Byla e2-3071-433/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams M. M., R. L., atsakovo atstovui D. J., trečiajam asmeniui D. V., jo atstovei advokato padėjėjai M. M., trečiajam asmeniui Z. J., vertėjui G. R.,

2viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“, tretiesiems asmenims Z. J., D. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 410,17 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad 2015-09-25 Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Zigvalis“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo 410,17 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) sugadinimus. Draudimo išmoka išmokėta pagal PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. ZSK0026 (iš nuostolio 496,31 Eur sumos atėmus 86,14 Eur PVM sumą). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal 2015-09-25 eismo įvykio medžiagą, 2015-09-25 automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas D. V., važiuodamas Geležinio Vilko g., rikiuodamasis iš antros į trečią eismo juostą, staigiai stabdė automobilį ir sudarė kliūtį trečia eismo juosta važiavusiam automobiliui ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo Z. J.. Dėl sudarytos kliūties minėtas automobilis atsitrenkė į staigiai stabdžiusio automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) galinę dalį. Įvykio dieną automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Atsakovui buvo siųsta pretenzija Nr. R0001652115 dėl 410,17 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė ją atlyginti, motyvuodamas tuo, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas D. V. nėra atsakingas už 2015-09-25 įvykusį eismo įvykį. Atsakovo atsisakymas atlyginti padarytą žalą yra nepagrįstas, kadangi 2015-09-25 Eismo įvykio deklaracijoje automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas D. V. pripažino, jog yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai patvirtino savo parašu 2015-09-25 Eismo įvykio deklaracijos 14-oje eilutėje. Automobilio ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas Z. J., kreipdamasis į atsakingą draudiką, apdraudusį automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę, patvirtino eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes: automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią sukeldamas avarinę situaciją ir staigiai stabdė automobilį. Minėtos aplinkybės patvirtinamos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie ieškinio: pretenzija atsakovui, atsakymu į pretenziją, eismo įvykio deklaracija, prašymu išmokėti draudimo išmoką, draudimo liudijimo išrašu, vairuotojo paaiškinimu, žalos dydžio paskaičiavimu.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad 2015-04-26 – 2016-04-25 laikotarpiu draudimo sutartimi SGB 2271785 AAS „Gjensidige Baltic” buvo apdraudęs transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Analogiška nuostata atkartojama šio įstatymo 16 str. Įstatymo 19 str. 5 d. sakoma, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Jei nukentėjęs asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką. Iš teisinio reglamentavimo seka, kad draudimo išmoka mokama konstatavus tris sąlygas: yra įvykęs eismo įvykis (kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas); nustatytas žalos dydis; šis eismo įvykis draudžiamasis, t. y. iš surinktų duomenų nėra abejonių, kuriam eismo įvykio dalyviui dėl įvykio kyla civilinė atsakomybė. Šioje byloje nėra ginčo, jog transporto priemonė ( - ), valstybinis Nr. ( - ) kontaktavo su transporto priemone MB, valstybinis Nr. ( - ) Atsakovas taip pat neginčija, jog automobilio MB, valstybinis Nr. ( - ) žalą (jo remontui) sudaro 410,17 Eur. Byloje kyla ginčas dėl eismo įvykio kaltininko, t. y. ar dėl eismo įvykio yra atsakingas transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojas ar MB, valstybinsi Nr. ( - ) valdytojas. TPVCAPDĮ 15 str. 3 dalyje sakoma, jog Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Aptariamu atveju žalos sureguliavimo procese paaiškėjo, jog dėl 2015-09-25 įvykusio eismo įvykio buvo skirtingai užpildytos dvi eismo įvykio deklaracijos. Be to, atsakovo apdraustasis D. V. paaiškino, jog deklaracijas supildė ir kaltę prisiėmė dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio. Žalos sureguliavimo procese įvertinus transporto priemonių sugadinimus, valdytojus apdraudusių draudikų (AAS „Gjensidige Baitic” ir UAB DK PZU Lietuva) transporto ekspertai nustatė, jog patikimesni D. V. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių. Atitinkamai, abu draudikai sprendė, jog transporto priemonės MB, valstybinis Nr. ( - ) valdytojas atsakingas dėl eismo įvykio. KET 127 p. nurodyta, jog Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. sakoma, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. MB, valstybinis Nr. ( - ) valdytojas pažeidė aukščiau nurodytus KET reikalavimus, dėl to, yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo.

5Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 13.45 val. jam vairuojant automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) važiavo tiesiai Geležinio Vilko g., Vilniuje, trečiąja juosta, priešais važiavo du automobiliai, jiems staigiai persirikiavus, pamatė stovintį automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. ( - ) kuris buvo įjungęs avarines šviesas, tačiau avarinio ženklo įspėjančio apie stovintį automobilį nebuvo. Pamatęs stovintį automobilį, D. V. stabdė, ko pasėkoje nesilaikydamas saugaus atstumo į jo automobilio galinį bamperį atsitrenkė automobilis ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) Situacija buvo aiški, todėl susidarius automobilių spūsčiai skubėjo pildyti deklaraciją. Eismo įvykio schemą ir visus duomenys užpildė teisingai, tačiau dėl susijaudinimo ir tai, kad neturi patirties pildyti deklaracijų, skubėdamas klaidingai pasirašė deklaracijos 14 p. 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į draudimo kompaniją su paaiškinimu, bei prašė įvykį nagrinėti pagal schemą, kuri realiai atspindį faktinę situaciją. Savo paaiškinime taip pat nurodė, kad parašas deklaracijos 14 p. neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Draudimo kompanija nevertino eismo įvykio formaliai, o atlikusi eismo įvykio tyrimą, patikrinusi visas faktines aplinkybes išsiaiškino, kad automobilis ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) nesilaikė saugaus atstumo, taip pažeisdamas KET 126. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h. atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Atsakovas išsklaidęs visas eismo įvykio abejones pripažino D. V. nukentėjusiu ir pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Trečio asmens nuomone, ieškovas savo suformuluotu reikalavimu siekia iškreipti faktinę eismo įvykio seką ir padaryti žalos atsakovui, nesant teisiniam pagrindui ir prieštaraujant atsakovo subjektinei teisei. Tokie ieškovo veiksmai, trečio asmens nuomone, vertintini, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl neturėtų būti teismo ginami (CK l.137 str. 3 d.). Vadovaujantis išdėstytu teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6Trečiasis asmuo Z. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Pažymėtina, kad nuo 2016-10-31 visas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic” teises ir pareigas perėmė ADB „Gjensidige” (AAS „Gjensidige Baltic” reorganizavimo būdu buvo prijungta prie ADB „Gjensidige”, todėl šioje byloje atsakovu laikytinas ADB „Gjensidige”.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

9Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

10Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdžio metu teigė, jog jos kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, todėl ieškinys atmestinas.

11Trečiasis asmuo Z. J. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nėra kaltas dėl eismo įvykio.

12Ieškinys atmestinas.

13Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuojama trečiojo asmens Z. J., įvažiavo į transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuojamos trečiojo asmens D. V., galinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) buvo apdrausta pas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Zigvalis“. Transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas AB „Lietuvos draudimas” draudėjui UAB „Zigvalis“ išmokėjo 410,17 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) apgadinimą (2015-10-09 PVM Sąskaita – faktūra Nr. ZSK0026; 2015-11-17 mokėjimo nurodymas). Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją Nr. R0001652115 dėl 410,17 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė ją atlyginti, motyvuodamas tuo, jog automobilio ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas D. V. nėra atsakingas už 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusį eismo įvykį.

14Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio kaltininko. Ieškovo teigimu už eismo įvykio kilimą yra atsakingas ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas D. V., nes jo civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą patvirtina eismo įvykio deklaracijos 14 punkte nurodytas prisipažinimas, kad jis yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai patvirtino savo parašu. Atsakovo teigimu – už eismo įvykį yra atsakingas ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas Z. J., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo.

15Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog automobilis ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) atsitrenkė į automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) vien dėl jo vairuotojo Z. J. kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).

16Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

17Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio deklaracijoje nustatytų aplinkybių matyti, kad už Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvykusį eismo įvykį ir padarytą žalą atsakingu pasirašė D. V., vairavęs ( - ), valstybinis Nr. ( - ) tačiau, pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

18Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai, kad trečiasis asmuo Z. J. negalėjo išsamiai paaiškinti eismo įvykio aplinkybių, daro išvadą, jog būtent Z. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, būtų išvengta susidūrimo (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis), sprendžia, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusio eismo įvykio deklaracijos 14 punkte trečiasis asmuo D. V. pasirašė po savo pastaba „nesilaikė saugaus atstumo“ dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio. Be to, trečiasis asmuo išsamiai paaiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad negalėjo bandyti persirikiuoti į antrą eismo juostą dėl intensyvaus transporto priemonių judėjimo, apie 400 metrų važiavo tiesiai trečiąja eismo juostą ir tik pamatęs priešais sustojusį automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis, stabdė transporto priemonę, siekdamas išvengti susidūrimo ir tuo metu į automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurį vairavo Z. J.. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu palyginus trečiųjų asmenų užpildytas deklaracijas pastebėta, jog eismo įvykio deklaracijoje, kurią pateikė teismui trečiasis asmuo D. V., 10 langelyje („persirikiuojant“) nėra varnelės, o trečiojo asmens Z. J. pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje tokia varnelė 10 langelyje yra. Iš to teismas daro išvadą, jog 10 langelis deklaracijoje, kurią pateikė Z. J., buvo pažymėtas ne eismo įvykio metu, o vėliau. Be to, į bylą pateikta žalos sureguliavimo medžiaga patvirtina teismo išvadą – ADB „Gjensidige Baitic” ir UAB DK PZU Lietuva transporto ekspertai nustatė, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės ( - ) ( - ) ( - ), valstybinis Nr. ( - ) bet ne ( - ), valstybinis Nr. ( - ) valdytojas yra atsakingas dėl eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), todėl ieškinys – atmestinas.

19Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20Valstybė patyrė 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,17 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 4,00 Eur, ir ieškinį atmetus, minėtos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš ieškovo.

21Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu - 4,00 Eur (keturis eurus). Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

25Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB... 3. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 410,17 Eur žalos atlyginimo, 6... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip... 5. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo Z. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Pažymėtina, kad nuo 2016-10-31 visas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic”... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė,... 9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 10. Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdžio metu teigė, jog jos kaltės dėl... 11. Trečiasis asmuo Z. J. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė,... 12. Ieškinys atmestinas. ... 13. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m.... 14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio... 15. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 16. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 17. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro... 18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, tame tarpe ir tai,... 19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovui jo turėtos... 20. Valstybė patyrė 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 21. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 23. Ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas... 25. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...