Byla 2A-1666-265/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. D., M. S., K. K

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. D., M. S., K. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. 2015 m. gegužės 11 d. ieškovė UAB „Duomenys neskelbtini“, kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja, pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 18 617,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo skolinga valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams 51 615,94 Lt, todėl visų pirma privalėjo atsiskaityti su šios eilės kreditoriais, tačiau apmokėjo vėlesne eile tenkintinus akcininko R. C. 20 500 Lt ir jo atstovaujamos UAB „Duomenys neskelbtini“ 12 700 Lt reikalavimus. Dėl to buvo padaryta 33 200 Lt (9 615,38 Eur) žala ankstesnės eilės kreditoriams. Pažymėjo, kad atsakovas buvo UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininku iki bankroto bylos iškėlimo, direktoriumi iki 2013-09-13 ir darbuotoju iki 2014-06-25, todėl žinojo apie UAB „Duomenys neskelbtini“ skolas aukštesnės eilės kreditoriams. Ieškovė taip pat nurodė, kad iš UAB „Duomenys neskelbtini“ 2012 metų balanso nustatyta, kad 2012-12-31 UAB „Duomenys neskelbtini“ turtas sudarė 44 461 Lt, o skolos (per vienerius mokėtinos sumos) sudarė 30 668 Lt. UAB „Duomenys neskelbtini“ dirbo nuostolingai. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2012-12-31 buvo nemoki. Atsakovas, būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu nuo 2012-09-04 iki 2013-09-13, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2012-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo (2014-08-28) UAB „Duomenys neskelbtini“ įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 51 068 Lt iki 82 151,25 Lt. Dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai patyrė papildomą 31 083,25 Lt (9 002,33 Eur) žalą.
  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai.
  3. 2015 m. birželio 9 d. atsakovas R. C. pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2012 m. rugsėjo 10 d., t. y. likus trims mėnesiams iki įmonės finansinės ataskaitos už 2012 m. parengimo. Teigė, kad perėmęs įmonės valdymą pastebėjo, jog dar iki jo vadovavimo nuostolingai pradėjusiai veikti įmonei trūksta apyvartinių lėšų, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. skirtingomis sumomis įmonei paskolino iš viso 5 618,63 Eur (19 400Lt), pasirašant šešias paskolos sutartis. Nurodė, kad nepaisant sudėtingos įmonės finansinės padėties, paskolinus pinigų sumas UAB „Duomenys neskelbtini“ ir toliau vykdė savo veiklą, mokėjo atlyginimus darbuotojams, vykdė kitus kreditinius įsipareigojimus. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto daugiau nei per vienerius metus mokėtinų skolų. Pažymėjo, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų grąžinimai atsakovui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių įmonei, neturėjo įtakos jos mokumo pablogėjimui ir visiškai nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes atsakovo skolintais pinigais įmonė įvykdė kitus savo kreditinius įsipareigojimus, bei toliau tęsdama veiklą generavo pajamas, todėl tiek paskolų įmonei suteikimas, tiek paskolos grąžinimo sandoriai nepažeidė sąžiningo elgesio standartų, dėl to negalėjo pažeisti ir CK 6.9301 straipsnio nuostatų.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi priėmė atsakovo prieštaravimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminaraus sprendimo.
  5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pakeitė ieškovę iš BUAB „Duomenys neskelbtini“ į UAB „Duomenys neskelbtini“.
  6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė.
  7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Įvertinęs kreditinių reikalavimų susidarymo laikotarpį sprendė, jog dauguma UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditinių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, susidarė po 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ atsakovui vadovaujant vykdė veiklą, mokėjo algas darbuotojams, atsiskaitinėjo su tiekėjais, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas 2012 m. gruodžio mėnesį ar jo vadovavimo UAB „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiu privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl 9 002,33 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas grąžinti dalį UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų priimtas vadovo pareigas einant ne atsakovui R. C.. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galimą daryti išvadą, kad atsakovas, kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininkas, veikė nesąžiningai, todėl ieškovės reikalavimą dėl 9 615, 38 Eur žalos atlyginimo atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš naujo – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1011.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dauguma UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditinių reikalavimų susidarė po 2012 m. gruodžio 31 d. Teismo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinis reikalavimas yra susidaręs už laikotarpį iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tiekėjų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Bennet Distrubutors“, UAB „Belvedere prekyba“, AB Teo LT“ visi ar dalis reikalavimų taip pat susidarę iki 2012 m. gruodžio 31 d.

1111.2. Teismas nesiaiškino kiek padidėjo kreditiniai reikalavimai nuo 2012-12-31 iki 2013-09-13, t. y. iki R. C. buvo UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorius.

1211.3. UAB „Duomenys neskelbtini“ 9 615,38 Eur ieškinio dalį grindė dviem skirtingais pagrindais t. y. ieškinyje nurodytu LR CK 6.9301 straipsnio pagrindu (atsikaitymų eiliškumo pažeidimas) ir bylos nagrinėjimo metu papildytu LR CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu (dalyvio nesąžiningumas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas šiuos du savarankiškus pagrindus nepagrįstai sutapatino į vieną.

1311.4. BUAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjus pinigus R. C. buvo pažeistas LR CK 6.9301 straipsnyje nustatytas eiliškumas, tačiau dėl šio eiliškumo pažeidimo pirmos instancijos teismas išvis nepasisakė, formaliai nurodydamas, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad R. C. veikė nesąžiningai.

1411.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad R. C. veikė nesąžiningai. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, elgėsi nesąžiningai, nes patenkindamas savo ir savo įmonės kreditinius reikalavimus sumažino BUAB „Duomenys neskelbtini“ mokumą, taip pažeisdamas pirmos ir antros eilės kreditorių teises. Atsakovo veiksmai gaunat pinigus yra nesąžiningi, nes jis, patenkindamas tik savo kreditinį reikalavimą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, žinojo, kad pažeis aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus.

  1. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1512.1. Priešingai, nei nurodo apeliantė, didžioji dalis bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų susidarė po 2012 m. gruodžio 31 d. ir didžioji dauguma šių reikalavimų nebuvo pradelsti.

1612.2. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2012 m. pabaigoje paskolintos atsakovo asmeninės lėšos 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės finansiniame balanse buvo įskaičiuotos ne tik į bendrą įmonės turimo turto sumą, bet ir turimų įsipareigojimų sumą. Dėl to įmonės finansinis balansas buvo nepagrįstai iškreiptas bei neatspindėjo realios įmonės finansinės padėties.

1712.3. Eidamas direktoriaus pareigas bendrovėje R. C. taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei vadovavosi protingos verslo rizikos standartais, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir protingos ūkinės–komercinės rizikos ribų, buvo lojalus įmonei ir veikė apdairiai įmonės naudai.

1812.5. Sprendimai grąžinti dalį UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų buvo priimti bendrovės vadovo pareigas einant ne atsakovui R. C., o tretiesiems asmenims A. D., M. S. ir K. K.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ akcininkas, veikė nesąžiningai, gaudamas dalinį paskolos grąžinimą. Apeliantė taip pat neįrodė, jog atsakovas įtakojo šių paskolų grąžinimą.

19Teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

22

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Šioje civilinėje byloje UAB „Duomenys neskelbtini“, kaip BUAB „Duomenys neskelbtini“ teisių perėmėja, prašė priteisti 18 617,71 Eur žalą iš buvusio BUAB „Duomenys neskelbtini“ vadovo (laikotarpis nuo 2012-09-04 iki 2013-09-13) ir vienintelio akcininko (laikotarpis nuo 2012-09-04 iki bankroto bylos iškėlimo) R. C.. 31 083,25 Lt (9 002,33 Eur) žalos dalį buvo prašoma priteisti LR įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), o 33 200 Lt (9 615,38 Eur) žalos dalį buvo prašoma priteisti LR CK 6.9301 straipsnio (atsikaitymų eiliškumo pažeidimas) bei LR CK 2.50 straipsnio 3 dalies (dalyvio nesąžiningumas) pagrindais.
  4. ĮBĮ (ginčui dėl atsakovo atsakomybės aktuali įstatymo redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Todėl sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, konstatuotina, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis.
  5. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, jog, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2014). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės nemokumo fakto atsiradimą, kuriam konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014). Konkretų žalos dydį, kaip ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, galima nustatyti, tik pirmiausia nustačius konkretų momentą, nuo kada vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, kad atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad įmonė nemoki tapo 2012 m. gruodžio 31 d. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2012 m. gruodžio mėnesį ar jo vadovavimo UAB „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiu privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir neanalizavo UAB „Duomenys neskelbtini“ nemokumo momento.
  7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė UAB „Duomenys neskelbtini“ nemokumo fakto atsiradimo, o tai yra esminė aplinkybė vadovo pareigai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad šioje byloje būtina nustatyti, kada atsakovui atsirado pareiga (konkretus momentas) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (atsirado įmonės nemokumas), kas laikytina atskaitos tašku galimam žalos dydžiui nustatyti.
  8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad R. C. veikė nesąžiningai, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kaip teismas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, elgėsi nesąžiningai, nes patenkindamas savo ir savo įmonės kreditinius reikalavimus sumažino BUAB „Duomenys neskelbtini“ mokumą, taip pažeisdamas pirmos ir antros eilės kreditorių teises.
  9. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs argumentų, kodėl netiria ir nevertina šios nutarties 20 punkte minėtų ieškovės aplinkybių, pažeidė pareigą ištirti visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

23Dėl bylos procesinės baigties

  1. Išanalizavusi aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Pažymėtina, kad iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra nereikšminga nagrinėjamoje byloje šios nutarties priėmimo metu.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. 2015 m. gegužės 11 d. ieškovė UAB „Duomenys... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dauguma... 11. 11.2. Teismas nesiaiškino kiek padidėjo kreditiniai reikalavimai nuo... 12. 11.3. UAB „Duomenys neskelbtini“ 9 615,38 Eur ieškinio dalį grindė dviem... 13. 11.4. BUAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėjus pinigus R. C. buvo pažeistas... 14. 11.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, iš kurių būtų... 15. 12.1. Priešingai, nei nurodo apeliantė, didžioji dalis bankroto byloje... 16. 12.2. UAB „Duomenys neskelbtini“ 2012 m. pabaigoje paskolintos atsakovo... 17. 12.3. Eidamas direktoriaus pareigas bendrovėje R. C. taip pat neatliko jokių... 18. 12.5. Sprendimai grąžinti dalį UAB „Duomenys neskelbtini“ paskolų buvo... 19. Teismas... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 22.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 23. Dėl bylos procesinės baigties
          1. Išanalizavusi... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Bylinėjimosi... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą...