Byla 2A-1025-577/2016
Dėl pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ją 2003 m. liepos 26 d. mirusio V. K. šeimos nare ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove buto, esančio adresu ( - ), nuomos sutartį. Nurodė, kad ieškovė susipažino su V. K. 2000 metais, pradėjo bendrauti, draugauti. Kadangi ieškovė neturėjo kur gyventi, V. K. ieškovę su vaikais pakvietė gyventi pas save ir nuo 2002 metų ieškovė gyveno bute adresu ( - ). Ieškovė nurodo, kad su V. K. tapo sugyventiniais, vedė bendrą ūkį, gyveno iš V. K. gaunamų lėšų – iš jo pensijos, abu rūpinosi ieškovės vaikais. Iš jo lėšų maitinosi ir mokėjo mokesčius. V. K. sirgo ir jo ligai paūmėjus, ieškovė juo rūpinosi, prižiūrėjo. Kadangi ieškovė su vaikais bute adresu ( - ), apgyvendinta kaip pagrindinio buto nuomininko sugyventinė ir su pagrindinio buto nuomininko V. K. sutikimu, be to ji buvo V. K. išlaikytinė ir vedė su juo bendrą ūkį, todėl ieškovė laiko, jog į minėtą butą ji įgijo tokias pat teises kaip ir V. K..

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovo, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė su V. K. išgyveno ne mažiau nei vienerius metus, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad per tokį trumpą laiko tarpą galėjo susiformuoti šeimyniniai ryšiai ir ieškovė tapo V. K. šeimos nare bei su juo vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tarp ieškovės ir V. K. esantį amžiaus skirtumą tikėtina, jog tarp jų susiklostė neformalūs globos teisiniai santykiai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 str. 3 d. globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globotinio ar globėjo šeimos nario teisių.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nurodė, jog CK 6.602. str.2 d. numato tik nuomininko šeimos nario teisę visų šeimos narių susitarimu perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas, kylančiais iš numos sutarties, ir atitinkamai pakeisti nuomos sutartį, jam toliau gyvenant nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesiui po nuomininko mirties apie tai nuomotoją. Nors ieškovės tvirtinimu ji su pagrindiniu nuomininku buvo sugyventiniai, kas pagal CK 6.588 str.1 d. suteiktų jai nuomininko šeimos nario statusą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ją su pagrindiniu nuomininku siejo sugyventinių santykiai ir ji su nuomininku bendrai tvarkė namų ūkį. Teismas sprendė, jog ieškovę su V. K. siejo ne sugyventiniams, o globėjui ir globotiniui būdingi santykiai, be to padarė išvadą, jog ieškove kartu su nuomininku V. K. bute adresu ( - ), nepragyveno vienerių metų laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas dėl jo nepagrįstumo, dėl ieškinio senaties praleidimo teisinių pasekmių nepasisakė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti; ieškovę T. P. pripažinti 2003 m. liepos 26 dieną mirusio I. K. šeimos nariu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ja buto, esančio ( - ). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktiškai susiklosčiusias faktines aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius šalių santykius. Byloje abi šalys sutiko ir yra įrodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo, kad ieškovė su sūnumis gyvena bute ( - ), skaičiavo mokesčius ir priimdavo apmokėjimą, todėl, pasak apeliantės, atsakovas konkliudentiniais veiksmais pritarė ieškovės gyvenimui ginčo bute, ir tai laikytina faktinių nuomos teisinių santykių įteisinimu. Taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas tiek dėl ieškovę su V. K. siejusių santykių, tiek dėl gyvenimo laikotarpio bute ( - ), tiek dėl bendro ūkio vedimo. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą, o ieškovės T. P. apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir tokiose bylose susiklosčiusia teismų praktika bei priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog liudytojų parodymai buvo prieštaringi, o faktą, kad ieškovė ginčo bute gyveno ne mažiau kaip vienerius metus kartu su pagrindiniu nuomininku, patvirtino tik jos sūnūs, kurie ir patys yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to jų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepragyveno vienerių metų laikotarpio su pagrindiniu nuomininku bei neįrodė buvusi pagrindinio nuomininko sugyventinė ir vedusi bendrą ūkį. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju taikytinas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas; akcentavo, jog ieškovei apie tai, jog ji neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, buvo pranešta 2003 m. rugpjūčio 13 d. Pagal CK 6.602 str. pradiniam nuomininkui mirus, pripažinti nuomininku pagal pirmiau sudarytą nuomos sutartį vietoj pradinio nuomininko priklauso bet kuriam pilnamečiui mirusiojo šeimos nariui, jeigu jis ir toliau gyvena nuomojamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoja nuomotoją. Į Socialinio būsto skyrių ieškovė kreipėsi tik 2015 m., tuo tarpu į teismą dėl pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tik 2015 m. rugpjūčio mėn.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Minėtas butas Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomojo komiteto 1986-12-10 sprendimu Nr. 300 suteiktas V. K.; šio sprendimo pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ su V. K. 2001-05-15 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 44 (b.l. 33). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad pagrindinis buto nuomininkas V. K. mirė 2003-07-26 (b.l. 7). Iš Buto patikrinimo akto turinio matyti, kad po buto nuomininko V. K. mirties bute ( - ), gyvena T. P., M. P., E. P. ir K. P. (b.l. 11-12).

14Ieškovė prašė pripažinti ją pagrindinio mirusio nuomininko šeimos nare ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja nuomos sutartį. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ją su pagrindiniu nuomininku siejo sugyventinių santykiai, ji su nuomininku bendrai tvarkė namų ūkį ir, kad ieškovė kartu su nuomininku V. K. bute adresu ( - ), pragyveno vienerius metus. Teismas sprendė, jog ieškovę su V. K. siejo ne sugyventiniams, o globėjui ir globotiniui būdingi santykiai. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentais: a/ kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas tiek dėl ieškovę su V. K. siejusių santykių, tiek dėl pragyvenimo laikotarpio bute ( - ), tiek dėl bendro ūkio vedimo, ir neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, b/ neteisingai nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

15Visų pirma pažymėtina tai, jog kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus atvejus reglamentuoja CK 6.602 str., kurio 2 d. numato tik nuomininko šeimos nario teisę visų šeimos narių susitarimu perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, ir atitinkamai pakeisti nuomos sutartį, jam toliau gyvenant nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informavus apie tai nuomotoją. CK 6.588 str. 1 d. detalizuoja, kas yra nuomininko šeimos nariai: tai kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Ieškovės tvirtinimu, ji su pagrindiniu nuomininku buvo sugyventiniai. CK 6.588 str. prasme sugyventiniais pripažįstami tik šeiminius santykius su pagrindiniu buto nuomininku sukūrę, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos, asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sugyventiniai – tai faktiniai sutuoktiniai, kurių faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį, nes jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turtiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Sprendžiant sugyventinio pripažinimo nuomininko šeimos nariu klausimą svarbu nustatyti trijų aplinkybių visumą: ar asmuo, prašantis pripažinti jį nuomininko šeimos nariu, buvo nuomininko sugyventinis, ar jis išgyveno kartu su nuomininku ne mažiau nei vienerius metus, ar jos su nuomininku bendrai tvarkė namų ūkį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-871/1999, ir kt.). Todėl nagrinėjamojoje byloje visų pirma ieškovė privalėjo įrodyti visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu, kaip minėta, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ją su pagrindiniu buto nuomininku V. K. siejo sugyventinių santykiai, taip pat kad ji kartu su nuomininku pragyveno ne mažiau nei vienerius metus ir vedė su juo bendrą ūkį.

16Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-18/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015, ir joje nurodytą praktiką).

17Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus detaliai išanalizavo jų turinį ir aiškiai nurodė, kodėl laikė ieškovės nurodytas aplinkybes neįrodytomis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti tikslios datos, kada ieškovė apsigyveno adresu ( - ), o byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė minėtame bute apsigyveno likus ne mažiau nei vieneriems metams iki pagrindimo buto nuomininko mirties. V. K. sutikimas, jog T. P. būtų registruota minėtame bute, duotas tik 2003-04-23 (b.l. 6), o V. K. 2003-01-22 sudarytame testamente, registro Nr. 691, T. P. gyvenamoji vieta nurodyta adresu ( - ). Kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. P. bute ( - ), apsigyveno iki buto nuomininko V. K. mirties, byloje nėra. Pati ieškovė buto patikrinimo metu 2015-03-12 nurodė, kad bute ( - ), gyvena nuo 2003 metų (b.l. 66-67). Taip pat pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo liudytojų parodymus dėl ieškovės ir V. K. santykių pobūdžio; pagrįstai, atsižvelgdamas į nustatytus prieštaravimus liudytojų paaiškinimuose, įvertinęs šiuo aspektu surinktų, tame tarpe rašytinių, įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovę su V. K. siejo ne sugyventiniams, o globėjui ir globotiniui būdingi santykiai. V. K. 2003-04-23 sutikime nurodė, jog sutinka subnuomoti nurodytą butą ieškovei; todėl akivaizdu, jog sutikimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pagrindas buvo ne šeiminiai santykiai, o buto subnuoma. Akcentuotina, jog nepaisant to, kad pagrindinis nuomininkas mirė dar 2003 m., 2009 m. rugsėjo 24 d. buto patikrinimo metu ieškovė yra nurodžiusi, kad butas priklauso seneliui V. K., kuris išvykęs (b.l. 11-12).

18Taigi, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Papildomai pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19Taip pat apeliantė nesutinka su pirmos instancijos išvada, kad ieškovė praleido senaties terminą.

20Visų pirma pažymėtina tai, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (pvz., 2013-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015-06-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2015-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.). O tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas sprendime akcentavo, jog nors ir sutinka su atsakovu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tačiau ieškinį atmetė dėl jo nepagrįstumo ir aiškiai nurodė, jog būtent dėl to, kad ieškovės reikalavimai atmesti dėl jų nepagrįstumo, teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino praleidimo teisinių pasekmių. Esant nustatytam, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino laikytini nereikšmingais ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

21Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).

22Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovo,... 5. II.... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise... 14. Ieškovė prašė pripažinti ją pagrindinio mirusio nuomininko šeimos nare... 15. Visų pirma pažymėtina tai, jog kaip teisingai nurodė pirmos instancijos... 16. Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų... 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus... 18. Taigi, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, neturi pagrindo... 19. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmos instancijos išvada, kad ieškovė... 20. Visų pirma pažymėtina tai, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi... 21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 22. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 23. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti...