė yra valstybės išperkama, todėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 21 d. sprendimai Nr. 77-7354 ir Nr. 77-7355 dalyje, kuria atsakovėms A. P. ir R. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą pareiškėjui A. Š. nuosavybės teise priklausančiais pastatais, naikintini, nes priimti pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus, t. y. 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

27Nors vadovaudamasis į bylą pateiktu naudojimosi žemės sklypo nustatymo planu (b.l. 27) pareiškėjas teigia, jog ginčijami sprendimai turėtų būti keičiami 0,6000 ha žemės sklypo dalyje, atsakovams nesutinkant su žemės sklypo ploto paskaičiavimu, vadovaujantis nurodytu naudojimosi žemės sklypo nustatymo planu, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina suformuoti žemės sklypą, reikalingą pareiškėjo nuosavybe esantiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose nuosekliai formuojama analogiška praktika sprendžiant dėl pastatų savininko teisių suformuoti namų valdos (sodybos) žemės sklypą, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti (2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A525-764/2011, 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A492-1478/2012, 2012 m. gegužės 14 d. Nr. A261-1770/2012).

28Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

29Esant nustatytai aplinkybei, jog po nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo jokie sandoriai, susiję su jos perleidimu tretiesiems asmenims, nebuvo sudaryti, prašymas taikyti restituciją laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

30Pareiškėjas yra pateikęs prašymą (b.l. 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis, 200 Eur atstovavimo išlaidos ir 79,87 Eur išlaidos už pažymų gavimą ir žemės sklypo plano parengimą.

31Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2014-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014).

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiško turinio norma yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33Kadangi skundas patenkintas iš dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66 procentus skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkintų skundo reikalavimų dalyje.

34Į bylą pateiktas kvitas (b.l.35) patvirtina, jog už ieškinį sumokėta 41,55 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui priteistina 37,39 (41,55 Eur x 66 proc.= 27,42 Eur).

35Iš sąskaitos apmokėti (b. l. 32,33) matyti, jog už dokumentų išrašų gavimą pareiškėjas Valstybės įmonei Registrų centras sumokėjo 29,87 Eur, o už žemės sklypo plano parengimą (b.l. 34)- 50 Eur. Pareiškėjui priteistina 52,71 Eur (79,87 x 66 proc. = 52,71 Eur) turėtų išlaidų suma.

36Pareiškėją atstovavo advokatas Arvydas Laurišas (b.l. 30). Ieškinio pareiškime (b.l. 3-6) nurodyta, jog prašoma priteisti teismo išlaidas, tame tarpe ir 200 Eur už advokato teisines paslaugas. Pinigų priėmimo kvitas (b.l. 31) patvirtina, kad advokatui Arvydui Laurišui pareiškėjas sumokėjo 200 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose išvardintą teisių paslaugų, už kurias priteistinas užmokestis už advokato teikiamas teisines paslaugas, sąrašą, advokato Arvydo Laurišo suteiktos teisinės paslaugos laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 8.2 punktą.

37Vadovaujantis Rekomendacijų (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20), t.y. teisinių paslaugų suteikimo metu) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį- 2,5.

38Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijse nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, pareiškėjui priteistina 132 Eur (200 x 66 proc. = 132 Eur) atstovavimo išlaidų suma.

39Pažymėtina, kad pareiškėją astovavo ir advokatas Vaclovas Janušauskas (b.l. 98). 2015 11 13 Teisinių paslaugų sutartyje (be numerio) nurodyta, kad sutartas užmokestis- 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kokias išlaidas, susijusias su advokato Vaclovo Janušausko teisinių paslaugų teikimu, pareiškėjas realiai patyrė, nepateiktas prašymas dėl jų atlyginimo bei tokių išlaidų paskaičiavimas bei pagrindimas. Kadangi vertintina, jog prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis netenkintinas.

40Viso priteistina 222,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

41Kadangi neteisėtais dalyje pripažintus administracinius aktus priėmė institucija, kurios teisių perėmėja yra atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

Nutarė

43skundą patenkinti iš dalies.

44Tauragės apskrities 2000 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 77-7354 ir Tauragės apskrities 2000 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 77-7355 dalyje, kuria A. P. ir R. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, reikalingą A. Š. nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui, panaikinti ir Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos įpareigoti suformuoti žemės sklypą, reikalingą A. Š. nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems Tauragės rajono savivaldybėje ( - ), eksploatuoti.

45Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 222,10 (du šimtus dvidešimt du Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų A. Š..

47Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas A. Š. skundu prašo iš dalies ( 0,6000 ha žemės sklypo... 3. Skunde (b.l.3-6) nurodė, jog 1997 10 03 iš pardavėjo J. R., kurį... 4. Mano, jog nuosavybės teisių į ginčo žemę ir mišką atkūrimo natūra... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti... 6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti.... 8. Atsakovė R. M. atsiliepime į skundą (b.l. 55-58) nurodė, jog su skundo... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas prašo skundo... 10. Konstatuojama ... 11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. Š. ginčija... 12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1... 13. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne... 14. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai... 15. Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą bei į Lietuvos... 16. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Iš bylos medžiagos (b.l. 3-6) matyti, jog su ieškiniu dėl administracinių... 18. Kadangi vertintina, jog apie skundu ginčijamus administracinius aktus... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas)... 20. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 21. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog teritorijoje, į kurią atsakovėms A. P.... 22. Bylos dokumentai (b.l. 16-20) patvirtina, kad sodybos statiniai yra atkuriant... 23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir... 24. Faktiniai bylos duomenys patvirtina pagrindą žemės sklypo, reikalingo... 25. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine... 26. Namų valdos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė yra valstybės... 27. Nors vadovaudamasis į bylą pateiktu naudojimosi žemės sklypo nustatymo... 28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl... 29. Esant nustatytai aplinkybei, jog po nuosavybės teisių į ginčo žemę... 30. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą (b.l. 5) priteisti bylinėjimosi... 31. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus... 33. Kadangi skundas patenkintas iš dalies, vertintina, jog patenkintų... 34. Į bylą pateiktas kvitas (b.l.35) patvirtina, jog už ieškinį sumokėta... 35. Iš sąskaitos apmokėti (b. l. 32,33) matyti, jog už dokumentų išrašų... 36. Pareiškėją atstovavo advokatas Arvydas Laurišas (b.l. 30). Ieškinio... 37. Vadovaujantis Rekomendacijų (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20), t.y.... 38. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų suma... 39. Pažymėtina, kad pareiškėją astovavo ir advokatas Vaclovas Janušauskas... 40. Viso priteistina 222,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.... 41. Kadangi neteisėtais dalyje pripažintus administracinius aktus priėmė... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 43. skundą patenkinti iš dalies.... 44. Tauragės apskrities 2000 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 77-7354 ir... 45. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 46. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 47. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu...