Byla e2A-52-236/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,VILTECHA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILTECHA“ ieškinį atsakovui B. J. Č., tretieji asmenys – M. M. ir H. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas kilo dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą.

82.

9Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo B. J. Č. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VILTECHA“ naudai 373 923,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

103.

11Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vienintelis bendrovės akcininkas A. Č. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria remiantis pardavė H. K. 100 proc. ieškovės akcijų. Vienintelio akcininko 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu H. K. atleido iš direktoriaus pareigų atsakovą B. J. Č., kuris buvo bendrovės direktorius nuo 2003 m. sausio 1 d., ir nauju direktoriumi paskyrė M. M., kuris buvo bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Nurodė, kad žala bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta dėl neteisėto atsakovo neveikimo, todėl ieškovei pavėluotai buvo iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad aplinkybės, pažyminčios, jog įmonėje jau iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo turto, yra: 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo B. J. Č. perdavė direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. bendrovės dokumentus, kuriuose pinigų likutis buvo nurodytas nulinis bei H. K. 2016 m. gruodžio 8 d. raštas bankroto administratoriui, kuriame nurodoma, kad perkant įmonę, sudarant 2015 m. rugpjūčio 31 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, įmonėje materialaus turto ir lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur, o įmonės balansas nebuvo sudarytas. Akcentavo, kad, remiantis sudarytu ir VĮ Registrų centrui 2015 m. birželio 1 d. pateiktu balansu už 2014 metus, įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai prasidėjo nuo 2014 m. kovo mėn., o 2014 m., 2015 m. įsiskolinimai tik augo, kreditorių sąrašas plėtėsi, įmonė patyrė nuostolių, už kuriuos pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnį atsako įmonės vadovas.

124.

13Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2016 m. kovo 17 d., kai atsakovas nebuvo įmonės vadovas, o kadangi ieškovė nepateikė teismui bendrovės dokumentų, teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės ūkinės finansinės padėties. Pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis darytina išvada, kad įmonėje nebuvo turto, nes įmonės turtą sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai rėmėsi 2016 m. gruodžio 8 d. akcininko H. K. raštu, nes būtent šis asmuo nevykdė pareigos pateikti teismui bendrovės dokumentus, o jo teiginiai apie tariamą turto nebuvimą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas bankroto administratoriaus teiginys, jog įmonė buvo nemoki jau 2014 m., nes bendrovės turto vertė 2014 m. buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt), bendrovės pardavimo pajamos 2014 m. buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt). Akcentavo, kad pats bankroto administratorius nurodė, jog H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslą susigrąžinti jos debitorines skolas, kurios taip pat yra bendrovės turtas - gautinos sumos ir kurių bankroto administratorius nedetalizavo.

145.

15Ieškovė pateikė dubliką, kuriame su atsakovo atsiliepimu nesutiko, nurodydama, kad 2015 m. birželio 1 d. pateikus VĮ Registrų centrui įmonės balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą, atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės vadovo M. M. ir akcininko H. K. solidarios atsakomybės klausimas nekeltinas. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovės debitorinių skolų pagal pirkėjus, sumokėtus avansus ir kitas gautinas sumas sąrašą, kuris nebuvo pagrįstas nei konkrečiomis sąskaitomis – faktūromis, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams nustatyti. Taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d. bendrovės vienai didžiausių skolininkių - Latvijos įmonei SIA Alu metals, kurios skola sudaro 260 000 Eur, yra iškelta bankroto byla, todėl šios skolos susigrąžinimas yra neįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovas, tvirtindamas, jog įmonė ginčijamu metu turėjo turto, nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių dokumentų. Atsakovui 2015 m. birželio 1 d. nesiėmus priemonių mokumui atkurti bei neinicijavus bankroto bylos, toliau buvo didinami BUAB „VILTECHA“ įmonės įsipareigojimai.

166.

17Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės ūkinės finansinės padėties, nes vadovas ir akcininkas nepateikė bendrovės dokumentų, todėl turi būti spręstina ir dėl M. M., ir akcininko H. K. solidariosios atsakomybės, tačiau ieškovė jų atsakovais neįtraukė, jokių teisinių ar faktinių pagrindų, kodėl šie asmenys turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, kokio dydžio įsiskolinimai susidarė jiems valdant įmonę, nenurodė. Atsakovas bendrovės dokumentų negali pateikti, nes visi bendrovės dokumentai buvo perduoti naujam įmonės vadovui M. M..

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

228.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių. Teigdamas, kad akcininko H. K. pateiktas debitorių sąrašas nepatvirtina jame nurodomų skolų realumo ir išieškojimo galimybės, nepateikė jokių įrodymų, kad visų šių skolų išieškojimas yra negalimas, nes yra prarasti bendrovės dokumentai bei nenurodė, kuris iš buvusių vadovų yra atsakingas už dokumentų praradimą. Taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog buvo išieškomos iš skolininkų skolos.

249.

25Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, nuo kada, jos manymu, bendrovė tapo nemoki, nes vadovui, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakomybė kyla tik skolų (kreditorinių reikalavimų), atsiradusių po to, kai įmonė tapo nemoki, atžvilgiu ir tik nustačius vadovo kaltę, kuri įmonės nemokumo atveju preziumuojama.

2610.

27Teismas pažymėjo, kad bendrovės turto vertė 2014 m. buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt). Bendrovės pardavimo pajamos 2014 m. buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 m. gavo daugiau pardavimo pajamų nei turėjo balanse įrašyto turto.

2811.

29Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą, kurio bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 479 122,06 Eur, t.y. didžiąją dalį šių skolų būtų galima gražinti tuo atveju, jei būtų išieškota skola iš stambiausio debitoriaus - Latvijos bendrovės SIA „Alu metals“, kurios skola yra 260 000 Eur.

3012.

31Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. įsiteisėjusioje Vilniaus nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teismas spręsdamas įmonės nemokumo klausimą rėmėsi ne tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bet ir kitais duomenimis, bei nurodė, kad įmonė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, didžiąją įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma, ar bylos iškėlimo metu, egzistavo, įmonė turėjo tik vieną apdraustąjį asmenį, todėl šios aplinkybės teismui kėlė abejonių dėl ieškovės realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, teismas darė išvadą, kad šioje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 m. buvo nemoki, kaip teigia administratorius.

3213.

33Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokiu būdu ieškovė nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris šiuo atveju turėtų susidaryti iš skolų, atsiradusių po to, kai buvo nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3414.

35Teismas vertino, kad atsakovas negali būti atsakingas už dokumentus, kurie pagrįstų debitorinius įsiskolinimus, ir nurodė, kad atsakovas neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes juos perdavė 2015 m. rugsėjo 28 d. aktu įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M..

3615.

37Teismas darė išvadą, kad remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo raštais, pareigos pateikti dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigūnams nevykdė M. M. ir akcininkas H. K..

3816.

39Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu teikė privalomosios finansinės atskaitomybės dokumentus, o pardavus įmonės akcijas ir jį atleidus iš vadovo pareigų, perdavė visus dokumentus, todėl, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog ieškovė neįrodė sąlygų, kurioms esant atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

40III.

41Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4217.

43Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „VILTECHA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį priteisiant iš atsakovo B. J. Č. apeliantės BUAB „VILTECHA“ naudai 373 923, 61 Eur dydžio žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4417.1.

45Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankroto administratorius tinkamai nepagrindė, kada įmonė tapo nemoki, nes nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina šią aplinkybę, t. y. atsakovas, 2015 m. birželio 1 d. pateikęs ataskaitą VĮ Registrų centrui, turėjo suvokti, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais – buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, įmonė neturėjo piniginių lėšų, o turėtas materialus turtas iki 2015 m rugpjūčio mėn. buvo visas parduotas, be to, didžiąją dalį, net 90 proc. įmonės turto sudarė trumpalaikis turtas, o įmonės vadovo 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodytos debitorinės skolos realiai neegzistavo, todėl tariamų debitorinių skolų nėra galimybės atgauti. Taigi, aplinkybė, nuo kurios atsakovui tapo žinoma, kad įmonė yra nemoki yra 2015 m. birželio 1 d., kai atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui 2015 m. balandžio 30 d. sudarytą finansinę ataskaitą. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė jau 2014 m. de facto buvo nemoki.

4617.2.

47Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė SIA „Alu metals“ debitorinės skolos atsiradimo momentą ir išieškojimo galimybes, nes ši debitorinė skola atsirado tik 2015 m. rugsėjo 2 d. pagal sąskaitą faktūrą VL Nr. 0067, kurią apeliantė teikia kartu su atskiruoju skundu, o ne tada, kai atsakovas 2015 m. birželio 1 d. teikė finansinės atskaitomybės ataskaitą. Taigi, H. K. perkant įmonę, ši debitorinė skola neegzistavo. SIA „Alu metals“ yra iškelta bankroto byla, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad šią skolą yra galimybė susigrąžinti.

4817.3.

49Nėra jokių buhalterinių dokumentų ir / ar duomenų (įrašų), pagrindžiančių 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodytus debitorinius įsiskolinimus, kurie nėra pagrįsti nei konkrečiomis sąskaitomis – faktūromis, perdavimo aktais, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl šis raštas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams ir jų dydžiui patvirtinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus duomenis dėl debitorinių skolų išieškojimo rezultatų, t. y. galimybes atgauti debitorines skolas.

5017.4.

51Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės reikalaujamos žalos sumos, kurią, nuo 2015 m. birželio 1 d., t. y. momento, kai atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro 373 923, 61 Eur.

5217.5.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagrįstai nevertino kitų duomenų, patvirtinančių įmonės nemokumo faktą, t.y. 2015 m. lapkričio 24 d. vienašališkai nutrauktos overdrafto ir kredito sutarties, kuri patvirtina, kad įmonė turėjo didelių kreditorinių įsipareigojimų Nordea Bank AB bankui, įmonės bankų sąskaitų išrašų, Nordea Bank AB banko pažymos, kurie patvirtina, kad 2015 m. birželio 1 d. ieškovės sąskaitose nebuvo pinigų.

5417.6.

55Apeliantė prašo priimti į bylą naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jų būtinybė iškilo tik priėmus teismo sprendimą, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „VILTECHA“ apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., sąrašą; UAB „VILTECHA“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą; 2015 m. rugsėjo 2 d. UAB „VILTECHA“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0067.

5618.

57Atsakovas B. J. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5818.1.

59Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės debitorinės skolos buvo išieškomos ir neįrodė įmonės nemokumo tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas.

6018.2.

61Apeliantė, pateikdamas 2015 m. rugsėjo 2 d. SIA „Alu metals“ sąskaitą sąmoningai klaidina teismą, nes debitorinė skola atsirado ne pagal šią sąskaitą, o remiantis UAB „VILTECHA“ už konverterį dar 2014 metais sumokėtu avansu Italijos kompanijai OMPECO SRL, o UAB „VILTECHA“ pirkėjui atsisakius šio konverterio, buvo nuspręsta sumokėtą avansą perduoti SIA „Alu metals“, kuri tuo metu pageidavo įsigyti šį konverterį, sumokėjusi Italijos kompanijai likusią kainos dalį. Bankroto administratorius neatliko jokių realių veiksmų siekdamas susigrąžinti skolą iš SIA „Alu metals“.

6218.3.

63Bankroto administratorius negalimumą išieškoti skolas iš įmonės skolininkų įrodinėja vien tik žodiniais savo ir akcininko H. K. paaiškinimais, o byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie bandymą tokias skolas realiai atgauti.

6418.4.

65Bankroto administratorius, į reikalaujamą priteisti žalos sumą, įtraukia skolas, sudariusias nuo 2014 m. pradžios ir skolas, kurios susidarė po to, kai atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Toks žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas, nes bankroto administratorius prašo priteisti žalos atlyginimą ir už skolas, kurios susidarė atsakovui nesant įmonės vadovu.

6618.5.

67Dokumentai, kuriais bankroto administratorius įrodinėja įmonės nemokumo momentą, yra nepagrįsti, nes overdrafto ir kredito sutartis bankas nutraukė atsakovui jau nesant įmonės vadovu, o šių sutarčių vykdymo ypatumai ar banko sąskaitų išrašai niekaip neįrodo įmonės nemokumo.

6818.6.

69Atsakovas nesutinka su apelianto prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, nes apeliantas nenurodo jokių priežasčių ar motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7319.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7520.

76Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

77Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

7821.

79BUAB „VILTECHA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „VILTECHA“ apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., sąrašą; UAB „VILTECHA“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą; 2015 m. rugsėjo 2 d. UAB „VILTECHA“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0067.

8022.

81Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8223.

83Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima į bylą apelianto pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 20 punkte, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

84Dėl bylos faktinių aplinkybių

8524.

86Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILTECHA“ buvo įregistruota 2001 m. liepos 10 d. Vienintelis įmonės akcininkas A. Č. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė su H. K. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė 100 proc. bendrovės akcijų. 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 B. J. Č. perdavė direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. įmonės dokumentus. B. J. Č. vadovavo UAB „VILTECHA“ nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Vienintelio akcininko 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu H. K. atleido iš direktoriaus pareigų atsakovą B. J. Č.. M. M. vadovavo UAB „VILTECHA“ nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. VĮ Registrų centrui 2015 m. birželio 1 d. pateiktas 2014 m. UAB „VILTECHA“ balansas.

8725.

88Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 29 d., pagal kreditoriaus UAB ,,Conlex“ pareiškimą UAB „VILTECHA“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „VILTECHA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „VILTECHA“ kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi.

89Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

9026.

91Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – taikymo, turi būti nustatyti tokie faktai : 1) kada įstaiga tapo nemokia; 2) kokie subjektai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą; 3) kada konkrečiam subjektui ši pareiga atsirado; 4) ar dėl to, kad nebuvo laiku inicijuotas bankroto procesas, išaugo įstaigos skolos kreditoriams (t. y. ar kreditoriams buvo padaryta žala); 5) koks kreditoriams padarytos žalos dydis; 6) kokia atsakomybė (solidari, dalinė) turi būti taikoma subjektams, įstaigai tapus nemokia, neįvykdžiusiems pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

92Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymo

9327.

94Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu – tiek pagal buvusį reglamentavimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), tiek pagal esamą reglamentavimą (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį) apibrėžiama, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9528.

96Byloje yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės.

9729.

98Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.).

9930.

100Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

10131.

102Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Dėl to sprendžiant dėl atsakovo sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

10332.

104Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad UAB „VILTECHA“ 2014 metais buvo nemoki. Nesutikdamas su šia teismo išvada ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl įmonės debitorinių skolų, nemokumo, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė. Remiantis byloje esančiais duomenimis, bendrovė Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus teikė 2014 m., kuriais remiantis įmonės turto vertė buvo 1 525 329, 88 Eur (5 266 659 Lt), trumpalaikis turtas – 1 366 217, 27 Eur (4 717 275 Lt), ilgalaikis turtas – 159 112, 60 Eur (549 384 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 363 695, 26 Eur (4 708 567 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 876 263, 61 Eur (3 025 563 Lt). Pagal 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės nuostoliai sudarė 93 347, 72 Eur (322 311 Lt). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „VILTECHA“ 2014 metais buvo nemoki, kadangi pagal pateiktus į bylą duomenis tai konstatuoti nėra pagrindo.

105Dėl įmonės nemokumo momento

10633.

107Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, nepateikė įrodymų, nuo kada bendrovė tapo nemokia.

10834.

109Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina apeliantės poziciją, kad tuo metu, kai atsakovas 2015-06-01 pateikė ataskaitą VĮ Registrų centrui, turėjo suvokti, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais – buvo atleisti visi įmonės darbuotojai (apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašas nuo 2015-01-01 iki 2016-10-26), įmonė neturėjo piniginių lėšų, o turėtas materialus turtas iki 2015 m rugpjūčio mėn. buvo visas parduotas, įmonės vadovo 2015-09-30 rašte nurodytos debitorinės skolos realiai neegzistuoja, o tariamų debitorinių skolų nėra galimybės atgauti.

11035.

111Nurodyti apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaraujantys įmonės nemokumo sąvokai apibrėžtai ĮBĮ. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

11236.

113Apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs įrodymai apie įmonės nemokumą ar jo momentą. Apeliacinio skundo teiginiai apie piniginių lėšų nebuvimą įmonėje ar debitorinių skolų neegzistavimą ir tuo pačiu apie galimybes jas išieškoti nebuvimą nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, teigdamas, kad akcininko H. K. pateiktas debitorių sąrašas nepatvirtina jame įvardijamų skolų realumo ir išieškojimo galimybės, nepateikė įrodymų, kad visų jų atžvilgiu skolų išieškojimai negalimi dėl to, jog prarasti bendrovės dokumentai ir kam iš buvusių vadovų tenka atsakomybė dėl jų praradimo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad buvo dedamos pastangos šiuos įsiskolinimus išieškoti.

11437.

115Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi 2014 m. finansine ataskaita. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. 2015-04-30 buvo sudaryta finansinė ataskaita už 2014 metus, kuri pateikta VĮ Registrų centrui 2015-06-01. Pagal šią ataskaitą įmonės turto vertė 2014 metais buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt), įmonės pardavimo pajamos 2014 metais buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), t. y. įmonė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įrašyto balanse.

11638.

117Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie įmonės nemokumą tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas.

11839.

119Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „VILTECHA“ bankroto byla iškelta 2016-03-17, kai atsakovas nebebuvo įmonės vadovas. Iš teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla matyti, jog UAB „VILTECHA“ vadovas dokumentų teismui nepateikė, t. y. neįvykdė ĮBĮ 9 str. 1 d. įtvirtintos pareigos. Šios pareigos nevykdė tuometinis UAB „VILTECHA“ vadovas M. M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K..

12040.

121Taigi, keliant bankroto bylą, dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių (finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų nepateikimo) teismas negalėjo tiksliai ir konkrečiai nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momento. Apeliantės teiginiai, jog iš 2015-09-28 priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 matyti, jog įmonėje nebuvo turto yra teisiškai nepagrįsti, nes administratorius vadovaujasi vienintele aplinkybe, jog pinigų likutis perdavimo dieną buvo nulinis. Tačiau įmonės turtą sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai.

12241.

123Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi ir laiko patikimu 2016-12-08 akcininko H. K. raštą. Pažymėtina, jog būtent šis asmuo nevykdė ĮBĮ 9 str. 1 d. įtvirtintos pareigos ir nepateikė teismui atitinkamų dokumentų, o jo teiginiai apie tariamą turto nebuvimą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Įmonės turtinę padėtį parodo įmonės balansas ir kiti dokumentai. Įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai privalėjo sudaryti jos vadovas M. M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K.. Pirmosios instancijos teismas, nesant balanso, kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujant įmonei atsakovui įmonės nemokumas neatsirado.

12442.

125Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės akcininkas H. K. pirko įmonę su tikslu atgauti įmonės debitorines skolas. Šios skolos yra įmonės turtas – gautinos sumos. Į bylą nepateikta įrodymų apie veiksmus dėl šių skolų išieškojimo.

12643.

127Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2016-03-17 nutartyje, kuria iškelta įmonei bankroto byla, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad įmonė de facto jau 2014 metais buvo nemoki. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendime konstatuota, jog teismas šioje byloje nenagrinėjo įmonės UAB „VILTECHA nemokumo klausimo, o sprendė ieškinį dėl skolos priteisimo ieškovui Nordea Bank AB bankui iš solidarių laiduotojų.

12844.

129Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016-03-17 nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, aplinkybė dėl įmonės nemokumo momento nebuvo užfiksuota. Teismas minėtoje nutartyje, spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, rėmėsi ne tik 2014 m. balanso duomenimis, bet visa situacija susidariusia įmonėje nutarties priėmimo metu. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad 2014 m. įmonės įsiskolinimas viršijo pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertę, tačiau nenurodė, kad tai pradelstas įsipareigojimas. Teismas taip pat nurodė, jog įmonė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma ar bylos iškėlimo metu egzistuoja, įmonė turi tik vieną apdraustąjį asmenį, todėl ši aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovės realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, minėtoje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 metais buvo nemoki kaip teigia apeliantė.

13045.

131Byloje nustatytos aplinkybės bei faktai, patvirtina, jog apeliantė byloje neįrodė įmonės nemokumo tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas.

132Dėl debitorinių skolų

13346.

134Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė debitorinės skolos atsiradimo ir išieškojimo aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimą. Apeliantės teigimu, SIA „Alu metals“ debitortinė skola atsirado 2015-09-02 pagal sąskaita faktūrą VL Nr.0067. Įmonę perkant H. K. ir sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, SIA „Alu metals“ debitorinė skola neegzistavo. Apeliantės teigimu, didžiausias debitorinis įsiskolinimas SIA „Alu metals“, realiai nebus susigrąžintas, nes pastarajai įmonei 2016 m. birželio mėn. yra iškelta bankroto byla ir šį faktą patvirtina pateiktas raštas byloje apie iškeltą bankroto bylą.

13547.

136Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginius, kad debitorinė skola atsirado ne pagal šią sąskaitą, o iš UAB „VILTECHA už konverterį dar 2014 metais sumokėtą avansą Italijos kompanijai OMPECO SRL, UAB „VILTECHA pirkėjui atsisakius minėto konverterio, buvo nuspręsta sumokėtą avansą perleisti SIA „Alu metals“ kuri tuo metu pageidavo įsigyti šį konverterį sumokėjusi Italijos kompanijai likusią kainos dalį.

13748.

138Byloje nėra pateikta įrodymų, kad susigrąžinti skolą iš SIA „Alu metals“ nėra galimybės.

13949.

140Kaip minėta, apeliantė dėl debitorinių skolų nepateikė į bylą dėl minėtų aplinkybių įmonės atskaitomybės dokumentų.

14150.

142Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl įmonės debitorinių skolų nėra įrodyti.

143Dėl žalos dydžio

14451.

145Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog neaišku, kokiu būdu ieškovė nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris šiuo atveju turėtų susidėti iš skolų susidariusių po to, kai buvo uždelsta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė (apeliantė) ieškinyje nurodė kreditorinius reikalavimus, kurie atsirado nuo 2015-06-01, t. y. nuo datos, kada įmonės vadovas, atsakovas B. Č., suvokė įmonės nemokumo faktą, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės teigimu, šie kreditoriniai reikalavimai sudaro nurodomą žalos dydį.

14652.

147Nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė įmonės nemokumo momento ir fakto, kad už tai yra atsakingas atsakovas.

14853.

149Iš apeliantės į bylą pateiktų duomenų, jog apeliantė įskaito į reikalaujamos priteisti žalos sumą ieškinyje pateikiamoje lentelėje nurodytas kaip skolas sudariusias laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios ir anksčiau bei po to, kai atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, kas yra nepagrįsta, nes prašė priteisti ir už skolas, kurios susidarė atsakovui nesant įmonės vadovu.

15054.

151Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino žalos dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visą bylą, apklausė visus liudytojus, ištyrė bylos medžiagą ir teisingai nustatė bei konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.

152Dėl dokumentų, pagrindžiančių įmonės nemokumą

15355.

154Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bankas 2015-11-24 vienašališkai nutraukė overdrafto ir kredito sutartis. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad įmonė turėjo didelius kreditorinius įsipareigojimus Nordea Bank AB bankui pagal overdrafto ir kredito sutartis bei nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir su tuo sieja įmonės nemokumą.

15556.

156Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi overdrafto ir kredito sutartis bankas nutraukė atsakovui jau nesant įmonės vadovu. Šių sutarčių vykdymas ar banko sąskaitų išrašai neįrodo įmonės nemokumo momento.

157Dėl debitorinių įsiskolinimų perdavimo

15857.

159Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovu, jog jis negali būti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sąraše ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015-09-28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M.. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog bankroto administratorius nekėlė byloje klausimo dėl dokumentų neperdavimo. Nagrinėjamoje byloje buvo aiškinamasi debitorinių skolų atgavimo galimybės ir realumas, t. y. kaip H. K. planavo atgauti įmonės debitorines skolas.

16058.

161Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas negali būti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sąraše ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015-09-28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M., iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų raštų pateiktų byloje, pareigos pateikti dokumentus iki teisminiam tyrimui taip pat nevykdė vėlesnieji įmonės vadovas M. M. ir akcininkas H. K..

16259.

163Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės teiginiai dėl debitorinių įsiskolinimų perdavimo yra nepagrįsti.

164Dėl subjektų, turinčių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

16560.

166Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektų ratas, kuriems įstatyme nustatyta tiesioginė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra įmonės vadovas ir savininkas (savininkai).

16761.

168Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tačiau tuo atveju jeigu vadovas, žinodamas apie įstaigos nemokumą, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipia, šią pareigą privalo vykdyti įmonės savininkas (savininkai).

16962.

170Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

17163.

172Vadovo veiksmų teisėtumas šiuo atveju turi būti vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto vadovo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimas (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą)) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

17364.

174Remiantis aptartu reglamentavimu ieškovė neįrodė, kad už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymą yra atsakingas atsakovas.

175Dėl bendrovės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės apimties ir pobūdžio, žalos dydžio ir priežastinio ryšio

17665.

177Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, kai ieškinys reiškimas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat dėl priežastinio ryšio vertinimo, yra suformuota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

17866.

179Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

18067.

181Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

18268.

183Kaip jau buvo minėta, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui ir/ar akcininkui klausimą, būtina identifikuoti, ar pareigos, kurių pažeidimas yra įrodinėjamas reikalaujant žalos atlyginimo, priskirtos vadovo kompetencijai, ar bendrovės vadovas pažeidė šias (jo kompetencijai priskirtas) pareigas, ir ar įrodinėjama žala yra būtent bendrovės vadovui tenkančių pareigų pažeidimo pasekmė. Ieškovė neįrodėė atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad skirtingais laikotarpiais bendrovei vadovavo skirtingi asmenys ir atitinkamai bendrovės akcijos taip pat priklausė skirtingiems subjektams.

184Dėl procesinės baigties

18569.

186Remdamasis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl apeliacinio skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 329, 330 straipsniai).

187Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18870.

189Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

19071.

191Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 93, 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

192Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas kilo dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą... 8. 2.... 9. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo B. J. Č. ieškovės bankrutuojančios... 10. 3.... 11. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi... 12. 4.... 13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankroto... 14. 5.... 15. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame su atsakovo atsiliepimu nesutiko,... 16. 6.... 17. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad teismas negalėjo nustatyti... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 22. 8.... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorius tinkamai... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, nuo... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad bendrovės turto vertė 2014 m. buvo 1 525 329,88 Eur... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi... 30. 12.... 31. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d.... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokiu būdu ieškovė nustatė reikalaujamos... 34. 14.... 35. Teismas vertino, kad atsakovas negali būti atsakingas už dokumentus, kurie... 36. 15.... 37. Teismas darė išvadą, kad remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo... 38. 16.... 39. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu teikė privalomosios... 40. III.... 41. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 42. 17.... 43. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „VILTECHA“ prašo panaikinti Vilniaus... 44. 17.1.... 45. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankroto... 46. 17.2.... 47. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė SIA „Alu metals“... 48. 17.3.... 49. Nėra jokių buhalterinių dokumentų ir / ar duomenų (įrašų),... 50. 17.4.... 51. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės reikalaujamos žalos sumos,... 52. 17.5.... 53. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagrįstai nevertino kitų... 54. 17.6.... 55. Apeliantė prašo priimti į bylą naujus įrodymus, kurie negalėjo būti... 56. 18.... 57. Atsakovas B. J. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei... 58. 18.1.... 59. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės debitorinės... 60. 18.2.... 61. Apeliantė, pateikdamas 2015 m. rugsėjo 2 d. SIA „Alu metals“ sąskaitą... 62. 18.3.... 63. Bankroto administratorius negalimumą išieškoti skolas iš įmonės... 64. 18.4.... 65. Bankroto administratorius, į reikalaujamą priteisti žalos sumą, įtraukia... 66. 18.5.... 67. Dokumentai, kuriais bankroto administratorius įrodinėja įmonės nemokumo... 68. 18.6.... 69. Atsakovas nesutinka su apelianto prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo į... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. 19.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 75. 20.... 76. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 77. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą... 78. 21.... 79. BUAB „VILTECHA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus –... 80. 22.... 81. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas... 82. 23.... 83. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra... 84. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 85. 24.... 86. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILTECHA“ buvo įregistruota 2001 m.... 87. 25.... 88. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016... 89. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų... 90. 26.... 91. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme... 92. Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymo... 93. 27.... 94. Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu – tiek pagal buvusį... 95. 28.... 96. Byloje yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku... 97. 29.... 98. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas... 99. 30.... 100. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu,... 101. 31.... 102. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui,... 103. 32.... 104. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 105. Dėl įmonės nemokumo momento... 106. 33.... 107. Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje... 108. 34.... 109. Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie... 110. 35.... 111. Nurodyti apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir... 112. 36.... 113. Apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs įrodymai apie įmonės nemokumą ar... 114. 37.... 115. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 116. 38.... 117. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra pateikta... 118. 39.... 119. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „VILTECHA“ bankroto byla iškelta... 120. 40.... 121. Taigi, keliant bankroto bylą, dėl nuo atsakovo nepriklausančių... 122. 41.... 123. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi ir laiko patikimu 2016-12-08 akcininko H.... 124. 42.... 125. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės akcininkas H. K. pirko įmonę su... 126. 43.... 127. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendime bei... 128. 44.... 129. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, įsiteisėjusioje... 130. 45.... 131. Byloje nustatytos aplinkybės bei faktai, patvirtina, jog apeliantė byloje... 132. Dėl debitorinių skolų... 133. 46.... 134. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai... 135. 47.... 136. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo atsiliepimo į apeliacinį... 137. 48.... 138. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad susigrąžinti skolą iš SIA „Alu... 139. 49.... 140. Kaip minėta, apeliantė dėl debitorinių skolų nepateikė į bylą dėl... 141. 50.... 142. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo... 143. Dėl žalos dydžio... 144. 51.... 145. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog neaišku,... 146. 52.... 147. Nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, apeliantė... 148. 53.... 149. Iš apeliantės į bylą pateiktų duomenų, jog apeliantė įskaito į... 150. 54.... 151. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 152. Dėl dokumentų, pagrindžiančių įmonės nemokumą... 153. 55.... 154. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bankas 2015-11-24 vienašališkai nutraukė... 155. 56.... 156. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi overdrafto ir kredito... 157. Dėl debitorinių įsiskolinimų perdavimo... 158. 57.... 159. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 160. 58.... 161. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos... 162. 59.... 163. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės teiginiai dėl debitorinių... 164. Dėl subjektų, turinčių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 165. 60.... 166. Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje... 167. 61.... 168. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareiga... 169. 62.... 170. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už... 171. 63.... 172. Vadovo veiksmų teisėtumas šiuo atveju turi būti vertinamas pagal vadovo... 173. 64.... 174. Remiantis aptartu reglamentavimu ieškovė neįrodė, kad už ĮBĮ 8... 175. Dėl bendrovės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės apimties ir... 176. 65.... 177. Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, kai... 178. 66.... 179. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad svarstant atsakingo asmens... 180. 67.... 181. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais... 182. 68.... 183. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės... 184. Dėl procesinės baigties ... 185. 69.... 186. Remdamasis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliantė... 187. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 188. 70.... 189. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 190. 71.... 191. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė... 192. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą....