Byla 2A-1305/2012
Dėl skolų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Eskom“ atstovui advokatui Giedriui Murauskui, atsakovės B. M. K. P. atstovams advokatui Jurijui Stepanovui, Kaziui Vainorui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1379-125/2009 pagal ieškovo UAB „Eskom“ ieškinį atsakovėms K. B., K. S., B. M. K. P. dėl skolų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Eskom“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių: K. B. 170 571,71 Lt, K. S. – 88 930 Lt, o iš B. M. K. P. – 347 910 Lt skolą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad su atsakovėmis buvo sudarytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovės įsipareigojo ieškovui parduoti žemės sklypus, esančius Palangos m., kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Ieškovas pagal preliminariąsias sutartis sumokėjo visą pirkimo – pardavimo kainą, tačiau atsakovės iki šiol nevisiškai įvykdė savo įsipareigojimus, nepardavė dalies žemės sklypų ir negrąžina gautų avansų dalies.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Eskom“ iš atsakovių: K. B. – 108 934,80 Lt, iš K. S. – 88 930 Lt, iš B. M. K. P. – 347 910 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; be to, priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių: K. B. – 5 000 Lt, iš K. S. – 4 000 Lt, iš B. M. K. P. – 10 000 Lt. Teismas nurodė, jog šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos), todėl darytina išvada, jog sandoriai sudaryti su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3 d.). Atsakovės gavo visus pinigus už numatytus parduoti žemės sklypus, nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir pasibaigimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytus pinigus. Pasak teismo, atsakovės, pasirašydamos preliminariąsias sutartis, sutiko, kad joms atkuriant nuosavybės teises atstovautų UAB „Baltijos pirkliai“ ar jų nurodytas kitas asmuo, nors tarp ieškovo ir UAB „Baltijos pirkliai“ sudarytoje pavedimo sutartyje įgaliotiniui tokia teisė nebuvo suteikta. Atsakovės ar jų atstovai, sudarydami preliminariąsias sutartis, turėjo pasitikrinti tarpininkės UAB „Baltijos pirkliai“ įgalinimus, nurodytus 2004 m. liepos 26 d. tarp ieškovo ir UAB „Baltijos pirkliai“ sudarytoje pavedimo sutartyje. Be to, teismas konstatavo, jog pagal bylos duomenis, pinigus už K. B. ir K. D. gavo jų įgaliotinis E. B.. Todėl iš atsakovės K. B. priteistina ne ieškovo prašoma 170 571,71 Lt suma, o 108 934,80 Lt (170 571,71 Lt – 61 636,91 Lt).

5Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl skolos iš jos priteisimo bei priteisti iš ieškovo apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė B. M. K. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl skolos iš jos priteisimo. Skundą grindė šiais argumentais:

71. Teismo išvada, jog šalys nenurodė preliminarios sutarties galiojimo termino, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi preliminarios sutarties 10 punkte buvo nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo avansinio mokėjimo padarymo dienos ir galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo.

82. Teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, jog V. Š., veikdamas kaip UAB „Baltijos pirkliai“ generalinis direktorius ir kaip asmuo, veikė tik ieškovo interesais, nors turėjo visus įgalinimus atstovauti ir atsakovę. Tokie V. Šimaičio veiksmai, atstovaujant abi sandorio šalis, laikytini nesąžiningais.

93. Teismas netinkamai taikė CK 1.66 straipsnio 3 dalį, kadangi netinkamai nustatė jog šalys teisių ir pareigų atsiradimą ir pabaigą padarė priklausomą nuo aplinkybių, kurių atsiradimas šalims nežinomas. Šalys sutartyje aptarė tik teisių ir pareigų atsiradimo klausimą, o ne jų pabaigą. Be to, teismas netinkamai taikė ir CK 6.193 straipsnį dėl sutarčių aiškinimo.

104. Apygardos teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su sutarties galiojimo terminu bei atidedamosios sąlygos nustatymu, taip pat nenurodė, kodėl atmetė rašytinius įrodymus.

11Atsiliepimu į atsakovės į B. M. K. P. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Eskom“ prašė jį atmesti ir priteisti iš jos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

121. Atmestinas apeliantės motyvas, kad preliminarių sutarčių galiojimo terminas buvo nustatytas iki visiško jų sąlygų įvykdymo, nes pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta konkrečiu terminu, kuris nenustatytas nei Preliminarių sutarčių 3 punkte, nei kituose punktuose. Todėl pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą (CK 6.165 str. 3 d.), kuris baigėsi 2006 m. gegužės 16 d. Preliminarių sutarčių 3 ir 10 punktuose nustatytos sąlygos negali būti laikomos įtvirtinančiomis sutarčių galiojimo terminus CK prasme, kaip neišvengiamai įvyksiantis įvykis (CK 1.117 str. 1 d., 2 d.), nes ieškovas negalėjo žinoti, ar apeliantė atgaus teises į žemės sklypus ir kada tai įvyks. Sutarties galiojimo siejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga.

132. Nepagrįstas teiginys, jog tretysis asmuo V. Š., būdamas UAB „Baltijos pirkliai“ direktoriumi ir apeliantės įgaliotiniu, veikė tik ieškovo interesais ir buvo nesąžiningas. Šio asmens veiksmai ieškovui negali sukurti jokių teisių ir pareigų, todėl teisiškai yra nereikšmingi. Šioje byloje sprendžiamas ne apeliantės civilinės atsakomybės ir žalos ieškovui atlyginimo, o be pagrindo įgyto turto grąžinimo klausimas. Be to, apeliantė sutiko, kad jos interesus atstovautų UAB „Baltijos pirkliai“, suteikė šiam asmeniui įgaliojimus tvarkyti parduodamų žemės sklypų atgavimo klausimus; byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo veikė nesąžiningai, o pati apeliantė nesidomėjo jo atliekamais veiksmais ir nesirūpino žemės sklypų atgavimu.

143. Apeliantė B. M. K. P., apeliaciniame skunde nurodydama, jog aplinkybė – nuosavybės teisės atkūrimas natūra, sudarant preliminarias sutartis, negalėjo būti žinoma šalims ir nepriklausė nuo jų valios, sutinka, kad Preliminarių sutarčių 3 punktas laikytinas atidedamąja sąlyga CK 1.66 straipsnio prasme.

15Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir papildomai pažymėjo, kad sutarties galiojimo susiejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, iš esmės reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga, sutarties terminas tokiu susitarimu nenustatomas, todėl atmestini atsakovių argumentai, kad terminas, per kurį šalys privalėjo sudaryti pagrindines sutartis, buvo apibrėžtas įvykiu. Šalims per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų terminą nesudarius pagrindinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių, remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, pasibaigė prievolė sudaryti šią sutartį. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja, todėl preliminariosios sutarties 10 punkto nuostata, kad sutartis galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo, neturi teisinės reikšmės.

16Kasaciniu skundu atsakovės K. B. ir B. M. K. P. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl joms pareikštų reikalavimų atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog teismai, padarydami išvadą, kad ginčo preliminariosiose sutartyse numatytas nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę yra įvykis, kuris gali įvykti arba neįvykti, nesilaikydami CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų, neargumentavo, kodėl būtent taip vertino šią sutartyse numatytą aplinkybę. Teismai taip pat neargumentavo, kodėl padarė išvadą, kad įvykio, kuris gali įvykti arba neįvykti, nurodymas sutartyje reiškia, jog nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga, įtvirtinta CK 1.66 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, kad ginčo sutartyse su nuosavybės teisių atkūrimu susietas pareigos sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimas, o ne pasibaigimas, todėl nustačius, kad sutartyje nenustatytas terminas, bet nustatyta sąlyga, nurodė, kad ją reikėtų vertinti kaip atidedamąją. Negalėjimas apibrėžti, kada numatytas įvykis įvyks, nėra pagrindas jį kvalifikuoti kaip nežinomą CK 1.66 straipsnio prasme. Pabrėžė, kad byloje svarbu nustatyti, ar ginčo sutartyse šalys siekė įtvirtinti neapibrėžtą terminą ar atidedamąją sąlygą. Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nevertino aplinkybių, reikšmingų aiškinant ginčo preliminariąsias sutartis, atskleidžiant jų sudarymo metu buvusius šalių tikruosius ketinimus. Teismas nurodė, kad turi būti įvertinti bylos duomenys, patvirtinantys šalių veiksmus vykdant ginčo sutartis vienerių metų laikotarpiu po jų sudarymo ir šiam laikotarpiui pasibaigus. Juos išanalizavus ir įvertinus, spręstina, ar ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad turi būti taikomas naikinamasis vienerių metų įstatyminis terminas pagrindinėms sutartims sudaryti, ar nuosekli buvo atsakovių pozicija. Sprendžiant, ar ginčo sutartyse numatant pagrindinių sutarčių sudarymą, nustatytas neapibrėžtas terminas ar atidedamoji sąlyga, būtina įvertinti: ar konkrečiu atveju nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypus šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, ar tokia galimybė joms buvo tikrai nežinoma; kaip šalių poziciją dėl numatomo nuosavybės teisių atkūrimo galimumo atskleidžia byloje nustatyti faktai, jog pirkėjas avansu sumokėjo visą kainą. Be išvardytų aplinkybių, turi būti išanalizuotos ir įvertintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės atskleidžiant ginčo sutarčių turinį, tikruosius šalių ketinimus pagal pirmiau išdėstytus kriterijus.

18Apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovas pateikė ieškovo UAB „Eskom“ ir atsakovės K. B. atstovo pasirašytą taikos sutartį, įtvirtinančią susitarimą dėl teisminio ginčo taikaus išsprendimo.

19Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino byloje dalyvaujančių šalių – ieškovo UAB „Eskom” ir atsakovės K. B. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. B. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eskom“ buvo priteista 108 934,80 Lt ir 5 proc.dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės K. B. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl sumokėtų pinigų pagal preliminariąsias sutartis priteisimo iš atsakovės B. M. K. P. (avanso), kaip nepagrįstai įgyto turto.

22Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą civilinėje teisėje apibrėžiamas kaip prievolė (CK 6.1 str.). Vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad tiek kreditorius, tiek ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, egzistavimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. Dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.). Civilinėje teisėje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis sukuria jos šalims civilines teises ir pareigas.

23Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sąlygos saisto šalis, nustatoma aiškinant šalių pasiektą susitarimą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „( - )“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetariumir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir siekiama nustatyti tikrąjį sutarties turinį, sutarties šalių tikruosius ketinimus ir sutartimi siekiamus tikslus, ryšį tarp šalių. Tik išaiškinus sutartį, galima ją tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus šalių sutartinius santykius, gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba, taigi, ir ta, kuri susijusi su sutarčių netinkamu vykdymu.

24Sutarčių aiškinimo taisyklės, pirmiausia tos, kurios pagrįstos sąžiningumo ir šalių tikrųjų ketinimų nustatymo kriterijais, taikomos ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, atsižvelgiant į šių santykių ypatumus. Ikisutartinių arba derybinių santykių metu šalys gali sudaryti sutartis, kurios laikytinos parengiamosiomis (preliminariosiomis) sutartimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad preliminarioji sutartis sudaroma šalių derybų etape arba ikisutartinių santykių stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010). Teisingam teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui ir bylos išsprendimui teisiškai reikšminga gali būti išsiaiškinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su šalių tarpusavio ryšiais, preliminariosios sutarties sudarymu bei jos vykdymu, iš kurių gali būti atskleisti šalių tikrieji ketinimai. Kolegijos vertinimu, sisteminis ir chronologiškai nuoseklus ginčo sutarties aiškinimas, pagrįstas kiekvienos šalies siekiamo teisinio rezultato nustatymu, leidžia atskleisti šalių tikrąją valią ir išsiaiškinti dėl jų valios galimo suderinimo.

25Esminis teisės klausimas nagrinėjamoje byloje – ar šalys preliminariosiose sutartyse nustatė terminą, ar sąlygą. Kasacinis teismas, panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriuose nuspręsta, jog šalys nustatė naikinamąją sąlygą ir dėl to tenkino ieškinį dėl ieškovo sumokėtų pinigų atsakovei pagal preliminariąsias sutartis priteisimo, kaip nepagrįstai įgyto turto, nurodė, kad turi būti įvertinti bylos duomenys, patvirtinantys šalių veiksmus vykdant ginčo sutartis vienerių metų laikotarpiu po jų sudarymo ir šiam laikotarpiui pasibaigus. Tik įvertinus, ar nuosavybės teisių atsakovei atkūrimą į ginčo žemės sklypus šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, ar tokia galimybė joms buvo tikrai nežinoma, galima tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius bei teisingai išspręsti bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog šalių susitarimą preliminariosiose sutartyse dėl pagrindinės sutarties sudarymo momento, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, būtų galima vertinti arba kaip įvykiu (nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu) apibrėžtą terminą, arba kaip atidedamąją sąlygą, bet ne kaip naikinamąją sąlygą. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Escom“ ir atsakovės B. M. K. P. veiksmus preliminariosiose žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse susitariant dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepagrįstai kvalifikavo kaip sandorį, sudarytą su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3 d.). Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad šalys teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą, teismo nuomone, nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (60 dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje išaiškino, kad vien ta aplinkybė, jog negalima apibrėžti, kada numatytas įvykis tiksliai įvyks, nėra pagrindas jį kvalifikuoti kaip nežinomą CK 1.66 straipsnio prasme.

26Sutarties laisvės principas galioja ne tik sudarant pagrindines sutartis, bet ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.156 str. 1 d., 6.165 str.). Juose šalys laisva valia gali susitarti dėl pagrindinių teisinių santykių įforminimo momento, susiejant teisių ir pareigų atsiradimą tiek su terminu, tiek ir su sąlyga. Terminas yra apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Atsižvelgiant į termino šaltinį, skiriami trijų rūšių terminai: nustatyti įstatymu, šalių susitarimu ar teismo (CK 1.117 str. 1 d.). Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 str. ). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 3, 5 d.). Tuo tarpu, kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą padaro priklausomus nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimo ar neatsiradimo ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar sąlyga įvyks, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 str. 1 d.). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Sąlygą gali nustatyti ne tik įstatymas, bet ir šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad sąlygai neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Tai sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. Jeigu šalys preliminariojoje sutartyje įformino ikisutartinius teisinius santykius ir susitarė, jog pagrindinę sutartį sudarys įvykus tam tikram įvykiui, kuris neišvengiamai turi įvykti, negalima laikyti, kad egzistuoja atidedamoji sąlyga ir terminas nenustatytas, kadangi šalys iš tiesų susitarė dėl prievolių atsiradimo (sudaryti pagrindinę sutartį) momento, apibrėždami jį įvyksiančiu įvykiu.

27Iš byloje esančių 2005 m. gegužės 19 d. šalių sudarytų dviejų preliminariųjų sutarčių matyti, kad šalys – ieškovas UAB „Escom“ ir atsakovė B. M. K. P. susitarė dėl kelių žemės sklypų, esančių Palangos mieste, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ateityje (pagal vieną sutartį dėl 274,23 arų bendro ploto sklypų, o pagal kitą sutartį dėl 36,84 arų sklypo, t. 1, b. l. 36-41). Abiejose preliminariosiose sutartyse nustatytos vienodos šalių teisės ir pareigos (sutarčių turinys, išskyrus dalis, kuriose apibrėžiamas ateityje parduodamas dalykas bei kaina, yra vienodas). Preliminariųjų sutarčių 3 punkte nurodoma, jog šalys įsipareigojo sudaryti pagrindines sklypų pirkimo-pardavimo sutartis per 60 dienų po to, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į sklypus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir sklypai bus įregistruoti jos vardu viešame registre. Taigi šalys susitarė, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta per jų susitartą terminą po juridinio fakto – nuosavybės teisių į sklypus atkūrimo bei šių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre - atsiradimo. Aplinkybę, kad šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, o ne dėl sąlygos patvirtina visa eilė šalių nuoseklių veiksmų – preliminariųjų sutarčių turinys ir sąlygos, kiti šalių veiksmai preliminariųjų sutarčių sudarymo metu, šalių elgesys po preliminariųjų sutarčių sudarymo. Visų pirma, šalys susitarė, kad ieškovas UAB „Escom“ atsakovei B. M. K. P. pagal abi preliminariąsias sutartis jų pasirašymo dieną sumokės visą sutartą sklypų kainą (pagal vieną sutartį 274 230 Lt, o pagal kitą sutartį – 73 680 Lt, preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Ieškovo į bylą pateiktas jo įgaliotinio UAB „Baltijos pirkliai“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad visa sutarta suma 347 910 Lt sumokėta atsakovei preliminariųjų sutarčių pasirašymo dieną (t. 1, b. l. 42). Atsakovė neneigia gavusi šią sumą. Tai reiškia, kad ieškovas savo pagrindinę prievolę pagal preliminariąsias sutartis įvykdė – atsakovei sumokėjo avansą, kuris sudaro visą sklypų kainą. Ieškovas užsiima nekilnojamojo turto plėtra, taigi jis yra profesionalas šioje srityje ir turėjo bei galėjo numatyti savo veiksmus bei paskirstyti riziką, ieškovas nuolatos sudarinėdavo preliminariąsias sutartis ir su kitais asmenimis, kurie pretendavo atkurti nuosavybės teises į sklypus (t. 1, b. l. 11-12, 14-25, 28-29, 31-32). Turėdamas galimybę pasirinkti, ar mokėti avansą pagal preliminariąsias sutartis, ar to nedaryti ir nutaręs sumokėti ne dalį pirkimo-pardavimo sutarčių kainos, bet sumokėti visą ketinamų pirkti daiktų kainą preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu, ieškovas, kaip profesionalus tokio verslo dalyvis, išreiškė savo poziciją – iš esmės neabejojo, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta, t. y. įvykis (nuosavybės teisės į sklypus atsakovei bus atkurtos ir ji įregistruos šias teises registre) būtinai įvyks, o jam įvykus, ieškovas įgis teisę reikalauti, jog atsakovė perleistų nuosavybės teises į sklypus. Be to, ieškovui preliminariųjų sutarčių sudarymo metu 2004 m. liepos 26 d. sudarytos pavedimo sutarties pagrindu atstovavo trečiasis asmuo UAB „Baltijos pirkliai“, kuris veikė kaip profesionalus tarpininkas (t. 1, b. l. 9-10). Pagal preliminariųjų sutarčių 4 punktą UAB „Baltijos pirkliai“ turėjo iš ieškovo pervestų sumų sumokėti mokesčius, susijusius ne tik su pagrindinių sutarčių sudarymu, bet ir mokesčius, mokamus atsakovei atkuriant nuosavybės teises į sklypus, t. y. iš esmės tarpininkavimą vykdė abiejų šalių vardu. B. M. K. P. davė UAB „Baltijos pirkliai“ direktoriui V. Š. įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo į 3,1107 ha žemės sklypus, esančius Palangoje (ginčo sklypai), klausimus (t. 1, b. l. 65). Taigi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) atkūrimo proceso eiga ir trukmė iš dalies priklausė ir nuo paties ieškovo atstovo veiksmų, elgesio ir iniciatyvos. Bylos aplinkybės būtent ir patvirtina, kad ieškovas buvo suinteresuotas, kad atsakovės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą koordinuotų ir kontroliuotų tas pats asmuo ir taip būtų sumažinta verslo projekto rizika bei garantuotas sutartinių santykių pabaigos įforminimas. Be to, atsakovė B. M. K. P. 2005 m. gegužės 19 d., t. y. preliminariųjų sutarčių sudarymo bei pinigų pagal šias sutartis gavimo dieną parašė testamentą, kuriuo

Nutarė

28V. Š. po mirties palikti 3,1107 ha žemės sklypą, esantį Palangoje (t. 1, b. l. 68). Taigi ieškovas ir jo atstovas, sudarydami preliminariąsias sutartis dėl sklypų įsigijimo ateityje, turėjo mišrius teisinius santykius su atsakove B. M. K. P. ir turėjo visus reikiamus duomenis, kurie reikalingi įvertinti prisiimamą riziką, kurią ieškovas laikė minimalia (tai patvirtina faktas apie visos sumos sumokėjimą iš karto). Aplinkybę, kad V. Š. užsiiminėjo tokių reikalų tvarkymu (nuosavybės teisių atkūrimo) patvirtina ir tai, jog ieškovui 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2007 m. kovo 16 d. sudarant preliminariąsias sutartis su kitais atsakovais (K. B. ir K. S.) dėl sklypų, į kuriuos šiems atsakovams taip pat turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, UAB „Baltijos pirkliai“ vadovas V. Š. veikė ir kaip šių atsakovų atstovas (t. 1, b. l. 14-25, 31-32). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pats ieškovas daugiau kaip ketverius metus po preliminariųjų sutarčių sudarymo (nuo 2005 m. gegužės 19 d.) elgėsi pasyviai, neragino atsakovės imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant teises į nuosavybės atkūrimą. Kita vertus, tai daryti jis neturėjo pagrindo, nes, kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi (ar privalėjo rūpintis) paties ieškovo pasirinktas tarpininkas – UAB „Baltijos pirkliai“. Tik 2008 m. lapkričio 12 d., o pakartotinai 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą apie preliminariosios sutarties nutraukimą ir raginimą kuo skubiau grąžinti pagal preliminariąsias sutartis pervestus pinigus (t. 1, b. l. 43-44). Toks ieškovo elgesys po preliminarios sutarties sudarymo rodo, jog jis žinojo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros gali užtrukti ir šios aplinkybės nesiejo su atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, dvejus su puse metų pasibaigus vieneriems metams po preliminariosios sutarties sudarymo (nuo 2006 m. gegužės 19 d.) nereikalavimas grąžinti sumokėtos už ketinamus pirkti sklypus sumos patvirtina šalių susitarimą bei ieškovo suvokimą, kad pagrindinės sutarties sudarymas buvo apibrėžtas terminu – įvykiu, kurį abi šalys vertino kaip neabejotinai įvyksiantį. Tai patvirtina, kad šalių susitarimo dėl atidedamosios sąlygos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog esant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad preliminariųjų sutarčių sąlygas vienašališkai parengė ieškovo atstovas UAB „Baltijos pirkliai“. Kolegijos nuomone, įvykių chronologija patvirtina, jog ieškovas raginti atsakovę vykdyti prievoles ėmėsi po to, kai prasidėjo visuotinė ekonominė krizė, dėl kurios gana ženkliai krito nekilnojamojo turto vertė, kas yra visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-521/2011).

29Taigi sutarties šalys aptarė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, apibrėžtą neišvengiamai turinčiu įvykti įvykiu – nuosavybės teisių atsakovei B. M. K. P. atkūrimu į preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus. Tai reiškia, kad šalys neabejojo, jog įvykis (nuosavybės teisių atkūrimas atsakovei B. M. K. P. į sklypus) tikrai įvyks. Todėl atsakovė B. M. K. P. neturėjo prievolės per vienerių metų terminą po preliminariosios sutarties sudarymo sudaryti pagrindinę sutartį. Nesant byloje duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, įvertinus šalių teisinį statusą ir turimą profesinę patirtį, taip pat tai, jog šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nebuvo pagrindo. Ieškovas ieškinį dėl pinigų, gautų nepagrįstai praturtėjus, priteisimo iš atsakovės padavė 2009 m. balandžio 28 d. (t. 2, b. l. 2-7). Nesant duomenų apie tai, kad atsakovei B. M. K. P. tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pinigų priteisimo jau būtų atkurtos nuosavybės teisės į sklypus, t. y. dar neįvykus įvykiui, taigi, ir nesuėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė grąžintų pagal preliminariąsias sutartis gautus pinigus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nesuėjus šalių nustatytam terminui, atsakovės iš ieškovo gautą sumą vertinti kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237-6.242 str.) ir priteisti šią sumą.

30Apeliacinės instancijos teismui atsakovė B. M. K. P. pateikė duomenis apie tai, jog jai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į sklypus ir 2011 m. lapkričio 17 d. ji per notarą išsiuntė pareiškimą ieškovui apie reikalavimą sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas atsisakė tokio siūlymo, kaip minėta, nepagrįstai laikydamasis pozicijos, kad praėjo vienerių metų terminas po preliminariosios sutarties sudarymo pagrindinei sutarčiai sudaryti (t. 2, b. l. 183-184). Nepaisant to, preliminariosiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus šalys dar gali įvykdyti ir ieškovas gali pakeisti savo poziciją, reikalaudamas užbaigti sandorį bei įforminti ginčo sklypų įsigijimą.

31Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių nuostatas, susijusias su pagrindinės sutarties sudarymo terminu, padarė neteisingą išvadą, jog šalys preliminariojoje sutartyje nenustatė termino ir dėl to nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl sumokėto avanso priteisimo iš atsakovės B. M. K. P.. Žemesnės instancijos teismo sprendimas dėl jame padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, naikintinas iš dalies, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 301 str.). Sprendimo dalis, kuria ieškovui UAB „Escom“ iš atsakovės B. M. K. P. priteista 347 910 Lt, naikintina ir ieškinys šios atsakovės atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

32Ieškovui pralaimėjus bylą atsakovės B. M. K. P. atžvilgiu ir pastarajai prašant priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra pagrindas tenkinti šį prašymą, jeigu jis yra pagrįstas įrodymais (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovei B. M. K. P. byloje atstovavo advokatas J. Stepanovas, veikęs pagal 2009 m. gegužės 11 d. sudarytą atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 64). Šis advokatas byloje atsakovės B. M. K. P. bei kitos atsakovės K. S. vardu surašė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 60-63), atstovavo šioms atsakovėms 2009 m. birželio 16 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. rugsėjo 7 d. posėdžiuose (t. 1, b. l. 91-92, 104-106), tačiau atsakovė B. M. K. P. įrodymų apie sumokėtą atlygį advokatui už atstovavimą jai pirmosios instancijos teisme nepateikė. 2009 m. spalio 16 d. atsakovė B. M. K. P. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu J. Stepanovu dėl atstovavimo jai apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 27). Advokatas J. Stepanovas atstovavo atsakovėms B. M. K. P. ir K. S. Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 28-29, b. l. 69-72), tačiau atsakovė taip pat nepateikė įrodymų apie sumokėtą atlygį advokatui už atstovavimą jai apeliacinės instancijos teisme. Advokatas J. Stepanovas atsakovių K. B. ir B. M. K. P. vardu surašė ir padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (t. 2, b. l. 109-116, 124). Jis taip pat teikė paaiškinimus bei papildomus dokumentus nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, tačiau vėlgi atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas advokato pagalbos išlaidas kasaciniame teisme bei apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo. Todėl priteisti atsakovei iš ieškovo advokato pagalbos išlaidų nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d.).

33Atsakovė B. M. K. P. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, už kurio nagrinėjimą turėjo sumokėti 7 479 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė B. M. K. P. 2009 m. spalio 19 d. sumokėjo 479 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą (t. 1, b. l. 162), o kitos žyminio mokesčio dalies (7 000 Lt) sumokėjimą apeliacinės instancijos teismas atidėjo iki sprendimo byloje įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 187-189). 2011 m. sausio 17 d. atsakovė B. M. K. P. sumokėjo 479 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo nagrinėjimą (t. 3, b. l. 103), o kitos žyminio mokesčio dalies (7 000 Lt) sumokėjimą kasacinis teismas atidėjo iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme (t. 2, b. l. 127-128). Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo UAB „Escom“ atsakovei B. M. K. P. priteistina 958 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 162, t. 2, b. l. 103). Kadangi teismai atidėjo atsakovei B. M. K. P. iš viso 14 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir atsakovė bylą laimėjo, valstybei iš ieškovo priteistina 14 000 Lt žyminio mokesčio. Be to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme pagal atsakovių K. B. ir B. M. K. P. apeliacinius skundus patirta 32,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 185, t. 2, b. l. 33, 42), o bylą nagrinėjant pagal šių atsakovių kasacinius skundus patirta 119,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 163). Įvertinus tai, kad atsakovė B. M. K. P. bylą laimėjo, o ieškovas UAB „Escom“ ją pralaimėjo, 75,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteistina iš ieškovo UAB „Escom“ valstybei (32,25 + 119,03) : 2)), iš viso valstybei priteisiant iš ieškovo UAB „Escom“ 14 075,64 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

34Ieškinį atmetus, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės B. M. K. P. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšų, esančių jos sąskaitose ir kito turto, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 347 910 Lt, areštas (t. 1, b. l. 49 -50, CPK 150 str. 2 d.).

35Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsnio antrąja dalimi, 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:

37Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Escom“ iš atsakovės B. M. K. P. priteista 347 910 Lt panaikinti ir ieškovo reikalavimus šios atsakovės atžvilgiu atmesti.

38Priteisti iš ieškovo UAB „Escom“ (į. k.125996247), buveinė Kareivių g. 6, Vilniuje, atsakovei B. M. K. P., a. k. ( - ), gyv. ( - ), 958 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Escom“ (į. k.125996247), buveinė Kareivių g. 6, Vilniuje, 14 075,64 Lt (keturiolika tūkstančių septyniasdešimt penkis litus ir šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

40Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės B. M. K. P. (a. k. ( - )), gyvenančios ( - ), atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšų, esančių jos sąskaitose ir kito turto, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 347 910 Lt, areštą.

41Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Eskom“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos... 6. Atsakovė B. M. K. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos... 7. 1. Teismo išvada, jog šalys nenurodė preliminarios sutarties galiojimo... 8. 2. Teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, jog V. Š., veikdamas... 9. 3. Teismas netinkamai taikė CK 1.66 straipsnio 3 dalį, kadangi netinkamai... 10. 4. Apygardos teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su... 11. Atsiliepimu į atsakovės į B. M. K. P. apeliacinį skundą ieškovas UAB... 12. 1. Atmestinas apeliantės motyvas, kad preliminarių sutarčių galiojimo... 13. 2. Nepagrįstas teiginys, jog tretysis asmuo V. Š., būdamas UAB „Baltijos... 14. 3. Apeliantė B. M. K. P., apeliaciniame skunde nurodydama, jog aplinkybė –... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos... 16. Kasaciniu skundu atsakovės K. B. ir B. M. K. P. prašė panaikinti Klaipėdos... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino... 18. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovas pateikė ieškovo UAB... 19. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 21. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino... 22. Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos... 23. Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos... 24. Sutarčių aiškinimo taisyklės, pirmiausia tos, kurios pagrįstos... 25. Esminis teisės klausimas nagrinėjamoje byloje – ar šalys preliminariosiose... 26. Sutarties laisvės principas galioja ne tik sudarant pagrindines sutartis, bet... 27. Iš byloje esančių 2005 m. gegužės 19 d. šalių sudarytų dviejų... 28. V. Š. po mirties palikti 3,1107 ha žemės sklypą, esantį Palangoje (t. 1,... 29. Taigi sutarties šalys aptarė pagrindinės sutarties sudarymo terminą,... 30. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė B. M. K. P. pateikė duomenis apie... 31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytų... 32. Ieškovui pralaimėjus bylą atsakovės B. M. K. P. atžvilgiu ir pastarajai... 33. Atsakovė B. M. K. P. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d.... 34. Ieškinį atmetus, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio... 35. Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsnio... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria... 38. Priteisti iš ieškovo UAB „Escom“ (į. k.125996247), buveinė Kareivių g.... 39. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Escom“ (į.... 40. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi... 41. Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos...